Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GEROS VALIOS KOMPENSACIJOS UŽ ŽYDŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ĮSTATYMO NR. XI-1470 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Nr. XI-1470 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
GEROS VALIOS KOMPENSACIJOS UŽ NETEISĖTAI NUSAVINTĄ LIETUVOS ŽYDŲ ir LIETUVOS ŽYDŲ RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ĮSTATYMAS
pripažindamas didelį Lietuvos žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir visuomenės pažangą iki Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos okupacijos ir Holokausto, kaip visokeriopo žydų egzistencijos naikinimo, pradžios;
atsižvelgdamas į tai, kad įvairiose Lietuvos vietovėse istoriškai gyvavusios žydų bendruomenės Holokausto metu buvo sunaikintos, todėl, nesant teisių perėmėjų, jų turto restitucija vadovaujantis kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais nėra galima;
siekdamas atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių, taip pat iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų nekilnojamąjį turtą;
norėdamas, kad kompensacija prisidėtų prie kultūrinio Lietuvos žydų bendruomenės palikimo Lietuvoje išsaugojimo ir jos dabartinių poreikių tenkinimo;
atsižvelgdamas į 46 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, atstovų 2009 metais priimtos Terezyno deklaracijos nuostatas,
priima šį Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato geros valios kompensacijos (toliau – kompensacija) dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį.
2. Kompensacija pagal šį įstatymą mokama už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą:
1) Lietuvos žydų religinių bendruomenių išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę (toliau – Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas);
2) iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų (toliau – Lietuvos žydų), nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, į kurį jie ar jų įpėdiniai neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisių vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka (toliau – Lietuvos žydų nekilnojamasis turtas), taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar įpėdinių.
2 straipsnis. Kompensacijos dydis, mokėjimo terminai ir tvarka
1. Mokėtinos piniginės kompensacijos dydis už neteisėtai nusavintą:
2. Kompensacija mokama iš valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui (toliau – fondas). Fondas – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris įsteigtas pagal šį ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą. Pagrindiniai fondo veiklos tikslai – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo, religinę, taip pat mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros ir kitokią visuomenei naudingą veiklą, puoselėjant Lietuvos žydų bendruomenę.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto fondo kolegialus valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.
4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos kompensacijos sumos yra galutinės, ateityje negali būti keičiamos ir reiškiamos pretenzijos dėl jų.
5. Fondas tvirtina disponavimo kompensacijos lėšomis tvarką ir ją viešai skelbia savo interneto svetainėje.
6. Kasmet iki birželio 1 d. Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta tvarka nepateikus Juridinių asmenų registrui ir viešai nepaskelbus fondo veiklos ataskaitos, audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio kartu su auditoriaus išvada ar iš pateiktų dokumentų nustačius, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis arba valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo ne pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą paskirtį arba kitaip pažeidžia šio įstatymo reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir atnaujinti mokėjimą, fondui panaikinus nustatytus trūkumus.
7. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą gali būti kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu perduodant valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus ar jų dalis šio straipsnio 2 dalyje nurodyto fondo nuosavybėn, jeigu jis priima sprendimą prašyti perduoti tokį turtą konkrečiai paskirčiai, atitinkančiai šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies sąlygą. Tokiu atveju šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos piniginės kompensacijos dydis mažinamas perduodamo nuosavybės teise nekilnojamojo turto verte, kuri apskaičiuota remiantis valstybės įmonės Registrų centro turimais masinio vertinimo duomenimis turto perdavimo dieną.
8. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta piniginė kompensacija, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą sumą, pagal šį įstatymą pradedama mokėti nuo 2013 m. sausio
1 d. ir baigiama mokėti 2023 m. kovo 1 d. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta piniginė kompensacija pagal šį įstatymą pradedama mokėti nuo 2024 m. liepos 1 d. ir baigiama mokėti 2030 m. liepos 1 d. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta piniginė kompensacija numatoma mokėti dalimis ir Seimo tvirtinama kiekvienų metų valstybės biudžete atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, ir išmokama iki kiekvienų metų liepos 1 d.
9. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai paskirčiai skiriama vienkartinė 868 860,06 euro suma. Ši suma yra šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos piniginės kompensacijos dalis. Ji išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fondui
2012 metais, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo fondo paskyrimo.
3 straipsnis. Kompensacijos naudojimo paskirtis
1. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį išmokėta piniginė kompensacija gali būti naudojama tik šiems tikslams:
1) Lietuvoje gyvenančių ar Lietuvos pilietybę turinčių žydų tautybės asmenų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo bei kitiems Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo Lietuvoje tikslams;
2) Nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems Lietuvos žydams remti. Šiam tikslui skiriama šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta kompensacijos suma;
3) fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl piniginės kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą išmokėjimo (toliau – prašymas) tenkinti. Šiam tikslui fondo sprendimu gali būti skiriama ne mažesnė kaip 5 000 000, tačiau ne didesnė kaip 10 000 000 eurų suma;
2. Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus turi pateikti fondui iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šie prašymai pateikiami, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis fondo patvirtinta disponavimo kompensacijos lėšomis tvarka. Fondas gautų prašymų pagrįstumo nagrinėjimo tikslu turi teisę gauti informaciją apie Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą iš valstybės ar savivaldybės institucijų. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertina gautų prašymų pagrįstumą ir nustato visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams vienodą skiriamos kompensacijos dydį.
3. Už vieno Lietuvos žydo visus neteisėtai nusavintus nekilnojamojo turto objektus fondas bendrai skiria vieną piniginės kompensacijos sumą, kuri nepriklauso nuo jam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės. Konkreti skiriama suma nustatoma fondo sprendimu, įvertinus bendrą visų iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytos datos gautų prašymų, fondo įvertintų pagrįstais, apimtį ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai paskirčiai skiriamą kompensacijos sumą. Fondo paskirta kompensacijos suma ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d. išmokama Lietuvos žydui ar jo įpėdiniams lygiomis dalimis.
4. Pagal šį įstatymą perduotas nekilnojamasis turtas turi būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo ir mokslo bei kitiems Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo tikslams.
5. Fondui išmokėtos nepanaudotos piniginės kompensacijos lėšos gali būti investuojamos derinant investicijų riziką su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nuostatomis.
6. Fondui išmokėtos nepanaudotos piniginės kompensacijos lėšos gali būti investuotos į indėlius, kuriuos pareikalavus galima atsiimti, Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba kredito įstaigoje, atitinkančioje europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, arba Vyriausybės vertybinius popierius.
7. Tais atvejais, kai fondui išmokėtos nepanaudotos piniginės kompensacijos lėšos investuojamos ne į šio straipsnio 6 dalyje numatytus investavimo objektus, į vieną investavimo objektą gali būti investuojama ne daugiau kaip 20 procentų fondui išmokėtų nepanaudotų piniginės kompensacijos lėšų.
8. Fondui išmokėtos nepanaudotos piniginės kompensacijos lėšos negali būti investuojamos į fondo dalininkų, valdymo ir kolegialių organų narių, fonde pagal darbo sutartį dirbančio asmens, paramos teikėjų ar su jais susijusių asmenų, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, turtą.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
3. Šio įstatymo 1 straipsniu dėstomo Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo
3 straipsnio 5–9 dalys taikomos fondui išmokėtų nepanaudotų piniginės kompensacijos lėšų investavimui po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.