LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Krono (Crohn) ligos (sritinio enterito) DIAGNOSTIKOS IR ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašO ir opinio kolito DIAGNOSTIKOS IR ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašO PATVIRTINIMO
2017 m. d. Nr. V-
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu ir siekdamas užtikrinti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei tinkamą ambulatorinį gydymą kompensuojamaisiais vaistais ir racionaliau panaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Krono (Crohn) ligos (sritinio enterito) diagnostikos ir ambulatorinio gydymo vaistais, kompensuojamais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2017 m. d.
įsakymu Nr.
KRONO (CROHN) LIGOS (SRITINIO ENTERITO) DIAGNOSTIKOS IR AMBULATORINIO GYDYMO VAISTAIS, KOMPENSUOJAMAIS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krono (Crohn) ligos (sritinio enterito) diagnostikos ir ambulatorinio gydymo vaistais, kompensuojamais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Krono (Crohn) ligos (sritinio enterito), pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“, žymimos kodu K50 (toliau – Krono liga), diagnozavimo, ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais mesalazinu, prednizolonu, azatioprinu skyrimo apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams eiliškumo, ambulatorinio gydymo trukmės bei veiksmingumo vertinimo ir stebėsenos tvarką.
2. Diagnozuodami Krono ligą gydytojai gastroenterologai privalo vadovautis Aprašo 1 bei
2 lentelėmis.
1 lentelė. Krono ligos sukeltų pažeidimų lokalizacija (išplitimas) ir pobūdis
| Eil. Nr. |
Krono ligos sukeltų pažeidimų lokalizacija (išplitimas) ir pobūdis |
| 1. |
Lokalizacija (išplitimas) |
| 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. |
L1 – galinė klubinės žarnos dalis L2 – storoji žarna L3 – klubinė ir storoji žarna L4 – viršutinė virškinimo trakto dalis |
| 2. |
Pobūdis |
| 2.1. 2.2. 2.3. |
B1 – uždegiminė (nepenetruojanti, nestenozuojanti) B2 – stenozuojanti B3 – penetruojanti |
2 lentelė. Krono ligos sunkumo klasifikacija
| Eil. Nr. |
Sunkumo forma |
Apibūdinimas |
| 1. |
Lengva |
Nėra sisteminių ligos požymių, karščiavimo, žarnų nepraeinamumo požymių, dehidratacijos, apčiuopiamų uždegiminių darinių (gumbo) pilvo srityje. Svorio kritimas 10 % ar mažiau, C reaktyvusis baltymas (toliau – CRB) – 10 mg/l ar mažiau, įprasta mityba ambulatorinėmis sąlygomis, Krono ligos aktyvumo indeksas (toliau – KL AI) – nuo 150 iki 220 balų. |
| 2.
|
Vidutinė |
Neveiksmingas lengvos formos ligos gydymas, dalinis žarnų nepraeinamumas, epizodinis vėmimas, svorio kritimas daugiau nei 10 %, apčiuopiamas uždegiminis darinys pilvo srityje, CRB daugiau nei 10 mg/l, KL AI – nuo 221 iki 450 balų. |
| 3. |
Sunki |
Žymiai padidėjęs (30 mg/l arba daugiau) CRB, bet koks žarnų nepraeinamumas, pilvo ar dubens srities pūlinys, sudėtingos perianalinės fistulės šalia išangės, besitęsiantys Krono ligos simptomai nepaisant intensyvaus gydymo, žymus svorio kritimas (kūno masės indeksas 18 ar mažiau), KL AI – 450 ar daugiau balų. |
II SKYRIUS
KRONO LIGOS DIAGNOZAVIMAS
3. Krono liga įtariama, įvertinus subjektyvius ir objektyvius ligos simptomus, besitęsiančius 6 savaites ar ilgiau: viduriavimą, pilvo skausmą, karščiavimą, bendrą silpnumą, svorio kritimą, pilvo apčiuopos metu apčiuopiamus sukietėjusių audinių darinius, taip pat galimus ne žarnų simptomus, pvz., sąnarių skausmus, odos bėrimus ir pan.
4. Šeimos gydytojas, įtaręs Krono ligą, skiria simptominį gydymą, išskyrus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, ir siunčia pacientą gydytojo gastroenterologo konsultacijos.
5. Krono ligos diagnozę patvirtina gydytojas gastroenterologas, atmetęs kitų ligų galimybę ir įvertinęs:
5.2. klinikinius duomenis: bendrą būklę, pulso dažnį, kūno temperatūrą, arterinį kraujo spaudimą, kūno svorį ir jo pokyčius, ūgį, pilvo apčiuopą skausmingumui įvertinti, uždegiminiams dariniams apčiuopti, perianalinės apžiūros duomenis, digitalinį tiesiosios žarnos tyrimą, burnos gleivinės įvertinimą, akių, odos ir (ar) sąnarių būklės įvertinimą. Lengvos ir vidutinio sunkumo Krono ligos atveju fizinio paciento ištyrimo metu gali nebūti jokių pakitimų;
5.3. laboratorinius tyrimus: kraujo tyrimą automatizuotu būdu, C reaktyviojo baltymo koncentraciją kraujyje ir (ar) eritrocitų nusėdimo greitį, biocheminius kraujo tyrimus; išmatų tyrimus: bakteriologinį pasėlį, Clostridium difficile toksino tyrimą, jei būtina – kalprotektino koncentracijos išmatose tyrimą. Kiti kraujo, šlapimo tyrimai gali būti atliekami, esant tam tikroms indikacijoms, įtariant, pvz., ligos komplikacijas, su Krono liga susijusias ligas, galimą skiriamų vaistų šalutinį poveikį;
5.4. instrumentinių tyrimų rezultatus (tarp jų – pažeidimų lokalizaciją (išplitimą) ir ligos eigos pobūdį):
5.4.1. pirmaeilis instrumentinis tyrimas Krono ligai diagnozuoti yra kolonoskopija ir biopsijos iš visų storosios žarnos dalių bei galinės klubinės žarnos dalies metu paimtos medžiagos tyrimas;
5.4.2. viršutinės virškinimo trakto dalies ir plonosios žarnos pažeidimams diagnozuoti gali būti atliekama ezofagogastroduodenoskopija, enteroskopija, kapsulinė endoskopija ir (ar) radiologiniai tyrimo metodai: magnetinio branduolių rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso enterokolonografija, kompiuterinės tomografijos enterokolonografija, ultragarsinis tyrimas, rentgenologinis kontrastinis žarnyno tyrimas (enteroklizė) ir kt.;
III SKYRIUS
SERGANČIŲ KRONO LIGA PACIENTŲ GYDYMAS MESALAZINU, PREDNIZOLONU, AZATIOPRINU IR PACIENTŲ STEBĖSENA
6. Pagrindiniai gydymo tikslai yra ilgalaikė klinikinė, endoskopinė ir histologinė remisija, įgalinanti išvengti visų įmanomų Krono ligos komplikacijų, chirurginių intervencijų, hospitalizacijos bei užtikrinanti optimalią gyvenimo kokybę ir įprastą darbingumą.
7. Skiriamas individualus gydymas, atsižvelgiant į ligos eigą, aktyvumą, lokalizaciją, amžių (žr. Aprašo 1 lentelę), esamus klinikinius simptomus ir jų sunkumą, prognostinius veiksnius, kitų organų (ne žarnų) ligas ir (ar) sveikatos sutrikimus.
8. Paciento būklę stebi šeimos gydytojas ir gydytojas gastroenterologas. Šeimos gydytojas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi nusiųsti pacientą gydytojo gastroenterologo konsultacijos. Šeimos gydytojas tęsia gydytojo gastroenterologo paskirtą gydymą bei prireikus gali skirti simptominį gydymą.
9. Krono ligos paūmėjimo gydymas vaistais:
9.1. mesalazino gali būti skiriama nuo 4,0 iki 4,8 g per parą (geriamoji vaisto forma) lengvos Krono ligos remisijai pasiekti. (Moksliškai pagrįstų įrodymų lygis (toliau – ĮL) 1a, rekomendacijų grupė (toliau – RG) B);
9.2. atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę gliukokortikoidai (prednizolonas) vidutinės ir sunkios formų Krono ligai gydyti skiriami nuo 0,75 iki 1,0 mg/kg per parą geriamąja vaisto forma ar į veną. Prednizolono dozė turi būti mažinama palaipsniui iki visiško nutraukimo. Prednizolonas yra neveiksmingas ir neskiriamas Krono ligos remisijai palaikyti (ĮL 1b, RG A). Dėl šalutinio poveikio pavojaus turi būti vengiama ilgai ir dažnai skirti gliukokortikoidus (prednizoloną) (ĮL 1a, RG A);
9.3. azatioprinas nuo 1,5 iki 2,5 mg/kg per parą gali būti skiriamas bet kurios Krono ligos lokalizacijos ir eigos, vidutinės ar sunkios formos Krono ligos remisijai pasiekti kartu su gliukokortikoidais (prednizolonu), siekiant išvengti ilgalaikio gliukokortikoidų vartojimo ateityje (ĮL 1a, RG A);
10. Krono ligos remisijos palaikymas:
10.1. atskirais lengvos Krono ligos atvejais palaikomasis gydymas gali būti neskiriamas, sprendimą dėl gydymo skyrimo ar neskyrimo priima gydytojas gastroenterologas;
10.2. jei pirma ligos remisija buvo pasiekta gydant prednizolonu, turi būti skiriamas palaikomasis gydymas imunomoduliatoriais (azatioprinu). Gliukokortikoidai (prednizolonas) neskiriami palaikomajam gydymui (ĮL 1b, RG A);
10.3. esant išplitusiai ligai (kolitui ir enteritui), palaikomasis gydymas azatioprinu skiriamas nuo ligos pradžios (ĮL 1b, RG A);
10.4. pirmaeiliai vaistai gydant gliukokortikoidais gydytą Krono ligą yra imunomoduliatoriai (azatioprinas);
10.5. azatiopriną vartojantiems pacientams pasiekus remisiją, azatiopriną rekomenduojama vartoti dar 4 metus (ĮL 2b, RG C);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2017 m. d.
įsakymu Nr. V-
OPINIO KOLITO DIAGNOSTIKOS IR AMBULATORINIO GYDYMO VAISTAIS, KOMPENSUOJAMAIS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Opinio kolito diagnostikos ir ambulatorinio gydymo vaistais, kompensuojamais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato opinio kolito, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ (toliau – TLK-10-AM), žymimo kodu K51 (Aprašo 1 lentelė), diagnozavimo, ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais mesalazinu, prednizolonu, azatioprinu skyrimo apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams eiliškumo, ambulatorinio gydymo trukmės bei veiksmingumo vertinimo ir stebėsenos tvarką.
2. Diagnozuodami opinį kolitą gydytojai gastroenterologai privalo vadovautis Aprašo 1 bei 2 lentelėmis.
1 lentelė. Opinio kolito sukeltų pažeidimų apimtis
| Eilės Nr. |
Diagnozės pagal TLK-10-AM |
Opinio kolito sukeltų pažeidimų apimtis |
| 1. |
Opinis (lėtinis) proktitas (K51.2) |
Tiesiosios žarnos pažeidimas (gleivinės pažeidimas iki rektosigminės jungties). |
| 2. |
Kairiosios pusės kolitas Kairiosios pusės hemikolitas (K51.5) |
Gleivinės pažeidimas iki kairiojo (lienalinio) linkio. |
| 3. |
Opinis (lėtinis) pankolitas Refliuksinis ileitas K51.0 Kitas opinis kolitas K51.8 |
Gleivinės pažeidimas proksimaliau kairiojo linkio ar visoje žarnoje. |
2 lentelė. Opinio kolito sunkumo klasifikacija
| Eilės Nr. |
Sunkumo forma |
Simptomai |
| 1. |
Klinikinė remisija |
Nėra jokių simptomų. |
| 2. |
Lengvas opinis kolitas |
Tuštinimasis 4 kartus per parą arba retesnis, su ar be kraujo priemaišų, normalus eritrocitų nusėdimo greitis (toliau – ENG), nėra sisteminės ligos požymių. |
| 3. |
Vidutinio sunkumo opinis kolitas |
Tuštinimasis 4 kartus per parą arba dažnesnis ir minimalūs sisteminės ligos požymiai. |
| 4. |
Sunkus opinis kolitas |
Tuštinimasis 6 kartus per parą arba dažnesnis, su kraujo priemaiša, pulso dažnis – 90 kartų/min. arba dažnesnis, temperatūra 37,5°C arba aukštesnė, hemoglobinas 105 g/l arba mažesnis, eritrocitų nusėdimo greitis 30 mm/val. arba didesnis, karščiavimas, tachikardija, dehidratacijos požymiai, blyški oda ir gleivinės, skausmingas pilvas čiuopiant, taip pat gali būti ir kitų organizmo sistemų (ekstraintestinių) pažeidimų: kaulų ir sąnarių, odos ir gleivinių, akių, kepenų ir tulžies latakų. |
II SKYRIUS
OPINIO KOLITO DIAGNOZAVIMAS
3. Opinis kolitas įtariamas įvertinus paciento nusiskundimus (viduriavimas su krauju ir gleivėmis, tenezmai, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, staigus noras tuštintis, naktinis tuštinimasis, spazminiai pilvo skausmai, kai kuriais atvejais vidurių užkietėjimas) ir objektyvius klinikinius simptomus, kurie priklauso nuo ligos sunkumo.
4. Šeimos gydytojas, atsižvelgdamas į minėtus simptomus ir įtaręs opinį kolitą, siunčia pacientą gydytojo gastroenterologo konsultacijos.
5. Opinio kolito diagnozę patvirtina gydytojas gastroenterologas, atmetęs kitų ligų galimybę ir įvertinęs:
5.2. klinikinius duomenis: bendrą būklę, pulso dažnį, kūno temperatūrą, arterinį kraujo spaudimą, kūno svorį ir ūgį, kūno masės indeksą, pilvo apčiuopą, perianalinės apžiūros duomenis, digitalinio tiesiosios žarnos tyrimo duomenis, burnos gleivinės įvertinimo duomenis, akių, odos ir (ar) sąnarių įvertinimo (toliau – fizinis ištyrimas) duomenis. Lengvo ir vidutinio sunkumo opinio kolito atveju fizinio ištyrimo metu gali nebūti jokių patologinių pakitimų;
5.3. laboratorinių tyrimų duomenis: kraujo tyrimą automatizuotu būdu, C reaktyviojo baltymo koncentraciją kraujyje ir (ar) ENG, biocheminius kraujo tyrimus, išmatų tyrimų (bakteriologinio pasėlio, Clostridium difficile toksino tyrimo, jei būtina – kalprotektino koncentracijos išmatose tyrimo duomenis). Kiti kraujo, šlapimo ar pan. tyrimai gali būti atliekami, esant tam tikroms indikacijoms, pvz., įtariant ligos komplikacijas, su opiniu kolitu susijusias ligas, galimą skiriamų vaistų šalutinį poveikį;
5.4. instrumentinių tyrimų rezultatus:
5.4.1. pirmaeilis instrumentinis tyrimas diagnozuojant opinį kolitą yra kolonoskopija, kurios metu atliekamos biopsijos iš visų storosios žarnos dalių bei galinės klubinės žarnos dalies;
5.4.2. jei yra sunkus opinio kolito paūmėjimas, pirmiausia turėtų būti atliekama pilvo apžvalginė rentgenograma ir sigmoidoskopija (tokiu atveju atliekama biopsija bent iš vieno žarnos segmento);
III SKYRIUS
OPINIO KOLITO GYDYMAS VAISTAIS MESALAZINU, PREDNIZOLONU, AZATIOPRINU IR PACIENTŲ STEBĖSENA
6. Pagrindiniai opinio kolito gydymo tikslai yra ilgalaikė klinikinė, endoskopinė ir histologinė remisija, leidžianti išvengti visų įmanomų ligos komplikacijų, chirurginių intervencijų bei hospitalizacijos ir užtikrinanti optimalią paciento gyvenimo kokybę bei normalų darbingumą.
7. Skiriamas individualus gydymas, atsižvelgiant į ligos eigą, aktyvumą, lokalizaciją, esamus klinikinius simptomus ir jų sunkumą, prognostinius veiksnius, kitų organų (ne žarnų) ligas ar sveikatos sutrikimus.
8. Lengvo ir vidutinio sunkumo opinio (lėtinio) proktito gydymas:
8.1 opinis (lėtinis) proktitas pradedamas gydyti vietiškai. Pirmaeilis gydymas – mesalazino žvakutės 1–2 g per parą (moksliškai pagrįstų įrodymų lygis (toliau – ĮL) 1b, rekomendacijų grupė (toliau – RG) A) arba mesalazino tiesiosios žarnos suspensija 2–4 g per parą (ĮL 1b, RG B);
8.2. jei vietinis gydymas neefektyvus, galima skirti mesalazino geriamuosius preparatus (po 2 g per parą arba daugiau (ĮL 1b, RG B);
8.3. jei pacientas vietinio gydymo atsisako ar netoleruoja, galima skirti tik geriamuosius mesalazino preparatus;
8.4. jei yra diagnozuotas refrakterinis opinis (lėtinis) proktitas ir gydymas mesalazinu nepakankamai efektyvus, gydymą galima papildyti geriamaisiais gliukokortikoidų preparatais;
8.5. jei yra nustatomas tik pirmas opinio (lėtinio) proktito epizodas, pasiekus ligos remisiją dėl ilgalaikio palaikomojo gydymo sprendžiama individualiai;
9. Lengvo ir vidutinio sunkumo kairiosios pusės kolito (kairiosios pusės hemikolito) gydymas:
9.1. lengvo ir vidutinio sunkumo kairiosios pusės kolitas (kairiosios pusės hemikolitas) ir lengvas išplitęs opinis kolitas pradedamas gydyti mesalazino preparatais. Mesalazinas skiriamas į tiesiąją žarną vietiškai 1–4 g per parą (ĮL 1b, RG B) ar kartu su geriamąja vaisto forma (po 2 g per parą arba daugiau (ĮL 1a, RG A). Priklausomai nuo ligos sunkumo mesalazino skiriama 2–6 g per parą. Galima skirti tik geriamųjų mesalazino preparatų (po 2 g per parą arba daugiau);
9.2. jei 2–4 savaičių gydymas maksimaliomis mesalazino dozėmis neefektyvus, skiriami sistemiškai veikiantys gliukokortikoidai (ĮL 1b, RG C). Prednizolono skiriama 30–40 mg per parą 1–2 savaites, kol gaunamas klinikinis atsakas, po to palaipsniui vaisto dozė yra mažinama iki visiško nutraukimo;
10. Išplitusio vidutinio sunkumo opinio (lėtinio) pankolito gydymas:
10.1. lengvas ir vidutinio sunkumo opinis (lėtinis) pankolitas gydomas geriamaisiais mesalazino preparatais (po 2–4 g per parą), kartu skiriant ir vietiškai veikiantį mesalaziną (1 g per parą) (ĮL 1a, RG A);
11. Sunkaus bet kokio išplitimo opinio kolito gydymas:
11.1. sunkus bet kokio išplitimo opinis kolitas yra pradedamas gydyti stacionare (ĮL 1b, RG B), paciento būklei pagerėjus tęsiamas ambulatoriškai. Pirmaeiliai vaistai – intraveniniai gliukokortikoidai – 1 mg/kg/per parą (pvz., prednizolonas (60–80 mg per parą). Gydymas tokiomis dozėmis tęsiamas 7–10 dienų;
11.2. individualiais atvejais kartu su Aprašo 13.1 papunktyje nustatytu gydymu skiriama geriamieji mesalazino preparatai (po 2–4 g per parą);
12. Refrakterinio opinio (lėtinio) proktito ir refrakterinio kairiosios pusės kolito (kairiosios pusės hemikolito) gydymas:
12.1. jei skiriant Aprašo 8.4 ir 9.1 papunkčiuose nurodytą gydymą simptomai nepagerėja per 2–4 savaites, refrakterinis opinis (lėtinis) proktitas ir kairiosios pusės kolitas (kairiosios pusės hemikolitas) gydomas kaip Aprašo 11.1 ir 11.2 papunkčiuose nurodytas labiau išplitęs ar sunkus opinis kolitas;
13. Nuo gliukokortikoidų priklausomo sunkaus opinio kolito gydymas:
13.1. pirmaeilis vaistas gydant nuo gliukokortikoidų priklausomą opinį kolitą yra azatioprinas (2,5 mg/kg per parą) (ĮL 1b, RG B);
14. Gliukokortikoidams atsparus opinis kolitas diagnozuojamas, kai paciento būklė nepagerėja 1 mėnesį gydant geriamaisiais gliukokortikoidais (40–60 mg per parą) arba per 7–10 dienų gydant intraveniniais gliukokortikoidais (60–80 mg per parą). Gliukokortikoidams atspariam opiniam kolitui gydyti skiriama kolektomija arba individualiai sprendžiama dėl tolesnio gydymo.
15. Imunomoduliatoriams atsparus opinis kolitas diagnozuojamas, kai per 3 mėnesius nepasiekiama klinikinio ir endoskopinio paciento būklės pagerėjimo gydant adekvačiomis imunomoduliatorių preparatų (azatioprino 2,5 mg/kg per parą) dozėmis. Pacientas, kuriam diagnozuotas imunomoduliatoriams atsparus opinis kolitas, turi būti siunčiamas gydytojo gastroenterologo konsultacijos dėl stacionarinio gydymo reikalingumo.
16. Opinio kolito atkryčių gydymas:
16.1. esant opinio kolito ligos paūmėjimui reikia atnaujinti tokį pat gydymą, kuris buvo efektyvus praeito paūmėjimo metu;
16.2. ankstyvu atkryčiu laikomas ligos paūmėjimas, pasireiškiantis anksčiau nei po 3 mėn. nuo buvusio paūmėjimo;
17. Opinio kolito remisijos palaikymas:
17.1. mesalazino preparatai:
17.1.1. geriamieji mesalazino preparatai yra pirmaeiliai opinio kolito palaikomojo gydymo vaistai tiems pacientams, kuriems remisija gauta skiriant mesalaziną ar gliukokortikoidus (ĮL 1a, RG A). Jei yra opinis (lėtinis) proktitas ar kairiosios pusės kolitas (kairiosios pusės hemikolitas), gali būti skiriami vietiškai veikiantys mesalazino preparatai;
17.1.2. individualiais atvejais geriamosios formos ir vietiškai veikiantis mesalazinas gali būti skiriama kartu (ĮL 1b, RG B). Ši rekomendacija taikytina ypač tiems pacientams, kuriems opinio kolito liga paūmėja tebevartojant geriamus mesalazino preparatus;
17.2. imunomoduliatorius azatioprinas rekomenduojamas tada, kai yra ankstyvi ar dažni ligos atkryčiai vartojant mesalaziną adekvačiomis dozėmis, kai pacientai netoleruoja mesalazino, opinio kolito liga yra gydoma gliukokortikoidais (ĮL 1a, RG A) arba opinio kolito ligos paūmėjimą teko slopinti intraveniniais gliukokortikoidų prepraratais ar biologine terapija (ĮL 3, RG C);
17.3. palaikomojo gydymo trukmė:
17.3.1. mesalazino preparatus, pasiekus remisiją, rekomenduojama vartoti dar bent 2 metus. Jei ligos paūmėjimas buvo lengvas, po 2 metų palaikomąjį gydymą galima nutraukti.
18. Paciento būklę stebi šeimos gydytojas ir gydytojas gastroenterologas. Šeimos gydytojas mažiausiai vieną kartą per metus turi siųsti pacientą gydytojo gastroenterologo konsultacijos. Šeimos gydytojas tęsia gydytojo gastroenterologo paskirtą gydymą bei prireikus gali skirti simptominį gydymą.
______________