Projektas (4)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 14, 64 IR 81 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 591 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, taip pat PVM mokėtojas, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtas asmuo, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) nuo įsteigimo neviršijo ir (ar), kuris nenumato, kad jo pajamos viršys 60 tūkstančių eurų, turi teisę pasirinkti taikyti tokią specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką: prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis už tiekiamą žemės ūkio produkciją ją tiekiančiam PVM mokėtojui, o tais atvejais, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijantis PVM mokėtojas, – kai sumokamas atlygis už jas; jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu; kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Prašymas taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką teikiamas mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Apskaičiuojant PVM, speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka taikoma pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo ją taikyti pateikimo dienos. PVM mokėtojas, nebeatitinkantis šioje dalyje nurodytos pajamų ribos kriterijaus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios. PVM mokėtojas turi teisę atsisakyti taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios. PVM mokėtojui, netekusiam teisės taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką arba jos atsisakius, PVM už žemės ūkio produkciją ir PVM už šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijančių PVM mokėtojų prekes ar paslaugas, kurios buvo patiektos (suteiktos), bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.“
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 591 straipsniu
Papildyti Įstatymą 591 straipsniu:
„591 straipsnis. Specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkusio PVM mokėtojo PVM atskaita
PVM mokėtojo, pasirinkusio šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, teisė į PVM atskaitą atidedama iki tol, kol PVM už jam patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas šių prekių tiekėjui ir (arba) paslaugų teikėjui. PVM mokėtojas, netekęs teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos ar jos atsisakęs, turi teisę, laikydamasis šio skyriaus nuostatų, pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM, jeigu prekės bus naudojamos ar jau faktiškai panaudotos (paslaugomis bus naudojamasi ar jomis jau faktiškai pasinaudota) to PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai.“
3 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai PVM už prekes ir (arba) paslaugas apskaičiuojamas pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pirkimo PVM už jas gali būti atskaitomas, jeigu PVM mokėtojas turi šio Įstatymo reikalavimus atitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas šių prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, ir atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą, atitinkantį šio Įstatymo 81 straipsnio reikalavimus.“
4 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Mokėjimo įforminimas
Kai įsigyta prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) yra pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pirkėjas, mokėdamas atlygį, šį mokėjimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje įrašytas išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data, turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio antrasis egzempliorius atiduodamas prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), o pirmasis lieka pirkėjui. Be visų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, jame privalo būti nurodyta:
1) prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) PVM mokėtojo kodas, pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
2) pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jeigu turi), pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
3) PVM sąskaitos faktūros, kuria įformintas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias apmokama, tiekimas (teikimas), išrašymo data, serija ir numeris;
4) mokamo atlygio suma (išskyrus patį PVM) ir PVM suma. Jeigu yra mokama PVM suma, apskaičiuota nuo įtrauktų į apmokestinamąją vertę subsidijų ar dotacijų, ši suma turi būti nurodyta atskirai;
5 straipsnis. Pasiūlymas centriniam mokesčių administratoriui
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas