Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m.                                d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo

Nr. XII-717 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros sąlygas.

2. Šis įstatymas nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, subjektus, formuojančius ir įgyvendinančius nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis (toliau – finansavimas) ir atsiskaitymo tvarką, nevyriausybinių organizacijų duomenų tvarkymą.

3. Šis įstatymas nereglamentuoja nevyriausybinių organizacijų steigimo, valdymo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.     Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.

Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1)   Juridiniai asmenys, kurių daugiau nei 1/3 dalyvių – juridinių asmenų, nėra nevyriausybinės organizacijos;

2)   politinės partijos;

3) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

4) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

5) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

6) šeimynos.

2.     Grupinės naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą tik jos dalyviams.

3.     Nacionalinė nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, veikianti vienoje ar keliose viešosios politikos srityse ir vykdanti veiklą Lietuvos Respublikos mastu.

4.     Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika – visuma priemonių, kuriomis gerinamos nevyriausybinių organizacijų veikimo sąlygos, skatinama nevyriausybinių organizacijų plėtra šalyje bei užtikrinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis stiprinant pilietinę visuomenę.

5.     Skėtinė nacionalinė nevyriausybinė organizacija – nacionalinė nevyriausybinė organizacija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir vienijanti nacionalines bei kitas nevyriausybines organizacijas, siekiančias bendrų tikslų.

6.     Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei.

7.     Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

Ii SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS VALSTYBĖS POLITIKOS

FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

3 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos principai

Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:

1) pariteto – valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;

2) dalyvavimo ir įtraukimo – klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams;

3) subsidiarumo – sprendimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo yra veiksmingiausi;

4) tarpžinybinio bendradarbiavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja;

5) informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos keičiasi informacija, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, ir teikia ją visuomenei;

6) savanoriškumo – asmuo nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas;

7) lygybės – nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją turi lygias galimybes dalyvauti priimant sprendimus ir įgyvendinant valstybės programas ar priemones.

4 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos kryptis, atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:

1) formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) rengia ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje;

3) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir valstybės institucijos bei įstaigos, įgyvendinančios nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba, o savivaldybės institucijos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba, konsultuojasi dėl:

1)    rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla;

2) planuojamų programų, pagal kurias konkurso būdu finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai.

4. Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:

1) atsižvelgiant į valstybės politiką nevyriausybinių organizacijų plėtros srityje, nustatytus nacionalinius prioritetus bei vietos bendruomenės poreikius, nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;

2) nustato viešosios ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;

3) tvirtina savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį.

5. Savivaldybės administracija įgyvendina nevyriausybinių organizacijų plėtros savivaldybėje priemones.

5 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų taryba

1. Nevyriausybinių organizacijų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų.

2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė, nustatyta tvarka.

3. Personalinę Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai.

4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka Nevyriausybinių organizacijų taryba. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.

5. Nevyriausybinių organizacijų taryba nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. Kas dveji metai atlieka ir skelbia nevyriausybinių organizacijų veiklos Lietuvos Respublikoje vertinimą, atlieka kitas Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.

6 straipsnis. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba

1. Savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba.

2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių kadencija yra dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jei savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.

3. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas.

4. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais, patvirtintais savivaldybės tarybos. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija.

5. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:

1) teikia pasiūlymus savivaldybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;

2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;

3) dalyvauja savivaldybei atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;

4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti;

5) atlieka kitas savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose numatytas funkcijas.

III SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS FINANSAVIMAS

7 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimas

1. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų:

1)  jų veiklai stiprinti;

2)  tiksliniams jų veiklos projektams įgyvendinti;

3)  gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti, stiprinimo projektams įgyvendinti.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo teikimo iš valstybės biudžeto ir lėšų administravimo tvarką, finansuotinas nevyriausybinių organizacijų programų ar projektų veiklas ir projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką, nevyriausybinių organizacijų vykdomos visuomenei naudingos veiklos naudos ir pasiektų rezultatų vertinimo tvarką.

3. Finansavimo teikimo iš savivaldybės biudžeto ir lėšų administravimo tvarką bei finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklas, atsižvelgusi į nacionalinę nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės taryba.

8 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų skirstymas į grupinės ir viešosios naudos nevyriausybines organizacijas

Asignavimų valdytojas, skirstydamas valstybės ir savivaldybių lėšas nevyriausybinių organizacijų veiklai finansuoti, atsižvelgia į organizacijos veiklos pobūdį, juridinio asmens dalyvius, kuriems skirta organizacijos veikla, konkrečią siūlomą finansuoti organizacijos iniciatyvą ar projektą, ir priskiria nevyriausybinę organizaciją grupinės ar viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms.

9    straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų fondas

1.  Nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų (darbuotojų ir savanorių žinios, įgūdžiai, įrankiai ar priemonės, kiti ištekliai, reikalingi siekiant vykdyti organizacijos veiklą ar pagerinti jos veiklos kokybę) stiprinimas vykdomas per Nevyriausybinių organizacijų fondą (toliau – Fondas).

2.  Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir paskirstyti jas nevyriausybinėms organizacijoms konkurso būdu. Fondo lėšos gali būti skiriamos nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai įgyvendinti, Fondo nuostatuose (toliau – Nuostatai), kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, numatytoms nevyriausybinių organizacijų veikloms finansuoti šių Nuostatų numatyta tvarka.

3. Fondo lėšas sudaro Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriami asignavimai, numatomi nevyriausybinių organizacijų plėtrai, ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

4. Fondas administruojamas pagal šį ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Nuostatus. Fondą administruoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Fondo lėšos laikomos atskiroje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais Nuostatuose numatytoms nevyriausybinių organizacijų veikloms finansuoti.

5. Fondas nėra juridinis asmuo.

6. Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms fondo veiklos kryptims skyrimo Nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba (toliau – Taryba), kurios institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 3 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Personalinę Fondo sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.  Tarybos sudarymo tvarka, Tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Nuostatuose.

10 straipsnis. Finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų neskyrimo pagrindai

1. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos nevyriausybinėms organizacijoms negali būti skiriamos, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:

1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;

3) juridinis asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

4) juridinis asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, kuri priėmė sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas;

5) juridinis asmuo neatitinka keliamų reikalavimų, numatytų asignavimų valdytojo patvirtintuose projektų finansavimo nuostatuose.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda arba paaiškėja po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų projektui įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o šioms aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšos atitinkamai asignavimų valdytojo nustatyta tvarka per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti.

11 straipsnis. Informacijos apie finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms

skyrimą skelbimas

1. Asignavimų valdytojai savo interneto svetainėse skelbia:

1) numatomas finansuoti projektų veiklų sritis, kuriose veiklas įgyvendinančioms nevyriausybinėms organizacijoms bus skiriamas finansavimas;

2) informaciją apie finansavimo teikimo sąlygas ir tvarką;

3) informaciją apie nevyriausybines organizacijas, kurios pateikė paraiškas finansavimui gauti (organizacijos pavadinimas, projekto pavadinimas ir prašoma skirti lėšų suma);

4) informaciją apie nevyriausybines organizacijas, kurios gavo finansavimą (organizacijos pavadinimas, projekto pavadinimas ir skirto finansavimo suma);

5) informaciją apie nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus.

2. Nevyriausybinės organizacijos savo interneto svetainėse skelbdamos apie savo įgyvendinamus ir įgyvendintus projektus nurodo jų finansavimo šaltinius.

IV SKYRIUS

NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS STATUSAS

12 straipsnis. Nevyriausybinės organizacijos statusas

1. Juridinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąvoką, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikęs duomenis apie savo dalyvius, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikdamas prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs prašymą įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą:

1) patikrina pagal Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis ir (arba) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamus klasifikatorius, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nuostatas, gali būti laikomas nevyriausybine organizacija;

2) patikrina, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytus minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus.

3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevyriausybinės organizacijos statusą išregistruoja Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, savo iniciatyva arba paties juridinio asmens prašymu.

4. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto nevyriausybinės organizacijos statuso išregistravimo kreipiasi Vyriausybės įgaliota institucija, turinti duomenų, kad:

1) juridinis asmuo neatitinka reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje;

2) juridinis asmuo neatitinka Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva išregistruoja nevyriausybinės organizacijos statusą, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šį statusą turinčio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.

6. Tuo atveju, kai nevyriausybinės organizacijos statusas juridiniam asmeniui buvo išregistruotas pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimą, dėl nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimo toks juridinis asmuo pakartotinai gali kreiptis praėjus ne mažiau nei vieneriems metams nuo statuso išregistravimo dienos.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2.  Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

3.  Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta nevyriausybinės organizacijos sąvoka asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d.

4.  Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta nevyriausybinės organizacijos sąvoka viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d.

5.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teisingumo ministras bei savivaldybių institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima ir (ar) pakeičia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir (ar) pakeičia įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 12 straipsnio įgyvendinimu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas