Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2005 M. LIEPOS 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-367/3D-342 „dėl MĖŠLO IR SRUTŲ TVARKYMO APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2024 m.                    Nr.

Vilnius

 

Pakeičiame Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiame 6 punktą ir jį išdėstome taip:

6. Tirštasis mėšlas, gali būti laikomas laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose vadovaujantis Aprašo 14 punkte nustatytais reikalavimais.“

2. Pakeičiame 8 punktą ir jį išdėstome taip:

8. Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.“

3. Pakeičiame 14 punktą ir jį išdėstome taip:

14. Tirštąjį mėšlą laikant laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose, privaloma įrengti laikinas lauko rietuves laikantis šių reikalavimų:

14.1. vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo laikinos lauko rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Laikina lauko rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį;

14.2. vieta laikinai lauko rietuvei parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;

14.3. ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti laikinoje lauko rietuvėje, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo laikinos lauko rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį laikinoje lauko rietuvėje srutos neištekėtų už jo ribų;

14.4. laikinoje lauko rietuvėje mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 8 mėnesius;

14.5. laikina lauko rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;

14.6. laikina lauko rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;

14.7. laikinos lauko rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis laikinoje lauko rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriuos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai ribojasi, galima įrengti vieną laikiną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;

14.8. laikina lauko rietuvė turi būti taip įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų sumažintas amoniako emisijų ir kvapų sklidimas.“

4. Pakeičiame 161 punktą ir jį išdėstome taip:

161. Suminis bendrojo azoto kiekis, kuris patenka į dirvą su mėšlu ir (ar) srutomis, tręšiant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, neturi viršyti Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tręšiamųjų produktų aprašas), nustatytų normų.“

5. Pakeičiame 18 punktą ir jį išdėstome taip:

18. Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos. Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.“

6. Pakeičiame 23 punktą ir jį išdėstome taip:

23. Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais, tręšimo planą konkrečiam laukui sudaro vadovaudamasis Tręšiamųjų produktų aprašo 91 ir 92 punktų nuostatomis.“

7. Pripažįstame netekusiu galios 24 punktą.

8. Pakeičiame V skyrių ir jį išdėstome taip:

 

V SKYRIUS

KOMPOSTAVIMO TRĘŠIAMUOSIUOSE LAUKUOSE REIKALAVIMAI

 

33. Kompostuojant tręšiamuosiuose laukuose, kompostavimo rietuves privaloma įrengti laikantis šių reikalavimų:

33.1. tręšiamuosiuose laukuose įrengtose kompostavimo rietuvėse galima kompostuoti tirštąjį mėšlą su ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis;

33.2. vieta laukuose parenkama, kad kompostavimo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių. Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;

33.3. kompostavimo rietuvės neprivaloma uždengti, tačiau esant techninėms galimybėms rekomenduojama tai daryti;

33.4. kompostavimo rietuvė laukuose laikoma ne ilgiau nei 24 mėnesius;

33.5. kompostavimo rietuvės laikymo trukmė laukuose skaičiuojama nuo rietuvės įrengimo pradžios iki paskleidimo ir įterpimo į dirvą.“

9. Papildome VI skyriumi ir jį išdėstome taip:

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

34. Asmenys privalo vykdyti aplinkos monitoringą Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.

35. Aprašo nuostatų vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos institucijos ir pareigūnai, vykdantys aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.“

 

 

 

Aplinkos ministras

 

Žemės ūkio ministras