Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO NARIŲ TEISIŲ, PAREIGŲ IR VEIKLOS GARANTIJŲ
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir reglamentuojami santykiai
1. Šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 60 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių (toliau – Seimo narys) veiklos garantijos deramai vykdyti Tautos atstovo įgaliojimus Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas), jo struktūriniuose padaliniuose, bendrauti su gyventojais, taip pat su šiame įstatyme nustatomomis veiklos garantijomis susiję Seimo narių veiklos principai, teisės ir pareigos.
2. Šiame įstatyme nereglamentuojami santykiai, kurie pagal Konstituciją turi būti reglamentuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute.
3. Išskyrus šiame įstatyme tiesiogiai nurodytas išimtis, teisę į šiame įstatyme nustatytas veiklos garantijas Seimo narys įgyja teisės aktų nustatyta tvarka prisiekęs Seimo posėdyje ir šios teisės netenka nutrūkus jo kaip Tautos atstovo įgaliojimams.
4. Tais atvejais, kai Seimo nario veiklos garantijos ar su jomis susiję Seimo nario veiklos principai, teisės ir pareigos šiame įstatyme nenustatyti ir juos reglamentuoti nepavesta Seimui, Seimo valdybai, ar Seimo struktūriniam padaliniui, turi būti taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos. Tokie tam tikrų santykių nereglamentavimo atvejai negali būti pagrindas Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtais lokaliaisiais teisės aktais nustatyti išskirtinį, tik Seimo nariams taikomą, tų santykių teisinį reglamentavimą.
5. Jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip sudaranti teisinį pagrindą teikti Seimo nariams Konstitucijos draudžiamas privilegijas ar juos diskriminuoti dėl turimo ar turėto Seimo nario statuso, taip pat kaip sudaranti teisinį pagrindą, išskyrus šiame įstatyme tiesiogiai nustatytas išimtis, skirtingai traktuoti Seimo narius, išrinktus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir Seimo narius, išrinktus vienmandatėse rinkimų apygardose.
2 straipsnis. Seimo narių veiklos principai
1. Naudodamiesi šiame įstatyme nustatytomis teisėmis bei veiklos garantijomis ir atlikdami nustatytas pareigas, Seimo nariai turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo veiksmais ar neveikimu nepažeisti viešosios tvarkos, gerbti bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ir geros moralės principus (visuomenės moralę).
2. Veikos (veiksmai ar neveikimas), pažeidžiančios bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ar geros moralės principus (visuomenės moralę) šiame įstatyme suprantamos taip, kokia jų samprata taikant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus suformuota Lietuvos Respublikos teismų praktikos.
3. Eidami savo pareigas, Seimo nariai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais. Seimo nariams taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyti reikalavimai.
3 straipsnis. Naudojimosi šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis ribos
1. Seimo nario mandatą, šiame įstatyme nustatytas teises ir veiklos garantijas Seimo narys gali naudoti tik visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali jų panaudoti siekdamas naudos sau ar kitiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai gauti.
2. Šiame įstatyme nustatytomis teisėmis ir veiklos garantijomis Seimo narys gali naudotis tik tiek, kiek to reikia jam vykdant Tautos atstovo įgaliojimus, kylančius iš Seimo ar jo struktūrinių padalinių, kuriems tas Seimo narys priklauso, paskirties ir funkcijų (toliau – Tautos atstovo įgaliojimai). Draudžiama šiame įstatyme nustatytomis teisėmis naudotis taip, kad būtų kišamasi į kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją.
3. Draudžiama piktnaudžiauti šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis: draudžiama jas įgyvendinti tokiais būdais ir tokiomis priemonėmis, kurie be teisinio pagrindo pažeistų ar suvaržytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba neatitiktų atitinkamos teisės ar veiklos garantijos paskirties. Žalos kitam asmeniui padarymas piktnaudžiaujant šiame įstatyme nustatyta teise yra teise piktnaudžiaujančio Seimo nario teisinės atsakomybės pagrindas.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų, jeigu jomis Seimo narys naudojasi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, viešąją tvarką, nesilaikydamas gerų papročių, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų (visuomenės moralės).
ANTRASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ DARBO SEIME SĄLYGOS
4 straipsnis. Darbo patalpos Seimo rūmuose
2. Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos patalpos, nustato ir sprendimus dėl šių patalpų suteikimo Seimo nariams priima Seimo valdyba.
3. Suteikiant Seimo nariams darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui.
5 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas
1. Seimo nariams, kuriems įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliota institucija nustatė specialiuosius poreikius, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo valdyba.
6 straipsnis. Seimo narių padėjėjai-sekretoriai
1. Seimo nariai gali turėti padėjėjų-sekretorių, kurie yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Kiekvienam Seimo nariui skiriamos trys padėjėjo-sekretoriaus pareigybės.
2. Specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui gali būti skiriama viena papildoma padėjėjo-sekretoriaus pareigybė. Sprendimą dėl papildomos pareigybės priima Seimo valdyba.
7 straipsnis. Seimo narių visuomeniniai konsultantai
1. Seimo nariams gali neatlygintinai padėti fiziniai asmenys – visuomeniniai konsultantai. Seimo narys pats sprendžia kiek turėti visuomeninių konsultantų. Visuomeninių konsultantų įgaliojimus nustato Seimo valdyba.
TREČIASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ TEISINIAI SANTYKIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS
8 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų, valstybės, savivaldybių bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų
1. Seimo narys turi teisę raštu teisės aktų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti informaciją, reikalingą jam vykdant Tautos atstovo įgaliojimus.
2. Su informacija, sudarančia valstybės, tarnybos ar kitokią įstatymų saugomą paslaptį, Seimo narys gali susipažinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, kitų tokios informacijos gavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Seimo narys, gavęs skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pats neatlieka jo kompetencijai nepriklausančio tyrimo ir negali pavesti tokį tyrimą atlikti savo padėjėjams-sekretoriams ar visuomeniniams konsultantams.
4. Susipažinęs su gautu šio straipsnio 3 dalyje nurodytu skundu, pareiškimu ar kitokiu pranešimu, Seimo narys turi teisę perduoti jį ištirti valstybės ar savivaldybių institucijai, kuriai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus priskirti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ši institucija apie baigto tyrimo rezultatus praneša asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą buvo atliktas tyrimas, taip pat tą skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą jai perdavusiam Seimo nariui.
5. Manydamas, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytame skunde, pareiškime ar kitokiame pranešime yra keliamas valstybinės svarbos klausimas, Seimo narys taip pat turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą tam klausimui ištirti arba kad tą klausimą parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėtų Seimo komitetas ar komisija. Šią teisę Seimo narys turi ir tais atvejais, kai jo netenkina šio straipsnio 4 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai.
9 straipsnis. Sąlygų susitikti su gyventojais sudarymas
1. Seimo nario prašymu savivaldybės administracija neatlygintinai suteikia Seimo nariui tinkamas patalpas susitikti su gyventojais. Prašymą suteikti patalpas susitikti su gyventojais Seimo narys pateikia iš anksto (paprastai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę) iki planuojamo susitikimo. Jeigu patalpose, kuriose Seimo narys pageidauja susitikti su gyventojais, tuo laiku turi vykti kitas renginys ar jos turi būti naudojamos kitiems svarbiems tikslams, savivaldybės administracija pasiūlo Seimo nariui kitas susitikti su gyventojais tinkamas patalpas arba kitą susitikimo laiką. Apie numatomą susitikimo vietą ir laiką Seimo narys gyventojams praneša pats.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Seimo narių susitikimai su gyventojais negali būti rengiami taip, kad būtų trikdomas institucijų, pareigūnų, kitų asmenų darbas.
3. Seimo nariui pagal šio straipsnio 1 dalį suteiktos patalpos negali būti naudojamos politinėms kampanijoms.
4. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „politinė kampanija“ suprantama taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ VEIKLOS NEPRIKLAUSOMUMO, MATERIALINĖS
IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
10 straipsnis. Seimo nario imunitetas
2. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo struktūrinių padalinių, frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
3. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Šiuo atveju pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
4. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš Seimo narį nutraukiamas, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
5. Krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis šio straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ar tuoj po jos. Be to, krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų.
11 straipsnis. Darbo apmokėjimas
1. Darbo užmokestis Seimo nariui mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu (toliau – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas).
2. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, gali būti taikomas ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus jei didinamas pareiginės algos bazinis dydis.
3. Seimo nariui negali būti nustatytas mažesnis darbo užmokestis negu kitiems Seimo nariams, taip pat Seimo nario darbo užmokestis jo kadencijos metu negali būti nemokamas arba sumažintas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties įstatymu gali būti laikinai nustatytas Seimo nario darbo užmokestis, mažesnis už nustatytąjį Seimo kadencijos pradžioje.
4. Seimo nario, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu.
5. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, remdamasi Seimo statute nustatyta tvarka, priima Seimo valdyba. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo statute nustatyta tvarka. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario darbo užmokestis, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio.
6. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.
7. Seimo statute nustatyta tvarka sprendžiama, ar pateisinamas pažiūromis ir politiniais tikslais grindžiamas Seimo narių nedalyvavimas Seimo, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdžiuose, jei šis nedalyvavimas nėra nuolatinis.
8. Seimo nario buvimas Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku ir ministru yra pateisinama priežastis, dėl kurios tas Seimo narys gali nedalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytuose posėdžiuose.
9. Seimo nariui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra suimtas, darbo užmokestis nemokamas už visą suėmimo laiką. Jeigu baudžiamasis procesas Seimo nariui nutraukiamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas) arba teismas dėl Seimo nario priima išteisinamąjį nuosprendį, tam Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas darbo užmokestis, kurio jis negavo dėl suėmimo.
10. Seimo nariui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirtas areštas ar laisvės atėmimas, darbo užmokestis nemokamas už visą laiką, kol jis atlieka paskirtą bausmę. Jeigu įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra panaikinamas, Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas darbo užmokestis, kurio jis negavo dėl bausmės atlikimo.
12 straipsnis. Biuras
1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos.
2. Patalpas Seimo nario biurui nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos patalpos suteikiamos nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui. Suteikiamos patalpos turi būti ne mažesnės kaip 12 m2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus, su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais.
13 straipsnis. Su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimas
1. Seimo nariui išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma.
2. Seimo nariui atlyginamos šios su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos:
1) Seimo nario ir jo padėjėjų-sekretorių tarnybinių telefoninių pokalbių, interneto, Seimo nario biuro telekomunikacijų išlaidos;
5) nešiojamųjų kompiuterių ir kitos kompiuterinės technikos įsigijimo ir (ar) nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto ir draudimo, taip pat programinės įrangos įsigijimo išlaidos;
6) Seimo nario biure esančios biuro, kompiuterinės technikos įsigijimo ir (ar) nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo, taip pat programinės įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat kai Seimo narys nuomojasi patalpas biurui, Seimo nario biuro patalpos nuomos ir išlaikymo išlaidos;
8) Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo, trumpalaikės automobilio nuomos (ne daugiau kaip už 7 dienas per mėnesį) išlaidos;
9) Seimo nario veiklos ataskaitos spausdinimo, platinimo ir kitos informacijos, susijusios su jo parlamentine veikla, pagaminimo išlaidos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimo išlaidos, interneto puslapio sukūrimo, domeno ir serverio apmokėjimo, reklamos socialiniuose tinkluose išlaidos;
10) Seimo nario su parlamentine veikla susijusios kelionės į užsienio valstybę gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, transporto išlaidos, susijusios su kelionės tikslais (kelionės į užsienio valstybę išlaidos ir vietinio transporto užsienio valstybės teritorijoje išlaidos) ir kompleksinio kelionės draudimo išlaidos, kai šiame punkte nurodytų išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija) ir kelionei pritaria Seimo valdyba;
11) vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario, nuosavybės teise neturinčio gyvenamosios patalpos vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo išrinktas, ir apygardose, kurios ribojasi su vienmandate rinkimų apygarda, kurioje jis buvo išrinktas, su parlamentine veikla susijusios apgyvendinimo vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo išrinktas, išlaidos;
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos skiriamos ir Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras.
4. Seimo vadovams, taip pat Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,4 VMDU dydžio suma, kitų komitetų ir komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 VMDU dydžio suma, kitiems Seimo nariams – 0,15 VMDU dydžio suma.
5. Seimo nario išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms, atitinkamų paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija.
6. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas lėšas Seimo kanceliarija kiekvieną mėnesį avansu perveda į šiam tikslui Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke.
8. Per biudžetinius metus Seimo nario nepanaudotos šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos, į kitus biudžetinius metus neperkeliamos.
10. Seimo nariui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra suimtas, šiame straipsnyje numatytos lėšos neskiriamos už visą suėmimo laiką.
11. Seimo nariui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirtas areštas ar laisvės atėmimas, šiame straipsnyje numatytos lėšos neskiriamos už visą laiką, kol Seimo narys atlieka paskirtą bausmę.
12. Pakeistos šio įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas šiame straipsnyje nustatytas maksimalus lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, dydis, gali būti taikomos ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.
14 straipsnis. Tarnybinių automobilių skyrimas
2. Seimo narys gali pasinaudoti tarnybiniu automobiliu su vairuotoju, kai jo kelionė susijusi su parlamentine veikla susijusių pareigų atlikimu.
15 straipsnis. Aprūpinimas būstu
1. Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.
2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priima Seimo valdyba.
3. Specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra jo specialiesiems poreikiams pritaikytų gyvenamųjų patalpų, Seimo valdybos sprendimu kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne didesnė kaip 1 VMDU dydžio suma per mėnesį.
4. Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.
16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas
17 straipsnis. Garantijos nutrūkus Seimo nario įgaliojimams
1. Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Seimo nariu eitas pareigas.
2. Seimo nariui, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, išmokama išeitinė išmoka. Buvusiam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių to Seimo nario darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių to Seimo nario paskutinės kadencijos darbo užmokesčių dydžio. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai ilgesnis negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis šiame straipsnyje laikomas pilnais kadencijos metais. Seimo nariui priklausanti išmokos suma išmokama dalimis kas mėnesį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte nustatytais pagrindais, vėl išrenkamas Seimo nariu.
3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto buvusio Seimo nario iš darbo, darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, ir tarnybos santykių gaunamos pajamos yra mažesnės negu jo gautas vidutinis mėnesinis Seimo nario darbo užmokestis, jam mažesnių pajamų gavimo laikotarpiu kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius kompensuojamas jo gauto vidutinio mėnesinio Seimo nario darbo užmokesčio ir atitinkamą mėnesį gaunamų pajamų skirtumas.
4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto buvusio Seimo nario iš darbo, darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, ir tarnybos santykių gaunamos pajamos yra didesnės negu jo gautas vidutinis mėnesinis Seimo nario darbo užmokestis, šio straipsnio 2 dalyje numatyta išmoka nemokama.
5. Seimo nario, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, šeimos nariams iš karto išmokama visa šio straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio išmoka.
PENKTASIS SKIRSNIS
SEIMO NARIŲ VEIKLA, NESUSIJUSI
SU TAUTOS ATSTOVO ĮGALIOJIMŲ VYKDYMU
18 straipsnis. Draudimas užsiimti veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, ir pareiga vengti interesų konflikto
1. Seimo narys negali užsiimti kita veikla, dirbti kitą darbą ir gauti kitą darbo užmokestį, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
2. Vykdydamas Tautos atstovo įgaliojimus, Seimo narys privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų įtarimų dėl tokio konflikto buvimo.
3. Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką.
4. Gavus informacijos, kad Seimo narys galbūt nevykdo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų reikalavimų, jo veiklą vertina Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys. Kai šis Seimo struktūrinis padalinys nustato, kad Seimo narys užsiėmė šiame įstatyme draudžiama veikla, dirbo šiame įstatyme draudžiamą darbą, gavo šiame įstatyme draudžiamą darbo užmokestį arba neišvengė interesų konflikto, apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
19 straipsnis. Kūrybinė veikla
2. Seimo nario kūrybinė veikla – jo veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria sukuriamas kūrinys, t. y. kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė.
3. Seimo nario kūrybinė veikla neapima:
1) paskaitų skaitymo (nesvarbu, ar už tai mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius) pagal oficialiai patvirtintas valstybės, savivaldybių ar privačių švietimo įstaigų, įskaitant aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijos tobulinimo institucijas, mokymo ar studijų programas; ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai draudžiama epizodiškai neatlygintinai skaityti paskaitas valstybės, savivaldybių ar privačiose švietimo įstaigose kaip kviestiniam svečiui, taip pat kad Seimo nariui apskritai draudžiama gauti atlyginimą už paskaitą, kuria sukuriamas kūrinys – kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti mokslo, kultūros ar meno vertybė;
2) dalyvavimo komerciniuose pramoginiuose renginiuose, audiovizualinės (televizijos, radijo, internetinės) žiniasklaidos laidose, taip pat kituose juridinių ar fizinių asmenų rengiamuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą juose arba juos kuriant (nesvarbu, ar už tai yra mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius); ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama epizodiškai neatlygintinai dalyvauti nepramoginiuose renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims, taip pat kad Seimo nariui apskritai neleidžiama už dalyvavimą nepramoginiuose renginiuose gauti atlyginimą, jeigu jis mokamas už kūrinio – kokybiškai naujos, originalios, niekada anksčiau neegzistavusios konkrečios mokslo, kultūros ar meno vertybės – sukūrimą;
3) teisės aktų koncepcijų ar projektų, strategijų, programų ar kitokių veiklos metmenų ar dokumentų rengimo, viešosios valdžios funkcijas atliekančių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų konsultavimo šiais klausimais, profesinės ekspertinės veiklos, taip pat valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklos vertinimo; ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama neatlygintinai dalyvauti rengiant šiame punkte nurodytus veiklos metmenis ar dokumentus ar vertinant valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklą, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų kitiems asmenims;
4. Seimo narys atlyginimą už kūrybinę veiklą gali gauti tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą autorinę sutartį ir tik tuo atveju, jeigu jis nebuvo ir nėra su asmeniu, atlyginančiu už tą kūrybinę veiklą, susijęs santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, ir jeigu šios sutarties pagrindu tarp Seimo nario ir to asmens nėra darbo, tarnybos ar jiems tolygių santykių.
5. Seimo narys, prieš priimdamas pasiūlymą skaityti paskaitą, jeigu dėl šios paskaitos skaitymo numatoma sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį ir (arba) jeigu už paskaitos skaitymą numatoma sumokėti atlyginimą, turi kreiptis į Seimo statute numatytą Seimo struktūrinį padalinį rekomendacijos. Šis struktūrinis padalinys kiekvienu atveju teikia išvadą, ar tokia Seimo nario veikla suderinama su Seimo nario statusu, t. y. ar ši veikla nepažeis Konstitucijos 60 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų apribojimų. Šis Seimo struktūrinis padalinys gali pasiūlyti Seimo nario paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose. Toks fiksavimas yra įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario paskaitą galima laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas skaitomą paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose laikomas įrodymu, kad paskaita nėra kūrinys.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytą rekomendaciją privaloma gauti ir tais atvejais, kai Seimo narys gauna pasiūlymą dalyvauti nepramoginiame renginyje ir už pasakytą kalbą ar kitokį pasirodymą tame renginyje gauti atlyginimą. Rekomendaciją duodantis Seimo statute numatytas Seimo struktūrinis padalinys gali pasiūlyti Seimo nariui savo kalbą ar kitokį pasirodymą renginyje fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose. Toks fiksavimas yra įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario kalbą ar kitokį pasirodymą tame nepramoginio pobūdžio renginyje galimą laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas savo kalbą ar kitokį pasirodymą šiame renginyje fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose laikomas įrodymu, kad ta kalba ar kitoks pasirodymas nėra kūrinys.
20 straipsnis. Turto valdymas ir pajamos iš turto
1. Seimo nario teisė valdyti, naudoti jam arba jam kartu su kitais asmenimis nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti apima ir teisę gauti iš šio turto pajamų, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius.
2. Seimo narys, kuris yra įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis, akcininkas ar dalininkas, negali šiame juridiniame asmenyje eiti pareigų, dirbti, eiti tarnybos, atlikti kitų funkcijų ar užduočių, turėti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) ar tai įmonei, įstaigai, organizacijai atstovauti.
3. Įstatymuose gali būti nustatytos tokios papildomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrintų, kad veikla įgyvendinant šią teisę neperaugtų į sistemingą darbą ar verslą ir kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto.
4. Seimo narys privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, pajamas ir sandorius.
21 straipsnis. Narystė asociacijose
1. Seimo nariui nedraudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastuoju ar garbės nariu.
2. Seimo narys gali eiti pareigas (įskaitant vadovo pareigas) bendrijoje, visuomeninėje organizacijoje ar kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, tačiau jis negali atstovauti tai bendrijai, visuomeninei organizacijai ar kitai asociacijai palaikant teisinius santykius su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), tai pat su kitomis (ne valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra pavesta atlikti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose nustatytomis formomis ir būdais dalyvauja įgyvendinant valstybės funkcijas. Šis apribojimas netaikomas Seimo nario veiklai atstovaujant politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS