Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.07.02:2024 „SLĖPTUVĖS, KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIO IR PRIEDANGOS PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2024 m.                                   d. Nr. D1-       

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ 5.1 papunkčiu:

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad iki Reglamento įsigaliojimo pradėtas slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų projektavimas baigiamas vykdyti pagal projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus.

 

 

 

Aplinkos ministras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m.                      d. įsakymu Nr. D1-    

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.07.02:2024

SLĖPTUVĖS, KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIO IR PRIEDANGOS PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) nustato minimalius reikalavimus, kurie privalomi naujai projektuojamam ir įrengiamam:

1.1. slėptuvės pastatui, patalpoms;

1.2. statiniui, patalpoms, kuriose dirbs gyventojai, užtikrinantys valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, arba dirbs gyventojai, turintys priskirtų būtinų užduočių. Tokiame statinyje privalo būti projektuojama ir įrengiama, slėptuvei keliamus Reglamento reikalavimus atitinkanti, patalpa arba šiame papunktyje minimiems gyventojams projektuojamas statinio priklausinys – slėptuvės pastatas, atitinkantis slėptuvei keliamus Reglamento reikalavimus;

1.3. visuomenės poreikiams naudojamam statiniui. Tokį statinį privaloma pritaikyti pagal kolektyvinės apsaugos statiniui, jo patalpoms keliamus Reglamento reikalavimus;

1.4. visuomenės poreikiams naudojamam statiniui (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių; aukštybiniam (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiam gyvenamajam namui. Šiame papunktyje išvardintuose statiniuose arba jų priklausiniuose turi būti suprojektuota ir įrengta, Reglamento reikalavimus atitinkanti, priedangos patalpa. Jei šiame papunktyje išvardintuose statiniuose arba jų priklausiniuose priedangos patalpa nenumatoma, priedanga turi būti projektuojama kaip minėtiems statiniams priklausantis inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).

2. Projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, privalo parinkti projektinius sprendinius, kurie įgyvendintų Reglamente nustatytus minimalius reikalavimus projektuojamai slėptuvei, kolektyvinės apsaugos statiniui ar priedangai.

3. Į Reglamente nustatytus reikalavimus rekomenduojama atsižvelgti:

3.1. Rekonstruojant esamus statinius ar patalpas, jeigu juose parinkta arba numatoma parinkti slėptuvę, kolektyvinės apsaugos statinį ar priedangą;

3.2. Įrengiant esamus statinius ar patalpas, jeigu juose parinkta arba numatoma parinkti slėptuvę, kolektyvinės apsaugos statinį ar priedangą. 

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

4. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos normatyvinius dokumentus ir kitus teisės aktus:

4.1. Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą;

4.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą;

4.3. Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“;

4.4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

4.5. Lietuvos higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“;

4.6. Lietuvos higienos normą HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;

4.7. Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“;

4.8. Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“;

4.9. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;

4.10. Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

4.11. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 „Dėl normatyvinių statinio saugos dokumentų patvirtinimo“;

4.12. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

4.13. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ patvirtinimo“;

4.14. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 233 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ patvirtinimo“;

4.15. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“;

4.16. Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1-196 „Dėl pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“.

 

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

5. Reglamente vartojamos sąvokos atitinka jų apibrėžimus, pateiktus Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme [4.1], Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [4.2].

 

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI SLĖPTUVĖS PROJEKTAVIMUI IR ĮRENGIMUI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI SLĖPTUVEI

 

6. Slėptuvės plotas parenkamas pagal ekstremaliųjų situacijų ar karo metu numatomų apsaugoti gyventojų skaičių [4.1, 4.3].

7. Maksimalus pastato ar jo dalies plotas skirtas slėptuvei – 900 m2.

8. Bendrojo ploto poreikis vienam gyventojui slėptuvėje nenustatomas, tačiau nustatomas žmonių apsaugos ploto poreikis slėptuvėje vienam gyventojui.

9. Slėptuvės parengimo naudojimui laikas nustatytas Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos apraše [4.3].

10. Parengiant slėptuvę naudojimui atliekamas slėptuvės hermetizavimas, vėdinimo įrangos paruošimas, apsauginių konstrukcijų išmontavimas, vandens atsargų sukaupimas, maisto ir kuro atsargų pristatymas.

11. Slėptuvė po parengimo be papildomo aprūpinimo turi būti tinkama naudoti ne mažiau, kaip 3 paras.

12. Nesant ekstremaliosios situacijos ar karo slėptuvė negali būti naudojama kitai paskirčiai, jeigu Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos aprašas [4.3] nenustato kitaip.

13. Slėptuvėje turi būti projektuojama ir įrengiama apsauga nuo kinetinių grėsmių, kenksmingų medžiagų, dujų ir aerozolių prasiskverbimo.

14. Slėptuvės apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės yra pasirenkama priklausomai nuo slėptuvės įrengimo vietos ir atstumo iki jonizuojančią spinduliuotę galinčių skleisti objektų.

15. Slėptuvėje užtikrinama apsauga nuo stichinių, katastrofinių meteorologinių, išskyrus hidrologinius, reiškinių.

16. Slėptuvėje privalo nuolatos būti vienas pirmosios medicininės pagalbos priemonių rinkinys ne mažiau kaip 10 žmonių.

17. Slėptuvėje turi būti įgyvendinta galimybė žmogų su judėjimo negalia transportuoti kitų žmonių pagalba.

18. Slėptuvėje įrengiamos šios pagrindinės ir pagalbinės patalpos:

18.1. pagrindinės patalpos:

18.1.1. įėjimo ir išėjimo patalpa (toliau – įėjimas/išėjimas), kuriai keliami šie reikalavimai:

18.1.1.1. įėjimo į slėptuvę maršrutas turi būti numatytas toks, kad riboto judrumo asmenį į slėptuvę būtų galima nugabenti neštuvais;

18.1.1.2. mažiausias įėjimo/išėjimo patalpos plotis – 1,6 m;

18.1.1.3. turi būti vienas įėjimas/išėjimas bei ne mažiau kaip vienas avarinis išėjimas, orientuoti vienas nuo kito skirtingomis kryptimis ir nutolę vienas nuo kito ne mažiau nei 10 m;

18.1.1.4. slėptuvės įėjimo/išėjimo lauko durų erdvė turi būti apsaugota nuo užgriuvimo įrengiant papildomą tambūrą arba stogelį ir apsauginę sienelę su 90° posūkiu prieš duris, kurie nepablogintų patekimo į slėptuvę;

18.1.1.5. įėjimo/išėjimo durys iš lauko pusės turi būti atsparios ne mažesniam kinetiniam poveikiui nei siena, kurioje tos durys yra sumontuotos bei atitikti EI 60 degumo klasės reikalavimus;

18.1.1.6. įėjimo/išėjimo durys iš žmonių apsaugos patalpų pusės turi būti hermetiškos;

18.1.1.7. slėptuvės įėjimo/išėjimo durų plotis turi būti ≥ 0,9 m arba didesnis, kad būtų užtikrinta galimybė įnešti slėptuvės įrangą; slėptuvės įėjimo/išėjimo durų aukštis turi būti ≥ 1,9 m;

18.1.1.8. įėjimo/išėjimo durys atidaromos žmonių evakuacijos kryptimi; rekomenduojama, kad durys nebūtų išdėstytos vienos prieš kitas;

18.1.1.9. įėjimo/išėjimo patalpoje turi būti įrengtas vandens čiaupas ir grindų trapas;

18.1.2. avarinis išėjimas (anga, avarinis tunelis, avarinio išlipimo šachta) turi vesti už pastato griūties zonos arba būti apsaugotas nuo užgriuvimo, avariniam išėjimui keliami šie reikalavimai:

18.1.2.1. horizontalaus avarinio išėjimo tunelio matmenys: plotis ≥ 1,2 m, aukštis ≥ 2 m; vertikalios avarinio išlipimo šachtos su kopėtėlėmis matmenys: plotis ≥ 1,2 m, ilgis ≥ 0,9 m;

18.1.2.2. avarinės angos matmenys turi būti ne mažiau kai 800 × 800 mm;

18.1.2.3. avarinės angos apačia iš vidinės pusės turi būti ne aukščiau 1,2 m nuo grindų lygio;

18.1.2.4. avariniai liukai atidaromi į žmonių apsaugos patalpos vidų;

18.1.2.5. žmonių apsaugos patalpos atitvaroje įrengiamas avarinis liukas turi būti hermetiškas;

18.1.3. žmonių apsaugos patalpa, kuriai keliami šie reikalavimai:

18.1.3.1. žmonių apsaugos/saugios darbo vietos patalpų plotas slėptuvėje vienam asmeniui ne mažesnis kaip 2 m2;

18.1.3.2. įrangai reikalingas plotas vertinamas papildomai;

18.1.3.3. jei reikalingas žmonių apsaugos patalpos plotas yra didesnis nei 90 m2, ji dalinama į du skyrius;

18.1.4. medicinos punktas, kurio plotas ne mažesnis kaip 9 m2, įrengiamas kai slėptuvės plotas > 135 m2 arba medicinos postas kitoje patalpoje, kuriam skiriama ne mažiau kaip 2 m2, įrengiamas kai slėptuvės plotas ≤ 135 m2;

18.2. pagalbinės patalpos:

18.2.1. sanitariniai mazgai, kuriems keliami šie reikalavimai:

18.2.1.1. tualeto kabina ne mažesnė nei 0,7 m2;

18.2.1.2. kai slėptuvė projektuojama mažiau nei 25 žmonėms, galima naudoti sausuosius tualetus, kuriems numatoma ne mažiau 0,3 m2 grindų ploto;

18.2.1.3. sanitariniai mazgai įrengiami prie išorinių slėptuvės sienų;

18.2.2. maisto sandėlis su maisto ruošimui skirta zona (virtuve), kuriems keliami šie reikalavimai:

18.2.2.1. virtuvei skiriama ne mažiau kaip 2 m2, joje numatoma vieta mikrobangų krosnelei, šaldytuvui ir vandens šildytuvui;

18.2.2.2. maisto sandėlis privalomas, kai slėptuvė skirta daugiau kaip 25 žmonių, skiriant jam 5 m2, didinant jį 3 m2 kiekvienam papildomam 150 žmonių; jeigu nustatytas maisto sandėlio plotas viršija > 16 m2, planuojamos dvi ar daugiau patalpų, kurios išdėstomos skirtingose slėptuvės vietose;

18.2.3. vandens atsargų patalpa, kuriai keliami šie reikalavimai:

18.2.3.1. vandens atsargų patalpa įrengiama,  kai slėptuvė skirta ne mažiau kaip50 žmonių;

18.2.3.2. vandens atsargoms saugoti reikalingas patalpos plotas nustatomas įvertinus saugomo vandens tūrį;

18.2.4. avarinio nuotekų rezervuaro patalpa įrengiama esant būtinumui;

18.2.5. Slėptuvėje netransportuojamiems ligoniams be slėptuvei numatytų patalpų papildomai turi būti: ligonių apsaugos patalpos (ploto norma vienam ligoniui ≥ 1,6 m2), operacinė-tvarstykla (≥ 20 m2), priešoperacinė-perrišimo patalpa (≥ 10 m2), dezinfekcijos ir atliekų konteinerių patalpa (≥ 7 m2). Kitų medicinos procedūrų patalpų plotai nustatomi vadovaujantis normatyviniais dokumentais, kurie taikomi sveikatos priežiūros statiniams projektuoti ir statyti įprastomis sąlygomis.

19. Slėptuvėje gali būti įrengiamos ir kitos patalpos, kai jos būtinos slėptuvės funkcionavimui (įrangai ir inventoriui, vėdinimo įrangai, suslėgto oro ir deguonies balionams, atliekų konteineriams, elektros generatoriams ir kt.).

20. Slėptuvės patalpų aukštis ≥ 2,1 m.; po sijomis ir vamzdžiais gali būti ≥ 1,9 m.

21. Slėptuvėje turi būti atsparus senėjimui slėptuvės brėžinys, suprantamas specialių žinių neturintiems žmonėms, masteliu 1:50. Turi būti du plano variantai: vienas – rodantis situaciją prieš, o kitas – po paruošimo naudoti slėptuvę. Turi būti aprašytas slėptuvės parengimo naudojimui veiksmai. Brėžiniuose turi būti parodyta, kokie baldai ir įranga turi būti sumontuojama ar surenkama paruošiant slėptuvę, kas į slėptuvę turi būti papildomai pristatoma. Brėžinyje turi būti visos slėptuvės įrangos sąrašas.

22. Slėptuvės ženklinimo reikalavimai numatomi Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos apraše [4.3].

23. Slėptuvė turi būti įrengiama kaip atskiras priešgaisrinis skyrius.

24. Slėptuvės patalpos turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, evakavimo(-si) krypties ženklais, patalpose taip pat turi būti pakabinti žmonių evakavimo planai, įgyvendinant paminėtoms priemonėms reikalavimus, numatytus gaisrinės saugos taisyklėse [4.12].

 

ANTRASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI SLĖPTUVĖS KONSTRUKCIJOMS

 

25. Projektuojant būtina nurodyti skaičiuotinį eksploatacijos laikotarpį:

25.1. Slėptuvių konstrukcijų ir kitų įprastųjų konstrukcijų eksploatacijos laikotarpio kategorija – 5 (laikotarpis – 100 metų);

25.2. Slėptuvių pastato dalių, kurias reikia pakeisti, ir pastato įranga, kuri turi būti montuojama betoninėse konstrukcijose, tarnavimo laikas yra 50 metų.

26. Slėptuvės laikančiosios konstrukcijos turi būti surenkamo arba monolitinio gelžbetonio.

27. Slėptuvės konstrukcijos gali būti pastato laikančiojo karkaso dalis.

28. Deformacinės siūlės, kurių reikia likusiai pastato konstrukcijos daliai, turi būti už slėptuvės ribų.

29. Kai slėptuvių perimetrinės sienos liečiasi, tarp slėptuvių turi būti palikta deformacinė siūlė.

30. Dėl atsparumo vibracijai ir smūgiams pertvaros neturi būti mūrijamos.

31. Patalpų apdailai vidinėms sienos ir luboms įrengti turi būti naudojami ne žemesnės kaip B‑s1, d0 degumo klasės statybos produktai, grindims įrengti, ne žemesnės kaip Dfl-s1 klasės statybos produktai.

32. Sienos ir lubos neturi būti tinkuojamos. Leidžiama išlyginti betono pagrindu pagamintu skiediniu. Sienos, lubos ir grindys gali būti išklotos plytelėmis. Jei lubos užbaigiamos betoniniu paviršiumi, jos turi būti apdorotos dulkes surišančia priemone.

33. Slėptuvės perimetrinės sienos ir denginys turi būti ne mažesnio kaip 300 mm gelžbetonio storio.

34. Slėptuvės grindys, laikančiosios gelžbetoninės pertvaros ir kolonos bei dviejų aukštų slėptuvės gelžbetoninė perdanga turi būti ne mažesnio kaip 150 mm storio.

35. Periferinėse slėptuvės sienose gali būti atliekami slėptuvėms priklausantys įgilinimai. Slėptuvės lubose draudžiama įrengti įgilinimus.

36. Slėptuvė turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ [4.13] ir STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ [4.14] keliamus reikalavimus.

37. Slėptuvės konstrukcijos turi atlaikyti aplinkinių statinių ir virš slėptuvės perdangos esančių statinio aukštų konstrukcijų griūčių sukeltas dinamines apkrovas 0,035 – 0,2 MPa. Ties avarinio išėjimo koridoriumi – 0,025 MPa.

38. Slėptuvės konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad atlaikytų 0,2 MPa sprogimo bangos sukeltą apkrovą, bei dėl to atsirandančias vibracines apkrovas.

39. Pastato perimetrinė konstrukcijų griūties zona lygi 1/3 pastato aukščiui ties konkrečia  vieta.

40. Vertinant griūtį, atsižvelgti į visus šalia esančius pastatus.

41. Užgriuvimo nesukels lengvos konstrukcijos ar pastato elementai, pavyzdžiui, virš slėptuvės esančios pastogės karnizas , tvora, lengvas stogas.

42. Jei virš įėjimo į slėptuvę nėra griūties pavojaus, priešais duris nereikia įrengti plokštės, apsaugančios nuo griūties.

43. Projektuojant slėptuvės pamatus atsižvelgiama į ketvirtadalį vertikaliųjų gniuždymo ir griūties apkrovų.

44. Durys, liukai, vožtuvai ir kita slėptuvės įranga turi būti apsaugota apsauginėmis konstrukcijomis nuo 45° ar statesnio kampo iš šono arba iš viršaus lekiančių duženų ar kulkų.

45. Visais atvejais bet kurio tipo slėptuvėje, kuri saugo nuo griūčių, turi būti įrengtas vienas avarinis išėjimas.

46. Avarinio išėjimo angos uždarymo konstrukcija turi būti išardoma, o aplink angą esantis dirvožemis turi būti lengvai iškasamas.

47. Avarinio pasišalinimo koridorius iš slėptuvės turi būti įrengtas taip, kad tęstųsi virš arba po žeme už griūties ribų.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SLĖPTUVĖS INŽINERINĖS SISTEMOS

 

48. Jei šis Reglamentas nenustato kitaip, slėptuvės inžinerinių sistemų projektavimui taikomi gyvenamosios paskirties pastatams galiojančių teisės aktų reikalavimai. 

 

Šildymo inžinerinė sistema

 

49. Slėptuvėje turi būti suprojektuota ir įrengta šildymo inžinerinė sistema.

50. Ekstremaliosios situacijos ar karo metu slėptuvėje šildymo sistema turi palaikyti ne žemesnę temperatūrą, nei higienos normų reglamentuojami pakankamos šiluminės aplinkos parametrai [4.5].

51. Ekstremaliosios situacijos ar karo metu slėptuvėje, kurioje saugojami netransportuojami ligoniai, šildymo sistema turi palaikyti ne žemesnę temperatūrą, nei reglamentuojama higienos normose [4.6].

52. Ekstremaliosios situacijos ar karo metu slėptuvės temperatūra gali būti pasiekta per slėptuvės paruošimui naudoti skirtą laiką.

53. Slėptuvės šildymo prietaisai turi būti reguliuojami/išjungiami ir rankiniu būdu.

54. Slėptuvėje turi būti projektuojamas rezervinis šilumos šaltinis – elektriniai šildytuvai.

55. Elektrinių šildytuvų galia parenkama vertinant, kad nesant vidinių šilumos pritekėjimų temperatūra slėptuvės patalpose nenukristų žemiau 0°C.

56. Kai slėptuvės šildymui naudojamas šilumnešis, slėptuvių patalpų šildymui turėtų būti įrengiama atskira šilumnešio tiekimo atšaka iš pastato šilumos punkto arba katilinės su atjungimo armatūra, kuria iš slėptuvės patalpų galima pilnai atjungti šilumnešio tiekimą į slėptuvę.

57. Ekstremaliosios situacijos ar karo metu maksimali temperatūra, oro judrumas bei santykinis drėgnis slėptuvėje nereglamentuojami.

58. Nesant ekstremaliosios situacijos ar karo metui slėptuvėse turi būti palaikomi tokie šiluminio komforto parametrai, kurie nesudarytų sąlygų nepageidaujamų reiškinių – kondensacijos, pelėsio, korozijos – atsiradimui bei slėptuvės įrangos bei konstrukcijų sugadinimui.

 

Vėdinimo inžinerinė sistema

 

59. Slėptuvėje turi būti suprojektuota ir įrengta vėdinimo inžinerinė sistema.

60. Slėptuvėse į patalpas tiekiamo lauko oro kiekis nustatomas toks, kad patalpose CO2 koncentracija neviršytų 10000 ppm, kai slėptuvėje diegiama apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės – radioaktyvių dulkių arba 15000 ppm – kai slėptuvėje diegiama apsauga nuo cheminių medžiagų dujų ir aerozolių pavidalu.

61. Kai į slėptuvę dėl išorinės taršos arba kitų priežasčių nebeįmanoma tiekti lauko oro, slėptuvės vidaus oras turi būti recirkuliuojamas ir regeneruojamas taip, kad patalpose CO2 koncentracija neviršytų 20000 ppm ir oro temperatūra dėl regeneracijos proceso papildomai nepadidėtų.

62. Slėptuvės patalpų vėdinimo sistemai, skirtai ekstremaliosios situacijos ar karo metui, keliami šie reikalavimai:

62.1. lauko oro paėmimas turi būti atsparus griūčiai arba lauko oras turi būti paimamas už griūties zonos ribų;

62.2. bet kokia slėptuvės atitvarose įrengiama anga turi būti atspari ne silpnesnei smūgio bangai, negu yra atspari atitvara, kurioje ta anga įrengiama;

62.3. slėptuvės patalpos, išskyrus įėjimo/išėjimo patalpas ekstremaliosios situacijos ar karo metu, turi būti įrengtos taip, kad jų viduje būtų galima sukurti 50 Pa viršslėgį;

62.4. oras iš slėptuvės šalinamas per nešvarias patalpas naudojant 35 Pa suveikimo slėgio viršslėgio vožtuvus;

62.5. vėdinimo įrenginių ventiliatoriai turi turėti galimybę veikti nuo elektros tiekimo tinklo ir rankiniu režimu arba nuo elektros tiekimo tinklo ir rezervinio elektros energijos generatoriaus;

62.6. vėdinimo įrenginių keliamas triukšmas žmonių apsaugos patalpose neturi viršyti 73 dB(A);

62.7. atsiradus cheminei ir/arba jonizuojančiai oro taršai, tiekiamas į slėptuvės patalpas oras turi būti filtruojamas sertifikuotais filtrais, kurių filtravimo/atskyrimo efektyvumas turi būti > 99,99 %;

62.8. ekstremaliosios situacijos ar karo metui skirta vėdinimo įranga nesant ekstremaliosios situacijos ar karo meto turi būti apsaugota nuo pažeidimo mechaninėmis priemonėmis;

62.9. vėdinimo sistema, skirta ne ekstremaliosios situacijos ar karo metui, turi būti atjungiama slėptuvės parengimui naudoti metu.

63. Kai slėptuvės viduje įrengiamas rezervinis elektros energijos generatorius, rezervinio elektros energijos generatoriaus patalpa įrengiama laikantis bendrųjų rezervinio elektros generatoriaus patalpų įrengimo reikalavimų oro degimui tiekimui, degimo produktų šalinimui bei perteklinės šilumos šalinimui, vertinant tai, kad bet kokia slėptuvės atitvarose įrengiama anga turi būti atspari ne silpnesnei smūgio bangai, negu yra atspari atitvara, kurioje ta anga įrengiama.

 

Vandentiekio ir nuotekų šalintuvo inžinerinė sistema

 

64. Buitinis vandentiekis turi būti įrengtas šiose slėptuvės patalpose:

64.1. žmonių apsaugos patalpoje, kai slėptuvės talpumas 30 vietų ir didesnis;

64.2. medicinos punkte; sanitariniuose mazguose; maisto ruošimo patalpoje.

65. Skaičiuojamos vandens sąnaudos vienam saugomam žmogui (kai veikia išorinis vandentiekis) turi būti ne mažesnis kaip 2 l/h ir 25 l/parą (skaičiuojamasis debitas 0,1 l/s).

66. Slėptuvės buitinis vandentiekis turi būti prijungiamas prie pastato vandentiekio įvado (už įvadinio vandens skaitiklio) per atskirą atšaką su slėptuvės patalpoje įtaisyta atjungimo armatūra.

67. Jei pastate, kuriame yra slėptuvė, žmonių veiklos metu reikalingi du vandentiekio įvadai, slėptuvės vandentiekis prijungiamas prie kiekvieno įvado atskiromis atšakomis. Ant kiekvienos atšakos slėptuvės patalpoje turi būti įtaisyta atjungimo armatūra.

68. Medicinos punkte vanduo tiekiamas į sanitarinius prietaisus, o sanitariniuose mazguose – į praustuvus, sanitarinių prietaisų plovimo įtaisus ir į vieną papildomą čiaupą nešiojamiems vandens indams užpildyti (čiaupas įrengiamas 0,8 m aukštyje virš grindų lygio).

69. Žmonių apsaugos patalpoje įrengiami vandens čiaupai:

69.1. 1 čiaupas kiekvienoms 30 vietų;

69.2. jei žmonių apsaugos patalpos talpumas yra mažesnis už talpumą, kartotinį 30, papildomas vienas čiaupas įtaisomas tik tuo atveju, kai skirtumas tarp faktiško talpumo ir talpumo, kartotinio 30, yra ne mažesnis kaip 15 vietos;

69.3. Jei slėptuvėje planuojamos kelios žmonių apsaugos patalpos, čiaupai įrengiami kiekvienoje patalpoje.

70. Į žmonių apsaugos patalpą, kurios talpumas <30 vietų, vanduo atnešamas uždaruose induose, kurie pripildomi iš čiaupo, įtaisyto viename iš sanitarinių mazgų.

71. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės žmonių apsaugos patalpoje vandens čiaupai įtaisomi: netransportabilių ligonių apsaugos patalpose – 1 čiaupas 25 ir mažiau ligonių.

72. Jei netransportabilių ligonių apsaugos patalpos talpumas yra mažesnis už talpumą, kuris yra kartotinis 25, vienas papildomas čiaupas įtaisomas tik tuo atveju, kai skirtumas tarp faktiško talpumo ir talpumo, kartotinio 25, sudaro ne mažiau kaip 13 vietų.

73. Vandens atsargos patalpa turi būti slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 50 vietų.

74. Vandens atsargos bakai, kai jų talpa didesnė kaip 2 m3, talpinami atskiroje patalpoje.

75. Parengiant slėptuvę naudojimui, turi būti sukaupiamos vandens atsargos kurių kiekis ne mažiau kaip 40 litrų vienam kvadratiniam metrui žmonių apsaugos patalpos ploto. Vandens atsargos laikomos atskirai pripildytose ir nešiojamose iki 1500 litrų talpos talpyklose.

76. Jei statybos sklype, kuriame planuojama statyti slėptuvę, yra artezinis gręžinys, slėptuvė turi būti prijungta prie jo atskira linija. 

77. Jei statybos sklype yra du vandens tiekimo šaltiniai – vandentiekis, maitinamas iš miesto ar gyvenvietės tinklų, slėptuvė prijungiama prie abiejų šaltinių atskirais įvadais. Šiuo atveju vandens atsargos, gali būti sumažinamos 50 %. 

78. Slėptuvės buitinių nuotekų sistema turi būti prijungta prie išorės buitinių nuotekų sistemos  išleistuvais, nesujungtais su statinio kitų patalpų nuotekų sistema. 

79. Slėptuvės atskiroje patalpoje turi būti įrengtas avarinis nuotekų rezervuaras, kuris naudojamas, kai nutrūksta nuotekų išleidimas į išorės buitinių nuotekų sistemą. Avarinio rezervuaro tūris nustatomas įvertinant: 2 l/parą vienam apsaugomam žmogui, 18 l/parą vienam apsaugomam medicinos personalo darbuotojui ir 18 l/parą – vienam netransportabiliam ligoniui.

80. Įėjimas į avarinio rezervuaro patalpą turi būti įrengtas per įėjimo/išėjimo patalpą. 

81. Avarinio rezervuaro perdangoje turi būti įrengta anga, kad ją būtų galima naudoti kaip klozeto puodą. 

82. Jei slėptuvės vandentiekis prijungtas prie vandens gręžinio, kuris yra apsaugotas nuo ekstremalių poveikių, avarinis rezervuaras slėptuvėse neįrengiamas. 

83. Jei slėptuvės buitinių nuotekų sistemos negalima prijungti prie išorės buitinių nuotekų sistemos savitaka, įrengiama siurblinė lauke (be antžeminės dalies) arba gretimose prie slėptuvės patalpose (už slėptuvės užsandarinamojo kontūro). 

84. Buitinių nuotekų stovai įrengiami be vėdinamosios dalies.

85. Slėptuvę, kurios talpumas 25 vietos ir mažesnis, leidžiama prijungti prie vietinės buitinių nuotekų sistemos su išgriebimo duobe lauke, įrengiant virš jos hermetišką liuką. 

 

Elektros inžinerinė sistema

 

86. Slėptuvėje turi būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo iš dviejų nepriklausomų elektros tiekimo šaltinių.

87. Slėptuvėje turi būti suprojektuotas ir įrengtas rezervinis elektros energijos tiekimas iš slėptuvės rezervinio energijos šaltinio. Turi būti suprojektuota rezervinio elektros generatoriaus prijungimo iš lauko galimybė. Rezervinis elektros generatorius ir kuras turi būti pristatomas per slėptuvės parengimo naudojimui skirtą laiką. Pagrindinė rezervinio elektros energijos tiekimo paskirtis – patalpų apšvietimas, patalpų vėdinimas ir kritinių sistemų, būtinų Slėptuvės funkcinei paskirčiai užtikrinti (medicininės įrangos, personalo darbo funkcijoms skirtų elektros prietaisų ir pan.), veikimo užtikrinimas. Detalūs reikalavimai elektros generatoriui (techninės charakteristikos) nustatomi atsižvelgiant į Slėptuvės funkcinę paskirtį ir joje numatytus elektros prietaisus.

88. Vidaus elektros tinklas. Slėptuvėje numatytam žmonių skaičiui, bei jų reikmėms turi būti suprojektuoti ir įrengti kištukiniai elektros lizdai, kurie turi būti nuolat paruošti naudojimui. Kištukiniai elektros lizdai tolygiai išdėstomi patalpose, bei numatomi pagal funkcinę paskirtį. Elektros lizdai turi būti su įžeminimo kontaktais ir prijungti prie bendro įžeminimo kontūro.

89. Turi būti numatytas elektros tiekimas ir vidaus elektros tinkai rezervinio šilumos šaltinio prijungimui – elektriniams radiatoriams.

90. Pagrindinis elektros tiekimas Slėptuvėje gali būti užtikrintas prisijungiant prie pastato paskirstymo skydo.

91. Į slėptuvę įeinantys įvadiniai kabeliai kertantys statinio konstrukcijas turi būti tinkamai užsandarinti. Komutaciniai aparatai, kuriais valdomas elektros tiekimas Slėptuvei, turi būti aiškiai pažymėti.

92. Prijungiami elektros įrenginiai paskirstomi į atskiras grupes taip, kad vienos grupės gedimai nepaveiktų kitose grupėse prijungtų įrenginių.

93. Elektros įrenginiai gali būti montuojami tiek ant sienų ir lubų paviršiaus, tiek ir įmontuojami į pastato konstrukcijas. Neleistina montuoti elektros instaliacijos ant judamųjų paviršių ar patalpų ventiliacijai skirtų konstrukcijų.

94. Slėptuvės apšvietimas, įskaitant avarinį apšvietimą, įrengiamas vadovaujantis aktualiais teisės aktų reikalavimais. Avariniam apšvietimui numatomi individualaus maitinimo avariniai šviestuvai ir/arba kompleksiniai avarinio apšvietimo šviestuvai. Visose Slėptuvės patalpose horizontalioji apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 50 lx. Apšvietimo galia turi būti ne didesnė kaip 15 W/m2.

95. Apšvietimo valdymas turi būti užtikrinamas rankiniu būdu. Apšvietimo valdymui leistini judesio jutikliai jungiami lygiagrečiai apšvietimo valdymo jungikliui taip, kad judesio jutiklį būtų galima apeiti rankiniu jungikliu. Jungiklis turi būti pažymėtas nurodant jo funkciją.

96. Atsijungus pagrindiniam avarinio apšvietimo maitinimo šaltiniui, automatiškai turi būti įjungiamas maitinimas iš nepriklausomo maitinimo šaltinio. Toks šaltinis avarinio apšvietimo šviestuvus turi maitinti ne trumpiau kaip 48 valandas.

 

Elektroninių ryšių inžinerinė sistema

 

97. Slėptuvėje turi būti suprojektuota ir įrengta elektroninių ryšių inžinerinė sistema – stacionarus interneto ryšys.

98. Ryšio priemonės. Atsižvelgiant į projektavimo užduotį slėptuvėje turi būti suprojektuota ir įrengta elektroninių ryšių inžinerinė sistema – fiksuotas telefono ryšys, taip pat įrengtas radijo ryšys.

99. Kitos priemonės. Slėptuvėje turi būti suprojektuota ir įrengta gaisrinės signalizacijos inžinerinė sistema.

 

Kitos sistemos

 

100.Slėptuvėje turi būti įrengtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos [4.11] arba stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos [4.10].

 

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIO PROJEKTAVIMUI IR ĮRENGIMUI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIUI

 

101. Kolektyvinės apsaugos statinio plotas parenkamas pagal ekstremaliųjų situacijų ar karo metu jame numatomų apsaugoti gyventojų skaičių [4.1, 4.3].

102. Kolektyvinės apsaugos statiniai, atsižvelgiant į jų suteikiamą apsaugą gyventojams, skirstomi į 3 kategorijas:

102.1. III kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai, suteikiantys apsaugą nuo stichinių, katastrofinių meteorologinių, išskyrus hidrologinius, reiškinių;

102.2. II kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai, suteikiantys apsaugą nuo stichinių, katastrofinių meteorologinių, išskyrus hidrologinius, reiškinių bei kinetinių grėsmių;

102.3. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai, suteikiantys apsaugą nuo stichinių, katastrofinių meteorologinių, išskyrus hidrologinius, reiškinių, kinetinių grėsmių bei kenksmingų medžiagų, dujų ir aerozolių prasiskverbimo, o apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės yra pasirenkama priklausomai nuo statinio vietos ir atstumo iki jonizuojančią spinduliuotę galinčių skleisti objektų.

103. Maksimalus pastato ar jo dalies plotas skirtas III kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniui neribojamas, II kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniui neturi viršyti 900 m2, o I kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniui neturi viršyti 135 m2.

104. Bendrojo ploto poreikis vienam gyventojui kolektyvinės apsaugos statinyje nustatytas Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos apraše [4.3].

105. Kolektyvinės apsaugos statinio parengimo naudojimui laikas yra nustatytas Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos apraše [4.3].

106. Parengiant kolektyvinės apsaugos statinį naudojimui atliekamas patalpų hermetizavimas (tik I kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniuose), vėdinimo įrangos ir sistemų paruošimas, vandens atsargų sukaupimas, maisto atsargų pristatymas, elektrinių šildytuvų pristatymas, pašalinių daiktų išnešimas bei kitų būtinųjų priemonių pristatymas.

107. Kolektyvinės apsaugos statinį po parengimo be papildomo aprūpinimo numatoma naudoti ne mažiau kaip 3 paras.

108. Nesant ekstremaliosios situacijos ar karo metui kolektyvinės apsaugos statinys gali būti naudojamas bet kokiai paskirčiai (išskyrus sandėliuoti Asg, Bsg, Cg ir t. t. medžiagas ar vykdyti su pavojingomis medžiagomis susijusią veiklą), kuri netrukdo paruošti patalpą per parengimo naudojimui laiką.

109. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės yra pasirenkama priklausomai nuo kolektyvinės apsaugos statinio įrengimo vietos ir atstumo iki jonizuojančią spinduliuotę galinčių skleisti objektų.

110. Kolektyvinės apsaugos statinyje vienas pirmosios medicininės pagalbos priemonių rinkinys ne mažiau kaip 10 žmonių, turi būti nuolat arba pristatomos per kolektyvinės apsaugos statinio parengimo naudoti laiką.

111. Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti įgyvendinta galimybė žmogų su judėjimo negalia transportuoti kitų žmonių pagalba.

112. III kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniuose įrengiamos šios patalpos:

112.1. Gyvenamoji patalpa. Gali būti viena arba kelios patalpos. Gulimai vietai numatoma > 1,8 m2; tarp gulimų vietų formuojami platesni nei > 0,75 m pločio išilginiai ir skersiniai praėjimai, centre ir kraštuose platesni nei > 1,2 m praėjimai; palei sienas platesnis nei > 0,75 m pločio plotas inventoriui; sėdimų vietų numatoma daugiau nei > 30% apgyvendintų gyventojų. Kolektyviniuose apsaugos statiniuose virš 300 vietų turi būti planuojama atskira žmonių apsaugos patalpa vaikams iki 11 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims. Šios patalpos talpumas turi būti ne mažesnis kaip 10 % bendro kolektyvinės apsaugos statinio talpumo;

112.2. Sanitarinės patalpos. Tualetai, prausyklos, dušai, skalbyklos ir džiovyklos. Viena tualeto kabina numatoma ne mažiau kaip 20 žmonių. Jei tualeto patalpų nėra, tinkamoje vietoje pastatomi kilnojami biotualetai. Tualetų kabinos priskiriamos atskirai moterims ir vyrams santykiu 1:3. Prausyklos ir dušo patalpos priskiriamos atskirai vyrams ir moterims, esant galimybei, ir neįgaliesiems. Jei nėra galimybės, vyrams ir moterims numatomas skirtingas laikas naudotis prausykla ir dušu. Numatoma vieta, kur nešvarius drabužius gyventojai galėtų išsiskalbti patys. Numatoma džiovyklos patalpa. Tualeto patalpoje turi būti bent viena kriauklė su karšto ir šalto vandens čiaupu;

112.3. Maitinimo (-si), maisto ruošimo, maisto produktų ir geriamojo vandens saugojimo patalpos. Maitinamasi atitinkamai įrengtoje patalpoje, kurioje vienu metu telpa ne mažiau kaip 30 % gyventojų. Maisto produktų saugojimo patalpoje įrengiamas šaldytuvas, lentynos, stelažai;

112.4. Medicinos patalpa, kurios plotas ne mažesnis kaip 9 m2, įrengiama kuo arčiau gyvenamosios patalpos;

112.5. Naminių gyvūnų laikymo patalpa parenkama esant būtinumui;

112.6. Kitų paskirčių patalpos įrengiamos esant galimybei ir poreikiui: bendrojo naudojimo, motinų su kūdikiais, psichologinės pagalbos, žaidimų patalpos vaikams iki 3 metų ir vyresniems, slaugomų ir neįgaliųjų asmenų, senyvo amžiaus gyventojų ar kitų gyventojų, turinčių specialiųjų poreikių patalpos;

113. II kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniuose įrengiamos III kategorijos kolektyviniams apsaugos statiniams privalomos patalpos bei papildomai priedangų reikalavimuose aprašytos  patalpos, kurioms taikomi priedangų įrengimo reikalavimai, išskyrus reikalavimą pritaikyti šias patalpas riboto judrumo asmenims, numatant galimybę žmogų su judėjimo negalia transportuoti kitų žmonių pagalba.

114. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniuose įrengiamos slėptuvių reikalavimuose aprašytos patalpos, kurioms taikomi slėptuvių įrengimo reikalavimai, leidžiant žmonių apsaugos patalpos plotą sumažinti iki 0,75 m2 vienam asmeniui, o pagalbines patalpas apjungti į vieną.

115. Kolektyvinės apsaugos statinio patalpos turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, evakavimo (-si) krypties ženklais, patalpose taip pat turi būti pakabinti žmonių evakavimo planai, įgyvendinant paminėtoms priemonėms reikalavimus, numatytus gaisrinės saugos taisyklėse [4.12].

 

ANTRASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIO KONSTRUKCIJOMS

 

116. Projektuojant būtina nurodyti skaičiuotinį eksploatacijos laikotarpį:

116.1. III ir II kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio konstrukcijų ir kitų įprastųjų konstrukcijų eksploatacijos laikotarpio kategorija – 4 (laikotarpis – 50 metų);

116.2. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio konstrukcijų ir kitų įprastųjų konstrukcijų eksploatacijos laikotarpio kategorija – 5 (laikotarpis – 100 metų).

117. III ir II kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio laikančiosioms konstrukcijoms teikiama pirmenybė tokiu eiliškumu surenkamam ir monolitiniam gelžbetoniui, mūrinėms konstrukcijoms bei plieninėms konstrukcijoms.

118. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio laikančiosios konstrukcijos turi būti surenkamo arba monolitinio gelžbetonio.

119. III, II ir I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio laikančiosios konstrukcijos gali būti pastato laikančiojo karkaso dalis.

120. Deformacinės siūlės, kurių reikia likusiai pastato konstrukcijos daliai, turi būti už I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio ribų.

121. Kai I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio perimetrinės sienos liečiasi, tarp slėptuvių turi būti palikta deformacinė siūlė.

122. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio Dėl atsparumo vibracijai ir smūgiams pertvaros neturi būti mūrijamos.

123. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio sienos ir lubos neturi būti tinkuojamos. Leidžiama išlyginti betono pagrindu pagamintu skiediniu. Sienos, lubos ir grindys gali būti išklotos plytelėmis. Jei lubos užbaigiamos betoniniu paviršiumi, jos turi būti apdorotos dulkes surišančia priemone.

124. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio perimetrinės sienos ir denginys turi būti ne mažesnio kaip 300 mm gelžbetonio storio.

125. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio grindys, laikančiosios gelžbetoninės pertvaros ir kolonos bei dviejų aukštų slėptuvės gelžbetoninė perdanga turi būti ne mažesnio kaip 150 mm storio.

126. Periferinėse I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio sienose gali būti atliekami slėptuvėms priklausantys įgilinimai. Slėptuvės lubose draudžiama įrengti įgilinimus.

127. III, II, I kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ [4.13] ir STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ [4.14] keliamus reikalavimus.

128. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio konstrukcijos turi atlaikyti aplinkinių statinių ir virš slėptuvės perdangos esančių statinio aukštų konstrukcijų griūčių sukeltas dinamines apkrovas 0,035 – 0,2 MPa. Ties avarinio išėjimo koridoriumi – 0,025 MPa.

129. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad atlaikytų 0,2 MPa sprogimo bangos sukeltą apkrovą, bei dėl to atsirandančias vibracines apkrovas.

130. Pastato perimetrinė konstrukcijų griūties zona lygi 1/3 pastato aukščiui ties konkrečia  vieta.

131. Vertinant griūtį, atsižvelgti į visus šalia esančius pastatus.

132. Užgriuvimo nesukels lengvos konstrukcijos ar pastato elementai, pavyzdžiui, virš kolektyvinės apsaugos statinio esančios pastogės karnizas, tvora, lengvas stogas.

133. Jei virš įėjimo į kolektyvinės apsaugos statinį nėra griūties pavojaus, priešais duris nereikia įrengti plokštės, apsaugančios nuo griūties.

134. Projektuojant I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio pamatus atsižvelgiama į ketvirtadalį vertikaliųjų gniuždymo ir griūties apkrovų.

135. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinio durys, liukai, vožtuvai ir kita slėptuvės įranga turi būti apsaugota apsauginėmis konstrukcijomis nuo 45° ar statesnio kampo iš šono arba iš viršaus lekiančių duženų ar kulkų.

136. III ir II kategorijos kolektyvinės apsaugos statinių patalpų langus bei angas uždengti smėlio maišais. Taip pat iš vidinės patalpos dalies galimi sprendiniai: žaliuzės, plėvelių klijavimas ant stiklinių atitvarų, medinių skydų tvirtinimas.

137. Visais atvejais bet kurio tipo kolektyvinės apsaugos statinyje, kuris saugo nuo griūčių, turi būti įrengtas vienas avarinis išėjimas.

138. Avarinio išėjimo angos uždarymo konstrukcija turi būti išardoma, o aplink angą esantis dirvožemis turi būti lengvai iškasamas.

139. Avarinio pasišalinimo koridorius iš kolektyvinės apsaugos statinio turi būti įrengtas taip, kad tęstųsi virš arba po žeme už griūties ribų.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIO INŽINERINĖS SISTEMOS

 

140. Jei šis Reglamentas nenustato kitaip, kolektyvinės apsaugos statinio inžinerinių sistemų projektavimui taikomi gyvenamosios paskirties pastatams galiojančių teisės aktų reikalavimai. 

 

Šildymo inžinerinė sistema

 

141. Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti suprojektuota ir įrengta šildymo inžinerinė sistema.

142. Ekstremaliosios situacijos ar karo metu kolektyvinės apsaugos statinyje šildymo sistema turi palaikyti ne žemesnę temperatūrą, nei higienos normų reglamentuojama minimali temperatūra gyvenamosios paskirties pastatuose [4.7].

143. Ekstremaliosios situacijos ar karo metu kolektyvinės apsaugos statinyje temperatūra gali būti pasiekta per kolektyvinės apsaugos statinio paruošimui naudoti skirtą laiką.

144. Kolektyvinės apsaugos statinyje šildymo prietaisai turi būti reguliuojami/išjungiami ir rankiniu būdu.

145. Kolektyvinės apsaugos statinyje žmonių apsaugos patalpose turi būti projektuojamas rezervinis šilumos šaltinis – elektriniai šildytuvai, kurie gali būti pristatomi per kolektyvinės apsaugos statinio paruošimui naudoti skirtą laiką.

146. Elektrinių šildytuvų galia parenkama vertinant, kad, esant vidiniams šilumos pritekėjimams nuo žmonių, temperatūra kolektyvinės apsaugos statinio patalpose nenukristų žemiau minimalios reglamentuojamos temperatūros gyvenamosios paskirties pastatuose.

147. Ekstremaliosios situacijos ar karo metu maksimali temperatūra, oro judrumas bei santykinis drėgnis kolektyvinės apsaugos statinyje nereglamentuojami.

148. Nesant ekstremaliosios situacijos ar karo kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti palaikomi tokie šiluminio komforto parametrai, kurie nesudarytų sąlygų nepageidaujamų reiškinių – kondensacijos, pelėsio, korozijos – atsiradimui bei kolektyvinės apsaugos statinio įrangos bei konstrukcijų sugadinimui.

 

Vėdinimo inžinerinė sistema

 

149. Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti suprojektuota ir įrengta vėdinimo inžinerinė sistema.

150. III ir II kategorijos kolektyvinės apsaugos statinyje į patalpas tiekiamo lauko oro kiekis nustatomas toks, kad patalpose CO2 koncentracija neviršytų 10000 ppm, I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinyje – neviršytų 20000 ppm.

151. Kai III arba II kategorijos kolektyvinės apsaugos statinys įrengiamas pastate su mechaniniu vėdinimu, vėdinimo sistemai papildomi reikalavimai nekeliami.

152. Kai III arba II kategorijos kolektyvinės apsaugos statinys įrengiamas pastate su natūraliu vėdinimu, lauko oro pritekėjimas negali būti vykdomas naudojant langų tarpinio atidarymo padėtis.

153. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinių vėdinimui keliami slėptuvėms taikomi reikalavimai.

154. Ekstremaliosios situacijos ar karo metui skirta vėdinimo įranga nesant ekstremaliosios situacijos ar karo metui turi būti apsaugota nuo pažeidimo mechaninėmis priemonėmis.

155. Vėdinimo sistema skirta nesant ekstremaliosios situacijos ar karo metui turi būti atjungiama kolektyvinės apsaugos statinio parengimui naudoti metu.

 

Vandentiekio ir nuotekų šalintuvo inžinerinė sistema

 

156. Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti suprojektuota ir įrengta vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinė sistema.

157. III ir II kategorijos kolektyvinės apsaugos statinyje vandentiekio ir nuotekų sistemos turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimus [4.15].

158. III ir II kategorijos kolektyvinės apsaugos statinyje karšto vandens sistemos turi atitikti Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių reikalavimus [4.16].

159. Karštam vandeniui tiekti naudojami vamzdžiai, jų antikorozinė danga ir kita įranga turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus [4.8].

160. Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti sukaupiamos vandens atsargos, kurių kiekis ne mažiau kaip 40 litrų vienam kvadratiniam metrui žmonių apsaugos patalpos ploto. Vandens atsargos laikomos atskirai pripildytose ir nešiojamose iki 1500 litrų talpos talpyklose.

161. I kategorijos kolektyvinės apsaugos statinių vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų įrengimo reikalavimai nustatomi tokie patys, kaip slėptuvėms.

 

 

Elektros inžinerinė sistema

 

162. Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo nekeliant reikalavimo tiekimo patikimumo kategorijai.

163. Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti suprojektuotas ir įrengtas rezervinis elektros energijos tiekimas iš rezervinio energijos šaltinio. Turi būti suprojektuota rezervinio elektros generatoriaus prijungimo iš pastato išorės galimybė. Rezervinis elektros generatorius ir kuras turi būti pristatomas per kolektyvinės apsaugos statinio parengimo naudojimui skirtą laiką. Pagrindinė rezervinio elektros energijos tiekimo paskirtis – patalpų apšvietimas.

164. Vidaus elektros tinklas. Kolektyvinės apsaugos statinyje kištukiniai elektros lizdai paruošiami naudojimui per kolektyvinės apsaugos statinio parengimo naudojimui skirtą laiką.

165. Kolektyvinės apsaugos statinyje apšvietimas įrengiamas vadovaujantis aktualiais teisės aktų reikalavimais.

 

Elektroninių ryšių inžinerinė sistema

 

166. Kolektyvinės apsaugos statinyje neprivaloma suprojektuoti ir įrengti elektroninių ryšių inžinerinę sistemą – stacionarų interneto ryšį.

167. Ryšio priemonės. Kolektyvinės apsaugos statinyje neprivaloma suprojektuoti ir įrengti elektroninių ryšių inžinerinę sistemą – fiksuotą telefono ryšį.

168. Kitos priemonės. Kolektyvinės apsaugos statinyje neprivaloma suprojektuoti ir įrengti gaisrinės signalizacijos inžinerinę sistemą.

 

Kitos sistemos

 

169. Kolektyvinės apsaugos statinyje turi būti įrengtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos [4.11] arba stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos [4.10].

 

VI SKYRIUS

REIKALAVIMAI PRIEDANGOS PROJEKTAVIMUI IR ĮRENGIMUI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI PRIEDANGAI

 

170. Priedangos plotas parenkamas atsižvelgiant į pastate, kuriame įrengiama priedanga, nuolatos būnančių gyventojų skaičių [4.1, 4.3].

171. Priedanga projektuojama ir įrengiama ne mažesniam, nei 40 proc. nuolatos būnančių gyventojų skaičiui.

172. Maksimalus pastato ar jo dalies plotas skirtas priedangai – neribojamas.

173. Priedangos ploto poreikis vienam gyventojui nustatytas Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos apraše [4.3]. 

174. Priedangos parengimo naudojimui laikas nustatytas Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos apraše [4.3].

175. Parengiant priedangą naudojimui išnešami pašaliniai daiktai, sukaupiamos vandens atsargos, sudaroma galimybė vėdinimo sistemos angų užsandarinimui, pristatomos maisto atsargos.

176. Priedangą numatoma naudoti 5 valandas.

177. Nesant ekstremaliosios situacijos ar karo metui priedanga gali būti naudojama bet kokiai paskirčiai, kuri netrukdo paruošti priedangą per parengimo naudojimui laiką.

178. Priedangoje, statytojui (užsakovui) pageidaujant, gali būti projektuojama ir įrengiama apsauga nuo kenksmingų medžiagų, dujų ir aerozolių prasiskverbimo.

179. Priedangoje, statytojui (užsakovui) pageidaujant, gali būti projektuojama apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės, kuri pasirenkama priklausomai nuo priedangos įrengimo vietos ir atstumo iki jonizuojančią spinduliuotę galinčių skleisti objektų.

180. Priedangoje vienas pirmosios medicininės pagalbos priemonių rinkinys ne mažiau kaip 10 žmonių, turi būti nuolat arba pristatomos per priedangos parengimo naudoti laiką.

181. Priedangoje neformuojamos atskiros patalpos, tačiau keliami šie reikalavimai įėjimams/išėjimams:

181.1. įėjimas į priedangą turi būti pritaikytas riboto judrumo asmenims;

181.2. mažiausias įėjimo/išėjimo plotis nustatomas pagal gaisrinės saugos reikalavimus žmonių evakavimuisi [4.9];

181.3. turi būti ne mažiau kaip vienas įėjimas/išėjimas ir ne mažiau kaip vienas avarinis išėjimas, esant galimybei orientuoti vienas nuo kito skirtingomis kryptimis ir nutolę vienas nuo kito ne mažiau nei 10 m (avarinis išėjimas  – anga, avarinis tunelis, avarinio išlipimo šachta);

181.4. jeigu įėjimas/išėjimas į priedangą turi duris, iš lauko pusės jos turi būti atsparios ne mažesniam kinetiniam poveikiui nei siena, kurioje tos durys yra sumontuotos bei atitikti EI 60 degumo klasės reikalavimus;

181.5. jeigu priedangos įėjimas/išėjimas neturi lauko durų, priedangos erdvė turi būti apsaugota nuo užgriuvimo formuojant 90° posūkiu įėjimo/išėjimo kelią.

182. Priedangų ženklinimo reikalavimai numatomi Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos apraše [4.3].

183. Priedangos turi būti įrengiamos kaip atskiras priešgaisrinis skyrius.

184. Priedangų patalpos turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, evakavimo (-si) krypties ženklais, patalpose taip pat turi būti pakabinti žmonių evakavimo planai, įgyvendinant reikalavimus, numatytus gaisrinės saugos taisyklėse [4.12].

 

ANTRASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI PRIEDANGOS KONSTRUKCIJOMS

 

185. Projektuojant būtina nurodyti skaičiuotinį eksploatacijos laikotarpį. Priedangos  konstrukcijų ir kitų įprastųjų konstrukcijų eksploatacijos laikotarpio kategorija – 4 (laikotarpis – 50 metų).

186. Priedangos konstrukcijos gali būti pastato laikančiojo karkaso dalis.

187. Priedanga projektuojama ir įrengiama iš masyvių konstrukcijų elementų, tokių kaip monolitinis arba surenkamas gelžbetonis, mūro konstrukcijos.

188. Patalpų apdailai vidinėms sienos ir luboms įrengti turi būti naudojami ne žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktai, grindims įrengti, ne žemesnės kaip Dfl-s1 klasės statybos produktai.

189. Priedanga turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ [4.13] ir STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ [4.14]keliamus reikalavimus.

190. Priedangos konstrukcijos turi atlaikyti aplinkinių statinių ir virš priedangos perdangos esančių statinio aukštų konstrukcijų griūčių sukeltas dinamines apkrovas iki 0,035 MPa. Ties avariniu išėjimu – 0,025 MPa.

191. Priedangos konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad atlaikytų 0,035 MPa sprogimo bangos sukeltą apkrovą, bei dėl to atsirandančias vibracines apkrovas.

192. Visais atvejais slėptuvėje, kuri saugo nuo griūčių, turi būti įrengtas vienas avarinis išėjimas.

193. Avarinio išėjimo angos uždarymo konstrukcija turi būti išardoma, o aplink angą esantis dirvožemis turi būti lengvai iškasamas.

194. Avarinio pasišalinimo koridorius iš priedangos turi būti įrengtas taip, kad tęstųsi virš arba po žeme už griūties ribų.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEDANGOS INŽINERINĖS SISTEMOS

 

Šildymo inžinerinė sistema

 

195. Priedangoje rekomenduojama suprojektuoti ir įrengti šildymo inžinerinę sistemą. Gali būti projektuojamas rezervinis priedangos šilumos šaltinis – elektriniai šildytuvai, kurie gali būti pristatomi per priedangos statinio paruošimui naudoti skirtą laiką.

196. Jei priedangoje projektuojama šildymo sistema, jos projektavimui ir įrengimui taikomi kolektyvinės apsaugos statinių šildymo inžinerinei sistemai keliami reikalavimai.

 

Vėdinimo inžinerinė sistema

 

197. Priedangoje, statytojui (užsakovui) pageidaujant, gali būti suprojektuota ir įrengta vėdinimo inžinerinė sistema.

198. Jei priedangoje projektuojamas mechaninis vėdinimas, turi būti numatyta galimybė ekstremaliosios situacijos ar karo metu išjungti mechaninį vėdinimą iš priedangos patalpų bei nespecifinėmis priemonėmis užsandarinti oro tiekimo ir šalinimo angas.

199. Jei priedangoje projektuojamas natūralus vėdinimas, turi būti numatyta galimybė ekstremaliosios situacijos ar karo metu nespecifinėmis priemonėmis užsandarinti oro tiekimo ir šalinimo angas.

 

Vandentiekio ir nuotekų šalintuvo inžinerinė sistema

 

200. Priedangose rekomenduojama įrengti neužšąlančią vandens tiekimo sistemą su ne mažiau kaip vienu vandens paėmimo čiaupu ir vandens surinkimo trapu. Trapas gali būti sujungiamas su bendra pastato nuotekų išleidimo sistema arba atskiru nutekamuoju vamzdžiu prijungiamas į artimiausią šulinį.

201. Rekomenduojama per priedangos parengimo naudojimui laiką sukaupti geriamojo vandens atsargas, ne mažiau kaip 2 litrus vienam apsaugomam asmeniui.

202. Priedangoje, statytojui (užsakovui) pageidaujant, gali būti įrengiami tualetai (įskaitant sauso tipo), kurių kiekis nereglamentuojamas. Tualetų įrengimas turi atitikti buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus [4.4].

 

Elektros inžinerinė sistema

 

203. Priedangoje turi būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo nekeliant reikalavimo tiekimo patikimumo kategorijai.

204. Priedangoje, statytojui (užsakovui) pageidaujant, gali būti suprojektuotas ir įrengtas rezervinis elektros energijos tiekimas iš rezervinio energijos šaltinio. Gali būti suprojektuotas rezervinio elektros generatoriaus prijungimo iš pastato išorės galimybė. Rezervinis elektros generatorius (jei numatyta) ir kuras  turi būti pristatomas per priedangos parengimo naudojimui skirtą laiką. Pagrindinė rezervinio elektros energijos tiekimo paskirtis – patalpų apšvietimas.

205. Vidaus elektros tinklas. Kištukiniai elektros lizdai paruošiami naudojimui per priedangos parengimo naudojimui skirtą laiką.

206. Priedangoje turi būti įrengiamas apšvietimas.

 

Elektroninių ryšių inžinerinė sistema

 

207. Priedangoje neprivaloma suprojektuoti ir įrengti elektroninių ryšių inžinerinę sistemą – stacionarų interneto ryšį.

208. Ryšio priemonės. Priedangoje neprivaloma suprojektuoti ir įrengti elektroninių ryšių inžinerinę sistemą – fiksuotą telefono ryšį.

209. Kitos priemonės. Priedangoje neprivaloma suprojektuoti ir įrengti gaisrinės signalizacijos inžinerinę sistemą.

 

Kitos sistemos

 

210. Priedangoje turi būti įrengtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos [4.11] arba stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos [4.10].

_________________________