įsakymas
DĖL skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo
2016 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 5 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1104 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ ir 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ pripažinimo netekusiais galios“ 1.2 papunkčiu:
2. N u s t a t a u, kad:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
PIRMASIS SKIRSNIS
TAIKYMO SRITIS
1. Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato ne didesnio kaip 16 bar didžiausio darbinio slėgio (MOP) plieninių dujotiekių ir ne didesnio kaip 7 bar didžiausio darbinio slėgio polietileninių dujotiekių projektavimo ir įrengimo techninius ir organizacinius reikalavimus. Taisyklės taip pat taikomos, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemas (toliau – dujotiekiai).
2. Taisyklės reglamentuoja šiuos reikalavimus:
3. Taisyklių taikymo ypatumai:
3.1. Taisyklės taikomos gamtinių dujų sistemų įrengimui, kuriomis transportuojamos gamtinės dujos (toliau – dujos), kaip jos apibrėžtos pagal Lietuvos standarto LST EN 437:2003+A1:2009 „Bandymo dujos. Bandymo slėgiai. Prietaisų kategorijos“ 1 lentelę;
3.2. Taisyklės taikomos projektuojant ir įrengiant vartotojo dujų sistemas, kurių techniniai parametrai neviršija Taisyklių 1 punkte nustatytų ribų;
4. Taisyklės netaikomos projektuojant ir įrengiant:
ANTRASIS SKIRSNIS
TAISYKLĖSE NAUDOJAMOS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
6.1. Dujų slėgis (toliau – slėgis) – dujų sistemoje esančios takiosios medžiagos manometrinis slėgis.
6.2. Projektinis slėgis (angl. DP – design pressure) – slėgis, kuriuo remiasi dujų sistemos projektavimo skaičiavimai.
6.3. Darbinis slėgis (angl. OP – operating pressure) – įprastomis eksploatavimo sąlygomis dujų sistemoje susidarantis dujų slėgis.
6.4. Didžiausias leistinas darbinis slėgis (OPD) – didžiausias reguliuojamas slėgis dujų sistemoje. OPD gali būti didesnis už MOP leistinų normų ribose normaliomis darbo sąlygomis.
6.5. Didžiausias darbinis slėgis (angl. MOP – maximum operating pressure) – didžiausias dujų slėgis, kuriam esant dujų sistema gali veikti ilgą laiką normaliomis darbo sąlygomis. Normalios darbo sąlygos – kai nėra jokio sutrikimo bet kuriame įrenginyje, įtaise ar vamzdyne.
6.6. Didžiausias atsitiktinis slėgis (angl. MIP – maximum incidental pressure) – maksimalus, trumpam dujų sistemoje galintis susidaryti slėgis, ribojamas saugos įtaisais.
6.7. Laikinasis darbinis slėgis (angl. TOP – temporary operating pressure) – slėgis, kuriam esant dujų sistema gali būti naudojama laikinai, valdant reguliavimo įrenginiais ar įtaisais.
6.8. Stiprumo bandymo slėgis (angl. STP – strenght test pressure) – slėgis, kuriuo veikiama dujų sistema stiprumo bandymo metu.
6.9. Sandarumo bandymo slėgis (angl. TTP – tightness test pressure) – slėgis, kuriuo veikiama dujų sistema sandarumo bandymo metu.
6.10. Jungtinio bandymo slėgis (angl. CTP – combined test pressure) – slėgis, kuriuo veikiama dujų sistema jungtinio stiprumo ir sandarumo bandymo metu.
6.11. Dujų slėgio reguliavimo įtaisas –įtaisas, kurį sudaro dujų slėgio reguliatorius ir jo sudėtinės dalys, skirti dujų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti, ir kurio galia
≤ 100 m3 / h.
6.12. Mažo galingumo dujų slėgio reguliavimo įrenginys – įrenginys, kurį sudaro dujų slėgio reguliatorius, apsauginiai vožtuvai, filtrai ir kiti papildomi įtaisai, skirtas dujų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti, ir kurio galia > 100 m3 / h ≤ 200 m3 / h.
6.13. Didelio galingumo dujų slėgio reguliavimo įrenginys –įrenginys, kurį sudaro dujų slėgio reguliatorius, apsauginiai vožtuvai, filtrai ir kiti papildomi įtaisai, skirtas dujų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti, ir kurio galia > 200 m3 / h.
7. Kitos Taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (toliau – Gamtinių dujų įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“, naudojamas sąvokas.
8. Taisyklėse vartojamos santrumpos:
TREČIASIS SKIRSNIS
KOMPETENCIJA
9. Kiekvienas asmuo, kuris vykdo dujų sistemų projektavimo, projektų valdymo, įrengimo, bandymų, derinimo darbus turi būti kompetentingas savo veiklos srityje. Dujų sistemų projektuotojai, montuotojai, techniniai prižiūrėtojai turi turėti kompetenciją patvirtinančius dokumentus, įrodančius mokymus, patirtį, žinias, kvalifikaciją.
10. Dujotiekius statyti (įrengti) turi teisę asmenys, įgiję šią teisę Taisyklių 1 priedo 1, 3, 17, 29, 30 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir turintys reikiamą kvalifikaciją, nurodytą šiuose teisės aktuose.
11. Dujotiekius projektuoti, atlikti dujotiekių projektų vykdymo priežiūrą ir dujotiekių statybos techninę priežiūrą turi teisę asmenys, įgiję šią teisę Taisyklių 1 priedo 3, 29 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir turintys šiuose teisės aktuose nurodytą reikiamą kvalifikaciją.
12. Kompetentingų asmenų, susijusių su dujų sistemos ar jos dalies projektavimu, įrengimu, kvalifikacija, pasirengimas, žinios turi atitikti dujų sistemos, su kuria susijusius darbus jie atlieka, parametrus. Šie parametrai apima (neapsiribojant tik šiais parametrais):
13. Projektuotojų, montuotojų, techninių prižiūrėtojų pasirengimas turi būti patvirtintas mokymo įstaigos baigimo pažymėjimu, kuriame būtų nurodyta mokymo programa su Taisyklių 12 punkte nurodytais parametrais.
14. Dujotiekio plieninius vamzdynus ar jų sudėtines dalis virinantys suvirintojai turi būti apmokyti ir išlaikę kvalifikacinius egzaminus pagal Lietuvos standarto, nurodyto Taisyklių 1 priedo 52 punkte, nustatytą tvarką.
15. Suvirintojų kvalifikaciją Taisyklių 1 priedo 53 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatyta tvarka patvirtina akredituotos sertifikavimo įstaigos. Suvirinimo koordinatoriaus kvalifikacija ir paskyrimas turi atitikti Taisyklių 1 priedo 54 ir 43 punktuose nurodytų Lietuvos standartų nustatytus reikalavimus.
16. Virinti PE dujotiekius leidžiama suvirintojams, apmokytiems ir išlaikiusiems kvalifikacinius egzaminus pagal Taisyklių 1 priedo 56 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytus reikalavimus.
17. Tikrinti PE suvirinimo siūlių kokybę, atliekant neardomuosius suvirinimo siūlių bandymus, ir daryti išvadas apie siūlių kokybę turi teisę darbuotojai kurie atestuoti vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 57 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytais reikalavimais. Neardomosios kontrolės būdas, apimtys nurodomas dujų sistemos projekte.
18. Tikrinti suvirinimo siūlių kokybę, atliekant neardomuosius suvirintų siūlių bandymus, ir daryti išvadas apie siūlių kokybę turi teisę kvalifikuoti ir įgiję sertifikatus specialistai, atestuoti Taisyklių 1 priedo 59 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatyta tvarka. Neardomosios kontrolės būdas ir apimtys nurodomos dujų sistemos projekte.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
19. Asmuo, atliekantis dujų sistemų įrengimo, žemės kasimo, betranšėjų dujotiekių tiesimo, bandymo, derinimo darbus, privalo turėti išsamias atliekamų darbų instrukcijas ar statybos, įrengimo taisykles, patvirtintas įmonės, atliekančios darbus, vadovo arba parengtas atitinkamų įrenginių, įtaisų, medžiagų, jungiamųjų detalių gamintojų. Paminėtų dokumentų kopijas rangovas, užsakovo prašymu, turi pateikti užsakovui.
20. Visos medžiagos ir įranga turi būti parenkama taip, kad užtikrinti dujų sistemos saugumą ir tinkamumą naudojimo sąlygomis, laikantis atitinkamų teisės aktų (Taisyklių 1 priedas), standartų, techninių specifikacijų ir Taisyklių reikalavimų.
21. Dujų sistemų įrengimo metu turi būti užtikrinta, kad medžiagos, įrenginiai, įtaisai ir darbo kokybė atitiktų projekto specifikaciją. Visi vamzdžių, įrenginių, bandymų sertifikatai, suvirinimo įrašai ir antikorozinio padengimo įrašai turi būti saugomi kaip nuolatiniai įrengimo įrašai statinio statybos techninėje dokumentacijoje. Darbų technologijos, vamzdžiai, įrenginiai, medžiagos, neatitinkančios nustatytų reikalavimų ar nesuderinti su užsakovu negali būti naudojami.
PENKTASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
22. Projektuojant ir įrengiant dujotiekius, būtina vadovautis Energetikos įstatymo, Gamtinių dujų įstatymo, Statybos įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų, standartų, nurodytų Taisyklių 1 priede, reikalavimais, vamzdžių, įrenginių, įtaisų, medžiagų, jungiamųjų detalių gamintojų nurodymais.
23. Dujų sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad užtikrintų saugų, patikimą ir efektyvų jos veikimą.
24. Plieniniai dujotiekiai turi atitikti Lietuvos standartų LST EN 12007-1:2012 „Dujų tiekimo infrastruktūra. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 1 dalis. Bendrieji funkciniai reikalavimai, LST EN 12007-3:2015 2015 „Dujų infrastruktūra. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 3 dalis. Specialieji funkciniai reikalavimai, keliami plienui“, LST EN 12007-4:2012 „Dujų tiekimo infrastruktūra. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 4 dalis. Specialieji funkciniai reikalavimai, keliami atnaujinimui“ ir LST EN 12007-5:2014 „Dujų infrastruktūra. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 5 dalis. Dujų įvadai. Specialieji funkciniai reikalavimai“ reikalavimus. Be Lietuvos standartą LST EN ISO 3183:2013 „Naftos ir gamtinių dujų pramonė. Plieniniai vamzdžiai, skirti tiekimo vamzdynų sistemoms (ISO 3183:2012)“ atitinkančių vamzdžių gali būti tiekiami ir konkrečių Lietuvos standartų LST EN 10216-1:2014 „Besiūliai slėginiai plieniniai vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Kambario temperatūroje nurodytų savybių nelegiruotojo plieno vamzdžiai“ arba LST EN 10217-1:2003/A1:2005 „Suvirintiniai plieno vamzdžiai, tinkami naudoti esant slėgiui. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Kambario temperatūroje nurodytų savybių nelegiruotojo plieno vamzdžiai“ reikalavimus atitinkantys vamzdžiai.
25. Polietileniniai dujotiekiai turi atitikti Lietuvos standartų LST EN 12007-1:2012 „Dujų tiekimo infrastruktūra. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 1 dalis. Bendrieji funkciniai reikalavimai“, LST EN 12007-2:2012 „Dujų tiekimo infrastruktūra. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio (DES) vamzdynai. 2 dalis. Specialieji funkciniai reikalavimai, keliami polietilenui (DES ne didesnis kaip 10 bar)“, LST EN 12007-4:2012„Dujų tiekimo infrastruktūra. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 4 dalis. Specialieji funkciniai reikalavimai, keliami atnaujinimui“, LST EN 12007-5:2014 „Dujų infrastruktūra. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 5 dalis. Dujų įvadai. Specialieji funkciniai reikalavimai“ reikalavimus.
26. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai ir įtaisai turi atitikti Lietuvos standartų LST EN 12186:2015 „Dujų infrastruktūra. Dujų slėgio reguliavimo stotys, skirtos dujoms perduoti ir skirstyti. Funkciniai reikalavimai“, LST EN 12279:2002 „Dujų tiekimo sistemos. Įvadų dujų slėgio reguliavimo įrenginiai. Funkciniai reikalavimai“ reikalavimus.
27. Dujų matavimo priemonės turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 1776: 2015 „Dujų tiekimo sistemos. Gamtinių dujų matavimo stotys. Funkciniai reikalavimai“ reikalavimus.
28. Plieninių vamzdžių ir jų dalių apsauga nuo korozijos turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 12954:2002 „Užkastų arba panardintų metalinių konstrukcijų katodinė apsauga. Bendrieji principai ir jų taikymas vamzdynams“ reikalavimus.
29. Plieninių dujotiekių, jungiamųjų detalių, kitų paviršių dangos ar padengimas turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 10329:2006 „Požeminių ir povandeninių vamzdynų plieniniai vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Darbų vietoje suvirintos jungties išorinės dangos“ reikalavimus.
30. Visos dujotiekio dalys, kurias veikia slėgis, privalo turėti bent Lietuvos standarto LST EN 10204:2004/P:2005 „Metalo gaminiai. Kontrolės dokumentų tipai“ 3.1 punkte nurodytą sertifikatą.
31. Dujotiekių įrenginiai, įtaisai, medžiagos, jungiamosios detalės turi atitikti atitinkamų EN standartų reikalavimus arba, jiems nesant, nacionalinius ar kitus parengtus standartus ir turi būti tinkamos naudoti dujų sistemose.
32. Projektuojami vamzdžiai, įrenginiai, įtaisai, matavimo priemonės, medžiagos, jungiamosios detalės turi turėti EB techninius įvertinimus, atitikties sertifikatus arba EB atitikties deklaracijas.
33. Vamzdžiai, įrenginiai, įtaisai, matavimo priemonės, jungiamosios detalės turi turėti montavimo (įrengimo), surinkimo, naudojimo instrukcijas, medžiagų kokybės patikrų ir bandymų liudijimus, techninius pasus arba jų kopijas. Vamzdžių, jungiamųjų detalių ir komponentų medžiagų savybės ir vamzdyno įrengimo būdas turi būti tinkamas tiekiamų dujų tipams ir jų naudojimo sąlygoms. Turi būti įvertintas klimato sąlygų poveikis medžiagoms ir jų įtaka eksploatacinėms savybėms.
34. Tiesiant dujotiekį naudojami statybos produktai teikiami Lietuvos rinkai 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), nustatyta tvarka, o neturintys darniųjų techninių specifikacijų – turi atitikti Taisyklių 1 priedo 28 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Statybos produktai turi turėti gamintojų išduotas eksploatacinių savybių deklaracijas (atitikimai pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 arba pagal STR 1.01.04:2015 reikalavimus).
35. Pateikdami į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekdami jai produktą, gamintojai, importuotojai ir platintojai užtikrina, kad prie produkto pridedami Taisyklių 33 punkte nurodyti dokumentai ir saugos informacija būtų parengti lietuvių kalba.
36. Dujotiekio projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į šiuos esminius reikalavimus:
37. Plieninių ir polietileninių dujotiekių vamzdžiai, įrenginiai, įtaisai, jungiamosios detalės turi būti parenkami dujotiekio darbinei (eksploatacinei) temperatūrai.
38. Atsižvelgiant į esminius dujotiekių reikalavimus, naujai įrengiamose, rekonstruojamose ar kapitališkai remontuojamose dujų skirstymo sistemose turi būti naudojami šie polietileniniai vamzdžiai:
II SKYRIUS
dujų sistemų projektavimas
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
40. Dujų sistemų projektą turi rengti tinkamą kvalifikaciją ir pasirengimą turintys asmenys. Dujų sistemų projektai rengiami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 33 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. Projektuotojas atsako už projekto atitiktį teisės aktų, standartų, nurodytų Taisyklių 1 priede, Taisyklių reikalavimams ir projekto atitiktį esminiams dujotiekio reikalavimams.
41. Projektuojant dujų sistemą reikia atsižvelgti į sistemos saugumą, įvertinus tikimybę, kad bus sugadintas arba suges bet kuris atskiras sistemos komponentas, ir tokio įvykio padarinius.
42. Tinkamam dujų sistemos projektui parengti turi būti įvertinti tokie veiksniai:
42.4. vamzdyno medžiaga (jei projektuojamas plieninis dujotiekis, turi būti numatyta apsauga nuo korozijos);
43. Dujų sistemos patikimumui įrodyti turi būti nurodoma (tuo neapsiribojant):
43.1. mažiausias slėgis (-iai) projektuojamų dujų sistemų įvadiniuose (įėjimo) taškuose ir galutiniuose (išėjimo) taškuose;
43.6. vartotojų, kurių dujų sistemos prijungtos prie veikiančios dujų sistemos, didžiausio suvartojamų dujų kiekio analizė;
44. Prieš pradedant dujų sistemos projektavimą, projektavimo užduotyje turi būti nurodyta (tuo neapsiribojant ir jeigu tokia informacija yra žinoma):
44.1. didžiausias dujų poreikis (m3 / h), kad maksimalus momentinis dujų srautas atitiktų dujų kiekio matavimo priemonių veikimo ribas;
44.2. prijungimo taško didžiausias atsitiktinis slėgis (MIP), reikalingas matavimo priemonių (dujų kiekio, dujų slėgio ir kt. matavimo priemonių) tinkamam parinkimui;
44.3. mažiausias darbinis slėgis galutiniame taške, reikalingas matavimo priemonės bei dujinių prietaisų tinkamam parinkimui;
45. Projektuotojas dujų sistemos projekte privalo įvertinti 42–44 punktuose nurodytą informaciją ir projekte pateikti skaičiavimus pagrindžiančius projektavimo užduotyje nurodytus duomenis, kad jie yra pagrįsti ir atitinka teisės aktų ir Taisyklių reikalavimus.
ANTRASIS SKIRSNIS
DUJŲ VARTOJIMAS
47. Dujų suvartojimas priklauso nuo vartotojų poreikių, todėl projektuojant dujų sistemą reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
48. Siekiant nustatyti dujų srauto dydį buitiniams vartotojams, reikia įvertinti naudojamų dujinių prietaisų skaičių ir tipą. Tikėtina, kad panašiai gyvenančių ir panašius dujinius prietaisus turinčių vartotojų paklausos modelis bus panašus.
49. Projektinis dujų srautas buitiniams vartotojams turi būti vertinamas pagal vidutinį šešių minučių didžiausią momentinį dujų suvartojimą didžiausio galimo vartojimo metu.
50. Nebuitiniams vartotojams dujų poreikio dydį reikia analizuoti pagal vartotojų kategorijas, priklausomas nuo veiklos pobūdžio. Didžiausias momentinis dujų poreikis daugiau nei vienam vartotojui visada yra mažesnis nei kiekvieno atskiro vartotojo didžiausių momentinių suvartojimų suma. Didėjant vartotojų skaičiui grupėje, mažėja tikimybė, kad prietaisai bus naudojami vienu metu. Naudojantis asmenų ir grupių paklausos modelių tyrimais reikia įvertinti šią tikimybę ir gauti statistinius modelius, pagal kuriuos galima parengti projektines kreives.
52. Vertinant didžiausius dujų momentinius kiekius, taip pat reikia atsižvelgti į toliau nurodytus veiksnius:
53. Kiekviename dujų sistemos skaičiavime turi būti įvertinti šie kriterijai:
Slėgis ir dujų kokybė
54. Svarbiausi slėgio veiksniai projektuojant dujų sistemą (projekto sprendinyje) turėtų būti:
55. Slėgis galutiniame taške turi atitikti visus teisės aktuose ir sutartyse su vartotojais numatytus reikalavimus.
56. Dujų sistemos projekte reikia įvertinti slėgio nuostolius dėl trinties ir atstumo iki galutinio taško.
57. Projektuojant dujų slėgio reguliavimo įrenginius, reikia įvertinti ir galimą dujų sistemos plėtrą.
58. Dujų sistema turi būti suprojektuota taip, kad užtikrintų, jog didžiausio momentinio (pikinio) vartojimo sąlygomis slėgis sistemos galutiniame taške būtų pakankamas ir atitiktų projektavimo užduotyje nurodytą mažiausią slėgį.
59. Projektuojant polietileninius dujotiekius turi taip pat turi būti atsižvelgta į Lietuvos standarto LST EN 1555-1:2010 „Plastikinių vamzdynų sistemos dujiniam kurui tiekti. Polietilenas (PE). 1 dalis. Bendrieji dalykai“ nustatytus reikalavimus.
60. Didžiausias darbinis dujų slėgis (MOP) barais konkrečioje dujų sistemoje, įvertinant PE vamzdžių fizines ir mechanines savybes bei dujų įtaką joms, skaičiuojamas:
MOP = 
(2)
čia:
MRS – mažiausias būtinas PE vamzdžio stipris, išreiškiamas megapaskaliais (MPa). Tai suapvalinta ribinio stiprio reikšmė. Ribinis stipris – prognozuojamas PE vamzdžio atsparumas tempiant po 50 metų eksploatacijos esant 20°C temperatūrai, priklausantis nuo vamzdžio gamybai panaudotos žaliavos fizikinių ir cheminių savybių. MRS turi būti ne mažesnis kaip:
PE80 klasės žaliavai – 8,0 MPa;
PE100 klasės žaliavai – 10,0 MPa;
C – bendrasis projektavimo arba saugos koeficientas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VAMZDYNO SKERSMENS PARINKIMAS IR DUJŲ SRAUTO ANALIZĖ
63. Dujų sistemai, kurios didžiausias darbinis slėgis neviršija 75 mbar, reikia naudoti šią dujų srauto greičio skaičiavimo formulę:
(3)
čia:
Ū2 – vidutinis dujų srauto greitis nagrinėjamame taške (ms–1);
Q – dujų srautas (m3h–1);
d – vidinis vamzdžio skersmuo (mm).
64. Jei dujų sistemos didžiausias darbinis slėgis yra aukštesnis nei 75 mbar, reikia naudoti šią dujų srauto greičio skaičiavimo formulę:
(4)
čia:
Ū2 – vidutinis dujų srauto greitis nagrinėjamame taške (m s–1);
Q – dujų srautas (m3h–1);
Pb –absoliutusis slėgis atskaitos sąlygomis (bar) (atmosferinis slėgis);
d – vidinis vamzdžio skersmuo (mm);
P1 – slėgis dujų sistemos įvadiniame (įėjimo) taške (bar);
L – vamzdžio, kuriame matuojamas greitis, ilgis (mm);
f – trinties koeficientas.
65. Bet kokią dujų sistemą reikia projektuoti taip, kad ji galėtų patenkinti didžiausią jai tenkantį dujų srautą.
66. Projektuojant dujų sistemas, kurių didžiausias darbinis slėgis neviršija 7 bar, ir suskystintųjų naftos dujų sistemas iki 2 bar, reikia naudoti lygaus vamzdžio dėsnį. Jis geriausiai tinka iš dalies turbulencinio srauto sąlygoms, kurios tikėtinai vyraus.
67. Lygaus vamzdžio dėsnyje bendrojoje srauto lygtyje naudojama trinties faktoriaus vertė, kuri yra:
(5)
čia:
Q – dujų srautas bazinėmis sąlygomis (m3 h–1);
Ts – standartinė temperatūra (288 K);
Ps – slėgis norminėmis sąlygomis (1,013 bar);
f – trinties faktorius (fsp / e2, kai taikomas lygaus vamzdžio dėsnis);
fsp – (14,7519 + 3,5657X + 0,0362X2)–2 ir tai yra lygaus vamzdžio trinties faktorius (be matavimo vieneto);
e – efektyvumo koeficientas (0,86 – plieniniam vamzdžiui, 0,97 – spiraliniam ar elektra lydytam PE vamzdžiui);
X – log10 ˟Re – 5;
Re – Reinoldso skaičius;
P1 – dujų slėgis įvadiniame (įėjimo) taške (bar);
P2 – dujų slėgis galutiniame taške (bar);
d – vidinis vamzdžio skersmuo (mm);
S – savitasis sunkis (0,6 – gamtinių dujų; 1,5 – propano; 2,0 – butano);
Z – vidutinis spūdos faktorius;
T – vidutinė tekančių dujų temperatūra (K) (paprastai – 278 K);
L – vamzdžio ilgis (m).
68. Reinoldso skaičius (Re) – priemonė, padedanti prognozuoti, ar dujų srautas vamzdyje tikėtinai bus laminarinis, ar turbulencinis, jis apibrėžiamas taip:
(6)
čia:
Re – Reinoldso skaičius;
U – dujų srauto greitis;
D – vamzdžio skersmuo;
– dinaminė (absoliučioji) klampa;
Ρ – medžiagos tankis.
Pastabos:
PENKTASIS SKIRSNIS
DUJOTIEKIŲ APSAUGOS PRIEMONĖS
69. Siekiant sumažinti vamzdžio sugadinimo tikimybę ir jei manoma, kad tai būtina, vamzdyną reikia apsaugoti priimtinu metodu. Apsaugos formą reikia pasirinkti taip, kad ji tiktų aplinkybėms.
70. Dujotiekio pažeidimų prevencijai taikomos šios priemonės:
70.1. didesnis tiesimo gylis (bet ne didesnis nei medžiagai nustatytas ar apskaičiuotas maksimalus gylis);
71. Projektuojant vamzdynų apsaugos plokštes reikia įvertinti toliau išvardintus kriterijus:
71.2. neremiamas plotis, kurį lemia betono storis, mišinio specifikacija ir plieninių strypų arba tinklinės armatūros tipas;
71.4. ar betoninė plokštė bus užkasta, ar priklausys paviršiui, neapsaugotam nuo oro sąlygų, kuri lemia betono specifikaciją;
72. Bet kokios apsauginės priemonės naudojimas gali pakeisti išorinių apkrovų pasiskirstymą ir intensyvumą aplink dujotiekio vamzdį. Projekte reikia atsižvelgti į tokius poveikius ir įrodyti, kad jie nelems nepriimtinų įtempių vamzdyje. Tai ypač svarbu, jei gali atsirasti konstrukcinė ar kitokia kelių transporto eismo apkrova.
73. Dažnai naudojamos dujotiekio vamzdynų apsaugos nuo smūgių priemonės parodytos 1 ir 2 paveiksluose.
1 paveikslas. Betoninės vamzdyno apsaugos plokštės įrengimas
Pastaba. Parametras „h“ turėtų būti ne mažesnis kaip 100 mm, o visas apsaugos plotis turi būti pakankamas siekiant apsaugoti nuo kasimo mašinų poveikio iš šono.
2 paveikslas. Betoninės vamzdyno apsaugos plokštės su atrama įrengimas
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ATSTUMAI
74. Mažiausi leistini atstumai nuo požeminių dujotiekių iki pastatų nurodyti 1 lentelėje.
1 lentelė. Mažiausi požeminių dujotiekių atstumai iki pastatų
| Polietilenas |
|||||
| Dujotiekis |
Dujotiekio išorinis skersmuo, (mm) |
Mažiausias atstumas iki pastato (m) |
|||
| ≤ 75 mbar |
> 75 mbar ≤ 2 bar |
> 2 bar ≤ 5 bar |
> 5 bar ≤ 7 bar |
||
| PE be dėklo |
iki 125 |
1 |
2 |
2 |
6 |
| 126–355 |
1 |
2 |
2 |
6 |
|
| 356–500 |
1 |
2 |
4 |
8 |
|
| PE dėkle |
iki 125 |
0,5 |
1 |
1 |
3 |
| 126–355 |
0,5 |
1 |
1 |
3 |
|
| 356–500 |
0,5 |
1 |
2 |
3 |
|
| Plienas |
|||||
| Dujotiekis |
Dujotiekio sienelės storis, t (mm) |
Mažiausias atstumas iki pastato (m) |
|||
| ≤ 75 mbar |
> 75 mbar ≤ 2 bar |
> 2 bar ≤ 7 bar |
> 7 bar ≤ 16 bar |
||
| Plienas |
t ≤ 9,52 |
2 |
4 |
4 |
7 |
| 9,52 < t ≤ 11,91 |
1 |
1 |
3 |
5 |
|
| 11,91 < t |
1 |
1 |
2 |
3 |
|
75. Nedraudžiama 1 lentelėje nurodytus atstumus sumažinti, jei projektuotojas, atlikęs rizikos įvertinimą, numato papildomas apsaugos ir rizikos mažinimo priemonės.
76. Atstumas nuo požeminio plieninio dujotiekio suvirinimo siūlės iki kertamųjų požeminių inžinerinių tinklų ir kitų statinių (plane) turi būti ne mažesnis kaip 1 m arba siūlė turi būti patikrinta neardomąja kontrole. Tiesiant dujotiekį, turintį apsauginį dėklą, atstumas nuo suvirinimo siūlės iki apsauginio dėklo galo turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Visos požeminio plieninio dujotiekio suvirinimo siūlės, kurios patenka į apsauginį dėklą, turi būti patikrintos neardomąja kontrole.
77. Antžeminių dujotiekių suvirinimo siūlių atstumas iki atramos krašto turi būti ne mažesnis kaip:
78. Atstumas nuo uždarymo įtaiso jungės (flanšo) atbrailos iki antžeminio dujotiekio atramos turi būti ne mažesnis kaip 400 mm.
79. Mažiausi leidžiamieji atstumai nuo polietileninių dujotiekių iki statinių, inžinerinių tinklų ir kitų objektų nurodyti 2 lentelėje.
2 lentelė. Mažiausi atstumai nuo PE dujotiekių iki statinių, inžinerinių tinklų ir kitų objektų
| Statiniai ir inžineriniai tinklai |
Dujotiekis be apsauginio dėklo, m |
Dujotiekis su apsauginiu dėklu, m |
Apsauginių dėklų tipai |
||||
| Vertikalus atstumas susikertant |
Horizontalus atstumas lygiagrečiai |
Vertika-lus atstu-mas susiker-tant |
Horizonta-lus atstumas lygiagrečiai |
||||
| Vamzdynai |
Šuliniai ir pan. |
0,50 |
0,10 |
|
|||
| Kelių drenažo šuliniai |
0,30 |
||||||
| Drenažo vamzdžiai £ 150 mm skersmens |
0,15 |
1,00 |
0,10 |
0,10 |
Polietileniniai PE/PN1 |
||
| Drenažo vamzdžiai > 150 mm skersmens nuotakyno vamzdžiai, kabelių kanalai |
0,30 |
||||||
| Slėginiai vamzdynai |
Vandentiekio vamzdžiai, slėginis nuotakynas |
0,30 |
0,50 |
0,10 |
0,10 |
Polietileniniai PE/PN1 |
|
| Šilumos tiekimo vamzdžiai (bekanaliai) |
1,00 |
2,00 |
0,30 |
1,00 |
Plieniniai su apsaugine PE danga |
||
| Šilumos tiekimo vamzdžiai (kanaliniai, atstumas iki kanalo) |
1,00 |
2,00 |
0,10 |
1,00 |
Plieniniai su apsaugine PE danga |
||
| Elektroninio ryšio linijos |
Elektroninių ryšių kabeliai |
Dujų MOP iki ≤ 7 bar bar |
Dujotiekis turi būti su apsauginiu dėklu |
1,00 |
0,50 |
1,00 |
Polietileniniai PE/PN1 |
| Elektroninių ryšių kabelių kanalų sistema (RKKS) |
Dujų MOP iki 5 bar |
Dujotiekis turi būti su apsauginiu dėklu |
1,00 (MOP ≤75 mbar) |
0,15 |
1,00 (MOP ≤75 mbar) |
Polietileniniai PE/PN1 |
|
| 1,50 (MOP >75 mbar iki 2 bar) |
1,50 (MOP > 75 mbar iki 2 bar) |
||||||
| 2,00 (MOP >2 bar iki 5 bar) |
2,00 (MOP > 2 bar iki 5 bar) |
||||||
| Dujų MOP > 5 bar ≤ 7 bar |
Dujotiekis turi būti su apsauginiu dėklu |
3,00 (MOP >5 bar iki 7 bar) |
0,25 |
3,00 (MOP >5 bar iki 7 bar) |
Polietileniniai PE/PN1 |
||
| Kiti |
Medžiai su giliomis šaknimis |
2,00 |
1,00 |
||||
| Vaismedžiai, krūmai ir medžiai su negilia šaknų sistema |
1,00 |
Nereglamentuojama |
|||||
| Kelio sankasos padas arba griovio išorinės briaunos |
3,50 |
2,50 |
Polietileniniai PE/PN1 |
||||
| Betoniniai pastatų laiptai
|
0,50 |
0,10 |
Polietileniniai PE/PN1 |
||||
| Požeminės skystojo kuro, mazuto talpyklos, cisternos |
0,30 |
0,10 |
|||||
1. Atstumai iki elektros kabelių turi būti nustatomi vadovaujantis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis (Taisyklių 1 priedo 18 punktas). Atstumai iki elektroninių ryšių kabelinių linijų nurodyti vadovaujantis Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėmis (Taisyklių 1 priedo 36 punktas).
2. Lentelėje nurodyti atstumai nustatyti atsižvelgiant į tai, kad vidutinė PE vamzdžio paviršiaus temperatūra neviršys 20°C.
3. Mažesni atstumai leidžiami tik gavus raštišką šias elektros linijas eksploatuojančios įmonės leidimą.
4. Atstumas nuo dujotiekio (be apsauginio dėklo) iki kitų požeminių inžinerinių tinklų šulinių ir kamerų išorinių sienelių turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
Plieniniai dujotiekiai
80. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo požeminių plieninių dujotiekių iki antžeminių ir požeminių statinių arba jų konstrukcijų (išskyrus DSRĮr) turi būti nustatomi pagal 3 lentelę.
3 lentelė. Mažiausi horizontalūs požeminio plieninio dujotiekio atstumai iki statinių arba jų konstrukcijų
| Horizontalus atstumas, m |
Požeminio dujotiekio tipas |
||
| ≤ 75 mbar |
> 75 mbar ≤ 5 bar |
> 5 bar ≤ 16 bar |
|
| iki įmonių aptvarų, estakadų, gyvenamųjų namų kolonų, laiptų pamatų |
1 |
1 |
1 |
| iki geležinkelio kelio, jeigu dujotiekis yra neurbanizuotoje teritorijoje |
10 |
10 |
10 |
| iki geležinkelio kelio sankasos šlaito apačios ar iškasos krašto viršaus (kitais atvejais – kraštinio bėgio), jeigu dujotiekis yra urbanizuotoje teritorijoje |
3,8 |
4,8 |
7,8 |
| iki išorinės griovio briaunos arba kelio sankasos pado |
3,0 |
3,0 |
3,0 |
81. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo plieninio dujotiekio iki kitų požeminių inžinerinių tinklų ir medžių nurodyti 4 lentelėje.
4 lentelė. Mažiausi horizontalūs plieninio požeminio dujotiekio atstumai iki požeminių inžinerinių tinklų ir medžių
| Horizontalus atstumas, m |
Požeminio dujotiekio tipas |
|||
| ≤ 75 mbar |
> 75 mbar ≤ 5 bar |
> 5 bar ≤ 16 bar |
||
| iki medžio kamieno |
2 |
2 |
2 |
|
| iki vandentiekio, slėginio nuotakyno vamzdžio |
1 |
1 |
1 |
|
| iki savitakio nuotakyno vamzdžio |
1 |
1,5 |
5 |
|
| iki drenažo ir lietaus nuotakyno |
1 |
1,5 |
5 |
|
| iki dujotiekio: kai vamzdžių skersmuo kai vamzdžių skersmuo ≤ 300 mm |
0,5
0,4 |
0,5
0,4 |
0,5
0,4 |
|
| iki ryšių kabelių |
1 |
1 |
1 |
|
| iki šilumos tiekimo tinklų |
išorinės kanalo, sienelės |
2 |
2 |
4 |
| bekanalio tinklo vamzdžio |
1 |
1 |
2 |
|
| iki kanalų, tunelių |
2 |
2 |
4 |
|
| iki išorinių pneumatinių šiukšlių vamzdžių |
1 |
1,5 |
2 |
|
82. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo požeminių plieninių dujotiekių iki elektros oro linijų, taip pat elektros kabelių turi būti nustatomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 18 punkte nurodytomis taisyklėmis.
83. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo požeminio plieninio dujotiekio iki troleibusų ir elektrifikuotų geležinkelių kontaktinio tinklo atramų arba jų pamatų, jeigu atrama įrengta su pamatu (toliau – kontaktinio tinklo atrama) turi būti nustatomi kaip iki atitinkamos įtampos elektros oro linijos atramų, jų pamatų ir (ar) įžemintuvų – vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 18 punkte nurodytomis taisyklėmis. Mažesni atstumai leidžiami tik gavus raštišką šias elektros linijas eksploatuojančios įmonės leidimą.
84. Dujotiekis, susikertantis (prasilenkiantis) su įvairios paskirties požeminių statinių ir inžinerinių tinklų kolektoriais ir kanalais, drenažo vamzdynais, turi būti tiesiamas su apsauginiu dėklu. Vertikalūs atstumai iki apsauginio dėklo turi būti ne mažesni kaip 0,2 m. Vertikalūs atstumai, kertantis (prasilenkiant) visų slėgių plieniniams požeminiams dujotiekiams su kitais požeminiais inžineriniais tinklais, nurodyti Taisyklių 5 lentelėje.
5 lentelė. Mažiausias vertikalus atstumas visų slėgių požeminiams plieniniams dujotiekiams kertantis su požeminiais inžineriniais tinklais
| Inžineriniai tinklai |
Atstumas (tarp išorinių sudaromųjų), m |
| Vandentiekis, nuotakynas, lietaus nuotakynas, šilumos tiekimo tinklai ir pan. |
0,2 |
| Elektros kabelis, elektroninio ryšio kabelis |
0,5 |
| Tepalo pripildytas elektros kabelis |
1,0 |
| Elektroninių ryšių kabelių kanalų sistema (RKKS), kai dujotiekių MOP iki 6 bar |
0,15 |
| Elektroninių ryšių kabelių kanalų sistema (RKKS), kai dujotiekių MOP 6–16 bar |
0,25 |
Pastaba. Susikirtimo vietoje leidžiama sumažinti atstumą nuo dujotiekio iki elektros arba elektroninio ryšio kabelio, jeigu kabeliai arba dujotiekis tiesiami apsauginiuose dėkluose. Atstumas nuo dujotiekio arba elektros ar elektroninio ryšio kabelio apsauginio dėklo sienelės turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Apsauginio dėklo galai turi išsikišti ne mažiau kaip per 1 m į abi puses nuo inžinerinio tinklo, su kuriuo prasilenkiama, sienelės.
III SKYRIUS
DUJOTIEKIŲ ĮRENGIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
85. Dujotiekiai įrengiami vadovaujantis dujų sistemos projektu, Taisyklėmis, teisės aktais, darbų taisyklėmis ir instrukcijomis.
86. Dujotiekiai turi būti numatyti tiesti požeminiu būdu. Antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti išimtinais atvejais ir tik plieninius dujotiekius.
87. Dujų sistemos projekte, atsižvelgiant į projekto apimtį, turi būti numatyta:
87.10. visų slėgio reguliavimo įrenginių montavimas, išbandymas ir perdavimas eksploatuoti, ypatingą dėmesį skiriant šiems aspektams:
87.10.3. slėgio reguliavimo įrenginių veikimo tikrinimas, nustatymų registravimas ir dokumento kopijos apie tai pateikimas prie įrenginio;
88. Prieš klojant dujotiekio vamzdyną reikia nustatyti klojimo trasą, vamzdžių sandėliavimo ir darbų atlikimo vietas. Būtina įvertinti galimas kitas kliūtis žemės paviršiuje, neseniai vykdytų žemės kasimo darbų vietas ir pan. Taip pat reikia įvertinti šalia esančius pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus, kuriems gali turėti įtakos vykdomi darbai. Apie vykdomus darbus būtina informuoti suinteresuotus asmenis, kviesti į planuojamų darbų vietą jų atstovus dėl tikslios požeminių inžinerinių tinklų vietos nustatymo.
89. Dujotiekio vamzdžius, jungiamąsias detales, įrenginius, įtaisus reikia pakrauti, transportuoti ir sandėliuoti vadovaujantis standartų ir gamintojų reikalavimais. Reikia imtis tinkamų veiksmų, siekiant išvengti vamzdžių, jungiamųjų detalių, įtaisų ir kitų detalių sugadinimo. Uždarymo įtaisus reikia palikti atidarytoje padėtyje. Dujotiekio vamzdžiai, jungiamosios detalės, įrenginiai, įtaisai turi būti apsaugoti nuo vandens ar teršalų patekimo.
90. Draudžiama keisti požeminių inžinerinių tinklų padėtį prieš tai negavus savininko arba atitinkamos institucijos leidimo ir patvirtinimo. Tiesiant dujotiekius šalia inžinerinių tinklų ar juos kertant, būtina išlaikyti projekte numatytus atstumus. Reikia užtikrinti, kad kitų įmonių inžineriniai tinklai, kurie neatkasami, bet yra šalia gilių iškasų, nebūtų paveikti dėl galimo grunto judėjimo.
91. Norint apsaugoti vamzdžius nuo pažeidimų, juos pakraunant ar iškraunant, būtina naudoti tam pritaikytas priemones. Būtina pasirinkti tokius padėklus ir tokį krūvos aukštį, kad nebūtų pažeisti vamzdžiai ar jų apsauginė danga.
92. Plieniniai vamzdžiai su PE danga, PE vamzdžiai ir sujungimo dalys turi būti sandėliuojamos vadovaujantis gamintojo nurodymais ir apsaugotos nuo PE pažeidžiančių medžiagų. Jei sandėliuojama ilgiau nei vienerius metus, o gamintojas nenurodė trumpesnio laikotarpio, vamzdžius būtina apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
93. Prieš montavimą būtina patikrinti sujungimo dalių kokybę ir žymėjimą. Leistini PE vamzdžių pažeidimai: rievės, įbrėžimai ir paviršiaus nusidėvėjimas negali būti didesni nei 10 proc. vardinio sienelės storio. Vamzdžius su gilesniais pažeidimais montuoti draudžiama.
ANTRASIS SKIRSNIS
TRANŠĖJŲ KASIMAS
95. Dujotiekių tiesimo žemės darbai turi būti atliekami pagal Taisyklių 1 priedo 34 punkte nurodyto statybos techninio reglamento reikalavimus.
96. Rekomenduojami tranšėjos matmenys, esant asfalto ir pan. dangai ir be jos, pateikti 3 ir 4 paveiksluose.
| DN, mm |
Vamzdžio tranšėjos plotis B min, m |
| ≤ 63 |
0,25 |
| 90 |
0,25 |
| 110 |
0,25 |
| 125 |
0,25 |
| 160 |
0,30 |
| 200 |
0,35 |
| 225 |
0,40 |
Pastaba. Esant didesniems skersmenims vamzdžio tranšėjos plotis turi būti 0,2 m platesnis už vamzdžio DN.
3 paveikslas. Tranšėjos iškasimas ir jos užpylimas teritorijose be dangos
4 paveikslas. Tranšėjos iškasimas ir jos užpylimas teritorijose su danga
97. Kiekvienos tranšėjos plotis turi būti kuo mažesnis, įvertinant vamzdžio skersmenį ir sujungimo dalių matmenis, plotis turi būti pakankamas, kad vamzdį būtų galima pakloti jo nepažeidžiant.
98. Vykdant tranšėjos kasimo darbus paviršinį dirvožemio sluoksnį reikia atskirti nuo podirvio, kad būtų galima supilti jį atgal reikiama tvarka.
99. Tranšėjos dugną reikia išlyginti, kad vamzdynas būtų klojamas lygiai ir nuosekliai per visą ilgį. Dujotiekis turi būti tiesiamas tik sausoje tranšėjoje.
100. Jeigu tranšėjos dugnas akmenuotas (kietųjų dalelių frakcijos stambesnės kaip 6 mm), tranšėja pagilinama 0,1 m ir šis sluoksnis užpilamas žvyro ir smėlio mišiniu (kietųjų dalelių frakcijų stambumas turi būti ne didesnis kaip 6 mm) arba smėliu. Naująjį grunto sluoksnį reikia gerai sutankinti rankiniu arba mechanizuotu būdu. Šie reikalavimai netaikomi polietileniniams vamzdžiams, kurie pagal vamzdžių gamintojo nurodymus yra atsparūs įtrūkių plitimui, įbrėžimams, taškinėms apkrovoms ir gali būti klojami be tranšėjos dugno paruošimo.
101. Jei gruntas birus arba labai drėgnas, dujotiekio vamzdynus būtina apsaugoti nuo judėjimo, grunto ar drėgmės patekimo į vamzdžio vidų. Atkarpose su nuolydžiu vamzdyno tranšėją būtina apsaugoti, kad ji netaptų drenažo atkarpa, o šlaituose esančias atkarpas – nuo grunto ir vamzdyno nuošliaužų.
102. Jei vamzdžiai bus klojami grunte, kuriame yra cheminių ar pramoninių atliekų, reikia tikrinti gruntą ir nustatyti jo poveikį vamzdžių medžiagoms. Jei medžiagos agresyvios, reikia jas pašalinti ir pakeisti tinkamomis medžiagomis.
103. Mažiausias dujotiekio įgilinimas turi atitikti 6 lentelėje nurodytas vertes, o vamzdynų vieta, jei įmanoma, turi atitikti 5 paveiksle nurodytą padėtį kitų įrenginių atžvilgiu.
6 lentelė. Minimalus dujotiekio įgilinimas
| Vamzdyno vieta |
Atstumas nuo vamzdžio viršaus iki žemės paviršiaus |
|
| Važiuojamoji dalis |
1,0 m |
|
| Grįsti pėsčiųjų takai |
0,8 m |
|
| Kelkraščiai |
0,8 m |
|
| Atviri laukai ir žemės ūkio paskirties žemė |
1,1 m |
|
| Kiti atvejai privačiame sklype |
0,6 m |
|
| Kiti aukščiau nepaminėti atvejai |
0,8 m |
|
104. Tais atvejais, kai negalima išlaikyti Taisyklių 6 lentelėje nurodytų normų, vamzdžio įgilinimas gali būti sumažintas:
104.1. dujotiekių – iki 0,5 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus. Jei dujotiekio vamzdis yra apsauginiame polietileniniame ar plieniniame dėkle ir naudojamos apsauginės gelžbetoninės plokštės, atstumas nuo apsauginės plokštės apačios iki apsauginio dėklo viršaus per visą sumažinto įgilinimo ilgį turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Apsauginės plokštės plotis turi būti toks, kad ji būtų išsikišusi į abi puses nuo apsauginio dėklo ne mažiau kaip po 0,3 m, šios plokštės storis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m;
105. Jei negalima pasiekti nurodyto dujų sistemos projekte įgilinimo, projektuotojas turi atlikti rizikos vertinimą ir nustatyti, ar reikia papildomų apsaugos priemonių. Vertinime reikia atsižvelgti į:
105.1. kitus šalia esančius įrenginius ir tikimybę, kad vamzdynas bus sugadintas atliekant darbus tokiuose įrenginiuose;
107. Dujotiekio išvedimo iš žemės prie pastato įrengimo variantų pavyzdžiai nurodyti
6–7 paveiksluose.
108. Leidžiama projektuoti požeminio dujotiekio (išskyrus suskystintų naftos dujų dujotiekius) įvedimą tiesiai į gyvenamosios paskirties pastatų rūsius (išskyrus daugiabučius pastatus) arba šių pastatų pirmajame aukšte dujofikuojamas patalpas (kai pastatas neturi rūsio (pusrūsio), jei dujų slėgis ne didesnis kaip 50 mbar. Tokie požeminiai dujotiekiai ir jų įtaisai turi būti tam pritaikyti ir atitikti jiems taikomus saugos reikalavimus. Įvedant požeminį dujotiekį per pastato pamatą naudojami tik gamykliniai įtaisai (8, 9, 10 paveikslai).
I variantas II variantas
čia:
1 – apsaugotas nuo korozijos plieninis dujotiekis;
2 – perėjimas „polietilenas–plienas“;
3 – polietileninis dujotiekis;
4 –apsauginis dėklas;
5 – polietileninis (arba gofruoto vamzdžio) apsauginis dėklas;
6 – prilydoma PE alkūnė.
6 paveikslas. Dujotiekio įvedimo į pastatą schemos
| Dujotiekio Ø |
20 |
25 |
32 |
40 |
50 |
63 |
| PE dėklo Ø |
40 |
40 |
50 |
63 |
75 |
90 |
| Apsauginio dėklo Ø |
70 |
70 |
80 |
100 |
110 |
125 |
Pastabos:
2. Tarpe tarp apsauginio dėklo ir PE dėklo rekomenduojama įrengti šilumos izoliaciją.
7 paveikslas. Dujotiekio privedimo prie pastato tipinė schema
čia:
1 – PE vamzdis;
2 – plieniniame vamzdyje įrengta PE ir plieninio dujotiekio vamzdžių jungtis;
3 – plieninis vamzdis pastato viduje;
4 – privirintas prie įtaiso plieninis rutulinis čiaupas;
5 – sriegine jungtimi į čiaupą įsukamas plieninis pastato dujotiekis;
6 – rutulinio čiaupo valdymo rankenėlė;
7 – įtaiso tvirtinimo prie pamato detalės.
Pastabos:
2. Tvirtinimo detalės, varžtai – cinkuoti.
8 paveikslas. Dujotiekio nelankstaus įvedimo į pastato rūsį įtaisas
9 paveikslas. Lankstus dujotiekio įvedimo į pastato rūsį ar pirmo aukšto dujofikuojamas patalpas įtaisas (I variantas)
10 paveikslas. Lankstus dujotiekio įvedimo į pastato rūsį ar pirmo aukšto dujofikuojamas patalpas įtaisas (II variantas)
TREČIASIS SKIRSNIS
VAMZDŽIŲ KLOJIMAS
110. Prieš nuleidžiant vamzdžius ir kitas vamzdynų dalis į tranšėją, reikia juos iš išorės, ir iš vidaus nuvalyti bei patikrinti ar nebuvo pažeisti transportuojant ar sandėliuojant. Nutraukus montavimo (klojimo) darbus, privalu užtikrinti, kad į vamzdyną nepateks nei vanduo, nei šiukšlės.
111. Atskiriems vamzdžiams ir jau sujungtoms vamzdyno atkarpoms į tranšėją nuleisti naudoti tik tam pritaikytus kėlimo įrenginius, užtikrinančius sklandų ir tolygų vamzdžių nuleidimą nepažeidžiant lenkimo spindulio. Ypač svarbu užtikrinti, kad sumontuotos vamzdynų atkarpos nesideformuotų.
112. Dujotiekio tiesimas turi būti tikrinamas fiksuojant visus nutiesto dujotiekio mazginius taškus ir jo susikirtimo su požeminiais statiniais vietas, kol jis neužpiltas gruntu.
113. Montuojant požeminį dujotiekį turi būti sudaroma suvirinimo siūlių schema, kurioje nurodomi atstumai tarp siūlių, jų numeriai ir suvirintojų žymenys. Žymėjimas atliekamas pagal Taisyklių 1 priedo 41 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
114. Nepadengtos apsaugine danga plieninio vamzdyno sujungimo dalys turi būti apsaugotos pagal tokius pačius standartus kaip vamzdžio danga ir turi būti suderinamos su ja.
115. Plieninį vamzdį reikia kloti taip, kad nebūtų sugadinta apsauginė danga. Prieš pat nuleidžiant vamzdį reikia atidžiai patikrinti visą vamzdžio dangą defektoskopu, kuriame nustatyta įtampa, kad lanko ilgis būtų pakankamas atsižvelgiant į dangos medžiagos storį ir tipą. Visus aptiktus apsauginės dangos pažeidimus reikia pažymėti ir sutvarkyti prieš nuleidžiant vamzdį. Nustatytus dangos pažeidimus reikia registruoti ir įtraukti į dujotiekio statybos techninį pasą. Jei kurioje nors vietoje įtariamas dangos atsiklijavimas, ją reikia pašalinti, pakeisti nauja ir tikrinti dar kartą. Jei aptinkamas bet koks dangos pažeidimas, reikia tikrinti patį vamzdį ir įsitikinti, kad jis nepatyrė susijusios žalos, pvz., ar nėra įdubų, išėmų, griovelių, ir pan. Tokius pažeidimus turi vertinti statybos techninis prižiūrėtojas, prireikus jie remontuojami. Prieš užpilant tranšėją reikia dar kartą patikrinti ir, jei reikia, remontuoti dangą.
116. Nuleidžiant vamzdyną į tranšėją ir ją užpilant gruntu, būtina atkreipti dėmesį, kad dėl temperatūrų skirtumo atsirandančios vamzdyno įtampos, būtų kaip galima mažesnės.
117. Esant tikimybei, kad gruntinis vanduo gali iškelti požeminį dujotiekį į žemės paviršių, turi būti numatytos naudoti skaičiavimais pagrįstos vamzdžio gramzdinimo priemonės.
118. Projektuojant, vykdant klojimo darbus turi būti išlaikyti leistini vamzdžių lenkimo spinduliai. Lenkiant vamzdžius būtina atsižvelgti į vamzdžių gamintojų nurodymus.
119. Nutiestą dujotiekį reikia iš visų pusių užpilti ne mažiau kaip 0,1 m storio grunto sluoksniu (kietųjų dalelių frakcijų stambumas turi būti ne didesnis kaip 6 mm) arba smėliu. Šis reikalavimas netaikomas polietileniniams vamzdžiams, kurie pagal vamzdžių gamintojo nurodymus yra atsparūs įtrūkių plitimui, įbrėžimams, taškinėms apkrovoms ir jie gali būti užpilti esamu gruntu.
120. Jei dujotiekio vamzdžiai klojami atviru būdu, ne mažiau 0,3 m atstumu virš vamzdžio reikia dėti įspėjamąją juostą, kuri iš anksto įspės asmenis apie esantį vamzdyną, vėliau virš jo atliksiančius kasimo darbus rankiniu ar mechanizuotu būdais.
121. Dujotiekiui, susikertant (prasilenkiant) su įvairios paskirties požeminiais inžineriniais tinklais, turi būti išlaikomi atstumai, nurodyti Taisyklių 1–5 lentelėse. Polietileniniam dujotiekiui kertantis (prasilenkiant) su šilumos tiekimo tinklais ar elektros kabeliais turi būti įrengti plieniniai su apsaugine PE danga apsauginiai dėklai. Polietileninių dujotiekio vamzdžių ir apsauginių dėklų rekomenduojami skersmenys nurodyti 7 lentelėje.
7 lentelė. Polietileninių dujotiekių vamzdžiams rekomenduojami apsauginių dėklų skersmenys
| Vardinis skersmuo, mm |
Mažiausias apsauginio dėklo skersmuo, mm |
||
| Plieninis su apsaugine PE danga apsauginis dėklas kertant (prasilenkiant) šilumos tiekimo tinklus |
Plieninis su apsaugine PE danga apsauginis dėklas kertant (prasilenkiant) elektros kabelius |
Polietileninis apsauginis dėklas PE / PN1 kertant (prasilenkiant) kitus inžinerinius tinklus |
|
|
|
|
|
|
| 20 |
90 |
50 |
40 |
| 25 |
110 |
57 |
50 |
| 32 |
110 |
57 |
63 |
| 40 |
125 |
76 |
75 |
| 50 |
125 |
89 |
90 |
| 63 |
159 |
108 |
110 |
| 75 |
159 |
114 |
110 |
| 90 |
219 |
127 |
140 |
| 110 |
219 |
159 |
160 |
| 125 |
219 |
159 |
180 |
| 140 |
273 |
219 |
200 |
| 160 |
273 |
219 |
225 |
| 180 |
325 |
273 |
250 |
| 200 |
377 |
273 |
280 |
| 225 |
377 |
325 |
315 |
| 250 |
426 |
377 |
315 |
| 280 |
530 |
377 |
355 |
| 315 |
530 |
426 |
400 |
122. Dujotiekiui kertantis (prasilenkiant) su požeminiais inžineriniais tinklais, įrengto apsauginio dėklo galai turi būti išvedami į abi puses ne mažiau kaip 1 m atstumu nuo jų išorinių sienelių.
123. Dujotiekio apsauginių dėklų galų sandarinimui naudojami specialūs sandarikliai (11 paveikslas).
Pastabos:
2. Kiek įmanoma giliau užmovus siauresnę sandariklio dalį ant dujotiekio ir platesnę – ant dėklo, sujungimo vietos turi būti sutvirtinamos nerūdijančio plieno užveržiamosiomis juostelėmis
11 paveikslas. Apsauginių dėklų hidroizoliacinis galų sandariklis
124. Dujotiekio tiesimo apsauginiuose dėkluose rekomenduojamos schemos nurodytos 12 ir 13 paveiksluose.
Matmenys, mm.
čia:
5. Indikacinis laidas.
Pastaba. Apsauginis dėklas turi būti užsandarintas sandarikliu kaip parodyta Taisyklių 11 paveiksle arba kitu dujų sistemos projekte nurodytu būdu.
12 paveikslas. Dujotiekio sankirta (prasilenkimas) su elektros kabeliu
čia:
1. Jei nėra 400 mm grunto sluoksnio nuo dujotiekio apsauginio dėklo iki žemės paviršiaus, dujotiekis turi būti tiesiamas žemiau šilumos tiekimo tinklų vamzdžio (mažiausias atstumas tarp vamzdynų – 300 mm). Kirtęs šilumos tiekimo tinklus, dujotiekis vėl turi grįžti į normalų gylį.
2. Jei dujotiekis kerta (prasilenkia) kanale nutiestą šilumos tiekimo tinklų trasą, atstumas iki kanalo gali būti sumažintas iki 100 mm.
3. Apsauginis dėklas turi būti užsandarintas sandarikliu kaip parodyta Taisyklių 11 paveiksle arba kitu dujų sistemos projekte nurodytu būdu.
13 paveikslas. Dujotiekio sankirta (prasilenkimas) su šilumos tiekimo tinklais
125. Kai polietileniniai dujotiekiai įrengiami šalia šilumos trasų ar kitų šilumos šaltinių, turi būti užtikrinta, kad dujotiekio temperatūra neviršytų + 20oC.
126. Įvertinant didelį polietileno šiluminio plėtimosi koeficientą, vamzdžiai turi būti tiesiami neįtemptai, kad liktų vietos galimiems pailgėjimams / sutrumpėjimams dėl aplinkos temperatūrinio poveikio.
127. Kad būtų galima surasti polietileninį vamzdį jo neatkasant, prie vamzdžio tvirtinamas indikacinis laidas (1,5 mm2 skerspjūvio dviejų viengyslių laidininkų su dviguba izoliacija varinis laidas / kabelis). Laidas turi būti tinkamas tiesti jį grunte.
128. Indikacinis laidas prie vamzdžio tvirtinamas prieš nuleidžiant vamzdį į tranšėją. Indikacinis laidas tvirtinamas ne mažesnio kaip 15 mm pločio lipnia juosta, ji apsukama ne mažiau kaip tris kartus apie vamzdį:
128.1. ne rečiau, kas 1 m, kai indikacinis laidas tvirtinamas prie vamzdžio viršutinės dalies arba kai dujotiekis dedamas į apsauginį dėklą;
129. Indikacinis laidas iškeliamas į žemės paviršių ir pritvirtinamas apsauginiuose šulinėliuose (kapose) (toliau – šulinėlis), matavimų kolonėlėse ar prie pastato įrengtose hermetinėse dėžutėse. Indikacinis laidas turi būti sujungiamas specialiomis nuo drėgmės poveikio apsaugotomis kabelinėmis jungtimis.
130. Indikacinio laido kontrolės punktų įrengimo vietą nustato projektuotojas dujų sistemos projekte. Visais atvejais atstumas tarp jų turi būti ne didesnis kaip 400 m. Neapgyvendintose teritorijose rekomenduojama įrengti virš žemės paviršiaus 1,0 m iškeltuose šulinėliuose arba kontrolės matavimo kolonėlėse.
131. Nutiesus PE dujotiekį, turi būti patikrintas indikacinio laido bei jo jungčių ir atšakų elektrinis vientisumas. Po naujai pakloto PE dujotiekio prijungimo prie esamo PE dujotiekio indikacinis laidas turi būti prijungtas prie esamo indikacinio laido, kad būtų užtikrintas jų vientisumas.
132. Indikacinio laido kontrolės punkto šulinėlyje ir DSRĮt spintelėje įrengimo variantų rekomendaciniai pavyzdžiai nurodyti 14–16 paveiksluose.
Pastaba. Brėžinyje parodyta, kaip įrengti kontrolės punktą vietovėse, kur nėra žemės dangos.
| 1. PE vamzdis; |
7. Šulinėlio pagrindas; |
| 2. Įspėjamoji juosta; |
8. Gelžbetonio žiedas; |
| 3. Indikacinis laidas; |
9. Skalda; |
| 4. Lipni juosta iš PVC plastiko; |
10. Antgalis–kištukas; |
| 5. Dėklas; |
11. Mova. |
| 6. Mažas šulinėlis; |
|
14 paveikslas. Indikacinio laido kontrolės punktas įrengtas šulinėlyje
čia:
1. indikacinis laidininkas prie polietileninio dujotiekio ir dėklo tvirtinimas lipnia juosta iš PVC plastiko.
3. indikacinis laidininko įvadas į kontrolės punktą įrengtą DSRĮt spintelėje tiesiamas atskirame dėkle.
15 paveikslas. Indikacinio laido kontrolės punktas įrengtas DSRĮt spintelėje (I variantas)
čia:
1. indikacinis laidininkas prie polietileninio tvirtinimas lipnia juosta iš PVC plastiko ir kartu su dujotiekiu klojamas į dėklą.
2. Generatoriui prijungti įrengiama dėžutė su gnybtais.
16 paveikslas. Indikacinio laido kontrolės punktas įrengtas DSRĮt spintelėje (II variantas)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VAMZDŽIŲ LENKIMAS
135. Plieniniai vamzdžiai gali lenktis tiek, kad lenkimo spindulys nebūtų mažesnis kaip nurodyta 7 arba 8 formulėse.
(7)
arba, kai S=1,5
(8)
čia:
Rmin – mažiausias leistinas lenkimo spindulys (m);
Rt 0,5 – minimalus takumas (N / mm2);
S – patikimumo koeficientas;
D – išorinis vamzdžio skersmuo (mm).
136. Jei vamzdžio lenkimo spindulys yra mažesnis už leistiną, reikia arba montuoti pagamintas vamzdžių alkūnes (gamyklinės alkūnės), arba montavimo vietoje šaltuoju būdu sulenktus vamzdžius (statybviečių alkūnės). Jei naudojamos alkūnės iš montavimo vietoje sulenktų vamzdžių su išilgine virinimo siūle, virinimo siūlė turi būti pasukta į mažiausios apkrovos zoną. Alkūnėms iki DN 300 sulenkti naudojami lenktuvai ir lenkimo galvutes. Maksimalus montavimo vietoje gaminamų alkūnių lenkimo ilgis negali būti didesnis nei 1,5ovamzdžio skersmens, o spindulys mažesnis nei 40 x išorinis vamzdžio skersmuo (D). Maksimalaus ir minimalaus skersmens nuokrypis lenkimo vietoje turėtų būti kuo mažesnis, jis negali viršyti 4 proc. išorinio skersmens:
(9)
137. Negali būti jokių iškilimų ar raukšlių. Plokščios bangos galimos. Jei reikia, naudojamas vidinis strypas (šerdis).
138. Kiekviename sulenktame vamzdyje turi būti bent 1,25 m tiesios atkarpos prieš sulenktą dalį ir už jos. Neleidžiama lenkti per du vamzdžio skersmenis nuo jau padarytos žiedinės suvirinimo siūlės. Jei naudojami išilgai suvirinti vamzdžiai, suvirinimo siūlė turi būti maždaug 45° kampu lenkimo plokštumos atžvilgiu, o iš eilės padarytų šaltųjų lenkimų išilginės suvirinimo siūlės turi nesutapti.
139. Prieš nuleidžiant vamzdyno dalį į tranšėją, būtina patikrinti, ar nėra vamzdžių ir konstrukcinių dalių apsauginio sluoksnio defektų. Pašalinus defektus, būtina pakartoti patikrą.
140. PE vamzdžių lenkimo spinduliai negali būti mažesni nei nurodyta 8 lentelėje. Jei lenkimo spindulys mažesnis, būtina naudoti alkūnes. Naudoti iš segmentų suvirintas alkūnes draudžiama.
141. Sumontuotų PE vamzdžių mažiausias alkūnės spindulys turi atitikti 9 lentelėje nurodytus apribojimus.
9 lentelė. PE vamzdžio mažiausi alkūnės spinduliai
| SDR |
Mažiausias alkūnės spindulys |
|
| Be jungties alkūnėje |
Su jungtimi alkūnėje |
|
| 11 |
15D |
25D |
| 17,6 |
15D |
45D |
| 21/26 |
35D |
45D |
Plieniniai dujotiekiai
143. Dujų sistemų brėžiniuose dujotiekių suvirinimo siūlių (toliau – suvirinimo siūlės) žymėjimą reikia atlikti pagal Taisyklių 1 priedo 41 punkte nurodytą Lietuvos standarto reikalavimus.
144. Visos dujotiekių suvirinimo siūlės, kurios yra dujotiekių dėkluose ar kituose apsauginiuose gaubtuose turi būti patikrintos neardomos kontrolės metodais.
145. Vamzdžių briaunos suvirinimui turi būti paruoštos pagal Taisyklių 1 priedo 42 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
146. Suvirinimo siūlių įvertinimą reikia atlikti pagal Taisyklių 1 priedo 43 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
147. Suvirinimo darbai turi būti atliekami pagal suvirinimo procedūrų aprašus, kurie parengiami pagal Taisyklių 1 priedo 44–51 punktuose nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus.
148. Kiekvienam suvirintojui suvirinimo koordinatorius turi suteikti identifikavimo numerį (žymenį), kurį jis privalo užrašyti ar prilydyti 30–50 mm atstumu nuo jo suvirintos požeminio dujotiekio siūlės, matomoje pusėje.
149. Naudojamos suvirinimo medžiagos turi atitikti EN ar jiems prilyginamų standartų reikalavimus. Naudojama suvirinimo įranga turi atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus.
150. Suvirinimo siūlių kokybė tikrinama atliekant apžiūrimąją kontrolę (angl. visual testing) pagal Taisyklių 1 priedo 58 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytus reikalavimus ir kitais neardomosios kontrolės būdais. Apžiūrimosios kontrolės apimtys nustatomos dujų sistemos projekte, bet ne mažesnės nei Taisyklių 1 priedo 43 punkte nurodytame Lietuvos standarte.
151. Suvirintos siūlės neardomieji suvirinimo bandymai turi būti atlikti prieš padengiant suvirinimo vietas apsaugine danga ir klojant į tranšėją.
152. Esant nepatenkinamiems tikrinamųjų suvirinimo siūlių neardomųjų bandymų rezultatams, būtina patikrinti du kartus didesnį skaičių siūlių. Jeigu pakartotinai atliekant neardomuosius bandymus nors viena iš tikrinamųjų suvirinimo siūlių yra blogos kokybės, tai privaloma tikrinti visas to dujotiekio suvirinimo siūles. Du kartus didesnis skaičius suvirinimo siūlių turi būti tikrinamas tuose dujotiekio ruožuose, kuriuose, atlikus suvirinimo siūlių neardomuosius bandymus, kokybė buvo nepriimtina.
Polietileniniai dujotiekiai
154. Lyjant arba kai temperatūra žemesnė kaip - 5°C, turi būti virinama po laikina priedanga (palapinė) ir, jeigu reikia, šildant joje orą. Palapinė gali būti šildoma įvairiais būdais. Priedangos vidus turi būti vėdinamas, kad ant virinamų vamzdžių ar jungiamųjų detalių nesusidarytų kondensato. Pradedant virinti PE vamzdžių galai pašildomi karštu oru, kad medžiagos temperatūra būtų nuo 0°C iki 30°C, bet ne mažiau kaip 5°C didesnė už temperatūrą po laikina priedanga.
155. Temperatūrų skirtumas tarp virinamų vamzdžių ir jungiamųjų detalių turi būti ne didesnis kaip 6°C. Vamzdžių galams ar jungiamosioms detalėms pašildyti naudojamas karštas oras.
156. Virinimo metu laisvi vamzdžio galai turi būti uždengiami, kad nesusidarytų kamino efektas (terminė trauka).
157. Visos jungtys suvirintojo arba dujotiekio statybos techninio prižiūrėtojo turi būti apžiūrėtos ir patikrintos, ar atitinka Taisyklių 1 priedo 55 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytus reikalavimus. Šis patikrinimas turi būti atliktas prieš nuleidžiant vamzdį į tranšėją.
PE vamzdžių sujungimas
159. PE vamzdžiai gali būti jungiami šiais būdais:
161. Visi moviniai ir sandūriniai sujungimai turi būti atliekami vamzdžiuose esant atmosferiniam slėgiui. Elektrinio lydymo balnai gali būti montuojami ir vamzdžiuose esant dujų slėgiui.
162. PE vamzdžiams, jungiamosioms detalėms sujungti naudojama speciali suvirinimo įranga su kompiuterine virinimo proceso valdymo ir kontrolės sistema. Virinama turi būti pagal virinimo įrangos darbo technologinę instrukciją. Įranga turi būti tiekiama su gamintojo sudarytu techniniu pasu, naudotojo instrukcija ir atitikties sertifikatu. Virinimo įranga turi būti naudojama ir eksploatuojama įrangos gamintojo nustatyta tvarka.
PE vamzdžių sandūrinės jungtys
164. Sandūriniu būdu suvirintiems PE vamzdžių galams suveržti naudojami specialūs mechaniniai įtaisai.
165. Ruošiant virinti PE vamzdžių ir (arba) jungiamųjų detalių galus, turi būti atliktos šios procedūros:
165.4. patikrintas paviršiaus nulyginimas bei tarpelis tarp jungiamųjų detalių ir (arba) vamzdžio galų;
PE vamzdžių sujungimas jungiamosiomis detalėmis su elektrine kaitinimo spirale
166. Šio sujungimo principas – elektros laidų vijų, įtaisytų vidiniuose jungiamosios detalės paviršiuose (virinimo paviršiuose), kaitinimas elektros srove, sukeliantis prigludusių prie jų medžiagų tirpimą, lydantis vamzdžio ir jungiamosios detalės paviršiams.
167. Jungiamosios detalės su elektrine kaitinimo spirale gali būti naudojamos linijiniam PE vamzdynui sujungti, vamzdžių atšakoms prijungti, taip pat vamzdžiams iš skirtingų PE medžiagų ar su skirtingais SDR jungti.
168. Parengiant PE vamzdžius ir jungiamąsias detales virinti turi būti atliktos šios procedūros:
169. Parengiant PE vamzdžius ir jungiamąsias detales suvirinimui, turi būti tam skirtomis priemonėmis paženklinti vamzdžių ir jungiamųjų detalių galų įėjimo į virinimo movas gyliai. Jungiamų PE vamzdžių galai turi būti visiškai įleisti į jungiamąją detalę ir pasiekti jos viduje esančius ribotuvus. Tai nustatoma pagal ant jungiamų PE vamzdžių galų prieš jungiamosios detalės sumontavimą paženklintus žymenis (tašką arba liniją). Visos suvirinimo jungtys turi būti ženklinamos nurodant suvirintojo žymenį ir datą. Žymuo ir data užrašomi nenuplaunamos medžiagos žymekliu 20–30 mm atstumu nuo suvirintos jungties, matomoje vietoje (17 paveikslas).
17 paveikslas. Virintosios jungties ženklinimas polietileniniame dujotiekyje
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DUJOTIEKIO ĮTAISŲ ĮRENGIMAS
170. Įrengus dujotiekyje įtaisus (kondensato rinktuvas, indikacinio laido kontrolės punktas uždarymo įtaisas ir pan.), kurių vamzdeliai, laidai, valdymo stiebai išvedami į žemės paviršių, jų apsaugai turi būti įrengti šulinėliai (kapos). Juos būtina įrengti ant betoninių, gelžbetoninių ar kitokių pagrindų, išlaikančių stabilumą ir neleidžiančių šulinėliams judėti grunte. Dujotiekio įtaisų vamzdeliai turi būti įrengti šulinėlio centre statmenai jo pagrindo plokštumai. Atstumas nuo šulinėlio dangtelio iki įtaiso vamzdelio (čiaupo, kamščio) viršutinio paviršiaus turi būti
0,05–0,10 m.
171. Tokių dujotiekio įtaisų įrengimo vietos nustatymui įrengiami žymėjimo ženklai vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 12 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.
172. Dujų srauto uždarymo įtaisai (sklendės, čiaupai) (toliau – uždarymo įtaisai) turi būti įrengti:
172.4. dujotiekių atšakose į mikrorajonus, kvartalus, grupę dujofikuojamų gyvenamųjų pastatų, kai tiesiamų dujotiekių skersmuo yra 40 mm ar didesnis;
172.6. perėjose per vandens kliūtis, esant dviem ir daugiau gijų, taip pat vienai gijai, kai mažiausiojo vandens lygio vandens kliūties plotis ne mažiau kaip 75 m;
173. Dujotiekio vamzdyje mažiau kaip 20 × DN atstumu nuo uždarymo įtaiso neturi būti jokių vamzdžio įlinkių (tiek vertikaliai, tiek horizontaliai).
174. Uždarymo įtaisų įrengimo tikslingumą ir išdėstymo vietą dujotiekio projektavimo techninėje užduotyje nurodo dujų skirstymo sistemos operatorius.
175. Uždarymo įtaisai gali būti įrengiami grunte, antžeminėse spintose arba aptvaruose, taip pat ant (prie) pastatų išorinių sienų. Įrengiant požeminių dujotiekių sklendes grunte, su vamzdžiu jos sujungiamos privirinant, o jų valdymas turi būti išvestas į žemės paviršių šulinėlyje.
177. Uždarymo įtaisai, įrengti ant pastatų išorinių sienų, turi būti išdėstomi iki durų ir varstomų langų angų atstumu, ne mažesniu kaip:
178. Įrengiant uždarymo įtaisus aukščiau kaip 2,2 m, turi būti numatytos A2-s1, d0 statybos produktų degumo klasės aikštelės su laiptais.
179. Uždarymo įtaisai, numatyti įrengti perėjose per vandens kliūtis, turi būti įrengiami krantuose, ne žemiau aukščiausiojo vandens lygio ir aukščiau ledonešio lygio. Šiuo atveju žiediniuose dujotiekiuose uždarymo įtaisai turi būti įrengti abiejuose upės krantuose, o nežiediniuose – viename krante prieš perėją (pagal dujų tekėjimo kryptį).
180. Uždarymo įtaisai perėjose per geležinkelius turi būti išdėstomi:
180.1. nežiediniuose dujotiekiuose – ne toliau kaip 1000 m prieš perėją (pagal dujų tekėjimo kryptį);
181. Dujotiekiai nutiesti valstybinės reikšmės keliuose esančiais tiltais (viadukais), kurių ilgis 25 m ir didesnis, abiejuose tilto galuose turi turėti ne arčiau kaip 15 m iki tilto atramų įrengtus uždarymo įtaisus.
182. Dujotiekio atšakoje, kai didžiausias darbinis slėgis > 75 mbar, d ≤ 32 mm, turi būti įrengtas dujų srauto ribotuvas (angl. SEFV), kad sumažintų nutekančių dujų kiekį, jei būtų padaryta žala už SEFV, pavyzdžiui, dėl trečiųjų šalių veiksmų.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ANTŽEMINIAI DUJOTIEKIAI
186. Antžeminiu būdu tiesiamo plieninio dujotiekio vamzdynai turi būti pakeliami ir dedami ant atramų tik tada, kai patikrinta suvirinimo siūlių kokybė.
187. Antžeminiai dujotiekiai turi būti tiesiami ant atskirai stovinčių A1 ar A2-s1, d0 statybos produktų degumo klasių (Taisyklių 1 priedo 21 punktas) atramų ir kolonų arba tvirtinami ant sienų išorinėje pastato pusėje.
188. Antžeminiai dujotiekius leidžiama tiesti:
188.2. ant negyvenamosios, nevisuomeninės paskirties (taip pat pristatytų ir ant stogo įrengtų katilinių) pastatų, pagal sprogimo ir gaisro pavojų Cg, Dg ir Eg kategorijų patalpų:
188.2.1. I atsparumo ugniai laipsnio 1 gaisro apkrovos kategorijos pastatų (R 120, EI 30 atsparumo ugniai sienos) ir BROOF (t1) klasės RE 30 atsparumo ugniai stogų– iki 16 bar slėgio dujotiekius;
188.2.2. I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastatų (R 60, EI 15 atsparumo ugniai sienos) ir BROOF (t1) klasės RE 20 atsparumo ugniai stogų– iki 5 bar slėgio dujotiekius;
188.2.3. II atsparumo ugniai laipsnio pastatų R 45, EI 15 atsparumo ugniai sienų ir RE 20 atsparumo ugniai stogų– iki 2 bar slėgio dujotiekius;
188.3. ant gyvenamosios, visuomeninės paskirties pastatų (taip pat pristatytų ir ant stogo įrengtų katilinių):
188.3.2. I atsparumo ugniai laipsnio pastatų R 60, EI 15 atsparumo ugniai sienų, jeigu dujotiekis tiesiamas į ant sienos įrengtą DSRĮr – iki 5 bar slėgio dujotiekius;
189. Ant stogo tiesiant antžeminį dujotiekį, jo aukštis virš stogo turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
190. Draudžiama tranzitu tiesti visų slėgių antžeminius dujotiekius visuomeninės paskirties pastatų sienomis ir stogais.
191. Esant būtinybei ir projektuotojui atlikus rizikos vertinimą, tranzitinį iki 5 bar dujų slėgio ir iki 100 mm skersmens antžeminį dujotiekį leidžiama tiesti ant vieno gyvenamojo namo sienos ne mažesniu kaip 0,2 m atstumu nuo stogo, jeigu pastatas yra I ugnies atsparumo laipsnio, sienų atsparumo ugniai – R 60, EI 15 ir stogas BROOF (t1) klasės.
192. Ant negyvenamos nevisuomeninės paskirties pastatų, kurie nėra dujofikuoti, leidžiama tiesti tranzitinį antžeminį dujotiekį suderinus su pastato savininku ar valdytoju ir šiuos pastatus eksploatuojančia įmone.
193. Mažo ir vidutinio slėgio antžeminius dujotiekius leidžiama tiesti išilgai gamybos ir pramonės, sandėliavimo, garažų paskirties pastatų nevarstomų langų rėmų ir skersstakčių. Šie dujotiekiai gali būti tiesiami pro stiklo blokeliais užmūrytas langų angas.
194. Antžeminis dujotiekis nuo statinių konstrukcijų ir žemės paviršiaus turi būti nutiestas tokiais atstumais ir aukštyje, kad jis būtų apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų bei metalų korozijos poveikio tiesioginės grėsmės, jį būtų patogu prižiūrėti, remontuoti. Atstumas tarp dujotiekio ir sienos, ant kurios jis nutiestas, ar kitų statybinių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 50 % vamzdžio skersmens dydžio.
195. Antžeminio dujotiekio ruožuose po gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų langais ir balkonais neleidžiama įrengti ardomųjų jungčių ir uždarymo įtaisų.
196. Atviroje teritorijoje, kur nevažinėja transportas ir nevaikšto žmonės, leidžiama antžeminius dujotiekius tiesti ant žemų atramų, ne mažesniame kaip 0,35 m aukštyje nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio apačios.
197. Ant atramų, kolonų, estakadų kartu su kitos paskirties vamzdynais antžeminiai dujotiekiai tiesiami ne žemiau nei vamzdynai, kuriais transportuojamos agresyvios medžiagos, ir atstumais, leidžiančiais techniškai prižiūrėti dujotiekį.
199. Leidžiama tiesti mažo ir vidutinio slėgio antžeminius dujotiekius automobilių kelių, miesto ir pėsčiųjų tiltais. Šiuo atveju dujotiekius tiesti turi būti numatyta tose vietose, kur nėra galimybės tilto konstrukcijose kauptis dujoms (esant dujų nuotėkiui). Neleidžiama tiesti dujotiekius geležinkelio tiltais.
200. Antžeminių dujotiekių, nutiestų tiltais ar kitomis plieninėmis laikančiomis konstrukcijomis, abiejuose galuose turi būti įrengtos izoliuojančios jungtys.
201. Antžeminiai dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo atmosferinės korozijos: nugruntuoti ir nudažyti korozijai atspariais dažais. Pramonės įmonių teritorijose esantys dujotiekiai turi būti nudažyti geltonos spalvos dažais. Antžeminiai dujotiekiai, nutiesti pastatų sienomis arba tarp pastatų, gali būti dažomi tokia pačia spalva kaip sienos.
202. Atstumai nuo sienomis nutiestų antžeminių dujotiekių iki kitų inžinerinių tinklų turi būti nustatomi pagal 10 lentelę.
10 lentelė. Atstumai nuo sienomis nutiestų antžeminių dujotiekių iki elektros tiekimo, elektroninio ryšių linijų
| Inžineriniai tinklai |
Atstumas, m |
||
| lygiagrečiai |
susikertant (prasilenkiant) |
|
|
| Elektros kabelio linijos |
0,4 |
0,1 |
|
| Elektroninio ryšio kabeliai (laidai) |
0,5 |
0,05 |
|
| Izoliatoriai, ant kurių tvirtinami elektroninio ryšio tinklo laidai |
0,5 |
– |
|
| Kabelių jungčių ir galūnių mova |
0,5 |
– |
|
Pastaba. Leidžiama kabeliui (laidui) susikirsti (prasilenkti) su dujotiekiu, nepaliekant tarpo tarp jų, įdėjus elektroninių ryšių kabelį (laidą) į vamzdelį iš elektrą izoliuojančios medžiagos. Prasilenkimo (susikirtimo) su dujotiekiu vietoje vamzdelio galai turi būti išsikišę ne mažesniu kaip 0,1 m atstumu nuo kiekvienos dujotiekio pusės.
203. Antžeminių dujotiekių ant atramų, kolonų, estakadų tiesimo aukštis turi būti nustatomas pagal 11 lentelę.
11 lentelė. Antžeminių dujotiekių tiesimo ant atramų aukštis
| Statiniai |
Atramų (kolonų ar estakadų) aukštis, m |
|
| Nevažinėjamoje teritorijoje žmonių perėjos vietoje |
2,20 |
|
| Kertant automobilių kelius (nuo važiuojamosios dalies dangos paviršiaus) |
5,20 |
|
| Prasilenkiant su troleibuso linijų kontaktiniu tinklu (nuo važiuojamosios dalies dangos paviršiaus) |
7,30 |
|
| Kertant geležinkelius (nuo bėgio galvutės) |
9,5 |
|
| Kertant privažiuojamuosius geležinkelius (nuo bėgio galvutės) |
6,9 |
|
| Kertant elektrifikuotus ir neelektrifikuotus privažiuojamuosius geležinkelius: |
– lydytam ketui ar karštam šlakui vežti (nuo bėgio galvutės) |
10,00 |
| – lydytam ketui ar karštam šlakui vežti (nuo bėgio galvutės), izoliavus dujotiekį, siekiant apsaugoti jį nuo įkaitimo |
6,00 |
|
204. Horizontalūs atstumai nuo antžeminių dujotiekių (matuojant nuo dujotiekio išorinio paviršiaus) iki pastatų ir inžinerinių statinių turi būti ne mažesni už nurodytus 12 lentelėje.
12 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo antžeminio dujotiekio iki pastatų ir inžinerinių statinių
| Pastatai ir statiniai |
Atstumai nuo antžeminių dujotiekių iki pastatų ir inžinerinių statinių, m |
|||
| ≤ 75 mbar |
> 75 mbar ≤ 5 bar |
> 5 bar ≤ 16 bar |
||
| Gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties pastatai ir patalpos |
Asg ir Bsg pavojingumo sprogimui ir gaisrui kategorijų |
5* |
5* |
10* |
| Gamybos ir pramonės, sandėliavimo, garažų, transporto, pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir patalpos |
Cg, Dg ir Eg pavojingumo sprogimui ir gaisrui kategorijų |
– |
– |
5 |
| Gyvenamieji ir visuomeninės paskirties pastatai |
– |
5 |
10 |
|
| Degių medžiagų laikymo atviri sandėliai (atviros saugojimo aikštelės), išskyrus gamybos ir pramonės paskirties pastatų sandėlius |
20 |
20 |
40 |
|
| Geležinkeliai kelio sankasos šlaito apačios ar iškasos krašto viršaus (kitais atvejais – iki artimiausiojo bėgio) |
3 |
3 |
3 |
|
| Požeminiai inžineriniai tinklai: vandentiekis, nuotakynas, šilumos tiekimo tinklai, elektroninio ryšio kabelių blokai |
1** |
1** |
1** |
|
| Automobilių keliai: |
nuo kelkraščio bortelio |
1,5 |
1,5 |
1,5 |
| nuo išorinės griovio briaunos arba kelio sankasos pado |
3,0 |
3,0 |
3,0 |
|
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PERĖJOS PER KELIUS
208. Jeigu nėra galimybės įrengti kelio perėją atviroje tranšėjoje, dujotiekiui nutiesti naudojamos betranšėjės technologijos.
209. Nepriklausomai nuo dujų MOP dujotiekiuose, jiems kertant valstybinės reikšmės magistralinius, krašto I a, II a ir III kategorijos automobilių kelius ir vietinės reikšmės kelius (gatves), turi būti įrengtas dujotiekio apsauginis dėklas. Kitais atvejais apsauginio dėklo įrengimo būtinybę numato dujotiekio statybos užsakovas (statytojas).
210. Panaudojant tam skirtas priemones, dujotiekis dėkle turi būti centruotas. Apsauginis dėklas turi būti įgilintas ne mažiau kaip 1 m nuo kelio pylimo pado arba kelio griovio dugno.
211. Tiesiant dujotiekius be apsauginio dėklo (perėjos per V kategorijos kelius, D kategorijos gatves), dujotiekio įgilinimas negali būti mažesnis negu 1 metras, ir toks turi likti ne mažesniu kaip 5 metrai atstumu nuo kelio ar gatvės abiejų kraštų.
212. Minimalus horizontalus atstumas nuo dujotiekio sankirtos (prasilenkimo) su keliu iki tiltų turi būti 30 m.
213. Dujotiekio apsauginį dėklą po keliu būtina pratęsti ne mažesniu kaip 3 m į abi puses nuo kelio pylimo pado arba išorinės griovio briaunos atstumu ir atsižvelgti į kelio plėtrą.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PERĖJOS PER GELEŽINKELIO KELIUS
215. Visų slėgių dujotiekiai susikirtimuose (prasilenkimuose) su geležinkelio keliais turi būti tiesiami su apsauginiais dėklais. Dujotiekių perėjų per geležinkelio vietose turi būti įrengti metaliniai apsauginiai dėklai.
216. Įrengiant dujotiekių perėjas per geležinkelius naudojamos betranšėjės vamzdžių tiesimo technologijos. Dujotiekis geležinkelius turi kirsti (prasilenkti) statmenai.
217. Dėklų galai turi būti užsandarinti specialiai tam skirtomis priemonėmis (11 paveikslas). Dujotiekis dėkle centruojamas centravimo žiedais. Žiedų kiekis parenkamas pagal vamzdžio apkrovos duomenis.
218. Apsauginių dėklų galuose įrengiami kontroliniai laidininkai, prijungiant kabelius prie dujotiekio ir dėklo. Gali būti įrengiamas vienas kontrolinis laidininkas, jeigu į jį įvedami kabeliai nuo dujotiekio ir dėklo kitos pusės (dėklo galo).
219. Pradėti perėjos per geležinkelį statybos darbus galima tik turint geležinkelio valdytojo ir jį eksploatuojančios įmonės rašytinį sutikimą.
220. Minimalus horizontalus atstumas nuo dujotiekio sankirtos (prasilenkimo) su geležinkeliu turi būti numatomas:
221. Taisyklių 220 punkte nurodytus atstumus išskirtiniais atvejais leidžiama sumažinti atlikus projektuotojui rizikos vertinimą ir suderinus su infrastruktūros valdytoju.
222. Signalinių ženklų (stulpelių) įrengimo būtinumą ir jų įforminimą dujotiekių perėjose per viešojo naudojimo geležinkelius nustato geležinkelius eksploatuojanti įmonė (organizacija).
223. Dujotiekio įgilinimas po geležinkeliais turi būti nustatomas atsižvelgiant į statybos darbų būdą ir gruntų charakteristikas. Mažiausias įgilinimas nuo apsauginio dėklo viršaus iki bėgio pado turi būti numatytas:
223.1. po viešojo naudojimo geležinkeliais – 2,0 m (1,5 m nuo geležinkelio vandens nuvedimo įrenginių ir sankasos pado), o įrengiant perėją horizontalaus valdomo gręžimo būdu – 3,0 m;
Dujotiekio tiesimas po vandeniu
226. Vamzdyno tiesimo per vandens kliūtis (laivybai ir plukdymui tinkamas upes, kanalus ar kitus vandens telkinius) projekte reikia įvertinti šiuos faktorius:
227. Vamzdyno, kertančio didelius vandens telkinius, padėtis teisės aktų nustatyta tvarka turi būti aiškiai paženklinta.
228. Įrengiant dujotiekių perėjas per natūralias kliūtis naudojamas horizontalus valdomas gręžimo būdas (HGV) (18 paveikslas).
 |
 |
||||
 |
|||||
18 paveikslas. Dujotiekių perėjų per upes, vandens telkinius bei kitas kliūtis HGV būdu pavyzdinė schema
229. HGV gręžimo būdas sudaro sąlygas tiesti PE dujotiekius be apsauginio dėklo, jeigu naudojami specialia apsaugine danga padengti tam skirti PE vamzdžiai.
230. Jeigu dujotiekio perėja per kliūtį bus 100 metrų ir ilgesnė, reikalinga atlikti žvalgybinius vertikalius gręžinius arba pritaikyti grafinius metodus ir nustatyti, kad vietos gruntas pagal geologinius ir hidrogeologinius duomenis yra tinkamas HVG gręžimui – susideda ne iš labai puraus arba labai tankaus smėlio, žvyro, minkšto molio, nėra kietų uolienų, akmenų, kitų darinių (medžių liekanų, nuolaužų ir pan.).
231. Perėjose per upes gręžinio įgilinimas turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai žemiau upės dugno giliausios vietos ir 2 metrai giliau netekančio vandens telkinio dugno ar kitokių kliūčių.
232. Pradinis (pilotinis) gręžinio skersmuo turi būti didinamas ne didesniu kaip 250 mm dydžiu vieno platinimo metu. Gręžinio skersmuo turi viršyti perėjos dujotiekio skersmenį
30–50 proc. dydžiu.
233. Jeigu HVG gręžimo būdu nutiestas PE arba plieninis vamzdis naudojamas kaip apsauginis dėklas dujotiekiui, reikalinga imtis priemonių, kad į jį veriant dujotiekį neatsirastų pažeidimų:
233.1. atlikti išankstinį apsauginio dėklo vidinio paviršiaus paruošimą pašalinant lydymo ar suvirinimo siūlių briaunelių aštrius darinius;
233.2. preliminariai įverti į apsauginį dėklą PE vamzdžio kontrolinį pavyzdį (negali būti trumpesnis negu 3 m) ir įsitikinti, kad dėklo vidiniame paviršiuje nėra aštrių darinių;
IV SKYRIUS
dujų slėgio reguliavimo įrenginiai (DSRĮr) IR DUJŲ SLĖGIO REGULIAVIMO ĮTAISAI (DSRĮt)
PIRMASIS SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
235. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai (toliau – DSRĮr) ir dujų slėgio reguliavimo įtaisai (toliau – DSRĮt) įrengiami dujotiekiuose dujų slėgiui sumažinti iki reikiamo dydžio ir palaikyti jį nustatytose ribose. DSRĮr ir DSRĮt turi būti įrengiami pagal parengtą dujų sistemos projektą, Taisyklių nustatytus reikalavimus, DSRĮr ir DSRĮt gamintojų pateikiamas montavimo instrukcijas.
236. DSRĮr gali būti įrengiami atskirai stovinčiuose pastatuose, spintose prie dujofikuojamų pastatų išorinių sienų ar atskirai lauke stovinčiose spintose, požeminiuose konteineriuose.
237. DSRĮr spintos, požeminio konteinerio ar pastato durys turi atsidaryti į išorę, o įėjimas turi būti iš lauko (19 paveikslas). Atidarytoje pozicijoje durys ar kitos varstomos konstrukcijos turi turėti fiksavimo mechanizmus.
19 paveikslas. Įėjimo į DSRĮr klasifikacija
238. Visų „įeinamųjų“ arba „pereinamųjų“ korpusų (žr. 19 paveikslą) vidinis aukštis turi būti bent 2,1 m.
239. DSRĮt įrengiami spintelėse prie dujų vartotojų sklypų ribų ar dujofikuojamų pastatų išorinių sienų. Taip pat DSRĮt gali būti įrengiami ir požeminiuose konteineriuose.
240. DSRĮr pagal galingumą skirstomi į:
242. Ant DSRĮr pastatų, spintų ar jų aptvėrimų turi būti pritvirtinti aiškiai matomi ženklai, draudžiantys naudoti ugnies šaltinius. Taip pat turi būti informacija apie DSRĮr eksploatuojančią įmonę (pavadinimas, avarinės tarnybos telefono numeris).
243. Kartu su dujotiekiu turi būti įrengti uždarymo įtaisai prieš ir už DSRĮr (20 paveikslas). Taip pat papildomi uždarymo įtaisai gali būti įrengti bet kurioje kitoje vietoje, kur manoma, kad įranga arba įrenginys galėtų būti atjungtas (pvz., norint atlikti įrangos techninę priežiūrą arba jos pakeitimą).
Dujų srautas
A C D B
čia:
244. Tarp DSRĮr ir uždarymo įtaisų prieš ir už DSRĮr, kurie priskiriami dujotiekio uždarymo įtaisams, turi būti įrengti prapūtimo įtaisai (žr. 20 paveikslą).
245. DSRĮr, kurių didžiausias darbinis slėgis ≤ 7 bar, kurie aprūpina pavienius vartotojus, uždarymo įtaisas už DSRĮr „B“ ir prapūtimo įtaisas „D“ (20 paveikslas) gali būti neįrengiami.
246. DSRĮr, kurių įvadinis (įėjimo) slėgis > 2 bar, kiekvienos dujų slėgio reguliavimo linijos įvadinis (įėjimo) uždarymo įtaisas turi būti prijungiamas tik flanšinėmis jungtimis arba privirinant uždarymo įtaisą. Dujotiekių vamzdžius su įvadiniais (įėjimo) uždarymo įtaisais draudžiama jungti srieginiais sujungimais ir slėginėmis jungiamosiomis jungtimis.
247. Visos prie DSRĮr pagrindinio vamzdyno prijungtos atšakos, įskaitant visus impulsinius vamzdelius, privalo turėti uždarymo įtaisus, kurie turi būti įrengti kaip įmanoma arčiau prijungimo vietos.
248. Reikiamas uždarymo įtaisų skaičius, uždarymo įtaisų konstrukcija, veikimo principas bei funkcionalumas parenkamas projektuotojui atlikus rizikų ir pavojų įvertinimą, atsižvelgiant į šiuos faktorius:
248.1. darbo, kuris bus atliekamas su DSRĮr, pobūdį ir trukmę (pvz., filtro elementų apžiūra arba keitimas, techninė priežiūra ir pan.);
249. Visi uždarymo įtaisai turi būti įrengiami saugioje vietoje, apsaugoti nuo pažeidimų ir trikdžių. Uždarymo įtaisų įrengimo vieta turi užtikrinti saugų ir patogų jų valdymą bei funkcionalumą.
250. Atstumas tarp dujotiekio uždarymo įtaiso prieš DSRĮr ir DSRĮr, kurį jis uždaro, turi būti minimalus, atitinkantis rizikos lygį bei saugios prieigos avarijos atveju poreikį. Šie atstumai yra mažiausiai 4 m ir daugiausiai 20 m nuo DSRĮr. Nurodytoje dujotiekio atkarpoje tarp uždarymo įtaiso ir DSRĮr negali būti prijungtų dujotiekių atšakų.
251. Visi Taisyklių 244 punkte nurodyti uždarymo įtaisai savo vietose turi būti aiškiai pažymėti, įrengiant nuolatinį žymėjimo ženklą netoli uždarymo įtaiso.
252. Sprendžiant, kokio tipo uždarymo įtaisą naudoti, būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus:
252.2. numatomas veikimo sąlygas (veikimą su filtruotomis ir nefiltruotomis dujomis, numatomus slėgio skirtumus, srauto valdymo poreikį ir pan.);
252.3. galimybę užtikrinti sandarumą. Kai DSRĮr atjungimas atliekamas 50 mm arba didesnio skersmens uždarymo įtaisais, tarp jų esančioje atkarpoje turi būti įrengiamas prapūtimo įtaisas. Kai atjungimą atlieka du uždarymo įtaisai nuosekliai, uždarymo įtaisų jungtis turi būti montuojama taip, kad tarp jų esančią dujotiekio atkarpą būtų galima prapūsti;
252.4. hidraulinius nuostolius. Hidrauliniai vietos nuostoliai visuose atidarytuose DSRĮr uždarymo įtaisuose esant minimaliam darbiniam slėgiui ir maksimaliam projektiniam srautui, neturėtų viršyti 13 lentelėje nurodytų reikšmių;
253. Uždarymo įtaisai turi atitikti Taisyklių 1 priedo 60, 61, 63 ir 64 punktuose nurodytų Lietuvos standartų nustatytus reikalavimus.
254. Uždarymo įtaisai turi užsidaryti, kai tiesioginio uždarymo pavara sukama pagal laikrodžio rodyklę.
ANTRASIS SKIRSNIS
DUJŲ SLĖGIO REGULIAVIMO ĮRENGINIŲ PROJEKTAVIMAS
256. Projektinis slėgis bet kurio dujų slėgio reguliavimo įrenginio įvadinėje (įėjimo) dalyje turi būti didesnis arba lygus didžiausiam darbiniam įvadiniam (įėjimo) sistemos slėgiui.
257. Projektinis slėgis DSRĮr už reguliatoriaus turi būti didesnis arba lygus didžiausiam darbiniam išvadinės (išėjimo) sistemos slėgiui.
258. DSRĮr sudedamųjų dalių ir vamzdyno projektinis slėgis turi atitikti jų įrengimo vietos slėgio ribas.
260. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai turi būti projektuojami:
260.2. atsižvelgiant į visą jų eksploatavimo laikotarpį, įgyvendinant techninį projektą, darbo projektą, medžiagų ir įrangos pirkimą, gamybą, montavimą, testavimą, eksploatavimą, priežiūrą, modifikacijas ir galutinį eksploatavimo nutraukimą;
260.3. nurodant montavimo metodus, neardomojo pobūdžio bandymus ir patikrinimus, bei kitas procedūras, kurios turi atitikti atitinkamus standartus;
260.4. taip, kad jie nekeltų nepriimtinos rizikos jokiems asmenims arba nedarytų žalos aplinkai. Visi su DSRĮr susiję pavojai turi būti įvardinti, rizika įvertinta bei numatytos priemonės rizikos mažinimui iki tiek, kiek pagrįstai įmanoma;
260.5. kad dujotiekio sistemos, įranga ir įrenginiai galėtų būti saugiai atjungti, apžiūrėti, prižiūrimi ir išbandyti;
260.6. su pakankamu kiekiu saugos sistemų, galinčių apsaugoti dujų skirstymo
sistemą (-as) DSRĮr gedimo atveju;
260.7. su pakankamu uždarymo, prapūtimo įtaisų bei dujų išleidimo taškų kiekiu, leidžiančiu sumažinti slėgį, testuoti ir atlikti techninę priežiūrą;
260.8. taip, kad visa įranga ir įrenginiai galėtų veikti esant ekstremalioms sąlygoms: įprasto veikimo metu pakitus dujų slėgiui, temperatūrai, cheminiams procesams ir mechaninei apkrovai, taip pat pagrįstai numanomas nepalankias sąlygas;
260.9. kad būtų reikiamo patikimumo lygio, atsižvelgiant į saugaus sistemos veikimo reikalavimus, srauto tęstinumą, įrangos ir įrenginių gedimų charakteristikas bei dubliavimą, pavyzdžiui, įtraukiant kelis srautus ir pan.;
261. Projektuojant DSRĮr būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:
262. Projektuojant DSRĮr reikia įvertinti šiuos veiksnius:
262.2. saugus ir patogus privažiavimas bei priėjimas prie DSRĮr priežiūros darbams atlikti, gaisro gesinimui;
262.3. vengti teritorijų, kurios gali būti apsemtos, galimas grunto sėdimas ar galimos kitos natūralios grėsmės. Įrengiant DSRĮr požeminiuose konteineriuose, reikia atsižvelgti į gruntinio vandens lygio pakilimo tikimybę. Reikia vengti vietų, kuriose aukštas gruntinio vandens lygis;
262.4. vengti vietų, kuriose DSRĮr gali būti pažeisti eismo įvykių metu. Jei transporto priemonių eismas gali kelti pavojų, turi būti numatyta įrengti apsauginius užtvarus;
262.6. atstumas nuo aukštų pastatų, kur sūkurinės srovės aplink pastatą gali kelti dujų išsisklaidymo problemų;
262.7. reikia numatyti priemones, kad negalima būtų užtverti prieigos prie DSRĮr, pav., statant transporto priemones, laikant prekes ir įrangą, nekontroliuojamai išverčiant atliekas ir pan.;
262.9. dujos iš prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynų, apsauginių dujų išmetimo vožtuvų (AIV), negalėtų patekti į pastatus pro atvirus langus, tuščiavidurius kanalus arba panašias statinių angas;
262.10. reikia nurodyti pavojingas zonas (pvz., sprogimo), kurios turės tiesioginę įtaką DSRĮr parinkimo vietai, ypatingai atstumui iki pastatų ir galimų degimo šaltinių;
263. Projektuojant DSRĮr turi būti parengti šie dokumentai:
263.1. topografinė nuotrauka. Nuotrauka turi apimti vietovės planą, darbų aikštelės planą ir bent dvi vertikaliąsias altitudes;
263.2. darbų aikštelės išdėstymo brėžinys. Jame turi būti pateikta pakankamai informacijos, leidžiančios identifikuoti darbų aikštelės vietą, orientaciją ir ribas, taip pat tikslią DSRĮr pastato / spintos, kuri bus toje darbų aikštelėje, vietą;
263.3. bendro išdėstymo brėžinys. Bendro išdėstymo brėžinyje reikia pateikti bent šią informaciją:
264. Vykdant bet kurį rizikos vertinimą, turi būti atidžiai išanalizuojami rizikos lygį dujų skirstymo sistemai galintys paveikti faktoriai, pvz.:
264.1. visai dujų skirstymo sistemai:
264.1.1. atliekama funkcija – t. y. dujų skirstymas buitiniams ir nebuitiniams vartotojams ir pan. bei vartotojų skaičius, kuriems per didelis dujų slėgis galėtų kelti pavojų;
264.1.2. didžiausias slėgis, kurį atlaikytų skirstomasis dujotiekis, apskaitos, matavimo / reguliavimo įrenginiai ir pan.;
264.2. DSRĮr:
264.2.5. įrangos (įskaitant pagalbinius vožtuvus ir impulsinius vamzdelius) funkcionavimas veikiant vibracijoms ir esant konstrukciniams įtempiams bei šių veiksnių dydžiai;
264.2.7. požiūris į techninę priežiūrą, pvz., patikimumu / rizika pagrįsta techninė priežiūra ir pan.;
264.2.8. saugos įtaisų suveikimo greitis, atsižvelgiant į dujų skirstymo sistemos galingumą ir dinamiką. Pvz., kontroliniai dujų slėgio reguliatoriai (monitoriai) ir per didelio slėgio uždarymo įtaisai suveikia lėčiau nei apsauginiai dujų srauto uždarymo vožtuvai ir pan. Paprastai valdomo tipo apsauginiai dujų srauto uždarymo vožtuvai per 1 sekundę uždaro 25 mm skersmens balną.
TREČIASIS SKIRSNIS
Pastatų, kuriuose įrengiami DSRĮr, ĮRENGIMAS
266. Pastatai, kuriuose įrengiami DSRĮr, turi būti vienaaukščiai I-ojo atsparumo ugniai laipsnio pastatai pagal Taisyklių 1 priedo 21 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. DSRĮr pastatų grindys, lubos, patalpas skiriančios sienos turi būti nelaidžios dujoms, iš ugniai atsparios konstrukcijos, ne mažesnės kaip REI 30 atsparumo ugniai klasės, su išlyginamuoju sluoksniu arba tinko apdaila, padedančia sumažinti dujų nuotėkį į bet kokią sienos ertmę pro įtrūkimus. Įrengti dūmų ir vėdinimo kanalus DSRĮr pastatų pertvarose neleidžiama. DSRĮr reguliatorių patalpos turi atitikti Asg kategorijos pavojingumo gaisrui ir sprogimui kilti patalpų (Taisyklių 1 priedo 21 punktas) reikalavimus.
267. Pastatuose, kuriuose įrengiami DSRĮr, turi būti numatytos sprogimo slopinimo priemonės. Sprogimo slopinimo priemonė turi užtikrinti pastato vientisumą kilus sprogimui jo viduje. Sprogimo slopinimo priemonė turi riboti sprogimo metu susidariusį vidinį slėgį pastate iki ne aukštesnio nei 35 mbar. Sprogimo slopinimo priemonės turi nesumažinti DSRĮr pastatą apsaugos lygio. Pro sprogimo slopinimo priemonę draudžiama tiesti vėdinimo kanalus ir prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynus. Sprogimo slopinimo priemonei turi netrukdyti kliūtys pastato viduje ar išorėje. Jei DSRĮr pastatas yra mūrinis ir įrengiamos sprogimo slopinimo priemonės, tai sienos turi būti bent 225 mm storio. Hidroizoliacinis sluoksnis turi būti toks, kad siena negalėtų nuslinkti nuo hidroizoliacinės medžiagos įvykus sprogimui.
268. Paprastai sprogimo slopinimo priemonę suteikia pakylantis korpuso stogas. Bet jei aplinkybės leidžia naudoti sprogimo plokštę stoge, iškrovos plotas turi siekti ne mažiau kaip 50 proc. stogo ploto. Jei nėra praktiškai įmanoma slopinti sprogimo pakylančiu stogu, tokį slopinimą gali užtikrinti pastato durys arba išorinės sienos, žiūrint, kas geriau tinka pagal aplinkybes. Slėgis, susidarantis korpuse sprogimo metu, priklauso nuo sprogimo slopinimo priemonės svorio ploto vienetui, slopinimo priemonės fiksavimo metodo ir atsirandančios angos ploto, sukuriamo suveikus slopinimo priemonei. Stogą laikančios tvirtinimo detalės turi būti pastato viduje ir suprojektuotos taip, kad suveikus sprogimo slopinimo priemonei nė viena pastato siena nepatirtų žalos.
269. Sprogimo slopinimo priemonę reikia projektuoti taip, kad jai suveikus ir grįžus į savo vietą korpuse esančiai įrangai nebūtų padaryta žalos (10 ir 11 formulės ir 21 paveikslas).
21 paveikslas. Korpuso, kuriame įrengtas DSRĮr, stogo plotas / kėlimo aukštis
Kkėlimo = = 
(10)
 |
Kstogo = = 
(11)
Pastaba. Naudojant sprogimo slopinimo pakylančiu stogu priemonę, didžiausias sprogimo metu susidaręs slėgis bus ribojamas iki 35 mbar ar mažiau, su sąlyga, kad:
1. pakeliamo stogo svoris ploto vienetui neviršija 50 kg m–2, įskaitant visų stogo laikymo / nukreipimo mechanizmo dalių, judančių kartu su stogu, svorį. Jei reikia akustinio slopinimo, stogo svorį ploto vienetui galima padidinti iki 100 kg m–2, su sąlyga, kad korpusas suprojektuotas atlaikyti 50 mbar vidinį slėgį (įprasta mūrinė konstrukcija tam netiktų);
2. pakylantis stogo plotas siekia bent 50 % viso stogo ploto, t. y. pirmiau apibrėžtas Kstogo yra ne didesnis kaip 2;
3. stogo pakėlimo aukštis yra pakankamas sukurti angos plotui aplink stogo perimetrą, lygiai bent 30 % viso stogo ploto, t. y. pirmiau apibrėžtas Kstogo turi neviršyti 3,3. Praktikoje daugeliu atveju pakyla visas stogas, t. y. K = 1, o stogo pakėlimo aukštis yra toks, kad vertė Kkėlimo bus artimesnė vienetui nei didžiausiai leidžiamai vertei 3,3.
270. Taisyklių 269 punkte nurodyti didžiausi svoriai ploto vienetui yra pakankami daugumai vėjo apkrovų atlaikyti, bet gana maži maždaug 30 kg m–2 sniego apkrovai, kai išlaikomas slopinimo efektyvumas.
271. Sprogimo slopinimo priemonės fiksavimo mechanizmas turi leisti slopinimo priemonei laisvai atsidaryti jos judėjimo ribose ir užtikrinti, kad po sprogimo stogas tinkamai grįžtų į savo vietą.
272. Pakeliamas stogas turi laikytis savo vietoje tik veikiant sunkio jėgai. Įrenginiai, neleidžiantys stogui laisvai vertikaliai judėti, turi būti integruoti stogo fiksavimo / nukreipimo mechanizme tik tinkamai įvertinus slopinimo priemonės paklaidų ir suveikimo vėlavimo poveikius.
273. Jei sumontuotas sprogimo poveikį slopinantis stogas, jis turi tinkamai veikti apkrovos sąlygomis. Korpuso stogas turi atlaikyti tolygiai paskirstytą 1,25 kN m–2 apkrovą. Reikia tikrinti atitiktį atliekant projektinius skaičiavimus arba tinkamu bandymo metodu.
274. Jei nereikalaujama, kad DSRĮr pastato stogas veiktų kaip sprogimo slopinimo priemonė, jis turi būti patikimai pritvirtintas prie sienos. Stogas turi būti pakankamai tvirtas, kad ant jo būtų galima vaikščioti, ir suprojektuotas taip, kad atlaikytų vėjo, sniego ir pan. apkrovas. Stogas turi nepraleisti vandens. Stogo nuolydis turi būti bent 1:60, kad ant jo nesikauptų vanduo.
275. DSRĮr pastato stogas turi būti:
275.2. iš lengvos konstrukcijos arba sukonstruotas taip, kad stogui įgriuvus žala įrangai būtų kuo mažesnė;
275.3. turi užtikrinti tokį patį apsaugos lygį kaip likusi konstrukcija, nebent imamasi kitokių bendrųjų apsaugos priemonių;
276. DSRĮr pastatų grindys turi būti pakankamai stiprios, kad atlaikytų DSRĮr svorio apkrovas ir visas kitas apkrovas, atsirandančias DSRĮr statybos ir priežiūros darbų metu.
277. DSRĮr pastatų grindų apdailai turi būti naudojama medžiaga, kuri nekibirkščiuoja ir pasižymi antistatinėmis savybėmis.
278. Jeigu DSRĮr įtaisų techniniuose dokumentuose nurodyta, DSRĮr patalpos arba įtaisai turi būti šildomi. Įrengiant DSRĮr vietinį šildymą, šilumos šaltinis įrengiamas izoliuotoje turinčioje atskirą išėjimą patalpoje, atskirtoje nuo technologinių, taip pat nuo kitų DSRĮr patalpų, aklinomis Taisyklių 1 priedo 21 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus atitinkančiomis sienomis.
279. DSRĮr patalpose turi būti numatytas natūralus ir dirbtinis apšvietimas bei natūralus nepertraukiamo veikimo vėdinimas, užtikrinantis oro pasikeitimą ne mažiau kaip tris kartus per valandą.
280. DSRĮr patalpų, kuriose įrengti dujų slėgio reguliatoriai, sienas kertančios ir nutiestos į kitas patalpas inžinerinės sistemos turi būti užsandarintos dujų nepraleidžiančiais sandarikliais.
281. DSRĮr pastatai turi būti statomi ne mažesniais horizontaliais atstumais iki kitų pastatų ir statinių kaip nurodyta 14 lentelėje.
14 lentelė. Mažiausi horizontalūs atstumai nuo atskirai stovinčių DSRĮr pastatų ir spintų iki kitų pastatų ir statinių
|
Dujų slėgis įvade į DSRĮr, bar |
Mažiausi horizontalūs atstumai nuo atskirai stovinčių DSRĮr pastatų ir spintų iki |
||||
|
|
pastatų, m |
geležinkelio kelio sankasos šlaito apačios ar iškasos krašto viršaus (kitais atvejais – iki artimiausiojo bėgio), m |
automobilių kelių (iki išorinės griovio briaunos arba kelio sankasos pado), m |
elektros oro linijų, m |
|
|
|
˂ 5 |
7 (4 iki spintinio DSRĮr) |
7 |
3 |
ne mažiau kaip atramos aukštis |
|
|
5 ≥ 16 |
15 (7 iki spintinio DSRĮr) |
15 |
7 |
ne mažiau kaip atramos aukštis |
|
282. DSRĮr technologinėje patalpoje įrengta elektros įranga, kontrolės ir matavimo priemonės su elektriniu signalu, turi būti pagamintos taip, kad nekeltų sprogimo pavojaus ir turi tenkinti Taisyklių 1 priedo 37 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
283. Paprastai kontrolės ir matavimo priemonės su elektriniu signalu turi būti įrengtos už pavojingos zonos ribų, nustatytų pagal teisės aktą, nurodytą Taisyklių 1 priedo 19 punkte, uždaromoje nedegių medžiagų spintoje (dėžėje) arba atskiroje DSRĮr patalpoje, pristatytoje prie atsparios gaisrui kilti, dujoms nelaidžios DSRĮr pastato sienos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Spintinių DSRĮr ĮRENGIMAS
285. Atskirai įrengiami spintiniai DSRĮr turi būti statomi ne mažesniais atstumais nuo pastatų ir statinių kaip nurodyta Taisyklių 14 lentelėje.
286. Leidžiama įrengti DSRĮr spintose ant dujofikuojamų I atsparumo ugniai laipsnio pastatų R 60, EI 15 atsparumo ugniai sienų (Taisyklių 1 priedo 21 punktas). Įrengiant spintinius DSRĮr ant pastatų sienų reikia laikytis tokių reikalavimų:
286.2. horizontalus ir vertikalus atstumas nuo DSRĮr ≤ 200 m3/h galios spintos iki langų, durų ir kitų angų turi būti ≥ 1,0 m;
286.5. galinėje DSRĮr spintos pusėje neturi būti jokių angų, pro kurias dujos galėtų patekti į pastatą;
287. DSRĮr spinta turi būti pakankamo dydžio, kad tilptų DSRĮr ir būtų pakankamai vietos DSRĮr priežiūros ir remonto darbams atlikti.
288. DSRĮ spintos turi būti tvirtos ir saugios konstrukcijos, pagamintos iš atmosferos ir mechaniniam poveikiui atsparių medžiagų (plieno arba aliuminio skardos, armuoto stiklo audinio pluošto, plastiko arba panašių atmosferos ir mechaniniam poveikiui atsparių medžiagų). Spintos korpusuose turi neatsirasti defektų dėl temperatūros, patenkančios į aplinkos temperatūros diapazoną nuo -35°C iki +50°C.
289. Montuojant spintinį DSRĮr, turi būti įrengti tinkami pamatai, atsižvelgiant į grunto tipą ir spintos konstrukciją. Numatytos tinkamos angos vamzdžiams įvesti į spintą ir išvesti iš jos.
290. Sumontuotos spintos korpusas turi atlaikyti vėjo apkrovą ir vėjo greitį iki 50 m/s. Visi spintos tvirtinimo taškai turi būti korpuso viduje, kad sumontavus nebūtų galima neleistinai jo nuimti. Tvirtinimo taškų konstrukcija ir vieta turi užtikrinti, kad atsitiktinis įtempis būtų paskirstytas visai korpuso konstrukcijai.
291. DSRĮr spintose turi būti numatytas natūralus vėdinimas. Vėdinimo angų plotas turi siekti bent 2 % spintos korpuso vidinio grindų ploto. Vėdinimo angos turi būti tolygiai paskirstytos viršutiniame ir apatiniame spintos korpuso lygiuose bent dviejose spintos sienelėse. Jei vėdinimo angų išdėstymui naudojama tik viena sienelė, vėdinimo angų plotą reikia padidinti bent iki
3 % vidinio grindų ploto. Apatinės vėdinimo angos turi būti įrengtos 150 mm virš spintos grindų. Viršutinio lygio angos turi būti kuo arčiau viršutinės spintos dalies, žemiau jos ne daugiau kaip 10 % viso spintos aukščio. Jei AIV yra įrengtas be prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdyno, vėdinimo angų plotas turi būti padidintas iki 5 % spintos grindų ploto ir būti paskirstytas bent palei 2 spintos sieneles ir lygiai padalytas viršutiniam ir apatiniam lygiams. Vėdinimo angos neturėtų būti šalia oro įsiurbimo kanalų. Vėdinimo angos turi būti nereguliuojamo tipo.
292. DSRĮr turi būti apsaugoti nuo pašalinių asmenų. Jei naudojama apsauginė tvora, DSRĮr turi būti pakankamu atstumu nuo tvoros, kad būtų apsaugota nuo išorinio poveikio iš lauko.
PENKTASIS SKIRSNIS
DSRĮr ĮRENGIMAS požeminiuose konteineriuose
294. Požeminiuose konteineriuose įrengiamų DSRĮr įrengimo reikalavimai prilyginami atskirai įrengiamo spintinio DSRĮr reikalavimams.
296. DSRĮr požeminių konteinerių korpusas turi būti nelaidus vandeniui. Prieš montuojant po žeme, visos požeminio konteinerio konstrukcijos, kurias gali veikti korozija, turi būti apsaugotos.
298. DSRĮr požeminiai konteineriai ir jų dangčiai turi atlaikyti numatomas apkrovas. DSRĮr požeminių konteinerių dangčiai turi būti patvarūs, atsparūs gaisrui ir oro sąlygoms, bei turėti užraktą. Dangčio viršaus profilis turi būti toks, kad paviršinis vanduo būtų nukreipiamas nuo konteinerio.
299. Jei DSRĮr požeminio konteinerio konstrukcijoje yra dangtis su vyriais, jame turi būti laikikliai, leidžiantys užfiksuoti dangtį atidarytoje padėtyje. Laikikliai turi būti montuojami poromis ir atlaikyti dangčio su vyriais svorį, taip pat vėjo apkrovą, kuri gali veikti atidarytą dangtį.
300. DSRĮr požeminių konteinerių vėdinimo sistemą turi sudaryti bent 2 vėdinimo kanalai, prasidedantys viršutiniame ir apatiniame konteinerio korpuso lygiuose (22 ir 23 paveikslai). Apatinio lygio kanalas turi būti užbaigtas bent 3 m virš žemės lygio, o viršutinio lygio kanalas – bent 1 m virš apatinio lygio kanalo. Bendras mažiausias vėdinimo angų plotas, išreikštas kaip korpuso grindų ploto procentas, nurodytas 15 lentelėje. Kai DSRĮr požeminių konteinerių vidinis laisvas tūris yra 0,5 m3 ar mažesnis, įrengti vėdinimo sistemos nereikia. Tokiais atvejais konteinerio korpuso dangtis neturi būti sandarus, bet turi neleisti patekti vandeniui į konteinerį. Neleidžiama naudoti nuimamų laisvojo tūrio mažinimo priemonių. Vėdinimo kanalų galai turi būti apsaugoti nuo užkimšimo. Vėdinimo sistemos įrengti neprivaloma, jeigu tai numato DSRĮr požeminiame konteineryje gamintojas.
15 lentelė. Mažiausias laisvas vėdinimo kanalų angų plotas požeminiuose konteineriuose (> 0,5 m3 tūrio)
| MOP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje ≤ 7 bar |
MOP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje > 7 bar |
||
| Vėdinimo angų bedras plotas, išreikštas kaip požeminio konteinerio grindų ploto procentas |
|||
| DSRĮr su AIV dujų išleidimo vamzdynais |
DSRĮr be AIV dujų išleidimo vamzdynų |
DSRĮr su AIV dujų išleidimo vamzdynais |
DSRĮr be AIV dujų išleidimo vamzdynų |
| 1,5 % |
2 % |
2 % |
3 % |
22 paveikslas. Tipinis vėdinimo kanalų išdėstymas (vaizdas iš viršaus). vėdinimo kanalų kiekis priklauso nuo požeminio konteinerio ploto
301. DSRĮr požeminio konteinerio korpuso tūris, kurį potencialiai gali užimti oro ir dujų mišinys, turi būti kuo mažesnis užtikrinant reikiamą prieigą DSRĮr eksploatuojančiam personalui. Jei tik įmanoma, DSRĮr požeminio konteinerio korpuso gylis turi būti toks, kad priežiūros darbus atliekančių darbuotojų galva ir pečiai liktų virš aplinkinio žemės lygio.
302. Jei pro DSRĮr požeminio konteinerio korpuso sienelę tiesiamas dujotiekis, jis turi būti įrengtas apsauginiame dėkle. Dėklo galai turi būti užsandarinti specialiai tam skirtomis priemonėmis, nepraleidžiančiomis dujų ir vandens.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DSRĮr technologinės įrangos ĮRENGIMAS
304. Dujų slėgio reguliavimo įrenginyje turi būti įrengta filtravimo sistema (filtras), dujų neišleidžiantis slėgio saugos įtaisas (apsauginis dujų srauto uždarymo vožtuvas (AUV), dujų slėgio reguliatorius, uždarymo įtaisai, matavimo priemonės (MP), taip pat, jeigu reikia, kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius)), apsauginis dujų išmetimo vožtuvas (AIV), apylankinis dujotiekis, dujų skaitiklis, srauto atbulinis vožtuvas ir nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema (NVS). Apylankiniame dujotiekyje turi būti paeiliui įrengti du uždarymo įtaisai, bent vienas slėgio saugos įtaisas bei manometras. Slėgio saugos įtaisas turi užsidaryti automatiškai, DSRĮr išvadiniam (išėjimo) slėgiui pakilus virš nustatytų ribų, tačiau atidaryti jį turi būti galimybė tik rankiniu būdu. Manometras montuojamas už apvadinės linijos ir jį turi būti patogu stebėti darbuotojui rankiniu būdu reguliuojančiam slėgį apvadinės linijos uždarymo įtaisais. Apylankinio dujotiekio skersmuo turi būti ne mažesnis už slėgio reguliatoriaus vožtuvo lizdo skersmenį. Apylankinio dujotiekio ir NVS įrengimo būtinumą techninėje užduotyje arba prisijungimo sąlygose nurodo jas išdavusi įmonė. Mažo galingumo vienos reguliavimo linijos DSRĮr leidžiama įrengti nuimamus apylankinius dujotiekius su reguliavimo įrenginiais ir slėgio saugos įtaisais, kurie gali būti naudojami DSRĮr techninės priežiūros metu.
305. Tais atvejais, kai reikalingas nenutrūkstamas dujų skirstymas, DSRĮr turi būti įrengiamos rezervinės reguliavimo linijos, išskyrus atvejus, kai minimalus saugus tinklo slėgis gali būti palaikomas iš kito DSRĮr. Rezervinės reguliavimo linijos turi įsijungti automatiškai, kai sutrinka pagrindinės (darbinės) reguliavimo linijos darbas. Rezervinės reguliavimo linijos įrenginių sudėtis turi atitikti darbinės reguliavimo linijos sudėtį.
306. Didesnio kaip 5 bar įvadinio dujų slėgio ir didesnės kaip 5 000 m3/h galios DSRĮr reikalinga numatyti įrengti rezervinę reguliavimo liniją. Jeigu DSRĮr įrengiamas žiediniame dujotiekyje, rezervinės reguliavimo linijos įrengimo būtinumą nurodo techninę užduotį išdavusi įmonė.
307. DSRĮr vamzdynas turi būti tokio skersmens, kad nefiltruotų dujų greitis neviršytų 20 m/s, o filtruotų – 40 m/s DSRĮr išvadiniame (išėjimo) vamzdyje, esant maksimaliam srautui ir mažiausiam darbiniam slėgiui.
308. DSRĮr išvadiniai (išėjimo) vamzdynai turi būti suprojektuoti taip, kad jų skersmens plotas būtų ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis nei visų į DSRĮr išvadinį (išėjimo) vamzdyną ateinančių srautų skersmens plotų suma, kad būtų užtikrinama, jog DSRĮr impulsinių vamzdelių prijungimo taškuose slėgis būtų toks pat, kaip ir dujų skirstymo sistemoje. Vamzdynas tarp DSRĮr išvadinio (išėjimo) vamzdyno ir uždarymo įtaiso už DSRĮr turi būti ne mažesnio skersmens nei DSRĮr išvadinis (išėjimo) vamzdynas.
309. Kai DSRĮr didžiausias darbinis slėgis (MOP) ≤ 75 mbar, vamzdynas tarp DSRĮr išėjimo vamzdyno ir uždarymo įtaiso už DSRĮr turi būti suprojektuotas taip, kad slėgio nuostolis būtų ne didesnis kaip 1,25 mbar.
310. Skersmens pokyčiai gali būti daromi naudojant perėjimus, kurie užtikrina sklandų perėjimą. Už dujų slėgio reguliatoriaus esančioje dalyje rekomenduojama naudoti perėjimus, kurių kampas neviršytų 15⁰.
311. Pagrindiniai vamzdžiai ir jungiamosios detalės, kurios naudojamos virš žemės, turi būti iš ugniai atsparios medžiagos, pvz., plieno. Polietileno (PE) vamzdžiai ir jungiamosios detalės negali būti naudojamos antžeminėms DSRĮr sistemoms.
312. Vamzdynas turi būti įrengiamas sudarant galimybę nuimti ir pakeisti įrangą be vamzdyno deformacijų, išmontavimo.
314. Norint, kad vamzdis tiktų konkrečiam darbo režimui, jis turi atitikti atitinkamus standartus, pvz., Lietuvos standartų, nurodytų Taisyklių 1 priedo 67–69 punktuose.
316. Suvirinimui taikomi tie patys reikalavimai kaip ir dujotiekiams. Visos DSRĮr pagrindinio ir pagalbinių vamzdynų suvirinimo siūlės turi būti patikrintos radiografijos metodu pagal Lietuvos standartą (Taisyklių 1 priedo 70 punktas). Statybos darbų metu reikia atidžiai susipažinti su visomis radiografinėmis nuotraukomis.
317. Reikia patikrinti visų vamzdynų ir jungiamųjų detalių išorinius paviršius bei įsitikinti, kad juose nėra defektų, pavyzdžiui, įrantų, nudeginimų ir korozijos.
318. Reikia tikrinti vamzdynų ir jungiamųjų detalių vidų ir įsitikinti, kad nėra suvirinimo iškyšų, šlako ir pašalinių medžiagų. Jei kyla abejonių dėl vamzdyno švaros bei nuodegų nebuvimo, reikia atlikti vidinį srautinį apdorojimą ir valymą.
319. Vamzdyno sistemą reikia surinkti ir sumontuoti taip, kad visiškai sumontuoti vamzdžiai atitiktų dujų sistemos darbo projekte nurodytus reikalavimus.
320. Minimalus vamzdžio sienelės storis turi būti pasirenkamas naudojant didžiausias vertes, nustatytas pagal pateikiamą formulę, taip pat 17 lentelėje pateikiamas vertes. 17 lentelėje pateikiamos vertės taikomos esant palyginti mažesniems slėgiams, o 12 formulėje esančios vertės taikomos esant didesniems slėgiams. Sienelės storis gali būti didinamas dėl atliktų papildomų įtempių skaičiavimų arba remiantis papildomais reikalavimais.
Minimalus vamzdžio sienelės storis turi būti lygus arba didesnis nei projektinis storis, kuris nustatomas taip:
(12)
čia:
t – projektinis vamzdžio sienelės storis (mm) (nominalus storis mažesnis pritaikius toleranciją);
P – projektinis slėgis, esant atitinkamai projektinei temperatūrai (bar);
D – išorinis vamzdžio skersmuo (mm);
f – didžiausias projektinis koeficientas, nustatytas iš 16 lentelės;
s – nurodyta minimali tamprumo riba (SMYS) (N mm-2);
X – didžiausias atsitiktinis slėgis (MIP), padalintas iš didžiausio darbinio slėgio, ir nurodantis per didelio slėgio koeficientą. Šis koeficientas kiekvieno DSRĮr atveju yra unikalus ir nėra naudojamas dujotiekiams.
16 lentelė. Didžiausio projektinio koeficiento nustatymas
| Teritorijos aprašymas |
vieta |
maksimalus koeficientas |
| Teritorija, kurioje yra žmonių |
Visos |
0,67 |
| Teritorija, apsaugota nuo išorinio poveikio ir įsikišimo, kurioje nėra žmonių |
R S T |
0,67 0,5 0,3 |
2. S tipas – tarpinio pobūdžio vietovės (tarp R ir T tipo), kurių populiacija didesnė kaip 2,5 žmogaus hektare, ir kuriose intensyviai kuriasi gyvenamosios patalpos, mokyklos, parduotuvės ir pan.
3. T tipas – centrinės miestų ir miestelių zonos, kurių populiacija didelė, daug daugiaaukščių pastatų, intensyvus eismas ir daug požeminių paslaugų.
321. Jungiamosios detalės turi būti pagamintos iš medžiagos, atitinkančios pasirinktą vamzdį bei kitas jungiamąsias dalis, bei būti pakankamai tvirtos, kad atlaikytų numatomą bandymo slėgį.
322. Jungiamųjų detalių pasirinkimas turi būti atliekamas remiantis takumo ribomis, trapaus ir kalaus lūžio tvirtumu bei suvirinimo savybėmis.
323. Suvirinimo siūlės neturi būti arčiau viena kitos nei 150 mm atstumu arba per vieno vamzdžio skersmenį, priklausomai nuo to, kuris yra mažesnis, išskyrus jungtis, kurios montuojamos impulso arba kontrolės-matavimo priemonių tikslais. Atšakos vamzdžiuose turi būti įrengiamos taip, kad jų suvirinimo jungtys būtų ne mažesniu kaip 50 mm atstumu nuo kitos jungties.
324. Varžtų ir tarpinių medžiagos flanšiniuose sujungimuose turi atitikti jiems taikomus reikalavimus ir standartus.
325. Tarpikliai turi atitikti Lietuvos standartų nustatytus reikalavimus (Taisyklių 1 priedo 71 ir 72 punktai).
326. Varžtai ir veržlės turi atitikti Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytus reikalavimus.
327. Turi būti naudojami tinkamo ilgio varžtai su 3 mm storio poveržle (-ėmis). Jie turi būti tokio ilgio, kad kiekvienai veržlei tektų bent po vieną laisvą sriegį.
328. Sraigtiniai varžtai turi atitikti standartus, pvz., Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodytą Lietuvos standartą. Veržlės ir poveržlės sraigtiniams varžtams turi atitikti Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodytą Lietuvos standartą, o poveržlės turi būti ne mažesnės kaip 3 mm storio. Sraigtiniams varžtams naudojamos 2 poveržlės, nusklembtos 30⁰.
329. Dujų slėgio reguliavimo įrenginyje turi būti įrengta filtravimo sistema (filtras), kuri turėtų apsaugoti DSRĮr įrangą nuo dulkių ir galimų nešvarumų.
330. Filtravimo sistema turi:
330.1. būti suprojektuota taip, kad jai esant didžiausias projektinis dujų srautas būtų pasiekiamas esant minimaliam įvadiniam (įėjimo) slėgiui;
330.2. būti su matavimo priemonėmis, galinčiomis išmatuoti dujų slėgius prieš filtravimo sistemą ir po jos;
330.4. būti pakankamai tvirta, kad filtrų korpusai atlaikytų filtravimo elementų smūgius jiems suirus;
330.5. atitikti Taisyklių 1 priedo 74 punkte nurodytą Lietuvos standartą, jeigu yra klasifikuojama kaip slėginis indas;
331. Dujų slėgio sumažėjimas švariuose filtruose, esant didžiausiam projektiniam srautui, neturi viršyti 18 lentelėje nurodytų lygių.
332. DSRĮr filtrų pralaidumo lygiai turi atitikti nurodytus 19 lentelėje.
19 lentelė. DSRĮr filtrų pralaidumo lygiai
| Didžiausias darbinis slėgis (MOP) |
Filtro sulaikomų dalelių dydis |
| ≤ 75 mbar |
≤ 250 μm |
| > 75 mbar ≤ 2 bar |
≤ 200 μm |
| > 2 bar ≤ 7 bar |
≤ 50 μm |
| > 7 bar |
2 μm (žr. pastabą) |
335. Slėgio saugos sistemos slėgio impulsų atskyrimas nuo dujų skirstymo sistemos, kurią ji saugo, nėra leidžiamas, išskyrus atvejus, kai tai yra saugos veiksmų dalis.
336. Dujų neišleidžiantys slėgio saugos įtaisai:
337. DSRĮr slėgio saugos įtaisai turi būti įrengiami prieš dujų slėgio reguliatorių ir DSRĮr apylankiniame dujotiekyje, jeigu jis įrengiamas.
338. Visi DSRĮr slėgio saugos įtaisai turi užtikrinti, kad įvykus gedimui, išvadinis (išėjimo) slėgis neviršytų:
339. Bet kuris slėgio saugos įtaisas turi būti parinktas atsižvelgiant į dujų skirstymo sistemos apribojimus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas laiko apribojimams, kai DSRĮr veikia režimais viršijančiais MOP.
340. Tais atvejais, kai reikalingas daugiau nei vienas slėgio saugos įtaisas (žr., 20 lentelę), bent vienas jų turi būti apsauginis dujų srauto uždarymo vožtuvas arba per didelio slėgio uždarymo įtaisas.
Jeigu naudojamas kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius), jis turi būti pirmasis veikiantis įtaisas slėgio saugos sistemoje.
20 lentelėje pateikiamas minimalus skaičius slėgio saugos įtaisų, kurie turi būti įrengti, siekiant apsaugoti kiekvieną srautą dujų skirstymo sistemoje nuo leistinas darbines ribas viršijančio slėgio.
20 lentelė. Minimalus slėgio saugos įtaisų skaičius
| Slėgio lygiai |
Minimalus slėgio saugos įtaisų skaičius |
| MOP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje ≤ TOP |
0 |
| MOP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje ≤ 100 mbar |
0 |
| 100 mbar < MOP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje ≤ 2 bar |
1 |
| 2 bar < MOP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje ≤ 16 bar |
2 |
341. Visi apsauginiai dujų srauto uždarymo vožtuvai arba automatiniai per didelio slėgio uždarymo įtaisai turi būti įrengti taip, kad:
341.4. jų veikimas būtų visiškai nepriklausomas nuo kitos sistemos sumontuotos toje pačioje reguliavimo linijoje;
341.5. apsauginių dujų srauto uždarymo vožtuvų veikimas neturėtų įtakos kito srauto apsauginiams uždarymo vožtuvams;
341.6. srauto atbulinis vožtuvas būtų toks, kad DSRĮr išvadinis (išėjimo) slėgis apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo impulso prijungimo taške atitiktų Taisyklių 346 punkto reikalavimus;
341.7. impulsiniuose vamzdeliuose nebūtų jokių uždarymo įtaisų, arba, jei jie yra įrengiami, turi būti atidarytoje padėtyje, slėgio reguliavimo linijai veikiant;
341.8. bet kurio apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo impulsinio vamzdelio pajungimo taške nebūtų turbulencijos ir staigių dujų greičių pokyčių bei per didelių dujų greičių, kad valdymo įrangoje esantis slėgis būtų visiškai pastovus;
342. Dujotiekis turi būti tokio skersmens, kad užtikrintų, jog slėgis, apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo impulso prijungimo taške nepakiltų tiek, kad sukeltų nenumatyto apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo suveikimo. Slėgis apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo impulse, artėjantis prie apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo tikslumo klasės ribos, gali sukelti apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo mechanizmo suveikimą.
343. Apsauginių dujų srauto uždarymo vožtuvų rekomenduojama tikslumo klasė yra:
344. Dideli greičiai, pavyzdžiui, dėl dujų slėgio reguliatoriaus gedimo, gali būti sumažėjusio arba neigiamo slėgio apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo impulse priežastis. Todėl būtina užtikrinti, kad slėgis apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo impulse nebūtų per mažas ir apsauginiai dujų srauto uždarymo vožtuvai nesuveiktų. Trumpalaikiai dideli dujų greičiai gali atsirasti, kai sistemos veikia cikliškai.
345. Visos srauto apsaugos sistemos turi būti projektuojamos taip, kad apsaugotų apsauginius dujų srauto uždarymo vožtuvus, kurių srautai normalūs, nuo suveikimo tuo atveju, jeigu įvyksta kurio nors kito DSRĮr gedimas. Tai galima padaryti, pav., įrengiant atbulinį vožtuvą už aktyvaus reguliavimo įrenginio kiekvienoje darbinėje linijoje, kuris įrengiamas taip, kad užkirstų kelią atbuliniam srautui, veikiančiam apsauginius dujų srauto uždarymo vožtuvo impulsą tarp aktyvaus reguliavimo įrenginio ir atbulinio vožtuvo. Kai DSRĮr aptarnauja nebuitinius vartotojus srauto apsauga įrengiama tik tuo atveju, kai egzistuoja būtinas poreikis nepertraukiamam dujų skirstymui.
346. Kai srauto atbulinis vožtuvas įrengiamas DSRĮr, kurių didžiausias darbinis įvadinis (įėjimo) slėgis ≤ 7 bar, taikomos tokios sąlygos:
346.1. AUV impulsiniss vamzdelis jungiamas prie išvadinio (išėjimo) vamzdyno, esančio prieš atbulinį vožtuvą;
346.2. kai DSRĮr išvadinis (išėjimo) slėgis MOP ≤ 75 mbar, išvadinis (išėjimo) vamzdynas turi būti projektuojamas taip, kad slėgis apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo impulso prijungimo taške srautui pasikeitus 1,5 karto, neviršytų 24 paveiksle nurodytų reikšmių:
346.3. kai DSRĮr aptarnauja tinklą, kurio MOP > 75 mbar, DSRĮr vamzdynas turi būti suprojektuotas taip, kad, esant įprastoms eksploatavimo sąlygoms, slėgis apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo impulso prijungimo taške neviršytų slėgio, kuriam esant apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo įjungimo mechanizmas pradeda judėti (veikti);
346.4. srauto atbulinis vožtuvas turi būti įrengiamas horizontalios padėties vamzdyne, o jo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip vieno iš prieš jį ar už jo tiesiai einančio vamzdžio skersmuo. Srauto atbulinis vožtuvas turi būti įrengiamas taip, kad jo veikimui įtakos neturėtų kiti įrenginiai, vamzdyno arba jungiamųjų detalių padėtis ar dydis;
346.5. slėgio reguliavimo linijoje tarp srauto atbulinio vožtuvo ir išvadinio (išėjimo) uždarymo įtaiso turi būti sumontuota vamzdžio atšaka su uždarymo įtaisu;
346.6. tais atvejais, kai srauto atbulinis vožtuvas nesuteikia tinkamo uždarymo, apsauginis dujų išmetimo vožtuvas turi būti montuojamas prieš atbulinį vožtuvą; jo dydis parenkamas pagal 21 lentelę;
347. Kai srauto atbulinis vožtuvas įrengiamas DSRĮr, kurių įvadinis (įėjimo) MOP didesnis kaip 7 bar, turi būti taikomi Taisyklių 346.1, 346.3, 346.4 ir 346.5 papunkčių reikalavimai.
348. DSRĮr dujų slėgio reguliatorius turi būti parenkamas pagal vartotojų didžiausią skaičiuojamąjį dujų suvartojimą ir reikalingą slėgį. Slėgio reguliatoriaus našumas turi būti 15–20 % didesnė už didžiausią skaičiuojamąjį dujų suvartojimą.
349. Dujų slėgio reguliatoriai turi atitikti Taisyklių 1 priedo 75 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus. Dujų slėgio reguliatoriai turi išlaikyti slėgį ribose, kurios yra priimtinos dujų skirstymo sistemai, esant visoms srauto sąlygoms ir minimaliam slėgiui prieš reguliatorių.
350. Aktyvus dujų slėgio reguliatorius turi neleisti viršyti didžiausio leistino darbinio slėgio (OPD) verčių.
351. Bet kurio aktyvaus arba kontrolinio dujų slėgio reguliatoriaus (monitoriaus) ar saugos įtaisų, kontroliuojančių išleidimo slėgį, tikslumo klasė ir veikimo ribos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į bet kurio kito įtaiso tikslumo klasę, kad būtų išvengta sąveikos.
352. Visų saugos įtaisų tikslumo klasė neturi leisti išvadiniam (išėjimo) slėgiui viršyti bet kurio dujų srauto apsauginio vožtuvo nustatyto suveikimo slėgio arba nukristi žemiau bet kurio apsauginio uždarymo vožtuvo tikslumo klasės.
353. Jeigu įrengiama sistema su kontroliniu dujų slėgio reguliatoriumi (monitoriumi), būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:
353.1. slėgio svyravimai gali atsirasti tada, kai sutrinka aktyvaus reguliatoriaus darbas, o kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius) perima valdymą;
354. Jeigu naudojamas kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius) yra vienintelis slėgio saugos įtaisas, jis turi:
355. Kai tik įmanoma, turi būti vengiama apsauginių dujų išmetimo vožtuvų naudojimo. Tačiau, kai manoma, kad jie yra reikalingi, pavyzdžiui, tais atvejais, kai montuojamas srauto atbulinis vožtuvas, į atmosferą išmetamų dujų kiekis turi būti sumažinamas iki mažiausio įmanomo lygio. Dujų kiekis, kurį išleidžia apsauginis dujų išmetimo vožtuvas, neturi viršyti 1 % srauto projektinio dydžio. Kai MOP prieš dujų slėgio reguliatorių ≤ 7 bar, negali būti viršijami 21 lentelėje nurodyti skaičiai.
21 lentelė. Apsauginio dujų išmetimo vožtuvo pralaidumas, kai didžiausias įeinančios sistemos darbinis slėgis mažesnis arba lygus 7 bar
| DSRĮr išvadinio vamzdyno skersmuo (ø) (mm) |
Apsauginio dujų išmetimo vožtuvo pralaidumas (m3h-1) |
| Ø ≤ 25 |
2,5 |
| 25 < Ø ≤ 50 |
10 |
| 50 < Ø ≤ 80 |
15 |
| 80 < Ø ≤ 100 |
20 |
| 100 < Ø ≤ 150 |
25 |
| 150 < Ø |
31 |
358. AIV turi būti įrengiamas už dujų slėgio reguliatoriaus, o esant dujų apskaitos prietaisui – už jo.
359. Dujas išleidžiantys saugos įtaisai gali būti tiesioginio arba netiesioginio veikimo. Visiško pralaidumo apsauginis dujų išmetimo vožtuvas turi būti naudojamas kaip dubliuojantis saugos įtaisas kartu su dujų neišleidžiančiu saugos įtaisu.
360. Visi apsauginiai dujų išmetimo vožtuvai (AIV), įrengiami kaip slėgio saugos įtaisai, turi būti projektuojami taip, kad:
361. Pilno pralaidumo apsauginis dujų išmetimo vožtuvas negali būti naudojamas kaip pirmas suveikiantis saugos įtaisas, o jeigu reikia, kaip antroje vietoje suveikiantis saugos įtaisas, jis turi būti derinamas su pirma veikiančiu saugos įtaisu, neišleidžiančiu dujų, turi būti naudojami palaipsniui atsidarantys AIV.
362. DSRĮr turi būti numatyti prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynai, kurie turi būti įrengiami:
362.2. apylankiniame dujotiekyje, jeigu jis įrengiamas, tarp abiejų apylankinio dujotiekio uždarymo įtaisų;
363. Prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynai privalo turėti mažiausią posūkių skaičių. Ant prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynų galų turi būti specialūs įtaisai, apsaugantys nuo užkimšimo ir kad į šiuos vamzdynus nepatektų atmosferinių kritulių, purvo, pašalinių medžiagų.
364. Prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynams naudojamos medžiagos parenkamos analogiškai pagrindiniam DSRĮr vamzdynui.
366. Leidžiama sujungti vienodo slėgio prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynus į bendrą tos paskirties vamzdyną, tačiau dujų srautas negali daryti poveikio kitos įrangos veikimui. Apsauginių dujų išmetimo vožtuvų išleidimo vamzdynai negali būti apjungiamos. Taip pat prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynai ir apsauginių dujų išmetimo vožtuvų išleidimo vamzdynai negali būti jungiamos į bendrą kolektorių.
368. Dujų išleidimo vamzdyno, išleidžiančio dujas atsidarius AIV, skersmuo turi būti lygus vožtuvo išvadinio atvamzdžio skersmeniui, bet ne mažesnis kaip 20 mm.
369. Prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynai turi būti išvedami už DSRĮr pastato ar spintos ribų į lauką tose vietose, kur dujos išsiskirsto saugiai, bet ne žemiau kaip 1 m virš pastato karnizo arba spintos. AIV dujų išleidimo vamzdyno galima neišvesti už DSRĮr spintos ribų iš, jei spintos korpuso tūris neviršija 1,5 m3, o MOP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje yra ≤ 7 bar.
370. Visi prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynai turi turėti atitinkamą atramą ir tvirtinimą, kuris sumažintų keliamą įtampą uždarymo įtaisui ir su juo susijusiems vamzdynams.
371. DSRĮr, kurių didžiausias darbinis slėgis didesnis kaip 7 bar, prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynams atliekamas stiprumo bandymas esant tokiam pačiam slėgiui kaip ir pagrindiniame DSRĮr vamzdyne. Kai DSRĮr didžiausias darbinis slėgis mažesnis kaip 7 bar, prapūtimo (dujų išleidimo) vamzdynų stiprumo bandymai nereikalingi.
372. DSRĮr impulsiniai vamzdeliai turi būti išdėstyti taip, kad būtų galima išvengti mechaninių pažeidimų ir nekliudytų atliekant DSRĮr techninę priežiūrą. Impulsiniai vamzdeliai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galimybė atjungti kiekvieną impulsinį vamzdelį bei paleidimo, testavimo ir dujų išleidimo metu nereikėtų išmontuoti slėginių jungiamųjų jungčių (angl. compression fittings). Impulsinių vamzdelių jungtys neturi būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. Impulsinio vamzdelio prijungimo taškas parinktas reguliatoriui arba apsauginiam dujų išmetimo vožtuvui, turi nesudaryti turbulencijos ir neturėti įtakos greičių pasikeitimams DSRĮr vamzdyne. Jis turi būti toks, kad slėgio sąlygos valdymo įrenginiams nekistų.
373. Variniai ir plastikiniai vamzdžiai negali būti naudojami saugos sistemose. Saugos vamzdynas yra toks, kuris atlieka pirminės saugos, aptikimo arba kontrolės funkcijas:
373.1. impulsiniai vamzdeliai saugos įtaisams (apsauginiams uždarymo vožtuvams), tiesioginio veikimo reguliatoriams, kontroliniams dujų slėgio reguliatoriams (monitoriams) arba reguliatorių pilotams, išvadinį (išėjimo) slėgį ribojantiems įrenginiams;
374. Impulsiniams vamzdeliams montuoti naudojami vamzdžiai ir jungiamosios detalės iš:
374.1. anglinio plieno pagal Taisyklių 1 priedo 68, 69, 76 ir 78 punktuose nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus;
374.2. nerūdijančio plieno pagal Taisyklių 1 priedo 79 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus;
375. Metalinių vamzdelių sienelės storis, ypač nerūdijančio plieno vamzdžių, pasirenkamas pagal naudojamas slėginių jungiamųjų jungčių.
376. Kai naudojamos slėginės jungiamosios jungtys, jos neturėtų būti naudojamos ant varinių vamzdžių, kurių skersmuo didesnis kaip 22 mm, o plieno ir nerūdijančio plieno atveju, jos turėtų atitikti išorinį skersmenį ir nebūti didesni kaip ¾ colio arba 22 mm išorinio skersmens.
377. Slėginės jungiamosios jungtys plieniniams ir nerūdijančio plieno vamzdžiams gali būti vienos arba dviejų movų.
378. Su nerūdijančio plieno vamzdžiais naudojamos slėginės jungiamosios jungtys turi būti iš nerūdijančio plieno.
380. Papildomi ir impulsiniai vamzdeliai turi būti tinkamo dydžio ir tinkamai pritvirtinti, naudojant nuo vibracijos saugančias atramas nurodyta 22 lentelėje.
22 lentelė. Vamzdynų ir vamzdžių atramos
| DYDIS |
Maksimalus atstumas tarp atramų arba sąvaržų (m) |
|
| Metriniai vamzdžiai (mm) |
Coliniai vamzdžiai (išorinis skersmuo) (coliais) |
|
| Ø ≤ 10 |
Ø ≤ 3/8 |
0,5 |
| 12 ≤ Ø ≤ 22 |
1/2 ≤ Ø ≤ 3/4 |
1 |
| Metrinis vamzdynas (nominalus skersmuo) (mm) |
Colinis vamzdynas (nominalus skersmuo) (coliais) |
Maksimalus atstumas tarp atramų arba sąvaržų (m) |
| 10 ≤ Ø ≤ 20 |
3/8 ≤ Ø ≤ 3/4 |
1,5 |
| Ø ≤ 25 |
Ø ≤ 1 |
2,0 |
| 40 ≤ Ø ≤ 50 |
11/2 ≤ Ø ≤ 2 |
3,0 |
382. Kai pagalbiniuose ir impulsiniuose vamzdeliuose naudojami sunkūs elementai, tokie kaip pagalbiniai valdymo įrenginiai, būtina pasirūpinti tinkama jų atrama. Jeigu reikia, pagalbiniai valdymo įrenginiai turi būti tvirtinami atskirai nuo pagalbinių ir impulsinių vamzdelių. Pagalbiniai ir impulsiniai vamzdeliai neturi liesti kitų vamzdynų, slėginės jungiamųjų jungčių arba komponentų. Vamzdelių alkūnės negali būti dažnesnės nei 4 jungiamųjų detalių (fitingų) skersmenys.
383. Įrenginiuose turi būti naudojami tik slėginės jungiamosios jungtys. Užspaudžiamos jungiamosios jungtys gali būti naudojamos laikiniems įrenginiams, tik priežiūros tikslais (pvz., slėgio matuoklių priežiūrai ir pan.).
384. Visais atvejais būtina griežtai laikytis atskirų gamintojų instrukcijų, susijusių su slėginių jungiamųjų jungčių (detalių) surinkimu ir priveržimu, kadangi skirtingi gamintojai numato skirtingas procedūras.
386. DSRĮr, kurių didžiausias darbinis įvadinis (įėjimo) sistemos slėgis > 2 bar, srieginiai sujungimai negali būti naudojami pagrindiniam įvadiniam (įėjimo) vamzdynui, esančiam prieš srauto įvadinį (įėjimo) uždarymo įtaisą.
387. Srieginių sujungimų naudojimas turi būti ribojamas pagal didžiausią darbinį slėgį, kaip nurodyta 23 lentelėje.
388. Kai MOP ≤ 7 bar, gali būti naudojami tiek kūginiai išoriniai / kūginiai vidiniai, tiek lygiagretūs išoriniai / lygiagretūs vidiniai sriegiai. Kai MOP > 7 bar, sriegiai turi būti nurodomi kaip kūginiai išoriniai / kūginiai vidiniai.
389. Sujungimai turi būti sandarinami atitinkamu sriegiams skirtu hermetiku, tinkamu slėgiui ir temperatūrai, kurioje jis naudojamas.
390. DSRĮr turi būti apsaugotas nuo išorinės korozijos, nebent pati medžiaga yra atspari korozijai (pvz., atitinkamos klasės nerūdijantysis plienas). DSRĮr dujotiekiai turi būti nudažyti geltona spalva, išskyrus kai DSRĮr gamintojas nudažo kita spalva.
391. Montuojant DSRĮr, turi būti numatyta galimybė laisvai prieiti prie DSRĮr įtaisų dujų nuotėkio aptikimui, juos techniškai prižiūrėti, montuoti ir remontuoti.
392. Atstumas tarp lygiagrečiai įrengtų DSRĮr įtaisų turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m. Įėjimo į DSRĮr patalpas ir priėjimo prie įtaisų plotis bei tarpas tarp sienos ir DSRĮr įtaisų jų valdymo ir priežiūros pusėje turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.
393. DSRĮr įvadiniai ir išvadiniai dujų vamzdynai turi būti su izoliuojančiomis jungtimis, jeigu DSRĮr prijungiamas prie plieninio požeminio dujotiekio. Jei DSRĮr prijungiamas prie PE vamzdyno, izoliuojančios jungtys nereikalingos.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
DSRĮr ĮRANGOS IR SAUGOS ĮTAISŲ IŠDĖSTYMAS
395. Minimalus skaičius saugos įtaisų, kurie yra reikalingi dujų skirstymo sistemos apsaugai nuo per didelio slėgio, nustatomas pagal 20 lentelę. Tipinis išdėstymas turi atitikti šiame skirsnyje
numatytus reikalavimus. 24 lentelėje nurodyti DSRĮr įtaisų sutartiniai žymėjimai.
24 lentelė. Sutartiniai žymėjimai
|
|
Uždarymo įtaisas
|
|
|
Atvamzdis su čiaupu
|
|
|
Filtras su diferenciniu manometru
|
|
|
Apsauginis dujų srauto uždarymo vožtuvas
|
|
|
Reguliatorius
|
|
|
Reguliatorius su integruotu apsauginiu dujų srauto uždarymo vožtuvu
|
|
|
Reguliatorius su integruotais apsauginiais dujų srauto uždarymo ir dujų išmetimo vožtuvais
|
|
|
Reguliatorius su integruotais apsauginiais dujų srauto uždarymo ir dujų išmetimo vožtuvais ir vidiniais impulsais
|
|
|
Reguliatorius su integruotais apsauginiais dujų srauto uždarymo ir dujų išmetimo vožtuvais ir išoriniais impulsais
|
|
|
Apsauginis dujų išmetimo vožtuvas
|
|
|
Srauto atbulinis vožtuvas
|
DSRĮr įvadiniam (įėjimo) slėgiui, kuris yra didesnis kaip 100 mbar ir ne didesnis
kaip 2 bar
396. DSRĮr saugos įtaisų ir dujų slėgio reguliatorių išdėstymas turi būti nustatomos pagal Taisyklių 397–404 punktų numatytus reikalavimus.
397. Tipiniai apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo ir aktyvaus reguliatoriaus išdėstymai pateikiami 25 ir 26 paveiksluose.
398. Tais atvejais, kai reikalingas nenutrūkstamas dujų skirstymas, turi būti įrengiama rezervinė reguliavimo linija, išskyrus atvejus, kai minimalus saugus tinklo slėgis gali būti palaikomas iš kito DSRĮr.
25 paveikslas. Tipinis apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo ir aktyvaus reguliatoriaus išdėstymas, kai DP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje ≤ 2bar
26 paveikslas. Tipinis apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo ir aktyvaus reguliatoriaus išdėstymas, kai DP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje ≤ 2bar
399. Kontrolinio dujų slėgio reguliatoriaus ir aktyvaus reguliatoriaus tipiniai išdėstymai pateikiami 27 paveiksle.
400. Kontrolinio dujų slėgio reguliatoriaus (monitoriaus) ir aktyvaus reguliatoriaus išdėstymas negali būti naudojamas aklagaliniuose dujotiekiuose arba atskiriems nebuitiniams vartotojams.
401. Kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius) turi būti įrengiamas prieš aktyvųjį reguliatorių. Kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius) nustatomas didesniam slėgiui nei aktyvus reguliatorius, ir perima funkcijas jo gedimo atveju.
402. Gedimo sąlygomis kontrolinio dujų slėgio reguliatoriaus (monitoriaus) užsidarymo suveikimo greitis turi būti toks pat arba greitesnis už aktyvaus reguliatoriaus atsidarymo greitį. Slėgio svyravimai gali atsirasti tuo metu, kai sugenda aktyvus reguliatorius, o kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius) perima valdymą. Dujų skirstymo sistemos pajėgumai turi būti išanalizuojami ir nustatoma, ar ji pajėgi absorbuoti slėgio svyravimus, o tais atvejais, kai ji nepakankama, turi būti naudojamas apsauginis dujų srauto uždarymo vožtuvas ir aktyvus reguliatorius.
403. Tais atvejais, kai yra būtinas nenutrūkstamas dujų skirstymas, turi būti įrengiama rezervinė reguliavimo linija, išskyrus atvejus, kai įmanoma palaikyti minimalų saugų tinklo slėgį iš kito DSRĮr.
DSRĮr įvadiniam (įėjimo) slėgiui, kuris yra didesnis kaip 2 bar
405. DSRĮr saugos įtaisų ir dujų slėgio reguliatorių išdėstymas turi būti nustatomos pagal šiuos reikalavimus:
405.1. Apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo, kontrolinio dujų slėgio reguliatoriaus (monitoriaus) ir aktyvaus reguliatoriaus tipinis išdėstymas vaizduojamas 28 paveiksle.
405.2. Kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius) turi būti įrengiamas prieš aktyvųjį reguliatorių. Kontrolinis dujų slėgio reguliatorius (monitorius) nustatomas didesniam slėgiui nei aktyvus reguliatorius ir perima funkcijas jo gedimo atveju. Gedimo sąlygomis kontrolinio dujų slėgio reguliatoriaus (monitoriaus) užsidarymo greitis turi būti toks pat arba greitesnis už aktyvaus reguliatoriaus atsidarymo greitį.
405.3. Tais atvejais, kai yra būtinas nenutrūkstamas dujų skirstymas, turi būti įrengtos dvi reguliavimo linijos, išskyrus atvejus, kai įmanoma palaikyti minimalų saugų tinklo slėgį iš kito DSRĮr.
kai 2 < DP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje ≤ 16bar
29 paveikslas. Tipinis apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo, apsauginio dujų išmetimo vožtuvo ir aktyvaus reguliatoriaus išdėstymas,
Mažo galingumo DSRĮr
407. Mažo galingumo DSRĮr turi sudaryti viena arba daugiau reguliavimo linijų su apsauginiu dujų srauto uždarymo vožtuvu ir aktyviu reguliatoriumi. Pagrindinė visų tipų DSRĮr, saugos savybė yra apsauga nuo per didelio slėgio. DSRĮr, kurie paduoda dujas mažoms dujų skirstymo sistemoms, reikalingi tokie greitai veikiantys saugos įtaisai, kaip apsauginiai dujų srauto uždarymo vožtuvai, o ne kontroliniai reguliatoriai. Tais atvejais, kai yra būtinas nenutrūkstamas dujų skirstymas, turi būti įrengta rezervinė reguliavimo linija.
408. Vienos reguliavimo linijos DSRĮr būtina numatyti įleidimo ir išleidimo uždarymo įtaisus, prie kurių galima būtų prijungti nuimamą apylankinį dujotiekį su reguliavimo įrenginiu ir slėgio saugos įtaisu DSRĮr techninės priežiūros metu.
409. Tipiniai aktyvaus reguliatoriaus su integruotu apsauginiu dujų srauto uždarymo vožtuvu išdėstymai mažo galingumo DSRĮr pateikiami 30 ir 31 paveiksluose.
30 paveikslas. Tipinis aktyvaus reguliatoriaus su integruotu apsauginiu dujų srauto uždarymo vožtuvu išdėstymas mažo galingumo dujų slėgio reguliavimo įrenginiams su vidiniais impulsais
31 paveikslas. Tipinis aktyvaus reguliatoriaus su integruotu apsauginiu dujų srauto uždarymo vožtuvu išdėstymas mažo galingumo dujų slėgio reguliavimo įrenginiams su išoriniais impulsais
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SLĖGIO IR SRAUTO KONTROLĖ
410. Taisyklių 32 paveiksle ir 25 lentelėje rodomas santykis, kuris taikomas tarp didžiausio darbinio slėgio (MOP), didžiausio leistino darbinio slėgio (OPD), laikino darbinio slėgio (TOP), didžiausio atsitiktinio slėgio (MIP) ir stiprumo bandymo slėgio (STP).
čia:
SP Nom 3 – paprastai, maksimali apsauginio dujų srauto uždarymo vožtuvo nustatymo vertė;
SP Nom 2 – paprastai, maksimali kontrolinio dujų slėgio reguliatoriaus (monitoriaus) nustatymo vertė;
SP Nom 1 – paprastai, maksimali veikiančio dujų slėgio reguliatoriaus nustatymo vertė;
AC – tikslumo klasės taikomos dujų slėgio reguliatoriams;
AG – tikslumo grupės taikomos apsauginiams dujų srauto uždarymo vožtuvams (AUV).
32 paveikslas. Slėgio kriterijai
411. Siekiant užtikrinti saugų DSRĮr eksploatavimą, būtina nustatyti saugaus eksploatavimo slėgio ribas (SER) (angl. SOLs).
412. SER yra slėgio riba, kurią viršijus dujotiekis turi būti nenaudojamas. Šiose taisyklėse SER atitinka didžiausio atsitiktinio slėgio ribą (MIP).
413. Taisyklių 25 lentelėje nurodytos slėgio verčių ribos, taikomos slėgio saugos įtaisams1 ir dujų slėgio reguliatoriams.
25 lentelė. Ryšys tarp dujų skirstymo sistemos didžiausio darbinio slėgio, didžiausio leistino darbinio slėgio, laikino darbinio slėgio ir didžiausio atsitiktinio slėgio
| Didžiausio darbinio slėgio (MOP) ribos (bar) |
Didžiausio leistino darbinio slėgio (OPD) ribos |
Laikino darbinio slėgio (TOP) ribos2 |
Didžiausio atsitiktinio slėgio (MIP) ribos3, 4 |
| MOP ≤ 0,1 |
1,125 MOP |
1,5 MOP |
2,5 MOP |
| 0,1 < MOP ≤ 2,0 |
1,125 MOP |
1,5 MOP |
1,75 MOP |
| 2,0 < MOP ≤ 5,0 |
1,075 MOP |
1,3 MOP |
1,4 MOP |
| 5,0 < MOP ≤ 16,0 |
1,050 MOP |
1,2 MOP |
1,3 MOP |
1. 1 Naudojant apsauginius dujas išleidžiančius slėgio saugos įtaisus, jų suveikimo slėgis turi būti mažesnis už MIP. Tai numatoma pasirenkant išleidimo įtaiso suveikimo slėgio vertę ir pralaidumą.
3. 3 MIP ribos skirtos nustatyti apsauginių uždarymo vožtuvų suveikimo viršutines slėgio ribas (jos negali būti didesnės už stiprumo bandymo slėgį). Apatines slėgio ribas nustato įrenginių savininkas ar eksploatuojanti įmonė.
4. 4 Dujų skirstymo sistemų, tiesiogiai sujungtų su vartotojų dujų sistemomis, kuriose yra sumontuoti buitiniai dujas deginantys prietaisai MIP ribojamas iki 0,05 bar.
414. Taisyklių 25 lentelėje nurodytos viršutinės slėgio ribos. Apatines slėgio ribas, jei reikia, nustato savininkas ar operatorius.
DEVINTASIS SKIRSNIS
DUJŲ SLĖGIO REGULIAVIMO ĮTAISŲ ĮRENGIMAS
417. Sienos, ant kurių įrengiami DSRĮt, pagal Taisyklių 1 priedo 21 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus turi būti:
418. Įrengiant DSRĮt spintelę ant sienos, horizontalus atstumas nuo jos iki lango, durų ir kitų angų turi būti ≥ 0,2 m, o vertikalus – ≥ 1,0 m.
419. DSRĮt spintelė ant pastato sienos turi būti ne arčiau kaip 1 m iki elektros skaitiklio, ne arčiau kaip 0,5 m vertikaliu atstumu nuo degimo produktų išmetimo arba dūmtraukio–ortakio (izoliuoti aplinkos atžvilgiu dujiniai prietaisai) oro įtekėjimo angos. Spintelės atstumas iki atvirų izoliuotų elektros laidų ar kabelių, dujotiekių ir elektros skydinių ar spintų, elektroninio ryšio kabelių (laidų) bei kabelinių movų turi būti ≥ 0,5 m, o iki paslėptų arba vamzdyje nutiestų elektros laidų – ≥ 0,25 m.
420. DSRĮt spintelės turi būti pagamintos iš atmosferos ir mechaniniam poveikiui atsparių medžiagų (armuoto stiklo audinio pluošto, plastiko arba panašių atmosferos ir mechaniniam poveikiui atsparių medžiagų).
421. Tipinis aktyvaus reguliatoriaus su integruotu apsauginiu dujų srauto uždarymo vožtuvu išdėstymas DSRĮt pateikiamas 33 paveiksle.
33 paveikslas. Tipinis aktyvaus reguliatoriaus su integruotu apsauginiu dujų srauto uždarymo vožtuvu išdėstymas dujų slėgio reguliavimo įtaisams ≤ 100 m³/h
422. DSRĮt spintelėje gali būti įrengta viena ar daugiau dujų kiekio matavimo priemonių. DSRĮt ir (ar) dujų kiekio matavimo priemonių (dujų skaitiklių) įrengimo spintelių pavyzdžiai nurodyti 34–37 paveiksluose.
čia:
12. Ilgasriegis.
34 paveikslas. Dujų slėgio reguliavimo įtaisas ir dujų skaitiklis
35 paveikslas. Principinė dujų slėgio reguliavimo įtaiso ir apskaitos spintelės montavimo schema
čia:
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
DSRĮr BANDYMAI
423. Visiems naujiems, rekonstruotiems ir kapitališkai remontuojamiems DSRĮr turi būti atliktas stiprumo ir sandarumo bandymas.
424. Jei DSRĮr gamintojo dokumentuose (sertifikatuose) yra nurodyta, kad jie yra išbandyti reikalingu stiprumo bandymo slėgiu, stiprumo bandymo atlikti nereikia, bet turi būti apžiūrėtos jungtys, bendra DSRĮr būklė, tinkamumas ir pan. prieš montuojant ir atliekant sandarumo bandymą.
426. DSRĮr stiprumo bandymo slėgis (STP), stabilizacijos laikotarpis ir stiprumo bandymo trukmė (STD) turi atitikti 26 lentelėje pateiktus nurodymus. Neleidžiamas joks bandymo slėgio sumažėjimas.
26 lentelė. Stiprumo bandymo slėgio (STP) ir stiprumo bandymo trukmės (STD) nustatymas
| MOP DSRĮr įvadinėje (įėjimo) dalyje |
Bandymo metodas |
Stiprumo bandymo slėgis STP |
Stabilizacijos laikotarpis (min.) |
Stiprumo bandymo trukmė STD (min.) |
| ≤ 2 bar |
Pneumatinis |
3 bar |
5 |
15 |
| > 2 bar ≤ 4 bar |
Pneumatinis |
6 bar |
15 |
30 |
| > 4 bar ≤ 5,5 bar |
Pneumatinis |
8,25 bar |
30 |
30 |
| > 5,5 bar ≤ 7 bar |
Pneumatinis |
10,5 |
30 |
30 |
| > 7 bar |
Pneumatinis arba hidraulinis |
Z arba 1,5 DP (projektinis sl.), žiūrint, kuris žemesnis |
30 |
120 arba 30 atskiroms mažoms DSRĮr dalims |
Pastaba. Z – slėgis, atitinkantis 90 % SMYS (nurodytosios minimalios takumo ribos) žiedinį įtempį bandomame slėgio reguliavimo įrenginyje.
427. DSRĮr sandarumo bandymas turi būti atliekamas pagal dujotiekių sandarumo bandymo 31 lentelėje nurodytus reikalavimus.
428. Siekiant išvengti kondensato susidarymo vamzdyne, bandymo terpės temperatūra negali nukristi iki žemesnės nei rasos taškas esant atitinkamam bandymo slėgiui.
429. Atliekant DSRĮr stiprumo ir sandarumo bandymus reikia vadovautis dujotiekių bandymo skyriuje nurodytais reikalavimais.
430. DSRĮr bandymo atkarpas reikia nustatyti prieš montuojant vamzdyną tinkamai įvertinti šiuos aspektus:
430.1. tam tikrų DSRĮr atkarpų bandymas gali būti atliekamas skirtingais slėgiais, priklausomai nuo jų projektinio slėgio verčių;
430.2. galima žala bandomai įrangai, kuri buvo išbandyta atskirai. Vietose, kuriose DSRĮr elementai išimami, galima įstatyti akles arba aklinas junges;
430.3. visus impulsų ir prietaisų linijų vamzdynus reikia atjungti ir sumontuoti standartizuotas akles arba aklinas junges;
431. Atjungiant bandomas atkarpas negalima naudoti uždarymo įtaisų. Visos bandomos atkarpos turi būti atjungtos aklinomis jungėmis, specialiomis aklėmis.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
DSRĮr Dokumentacija
433. Projektavimo metu turi būti renkami ir saugomi išsamūs įrašai. Šie įrašai apima:
433.3. projekto skaičiavimus, tokius kaip įtempimo analizė, slėgio normos, dujų sistemos galia, įrangos eksploataciniai parametrai, ir t. t.;
433.6. įrangos reikalavimus, specifikacijas ir eksploatavimo parametrus, apimant pagrindinę dujų sistemą, elektros įrangą, kontrolės įrangą, NVS įrangą ir t. t.;
434. Turi būti parengti ir saugomi DSRĮr statybos įrašai. Tai apima:
V SKYRIUS
DUJŲ KIEKIO MATAVIMO SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS
Projektavimo kriterijai
436. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų užtikrintas tikslus veikimas visomis nurodytomis slėgio ir temperatūros ribomis (esant didžiausiam ir mažiausiam darbiniam į matavimo sistemą įtekančių dujų slėgiui bei didžiausiai ir mažiausiai eksploatacinei dujų temperatūrai), taip pat dujose atsiradus nešvarumams, dulkėms ar kondensatui.
437. Leidžiama dujų skaitiklius ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisus (kartu – dujų kiekio matavimo sistema) įrengti kaip nepriklausomą dujų kiekio matavimo sistemą arba kartu su kitomis sistemomis. (pvz., kaip slėgio reguliavimo sistemos dalis).
438. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad tinkamai apskaitytų dujas esant sutrikimams, gedimams ar avarijoms dujų skirstymo sistemose. Atsiradus pavojui, turi būti įmanoma saugiai nutraukti dujų skirstymą.
439. Tikrinimo ir kalibravimo vietose turi būti sudarytos atitinkamos ir stabilios aplinkos sąlygos bei turi nebūti vibracijų, kad tikrinimą ir kalibravimą būtų galima atlikti reikalaujamu tikslumu.
440. Jei yra bet koks nepageidautino atgalinio dujų srauto pavojus, turi būti įvertinta kontrolinės sklendės ar panašaus įtaiso įrengimo galimybė, kad dujos būtų apskaitomos registruojamos tinkamai.
441. Projektuojant dujų skaitiklius ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisus turi būti įvertinami šie faktoriai:
Dujų skaitiklių ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisų parinkimas
442. Dujų skaitikliai turi būti pasirinkti tokie, kad pagal numatomus gedimus įrenginyje, būtų neviršytas skaitiklio didžiausiasis darbinis slėgis, kuriam skaitiklis buvo suprojektuotas ir išbandytas. Dujų skaitiklis turi patenkinamai veikti neviršijant visų nurodytų slėgio, temperatūros ir srauto ribų.
443. Dujų skaitikliai turi būti skirti tos rūšies (šeimos) ir eksploatacinio slėgio dujoms, kurioms skaitiklius numatė gamintojas. Dujų skaitiklis dujų tūrį turi matuoti esant visiems galimiems vartotojo dujinių prietaisų ar dujinių technologinių įrenginių dujų srautams.
444. Pasirenkant dujų skaitiklį turi būti atsižvelgiama į 27 ir 28 lenteles. Jose pateiktos dažniausiai naudojamų dujų skaitiklių charakteristikos.
27 lentelė. Dažniausiai naudojamų dujų skaitiklių charakteristikos
|
Taikytini veiksniai |
Membraniniai skaitikliai |
Rotaciniai kameriniai skaitikliai |
Turbininiai skaitikliai |
| Dujų tankis eksploatacinėmis sąlygomis |
Neturi įtakos, esant nustatytoms tankio riboms |
Padidinta rizika |
Mažiausias srautas sumažinamas esant didesniam tankiui |
| Dujose esančios kietosios dalelės |
Sukelia skaitiklio susidėvėjimą. Būtinas filtras |
Galimas rotoriaus užblokavimas. Būtinas filtras |
Galimos nuosėdos. Gali būti pažeistos mentės ir tai gali turėti įtakos sukimosi laisvumui. Būtinas filtras |
| Skysčių buvimas dujose |
Galima korozija. Galimas užšalimas. Gali turėti įtakos konstrukcijos medžiagoms |
Galima korozija. Galimas užšalimas. Gali turėti įtakos konstrukcijos medžiagoms |
Galima korozija, galimas užšalimas. Galimas tepalų atskiedimas ir rotoriaus disbalansas |
| Slėgio ir srauto svyravimai |
Greiti slėgio svyravimai gali sukelti pažeidimų |
Greiti svyravimai gali sukelti pažeidimų. Dėl rotoriaus inertiškumo staigūs ir dideli srauto pokyčiai gali sukelti trumpalaikį didelį arba mažą slėgį pasrovinėje arba priešsrovinėje vamzdžių sistemoje |
Greiti slėgio svyravimai gali sukelti pažeidimų |
| Pulsuojantis srautas |
Neturi įtakos |
Neturi įtakos |
Dėl greitų cikliškų srauto pokyčių galimi per dideli matavimo rezultatai. Poveikis priklausys nuo srauto pokyčių dažnumo ir dydžio, dujų tankio ir turbinos inertiškumo |
| Tipiškas matavimo diapazonas, esant leidžiamosios paklaidos riboms |
1:100 |
1:50 1:100 |
1:20 1:30 Kuo didesnis tankis, tuo didesnis matavimo diapazonas |
| Perkrovos srautas |
Trumpą laiką galimas |
Trumpą laiką galimas |
Trumpą laiką galimas |
| Vardinio pralaidumo padidinimas1 |
Didžiausio srauto padidinimas reikalauja didesnių skaitiklių arba papildomų linijų arba didesnio slėgio |
Didžiausio srauto padidinimas reikalauja didesnių skaitiklių arba papildomų linijų arba didesnio slėgio |
Didžiausio srauto padidinimas reikalauja didesnių skaitiklių arba papildomų linijų arba didesnio slėgio |
| Tiekimo patikimumas |
Skaitiklio gedimas gali nutraukti dujų tiekimą |
Skaitiklio gedimas gali nutraukti dujų tiekimą |
Skaitiklio gedimas neturi įtakos |
| Skaitikliui ir jo vamzdžių sistemai reikalinga erdvė |
Nėra specialių reikalavimų priešsrovinei ir pasrovinei vamzdžių sistemai. Būtina vadovautis gamintojo instrukcijomis. |
Nėra specialių reikalavimų priešsrovinei ir pasrovinei vamzdžių sistemai. Būtina vadovautis gamintojo instrukcijomis. Gali reikėti apylankos nepertraukiamam dujų tiekimui užtikrinti |
Vamzdžių ruožams priešsrovinėje ir pasrovinėje vamzdžių sistemoje būtinas tiesus vamzdžio ruožas. Jų ruožai imami iš įrengimo instrukcijų pagal taikytiną standartą |
| Tipiškas vamzdžio ilgis: priešsrovinis (DN) pasrovinis (DN) |
2 2 |
4 2 |
5 2 |
Pastaba. Per didelio pralaidumo skaitikliai gali turėti įtakos matavimo tikslumui esant mažam dujų srautui.
28 lentelė. Dujų skaitiklių ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisų parinkimas
| Eil. Nr. |
Dujų kiekio matavimo priemonių įrengimo aplinka |
Darbinis dujų slėgis |
Suminė dujinių prietaisų galia |
Dujų kiekio matavimo priemonės |
| 1. |
Šildoma patalpa kai šildomoje patalpoje esančio iš lauko įrengto dujotiekio ilgis L>2,5 m iki skaitiklio |
P ≤30 mbar
|
Q ≤ 35 kW |
Membraninis dujų skaitiklis be dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso. |
| 2. |
Visi atvejai (lauke ir viduje) |
35 kW < Q ≤ 100 kW |
Membraninis dujų skaitiklis su mechanine temperatūrine korekcija. |
|
| 3. |
Visi atvejai (lauke ir viduje) |
Q > 100 kW |
Dujų skaitiklis su perskaičiavimo įtaisu perskaičiuojančiu dujų tūrį pagal išmatuotą dujų temperatūrą bei fiksuotą dujų slėgį ir spūdumą (TC; TZ). |
|
| 4. |
Visi atvejai (lauke ir viduje) |
30 mbar < P ≤ 300 mbar
|
Q ≥ 35 kW |
|
| 5. |
Visi atvejai (lauke ir viduje) |
P > 300 mbar |
Q ≥ 35 kW |
Dujų skaitiklis su perskaičiavimo įtaisu perskaičiuojančiu dujų tūrį pagal išmatuotą dujų temperatūrą dujų slėgį ir spūdumą (PTZ) |
| 6. |
Įrengiant dujų skaitiklį vidutinio arba didelio slėgio dujotiekyje arba kai vartotojas suvartoja daugiau kaip 300 000 m3 per metus (Q > 350 kW) dujų, parenkant dujų apskaitos sistemą reikia vadovautis Lietuvos standarto LST EN 1776 reikalavimais |
|||
Dujų kiekio matavimo sistemos srautų skaičiavimai
445. Skaičiavimai atliekami tik dujų kiekius matuojant dujų skaitikliais su dujų tūrio perskaičiavimo įtaisais (TC; TZ; PTZ).
446. Didžiausias dujų srautas per dujų skaitiklį skaičiuojamas esant mažiausiam į dujų skaitiklį įtekančių dujų slėgiui ir didžiausiai dujų temperatūrai norminėmis (bazinėmis) sąlygomis:
(14)
čia:
Qmax – didžiausias leistinas dujų skaitiklio srautas;
Qmin – mažiausias leistinas dujų skaitiklio srautas;
Qsk.max.n – didžiausias leistinas dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės) matuojamas srautas norminėmis (bazinėmis) sąlygomis;
Pn – norminis dujų slėgis;
pmin – mažiausias į dujų skaitiklį įtekančių dujų perteklinis slėgis;
Jmax – didžiausia į dujų skaitiklį įtekančių dujų temperatūra;
Jn – norminė dujų temperatūra;
Z – dujų spūdumas;
Zn – dujų spūdumas norminėmis sąlygomis.
447. Nustatomas mažiausias dujų srautas per dujų skaitiklį esant didžiausiam į skaitiklį įtekančių dujų slėgiui ir mažiausiai dujų temperatūrai esant norminėms (bazinėmis) sąlygoms:
(15)
čia:
Qsk.min.n – mažiausias leistinas dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės) matuojamas srautas (debitas) norminėmis sąlygomis;
pmax – didžiausias į dujų skaitiklį įtekančių dujų perteklinis slėgis;
Jmin – mažiausia į dujų skaitiklį įtekančių dujų temperatūra.
448. Pagal projektuojamų dujinių prietaisų pasus nustatome mažiausios galios dujinio prietaiso (įrenginio), veikiančio mažiausia galia, mažiausią dujų srautą norminėmis sąlygomis Qd.min.b.
449. Pagal projektuojamų dujinių prietaisų pasus nustatome visų projektuojamų dujinių prietaisų (įrenginių), veikiančių vienu metu didžiausia galia, suminį dujų srautą norminėmis sąlygomis Qd.max.b.
451. Jeigu Taisyklių 450 punkte nurodytų sąlygų su vienu dujų skaitikliu patenkinti negalima, vartotojo suvartojamam dujų kiekiui apskaityti įrengiami du dujų skaitikliai.
452. Turbininiams dujų skaitikliams, kai jie eksploatuojami esant vidutiniam ar dideliam slėgiui, mažiausias dujų srautas skaičiuojamas taip:
 |
(18)
(19)
čia:
Qmin es – mažiausias leistinas dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės) matuojamas srautas, eksploatavimo sąlygomis;
– dujų tankis matavimo sąlygomis (kg/m3);
– dujų tankis norminėmis sąlygomis (kg/m3);
Qesmin.es – mažiausias leistinas norminis apskaitos sistemos (matavimo priemonės) matuojamas dujų srautas, eksploatavimo sąlygomis (m3/h).
(20)
453. Nustatomas turbininio dujų skaitiklio darbinį srauto matavimo diapazonas eksploatavimo sąlygomis:
(21)
454. Jeigu nustatytas turbininio dujų skaitiklio santykinis darbinis srauto matavimo diapazonas yra didesnis negu nurodė gamintojas, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 84 punkte nurodytu Lietuvos standartu turbininis dujų skaitiklis gali būti kalibruojamas esant artimiausiam Qmin.es šiame standarte nurodytam dujų srautui. Didžiausias santykinis darbinis dujų srauto matavimo diapazonas, kurį leidžia šis standartas yra – 1:50.
Bendri reikalavimai
455. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai privalo turėti tipo tvirtinimo ženklus, metrologinės patikros ženklus. Kai perskaičiavimo įtaisą sudaro atskiros dalys ženklai turi būti uždėti ant kiekvienos jų.
456. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti įrengti laikantis gamintojo reikalavimų. Kai gamintojo reikalavimai prieštarauja teisės aktų (taip pat ir Taisyklių) reikalavimams, reikia vadovautis teisės aktų nustatytais reikalavimais.
457. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti įrengti taip, kad užtikrintų galimybę lengvai ir patogiai nuskaityti jų rodmenis ir vykdyti jų techninę priežiūrą.
458. Dujų skaitiklis ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti įrengti taip, kad juos būtų įmanoma lengvai išmontuoti ir pakeisti.
459. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti tinkamai pritvirtinti ir neturi turėti mechaninių poveikių dėl netinkamo tvirtinimo.
460. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti užplombuoti gamintojo numatytuose vietose arba specialiai tam įrengtose vietose.
461. Visos dujų skaitiklių ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisų apsaugos nuo trečiųjų šalių nesankcionuoto įsikišimo priemonės turi būti užplombuotos. Plombavimas turi būti toks, kad bet kokio programavimo, sukauptos informacijos, detalių arba baterijos pakeitimo arba koregavimo veiksmo nebūtų įmanoma atlikti nepažeidžiant vieną ar daugiau plombų.
Dujų skaitikliai ir jų įrengimas
462. Dujų skaitikliai turi atitikti šiuos reikalavimus:
463. Turbininiai skaitikliai turi būti įrengti horizontaliai. Skaitiklio skaičiavimo mechanizmas turi būti orientuotas vertikaliai.
464. Turbininis skaitiklis turi būti įrengtas tarp dviejų tiesių cilindrinių vamzdžių, arba tiesių ruožų (38 paveikslas). Tiesaus ruožo ilgis skaitiklio įtekėjime L1 turi būti ne mažesnis kaip 5 vardiniai skersmenys (5 DN), skaitiklio ištekėjime L2 – ne mažesnis kaip 3 DN. Vožtuvų, sklendžių, alkūnių ir kitų hidraulinių pasipriešinimų įrengimas leidžiama ne arčiau šių atstumų (L1; L2).
čia:
1 – srauto lygintuvas;
2 – įtekėjimo ruožas;
3 – turbininis, sūkurinis arba ultragarsinių dujų skaitiklis;
4 – ištekėjimo ruožas.
38 paveikslas. Turbininių, sūkurinių ir ultragarsinių skaitiklių įrengimo schema
465. Prieš turbininio skaitiklis įtekėjimo ruožą rekomenduojama įrengti dujų srauto lygintuvą. Srauto lygintuvas turi atitikti Taisyklių 1 priedo 90 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus. Jis turi būti vamzdelinio arba Sprenklio 3-plokščių tipo. Rekomenduojamos srauto lygintuvų konstrukcijos pateiktos 39 ir 40 paveikslai atitinkamai. Kai skaitiklis turi integruotą srauto lygintuvą įtekėjime, papildomas srauto lygintuvas nereikalingas Esant srauto lygintuvui tiesaus ruožo ilgis gali būti sumažintas pagal gamintojo rekomendacijas.
|
|
|
|||
| 39 paveikslas. Vamzdelinio srauto lygintuvo konstrukcija |
40 paveikslas. Sprenklio tipo 3-plokščių srauto lygintuvo konstrukcija |
467. Membraniniai dujų skaitikliai transportuojami, sandėliuojami ir montuojami vertikalioje padėtyje.
468. Membraninių skaitiklių, kurių jungčių antgaliai yra sumontuoti viršuje, antgalių ašinės linijos neturi būti nukrypusios daugiau kaip 1o nuo vertikalės, skaitiklio horizontalios plokštumos atžvilgiu.
469. Atstumas tarp antgalių ašinių linijų turi būti lygus vardiniam atstumui tarp jų ± 0,5 mm, matuojant antgalių galų lygyje, arba vardiniam atstumui tarp ašinių linijų ± 0,25 mm, įvertinant, kuris yra didesnis. Ašinių linijų lygiagretumo nukrypimas neturi būti didesnis kaip 1o.
470. Jungčių antgalių laisvųjų galų lygumas skaitiklio horizontalios plokštumos atžvilgiu neturi skirtis daugiau kaip 2 mm arba 1 % nuo nominalaus atstumo tarp antgalių ašinių linijų, įvertinant, kuris atstumas yra didesnis.
472. Siekiant išvengti rezonansinių reiškinių rotacinio skaitiklio įtekėjime ir ištekėjime pageidaujama įrengti akustinius filtrus. Tais atvejais, kai kartu su skaitikliu yra įrengti akustiniai filtrai, skaitiklio patikra (kalibravimas) turi būti atliekama kartu su įrengtais akustiniais filtrais.
473. Tam, kad dujų skaitikliuose neatsirastų mechaninių įtempimų, jie turi būti tinkamai pritvirtinti.
474. Vamzdyno svoris neturi apkrauti dujų skaitiklių. Tuo tikslu dujotiekio ruožai ties dujų skaitikliu privalo turėti atramas ne didesniu nei 0,5 m atstumu nuo skaitiklio.
475. Atliekant turbininio dujų skaitiklio patikrą (kalibravimą) būtina naudoti tiesius vamzdžio ruožus ir srauto lygintuvus.
476. Dujų skaitiklio, tiesių ruožų ir srauto lygintuvo tarpusavio padėtis turi būti nekintama. Tam šių elementų flanšų šoniniame paviršiuje turi būti ženklinimai, kurie turi sutapti, kai elementai surinkti teisingai.
477. Kai dujų skaitiklio vardinis skersmuo neviršija DN80, po patikros, skaitiklis, tiesūs ruožai ir srauto lygintuvas nebeardomi ir jų jungtys plombuojamos.
478. Vamzdyno vidinio skersmens vertė turi būti tarp 29 lentelėje nurodytų mažiausios ir didžiausios verčių, arba ribose DN ± 2%.
479. Vamzdynas, kuriame įrengiamas dujų skaitiklis, turi turėti apvalų skerspjūvį. Vamzdžiai ties skaitikliu, kurie įeina į matavimo sistemos sudėtį, turi būti besiūliai arba elektra virinti (kai siūlė nėra spiralinė). Vamzdžių paviršiaus šiurkštumas neturi viršyti 0,2 mm. Vamzdžių vidiniame paviršiuje neturi būti nelygumų.
480. Vamzdžių ties dujų skaitikliu (išskyrus membraninius) ir skaitiklio ašių nesutapimas neturi viršyti 0,3 % skersmens, jeigu skaitiklio dokumentacijoje nepateiktas kitas reikalavimas. Vamzdžio ties dujų skaitikliu skersmuo, išmatuotas bet kuria kryptimi ir bet kuriame skerspjūvyje, neturi skirtis nuo vidutinio pagal skerspjūvį ir ilgį daugiau kaip 1 %.
481. Rotacinių ir turbininių (sūkurinių, ultragarsinių) dujų skaitiklių ir vamzdyno jungtys turi būti flanšinės. Flanšų konstrukcija turi užtikrinti dujų skaitiklio bei tarpiklių centravimą.
482. Dujų skaitiklio ir dujų vamzdyno flanšų paviršiai turi būti hermetiškai užsandarinti, naudojant tarpiklius iš dujų sektoriuje patvirtintų naudoti medžiagų (pvz., paranitinius). Tarpikliai turi būti išpjauti lygiai, be sutrūkinėjusių kraštų (kutų). Tarpikliai neturi išsikišti į vamzdyno vidų. Tarpikliai neturi įsigilinti į tarpus tarp vamzdžių ir dujų skaitiklio daugiau, nei 0,3 % skersmens arba 3 mm.
|
čia: 1, 2 – atskiriančiosios sklendės; 3 – dujų skaitiklis.
41 paveikslas. Dujų skaitiklio įrengimas su apylanka (be užpildymo linijos – turbininiams skaitikliams)
|
|
čia: 1, 2 – atskiriančiosios sklendės; 3 – dujų skaitiklis; 4 – užpildymo vamzdis; 5 – užpildymo linijos uždarymo įtaisas.
42 paveikslas. Dujų skaitiklio įrengimas su apylanka (su užpildymo linija – rotaciniams skaitikliams)
|
483. Siekiant užtikrinti dujų skirstymą skaitiklio gedimo arba nuėmimo atvejais, lygiagrečiai gali būti įrengiama papildoma apskaitos linija. (41 ir 42 paveikslai). Šiuo atveju turi būti įrengti uždarantieji įtaisai prieš ir po kiekvieno skaitiklio. Apylankos ilgis turi būti minimalus, vamzdžių skersmuo turi būti lygus skersmeniui ties dujų skaitikliu.
484. Siekiant išvengti hidraulinio smūgio dujų sistemos užpildymo dujomis per rotacinį dujų skaitiklį metu, kai slėgis vamzdyne viršija 0,5 bar, lygiagrečiai uždarančiam čiaupui prieš skaitiklį turi būti įrengta užpildymo linija DN15 su sklende, kurios vardinis skersmuo lygus DN15 (42 paveikslas). Užpildymo linija turi užtikrinti dujų slėgio kitimo greitį ne didesnį, kaip 0,35 bar/s.
485. Vamzdyne prieš dujų skaitiklį turi būti įrengtas filtras. Filtras turi sulaikyti visas daleles, kurių dydis viršija 5 mikrometrų. Vardinis filtro pralaidumas turi būti ne mažesnis už dujų skaitiklio didžiausią debitą. Prieš filtrą ir po filtro turi būti įrengtos slėgio matavimo atšakos slėgių skirtumui matuoti, siekiant kontroliuoti filtro užterštumą.
486. Jei esamas dujotiekio filtras įrengtas toli nuo skaitiklio, būtina įrengti tinklinį filtrą betarpiškai prieš dujų skaitiklį (likusioms vamzdyje po darbų dalelėms sulaikyti).
487. Po suvirinimo–montavimo darbų prieš paleidžiant dujų matavimo sistemą, ruožas tarp filtro ir dujų skaitiklio turi būti kruopščiai nuvalytas nuo likusių po darbų pašalinių dalelių.
489. Dujų skaitiklis įrengiamas į vietą po dujotiekio atsparumo bandymo. Prieš dujų skaitiklio įrengimą vamzdynas turi būti išvalytas.
491. Prieš įrengiant dujų skaitiklį reikia įsitikinti, kad skaitiklio skaičiavimo mechanizmas veikia (kai į skaitiklio sudėtį įeina judančios dalys sukasi).
492. Įrengiant dujų skaitiklį reikia patikrinti, ar dujų srauto kryptis sutampa su rodyklės ant skaitiklio korpuso kryptimi.
Dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai ir jų įrengimas
494. Dujų tūrio perskaičiavimo įtaisas (toliau – perskaičiavimo įtaisas) turi atitikti Taisyklių 1 priedo 91 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
495. Maitinamas iš kintamos srovės tinklo perskaičiavimo įtaisas turi būti prijungtas prie elektros tinklo pagal Taisyklių 1 priedo 38 punkte nurodyto teisės akto nustatytus reikalavimus. Perskaičiavimo įtaisas turi būti apsaugotas nuo atsitiktinio elektros tiekimo nutraukimo. Taip pat, turi būti įrengta apsauga atjungianti dujų tūrio perskaičiavimo prietaisą nuo elektros tinklo, kai staiga įvyksta elektros gedimai (virš įtampiai), dėl kurių įtaisas gali būti pažeistas arba prarasti sukauptą informaciją.
497. Matavimo signalų laidai negali būti išdėstyti betarpiškai šalia kitų linijų, pvz., maitinimo kabelio, žemos įtampos kabelių ir duomenų perdavimo kabelių, ir turi būti įrengti atskirai. Kabelių grupės turi būti atskirtos ne mažesniu kaip 50 mm atstumu. Ilgesni nei 10 m išoriniai maitinimo ir signalų laidai turi turėti apsaugą nuo įtampos šuolių, įrengtą laidų įėjime į pastatą. Kiekvienas visų signalų laidas turi būti vientisas ir neturėti jungčių.
498. Prie perskaičiavimo įtaiso gali būti prijungta išorinė nuotolinė duomenų nuskaitymo įranga matavimų rezultatams perduoti per atstumą. Visa prijungta išorinė įranga turi būti suprojektuota taip, kad ji netrukdytų matavimo procesui.
Dujų temperatūros jutikliai ir jų įrengimas
500. Dujų temperatūros jutiklis turi atitikti Taisyklių 1 priedo 91 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
501. Dujų temperatūros matavimui turi būti panaudoti A klasės platininiai varžos termometrai PT100, PT500 arba PT1000 gradavimo. Termometro gradavimas turi atitikti perskaičiavimo įtaiso charakteristikas.
503. Termometro apsauginis korpusas turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno, jo išorinis skersmuo turi būti ribose (4–6) mm, ilgis – netrumpesnis kaip 100 mm.
504. Kai skaitiklio korpuse yra įvorė termometrui, darbinė dujų temperatūra turi būti matuojama dujų skaitiklyje. Šiuo atveju dujų skaitiklio patikra (kalibravimas) turi būti atliekama kartu su įrengta jutiklio įvore.
505. Termometro įrengimo vieta ir atstumas nuo dujų skaitiklio turi atitikti naudojamojo skaitiklio gamintojo rekomendacijas ir Taisyklių 1 priedo 92 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
506. Kai dujų skaitiklio korpuse nėra įvorės termometrui, dujų temperatūra turi būti matuojama ruože ties skaitikliu. Turbininio (ultragarsinio ir sūkurinio) dujų skaitiklio įrengimo atveju termometras turi būti įrengtas už skaitiklio tiesiame ruože atstume atitinkamai (2–3) DN,
(3–4) DN ir (4–5) DN nuo skaitiklio ištekėjimo. Rotacinio skaitiklio atveju termometras gali būti įrengtas tiek prieš, tiek už skaitiklio atstume (1–2) DN.
507. Termometras turi būti įrengtas įvorėje, kuri apsaugo termometrą nuo dujų fizikinių–cheminių poveikių. Galima įvorės konstrukcija pateikta 44 paveiksle.
44 paveikslas. Jutiklio su kabeliu galima konstrukcija
508. Be pagrindinio, rekomenduojama įrengti atsarginį termometrą, kuris skirtas pagrindinio termometro veikimui kontroliuoti. Jis turi būti įrengtas atstumu (1–1,5) DN už pagrindinio termometro ir pasuktas 30o kampu pagal horizontalę pagrindinio termometro atžvilgiu.
509. Termometro įvorė turi būti apsaugota nuo vandens patekimo ir turi būti užpildyta šilumai laidžia pasta iki tokio lygio, kad visiškai padengtų termometro jautrųjį elementą.
510. Siekiant sumažinti matavimo paklaidą (dujų ir termometro įvorėje temperatūrų skirtumą) dėl šilumos nuvedimo per įvorės korpusą į vamzdyno sienelę, reikia:
510.1. įvorę gaminti iš nerūdijančio plieno, kuris ne tik labai gerai apsaugo nuo mechaninių bei cheminių poveikių, bet ir turi mažiausią tarp konstrukcinių metalų šilumos laidumą;
510.2. panardinta į tekančias dujas įvorės dalis turi būti pakankamai ilga, ne trumpesnė, kaip 80 mm., bet esant per ilgai įvorei turi būti įvertintas jos vibracijos dėl rezonanso pavojus;
511. Priklausomai nuo tikėtino dujų ir aplinkos temperatūrų skirtumo ir nuo pageidautino matavimo tikslumo papildomai gali prireikti padengti vamzdžio išorinį paviršių ties įvore ir įvorės išorine dalimi šilumine izoliacija. Jos šilumos laidumo koeficientas turi būti ne didesnis nei (0,03÷0,05) W/(m*K), storis ne mažesnis nei 40 mm, sluoksnio ilgis vamzdyno kryptimi ne mažesnis nei 4 vamzdyno skersmenys.
512. Kai horizontalaus dujotiekio ruožo skersmuo daugiau kaip 100 mm, įvorė su korpusu turi būti įrengta statmenai ruožui (45 a paveikslas).
|
|
|||
| 45 paveikslas. Įvorės su korpusu įrengimo būdai |
513. Esant mažoms horizontalaus dujotiekio ruožo skersmens vertėms (< 100 mm), galima įrengti įvorę su korpusu tokiais būdais:
514. Kai temperatūra matuojama vertikaliame dujotiekio ruože, įvorė su korpusu turi būti įrengta 45o arba 30o kampu ruožo ašiai.
Slėgio ir slėgių skirtumo jutikliai ir jų įrengimas
516. Slėgio ir slėgių skirtumo jutikliai turi atitikti Taisyklių 1 priedo 91 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
517. Slėgio ir slėgių skirtumo jutiklių viršutinės matavimo ribos turi nežymiai, apytiksliai (10–20) % viršyti didžiausių šių matuojamųjų parametrų darbinių verčių.
518. Slėgio ir slėgių skirtumo jutiklių įrengimas turi atitikti gamintojo ir Taisyklių 1 priedo 92 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
519. Slėgio ir slėgių skirtumo jutikliai ir slėgio matavimo linijos turi atitikti Taisyklių 1 priedo 93 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
Slėgio signalo perdavimo linijos, slėgio matavimo angos ir atšakos
521. Slėgis turi būti matuojamas dujų skaitiklio slėgio matavimo angoje, paženklintoje „Pm“, kai yra, kitais atvejais – angoje vamzdyne ties skaitikliu pagal gamintojo nurodymus.
522. Slėgio signalo perdavimo linijos turi atitikti Taisyklių 1 priedo 93 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
524. Slėgio signalo perdavimo linijos neturi turėti įlinkimų, kurių žemiausiuose taškuose galėtų susikaupti skysčiai arba nešvarumai.
526. Slėgio signalo perdavimo linijų deformacijos dėl eksploatacinių sąlygų (temperatūros, slėgio) kitimo turi būti kompensuojamos.
527. Slėgio signalo perdavimo linijos vidaus skerspjūvis turi būti tolygus pagal ilgį. Vamzdelio vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 8 mm. Esant kondensacijos pavojui, linijų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 10 mm.
528. Siekiant išvengti slėgio matavimo paklaidų, slėgio jutiklių linijos ir dujų ėmimo linijos neturi būti sujungtos.
529. Slėgio matavimo anga (46 paveikslas) turi turėti cilindrinę dalį ir kūginį išplėtimą iki jungiamojo vamzdelio skersmens. Cilindrinės dalies skersmuo turi būti (da=3+2) mm. Esant kondensacijos pavojui, angos skersmuo turi būti (da=5+1) mm. Cilindrinės dalies ilgis turi būti 1,5 da ± 1 mm. Angos skerspjūvis turi būti apvalus. Angos briauna neturi turėti atplaišų ir užapvalinimų. Nelygumai tiek angos vidaus paviršiuje, tiek vamzdžio vidaus paviršiuje ties anga neleidžiami. Kai vamzdynas horizontalus, anga turi būti viršutiniame vamzdyno skerspjūvio taške, leidžiamasis nuokrypis ± 30°.
530. Slėgio matavimo atšaka (47 paveikslas) gali būti įrengta tiek horizontaliuose tiek vertikaliuose vamzdynuose. Atšakos anga turi būti pragręžta statmenai vamzdžio ašiai, leidžiamasis nuokrypis ± 1°.
|
|
|
|
|
|
46 paveikslas. Slėgio matavimo anga 47 paveikslas. Slėgio matavimo atšaka
531. Siekiant užtikrinti jutiklių priežiūros, tikrinimo ir kalibravimo galimybes prie slėgio atšakų turi būti uždarančios sklendės (čiaupai) arba trieigiai čiaupai. Viena tokio čiaupo išėjimo atšaka skirta dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso slėgio jutikliui prijungti, kita – kontroliniam slėgio matuokliui. Siekiant išvengti nesankcionuoto sklendžių (čiaupų) uždarymo, kas paveiktų matavimų rezultatus, turi būti galimybė užplombuoti sklendes atidarytoje padėtyje. Slėgio jutiklis įrengiamas aukščiau už atšakos lygį.
Aplinka
532. Dujų skaitiklis ir perskaičiavimo įtaisas gali būti įrengti pastate arba lauke. Lauke įrengiant dujų skaitiklį su elektroniniu perskaičiavimo įtaisu jie turi būti įrengti apšiltintoje spintoje, kuri apsaugotų juos nuo atmosferos poveikio (kritulių, vėjo ir pan.) su elektriniu šildymu. Lauke įrengiant dujų skaitiklį su mechanine temperatūrine korekcija jis turi būti įrengtas spintoje su langeliu, kad būtų galima patikrinti skaitiklio rodmenis ir kuri apsaugotų jį nuo atmosferos poveikio (kritulių, vėjo ir pan.), bet apšiltinti ir apšildyti spintos nereikia.
533. Prie dujų skaitiklio ir perskaičiavimo įtaiso turi būti užtikrintas laisvas priėjimas, sudaryta galimybė patogiai vykdyti dujų kiekio matavimo priemonių eksploatavimą, duomenų nuskaitymą ir techninę priežiūrą.
534. Dujų skaitiklis ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisas (ir jo dalys) tūri būti apsaugoti nuo smūgių, išorinio drebėjimo ir vibracijos poveikio ir kitų mechaninių įtempimų. Mechaninė aplinka turi atitikti M1 klasės reikalavimus.
535. Būtina kontroliuoti įrangos vibracijos lygmenį dujų skaitiklio ir perskaičiavimo įtaiso įrenginio vietose bei srauto pulsacijos parametrus dujų skaitiklyje. Rezonansiniai reiškiniai dujų apskaitos sistemoje yra neleistini.
536. Kai šalia dujų apskaitos sistemos yra dujinis kompresorius, srauto pulsacijos dėl jo veikimo turi būti slopinamos.
537. Dujų skaitiklio papildomos paklaidos dėl srauto pulsacijos turi būti įvertintos ir neturi viršyti vertės 0,1 %.
539. Kai perskaičiavimo įtaisas neturi sertifikato, kuris leidžia jam veikti sprogimui pavojingoje zonoje, jis turi būti įrengtas sprogimui nepavojingoje zonoje. Perskaičiavimo įtaisas turi būti sujungtas su visais jutikliais, kurie įrengti sprogimui pavojingoje zonoje, naudojant saugos barjerus su galvaniniu atskyrimu.
BENDROJI DALIS
541. Plieninių dujotiekių katodinė apsauga, katodinės saugos įrenginių projektavimas ir statyba vykdomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 94 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimais.
542. Plieniniai dujotiekiai turi būti padengti dangomis, apsaugančiomis juos nuo korozijos. Požeminiai plieniniai dujotiekiai saugomi nuo elektrocheminės korozijos įrengiant katodinės saugos įrenginius.
543. Katodinės apsaugos įrenginių pasirinkimas priklauso nuo numatomo saugoti dujotiekio dydžio ir išsidėstymo, apsauginės (izoliacinės) dangos tipo, agresyvaus grunto poveikio ir savitosios jo varžos, nuolatinės srovės ir kintamosios srovės interferencijos, taisyklių ir normų bei techninių ir ekonominių kriterijų.
ANTRASIS SKIRSNIS
KONTROLĖS MATAVIMO PUNKTAI
544. Katodinės apsaugos parametrų kontrolei, matuoti dujotiekis – gruntas potencialus, sroves ir varžas, turi būti įrengti kontrolės matavimo punktai (toliau – KMP). KMP įrengiami ne didesniu nei 1 km atstumu vienas nuo kito palei dujotiekio trasą. Kur reikia, KMP gali būti įrengtos linijos srovei matuoti remiantis Taisyklių 1 priedo 95 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimais. Užstatytose zonose (teritorijose) atstumai tarp KMP turi būti sumažinti iki 300 m. KMP skirstomuosiuose dujotiekiuose laikomi ir dujotiekio įrenginiai / įtaisai, turintys suvirinimo būdu gautą galvaninį kontaktą su dujotiekio vamzdžiu.
545. KMP įrengiami:
546. KMP turi būti už pavojingųjų zonų ribų, kad būtų išvengta bet kokių su kibirkščiavimu susijusių pavojų. Jei KMP turi būti įrengtas pavojingoms priskirtose zonose pagal Lietuvos standarto LST EN 60079-10-1:2009 „Sprogiosios atmosferos. 10-1 dalis. Zonų klasifikavimas. Sprogiosios dujų atmosferos (IEC 60079-10-1:2008)“ reikalavimus, jis būtinai turi atitikti tai zonai keliamus sertifikavimo ir eksploatacijos reikalavimus (Lietuvos standartas LST EN 60079-14:2014 „Sprogiosios atmosferos. 14 dalis. Elektrinių įrenginių projektavimas, parinkimas ir montavimas (IEC 60079-14:2013)“).
TREČIASIS SKIRSNIS
DUJOTIEKIAI PO TILTAIS
547. Dujotiekiams, pritvirtintiems prie tiltų konstrukcijų, reikalinga:
547.1. įrengti antžemines izoliuojančias jungtis kiekviename tilto gale. Ta vamzdyno dalis, kuri įrengta ant tilto turi būti prijungta prie tilto metalinių dalių. Jei reikia, katodinės apsaugos tęstinumas užtikrinamas sujungiant elektros kabeliu;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SUVIRINTŲ PLIENINIŲ VAMZDŽIŲ SANDŪRŲ PADENGIMAS APSAUGINE DANGA
548. Vamzdžių sandūrų suvirinimo siūlės ir neizoliuoti vamzdžių galai prie siūlių turi būti nuvalyti ir padengiami apsaugine danga pagal parengtus apsauginės dangos padengimo lauko sąlygomis darbų aprašus ar technologijos instrukcijas, apsauginės dangos gamintojų parengtas instrukcijas bei Taisyklių 1 priedo 97, 98 ir 99 punktuose nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus.
549. Apsauginė danga turi atitikti arba būti ne žemesnės charakteristikos negu gamykloje padengta arba jau esanti danga. Apsaugine danga suvirintas vamzdžių sandūras galima padengti įvairiais būdais: aplink vamzdį apvynioti saugančias nuo korozijos prilimpančias juostas, panaudoti aukštoje temperatūroje suslūgstančias movas, skystąsias ar prilydomas ar stiklo pluoštu sustiprintas epoksidines dangas, apsaugines dangas, kurių pagrindą sudaro angliavandeniliai.
550. Atsižvelgiant į gruntą, kuriame bus tiesiamas dujotiekis, parenkamos atitinkamo atsparumo klasės (A; B; C) apsauginės dangos ir, jeigu reikalinga, projekte numatomos papildomos priemonės mechaniniam apsauginės dangos atsparumui užtikrinti.
552. Gamyklinės apsauginės dangos kraštai turi būti nuožulniai nusklembti. Tolygus nuolydis iki metalo polimerinei dangai vamzdžio ašies statmens kampu turi būti 20–25° (neleistinas didesnis kaip 30° kampas).
553. Suvirintų sandūrų apsauginė danga turi sklandžiai pereiti nuo metalo į nuožulniai nusklembtą gamyklinę vamzdžio dangą, uždengdama ją ne mažiau kaip 5 cm.
554. Pažeistas apsauginės dangos vietas, reikia taisyti pašalinus pažeistą dangą pagal apsauginės dangos rekomendacijas. Vamzdžio paviršius nuvalomas nuo purvo, riebalų, dulkių, rūdžių bei drėgmės iki metalinio blizgesio. Paviršius turi būti šiurkštus, sausas ir atitikti Sa21/2 ar St21/2 (pagal naudojamos dangos technologinę instrukciją) paviršiaus švarumo klasę pagal Taisyklių 1 priedo 97 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
555. Požeminių uždarymo įtaisų, jungiamųjų detalių ir katodinės apsaugos prijungimo taškų izoliacinė medžiaga turi būti suderinama su esama dujotiekio vamzdžio apsaugine danga. Apsauginė danga gali būti padengta gamybinėse dirbtuvėse arba statybos aikštelėje.
556. Dirbtuvėse jungiamosios detalės padengiamos užpurškiant epoksidinę dervą arba poliuretano produktus.
557. Padengiant apsaugine danga statybos aikštelėje, reikia naudoti tokias medžiagas, kurios yra lengvai priderinamos prie jungiamųjų detalių formos. Šiuo atveju galima naudoti:
557.1. rišančiąsias medžiagas angliavandenilių pagrindu, kurios yra arba liejamos, arba jomis dengiama panaudojant impregnuotą pagrindą (tinklelį, formą) su stiklo pluošto paviršiumi;
557.2. šaltu būdu vyniojamas juostas, kurios apvyniojamos kartu su užpildu. Juostos turi perdengti viena kitą ne mažiau kaip 50 % juostos pločio, kad apsauginė danga visuose taškuose būtų apvyniota dviem sluoksniais;
558. Katodinės apsaugos kabelių prijungimo vietos turi būti apsaugotos nuo korozijos kaučiukinėmis dervomis, gruntais, šaltu būdu vyniojamomis juostomis arba specialiai tam skirtomis izoliavimo priemonėmis.
559. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas požeminių ir antžeminių dujotiekių sandūros vietų apsaugai nuo korozijos. Apsauginės dangos turi būti atsparios ardančiam saulės ultravioletinių spindulių (UV) poveikiui.
560. Vamzdžių ir jų suvirintų sandūrų vietų apsauginių dangų vientisumas tikrinamas kibirkštiniu defektoskopu, kurių įtampa nustatoma atsižvelgiant į apsauginių dangų charakteristikas ir taip, kaip nurodo apsauginės dangos gamintojas. Defektoskopu vamzdžių apsauginė danga tikrinama tuomet, kai vamzdis yra pakeltas prieš jį nuleidžiant į tranšėją. Tikrinimo greitis turi būti toks, kad būtų galima lengvai aptikti pažeidimus bei neviršytų apsauginės dangos gamintojo rekomendacijų. Nustatyti pažeidimai turi būti nedelsiant pataisyti.
562. Lauko sąlygomis apsaugine danga padengtos vamzdžių sandūros turi būti patikrintos pagal izoliavimo darbų aprašą arba technologijos instrukcijas. Tikrinama:
563. Jei dujų sistemos projekte yra numatyta tam tikrų dujotiekio vamzdyno vietų mechaninė apsauga, pasirenkant apsaugos tipą, reikia atsižvelgti į vamzdžių ir jų suvirintų sandūrų apsaugines dangas. Ši apsauga neturi trukdyti katodinei apsaugai funkcionuoti.
VII SKYRIUS
dujotiekių BANDYMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
565. Sumontavus dujotiekius, turi būti atlikti vamzdynų stiprumo ir sandarumo bandymai (naudojant sausą orą arba inertines dujas).
566. Stiprumo bandymo slėgis (STP) turi būti didesnis už didžiausią atsitiktinį slėgį (MIP), o sandarumo bandymo slėgis (TTP) – ne mažesnis nei didžiausias darbinis slėgis (MOP).
568. Prieš vykdant stiprumo bandymą, įvertinamos rizikos ir nustatoma saugos zona aplink vamzdyną bandymo metu.
569. Galutinį sandarumo bandymą reikia atlikti galutinio perdavimo eksploatuoti metu su visomis prieš tai neišbandytomis prijungtomis atkarpomis. Jei neįmanoma kitaip, pvz., prijungus atkarpas prie bendro tinklo, patikrai leidžiama naudoti darbinio slėgio dujas.
570. Norint iš anksto įsitikinti, kad vamzdynas yra sandarus, prieš užkasant galima atlikti preliminarų vamzdyno slėgio bandymą ne aukštesniu kaip 350 mbar slėgiu. Šis bandymas nepakeičia sandarumo bandymo.
571. Prieš bandymą vamzdynai turi būti išvalyti. Didesnio kaip 63 mm skersmens dujotiekio vamzdžių vidus išvalomas prapučiant juos sausu oru, azotu arba pratraukiant minkštą kamštį. Mažesnio kaip 63 mm skersmens dujotiekio vamzdžių vidus išvalomas prapučiant juos azotu arba sausu oru. Išvalius vamzdį, jo galai turi būti tuojau pat uždengti dangteliais.
572. Atliekant sandarumo bandymą, stebima ar kinta slėgis bei tikrinama, ar nėra nuotėkių. Slėgis gali kisti ir dėl temperatūros svyravimų, todėl būtina atsižvelgti į temperatūros kitimo įtaką.
573. Kuo didesnio skersmens ir ilgio (tūrio) vamzdynuose atliekami bandymai, tuo jie trunka ilgiau, todėl dideli temperatūros pokyčiai yra labiau tikėtini.
574. Atliekant PE vamzdžių bandymus, valkšnumo poveikis gali lemti vamzdyno tūrio pokytį bandymo metu. Valkšnumo nulemtas slėgio pokytis laikui bėgant mažėja. Todėl reikia apskaičiuoti tam tikrą laukimo laikotarpį, kada plėtimasis dėl valkšnumo sustoja.
575. Jei vamzdyno didžiausias darbinis slėgis nedidesnis nei 2 bar, leidžiama atlikti jungtinį pneumatinį stiprumo ir sandarumo bandymą.
576. Jei vamzdyno didžiausias darbinis slėgis yra didesnis nei 2 bar, stiprumo bandymą reikia atlikti prieš sandarumo bandymą.
577. Jei ankstesnis stiprumo bandymas nebuvo atliktas, pavyzdžiui, jungtyse tarp esamo ir naujo tinklo, sandarumo bandymo slėgis (TTP) turi būti lygus sistemos darbiniam slėgiui.
578. Tą patį slėgio matavimo prietaisą reikia naudoti per visą bandymo periodą, jo tikslumo klasė turi būti ne mažesnė nei 1. Prietaiso diapazonas turi siekti 0–1,5 bandymo slėgio, reikalaujama padalos vertė – 0,1 mbar. Bandymų metu slėgio matavimo prietaisai turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų viduriniame skalės trečdalyje. Matavimo prietaisas turi atitikti taikomus standartus arba specifikacijas, turėti galiojantį sertifikatą arba kalibravimo sertifikatus.
579. Pakėlus slėgį iki darbinio, prieš galutinį perdavimą eksploatuoti reikia patikrinti visų jungčių, kurių sandarumo bandymas nebuvo atliktas, vientisumą, pavyzdžiui, naudojant nuotėkių aptikimo skystį.
580. Stiprumo bandymas yra sėkmingas, jei neužregistruojama jokio slėgio sumažėjimo, kurio negalima paaiškinti temperatūros kitimo arba valkšnumo poveikiais. Stiprumo bandymą reikia taikyti bent 2 valandas. Vėliau reikia atlikti sandarumo bandymą.
581. Asmuo atliekantis bandymus privalo turėti bandymų atlikimo instrukciją (taisykles, aprašą), patvirtintą juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Rašytinė procedūra turi apimti bandymo metodą, stiprumo bandymo slėgį, sandarumo bandymo slėgį, bandymo laikotarpį, mažiausią laukimo, paruošimo laikotarpį, bandymo terpę, bandymo prietaisų priimtinumo kriterijus, leidžiamą slėgio ir tūrio svyravimą, mažiausią ir didžiausią slėgį bet kokioje esamoje sistemoje, nuotėkio aptikimo sistemas, bandymo terpės išleidimą ir vandens ar kondensato, jeigu jis pateko į vamzdynus, šalinimą.
582. Dujotiekių stiprumo ir sandarumo bandymus privalo atlikti dujotiekius statanti įmonė dalyvaujant dujotiekio statybos techniniam prižiūrėtojui.
583. Visas bandomas vamzdynas turi būti fiziškai atjungtas nuo dujų skirstymo sistemos, išskyrus kai bandomos jungtys tarp naujo ir esamo vamzdyno. Uždarymo įtaisai, esantys bandomajame vamzdyne, turi būti atidaryti.
584. Paprastai vamzdynas, kurio bandymas atliekamas, turi būti užkastas. Užpilto gruntu vamzdyno temperatūrą galima stebėti naudojant žemės temperatūros zondus, o tada įvertinti, ar temperatūros svyravimas turėjo įtakos slėgio rodmenims. Paprastai temperatūra stabilizuojasi per 10 minučių esant mažiems tūriams ir per 2 valandas esant dideliems tūriams. Jei vamzdynas yra atidengtas, jį reikia tinkamai įtvirtinti, kad nejudėtų ir apsaugoti nuo temperatūros svyravimų.
585. Specialiųjų įrenginių (pvz., upių ar kanalų diukerių) slėgio bandymus rekomenduojama atlikti prieš juos montuojant. Upių ir kanalų diukerių bandymai atliekami sausumoje.
586. Baigus slėgio bandymus, slėgis mažinamas išleidžiant orą (inertines dujas) pro tam pritaikytus išleidimo uždarymo įtaisus.
587. Sėkmingai atlikus bandymus, reikia užpildyti bandymo aktus (Taisyklių 3 ir 4 priedai) ir nurodyti juose šią informaciją (tuo neapsiribojant):
Bendroji informacija
588. Stiprumo bandymo slėgis per visą bandymo laikotarpį neturi viršyti daugiau kaip
5 % nustatytos slėgio vertės.
590. Kai atliekamas bandymas, vamzdyne, kuriame jis atliekamas, neleidžiama vykdyti jokių kitų darbų, nesusijusių su slėgio bandymais.
591. Gali reikėti koreguoti pneumatinio bandymo rodmenis atsižvelgiant į barometrinio slėgio svyravimus. Barometrinio slėgio rodmenis reikia skaityti ir registruoti kuo arčiau darbų aikštelės. Barometrą reikia naudoti tokį, kurio matavimo tikslumas būtų 1 mbar.
592. Prietaisų, kurių rodmenys išreikšti absoliučiuoju slėgiu, koreguoti dėl barometrinio slėgio nereikia.
593. Atliekant pastatytų dujotiekių stiprumo ir sandarumo bandymus, bandomųjų ruožų ilgis turi būti ne didesnis kaip:
Stiprumo bandymas
594. Stiprumo bandymo slėgis (STP) turi būti didesnis nei didžiausias atsitiktinis slėgis (MIP) ir turi siekti bent 1,5 didžiausio darbinio slėgio (MOP).
595. Būtina įvertinti vamzdyno trūkimo riziką (ir galimus padarinius, susijusius su staigiu didelio oro (inertinių dujų) kiekio išleidimu). Vertinant reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip vieta, vamzdyno medžiaga, įrengimo metodas, kokybės kontrolės procedūros, vamzdyno danga ir stiprumo bandymo slėgis.
597. Atliekant PE vamzdyno bandymus laukimo laikotarpiu, jei būtina, reikia reguliariai atkurti slėgį vamzdyne siekiant kompensuoti valkšnumo poveikį.
Sandarumo bandymas
599. Šis bandymas atliekamas po stiprumo bandymo arba jei reikia atlikti jungties tarp esamo (veikiančio) ir naujo vamzdyno bandymą.
600. Jei šis bandymas atliekamas po stiprumo bandymo, sandarumo bandymo slėgis turi būti bet kokia vertė iki didžiausio atsitiktinio slėgio (MIP), didesnė už didžiausią darbinį slėgį (MOP).
Jungtinis stiprumo ir sandarumo bandymas
602. Jei vamzdyno didžiausias darbinis slėgis neviršija 75 mbar, reikia taikyti 350 mbar bandymo slėgį.
TREČIASIS SKIRSNIS
NUOTĖKIŲ APTIKIMAS
604. Jei sandarumo bandymas yra nesėkmingas, reikia rasti nuotėkio šaltinį. Gali reikėti tikrinti prijungimo vietų ir kitų jungčių sandarumą. Reikia tinkamai įvertinti slėgį vamzdyne bandymo metu ir galimai sumažinti jį 15 % prieš atliekant bet kokius vamzdyno tikrinimus.
606. Jei ir tolesni bandymai yra nesėkmingi, galima atlikti tolesnius tyrimus naudojant dujų priedus. Dažniausiai naudojami dujų priedai yra sieros heksafluoridas (SF6), helis arba etilo merkaptanas. Gali reikėti padalyti vamzdyną į mažesnes dalis ir atlikti bandymus kiekvienoje iš jų atskirai siekiant nustatyti nuotėkio vietą.
607. Kai randami ir pašalindami visi vamzdyno nuotėkio šaltiniai, reikia atlikti papildomą bandymą visoje vamzdyno dalyje.
Temperatūros poveikiai
609. Ryšys tarp oro temperatūros pokyčio vamzdyje ir slėgio pokyčio yra apytiksliai toks: ∆p vienam ⁰C=3,333 (p+1) mbar, p–dujų slėgis (bar).
Pvz., esant iki 0,35 bar slėgiui, 1⁰C pokytis lems maždaug 4,5 mbar slėgio pokytį, o esant iki 3 bar slėgiui, pokytis bus maždaug 13,3 mbar, o esant iki 7 bar slėgiui – maždaug 26,7 mbar.
Stiprumo bandymas
610. PE ir plieno vamzdynų stiprumo bandymo reikšmės pateiktos 30 lentelėje.
30 lentelė. PE ir plieno vamzdynų stiprumo bandymo reikšmės
| Didžiausias darbinis slėgis MOP |
Stiprumo bandymo slėgis STP |
Stiprumo bandymo trukmė STD |
Didžiausias slėgio sumažėjimas |
| iki 2 bar |
3 bar |
Ne trumpiau nei 2 valandos |
Neleidžiamas |
| virš 2 iki 4 bar |
6 bar |
||
| virš 4 iki 5,5 bar |
8,25 bar |
||
| virš 5,5 iki 7 bar |
10,5 bar |
||
| virš 7 bar |
1,5MOP |
|
|
Sandarumo bandymas
611. Bandomojo slėgio vertė turi būti tarp darbinio slėgio (OP) ir didžiausio atsitiktinio slėgio (MIP). 31 lentelėje pateikiami tipiniai bandymų slėgių ir susiję skaičiavimai bandymo laikotarpiui. Apskaičiuotas bandymo laikotarpis turi būti apvalinamas iki artimiausios minutės. Kai apskaičiuotas bandymo laikotarpis yra trumpesnis nei 15 minučių (0,25 val.), turi būti atliekamas 15 minučių bandymas be jokio leidžiamo slėgio sumažėjimo.
31 lentelė. PE ir plieno vamzdynų sandarumo bandymas
| Didžiausias darbinis slėgis MOP |
Tipas |
Sandarumo bandymo slėgis TTP |
Bandymo laikotarpis (val.) |
Didžiausias slėgio sumažėjimas |
|
| iki 75 mbar |
Sandarumo bandymas |
350 mbar |
24 val. |
Kai V≤80 m3, taikoma formulė t = 0,30 x V |
3 mbar |
| virš 75 mbar iki 2 bar |
Sandarumo bandymas |
3 bar |
24 val. |
Kai V≤27 m3, taikoma formulė t = 0,88 x V |
3 mbar |
| virš 2 iki 4 bar |
Sandarumo bandymas |
6 bar |
24 val. |
Kai V≤28 m3, taikoma formulė t = 0,84 x V |
3 mbar |
| virš 4 iki 5,5 bar |
Sandarumo bandymas |
7 bar |
24 val. |
Kai V≤21 m3, taikoma formulė t = 1,12 x V |
3 mbar |
| virš 5,5 iki 7 bar |
Sandarumo bandymas |
7 bar |
24 val. |
Kai V≤13 m3, taikoma formulė t = 1,75 x V |
3 mbar
|
| virš 7 bar |
Sandarumo bandymas |
MOP |
24 val. |
Kai V≤12 m3, taikoma formulė t = 2,0 x V |
3 mbar |
1. Kai formulė yra duota, pvz.: t = 0,88 x V, bandymo laikotarpis t turi būti išreikštas valandomis, o V (vamzdžio vidinis tūris) – m3. Vamzdžio vidiniam tūriui (V) apskaičiavimui naudoti formulę:
(22)
čia:
d – vidinis skersmuo (m);
L – bandomasis ilgis (m).
PE atveju, laikoma, kad SDR = išorinis skersmuo / sienelės storis.
Jungtinis stiprumo ir sandarumo bandymas
612. 32 lentelėje pateikiami tipiniai PE ir plieno vamzdžių jungtinio stiprumo ir sandarumo bandymo pavyzdžiai.
32 lentelė. PE ir plieno vamzdžių jungtinis stiprumo ir sandarumo bandymas
| Didžiausias darbinis slėgis MOP |
Bandymo tipas |
Bandymo slėgis |
Bandymo laikotarpis |
Didžiausias slėgio sumažėjimas |
|
| iki 75 mbar |
Jungtinis stiprumo ir sandarumo bandymas |
350 mbar |
24 val. |
Kai V≤80 m3, taikoma formulė t = 0,30 x V |
3 mbar |
| virš 75 mbar iki 2 bar |
Jungtinis stiprumo ir sandarumo bandymas |
3 bar |
24 val. |
Kai V≤27 m3, taikoma formulė t = 0,88 x V |
3 mbar |
1. Kai formulė yra duota, pvz.: t = 0,88 x V, bandymo laikotarpis t turi būti išreikštas valandomis, o V (vamzdžio vidinis tūris) – m3. Vamzdžio vidiniam tūriui (V) apskaičiavimui naudoti Taisyklių 22 formulę.
Valkšnumas
613. Slėgio mažėjimas dėl valkšnumo priklauso nuo vamzdžio medžiagos, aplinkos temperatūros, vamzdžio SDR, ankstesnės apkrovos istorijos ir suvaržymo, kurį suteikia užpildymas (arba pagrindinis vamzdis, į kurį įdėtas PE), laipsnio. Nuo vamzdžio tūrio jis nepriklauso.
VIII SKYRIUS
PALEIDIMO IR DERINIMO DARBAI BEI STATYBOS UŽBAIGIMAS
615. Kai yra visiškai užbaigti dujotiekio (DSRĮr) bandymo darbai, statinio statytojas (užsakovas), rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas patikrina atliktus statybos darbus ir sudaro dujotiekio (DSRĮr) statybos darbų patikros aktą, nurodytą statybos techniniame pase (Taisyklių 5, 6 ir 7 priedai).
616. Taisyklių 615 punkte nurodyto statybos darbų patikros akto teigiamos išvados, kad dujotiekio (DSRĮr) statybos darbai atlikti pagal projektą ir galiojančius statybos darbų norminius dokumentus bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma suteikia teisę užpildyti dujų sistemą dujomis ir atlikti paleidimo (paleidimo ir derinimo) darbus.
Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių
1 priedas
TEISĖS AKTAI IR STANDARTAI, Į KURIUOS TAISYKLĖSE
PATEIKTOS NUORODOS
6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343.
7. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10 / D1-61.
8. Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-261.
9. Gamtinių dujų apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1-245.
10. Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82.
11. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2.
12. Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-228.
13. Gamtinių dujų pažangiųjų tinklų diegimo principų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1-146.
14. Gamtinių dujų pažangių matavimo sistemų įdiegimo darbotvarkė, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1-250.
15. Gamtinių dujų, suskystintųjų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-191.
16. Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274.
17. Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220.
18. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309.
19. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52.
20. Slėginės įrangos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349.
21. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338.
22. Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31.
23. Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-181.
24. Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3.
25. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“, patvirtintas Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17.
26. Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, priimtos Jungtinių tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24.
27. Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3-600.
28. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. d1-901 .
29 Statybos techninis reglamentas STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1034.
30. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1037.
31. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-826.
32. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828.
33. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808.
34. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629.
35. Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211.
36. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-987.
37. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693.
38. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22.
39. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432.
40. Lietuvos standartas LST EN 1594:2014 „Dujų infrastruktūra. Daugiau kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. Funkciniai reikalavimai“.
41. Lietuvos standartas LST EN 2553:2014 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Simbolinis vaizdavimas brėžiniuose. Suvirintosios jungtys (ISO 2553:2013)“.
42. Lietuvos standartas LST EN ISO 9692-1:2013 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo tipai. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas glaistytuoju elektrodu, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas (ISO 9692-1:2013)“.
43. Lietuvos standartas LST EN 12732:2013+A1:2014 „Dujų infrastruktūra. Plieninių vamzdynų suvirinimas. Funkciniai reikalavimai“.
44. Lietuvos standartas LST EN ISO 15607:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Bendrosios taisyklės (ISO 15607:2003)“.
45. Lietuvos standartas LST EN ISO 15609-1:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų aprašas. 1 dalis. Lankinis suvirinimas (ISO 15609–1:2004).
46. Lietuvos standartas LST EN ISO 15609-2:2002, LST EN ISO 15609-2:2002/A1:2004 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų aprašas. 2 dalis. Dujinis suvirinimas (ISO 15609-2:2001)“.
47. Lietuvos standartas LST EN ISO 15614-1:2004, LST EN ISO 15614-1:2004/P:2005, LST EN ISO 15614-1:2004/A1:2008, LST EN ISO 15614-1:2004/A2:2012, „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūros bandymas. 1 dalis. Plieno lankinis ir dujinis suvirinimas, nikelio ir nikelio lydinių lankinis suvirinimas (ISO 15614-1:2004)“.
48. Lietuvos standartas LST EN ISO 15610:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal išbandytas suvirinimo medžiagas (ISO 15610:2003)“.
49. Lietuvos standartas LST EN ISO 15611:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ankstesnę suvirinimo patirtį (ISO 15611:2003)“.
50. Lietuvos standartas LST EN ISO 15612:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal priimtą standartinę suvirinimo procedūrą (ISO 15612:2004)“.
51. Lietuvos standartas LST EN ISO 15613:2005, LST EN ISO 15613:2004/P:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ikigamybinį suvirinto sujungimo bandymą (ISO 15613:2004)“.
52. Lietuvos standartas LST EN ISO 9606-1:2013 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1 dalis. Plienai (ISO 9606-1:2012, įskaitant Cor.1:2012)“.
53. Lietuvos standartas LST EN ISO/IEC 17024:2012, LST EN ISO/IEC 17024:2012/P:2013 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji reikalavimai, keliami asmenų sertifikavimo įstaigoms (ISO/IEC 17024:2012)“.
54. Lietuvos standartas LST EN ISO 14731:2007 „Suvirinimo koordinavimas. Uždaviniai ir atsakomybė (ISO 14731:2006)“.
55. Lietuvos standartas LST EN 13100-1:2002 „Neardomasis termoplastikinių pusgaminių suvirintų jungčių bandymas. 1 dalis. Apžiūrimasis tikrinimas“.
56. Lietuvos standartas LST EN 13067:2013 „Plastikus suvirinantis darbuotojai. Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Suvirintos termoplastikų sąrankos“.
57. Standartas CEN/TR 16862:2015 „Plastikų suvirinimo prižiūrėtojas. Užduotys, pareigos, žinios, įgūdžiai ir kompetencija“.
58. Lietuvos standartas LST EN ISO 17637:2011 „Virintinių siūlių neardomieji bandymai. Lydomojo suvirinimo jungčių apžiūrimasis tikrinimas (ISO 17637:2003)“.
59. Lietuvos standartas LST EN ISO 9712:2012 „Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo kvalifikacijos tikrinimas ir sertifikavimas (ISO 9712:2012)“.
60. Lietuvos standartas LST EN 331:2000/A1:2011 „Pastatuose naudojamų dujinių įrenginių ranka valdomos rutulinės sklendės ir kūginės kamštinės sklendės su uždaru dugnu“.
61. Lietuvos standartas LST EN 593:2009+A1:2011 „Pramoninės sklendės. Metalinės droselinės sklendės“.
62. Lietuvos standartas LST EN 15761:2010 „Suformuotos auginimo terpės. Ilgio, pločio, aukščio, tūrio ir piltinio tankio nustatymas“.
63. Lietuvos standartas LST EN 13774:2013 „16 bar arba mažesnio didžiausiojo eksploatacinio slėgio dujų skirstomųjų sistemų sklendės. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai“.
64. Lietuvos standartas LST EN ISO 17292:2004 „Metaliniai rutuliniai čiaupai, naudojami naftos, naftos chemijos ir gretiminėje pramonėje (ISO 17292:2004)“.
65. Lietuvos standartas LST EN 62305-1:2011 „Apsauga nuo žaibo. 1 dalis. Bendrieji principai (IEC 62305-1:2010, modifikuotas)“.
66. Lietuvos standartas LST EN 62305-2:2012 „Apsauga nuo žaibo. 2 dalis. Rizikos valdymas (IEC 62305-2:2010, modifikuotas)“.
67. Lietuvos standartas LST EN ISO 3183:2013 „Naftos ir gamtinių dujų pramonė. Plieniniai vamzdžiai, skirti tiekimo vamzdynų sistemoms (ISO 3183:2012)“.
68. Lietuvos standartas LST EN 10216-1:2014 „Besiūliai slėginiai plieninai vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Kambario temperatūroje nurodytų savybių nelegiruotojo plieno vamzdžiai“.
69. Lietuvos standartas LST EN 10217-1:2003, LST EN 10217-1:2003/A1:2005 „Suvirintieji plieno vamzdžiai, tinkami naudoti esant slėgiui. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Kambario temperatūroje nurodytų savybių nelegiruotojo plieno vamzdžiai“.
70. Lietuvos standartas LST EN ISO 17636-2:2013 „Neardomoji suvirinimo siūlių kontrolė. Radiografinė kontrolė. 2 dalis. Rentgeno ir gama būdai, naudojant skaitmeninius detektorius (ISO 17636-2:2013).
71. Lietuvos standartas LST EN 1514-2:2015 „Jungės ir jų jungtys. Jungių, žymimų PN, tarpikliai. 2 dalis. Spiraliniai plieninių jungių tarpikliai“.
72. Lietuvos standartas LST EN 12560 „Jungės ir jų jungtys. Class tipo jungių tarpikliai. 1-4 dalys“.
73. Lietuvos standartas LST EN 1515-1:2000 „Jungės ir jų jungtys. Varžtiniai sujungimai. 1 dalis. Varžtinių sujungimų parinkimas“.
74. Lietuvos standartas LST EN 13445-1:2014 „Nekaitinamieji slėginiai indai. 1 dalis. Bendrieji dalykai“.
75. Lietuvos standartas LST EN 334:2005+A1:2009 „Įvadinio, ne didesnio kaip 100 bar dujų slėgio reguliatoriai“.
76. Lietuvos standartas LST EN 10255+A1:2007 „Nelegiruotojo plieno vamzdžiai, tinkami suvirinimui ir sriegimui. Techninės tiekimo sąlygos“.
78. Lietuvos standartas LST EN 10253-1:2002 „Sandūriniu kontaktiniu būdu suvirintų vamzdžių jungiamosios detalės. 1 dalis. Bendrosios paskirties ir be specialiųjų kokybės reikalavimų plastiškai deformuojamas anglinis plienas“.
79. Lietuvos standartas LST EN 10216-5:2014 „Besiūliai slėginiai plieniniai vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 5 dalis. Nerūdijančiojo plieno vamzdžiai“.
80. Lietuvos standartas LST EN 1254-2:2000 „Varis ir jo lydiniai. Jungiamosios detalės. 2 dalis. Jungiamieji varinių vamzdžių sandarikliai“.
81. Lietuvos standartas LST HD 60364-4-444:2010 „Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 4-444 dalis. Apsauga saugai užtikrinti. Apsauga nuo įtampos ir elektromagnetinių trikdžių (IEC 60364-4-44:2007 (444 skyrius), modifikuotas)“.
82. Lietuvos standartas LST EN 60079-10-1:2009 „Sprogiosios atmosferos. 10-1 dalis. Zonų klasifikavimas. Sprogiosios dujų atmosferos (IEC 60079-10-1:2008)“.
83. Lietuvos standartas LST EN 60079-10-2:2015 „Sprogiosios atmosferos. 10-2 dalis. Zonų klasifikavimas. Degiųjų dulkių atmosferos (IEC 60079-10-2:2015)“.
90. Lietuvos standartas LST EN ISO 5167-1:2003/P:2007 „Fluido tekėjimo matavimas skirtuminio slėgio įtaisais, įrengtais vamzdžiuose, kuriuos tėkmė visiškai užpildo. 1 dalis. Bendrieji principai ir reikalavimai (ISO 5167-1:2003)“.
91. Lietuvos standartas LST EN 12405-1:2005+A2:2011 „Dujų skaitikliai. Perskaičiavimo įtaisai. 1 dalis. Tūrio perskaičiavimas“.
92. Lietuvos standartas LST EN 1776: 2015 „Dujų tiekimo sistemos. Gamtinių dujų matavimo stotys. Funkciniai reikalavimai“.
93. Lietuvos standartas LST EN 12186:2002/A1:2015 „Dujų infrastruktūra. Dujų slėgio reguliavimo stotys, skirtos dujoms perduoti ir skirstyti. Funkciniai reikalavimai“.
94. Lietuvos standartas LST EN 12954:2002 „Užkastų arba panardintų metalinių konstrukcijų katodinė apsauga. Bendrieji principai ir jų taikymas vamzdynams“.
96. Lietuvos standartas LST EN 60079-14:2014 „Sprogiosios atmosferos. 14 dalis. Elektrinių įrenginių projektavimas, parinkimas ir montavimas (IEC 60079-14:2013)“.
97. Lietuvos standartas LST EN ISO 8501-1:2007 „Plieninio pagrindo paruošimas prieš padengiant dažais ir su jais susijusiais produktais. Regimasis paviršiaus švarumo įvertinimas. 1 dalis. Nepadengtų plieninių pagrindų ir plieninių pagrindų, nuo kurių visiškai pašalinta ankstesnioji danga, surūdijimo ir paruošimo laipsniai (ISO 8501-1:2007)“.
98. Lietuvos standartas LST EN 12068:2001 „Katodinė apsauga. Užkastų arba panardintų plieno vamzdžių apsauga nuo korozijos išorinėmis organinėmis dangomis kartu su katodine apsauga. Juostos ir suslūgstančios medžiagos“.
99. Lietuvos standartas LST EN 10329:2006 „Požeminių ir povandeninių vamzdynų plieniniai vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Darbų vietoje suvirintos jungties išorinės dangos“.
Pastaba. Šiame Taisyklių priede nurodyti teisės aktai ir standartai išplečia Taisyklių reikalavimus. Taikant Taisykles, turi būti naudojamos aktualios Taisyklių priede nurodytų teisės aktų ir standartų redakcijos. Panaikinus priede nurodytus teisės aktus, taikomi jį pakeičiantys teisės aktai.
___________
Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių
2 priedas
DUJŲ SIRSTYMO SISTEMOS BANDYMO SKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI
Valkšnumo tolerancija
1 paveiksle pateikiama informacija, susijusi su slėgio sumažėjimais dėl valkšnumo nesuvaržytuose PE vamzdžiuose.
1 paveikslas. Papildomos valkšnumo slėgio mažėjimo tolerancijos PE vamzdynuose, kurių didžiausias darbinis slėgis 7 bar
Pastabos:
1. Bandymams naudojami slėgiai ir didžiausi darbiniai slėgiai nurodyti 1 paveikslo legendoje. Pvz., 2 atveju SDR 11 PE 80 6/4 bar, bandymo slėgis yra 6 bar, o didžiausias darbinis slėgis – 4 bar.
2. Laukimo laikotarpis yra laikotarpis nuo slėgio įjungimo pradžios iki pirmojo bandymo reikšmės bandymo laikotarpio pradžioje. Visos jungtys turi būti patikrintos nuotėkio aptikimo skysčiu, įsitikinant, ar jose nėra nuotėkio, sudarius pradinį viršslėgį. Praėjus temperatūros stabilizavimo laikotarpiui, užfiksuokite pradinius slėgio rodmenis. PE vamzdynuose, kurių didžiausias darbinis slėgis nuo 2 iki 7 bar (kai atsižvelgiama į valkšnumo poveikį), pirmieji rodmenys fiksuojami laukimo laikotarpio pabaigoje. Dar vienas bandomojo slėgio parodymas turi būti fiksuojamas bandymo laikotarpio pabaigoje. Atliekant ilgos trukmės (24 val. trunkantį) bandymą, būtina užfiksuoti tarpinius slėgio parodymus tam, kad būtų galima įvertinti bandymą ir jį nutraukti, jeigu paaiškėja, kad bandymas galiausiai bus nesėkmingas.
3. Minimalus laukimo laikotarpis (su maksimalia papildoma valkšnumo tolerancija) gali būti apskaičiuojamas imant atitinkamos kreivės aukščiausią tašką. Pvz., SDR 21 PE 100 (daugiasluoksnio vamzdžio) 3/2 bar maksimali papildomo valkšnumo tolerancija yra 5,5 mbar, kai laukimo laikotarpis = bandymo laikotarpiui / 6,8. Kai bandymas atliekamas 24 val., maksimalus laukimo laikotarpis yra 3,5 val., t. y. 24 / 6,8.
4. Konkrečiu atveju papildoma valkšnumo slėgio mažėjimo tolerancija gali būti gaunama, apskaičiuojant bandymo laikotarpio koeficientą (valandomis) padalinant iš laukimo laikotarpio (valandomis), tuomet nuskaitant toleranciją iš atitinkamos kreivės.
6. PE / plieno dujotiekiuose temperatūros stabilizavimas po slėgio didinimo gali užtrukti iki 2 val. Prieš pradedant bandymą, būtina leisti stabilizuotis oro temperatūrai dujotiekyje.
7. Jeigu dujotiekį sudaro skirtingų medžiagų, skersmenų ar SDR vamzdžiai, bandymo laikotarpiai skaičiuojami kiekvienam vamzdžiui atskirai. Bandymo laikotarpis nustatomas sudėjus bandymo laikotarpius, atitinkančius kiekvieno dydžio / medžiagos ilgį. Valkšnumo tolerancijas galima nustatyti kiekvienos bandomo vamzdžio atkarpos tūriui. Tariamoji valkšnumo tolerancija kiekvienai atkarpai gali būti apskaičiuojama pagal bendrą bandymo laikotarpį ir laukimo laikotarpį, naudojant 9 pav. Tuomet tariamoji valkšnumo tolerancija gali būti paskirstoma pagal tos atkarpos dalį bendrame tūryje, o tada kiekvienos dalies tolerancijos sudedamos ir gaunama bendroji valkšnumo tolerancija bandymo laikotarpiui.
Bandymų skaičiavimo pavyzdžiai
1 Pavyzdys. Pagrindinė sąlyga: PE dujotiekis, MOP ≤ 4 bar, vieno skersmens vamzdžiai ir standartinis matmenų santykis (SDR).
Informacija apie įrengimą:
· MOP ≤ 4 bar;
· ilgis – 192 m;
· skersmuo – 63 mm;
· SDR 11 PE 100;
· skirstomasis dujotiekis;
· naudojamas kalibruotas elektroninis slėgio matavimo prietaisas.
Bandymo tipas ir slėgis:
Kadangi MOP ≤ 4 bar, reikia atlikti atskirus stiprumo ir sandarumo bandymus.
1. Stiprumo bandymas
Pagal Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 30 lentelę MOP ≤ 4 bar dujotiekio stiprumo bandymas atliekamas 6 bar slėgiu mažiausiai 2 valandas.
Laukimo laikotarpis dėl valkšnumo poveikio apskaičiuojamas naudojantis 1 paveikslo 3 kreive (SDR11 PE100). Brėžiama vertikali linija nuo 3 kreivės galo iki apatinės ašies, kur reikšmė yra 2,33. Tai rodo, kad bandymo laikotarpis padalintas iš laukimo laikotarpio yra lygus 2,33. Kadangi bandymo laikotarpis yra žinomas (2 val.), pakeiskite lygtį pagal toliau pateikiamą pavyzdį ir apskaičiuokite laukimo laiką:
2 paveikslas. Papildomos valkšnumo slėgio mažėjimo tolerancijos PE vamzdynuose, kurių didžiausias darbinis slėgis 7 bar (su 1 pavyzdžiu)
Laukimo laikotarpis = Bandymo laikotarpis / 2,33 = 2 / 2,33 = 0,86 val.
Norėdami dešimtąsias dalis paversti minutėmis, padauginkite jas iš 60 ir suapvalinkite:
0,86 x 60 = 51,6 ≈ 52 min.
Tokiu būdu apskaičiuotas laukimo laikotarpis yra 52 min. Tačiau reikia atsižvelgti ir į temperatūros stabilizavimo laikotarpį, kuris yra 2 val., todėl būtina prailginti laukimo laikotarpį iki temperatūros stabilizavimo laikotarpio – iki 2 val. Temperatūros stabilizavimo laikotarpį ir laukimo laikotarpį galima vykdyti vienu metu.
Atliekant stiprumo bandymą slėgio sumažėjimas neleidžiamas (žr. Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 30 lentelę), tačiau dėl valkšnumo poveikio, slėgio sumažėjimo neišvengsime. Todėl pasibaigus laukimo laikotarpiui, jeigu slėgis sumažėjo, jį reikia atstatyti iki pradinio STP ir pradėti stiprumo bandymą. Nuo šio momento slėgio sumažėjimas neleidžiamas. Tokiu būdu šiam 192 m x 63 mm SDR11 PE100 dujotiekiui stiprumo bandymas bus atliekamas 2 val. su 2 val. laukimo laikotarpiu (dėl reikalavimo stabilizuoti oro temperatūrą dujotiekyje).
t = 0,84 x V
V=πd2L/4= 3,14 x 0,0552 x 192/4=0,46 m3
t= 0,84 x 0,46=0,39 val.
Norėdami dešimtąsias dalis paversti minutėmis, padauginkite jas iš 60 ir suapvalinkite:
0,39 x 60 = 23,4 ≈ 24 min.
Laukimo laikotarpis dėl valkšnumo poveikio nustatomas tokiu pačiu principu, kaip ir apskaičiuojant stiprumo bandymo parametrus:
Laukimo laikotarpis = Bandymo laikotarpis / 2,33 = 0,39 / 2,33 = 0,17 val.
Norėdami dešimtąsias dalis paversti minutėmis, padauginkite jas iš 60 ir suapvalinkite:
0,17 x 60 = 10,2 ≈ 11 min.
Tačiau reikia atsižvelgti ir į temperatūros stabilizavimo laikotarpį, kuris yra 2 val., todėl būtina prailginti laukimo laikotarpį iki temperatūros stabilizavimo laikotarpio – iki 2 val. Temperatūros stabilizavimo laikotarpį ir laukimo laikotarpį galima vykdyti vienu metu.
Didžiausias leistinas slėgio sumažėjimas:
Kadangi laukimo laikotarpis pratęstas nuo 11 minučių iki 2 valandų, tai turės įtakos papildomai valkšnumo tolerancijai (kuri būtų buvusi 8,5 mbar – nustatyta pagal 1 paveikslą ir brėžiant horizontalią liniją nuo 3 kreivės viršaus į kairę iki vertikalios ašies).
Papildomos valkšnumo tolerancijos nustatymas:
Bandymo laikotarpis / Laukimo laikotarpis = 0,39 / 2,0 = 0,2 val.
Pažvelgę į 3 paveikslą, raskite 0,2 apatinėje ašyje ir brėžkite vertikalią liniją į viršų iki ji kirs 3 kreivę. Šiame taške brėžkite horizontalią liniją į kairę iki vertikalios ašies (papildoma valkšnumo tolerancija mbar), kuri patvirtina, kad PE vamzdis turės papildomą valkšnumo toleranciją.
3 paveikslas. Papildomos valkšnumo slėgio mažėjimo tolerancijos PE vamzdynuose, kurių didžiausias darbinis slėgis 7 bar (su 1 pavyzdžiu)
Rezultatai rodo, kad papildoma valkšnumo tolerancija yra 1,33 mbar.
Pridėkite šią 1,33 mbar vertę prie 3 mbar didžiausio leistino slėgio sumažėjimo, kuris nurodytas Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 31 lentelėje. Tokiu būdu gausite bendrą slėgio sumažėjimą šiam 192 m x 63 mm SDR17 PE100, kuris bus lygus 4,33 mbar, remiantis 24 min bandymo laikotarpiu bei 2 val. laukimo laikotarpiu (dėl reikalavimo stabilizuoti oro temperatūrą dujotiekyje).
2 pavyzdys. Pagrindinė sąlyga: PE dujotiekis, MOP ≤ 2 bar, vieno skersmens vamzdžiai ir standartinis matmenų santykis (SDR)
Informacija apie įrenginį:
· MOP ≤ 2 bar;
· ilgis – 97 m;
· skersmuo – 90 mm;
· SDR 17;
· PE skirstomasis dujotiekis;
· naudojamas kalibruotas elektroninis slėgio matavimo prietaisas.
Bandymo tipas ir slėgis:
Kadangi MOP ≤ 2 bar, jungtinis stiprumo ir sandarumo bandymas vykdomas esant 3 bar (žr. Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 32 lentelę).
Bandymo laikotarpis:
t = 0,88 x V
V = πd2L/4= 3,14 x 0,07922 x 97/4=0,48 m3
t= 0,88 x 0,48=0,42 val.
Norėdami dešimtąsias dalis paversti minutėmis, padauginkite jas iš 60 ir suapvalinkite:
0,42 x 60=25,2 min.≈26 min.
Tokiu būdu bendras bandymo laikotarpis yra 26 minutės.
Slėgio temperatūros stabilizavimas:
Prieš pradedant bandymo laikotarpį, būtina leisti stabilizuotis dujotiekyje esančio oro temperatūrai. PE ir plieno skirstomųjų dujotiekių atveju, tai paprastai nutinka per 2 valandas.
Laukimo laikotarpis:
Naudodamiesi 4 paveiksle (6 kreivė, SDR17 PE100 3/2 bar), brėžkite vertikalią liniją nuo 6 kreivės galo iki pasieksite apatinę ašį, kuri žymi 4,8 (žr. toliau).
4 paveikslas. Papildomos valkšnumo slėgio mažėjimo tolerancijos PE vamzdynuose, kurių didžiausias darbinis slėgis 7 bar (su 2 pavyzdžiu)
Tai rodo, kad bandymo laikotarpis padalintas iš laukimo laikotarpio yra lygus 4,8.
Kadangi bandymo laikotarpis yra žinomas (dešimtainė trupmena – 0,42), pakeiskite lygtį pagal toliau pateikiamą pavyzdį ir apskaičiuokite laukimo laiką:
Laukimo laikotarpis = Bandymo laikotarpis / 4,8 = 0,42 / 4,8 = 0,0875 val.
Norėdami dešimtąsias dalis paversti minutėmis, padauginkite jas iš 60 ir suapvalinkite:
0,0875 x 60 = 5,25 min ≈ 6 min.
Tokiu būdu apskaičiuotas laukimo laikotarpis yra 6 minutės (žr. toliau pateiktą pastabą).
Pastaba. Būtina patikrinti laukimo laikotarpį, reikalingą dėl temperatūros stabilizavimo laikotarpio reikalavimo. Tačiau, kadangi reikia atsižvelgti ir į temperatūros stabilizavimo laikotarpį, kuris gali užtrukti iki 2 val., būtina prailginti laukimo laikotarpį iki temperatūros stabilizavimo laikotarpio – iki 2 val. (Temperatūros stabilizavimo laikotarpį ir laukimo laikotarpį galima vykdyti vienu metu). Tai reiškia, kad pavyzdyje laukimo laikotarpis yra 2 val.
Didžiausias leistinas slėgio sumažėjimas:
Kadangi laukimo laikotarpis pratęstas nuo 6 minučių iki 2 valandų, tai turės įtakos papildomai valkšnumo tolerancijai (kuri būtų buvusi 6,5 mbar – nustatyta pagal 4 paveikslą ir brėžiant horizontalią liniją nuo 6 kreivės viršaus į kairę iki vertikalios ašies).
Papildomos valkšnumo tolerancijos nustatymas:
Bandymo laikotarpis / Laukimo laikotarpis = 0,42 / 2,0 = 0,21 val.
Grįžę atgal prie 4 paveikslo, raskite 0,21 apatinėje ašyje ir brėžkite vertikalią liniją į viršų iki ji kirs 6 kreivę, (5 paveiksle pateikiamas padidintas 4 paveikslo vaizdas). Šiame taške brėžkite horizontalią liniją į kairę iki vertikalios ašies (papildoma valkšnumo tolerancija mbar), kuri patvirtina, kad PE vamzdis turės papildomą valkšnumo toleranciją.
Pastaba. Padidintas 4 paveikslo vaizdas.
5 paveikslas. Papildomos valkšnumo slėgio mažėjimo tolerancijos PE vamzdynuose, kurių didžiausias darbinis slėgis 7 bar (su 2 pavyzdžiu)
Rezultatai rodo, kad papildoma valkšnumo tolerancija yra 0,5 mbar.
Pridėkite šią 0,5 mbar vertę prie 3 mbar didžiausio leistino slėgio sumažėjimo, kuris nurodytas Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 32 lentelėje. Tokiu būdu gausite bendrą slėgio sumažėjimą šiam 97 m x 90 mm SDR17 PE100 vidutinio slėgio dujotiekiui, kuris bus 3,5 mbar, remiantis 0,42 val. bandymo laikotarpiu, suapvalintu iki 26 minučių, bei 2 val. laukimo laikotarpiu (dėl reikalavimo stabilizuoti oro temperatūrą dujotiekyje).
Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių
3 priedas
(Dujų sistemos stiprumo bandymo akto pavyzdys)
DUJŲ SISTEMOS STIPRUMO BANDYMO AKTAS
| 1 lapas iš 1 DUJŲ SISTEMOS STIPRUMO BANDYMO AKTAS
|
|||||||||||||
| Projekto numeris |
Projekto pavadinimas |
Stiprumo bandymo akto numeris |
|||||||||||
| BENDROJI INFORMACIJA
Brėžinio Nr.: Pradžios vieta: Pabaigos vieta: Vamzdyno informacija (skersmuo-sienelės storis-ilgis): Projektinis slėgis (DP): Bandymo slėgis: Didžiausias darbinis slėgis (MOP): Bandymo specifikacija: Bandymo laikotarpis: |
|
||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
| bar |
|||||||||||||
| bar |
|||||||||||||
| bar |
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
| val. |
|||||||||||||
| BANDYMO INFORMACIJA |
BANDYMO PRADŽIA |
TARPINIAI REZULTATAI |
BANDYMO PABAIGA |
||||||||||
| Data/laikas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
| Užfiksuotas slėgis (bar) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
| Vamzdžio aplinkos temperatūra |
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
Matavimo prietaiso tipas: Serijos numeris: Kalibravimo data: Kalibravimo pabaigos data: Leistinas nuostolis: Faktinis nuokrypis: |
|
||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
| mbar |
|||||||||||||
| mbar |
|||||||||||||
| PASTABOS
|
|||||||||||||
| BANDYMO REZULTATAS (apibraukti tinkamą)
Bandymą priėmė: Vardas, pavardė: Data: |
|
||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
| TEIGIAMAS |
NEIGIAMAS |
||||||||||||
| Bandymą priėmė: Vardas, pavardė: Data: |
|
||||||||||||
|
|
|||||||||||||
|
|
|||||||||||||
Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių
4 priedas
(Dujų sistemos sandarumo (jungtinio stiprumo ir sandarumo) bandymo akto pavyzdys)
DUJŲ SISTEMOS SANDARUMO (JUNGTINIO STIPRUMO IR SANDARUMO) BANDYMO AKTAS
| 1 lapas iš 2 DUJŲ SISTEMOS SANDARUMO (JUNGTINIO STIPRUMO IR SANDARUMO) BANDYMO AKTAS |
||||||||
| Projekto numeris |
Projekto pavadinimas |
Sandarumo bandymo akto numeris |
||||||
| BENDROJI INFORMACIJA Bandymo procedūra / specifikacija:
Bandymo vieta (adresas):
Didžiausias darbinis slėgis (MOP): Bandymo slėgis (TTP): Stiprumo slėgio bandymo akto Nr. (jeigu bandymas ne jungtinis): |
|
|||||||
| bar |
||||||||
| bar |
||||||||
|
|
||||||||
| MINIMALUS BANDYMO LAIKOTARPIS Minimalus bandymo laikotarpis (t) iš Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 31 arba 32 lentelės
Pastaba. Kai bandymas atliekamas su skirtingo skersmens dujotiekiais, t vertė nustatoma sudedant visas apskaičiuotas vertes. |
||||||||
| SKERSMUO (mm) |
SDR |
L (m) |
Skerspjūvio plotas (A) |
KOEFICIENTAS (F) (0,3/0,88/0,84/1,12/1,75/2,0) |
t (LxAxF) (val.) |
|||
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|||
| t (viso) |
|
|||||||
| MINIMALUS LAUKIMO LAIKOTARPIS IR PAPILDOMO VALKŠNUMO TOLERANCIJA Minimalus laukimo laikotarpis (-iai) apskaičiuojami skaičiuojant atitinkamos kreivės aukščiausią vertę X ašyje (X) 9 pav. |
||||||||
| Minimalus bandymo laikotarpis (t (Iš viso)): „X“ ašies didžiausia vertė (X): Minimalus laukimas (S = t(Iš viso)/X): |
|
|||||||
|
|
||||||||
| val. |
||||||||
| Pastaba: S yra laikas nuo slėgio didinimo pradžios iki pirmojo bandymo laikotarpio parodymo. Iš Taisyklių 2 priedo 1 paveikslo matyti, kad papildoma valkšnumo tolerancija (C), kuri nuskaitoma iš Y ašies, didinant S, sumažėja iki nulio. Jeigu S ir (arba) t (Iš viso) laikas pratęsiamas, formulę reikia perskaičiuoti ir patikslinti X ašies vertę, taip pat patikslinti C (Y ašis). Tai taikoma tik dujotiekiams, kurių MOP > 75 mbar. |
||||||||
| Faktinis bandymo laikotarpis (t(iš viso)): Faktinis laukimo laikotarpis (S): Patikslinta X ašies didžiausia vertė (X = t(iš viso)/S): Papildoma valkšnumo tolerancija (C (9 pav.)): |
|
|||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
| 2 lapas iš 2 DUJŲ SISTEMOS SANDARUMO (JUNGTINIO STIPRUMO IR SANDARUMO) BANDYMO AKTAS
|
||||||||||
| Projekto nuorodos numeris |
Projekto pavadinimas |
Sandarumo bandymo akto numeris |
||||||||
| PATVIRTINIMAS |
||||||||||
|
Patvirtino: Vardas, pavardė: Data: Laikas: |
Pradinis slėgio didinimas |
Bandymo pradžia |
||||||||
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|||||||||
| Pastaba. Skirtumas tarp pradinio slėgio didinimo ir pirmojo bandymo parodymo turi būti lygus aukščiau nurodytai S vertei. Bendras leistinas slėgio sumažėjimas papildomai prie 3 mbar visiems sandarumo bandymams ir C, jei taikoma, t. y. dujotiekiams, kurių MOP ≤ 75 mbar, jei tik S minimali vertė yra ne mažesnė kaip aukščiau nurodyta minimali vertė, maksimalus leistinas slėgio sumažėjimas (toliau - MLSS) yra 3 mbar. |
||||||||||
| MLSS (3 mbar + C (magistralėms, kurių MOP >75 mbar) |
mbar |
|||||||||
| BANDYMO INFORMACIJA |
BANDYMO PRADŽIA |
TARPINIAI REZULTATAI |
BANDYMO PABAIGA |
|||||||
| Data/laikas |
|
|
|
|
||||||
| Absoliutus slėgis |
|
|
|
|
||||||
| Vamzdžio aplinkos temperatūra |
|
|
|
|
||||||
| Slėgio tikslinimas |
|
|
|
|
||||||
| Patikslintas slėgis |
|
|
|
|
||||||
|
Matavimo prietaiso tipas: Serijos numeris: Kalibravimo data: Kalibravimo pabaigos data: Leistinas nuostolis: Faktinis nuokrypis: |
|
|||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
| mbar |
||||||||||
| mbar |
||||||||||
| BANDYMO REZULTATAS (apibraukti tinkamą) |
|
|||||||||
| TEIGIAMAS |
NEIGIAMAS |
|||||||||
| Bandymą priėmė: Parašas: Vardas, pavardė: Data: |
|
|||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
| BANDYMO SLĖGIO MAŽINIMAS Komentarai:
|
||||||||||
| Patvirtino: Vardas, pavardė: Data: Laikas: |
|
|||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių
5 priedas
(Plieninio dujotiekio statybos techninio paso formos pavyzdys)
PLIENINIO DUJOTIEKIO
_______________________________________________________
________________________________________________________
(dujotiekio pavadinimas ir adresas)
I SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Dujotiekio įrengimo techninius dokumentus iki darbų užbaigimo pabaigos saugo dujotiekius įrengiantys asmenys.
Visi aktai ir įrašai statybos techniniame pase įrašomi tuoj pat, atlikus darbus.
Apie dujotiekio statybos pradžią turi būti pranešta techniniam prižiūrėtojui.
Teisę kontroliuoti dujotiekio statybą, įrašyti pastabas ir nurodymus turi projektuotojas (projekto vadovas), statytojas (užsakovas) ar statytojo atstovas, techninę priežiūrą, suvirinimo darbų priežiūrą vykdantys asmenys, prisijungimo sąlygas išdavusios dujų skirstymo įmonės, valstybinės priežiūros institucijų atstovai.
Dujotiekio statybos techninis pasas po darbų užbaigimo perduodamas statytojui.
II SKYRIUS
Pagrindiniai duomenys apie statybos dalyvius
Statytojas (užsakovas) _________________ _____________________________________________
(vardas, pavardė/įmonės pavadinimas, adresas, tel. Nr.)
________________________________________________________________________________________________________________
Projektuotojas_____________________ __________________________________________,
(pareigos, vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, adresas, tel. Nr.)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas __________________galioja iki 20 __ m. ___________ d.
Dujotiekį įrengęs asmuo ___________________________________________________________,
(įmonės pavadinimas, adresas/ pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas __________________galioja iki 20 __ m. ____________d.
Darbų vadovas________________________________________________________________________,
(pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ____, išduotas ____________________galioja iki 20 __ m. ____________ d.
Techninis prižiūrėtojas __________________________________________________________________
(pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ____, išduotas ____________________galioja iki 20 __ m. ____________ d.
Statybą leidžiantis dokumentas:__________________________________________________________
20 ___ m. _____________________ d. Nr. _____________
Objekto statyba užregistruota 20 ___ m. ______________ d. prisijungimo sąlygas arba projektavimo
techninę užduotį išdavusioje įmonėje _____________________________________ registravimo Nr. _______
Objektą užregistravęs asmuo ______________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
III SKYRIUS
DUJOTIEKIO CHARAKTERISTIKA
| Dujotiekis |
Dujotiekyje įrengta (vnt.) (nurodyti įtaisų, dujų skaitiklių, įrenginių tipą ar markę, kiekį) |
|||||||||||
| DN (mm) |
Ilgis (m) |
Antiko- rozinės dangos tipas |
Slėgis (bar) |
Uždary- mo įtaisai |
Apsau-giniai dėklai |
Kontro- liniai vamzde-liai |
Kon-densato rinktu-vai |
Izoliuo-jančios jungtys |
Kontro-liniai laidi-ninkai |
Dujų slėgio regulia-vimo įtaisai |
Dujų skaitik- liai |
Kita |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IV SKYRIUS
INFORMACIJA APIE MEDŽIAGAS
| Pavadinimas, standarto žymuo |
Išorinis skersmuo, sienelės storis, mm |
Gamintojo pavadinimas |
Plieno markė, standarto žymuo |
Sertifikatas |
|
| Nr. |
Data |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Informacijoje apie medžiagas nurodoma: vamzdžiai, jungiamosios detalės, uždarymo įtaisai ir kt. medžiagos.
2. Vamzdžių, jungiamųjų detalių, elektrodų ir (ar) suvirinimo vielos atitikties sertifikatų ir (ar) atitikties deklaracijų originalus saugo statybą vykdantis asmuo.
Sertifikatų tikrumą tvirtinu:
Darbų vadovas / atsakingas asmuo __________________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, parašas, vardas, pavardė)
V SKYRIUS
DUJOTIEKIO TRASOS ŽYMĖJIMAS
Dujotiekio trasos žymėjimas atliktas vadovaujantis tokiais brėžiniais:
___________________________________________________________________________________
Dujotiekio trasos
žymėjimą atlikęs asmuo ________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas _________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 m. d.
VI SKYRIUS
DUJOTIEKIO SUVIRINTŲ SIŪLIŲ SCHEMA
(Schema sudaroma pagal Lietuvos standarto LST EN ISO 2553:2014 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Simbolinis vaizdavimas brėžiniuose. Suvirintosios jungtys“ reikalavimus)
Schemą sudarė:
Darbų vadovas ___________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ______ m. d.
VII SKYRIUS
SUVIRINTŲ SIŪLIŲ SUVESTINĖ LENTELĖ
| Siūlių duomenys |
Suvirintojas |
Suvirin-tojo parašas |
||||||
| Siūlės Nr. |
Suvirinimo procedūros Nr. |
Suvirinimo padėtis |
Skersmuo, sienelės storis, mm |
kiekis, vnt. |
Vardas, pavardė |
Kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimo Nr., tikrinimo standarto Nr. |
Galiojimo data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Darbų vadovas (suvirinimo darbų koordinatorius) _________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas (suvirinimo darbų koordinatorius) ___________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 m. d.
VIII SKYRIUS
DUJOTIEKIO VIDAUS ERTMĖS IŠVALYMAS
Dujotiekio vamzdyno vidaus ertmė išvalyta. Prapūtimui naudotas ________________________
Darbų vadovas ____________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas ____________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 m. d.
IX SKYRIUS
DUJOTIEKIO ĮGILINIMO, NUOLYDŽIŲ, TRANŠĖJOS DUGNO PATIKRINIMAS
Patikrinimo metu nustatyta:
3. _______________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Darbų vadovas ____________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas ____________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 m. d.
X SKYRIUS
ANTŽEMINIO DUJOTIEKIO DANGOS PATIKRINIMAS
Antžeminio dujotiekio vamzdžių paviršius prieš dažymą nuvalytas ir paruoštas dažymui.
Dujotiekio vamzdžių paviršius nugruntuotas ir nudažytas korozijai atspariais dažais.
Darbų vadovas ________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas ___________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 m. d.
XI SKYRIUS
POŽEMINIO DUJOTIEKIO APSAUGINĖS DANGOS (IZOLIACIJOS) PATIKRINIMAS
Vamzdyno ir suvirintų siūlių apsauginė danga patikrinta:
3. išpjaunant ir atplėšiant trikampį ir (ar) juostą – sukibimas tarp dangos sluoksnių ir vamzdžio tinkamas. Pridedamas patikrinimo aktas Nr._______;
4. slankmačiu/matavimo prietaisu – dangos storis atitinka norminius reikalavimus.
Vamzdynas _____________________________________________visiškai užpiltas gruntu,
20 __ m. ___________________ d. patikrinta katodinės poliarizacijos metodu. Pridedamas patikrinimo aktas Nr. _____,..
Patikrinto vamzdyno apsauginės dangos kokybė gera, atitinka norminius reikalavimus.
Darbų vadovas ________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Apsauginės dangos
patikrinimą atlikęs asmuo ______________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas ________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
XII SKYRIUS
DUJOTIEKIO UŽPYLIMO GRUNTU PATIKRINIMAS
Dujotiekis užpiltas žemės, smėlio ar žvyro–smėlio, kurio kietųjų dalelių frakcijų stambumas ne didesnis kaip 6 mm, __________cm storio sluoksniu rankiniu būdu, kuris suplūktas – pasluoksniui sutankintas.
Darbų vadovas ______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas _____________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 m. d.
XIII SKYRIUS
DUJOTIEKIO STIPRUMO IR SANDARUMO BANDYMAS
Atlikus dujotiekio stiprumo ir sandarumo bandymus, užpildomi Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklėse nurodyti dujotiekio bandymo aktai (pridedami).
XIV SKYRIUS
DUJOTIEKIO STATYBĄ KONTROLIUOJANČIŲ ASMENŲ PASTABOS IR NURODYMAI
| Eil. Nr. |
Pastabos ir nurodymai |
Pastabas ir nurodymus įrašiusio atsakingo asmens pareigos, parašas vardas, pavardė, įrašo data |
Darbų vadovo įrašai apie pastabų ir nurodymų vykdymą, parašas, vardas, pavardė, data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XV SKYRIUS
DUJOTIEKIO STATYBOS DARBŲ PATIKROS AKTAS
20 m. _______________________________ d.
______________
(vietovė)
Aktą sudarė:
Statytojas (užsakovas) __________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė)
_____________________________________________________________________________________________________________________________
Darbų vadovas ________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė)
_____________________________________________________________________________________________________________________________
Techninis prižiūrėtojas ______________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė)
_____________________________________________________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________
Ir atliko dujotiekio___________________________________________________________________
(dujų sistemos pavadinimas, adresas)
______________________________________________________________________________________________________________________________
apžiūrą, patikrino dujotiekio statybos techninius bei darbų atlikimo dokumentus, ir nustatė:
1. Statyba vyko pagal projektą Nr. ___________, kurį parengė ______________________________
______________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, adresas, projektuotojo/projekto vadovo pareigos, vardas, pavardė)
2. Statybos darbus atliko _______________________________________________________________
(įmonės pavadinimas /vardas, pavardė, adresas, tel. Nr.)
____________________________________________________________________________________
6. Dujotiekio statybos darbai atlikti pagal projektą, dujotiekis atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Prie akto pridedama:
Aktą pasirašo:
Statytojas (užsakovas) _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
________________________________________________________________________________________________________________________
Darbų vadovas _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
________________________________________________________________________________________________________________________
Techninis prižiūrėtojas _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
________________________________________________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Projektą ir kitą dujų sistemos statybos dokumentaciją nuolat saugoti:
Priėmė __________________________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Perdavė __________________________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
20 m. d.
Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių
6 priedas
(Polietileninio dujotiekio statybos techninio paso formos pavyzdys)
POLIETILENINIO DUJOTIEKIO
_______________________________________________________
________________________________________________________
(dujotiekio pavadinimas ir adresas)
I SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Dujotiekio įrengimo techninius dokumentus iki darbų užbaigimo pabaigos saugo dujotiekius įrengiantys asmenys.
Visi aktai ir įrašai statybos techniniame pase įrašomi tuoj pat, atlikus darbus.
Apie dujotiekio montavimo pradžią turi būti pranešta techniniam prižiūrėtojui.
Teisę kontroliuoti dujotiekio statybą, įrašyti pastabas ir nurodymus turi projektuotojas (projekto vadovas), statytojas (užsakovas) ar statytojo atstovas, techninę priežiūrą, suvirinimo darbų priežiūrą vykdantys asmenys, prisijungimo sąlygas išdavusios dujų skirstymo įmonės, valstybinės priežiūros institucijų atstovai.
Dujotiekio statybos techninis pasas po darbų užbaigimo perduodamas statytojui.
II SKYRIUS
Pagrindiniai duomenys apie statybos dalyvius
Statytojas (užsakovas) _________________ _____________________________________________
(vardas, pavardė / įmonės pavadinimas, adresas, tel. Nr.)
________________________________________________________________________________________________________________
Projektuotojas_____________________ _________________________________________,
(pareigos, vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, adresas, tel. Nr.)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas ___________________galioja iki 20 __ m. __________ d.
Dujotiekį įrengęs asmuo ___________________________________________________________,
(įmonės pavadinimas, adresas / pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas ___________________galioja iki 20 __ m. __________ d.
Darbų vadovas________________________________________________________________________,
(pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas ___________________galioja iki 20 __ m. __________ d.
Techninis prižiūrėtojas __________________________________________________________________
(pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas ___________________galioja iki 20 __ m. __________ d.
Statybą leidžiantis dokumentas:__________________________________________________________
20 ___ m. _______________ d. Nr. _________
Objekto statyba užregistruota 20 ___ m. ______________ d. prisijungimo sąlygas arba projektavimo
techninę užduotį išdavusioje įmonėje ____________________________________ registracijos Nr. ______
Objektą užregistravęs asmuo ______________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
III SKYRIUS
DUJOTIEKIO CHARAKTERISTIKA
| Dujotiekis |
Dujotiekyje įrengta (nurodyti įtaisų, skaitiklių, įrenginių tipą ar markę, kiekį (vnt.) |
||||||||
| DN (mm) |
Ilgis (m) |
Slėgis (bar) |
Uždary- mo įtaisai |
Apsaugi- niai dėklai |
Kontro- liniai matavimo punktai |
Konden- sato rinktuvai |
Dujų slėgio reguliavi-mo įtaisai |
Dujų skaitik- liai |
Kita |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IV SKYRIUS
INFORMACIJA APIE MEDŽIAGAS
| Pavadinimas, standarto žymuo |
Vardinis skersmuo, vardinis sienelės storis, mm |
Gamintojo pavadinimas |
Polietileno markė, standarto žymuo |
Sertifikatas |
|
| Nr. |
Data |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Informacijoje apie medžiagas nurodoma: vamzdžiai, jungiamosios detalės, uždarymo įtaisai ir kt. medžiagos.
2. Virinant specialia suvirinimo įranga su kompiuterine virinimo proceso valdymo ir kontrolės sistema, duomenys apie panaudotas jungiamąsias detales ir uždarymo įtaisus pateikiami prie paso pridedamame sujungimų atlikimo protokole, kurį spausdina suvirinimo įranga, tipo ____________ Nr. ____, sertifikuota 20 __ m. _______________ d.
3. Vamzdžių, jungiamųjų detalių atitikties sertifikatų ir (ar) atitikties deklaracijų originalus saugo statybą vykdantis asmuo.
Sertifikatų tikrumą tvirtinu:
Darbų vadovas / atsakingas asmuo ______________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, parašas, vardas, pavardė)
V SKYRIUS
DUJOTIEKIO TRASOS ŽYMĖJIMAS
Dujotiekio trasos žymėjimas atliktas vadovaujantis šiais brėžiniais:
___________________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________________
Dujotiekio trasos
žymėjimą atlikęs asmuo ____________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas ____________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _______________ d. Nr. ________
VI SKYRIUS
DUJOTIEKIO SUVIRINTŲ JUNGČIŲ SCHEMA
(Schema sudaroma pagal Lietuvos standarto LST EN ISO 2553:2014 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Simbolinis vaizdavimas brėžiniuose. Suvirintosios jungtys“ reikalavimus)
Schemą sudarė:
Darbų vadovas ____________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _______________ d. Nr. ________
VII SKYRIUS
SUVIRINTŲ JUNGČIŲ SUVESTINĖ LENTELĖ
| Jungčių duomenys |
Suvirintojas |
Suvirintojo parašas |
|||||
| Jungties/ siūlės Nr. |
Suvirinimo procedūros Nr. |
Jungčių charakteristika (mova, balnas, siūlė) |
kiekis, vnt. |
Vardas, pavardė, suvirintojo žymuo |
Kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimo Nr., tikrinimo standarto Nr. |
Galiojimo data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Darbų vadovas (suvirinimo darbų koordinatorius) __________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas (suvirinimo darbų koordinatorius) ____________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _______________ d. Nr. _______
VIII SKYRIUS
DUJOTIEKIO VIDAUS ERTMĖS IŠVALYMAS
Dujotiekio vamzdyno vidaus ertmė išvalyta. Prapūtimui naudotas ________________________
Darbų vadovas _________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _______________ d. Nr. ________
IX SKYRIUS
DUJOTIEKIO ĮGILINIMO, NUOLYDŽIŲ, TRANŠĖJOS DUGNO PATIKRINIMAS
Patikrinimo metu nustatyta:
3. _______________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Darbų vadovas ________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas _____________________________________________________________
(parašas, vardas pavardė)
20 ___ m. _______________ d. Nr. _________
X SKYRIUS
INDIKACINIO LAIDO PATIKRINIMAS
Indikacinio laido markė ir skerspjūvio plotas _______________________________________
Laido vientisumas, užpylus dujotiekį gruntu, patikrintas prietaisu _______________Nr. _____
Laido izoliacijos varža _______ omų. Bendras laido ilgis __________ m.
Sujungimo būdas _________________________________________________
Darbų vadovas ________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas _____________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _______________ d. Nr. _________
XI SKYRIUS
DUJOTIEKIO UŽPYLIMO GRUNTU IR ĮSPĖJAMOSIOS JUOSTOS PATIKRINIMAS
Dujotiekis užpiltas žemės, smėlio ar žvyro-smėlio, kurio kietųjų dalelių frakcijų stambumas ne didesnis kaip 6 mm, ____________ cm storio sluoksniu rankiniu būdu, kuris suplūktas – pasluoksniui sutankintas.
Vidutiniškai _______ cm atstumu nuo dujotiekio vamzdžio nutiesta įspėjamoji geltonos spalvos polietileno juosta su užrašu DUJOS. Juostos plotis _________ mm, markė ______________________.
Darbų vadovas _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas ______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _______________ d. Nr. _________
XII SKYRIUS
DUJOTIEKIO STIPRUMO IR SANDARUMO BANDYMAS
Atlikus dujotiekio stiprumo ir sandarumo bandymus, užpildomi Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklėse nurodyti dujotiekio bandymo aktai (pridedami).
XIII SKYRIUS
DUJOTIEKIO STATYBĄ KONTROLIUOJANČIŲ ASMENŲ PASTABOS IR NURODYMAI
| Eil. Nr. |
Pastabos ir nurodymai |
Pastabas ir nurodymus įrašiusio atsakingo asmens pareigos, parašas, vardas, pavardė, įrašo data |
Darbų vadovo įrašai apie pastabų ir nurodymų vykdymą, (parašas, vardas, pavardė, data) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
XIV SKYRIUS
DUJOTIEKIO STATYBOS DARBŲ PATIKROS AKTAS
20 m. _______________________ ________ d.
______________
(vietovė)
Aktą sudarė:
Statytojas (užsakovas) __________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos / vardas, pavardė)
_____________________________________________________________________________________________________________________________
Darbų vadovas ________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos/ vardas, pavardė)
_____________________________________________________________________________________________________________________________
Techninis prižiūrėtojas ______________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos / vardas, pavardė)
_____________________________________________________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________________
Ir atliko dujotiekio___________________________________________________________________
(dujų sistemos pavadinimas, adresas)
______________________________________________________________________________________________________________________________
apžiūrą, patikrino dujotiekio statybos techninius bei darbų atlikimo dokumentus, ir nustatė:
1. Statyba vyko pagal projektą Nr. ___________, kurį parengė _____________________________
_____________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, adresas, projektuotojo/projekto vadovo pareigos, vardas, pavardė)
2. Statybos darbus atliko _____________________________________________________________
(įmonės pavadinimas /vardas, pavardė, adresas, tel. Nr.)
___________________________________________________________________________________
6. Dujotiekio statybos darbai atlikti pagal projektą, dujotiekis atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Prie akto pridedama:
4. suvirintų siūlių neardomosios kontrolės išvadų Nr.___________________originalai, _____ lapų; 5. uždarymo įtaisų techninių pasų Nr.________________________________nuorašai, ______lapų;
Aktą pasirašo:
Statytojas (užsakovas) _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
________________________________________________________________________________________________________________________
Darbų vadovas ____________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
________________________________________________________________________________________________________________________
Techninis prižiūrėtojas ___________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė) ______________________________________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Projektą ir kitą dujų sistemos statybos dokumentaciją nuolat saugoti:
Priėmė ____________________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Perdavė ___________________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas pavardė,)
20 ___ m. _______________ d. Nr. _________
_______________________
Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių
7 priedas
(Dujų slėgio reguliavimo įrenginio statybos techninio paso formos pavyzdys)
Dujų slėgio reguliavimo įrenginio
___________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________
(įrenginio pavadinimas ir adresas)
I SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Dujų slėgio reguliavimo įrenginio (toliau – DSRĮr) įrengimo techninius dokumentus iki darbų užbaigimo pabaigos saugo juos įrengiantys asmenys.
Visi aktai ir įrašai statybos techniniame pase įrašomi tuoj pat, atlikus darbus.
Apie DSRĮr statybos pradžią turi būti pranešta techniniam prižiūrėtojui.
Teisę kontroliuoti DSRĮr statybą, įrašyti pastabas ir nurodymus turi projektuotojas (projekto vadovas), statytojas (užsakovas) ar statytojo atstovas, techninę priežiūrą, suvirinimo darbų priežiūrą vykdantys asmenys, prisijungimo sąlygas išdavusios dujų skirstymo įmonės, valstybinės priežiūros institucijų atstovai.
Dujų slėgio reguliavimo įrenginio statybos techninis pasas po darbų užbaigimo perduodamas statytojui.
II SKYRIUS
Pagrindiniai duomenys apie statybos dalyvius
Statytojas (užsakovas) _________________ _____________________________________________
(vardas, pavardė/įmonės pavadinimas, adresas, tel. Nr.)
________________________________________________________________________________________________________________
Projektuotojas_____________________ __________________________________________
(pareigos, vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, adresas, tel. Nr.)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas __________________galioja iki 20 __ m. ________ d.
DSRĮr įrengęs asmuo _____________________________________________________________,
(įmonės pavadinimas, adresas / pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas __________________galioja iki 20 __ m. _________ d.
Darbų vadovas ________________________________________________________________________,
(pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas __________________galioja iki 20 __ m. ___________ d.
Techninis prižiūrėtojas __________________________________________________________________
(pareigos, vardas, pavardė)
kvalifikacijos atestatas Nr. ______, išduotas ___________________galioja iki 20 __ m. __________ d.
Statybą leidžiantis dokumentas__________________________________________________________
20 ___ m. _____________________ d. Nr. _________
Objekto statyba užregistruota 20 ___ m. _____________ d. prisijungimo sąlygas arba projektavimo
techninę užduotį išdavusioje įmonėje ____________________________________ registracijos Nr. _______
Objektą užregistravęs asmuo ______________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
III SKYRIUS
DUJŲ SLĖGIO REGULIAVIMO ĮRENGINIO CHARAKTERISTIKA
| Dujotiekis |
DSRĮr įrengta (vnt.) (nurodyti įtaiso ar technologinio įrenginio tipą ar markę, kiekį) |
|||||||||
| Ilgis (m) |
DN (mm) |
Slėgis (bar) |
Uždarymo įtaisai |
Matavimo priemonės |
Dujų filtrai |
Dujų slėgio reguliato-riai |
Apsauginiai uždarymo vožtuvai |
Apsauginiai išmetimo vožtuvai |
Dujų skaitikliai |
Kita |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IV SKYRIUS
INFORMACIJA APIE MEDŽIAGAS
| Pavadinimas, standarto žymuo |
Išorinis skersmuo, sienelės storis, mm |
Gamintojo pavadinimas |
Plieno markė, standarto žymuo |
Sertifikatas |
|
| Nr. |
data |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Informacijoje apie medžiagas nurodoma: vamzdžiai, jungiamosios detalės, uždarymo įtaisai ir kt. medžiagos.
2. Vamzdžių, jungiamųjų detalių, elektrodų ir (ar) suvirinimo vielos atitikties sertifikatų ir (ar) atitikties deklaracijų originalus saugo statybą vykdantis asmuo.
Sertifikatų tikrumą tvirtinu:
Darbų vadovas / atsakingas asmuo ____________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, parašas, vardas, pavardė,)
V SKYRIUS
DUJŲ SLĖGIO REGULIAVIMO ĮRENGINIO DUJOTIEKIO SUVIRINTŲ SIŪLIŲ SCHEMA
(Schema sudaroma pagal Lietuvos standarto LST EN ISO 2553:2014 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Simbolinis vaizdavimas brėžiniuose. Suvirintosios jungtys“ reikalavimus)
Schemą sudarė:
Darbų vadovas ______________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___m. ________________________________ d.
VI SKYRIUS
SUVIRINTŲ SIŪLIŲ SUVESTINĖ LENTELĖ
| Siūlių duomenys |
Suvirintojas |
Suvi-rintojo parašas |
||||||
| Siūlės Nr. |
Suvirinimo procedūros Nr. |
Suvirinimo padėtis |
Skersmuo, sienelės storis, mm |
kiekis, vnt. |
Vardas, pavardė, suvirintojo žymuo |
Kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimo Nr., tikrinimo standarto Nr. |
Galiojimo data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Darbų vadovas (suvirinimo darbų koordinatorius) ______________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas (suvirinimo darbų koordinatorius) _______________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _____________________ d. Nr. _________
VII SKYRIUS
DUJOTIEKIO VIDAUS ERTMĖS IŠVALYMAS
Dujotiekio vamzdyno vidaus ertmė išvalyta. Prapūtimui naudota ______________________
Darbų vadovas _______________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Techninis prižiūrėtojas __________________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _____________________ d. Nr. _________
VIII SKYRIUS
DUJŲ SLĖGIO REGULIAVIMO ĮRENGINIO DUJOTIEKIO BANDYMAS
Prieš pradedant DSRĮr bandymą, vamzdynas pripildytas ____________________ ir, esant bandymo slėgiui, išlaikytas stabilizacijos laikotarpiu ______ val.
DSRĮr dujotiekio stiprumo bandymas
atliktas ________bar slėgiu. Bandymo trukmė __________ val. Bandymo terpė _______________
Slėgio matavimai atlikti naudojant matavimo prietaisus _________________________________ , tikslumo klasė ________ , Nr. _____________
Slėgio sumažėjimo nenustatyta.
Suvirintos sandūros ir kitos jungtys apžiūrėtos ir patikrintos naudojant ______________________
Apžiūrint defektų ir nuotėkio nenustatyta.
DSRĮr dujotiekis stiprumo bandymą išlaikė.
_________________________________________________________________________________
DSRĮr dujotiekio su jame sumontuotais įtaisais, prietaisais ir įrenginiais sandarumo bandymas
atliktas ______ bar slėgiu. Bandymo trukmė __________ val. Bandymo terpė ________________
Per ______ val. slėgis sumažėjo ______ bar, kai lestinas slėgio sumažėjimas _____ bar.
Slėgio matavimai atlikti naudojant matavimo prietaisus
_____________________________________________ , tikslumo klasė ________ , Nr. ____________
Bandymo parametrai
| Bandymo data / laikas |
Slėgio matavimai, bar |
|||||||
| Bandymo slėgis |
Atmosferinis slėgis |
Slėgio sumažėjimas |
||||||
| Mėn. |
Diena |
Val. |
P1 |
P2 |
B1 |
B2 |
Leistinas |
Faktinis |
| Vamzdynas iki dujų slėgio reguliatoriaus |
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vamzdynas už dujų slėgio reguliatoriaus |
||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IX SKYRIUS
DUJOTIEKIO STATYBĄ KONTROLIUOJANČIŲ ASMENŲ PASTABOS IR NURODYMAI
| Eil. Nr. |
Pastabos ir nurodymai |
Pastabas ir nurodymus įrašiusio atsakingo asmens pareigos, parašas vardas, pavardė, įrašo data |
Darbų vadovo įrašai apie pastabų ir nurodymų vykdymą, parašas, vardas, pavardė, data |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
X SKYRIUS
DUJŲ SLĖGIO REGULIAVIMO ĮRENGINIO STATYBOS DARBŲ PATIKROS AKTAS
20 m. ______________________d.
______________
(vietovė)
Aktą sudarė:
Statytojas (užsakovas) ___________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė)
_________________________________________________________________________________________
Darbų vadovas ________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė)
_________________________________________________________________________________________
Techninis prižiūrėtojas _______________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė)
_________________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________________
Ir atliko DSRĮr ________________
(įrenginio pavadinimas, adresas)
_______________________________________________________________________________________
apžiūrą, patikrino dujų slėgio reguliavimo įrenginio statybos techninius bei darbų atlikimo dokumentus, ir nustatė:
1. Statyba vyko pagal projektą Nr. ___________, kurį parengė __________________________________
______________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, adresas, projektuotojo/projekto vadovo pareigos, vardas, pavardė)
2. Statybos darbus atliko _______________________________________________________________
(įmonės pavadinimas /vardas, pavardė, adresas, tel. Nr.)
____________________________________________________________________________________
6. DSRĮr statybos darbai atlikti pagal projektą, DSRĮr atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Prie akto pridedama:
11._______________________________________________________________________.
Statytojas (užsakovas) _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
________________________________________________________________________________________________________________________
Darbų vadovas _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
________________________________________________________________________________________________________________________
Techninis prižiūrėtojas _______________________________________________________________
(parašas, vardas, pavardė)
________________________________________________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Projektą ir kitą DSRĮr statybos dokumentaciją nuolat saugoti:
Priėmė __________________________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Perdavė __________________________________________________________________________
(pareigos, parašas, vardas, pavardė)
20 ___ m. _____________________ d. Nr. _________