Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 2, 4, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 22, 28, 29,

32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 43¹, 46 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir

įstatymo papildymo 25¹ straipsniu

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Antstolių skaičius antstolių veiklos teritorijose nustatomas pagal teisingumo ministro tvirtinamą antstolių skaičiaus nustatymo metodiką, atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje antstolių veiklos teritorijoje ir praėjusių trejų kalendorinių metų antstolio pajamų medianą toje teritorijoje. Poreikį keisti antstolių skaičių ir jų veiklos teritorijas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertina kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų srities teisės krypties daktaras arba ne mažiau kaip penkerius metus antstoliu buvęs asmuo, jei nuo jo atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.“

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Antstolių viešas konkursas

1. Antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Jį skelbia Teisingumo ministerija. Antstolių viešą konkursą sudaro antstolio kvalifikacinis egzaminas ir pretendentų į antstolius privalumų vertinimas.

2. Antstolio kvalifikacinį egzaminą vykdo Antstolio kvalifikacinio egzamino komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolio kvalifikacinio egzamino komisijos nuostatus ir Antstolio kvalifikacinio egzamino tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolio kvalifikacinio egzamino komisiją sudaro penki nariai, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Iš jų du narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, du narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Antstolio kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo antstolio kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti antstolio pareigas, egzamino rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol asmuo eina šias pareigas. Antstoliai, toje pačioje antstolių veiklos teritorijoje išdirbę ne mažiau kaip penkerius metus, dalyvaujantys viešame konkurse eiti antstolio pareigas kitoje antstolių veiklos teritorijoje, nuo antstolio kvalifikacinio egzamino atleidžiami. Antstolio kvalifikacinio egzamino programą tvirtina teisingumo ministras.

3. Pretendentų į antstolius privalumų vertinimą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį, Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras. Antstolių viešo konkurso komisiją sudaro septyni nariai. Iš jų tris narius, įskaitant komisijos pirmininką, skiria teisingumo ministras, tris
narius – Lietuvos antstolių rūmai ir vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Vienas iš trijų teisingumo ministro skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, vienas iš trijų Lietuvos antstolių rūmų skiriamų komisijos narių turi būti asmuo, turintis aukštąjį psichologo išsilavinimą. Penki iš septynių Antstolių viešo konkurso komisijos narių turi būti asmenys, turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Šios komisijos nariu negali būti Antstolio kvalifikacinio egzamino komisijos narys.

4. Antstolių viešame konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, pateikę Teisingumo ministerijai Antstolių viešo konkurso tvarkos apraše nustatytus dokumentus.

5. Antstolio kvalifikacinio egzamino komisiją ir Antstolių viešo konkurso komisiją aptarnauja ir jų darbą užtikrina Teisingumo ministerija.“

4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Antstoliu paskirtam asmeniui, prisiekusiam šio Įstatymo nustatyta tvarka, Teisingumo ministerija išduoda liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, o Lietuvos antstolių
rūmai – antstolio pažymėjimą.“

5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Antstolio veiklos apribojimas

1. Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Be to, antstolis negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu ar būti šių įmonių savininku ar dalininku.

2. Atlikdamas šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, antstolis negali naudotis sutuoktinio (sugyventinio), artimųjų giminaičių, toje pačioje antstolių kontoroje veiklą vykdančių antstolių ir dirbančių darbuotojų, juridinio asmens, kurio dalyvis yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis), artimasis giminaitis, toje pačioje antstolių kontoroje veiklą vykdantis antstolis ar dirbantis darbuotojas, paslaugomis, taip pat negali šioje dalyje nurodytiems juridinių asmenims atstovauti palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, jeigu su šiais asmenimis antstolis yra susijęs vykdydamas šiame Įstatyme nustatytas funkcijas.

3. Antstolis gali būti arbitru, kai ginčai sprendžiami arbitraže, ir gauti už tai atlygį. Atlikdamas arbitro funkcijas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, antstolis negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.

4. Antstolis, vykdydamas šiame Įstatyme numatytą veiklą, kartu gali eiti renkamas pareigas antstolių savivaldos institucijose ar dalyvauti kitų renkamų institucijų veikloje. Jeigu antstolis eina renkamas pareigas kitose nei antstolių savivaldos institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka ir paskiriamas antstolio atstovas. Renkamų institucijų, išskyrus antstolių savivaldos institucijas, veikloje antstolis gali dalyvauti ne ilgiau kaip penkerius metus.“

6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) antstolis depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas arba vykdymo procese saugomą ar administruojamą turtą naudoja asmeninėms reikmėms ar ne pagal teisės aktuose nustatytą paskirtį;“.

2. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

„6) antstolis dalyvauja renkamų institucijų, išskyrus antstolių savivaldos institucijas, veikloje.“

7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) jei jis neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;“.

2. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 11 punktu:

„11) jei jis pažeidė šio Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies reikalavimus.“

3. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, ir antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams). Kai antstolio įgaliojimai pasibaigia antstoliui mirus ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių antstolis, kurio įgaliojimai pasibaigė, negali atlikti šioje dalyje nurodytų veiksmų, Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga.“

8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Drausminių nuobaudų skyrimo procedūra

1. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) nutraukti drausmės bylą nenustačius pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų;

4) teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių;

5) teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.

2. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas. Jeigu padarytas smulkus, formalus šio Įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ar Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminės žalos, ir antstolis (antstolio padėjėjas) nutraukė pažeidimą, toks pažeidimas laikomas mažareikšmiu.

3. Drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo paskyrimo dienos. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar antstolis (antstolio padėjėjas) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą jam nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.

4. Antstolių garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių ir sprendimą teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą, įsiteisėja jų priėmimo dieną. Antstolių garbės teismo sprendimai per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas šio teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių arba sprendimas teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. Antstolių garbės teismo sprendimas teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti asmenį iš antstolių ir sprendimas teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, o juos apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Antstolių garbės teismo sprendimas paliktas galioti.“

9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apie kontoros adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą antstolis privalo pranešti Teisingumo ministerijai, Lietuvos antstolių rūmams ir apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.“

10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) administruoti nemokumo procesus;“.

2. Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 8 punktu:

„8) surinkti kliento duomenis.“

3. Papildyti 21 straipsnį 9 dalimi:

„9. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie:

1) antstolių atliekamas funkcijas ir teikiamas paslaugas;

2) vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti, procesinių ir kitų dokumentų įteikimo antstoliui bei antstolio procesinių dokumentų įteikimo asmenims tvarką;

3) vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką;

4) antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką.“

11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu ar šio Įstatymo 25¹ straipsnyje nurodytos paslaugos teikimu. Teikiant šią paslaugą netaikomas reikalavimas duomenis, dokumentus ar kitą informaciją antstoliui teikti neatlygintinai.“

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 25¹straipsniu

Papildyti Įstatymą 25¹ straipsniu:

„25¹ straipsnis. Kliento duomenų surinkimas

1. Kliento duomenų surinkimu laikomas kliento asmens duomenų apie asmenį, turimą turtą, pajamas, įsipareigojimus, įsiskolinimus, nagrinėjamus turtinius ginčus ir kitų su klientu susijusių duomenų surinkimas iš registrų bei informacinių sistemų ir pateikimas klientui ar kitam asmeniui.

2. Kliento duomenys renkami kliento ar kito asmens prašymu. Kito asmens prašymu kliento asmens duomenys gali būti renkami tik tuo atveju, jeigu antstoliui pateiktas kliento rašytinis sutikimas rinkti jo asmens duomenis arba šis sutikimas suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia identifikuoti jį pateikusį asmenį arba patikrinti sutikimo autentiškumą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame prašyme ar sutikime klientas turi nurodyti, kokius ir kokios apimties kliento duomenis prašoma ar duodamas sutikimas rinkti.

4. Klientas turi teisę bet kuriuo metu, kol jo duomenys dar nėra pateikti jam ar kitam asmeniui, pateikti antstoliui rašytinį prašymą nutraukti visų ar dalies duomenų, kuriuos rinkti buvo prašęs ar davęs sutikimą, rinkimą. Gavęs tokį prašymą antstolis privalo nutraukti duomenų, dėl kurių rinkimo prieštarauja klientas, rinkimą. Nutraukus duomenų rinkimą, dokumentai ir informacija, susiję su kliento duomenų surinkimo paslaugos teikimu, saugomi ir sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama šio straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį asmenį Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko sprendimu įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras.“

2. Pripažinti netekusia galios 28 straipsnio 3 dalį.

14 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas

1. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atimama Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko sprendimu išbraukiant asmenį iš antstolių padėjėjų sąrašo:

1) įsiteisėjus Antstolių garbės teismo sprendimui teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą;

2) įsiteisėjus Antstolių padėjėjų atestacijos komisijos sprendimui antstolio padėjėjo neatestuoti ir teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą;

3) pasibaigus darbo sutarčiai dėl darbo antstolio padėjėju.

2. Teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais yra pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį dėl darbo antstolio padėjėju.“

15 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Antstolio padėjėjo veiklos apribojimas

1. Antstolio padėjėjas negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, su kuriomis jis yra susijęs vykdydamas antstolio padėjėjo veiklą ar kurios teikia skolų išieškojimo, turto saugojimo, turto vertinimo, teisinio konsultavimo ar tarpininkavimo paslaugas, taip pat negali būti renkamas (skiriamas) šioje dalyje nurodytų įmonių, įstaigų ir organizacijų valdymo organų nariu arba būti jų savininku ar dalininku.

2. Antstolio padėjėjas, vykdydamas šiame Įstatyme nustatytą antstolio padėjėjo veiklą, susijusią su antstolio funkcijų atlikimu, negali naudotis sutuoktinio (sugyventinio), artimųjų giminaičių, toje pačioje antstolių kontoroje veiklą vykdančių antstolių ir dirbančių darbuotojų, juridinio asmens, kurio dalyvis yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis), artimasis giminaitis, toje pačioje antstolių kontoroje veiklą vykdantis antstolis ar dirbantis darbuotojas, paslaugomis.

3. Antstolio padėjėjas gali būti arbitru, kai ginčai sprendžiami arbitraže, ir gauti už tai atlygį. Atlikdamas arbitro funkcijas, antstolio padėjėjas privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolio padėjėjas negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, antstolio padėjėjas negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.

4. Prieš pradėdamas eiti kitas pareigas ar dirbti kitą darbą antstolio padėjėjas privalo informuoti antstolį, kurio padėjėju dirba.“

16 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 33 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) antstolio padėjėjo neatestuoti ir teikti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkui siūlymą atimti iš asmens teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.“

2. Papildyti 33 straipsnį 5 dalimi:

„5. Antstolių padėjėjų atestavimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

17 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu antstolis dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko sprendimu skiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantis antstolis.“

18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Antstolio atstovavimas

1. Antstolio atstovu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą išsilavinimą, išlaikęs antstolio kvalifikacinį egzaminą, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą. Socialinių mokslų srities teisės krypties daktaras antstolio atstovu gali būti skiriamas nelaikęs egzaminų. Antstolio atstovas skiriamas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko sprendimu pagal atstovaujamo antstolio ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu antstolis ne dėl savo kaltės negali atlikti antstolio funkcijų ir pagrįstai negali pateikti prašymo skirti antstolio atstovą, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, atsižvelgdamas į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti antstolio atstovą savo iniciatyva, kai būtina užtikrinti, kad toje teritorijoje būtų atliekamos antstolio funkcijos. Antstolis, kol yra atstovaujamas, negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų.

2. Asmuo vienu metu gali būti skiriamas tik vieno antstolio atstovu. Antstolio atstovas, išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip vienų metų terminui, kuris dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas. Šio Įstatymo 10 straipsnio
4 dalyje nurodytu atveju antstolio atstovas gali būti paskirtas ne ilgesniam kaip penkerių metų terminui. Antstolio atstovo veiklą gali vykdyti asmuo, paskirtas antstolio atstovu ir prisiekęs šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo antstolio atstovu šio Įstatymo nustatyta tvarka buvo davęs antstolio priesaiką, iš naujo prisiekti nereikia.

3. Atstovaujamas antstolis su paskirtu antstolio atstovu iki šio veiklos pradžios sudaro rašytinę sutartį dėl antstolio atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą. Jei antstolio atstovas skiriamas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko iniciatyva, šią sutartį su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

4. Antstolio atstovas atleidžiamas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko sprendimu:

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) atstovaujamo antstolio ar atstovo reikalavimu;

3) pasibaigus antstolio įgaliojimams šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytais pagrindais.

5. Antstolio atstovas drausmine tvarka atsako kaip antstolis. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, antstolio atstovas turi visas antstolio teises ir pareigas, įskaitant darbdavio funkcijas. Antstolio atstovui taikomi šiame Įstatyme nustatyti antstolio veiklos apribojimai. Antstolio atstovas visus veiksmus atlieka atstovaujamo antstolio vardu, naudodamas antstolio antspaudą ir nurodydamas, kad veikia kaip antstolio atstovas.

6. Antstolio atstovo padaryta žala padengiama iš antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo išmokos. Likusią žalos dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka solidariai atlygina atstovaujamas antstolis ir antstolio atstovas.“

19 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„36 straipsnis. Antstolio pavadavimas

1. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko sprendimu ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui gali būti skiriamas pavaduojamo antstolio pasiūlytas pavaduojantis antstolis, o jei toks pasiūlymas nepateiktas, pavaduojančiu antstoliu gali būti skiriamas kitas tos pačios antstolių kontoros antstolis, toje pačioje veiklos teritorijoje ar besiribojančioje teritorijoje veikiantis antstolis.

2. Jeigu antstolio įgaliojimai yra sustabdyti ar šio Įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka nėra paskirtas antstolio atstovas, pavaduojantis antstolis gali būti skiriamas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantis antstolis skiriamas, iki bus atnaujinti antstolio įgaliojimai arba kol bus paskirtas antstolio atstovas.

3. Pavaduojamas antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų ir teikti kitų šiame Įstatyme numatytų paslaugų.

4. Pavaduojantis ir pavaduojamas antstoliai sudaro rašytinę sutartį dėl pavadavimo sąlygų ir atlyginimo už pavadavimą. Jeigu pavaduojantis ir pavaduojamas antstoliai dėl pavadavimo sąlygų nesusitaria arba pavaduojantis antstolis skiriamas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančio antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko nustatyta tvarka.

5. Pavaduojantis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio ir antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamas antstolis. Už žalą, padarytą pavaduojant, šio Įstatymo nustatyta tvarka atsako pavaduojantis antstolis.“

20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Antstolio parengti ir gauti dokumentai, duomenys ir informacija tvarkomi ir saugomi vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais norminiais teisės aktais, nustatančiais bendruosius dokumentų tvarkymo, apskaitos ir saugojimo reikalavimus.“

2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Antstolis privalo užtikrinti, kad duomenys apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą ir dokumentų perdavimą ar įteikimą būtų tinkamai naudojami ir saugomi. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos: kompiuteriai, specialios programos, duomenų bazės, duomenų perdavimo tinklai, sudarantys Antstolių informacinę sistemą. Šios sistemos duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus atvejus, kai jie teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, kitiems įstatymuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat vykdymo proceso dalyviams, besinaudojantiems Antstolių informacinės sistemos elektroninės vykdomosios bylos portalu. Antstolių informacinės sistemos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.“

21 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Antstolio veiklos dokumentai

1. Antstolis privalo tinkamai tvarkyti savo veiklos dokumentus.

2. Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisykles ir antstolių veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

3. Antstolio veiklos dokumentai yra Nacionalinio dokumentų fondo dalis.“

22 straipsnis. 43¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43¹ straipsnis. Elektroninės vykdomosios bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas antstolių veikloje

1. Su vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė vykdomoji byla, antstolio gaunami ir siunčiami popierinės formos dokumentai skaitmeninami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir tvarkomi, saugomi ir sunaikinami teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

2. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine vykdomąja byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu.

3. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys turi teisę visus dokumentus ir informaciją, susijusią su vykdymo procesu, antstoliui teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.).

4. Įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones.

5. Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos su vykdymo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kvalifikuotu elektroniniu parašu patvirtinti antstolio sudaryti procesiniai dokumentai turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai.

6. Elektroninėje vykdomojoje byloje saugomos vykdymo proceso metu sudarytų ar gautų popierinės formos dokumentų skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai dokumentai. Popierinės formos dokumentai turi būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę vykdomąją bylą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų gavimo antstolio kontoroje dienos. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių popierinės formos dokumentų negalima skaitmeninti, antstolis priima motyvuotą patvarkymą saugoti dokumentus tik popierinės formos ir apie tai pažymi elektroninėje vykdomojoje byloje.“

23 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 46 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

24 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 48 straipsnio 3 dalį nauju 6 punktu:

„6) skiria Prezidiumo pirmininką pavaduojantį Prezidiumo narį, jeigu Prezidiumo pirmininkas dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų;“.

2. Buvusį 48 straipsnio 3 dalies 6 punktą laikyti 7 punktu.

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.

3. Teisingumo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 1 straipsniu pakeistoje Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo
2 straipsnio 3 dalyje nurodytą antstolių skaičiaus nustatymo metodiką.

4. Teisingumo ministras iki 2026 m. birželio 30 d. patvirtina šio įstatymo 1 straipsniu pakeistoje Antstolių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą antstolių skaičiaus nustatymo metodiką.

5. Šio įstatymo 2 straipsniu pakeista Antstolių įstatymo 4 straipsnio nuostata ir šio įstatymo 18 straipsniu pakeistos Antstolių įstatymo 35 straipsnio nuostatos dėl išsilavinimo reikalavimų taikomos asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais ar būti paskirtais antstolio atstovais po šio įstatymo įsigaliojimo.

6. Šiame įstatyme nustatytas reguliavimas taikomas priimant sprendimus dėl pavaduojančio antstolio ar antstolio atstovo skyrimo, asmens įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą ar išbraukimo iš šio sąrašo po šio įstatymo įsigaliojimo.

7. Lietuvos antstolių rūmams iki šio įstatymo įsigaliojimo perduotas antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvas tvarkomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas