LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOVIETŲ OKUPACIJOS 1940 M. IR JOS PASEKMIŲ
2020 m. mėn. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
minėdamas 1940 m. birželio 15 d. SSRS įvykdytos pirmosios Lietuvos Respublikos pirmosios okupacijos aštuoniasdešimtąsias metines;
įvardindamas SSRS režimo įvykdytus represinius veiksmus, kaip terorą ir genocidą, kurių aukomis tapo ne mažiau kaip dešimtadalis Lietuvos piliečių ir II pasaulinio karo pradžioje Lietuvoje prieglobstį gavę Lenkijos piliečiai;
konstatuodamas, kad sovietai sistemingai siekė išnaikinti šviesiausią lietuvių tautos dalį ir taip pakirsti galimybę atsikurti nepriklausomai valstybei ateityje;
pagerbdamas pusę amžiaus trukusios sovietų okupacijos metu lietuvių ir visų tautybių Lietuvos piliečių aukas bei jų atminimą;
įvertindamas JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų demokratinių valstybių atsisakymą pripažinti Lietuvos okupaciją bei aneksiją, kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo palaikymą;
primindamas, jog SSRS teisių tęsėja Rusijos Federacija iki šiol nepripažįsta okupacijos ir jos padarytos žalos;
matydamas pastarąjį dešimtmetį intensyvėjančius ir vis naujas formas bei šalininkus įgaunančius bandymus perrašinėti Lietuvos istoriją, neigiant sovietų okupacijos faktą ir juodinant rezistentų atminimą;
suvokdamas, kad apie komunistinių režimų visoje Europoje įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui visuomenė turėtų būti deramai informuojama, kaip ir apie nacių režimo nusikaltimus bei Holokaustą;
konstatuoja būtinybę tęsti sovietinės okupacijos, o ypač ginkluotos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos laikotarpio tyrimus ir jų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei;
ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę aktyviau remti okupacijų žalos skaičiavimo darbą, skiriant tam būtiną finansavimą bei reikalauti okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos Federacijos, kaip Lietuvą okupavusios SSRS teisių tęsėjos;
kviečia visuomenę kritiškai vertinti okupaciją ir jos padarinius neigiančią ir antisovietinę rezistenciją menkinančią propagandą. Valstybė tai turėtų paremti pasitelkdama Lietuvos švietimo sistemą, visuomenės edukaciją medijose, kultūros įstaigose, populiariojoje kultūroje ir visas kitas demokratinėje valstybėje tinkamas priemones.