Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 3, 13, 24, 25, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 671 IR 672 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas
Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:
6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo kanceliarijos struktūrą, tvirtina Konstitucinio Teismo kanclerio pareigybės aprašymą;
3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 24 straipsnio 3 dalį 4 punktu:
4 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 25 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu:
5 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 28 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu:
6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:
1) pareiškėjas – valstybės institucija, Seimo narių grupė, kuriems pagal Konstituciją suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams arba duoti išvadą, ir jų atstovai, taip pat Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti asmenys, kuriems pagal Konstituciją suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, ir jų atstovai;
2) suinteresuotas asmuo – valstybės institucija, priėmusi teisės aktą, kurio atitikimą Konstitucijai ar įstatymams reikia ištirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybės pareigūnas, kurio veiksmų atitikimą Konstitucijai reikia ištirti dėl jam pradėtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas; Respublikos Prezidentas, kai teikiama išvada dėl jo sveikatos būklės, bei jo atstovas.“
7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme
Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovus.
Juridinių asmenų vardu bylas Konstituciniame Teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Jie pateikia Konstituciniam Teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Valstybės institucijų ir įstaigų atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų ir įstaigų vadovai, veikiantys pagal įstatymuose jiems suteiktus įgaliojimus. Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Atstovu pagal įstatymą laikomas ir Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba kolegijos pirmininkas).
Nepilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas.
Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti:
2) juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;
4) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų, kuriems suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).
Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Šio straipsnio trečiojoje ir penktojoje dalyse nurodytiems asmenims įgaliojimus išduoda atitinkamų institucijų, kurioms jie atstovauja, vadovai arba Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą.
Kai nagrinėjant bylas dėl išvados, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taip pat dėl išvados, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, suinteresuoto asmens buvimo vieta nėra žinoma arba jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti byloje ir įgalioti savo atstovo, Konstitucinis Teismas priima sprendimą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl suinteresuoto asmens atstovo paskyrimo.“
8 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų apmokėjimas
Dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus asmenis, kuriems suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, patirtas išlaidas, susijusias su buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka įstaigos, kurioms jie atstovauja.
Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašymą Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas, kurio pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Šių išlaidų dydis nustatomas Konstitucinio Teismo nutarime. Neišsprendus šioje dalyje nurodyto pareiškėjo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimo klausimo priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucinis Teismas pareiškėjo prašymu gali šį klausimą išspręsti sprendimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką.“
9 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 48 straipsnį nauja 3 dalimi:
„Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja atliekant gauto prašymo ar paklausimo išankstinį tyrimą, teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko spręsti jo nusišalinimo klausimą. Teisėjo nusišalinimo nuo išankstinio prašymo ar paklausimo tyrimo klausimą pirmininko teikimu sprendžia Konstitucinis Teismas.“
12 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 49 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
3. Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
13 straipsnis. 531 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 531 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 531 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
14 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
15 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui
Prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti:
1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
Asmuo turi teisę paduoti prašymą Konstituciniam Teismui dėl įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai arba įstatymams, jeigu:
2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas; ir
Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto asmens prašymas įteiktas paštui arba išsiųstas elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte nustatyto prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu.
16 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 66 straipsnio straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys
Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta:
3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);
8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus;
Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu.
Prie prašymo pridedama:
1) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti.
Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
17 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 67 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teismo nutartis pateikiama Konstituciniam Teismui, išskyrus atvejus, kai Konstituciniame Teisme dėl to paties dalyko jau yra priimtas prašymas. Teismo nutartis gali būti pateikiama elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma. Teismo nutarčių pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.“
18 straipsnis. Įstatymo papildymas 671 straipsniu
Papildyti Įstatymą 671 straipsniu:
„671 straipsnis. Asmens prašymo Konstituciniam Teismui turinys
Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašyme turi būti nurodyta:
2) prašymą teikiančio asmens vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu šis asmuo turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono numeris, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono numeris;
4) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);
5) šios dalies 4 punkte nurodyto akto pagrindu priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;
6) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
7) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymas pateiktas per šiame įstatyme nustatytą terminą arba kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
8) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;
10) prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
Prašyme turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija.
Prašymą pasirašo jį teikiantis asmuo arba jo atstovas. Kai prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, prašymą teikiantis asmuo jį pasirašo pažangiuoju elektroniniu parašu. Už prašymą teikiantį asmenį, kuris negali pasirašyti, prašymą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats prašymą teikiantis asmuo negalėjo jo pasirašyti. Šios dalies reikalavimų neatitinkantis prašymas neregistruojamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.
Prie prašymo pridedama:
1) sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;
2) dokumentai, patvirtinantys, kad iki kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;
3) arba jei asmens prašymas pateiktas praleidus šiame įstatyme nustatytą terminą, įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 672 straipsniu
Papildyti Įstatymą 672 straipsniu:
„672 straipsnis. Teismo sprendimo vykdymo sustabdymas
Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašymo padavimas Konstituciniam Teismui, tokio prašymo (jo dalies) priėmimas nagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka nesustabdo teismo sprendimo vykdymo.
Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą motyvuotą prašymą, Konstitucinis Teismas gali sustabdyti teismo sprendimo vykdymą išimtiniais atvejais, kai dėl tokio vykdymo būtų neatitaisomai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės arba kai tai būtina dėl viešojo intereso. Prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą turi būti pateiktas kartu su prašymu ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją arba įstatymus.
Spręsdamas dėl šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto klausimo, Konstitucinis Teismas priima motyvuotą sprendimą. Šis sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo ištirti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją arba įstatymus, priėmimo nagrinėti Konstituciniame Teisme.
20 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atšaukimas
Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai gali atšaukti jį padavusi institucija, Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, tol, kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje.“
21 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, prašymas paduotas praleidus šiame įstatyme nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, išskyrus šio įstatymo 65 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atvejį.“
22 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui prašymą, jeigu:
2) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo, kuriam suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo, neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisės kreiptis į teismą;
23 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas
24 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
Papildyti 84 straipsnį 6 dalimi:
25 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 86 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„86 straipsnis. Konstitucinio Teismo kanceliarija
Konstitucinis Teismas turi kanceliariją. Jos struktūrą ir nuostatus tvirtina Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo kanceliarijai vadovauja Konstitucinio Teismo kancleris. Jis pavaldus Konstitucinio Teismo pirmininkui.
Konstitucinio Teismo kancleris tvirtina Konstitucinio Teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus.
26 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas
27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas