I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų (toliau – planai) organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, įsigaliojimo, keitimo ir koregavimo tvarką.
2. Taisyklės taikomos rengiant, koreguojant, keičiant, derinant, tikrinant ir tvirtinant planus, nustatytus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje. Planai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, ir Taisyklių nuostatomis.
3. Pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pagal teritorijų planavimo lygmenį – savivaldybės ir vietovės lygmens.
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB, sukuriančioje Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), su visais pakeitimais
II SKYRIUS
PLANAVIMO TIKSLAs IR OBJEKTAS
5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo tikslai – nustatyti aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodyti šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą, kad visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.
6. Planavimo objektas – savivaldybės teritorijoje esama ir planuojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir (ar) jos dalys.
III SKYRIUS
PLANAVIMO ORGANIZATORIAI IR PLANŲ RENGĖJAI
7. Planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, turintys planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai), vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali teikti pasiūlymus planavimo organizatoriams dėl savivaldybės ar vietovės lygmens plano rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo. Priėmus sprendimą rengti, koreguoti ar keisti siūlomą planą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, prieš patvirtinant planą – Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašo plano sprendinių įgyvendinimo sutartį.
8. Rengti planus, vadovauti planavimo darbams turi teisę asmenys, nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje.
IV SKYRIUS
PLANAVIMO PROCESAS
9. Planas pradedamas rengti savivaldybės tarybos sprendimu dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimo dėl plano rengimo ir planavimo tikslų projektas, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos, turi būti paskelbtas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai), nustatyta tvarka.
10. Planavimo procesą sudaro šie etapai:
11. Kiekvienas plano rengimo etapas gali būti pradedamas tik baigus ankstesnįjį. Planavimo proceso metu planavimo organizatorius raštu turi pritarti rengimo etapo sprendiniams.
V SKYRIUS
PARENGIAMASIS ETAPAS
12. Planavimo organizatorius parengiamojo etapo metu nurodo planuojamą teritoriją (savivaldybės lygmens plano planuojama teritorija yra savivaldybės teritorija), pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą.
13. Planavimo organizatorius planavimo darbų programoje:
13.1. atsižvelgdamas į planavimo tikslą, nustato plano uždavinius:
13.1.1. numatyti geriamojo vandens ir nuotekų sistemų plėtrai reikalingas teritorijas;
13.1.2. numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonas;
13.1.3. numatyti pagrįstas konkrečias teritorijas, paimti žemę visuomenės poreikiams;
13.1.4. numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai funkcionuoti reikalingus servitutus;
13.1.5. atlikti alternatyvų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimą (toliau – ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita);
13.1.6. numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statinių vietas (šis reikalavimas taikomas vietovės lygmens planui);
13.1.7. nurodyti kitus teisės aktais pagrįstus uždavinius;
13.1.8. numatyti klimato kaitos poveikio švelninimo priemones, susijusias su klimato kaitos padariniais; aplinkos kokybei gerinti skirtus gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir juos įgyvendinančias priemones (iš kritulių vandens susidarančioms paviršinėms nuotekoms sulaikyti ir jų absorbcijai skirtas infrastruktūras, atviras kritulių vandens kaupyklas (akumuliacinius tvenkinius), žalos aplinkai prevencijos priemones ir kitas priemones neigiamam poveikiui mažinti);
13.1.9. nustatyti prioritetinės infrastruktūros plėtros etapus, jei plane planuojama prioritetinė infrastruktūra;
13.2. nurodo, kokius tyrimus ir galimybių studijas reikia atlikti. Planavimo organizatorius gali numatyti atlikti:
13.2.1. dirvožemio, grunto sudėties ir taršos tyrimus;
13.2.2. gruntinio vandens lygio ir svyravimo tyrimus;
13.2.3. tyrimus, įvertinančius planuojamą teritoriją ir jos prieigas, jei tokie tyrimai neatlikti ar nepakankami;
13.2.4. kitus tyrimus, reikalingus planui rengti;
13.2.5. papildomai – galimybių studiją, kad būtų nustatytos teritorijos planavimo sąlygos (toliau – planavimo sąlygos);
13.3. vadovaudamasis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas), nuostatomis, nustato ir nurodo, ar bus atliekama plano atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui (toliau – SPAV) atlikti, ar bus atliekamas plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas;
13.4. nurodo, ar reikia parengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros koncepciją (toliau – koncepcija), numato, ar bus atliekamas jos nepriklausomas profesinis vertinimas. Koncepcija rengiama planavimo organizatoriaus pasirinkimu ir (ar) kai numatomos kelios sprendinių alternatyvos (tarp jų – rengiant SPAV).
14. Parengiamajame etape planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programą Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir Visuomenės informavimo nuostatuose nustatyta tvarka.
15. Prieš pradėdamas rengti planą, planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo, Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas), nustatyta tvarka, raštu kreipiasi dėl planavimo sąlygų pateikimo.
16. Planavimo sąlygas teikia:
16.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra;
16.2. savivaldybės administracijos direktorius;
16.3. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
16.4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, jei į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir (ar) kultūros paveldo vietovės ir (ar) jų apsaugos zonos;
16.5. geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, regioniniai viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, kiti planuojamoje teritorijoje esančių ir teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojai;
16.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;
16.7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos;
16.8. saugomos teritorijos direkcija – pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas);
16.9. Aplinkos apsaugos agentūra – pagal Tvarkos aprašą;
16.10. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra pasienio ruožas;
16.11. viešoji įstaiga „Transporto kompetencijų agentūra“, kai planuojama statinius ir (ar) įrenginius statyti ir (ar) rekonstruoti:
16.11.1. aerodromo apsaugos zonose ir aerodromo triukšmo apsaugos zonose;
16.11.2. bendrosiose civilinės aviacijos radiolokatorių apsaugos zonose;
16.11.3. 30 m ir aukštesnius virš žemės paviršiaus pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies;
16.12. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojama statinius ir (ar) įrenginius statyti ir (ar) rekonstruoti:
16.12.1. aerodromų apsaugos zonose;
16.12.2. bendrosiose karinių radiolokatorių apsaugos zonose;
16.12.3. 30 m ir aukštesnius virš žemės paviršiaus pasienio ruože;
16.13. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – pagal Tvarkos aprašą;
16.14. Valstybinė miškų tarnyba;
17. Taisyklių 16 punkte nenurodytos institucijos, kai planuojama teritorija (jos dalis) patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos planuojamai veiklai, nurodo gauti 16 punkte išvardytų institucijų ir (ar) asmenų pritarimą.
18. Planavimo sąlygos išduodamos Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
19. Planavimo organizatorius skelbia konkursą parinkti plano rengėją Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Planavimo organizatorius sudaro sutartį su plano rengėju ir pateikia jam sprendimą dėl plano rengimo, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, planuojamos teritorijos schemą, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, mokslinių tyrimų ataskaitas ir kitus reikiamus duomenis. Kiekvienu konkrečiu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo planavimo tikslų ir plano uždavinių, jų gavimas gali būti numatytas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose arba plano rengimo sutartyje.
VI SKYRIUS
RENGIMO ETAPAS
20. Planų rengimo etapą sudaro šios stadijos: esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas, sprendinių konkretizavimas.
21. Esamos būklės įvertinimo stadijoje, atsižvelgiant į planavimo tikslą ir planavimo darbų programą:
21.1. atliekama planuojamoje teritorijoje esančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklės analizė, šios infrastruktūros objektų išdėstymo ir jų plėtros galimybių vertinimas, parengiamos prognozės ir įvertinamos problemos, individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (ar) individualaus nuotekų tvarkymo esamų objektų išdėstymas, klimato kaitos poveikis urbanizuotų teritorijų hidrologiniam režimui, paviršiaus nuotėkio reguliavimo rizikos (pvz., nuotakyno užsikimšimas arba gedimas) esant padidėjusiam ar ekstremaliam kritulių kiekiui;
21.2. atliekama geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikio analizė ir įvertinimas;
21.3. konkretizuojama lauko gaisrinio vandentiekio, skirto pastatams gesinti, tinklų ir statinių būklė (vandenvietės (gręžinio) pajėgumai);
21.4. išnagrinėjami savivaldybės lygmens bendrojo plano, planuojamoje teritorijoje galiojančių vietovės lygmens bendrojo plano (kai jis parengtas) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai:
21.4.1. naujų teritorijų plėtros, esamų teritorijų atnaujinimo galimybės;
21.4.2. savivaldybės teritorijos gamtinė aplinka, esamos ir planuojamos susisiekimo komunikacijos, gamtinis karkasas, želdynų sistema (miestų savivaldybių teritorijose), probleminės situacijos ir arealai, probleminių teritorijų pertvarkymo kryptys.
22. Esamos būklės vertinimo stadijoje parengiamas brėžinys, kuriame, atsižvelgiant į atitinkamo lygmens bendrojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje, pažymima esama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir jos apsaugos zonos (jeigu jos nustatytos), požeminio vandens, vandenvietės ir jų apsaugos zonos (jeigu jos nustatytos), nuotekų valymo įrenginiai ir jų apsaugos zonos (jeigu jos nustatytos), teritorijos, kuriose taikomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir individualus nuotekų tvarkymas, esamos gatvės ir keliai, valstybiniai miškai, saugomos teritorijos ir jų apsaugos zonos, į gamtinį karkasą patenkančios teritorijos, nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir vietovės, jų teritorijos ir apsaugos zonos, gamtinis karkasas, probleminės teritorijos (urbanizuotos teritorijos, kuriose dėl padidėjusio kritulių kiekio yra poplūdžių rizika).
23. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje:
23.1. parengiama koncepcija, jei planavimo darbų programoje numatyta ją rengti, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius;
23.2. vadovaujantis Taisyklių 1 priedu išnagrinėjamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvos. Atliekamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvų ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimas (parengiama ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita). Alternatyvos pagrindžiamos ekonominiais skaičiavimais ir poveikiu aplinkai. Ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita teikiama derinti Aplinkos projekto valdymo agentūrai, ši per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos pateikia derinimo išvadas dėl ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaitos aplinkosaugos vertinimo dalies. Ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita koreguojama atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Sprendimai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdo (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vamzdynais, individualių geriamojo vandens gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių įrengimo ar statymo) priimami išnagrinėjus alternatyvas. Parenkamas ekonomiškai tinkamiausias, priimtiniausias ir aplinkosaugos požiūriu saugiausias būdas. Parenkant būdą, reikia įvertinti sprendimo poveikį geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų didėjimui ar mažėjimui. Nuotekų tvarkymas turi būti organizuojamas, kad atitiktų aplinkosaugos reikalavimus, nustatytus Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, ir Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Aglomeracijų ribose planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo sistemos ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, kai dalyje aglomeracijos teritorijos planavimo metu naudojamos individualiosios nuotekų tvarkymo sistemos užtikrina nuotekų išvalymą iki tos aglomeracijos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų reikalavimų arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina pagrįstai didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir tai ekonomiškai pagrįsta atliekant alternatyvų vertinimą;
23.3. vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atliekamas SPAV, jei parengiamajame etape nuspręsta šį vertinimą atlikti;
23.4. nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijas;
23.5. vadovaujantis gyventojų tankio ir planuojamos miesto, miestelio plėtros kriterijais, detalizuotais Taisyklių 2 priede pateiktoje metodikoje, nustatomos aglomeracijų ribos;
23.6. nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir probleminių teritorijų pertvarkymo kryptys, įgyvendinimo etapai (eiga, eiliškumas) ir finansavimo šaltiniai, numatoma, kuriose teritorijose bus plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuriose viešasis geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas bus vykdomas kitomis priemonėmis. Nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (ar) individualus nuotekų tvarkymas, parengiami perspektyviniai infrastruktūros planuojamoje teritorijoje modeliai;
23.7. nustatomi prioritetiniai savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo principai ir etapai;
23.8. nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos;
23.9. nustatomi lauko gaisrinio vandentiekio, skirto pastatams gesinti, tinklų ir statinių sprendiniai;
24. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami konkretūs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros sprendiniai aiškinamasis raštas ir brėžiniai, numatomi probleminių teritorijų tvarkymo reikalavimai, poplūdžių rizikos mažinimo priemonės.
VII SKYRIUS
PLANO SUDĖTIS IR TURINYS
25. Planą sudaro aiškinamasis raštas (tekstinė dalis), brėžiniai (grafinė dalis) ir planavimo procedūrų dokumentai. Planas rengiamas 3 egzemplioriais. Plano sprendiniai įrašomi į kompiuterinę laikmeną.
26. Aiškinamajame rašte nurodoma informacija apie planuojamos teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę, plėtros galimybių ir probleminių situacijų analizę, pagrindžiami teritorijų plėtros poreikiai nurodant gyventojų skaičiaus pokytį, pateikiami duomenys ir ekonominiai skaičiavimai, gauti rengiant koncepciją, vertinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvas ir konkretizuojant sprendinius, pagrindžiami brėžiniuose pateikti sprendiniai, naudota plano rengimo metodika ir kiti susiję paaiškinimai, aprašomos žalos aplinkai prevencinės priemonės ir kitos priemonės neigiamam klimato kaitos poveikiui mažinti, aprašoma ir pagrindžiama iš kritulių vandens susidarančioms paviršinėms nuotekoms sulaikyti ir jų absorbcijai skirtų infrastruktūrų, atvirųjų kritulių vandens kaupyklų (akumuliacinių tvenkinių) nauda;
27. Plano brėžiniai pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius rengiami 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“. Savivaldybės lygmens planų (planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) bendrumu) brėžiniai rengiami masteliu M1:20 000–M1:50 000 naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir informaciją, vietovės lygmens planų (planuojamos savivaldybės teritorijos dalys) – masteliu M 1:2 000–M 1:10 000 naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir informaciją. Planų brėžiniai rengiami masteliu M 1:500–M 1:2 000 naudojant Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenis arba, jeigu reikiamų duomenų nėra, ant atitinkamo mastelio naujo topografinio plano. Topografinis planas gali būti tikslinamas (jeigu reikia) plano rengimo metu.
28. Pagrindiniame brėžinyje pažymima:
28.1. pagal prioritetines plėtros kryptis nustatytos aglomeracijos, viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos, valstybinės ir privačios žemės sklypai, administracinių vienetų ribos;
28.2. esama ir planuojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (požeminio vandens vandenvietės, vandentiekio siurblinės, vandens talpyklos, vandentakiai, gaisrinis vandentiekis, magistraliniai ir skirstomieji vandentiekio tinklai, lauko nuotakynai, nuotekų siurblinės, nuotekų valyklos ir kiti šios infrastruktūros objektai) ir jos apsaugos zonos, numatyti servitutai ir teritorijos, suplanuotos paimti visuomenės poreikiams;
28.3. teritorijos, kuriose taikomas ir numatomas taikyti individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualusis nuotekų tvarkymas;
28.4. esami ir planuojami inžinerinių komunikacijų koridoriai, gatvių raudonosios linijos;
28.5. požeminio vandens vandenviečių, nuotekų valymo įrenginių ir jų apsaugos zonos, esamos ir planuojamos susisiekimo komunikacijos, valstybiniai miškai, saugomos teritorijos ir kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos, gamtinis karkasas;
28.6. teritorijos, kuriose būtina taikyti ir (ar) diegti atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo priemones, ir priemonės (užtvindymo mažinimo ar kt.) pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas;
28.7. teritorijos, kuriose bus numatomos iš kritulių vandens susidarančioms paviršinėms nuotekoms sulaikyti ir jų absorbcijai skirtos infrastruktūros, atviros kritulių vandens kaupyklos (akumuliaciniai tvenkiniai).
29. Sprendiniai turi būti parengti pagal Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d įsakymu Nr. D1-1009 „Dėl Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijos patvirtinimo“ (toliau – Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija). Jeigu viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, rengiami papildomi brėžiniai. Brėžinių grafiniai ir spalviniai žymėjimai turi atitikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, Lietuvos standarte LST 1569 „Statinio projektas. Lauko inžinerinių tinklų grafiniai ženklai“ nurodytus žymėjimus. Sprendiniai ir kita informacija žymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse. Jeigu plane nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, šių teritorijų erdviniai duomenys sudaromi vadovaujantis Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-700 „Dėl Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo“.
30. Planavimo procedūrų dokumentai yra:
30.1. savivaldybės tarybos sprendimas dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
30.2. planavimo darbų programa;
30.4. visuomenės dalyvavimo ataskaita;
30.5. planavimo organizatoriaus pritarimas koncepcijai ir koncepcija, jei ji rengta;
30.6. koncepcijos nepriklausomo profesinio įvertinimo išvada, jei planavimo darbų programoje numatyta vertinimą atlikti;
30.7. SPAV ataskaita (jeigu vertinimą atlikti numatyta programoje);
30.8. Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas;
30.9. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo aktas;
30.10. ekonominio vertinimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMASIS ETAPAS
31. Baigiamąjį etapą sudaro:
31.1. plano sprendinių viešinimas;
31.2. plano derinimas Teritorijų planavimo komisijoje;
31.3. plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;
31.4. plano tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
32. Rengiant naują arba keičiant planą, viešinimo procedūros atliekamos Visuomenės informavimo nuostatuose nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka. Koreguojant planą, viešinimo procedūros atliekamos Visuomenės informavimo nuostatuose nustatyta supaprastinta teritorijos planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka (išskyrus plano techninių klaidų taisymo atvejus). Planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu ir Visuomenės informavimo nuostatais.
33. Prieš teikiant planą derinti Teritorijų planavimo komisijai, reikia gauti planavimo organizatoriaus pritarimą. Teritorijų planavimo komisijos sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatyme. Planas teikiamas derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita.
34. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, suderintas planas teikiamas tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Planas tikrinamas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
35. Kai valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria, kad planas būtų teikiamas tvirtinti, planavimo organizatorius teikia šį planą tvirtinti savivaldybės tarybai.
36. Patvirtintas planas ir teisės aktas, kuriuo patvirtintas planas, registruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“.
IX SKYRIUS
PLANO GALIOJIMAS, KEITIMAS, KOREGAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
37. Savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas planas, su nuoroda į šį planą skelbiamas Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
38. Planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Patvirtinto plano sprendiniai galioja neterminuotai arba kol savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės lygmens planas ar vietovės lygmens planas pripažįstamas savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi ar parengiamas ir patvirtinamas jį keičiantis to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentas.
39. Planas gali būti keičiamas ar koreguojamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio nuostatomis.
40. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo laikantis Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje nustatytų specialiojo teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Planas keičiamas, kai sprendimą rengti planą priėmusi savivaldybės institucija nusprendžia rengti naują (jį keičiantį) anksčiau suplanuotos arba didesnės teritorijos, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, to paties teritorijų planavimo lygmens planą. Planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti visus jo sprendinius.
41. Planas keičiamas laikantis Teritorijų planavimo įstatymo, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų ir Taisyklėse nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią plano tvirtinimo procedūrą. Sprendimą dėl plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima savivaldybės taryba.
42. Sprendimą dėl plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Jeigu planas pripažintas savivaldybės bendrojo plano dalimi, jo sprendiniai keičiami ir (ar) papildomai nustatomi atitinkamai koreguojant savivaldybės bendrąjį planą. Jeigu planas nepripažintas bendrojo plano dalimi ir nepriimtas sprendimas jį keisti, šis planas gali būti koreguojamas:
42.1. kai numatomi keisti plano sprendiniai ir (ar) papildomai nustatomi sprendiniai neprieštarauja nustatytiems planavimo tikslams ir plano uždaviniams;
42.2. kai ištaisomos techninės klaidos tekstinėje dalyje ir (ar) brėžiniuose;
42.3. kai panaikinami plano sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;
42.4. kai yra priimtas teismo sprendimas, kad plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti planą.
43. Taisyklių 42.3 papunktyje nurodytais atvejais planas koreguojamas savivaldybės tarybos sprendimu (pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir šio dokumento grafinę dalį, jeigu techninė klaida padaryta grafinėje dalyje), jis nederinamas ir netikrinamas. Kitais koregavimo atvejais planavimo organizatorius nusprendžia, ar reikia Tvarkos apraše nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklių 16 punkte nurodytas institucijas ir asmenis dėl naujų planavimo sąlygų, ar bus atliekamas SPAV, ar rengiama koncepcija. Koreguojant planą, viešinimo procedūros atliekamos Visuomenės informavimo nuostatuose nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka (išskyrus plano techninių klaidų taisymo atvejus, kai informacija apie priimtą sprendimą ištaisyti plano klaidą skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje). Koreguotas planas (išskyrus plano techninių klaidų taisymo atvejus) derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas ta pačia tvarka, kaip ir planas.
44. Rengiant, keičiant ir (ar) koreguojant planą, plano sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, atsižvelgiama į Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1292 „Dėl Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano patvirtinimo“, nuostatas ir šio plano įgyvendinimo priemonių sąrašą.
45. Patvirtinus planą, planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo, atlikdamas sprendinių įgyvendinimo stebėseną, nuolat kaupia ir analizuoja informaciją kuriose gyvenamosiose vietovėse renovuota ar pastatyta geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, ir apie šių sistemų skaičių, apie prisijungusių gyventojų ir gyventojų, kuriems sudaryta galimybė prisijungti prie naujai įrengtų geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, skaičių, investicijų poreikį, teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką įgyvendinant plano sprendinius, parengia stebėsenos ataskaitą. Stebėsenos ataskaita rengiama už kiekvienus metus. Ji turi būti parengta iki kitų metų sausio 31 dienos. Parengta ataskaita skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
46. Plano sprendinių įgyvendinimo programas rengia planavimo organizatorius.
49. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo patvirtintų aglomeracijų ribų nustatymo privalo pateikti Aplinkos ministerijai erdvinių duomenų rinkinius, atitinkančius Direktyvos 2007/2/EB 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
