Įstatymo projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO nr. I-533 16, 20, 29 ir 31 straipsniŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹ IR 31² STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMas

2017 m.                           d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) sprendimų dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo įvertinus gyventojų nuomonę, seniūnijos formos ir seniūno priėmimo į  seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovo pareigas būdo (tiesioginiai rinkimai ar konkursas), priėmimas;“.

2. Papildyti 16 straipsnio 1 dalį nauju 47 punktu:

„47) seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo – tiesioginių rinkimų tvarkos nustatymas;“

3. Papildyti 16 straipsnio 1 dalį nauju 48 punktu:

„48) įstatymų numatyto tiesiogiai renkamo seniūno darbo užmokesčio nustatymas.“

2    straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį nauju 24 punktu:

„24) teikia savivaldybės tarybai siūlymą dėl įstatymuose nustatyto tiesiogiai renkamo seniūno darbo užmokesčio nustatymo;“

2. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį nauju 25 punktu:

„25) suteikia tiesiogiai išrinktam seniūnui atostogas, siunčia jį į komandiruotes, priima sprendimą dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, išskyrus, kai baigiasi seniūno kadencija, tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimams nutrūkus prieš terminą, kol bus išrinktas naujas seniūnas, arba tiesiogiai išrinktam seniūnui laikinai (dėl atostogų, komandiruotės, laikino nedarbingumo ir kt.) negalint vykdyti pareigų, paskiria seniūno pareigas laikinai eiti kitam toje savivaldybėje pareigas einančiam seniūnui.“

3    straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Papildyti 29 straipsnio 8 dalį nauja 17 dalimi:

„17) organizuoja tiesioginius seniūnų rinkimus.“

4    straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Seniūnija

1. Seniūnijos gali būti šių formų:

1) savivaldybės administracijos filialai;

2) biudžetinės įstaigos.

2. Seniūnija – biudžetinė įstaiga – gali būti steigiama, jeigu atitinka šiuos kriterijus:

1) seniūnija teikia aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas;

2) seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 1 500 gyventojų;

3) seniūnijoje nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtina patvirtinti ne mažiau kaip 7 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes.

3. Priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, savivaldybės taryba privalo įvertinti:

1) savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;

2) seniūnaičių sueigos sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo.

4. Pasikeitus bent vienam iš kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savivaldybės taryba sprendžia dėl seniūnijos formos keitimo tikslingumo.

5. Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai.

6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą.

7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Seniūnija turi sąskaitą banke.

8. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai:

1) seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui;

2) seniūnas į pareigas priimamas tiesioginių rinkimų būdu.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu:

„31¹ straipsnis. Seniūnas. Tiesiogiai renkamo seniūno ypatumai

1. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas –savivaldybės administracijos filialo vadovas – yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – yra įstaigos vadovas.

2. Seniūnas į pareigas priimamas konkurso būdu vadovaujantis Valstybės tarnybos ir šio įstatymo nuostatomis, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu seniūnai (biudžetinių įstaigų vadovai) toje savivaldybėje renkami tiesiogiai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – vadovo priėmimo į pareigas būdo taikomas visoms tos savivaldybės seniūnijoms – biudžetinėms įstaigoms.

3. Konkurso būdu į pareigas priimtas seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. Tiesiogiai išrinktas seniūnas atskaitingas savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui ir tos seniūnijos gyventojams.

4. Seniūnas turi herbinius antspaudus su valstybės herbu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu ir šiuos herbinius antspaudus naudoja teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Seniūno sprendimai įforminami įsakymais.

6. Vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu seniūną į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus tiesiogiai renkamą seniūną.

7. Jeigu seniūnas nėra renkamas tiesiogiai, į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalimis atkuriamas valstybės tarnautojo statusas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas, jeigu asmuo atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Priimant į seniūno pareigas netaikomos kitos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, numatančios galimybę į pareigas priimti be konkurso.

8.  Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.

9. Tiesiogiai renkamas seniūnas pareigas pradeda eiti kitą dieną po to kai baigiasi anksčiau toje seniūnijoje tiesiogiai išrinkto seniūno kadencija arba ne vėliau kaip per dvi savaites po galutinių tiesioginių seniūno rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

10. Tiesiogiai renkamam seniūnui taikomas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme numatyta kitaip.

11. Tiesiogiai renkamo seniūno įgaliojimai baigiasi, kai:

1) jis atsistatydina;

2) pasibaigia jo kadencija ir jis neperrenkamas kitai kadencijai;

3) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

4) jis miršta;

5) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

6) įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;

7) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

8) jis išvyksta gyventi už tos savivaldybės teritorijos ribų.

Sprendimą dėl seniūno įgaliojimų pasibaigimo, išskyrus, kai baigiasi seniūno kadencija, per 10 kalendorinių dienų nuo šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos priima tos savivaldybės meras.

12. Tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimams nutrūkus prieš terminą kol bus išrinktas seniūnas arba kai tiesiogiai išrinktas seniūnas laikinai (dėl atostogų, komandiruotės, laikino nedarbingumo ir kt.) negali vykdyti pareigų, tos savivaldybės meras seniūno pareigas paveda laikinai eiti kitam toje savivaldybėje pareigas einančiam seniūnui.

13. Kai tiesiogiai renkamas seniūnas neišrenkamas naujai kadencijai, jis turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojo (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Šioje dalyje nustatytu atveju seniūnas turi teisę grįžti į iki išrinkimo seniūnu eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šis asmuo iki išrinkimo seniūnu tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jam išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.

14. Tiesiogiai išrinkto seniūno darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokestį seniūnui (biudžetinės įstaigos vadovui).

15. Tiesiogiai išrinktas seniūnas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

16. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.“

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 31² straipsniu

Papildyti Įstatymą 31² straipsniu:

„31² straipsnis. Tiesioginiai seniūno rinkimai

1. Seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – renkamas ketveriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal paprastosios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa seniūnija.

2. Kandidatai į seniūnus turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatams į savivaldybės tarybos narius.

3. Tiesioginius seniūno rinkimus skelbia savivaldybės taryba, organizuoja savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką.

4. Tiesioginių seniūno rinkimų tvarkoje turi būti numatyta:

1)   rinkimų organizavimo tvarka;

2)   rinkimų komisijų įgaliojimai;

3)   rinkimų apylinkių sudarymo tvarka;

4)   rinkimų organizavimo apmokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarka;

5)   rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka;

6)   kandidatų kėlimo tvarka ir garantijos kandidatams;

7)   rinkimų agitacijos tvarka;

8)   parengtinė rinkimų organizavimo veikla;

9)   balsavimo ir balsų skaičiavimo tvarka;

10) rinkimų rezultatų nustatymo ir jų paskelbimo tvarka.

Tiesioginių seniūnų rinkimų tvarkoje gali būti numatytos ir kitos nuostatos, reikalingos tiesioginių seniūnų rinkimų organizavimui.

5. Tiesioginiai seniūnų rinkimai turi būti organizuojamai per 3 mėnesius po savivaldybės tarybos sprendimo dėl tiesioginių seniūnų rinkimo seniūnijose rengimo ir likus ne mažiau 2 mėnesiams iki tiesiogiai išrinktų seniūnų įgaliojimų pabaigos.

6. Išrinktu laikomas tas kandidatas į seniūnus, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 25 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų.

Jeigu pirmą kartą balsuojant dalyvavo mažiau kaip 25 procentai į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į seniūnus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant. Pakartotinio balsavimo data skelbiama kartu su pirmojo balsavimo galutiniais rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į seniūnus, surinkęs daugiausia balsų.“

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Lietuvos Respublikos Seimo narys                                                                 Algis Strelčiūnas