Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 47, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 55¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

201 m. ................. d. Nr. ......................

Vilnius

1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo.

Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimo) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atrankos) procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik esant galiojančiam atsakingosios institucijos sprendimui ar atrankos išvadai. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai nereikia jokių įstatymuose nustatytų leidimų, ūkinė veikla gali būti pradėta tik gavus sprendimą ar atrankos išvadą.

Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) išvadoje nurodytą veiklos mastą ir charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame etape.

Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti veiklą ir (ar) veiklos vykdymo ir (ar) veiklos užbaigimo etapuose.

Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada.

Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektai:

1) atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą ir charakteristikas;

2) ar nepasibaigęs sprendimo arba atrankos išvados galiojimo terminas;

3) ar statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“

2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokių objektų eksploatavimui ir (ar) veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Teršalai (įskaitant žaliavas, produktus, šalutinius produktus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir atliekas) į aplinką gali patekti tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką patenka nepažeidžiant leidimo sąlygų, teisės aktuose nustatytos tvarkos, aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“

2. Pakeisti 19 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokių objektų eksploatavimui ir (ar) veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.“

3 straipsnis. 19¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19¹ straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Šios taisyklės nustato paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarką, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarką.

Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ir ekonomikos ir inovacijų ministrais; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.

TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVS centras), vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai.

Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir derinimo procedūras, kai yra gautas NVS centro sprendimas su jame nustatytomis TIPK leidimo sąlygomis triukšmo ir kvapų valdymui, jei tokios sąlygos turi būti nustatytos, arba kai per TIPK taisyklėse nustatytą terminą šis sprendimas arba sprendimas nederinti TIPK paraiškos nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo sąlygoms nustatyti.

Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo TIPK paraiškos gavimo dienos. Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.

Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;

2) anksčiau išduoto TIPK leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 5, 8 ar 9 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;

3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;

4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;

5) TIPK paraiška pateikta veiklai, kuri uždrausta įstatymais;

6) TIPK paraiška pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas;

7) neįgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios.

Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.

Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo nustatoma, kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK leidimo sąlygos;

2) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;

3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;

4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta veiklai, kuri uždrausta įstatymais;

5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio esminiam pakeitimui, nurodytam šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.

Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas daryti esminį pakeitimą (t. y. pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas), turi TIPK taisyklėse nustatyta tvarka atitinkamai kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo. TIPK leidimo sąlygų planuojamam įrenginio esminiam pakeitimui nustatymui, fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas pakeitimas nėra esminis, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.

Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad TIPK leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir nustato, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba kai gauna NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. TIPK leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;

2) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;

3) NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos triukšmo ar kvapų valdymui arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;

4) NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidimo sąlygas, susijusias su triukšmo ar kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;

5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti TIPK leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;

6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;

7) įrenginio saugiam eksploatavimui turi būti naudojami kiti gamybos būdai;

8) kai pasikeitus arba atsiradus naujiems geriausiems prieinamiems gamybos būdams, jų taikymas leistų sumažinti taršą.

Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.

Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) TIPK leidimo turėtojo prašymu;

2) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio dvyliktosios dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo pakeitimo;

3) jei šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos, TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, jei to reikia šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų įgyvendinimui;

4) jei šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos, TIPK leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, jei to reikia šio straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktų įgyvendinimui;

5) nustatyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;

6) TIPK leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;

7) jei, įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reogranizavimui, teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;

8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;

9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi TIPK leidimo sąlygų pažeidimai susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu arba jei toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų valdymu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.

Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėn. terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones užtikrinant, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“

4 straipsnis. 19² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19² straipsnis. Taršos leidimas

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką.

Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas, pagal kompetenciją nustato ir peržiūri taršos leidimo sąlygas kvapų valdymui.

Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti arba nepriimti šios paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.

Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;

2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 5, 8 ar 9 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;

4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;

5) paraiška pateikta veiklai, kuri uždrausta įstatymais;

6) paraiška pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas;

Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo dienos.

Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo nustatoma, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;

2) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;

3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;

4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta veiklai, kuri uždrausta įstatymais;

5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta naujam įrenginiui arba įrenginio pakeitimui, nurodytam šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyta, kad veikla jau vykdoma ar veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.

Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas taršos leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai dėl pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis), turi Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl taršos leidimo pakeitimo. Taršos leidimo sąlygų šioje dalyje nurodytam pakeitimui nustatymui, fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas kitoks įrenginio pakeitimas nei nurodyta aukščiau šioje dalyje, Taršos taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.

Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir kad taršos leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas ir nustato, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, arba kai gauna NVS centro pranešimą, kad taršos leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);

2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;

3) NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos kvapų valdymui arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;

4) NVS centras, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;

5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti taršos leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;

6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes.

Jei aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.

Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) taršos leidimo turėtojo prašymu;

2) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintosios dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;

3) jei šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos, taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, jei to reikia šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktų įgyvendinimui;

4) jei šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos, taršos leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos paraiškos, jei to reikia šio straipsnio devintosios dalies 4 ir 5 punktų įgyvendinimui;

5) nustatyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;

6) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;

7) jei, įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reogranizavimui, teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;

9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatomi taršos leidimo sąlygų pažeidimai, susiję su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, arba jei toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas, arba NVS centras 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų valdymu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) nei veiklos tęsimas.

Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4 ir 7 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėn. terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones užtikrinant, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“

5 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“

6 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.“

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 55¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 55¹ straipsniu:

„55¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės veiklos objekto eksploatavimą, kai eksploatavimui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, nesilaikant tokiems objektams ar tokių objektų eksploatavimui ir (ar) veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų

Aplinkos teršimas žaliavomis, šalutiniais produktais, nurodytais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir (ar) produktais eksploatuojant ūkinės veiklos objektą, kurio eksploatavimui išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, jeigu tai nenumatyta leidimo sąlygose, bendrosiose aplinkos apsaugos taisyklėse, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.

Aplinkos teršimas žaliavomis, šalutiniais produktais, nurodytais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir (ar) produktais eksploatuojant ūkinės veiklos objektą, kurio eksploatavimui išduotas taršos leidimas, jeigu tai nenumatyta leidimo sąlygose, bendrosiose aplinkos apsaugos taisyklėse, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.“

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.

2. Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio devintosios dalies 3 ir 4 punktai, trečiosios dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidimo sąlygas kvapų valdymui ir vienuoliktosios dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriems buvo išduotas leidimas ar priimta paraiška iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 19² straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neįvykdžius nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, priimto iki 2019 m. lapkričio 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ ir 19² straipsniuose nurodytų leidimų galiojimas panaikinamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas