Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOSmokesčio už aplinkos teršimą įstatymo NR. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimO įstatymO PROJEKTO NR. XIIP-4430(2)
2016 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. SV-S-1700 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
nepritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedelio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4430(2) dėl šių priežasčių:
1. Sąvartyno operatoriaus atleidimas nuo mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis pavojingomis atliekomis turės neigiamų pasekmių atliekų tvarkymo sistemos kūrimui Lietuvoje. Atleidus nuo minėto mokesčio, pavojingųjų atliekų šalinimas sąvartyne taps pigiausiu tokių atliekų tvarkymo būdu, nebūtų laikomasi atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, nes atliekų šalinimas sąvartynuose yra žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas, todėl jį skatinti ir plėtoti netikslinga. Siūlymas išskirti mokesčio tarifą tik už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas jį labai sumažinant ar iš vis panaikinant nemotyvuotas įvertinus pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo sąnaudas ir sąvartynų įrengimo sąnaudas.
2. Projekte nustatomos viena kitai prieštaraujančios teisinės nuostatos. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis (taip pat ir pavojingomis) moka sąvartyno operatorius pagal nustatytus mokesčio tarifus, t. y. vienintelis mokesčio mokėtojas – sąvartyno operatorius. Projekto 5 straipsnio 8 dalies pakeitimu sąvartyno operatorių atleidus nuo mokesčio už pavojingų atliekų sąvartyne šalinamas pavojingąsias atliekas, nelieka mokesčio mokėtojo. Todėl nesuprantama projekto 7 priedelyje pavojingų atliekų sąvartyne šalinamų atliekų mokesčio tarifų nustatymo (sumažinimo) prasmė ir reikalingumas.
3. Pavojingų atliekų sąvartynų operatorių atleidimas nuo mokesčio už aplinkos teršimą yra tam tikra valstybės pagalba, kai nuo mokesčio atleidžiami konkretaus sektoriaus subjektai. Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsniu, valstybėms narėms nustatyta pareiga iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimus suteikti, pakeisti vidaus rinką ar konkurenciją galinčią pažeisti valstybės pagalbą, kad Europos Komisija galėtų iš anksto teikti pastabas. Valstybė narė negali numatytų priemonių įgyvendinti, kol negautas Europos Komisijos pritarimas.
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 10 straipsnis aiškiai įpareigoja valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad „mokestis, kurio operatorius reikalauja už visų rūšių atliekų šalinimą sąvartyne, padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant kiek įmanoma finansinės arba lygiavertės garantijos, apie kurią kalbama 8 straipsnio a punkto iv papunktyje, sąnaudas, ir numatytas sąvartyno uždarymo bei jo vėlesnės priežiūros bent 30 metų po uždarymo sąnaudas. Laikydamosi 1990 m. birželio 7 d. Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo priėjimo prie informacijos apie aplinką reikalavimų, valstybės narės užtikrina būtinos informacijos apie sąnaudas rinkimo ir naudojimo skaidrumą“.
Atsižvelgiant į minėtą direktyvos įpareigojimą užtikrinti, kad mokesčiai padengtų visas sąvartyno įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas, ir į tai, kad pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimo sąnaudos yra daug didesnės už nepavojingųjų atliekų, manytina, kad mokesčio tarifų už pavojingų ir nepavojingų atliekų sąvartyne šalinimą suvienodinimas yra nepagrįstas ir neužtikrinantis tinkamo direktyvoje nustatyto įpareigojimo vykdymo.
Sumažinus mokesčio tarifą ir sąvartyno operatorių atleidus nuo mokesčio, didėtų sąvartyne šalinamų pavojingųjų atliekų kiekis, tačiau sąvartyno patiriamos fiksuotos sąnaudos nesumažėtų. Jei lėšos būtų skiriamos iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, tai būtų pripažintina valstybės pagalba, apie kurią turėtų būti informuojama Europos Komisija, ir tik po jos pritarimo tokia priemonė galėtų būti įgyvendinta
4. Europos Komisija patvirtintoje ataskaitoje „Šalies ataskaita. Lietuva 2016 m.“ nurodė, kad Lietuva, 2015 m. pabaigoje labai sumažinusi mokestį už aplinkos teršimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis, labai susilpnino nuo 2016 m. pradėjusią veikti mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis reformą. Europos Komisijos teigimu, toks žingsnis gali neskatinti investuoti į atliekų perdirbimo ir rūšiavimo infrastruktūros plėtrą. Taip pat labai sumažinus mokesčio tarifą už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas, kaip numatyta projekto 7 priedelyje, neskatinama investuoti į pavojingų atliekų perdirbimo ir rūšiavimo infrastruktūros plėtrą. Atlikus prognozinius skaičiavimus, numatyta, kad mokestis už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas taikant galiojančius mokesčio tarifus atitinkamai sudarytų apie 130 tūkst. eurų 2017 m., 145 tūkst. eurų 2018 m ir 160 tūkst. eurų 2019 m. Patvirtinus projekte siūlomus mokesčio už pavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamas atliekas tarifus, biudžeto įplaukos sumažėtų iki 8,1 tūkst. eurų 2017 m. ir 2018 m. (biudžeto įplaukos sumažėtų 121,9 tūkst. ir 136,9 tūkst. eurų), 13,5 tūkst. eurų 2019 m. (biudžeto įplaukos sumažėtų 146,5 tūkst. eurų).