Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą Nr. VIII-1749 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
LOBISTINĖS VEIKLOS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus.
2. Lobistas – fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą ir šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į lobistų sąrašą.
3. Lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
4. Lobistinės veiklos užsakovas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija ar jos padalinys, kurie sudarė rašytinę sutartį su lobistu ar kitu lobistinę veiklą vykdančiu asmeniu dėl lobistinės veiklos vykdymo, arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti lobistinę veiklą.
3 straipsnis. Teisės būti lobistais neturintys asmenys
1. Lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris yra:
1) jaunesnis kaip 18 metų, išskyrus atvejus, kai lobistinę veiklą vykdo jaunimo organizacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai;
2. Lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.
4 straipsnis. Lobistų teisės ir pareigos
1. Lobistas turi teisę:
1) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;
2) savo iniciatyva atlikti teisės aktų, teisės aktų projektų vertinimą, teikti išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų lobistinės veiklos užsakovams, lobistinės veiklos naudos gavėjams;
3) aiškinti visuomenei, įtikinėti asmenis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;
5) siekdamas vykdyti lobistinę veiklą, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų leidimus (taip pat ir nuolatinius) patekti į jų patalpas, jei tai neprieštarauja atitinkamų institucijų ir įstaigų veiklą reguliuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms;
6) rinkti duomenis ir informaciją apie teisėkūros procedūras ir teikti juos lobistinės veiklos užsakovams, lobistinės veiklos naudos gavėjams;
7) siūlyti asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, susitikti su visuomene, lobistinės veiklos užsakovais, lobistinės veiklos naudos gavėjais ir jų atstovais;
9) iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu lobisto prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, lobistams pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją lobistui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.
2. Lobistas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išduotą lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą;
3) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto išrinkimo ar paskyrimo į šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas dienos apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai;
4) laikytis šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Lobistų etikos kodekso reikalavimų;
5 straipsnis. Kitų lobistinę veiklą vykdančių asmenų teisės ir pareigos
1. Kiti lobistinę veiklą vykdantys asmenys turi teisę:
1) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;
2) savo iniciatyva atlikti teisės aktų, teisės aktų projektų vertinimą, teikti išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų lobistinės veiklos užsakovams, lobistinės veiklos naudos gavėjams;
3) aiškinti visuomenei, įtikinėti asmenis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;
4) rinkti duomenis ir informaciją apie teisėkūros procedūras ir teikti juos lobistinės veiklos užsakovams, lobistinės veiklos naudos gavėjams;
5) siūlyti asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, susitikti su visuomene, lobistinės veiklos užsakovais, lobistinės veiklos naudos gavėjais ir jų atstovais;
2. Kiti lobistinę veiklą vykdantys asmenys privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą;
6 straipsnis. Asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigos
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo sudaryti sąlygas lobistams ir kitiems lobistinę veiklą vykdantiems asmenims atlikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėtus veiksmus, nevaržyti teisėtos lobistinę veiklą vykdančių asmenų veiklos ir leisti jiems nekliudomai įgyvendinti lobistinės veiklos užsakovų, lobistinės veiklos naudos gavėjų teisėtus interesus, taip pat sudaryti sąlygas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įgyvendinti įstatymuose nustatytas lobistinės veiklos priežiūros funkcijas.
2. Asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, draudžiama iš lobistinę veiklą vykdančių asmenų priimti dovanas ar kitokį atlygį.
3. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistinę veiklą vykdančiu asmeniu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.
4. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistinę veiklą vykdančiu asmeniu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.
5. Asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:
2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą;
3) lobistinę veiklą vykdžiusio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą. Jei nežinomi tam tikrų lobistinę veiklą vykdžiusių asmenų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą;
7 straipsnis. Neteisėta lobistinė veikla
Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu:
8 straipsnis. Veikla, kuri nelaikoma lobistine
Lobistine veikla nelaikoma:
1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;
3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;
4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą;
5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;
II SKYRIUS
LOBISTINĖS VEIKLOS PRADŽIA, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR PABAIGA
9 straipsnis. Asmens įrašymas į lobistų sąrašą
1. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą.
2. Prašyme įrašyti į lobistų sąrašą nurodoma:
1) vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbo vieta ir pareigos per paskutinius vienus metus, jeigu prašymą pateikia fizinis asmuo;
3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gali pareikalauti iš asmenų, pateikusių prašymą įrašyti į lobistų sąrašą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų papildomų dokumentų ar informacijos, pagrindžiančių, kad nėra šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant asmuo negalėtų būti įrašytas į lobistų sąrašą.
4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija per penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl asmens įrašymo į lobistų sąrašą. Jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, klausimo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos.
5. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į lobistų sąrašą tik tuo atveju, kai prašymą pateikęs asmuo:
6. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į lobistų sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
7. Asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas įrašyti jį į lobistų sąrašą, per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išduodamas lobisto pažymėjimas.
10 straipsnis. Lobisto lobistinės veiklos sustabdymas, atnaujinimas ir pabaiga
1. Lobisto lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu:
1) lobistas kreipėsi raštu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl lobistinės veiklos sustabdymo;
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju lobistinė veikla sustabdoma lobisto kreipimesi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją nurodytam laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju lobistinė veikla sustabdoma ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui, per kurį turi būti pateikta skaidrių teisėkūros procesų deklaracija. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju lobistinė veikla sustabdoma ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui, per kurį turi būti pašalintas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pažeidimas.
3. Lobistas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu išbraukiamas iš lobistų sąrašo, jeigu:
1) lobistas kreipėsi raštu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl išbraukimo iš lobistų sąrašo;
3) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo nepateikiama skaidrių teisėkūros procesų deklaracija;
4) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis už korupcinio pobūdžio nusikaltimą arba sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba korupcinio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą;
4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą sustabdyti lobisto lobistinę veiklą ar išbraukti lobistą iš lobistų sąrašo privalo pranešti lobistui raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
5. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą atnaujinti sustabdytą lobistinę veiklą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai:
2) gautas lobisto rašytinis prašymas, kad jis nori atnaujinti jo paties prašymu sustabdytą lobistinę veiklą;
11 straipsnis. Skaidrių teisėkūros procesų deklaracija
1. Lobistinę veiklą vykdantis asmuo privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistinę veiklą vykdantis asmuo privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, skaidrių teisėkūros procesų deklaracija tikslinama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.
2. Skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje lobistinę veiklą vykdantis asmuo privalo nurodyti:
1) savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens atstovo vardą, pavardę, lobisto pažymėjimo numerį (jeigu asmuo yra lobistas);
2) lobistinės veiklos užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą; lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą;
4) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio vykdyta lobistinė veikla, norimo pakeisti dalyko trumpą apibūdinimą;
5) institucijos ar įstaigos (jeigu yra, ir padalinio), kurioje eina pareigas asmuo, kuriam buvo siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai, pavadinimą;
6) asmens, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, vardą, pavardę, pareigas. Jeigu lobistinę veiklą vykdančiam asmeniui nėra žinomi asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardai, pavardės, pareigos, pakanka nurodyti tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės pavadinimą;
III SKYRIUS
LOBISTINĖS VEIKLOS PRIEŽIŪRA
12 straipsnis. Lobistinės veiklos priežiūra
2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija:
2) kreipiasi į teismą dėl sprendimų ar sandorių, priimtų ar sudarytų pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo netekusiais galios;
4) teikia lobistinę veiklą vykdantiems asmenims, asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir institucijoms, kuriose dirba asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, metodinę pagalbą ir rekomendacijas lobistinės veiklos klausimais;
5) šio įstatymo nustatyta tvarka viešina skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ir informaciją apie Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.
3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę:
2) gauti iš asmenų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, susijusius su šio įstatymo vykdymu;
4) gauti ir tikrinti informaciją apie valstybės pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba.
4. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimus suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
5. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.
6. Valstybės pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą prižiūri institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovai ar jų įgalioti atstovai atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Informacija apie lobistinę veiklą
1. Siekiant užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos valdomoje Lobistinės veiklos duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:
1) informacija apie asmenis, įrašytus į lobistų sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į lobistų sąrašą data ir numeris, suteikto lobisto pažymėjimo numeris, pateiktos skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie lobistinės veiklos sustabdymą ar asmens išbraukimą iš lobistų sąrašo. Taip pat gali būti skelbiama paties lobisto Lobistinės veiklos duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje pateikta nuotrauka, kontaktai ir kita su lobistine veikla susijusi informacija (veiklos sritys ir pan.);
2) šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys, kurie skelbiami skaidrių teisėkūros procesų skiltyje;
3) Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruota jų atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, nurodant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos valdomoje Lobistinės veiklos duomenų tvarkymo informacinėje sistemoje viešinami trejus metus nuo lobistinės veiklos nutraukimo, saugomi dvidešimt penkerius metus.
IV SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
14 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
1. Šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Juridinio asmens atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nustačiusi, kad juridinis asmuo vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais skiria baudas:
1) kai juridinis asmuo šio įstatymo nustatyta tvarka nedeklaruoja lobistinės veiklos, – nuo 500 eurų iki 800 eurų;
2) kai šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo įsiteisėjimo dienos, – nuo 800 eurų iki 1300 eurų;
3) kai juridinis asmuo naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 9 punktuose nurodytomis teisėmis, jei jis nėra įtrauktas į lobistų sąrašą arba jo lobistinė veikla yra sustabdyta, arba jis yra išbrauktas iš lobistų sąrašo, – nuo 700 eurų iki 1000 eurų;
2. Baudos skiriamos pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgus į pažeidimo mastą, trukmę, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
3. Juridinio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės:
1) pažeidimą padaręs juridinis asmuo padėjo išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavo su pažeidimą tiriančia institucija ar pareigūnu tyrimo metu;
4. Juridinio asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės:
2) per trejų metų laikotarpį iki pažeidimo padarymo juridinis asmuo yra baustas už to paties pažeidimo padarymą;
16 straipsnis. Mažareikšmis įstatymo reikalavimų pažeidimas
1. Juridiniam asmeniui padarius pažeidimą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės akto reikalavimų pažeidimas, tokio pažeidimo tyrimas ar pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą.
2. Mažareikšmiu šio įstatymo reikalavimų pažeidimu laikytinas pažeidimas, kai:
1) juridinis asmuo per 12 paskutinių kalendorinių mėnesių ne daugiau nei tris kartus nedeklaravo lobistinės veiklos;
17 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir baudų juridiniam asmeniui skyrimo tvarka
1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nagrinėja šio įstatymo pažeidimus (toliau – pažeidimai). Pažeidimus tiria ir pažeidimų protokolus surašo tam įgalioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ar valstybės tarnautojai (toliau – pažeidimus tiriantys pareigūnai). Pažeidimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti juridinio asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, vadovus ir darbuotojus, asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ar kitus liudytojus, taip pat turi kitų teisių, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.
2. Užbaigus pažeidimo tyrimą, pažeidimą tiriantis pareigūnas surašo pažeidimo protokolą. Protokolas surašomas dviem egzemplioriais, dalyvaujant pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotam atstovui. Apie pažeidimo protokolo surašymo laiką ir vietą juridinio asmens įgaliotam atstovui pranešama ne vėliau nei prieš tris darbo dienas registruotu laišku, siunčiamu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Juridinio asmens atstovo nedalyvavimas, jei jam buvo tinkamai pranešta, neužkerta kelio pažeidimo protokolui surašyti. Vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas juridinio asmens įgaliotam atstovui. Jeigu juridinio asmens įgaliotas atstovas nedalyvauja surašant pažeidimo protokolą, šio protokolo egzempliorius ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos išsiunčiamas juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Kitas protokolo egzempliorius pateikiamas nagrinėti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
3. Pažeidimo protokole nurodoma: protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie pažeidimo padarymu įtariamą juridinį asmenį; pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgalioto atstovo pasiaiškinimas; terminas paaiškinimams dėl pažeidimo pateikti (jei pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovas nedalyvavo surašant pažeidimo protokolą), kita informacija, būtina pažeidimo bylai išnagrinėti. Pažeidimo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai protokolas surašytas pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Jeigu surašant protokolą dalyvauja asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ar kiti liudytojai ir jų parodymai užfiksuoti protokole, jie taip pat pasirašo protokolą. Priešingu atveju liudytojų parodymai įforminami atskiru apklausos protokolu. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma pažeidimo protokole. Pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie pažeidimo protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.
4. Pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nekviečiant pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens atstovo į pažeidimo bylos nagrinėjimą. Pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo, jei jo atstovas nedalyvavo surašant pažeidimo protokolą, turi teisę per Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatytą terminą, bet ne mažiau kaip per 14 darbo dienų iki pažeidimo nagrinėjimo dienos, pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo. Prireikus prašymas pateikti parodymus, eksperto išvadą ar specialisto paaiškinimus pateikiamas ir liudytojams, ekspertams ir specialistams. Šie parodymai, išvada ir paaiškinimai turi būti pateikti per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos. Jeigu bet kuriuo proceso metu pateikiama naujų įrodymų, pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per penkias darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio pažeidimo bylai nagrinėti. Jeigu dėl priežasčių, kurias Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą paaiškinimai ar parodymai pateikiami pavėluotai, pažeidimo bylą nagrinėjantis subjektas turi teisę jų nenagrinėti ir grąžinti juos pateikusiems asmenims.
5. Pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens reikalavimu pažeidimo bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Reikalavimas dėl žodinio pažeidimo bylos nagrinėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo protokolo įteikimo dienos, o jeigu juridinio asmens įgaliotas atstovas nedalyvavo surašant pažeidimo protokolą, – nuo protokolo išsiuntimo dienos. Pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui šaukimas į posėdį išsiunčiamas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo neatvyksta į žodinį pažeidimo bylos nagrinėjimą, nors jam buvo tinkamai pranešta apie pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant. Nagrinėjant pažeidimą žodinio proceso tvarka, gali dalyvauti asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovas. Pažeidėjo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, ūkio subjektui suteikiama teisė juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. Pažeidimo nagrinėjimas nesant proceso dalyvio galimas tik tada, kai jam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jis nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Tinkamu pranešimu laikytinas šaukimo išsiuntimas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį.
6. Išnagrinėjusi pažeidimą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima nutarimą:
2) nutraukti pažeidimo bylą ir pareikšti žodinę pastabą, jei padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas;
3) nutraukti pažeidimo bylą ir įteikti rašytinį nurodymą, jei padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas;
4) nutraukti pažeidimo bylą, jeigu nėra pažeidimo požymių arba panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės akto nuostata, arba likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta pažeidimo byla, arba jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo kita institucija pradėjo pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to paties fakto juridiniam asmeniui priimtas nutarimas skirti baudą.
7. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarime nurodoma: jį priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas šis nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, šio nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
18 straipsnis. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimų apskundimo tvarka
1. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimus dėl baudų skyrimo juridinis asmuo, dėl kurio priimtas šis nutarimas, ar asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, gali jį apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimų vykdymas
1. Paskirtos baudos, nurodytos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo juridiniam asmeniui dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas ir teismas skundo nepatenkina, – ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek, kokiam laikui teismo sprendimu buvo sustabdytas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo skirti baudą vykdymas.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas