Projektas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. vasario 26 D. NUTARIMO NR. 276 „DĖL NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2023 m.                       d.  Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti 3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„3.1. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos – kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos teisėkūros iniciatyvos, dėl kurių ekonominio, socialinio, aplinkosauginio, politinio reikšmingumo ir jautrumo atliekamas išsamesnis poveikio vertinimas, siekiant pagrįsti siūlymų nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą būtinumą, naudą ir sąnaudas.“

1.2. Pakeisti 9.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„9.7. poveikis aplinkai ir klimato kaitai (įvertinamas galimas poveikis klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie klimato kaitos, aplinkos oro ir vandenų būklei, gamtos ištekliams, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, teritorijų naudojimui, išteklių naudojimo efektyvumui);“.

1.3. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Projektų rengėjai, atsižvelgdami į projekto turinį ir atlikdami poveikio vertinimą, vadovaujasi:

10.1. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimynu (Metodikos 1 priedas);

10.2. Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl Administracinės naštos piliečiams ir kitiems asmenims nustatymo ir įvertinimo metodikos patvirtinimo“;

10.3. Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodikos patvirtinimo“;

10.4. Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis, parengtomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos;

10.5. aplinkos ministro nustatyta teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarka (toliau – poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarka);

10.6. kitais pagal atitinkamą projektą aktualiais metodiniais dokumentais.“

1.4. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos vertinamos Metodikos 9.1–9.4, 9.7 papunkčiuose nurodytais poveikio vertinimo aspektais, prireikus – ir kitais pasirinktais poveikio vertinimo aspektais. Poveikis Metodikos 9.7 papunktyje išvardytoms sritims vertinamas kokybiškai ir (ar) kiekybiškai, jeigu pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyno (Metodikos 1 priedas) VII skyriaus nuostatas nustatomas galimas projekto poveikis atitinkamoms sritims.“

1.5. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

„16. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos vertinamos Metodikos 9.1–9.4, 9.7 papunkčiuose nurodytais poveikio vertinimo aspektais, prireikus – ir kitais pasirinktais poveikio vertinimo aspektais. Poveikis Metodikos 9.7 papunktyje išvardytoms sritims vertinamas pagal poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarką kokybiškai ir (ar) kiekybiškai, jeigu pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyno (Metodikos 1 priedas) VII skyriaus nuostatas nustatomas galimas projekto poveikis atitinkamoms sritims.“

1.6. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

„17. Vertinant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikį, atliekama:

17.1. sąnaudų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo analizė (jeigu teisėkūros iniciatyvos pobūdis leidžia atlikti kiekybinę analizę, siūloma vadovautis Sąnaudų ir naudos analizės metodinėmis gairėmis, kurios skelbiamos Finansų ministerijos interneto svetainėje:

17.1.1. sąnaudų ir naudos analizė – metodas, kurį taikant nustatomos ir kiekybiškai įvertinamos projekto įgyvendinimo tiesioginės ir netiesioginės ekonominės sąnaudos ir nauda. Nauda suprantama kaip valstybės, savivaldybės, visuomenės ar tam tikros asmenų grupės gerovės padidėjimas įgyvendinus konkretų sprendimą . Skaičiuojant sąnaudas įvertinami projektui įgyvendinti būtini ištekliai – investicijų išlaidos (kapitalo išlaidos) ir veiklos išlaidos (išskyrus nusidėvėjimą ar kapitalo išlaidas). Sąnaudų ir naudos analizės metodo tikslas – įvertinti (apskaičiuoti) ir palyginti skirtingų projekto alternatyvų sąnaudas ir naudą ir suteikti informacijos, kuri iš projekto alternatyvų yra optimali;

17.1.2. sąnaudų efektyvumo analizė – metodas, kurį taikant vertinamos skirtingų projekto alternatyvų, leidžiančių pasiekti tą patį tikslą, sąnaudos. Kai projekto įgyvendinimo naudą sudėtinga įvertinti (apskaičiuoti) piniginiais vienetais, atliekama sąnaudų efektyvumo analizė, t. y. įvertinamos (apskaičiuojamos), lyginamos tarpusavyje tik problemos sprendimo alternatyvų sąnaudos ir sprendžiama, kuri alternatyva yra efektyviausia. Taikant sąnaudų efektyvumo analizės metodą, daroma prielaida, kad visos problemos sprendimo alternatyvos leis pasiekti tą patį tikslą. Šį metodą siūloma taikyti, kai ieškoma būdo, leisiančio pasiekti nustatytus rezultatus su mažiausiomis sąnaudomis;

17.2. aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių galimo pokyčio analizė (toliau – aplinkos rodiklių pokyčio analizė) – metodas, kurį taikant nustatomas ir kiekybiškai įvertinamas galimas atitinkamų aplinkos komponentų būklės ir klimato kaitos rodiklių pokytis vadovaujantis poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarka. Aplinkos rodiklių pokyčio analizės reikšmės gali būti naudojamos vertinant Metodikos 9.7 papunktyje nurodytais poveikio vertinimo aspektais ir (ar) atliekant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąnaudų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo analizę kitais Metodikos 9.1–9.4 papunkčiuose numatytais poveikio vertinimo aspektais (prireikus – ir kitais pasirinktais poveikio vertinimo aspektais), į sąnaudų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo analizę įtraukiant aplinkos rodiklių pokyčio analizės reikšmes.“

1.7. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:

„21. Palyginamos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos alternatyvų nauda ir sąnaudos (jeigu taikytas sąnaudų ir naudos analizės metodas) arba sąnaudos tarpusavyje (jeigu taikytas sąnaudų efektyvumo analizės metodas), prireikus abiem analizės metodų atvejais įtraukiant aplinkos rodiklių pokyčio analizės reikšmes, arba, jei aplinkos rodiklių pokyčio rodiklių analizė naudojama vertinant Metodikos 9.7 papunktyje nurodytais poveikio vertinimo aspektais, palyginamos prioritetinės teisėkūros iniciatyvos alternatyvų aplinkos rodiklių pokyčio analizės reikšmės ir remiantis rezultatais nustatoma optimali alternatyva, kuri bus siūloma sprendimą priimančiai institucijai.“

1.8. Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip:

„23. Atlikus prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimą, rezultatai apibendrinami užpildant Metodikos 2 priede pateiktą numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymą. Su pažyma pateikiama:

23.1. informacija apie atliktus skaičiavimus;

23.2. duomenų šaltiniai;

23.3. prielaidos, kuriomis vadovautasi atliekant vertinimą;

23.4. kita vertinimą pagrindžianti informacija;

23.5. jei pagal poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarką būtų nustatomas reikšmingas neigiamas poveikis Metodikos 9.7 papunktyje išvardytoms sritims, pasiūlymai dėl esamo teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų priemonių, kuriomis taikant žalos švelninimo seką, būtų išvengta dėl prioritetinės teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo atsirasiančio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas, šių pasiūlymų pagrindimas.“

1.9. Pakeisti 32 punktą ir jį išdėstyti taip:

„32. Poveikio vertinimo aspektų klausimais konsultuoja:

32.1. Finansų ministerija – dėl poveikio valstybės finansams, sąnaudų ir naudos analizės metodo taikymo;

32.2. Vidaus reikalų ministerija – dėl poveikio piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai;

32.3. Ekonomikos ir inovacijų ministerija – dėl poveikio ekonomikai;

32.4. Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra  – dėl poveikio aplinkai ir klimato kaitai;

32.5. kitos ministerijos pagal ministrų valdymo sritis – dėl poveikio atitinkamai sričiai ir kitų poveikio vertinimo aspektų, nurodytų Metodikos 9 punkte.“

1.10. Pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip:

„35. Projekto rengėjai, išnagrinėję esamą (status quo) situaciją ir nustatę tinkamiausią problemos sprendimo būdą (alternatyvą), parengia projektą. Projektas įvertinamas 9.1–9.3, 9.7 papunkčiuose nurodytais poveikio vertinimo aspektais. Poveikis Metodikos 9.7 papunktyje išvardytoms sritims vertinamas kokybiškai ir (ar) kiekybiškai, jeigu pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyno (Metodikos 1 priedas) VII skyriaus nuostatas nustatomas galimas projekto poveikis atitinkamoms sritims. Atsižvelgiant į projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais poveikio vertinimo aspektais. Poveikio vertinimo rezultatai, jeigu įmanoma, išreiškiami kiekybiškai.“

1.11. Pakeisti 35 punktą ir jį išdėstyti taip:

„35. Projekto rengėjai, išnagrinėję esamą (status quo) situaciją ir nustatę tinkamiausią problemos sprendimo būdą (alternatyvą), parengia projektą. Projektas įvertinamas 9.1–9.3, 9.7 papunkčiuose  nurodytais poveikio vertinimo aspektais. Poveikis Metodikos 9.7 papunktyje išvardytoms sritims vertinamas pagal poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarką kokybiškai ir (ar) kiekybiškai, jeigu pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyno (Metodikos 1 priedas) VII skyriaus  nuostatas nustatomas galimas projekto poveikis atitinkamoms sritims. Atsižvelgiant į projekto pobūdį, poveikis gali būti vertinamas ir kitais poveikio vertinimo aspektais. Poveikio vertinimo rezultatai, jeigu įmanoma, išreiškiami kiekybiškai.“

1.12. Pakeisti 1 priedą:

1.12.1. Pakeisti IV skyriaus II poskyrio 12.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„12.4. Įvertinkite nustatomų įpareigojimų galimą sukelti administracinę naštą ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas ūkio subjektams. (Apskaičiuokite pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką.)“.

1.12.2. Pakeisti IV skyriaus II poskyrio 12.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„12.5. Pagrįskite, kodėl nustatomi įpareigojimai yra būtini ir pagrįsti, o administracinė našta ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidos proporcingos siekiamam tikslui.“

1.12.3. Pripažinti netekusiu galios IV skyriaus II poskyrio 13 punktą.

1.12.4. Buvusius IV skyriaus II ir III poskyrių 14–21 punktus laikyti atitinkamai 13–20 punktais.

1.12.5. Pakeisti IV skyriaus II poskyrio 18.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„18.1. Ar perkeliamoje direktyvoje yra numatytos ūkio subjektams palankios reguliavimo išimtys (pavyzdžiui, mažinančios administracinę naštą ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas, ar taikomos vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms)?“.

1.12.6. Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VII. Poveikis aplinkai ir klimato kaitai

1. Ar projekto įgyvendinimas galėtų paveikti klimato kaitą?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

1.1. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pvz., anglies dioksido, metano, azoto suboksido ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetimui, jų kiekio kitimui;

1.2. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos anglies dioksido absorbavimui ir jo kiekio kitimui;

1.3. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos prisitaikymui prie klimato kaitos pasekmių.

2. Ar įgyvendinus projektą pasikeistų energijos ir kuro vartojimas?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

2.1. ar projektas atitinka keliamus iškastinio kuro ir priklausomybės nuo jo importo mažinimo tikslus;

2.2. ar atsiras papildomų energijos ir kuro vartojimo poreikių arba sutaupymų;

2.3. ar pasikeis naudojamo kuro rūšis ir padidės kietojo kuro vartojimas.

3. Ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos kelių transporto priemonių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pasikeitimui?

4. Ar projekto įgyvendinimas padidintų teršalų išmetimą į aplinkos orą ir paveiktų aplinkos oro kokybę?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

4.1. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos į aplinkos orą išmetamų teršalų, pvz., sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, nemetaninių lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių KD_2,5, sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų, susidarymui, jų kiekio kitimui;

4.2. ar projekto įgyvendinimas dėl poveikio aplinkos orui galėtų pakeisti visuomenės sveikatos rodiklius (pvz., priešlaikinių mirčių skaičių, sergamumo rodiklius, išlaidas sveikatos apsaugai);

4.3. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos aplinkos oro kokybei (aplinkos oro užterštumo lygio kitimui projekto įgyvendinimo vietovėje).

5. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų vandens būklę ir išteklius?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

5.1. ar dėl projekto įgyvendinimo ar įgyvendinus projektą pablogėtų, ar pagerėtų požeminių vandens telkinių būklė;

5.2. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos geriamojo vandens ištekliams;

5.3. ar dėl projekto įgyvendinimo ar įgyvendinus projektą pablogėtų arba pagerėtų paviršinių vandens telkinių ir (ar) Lietuvos jūros rajono vandenų būklė (pavyzdžiui, dėl galimo nuotekų, sunkiųjų metalų, naftos produktų ar kitų teršalų išleidimo);

5.4. ar dėl projekto įgyvendinimo turėtų būtų keičiami natūralūs paviršiniai vandens telkiniai ir (ar) jų vandens lygis.

6. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų gyvosios ir negyvosios gamtos išteklius (įskaitant miškus ir žemės gelmes)?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

6.1. projekto įgyvendinimo įtaką atsinaujinančių gamtos išteklių (gyvūnijos ir augalijos, miškų ir kitų) naudojimui, eikvojant juos greičiau, negu jie gali atsinaujinti;

6.2. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos (padidintų ar sumažintų) neatsinaujinančių gamtos išteklių (naudingųjų iškasenų ir kitų) naudojimui.

7. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų gamtos vertybes (saugomas teritorijas)? Kaip?

8. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų dirvožemį?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

8.1. ar projekto įgyvendinimas lemtų dirvožemio cheminės reakcijos kitimą (rūgštėjimą, kalkėjimą), teršimą, druskingumą ar erozijos laipsnio padidėjimą;

8.2. ar projekto įgyvendinimas lemtų dirvožemio praradimą dėl įvairių atliekamų darbų (pavyzdžiui, statybos);

8.3. ar dėl projekto įgyvendinimo pasikeistų tinkamo naudoti dirvožemio plotas (pavyzdžiui, išvalius užterštas teritorijas).

9. Ar projekto įgyvendinimas paveiktų kraštovaizdį ir biologinę įvairovę?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

9.1. ar projekto įgyvendinimas sumažintų atitinkamoje vietovėje esančių rūšių skaičių (t. y. sumažintų bioįvairovę), ar paskatintų nepageidautinų rūšių atsiradimą, pakeistų ekosistemas;

9.2. ar projekto įgyvendinimas paveiktų saugomas arba nykstančias grybų, augalų ar gyvūnų rūšis arba jų buveines, ekologiniu požiūriu jautrias teritorijas;

9.3. ar projekto įgyvendinimas lemtų natūralių buveinių plotų sumažėjimą;

9.4. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos kraštovaizdžio estetinei vertei, ją sumažintų ar padidintų;

9.5. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos ekosisteminių paslaugų teikimo kokybei.

10. Ar dėl projekto įgyvendinimo pasikeistų teritorijų naudojimas tiesiogiai su projektu susijusiose ir nesusijusiose teritorijose?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

10.1. ar projekto įgyvendinimas lemtų naujų teritorijų, kurios nenaudotos tam tikroms reikmėms, naudojimą;

10.2. ar projekto įgyvendinimas lemtų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimą.

11. Ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos atliekų  susidarymui, atliekų pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ar kitokiam naudojimui (pvz., atliekų naudojimui energijai gauti) ar šalinimui?

12. Ar projekto įgyvendinimas lemtų tvaresnę gamybą ir vartojimą?

Atsakydami į klausimą, įvertinkite:

12.1. ar projekto įgyvendinimas turėtų įtakos tvaresnių produktų pasiūlai rinkoje;

12.2. ar dėl projekto įgyvendinimo verslo įmonės mažiau ar daugiau terštų aplinką, išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, gamyboje ir teikdamos paslaugas efektyviau naudotų išteklius.“

1.13. Pakeisti 2 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.14. Pakeisti 3 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. šio nutarimo 1.3, 1.5–1.8 ir 1.11 papunkčiai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.;

2.2. iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtiems numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimams taikomos iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusios nuostatos.

3. Įgalioti aplinkos ministrą iki 2023 m. gruodžio 31 d. patvirtinti teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarką.

Ministras Pirmininkas                                                                    

Teisingumo ministras

part_8f271559138d4a1e993e89096f04f407_end

part_885b0901b10745a59b1240b985c1f795_end

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo metodikos

2 priedas

(Numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažymos forma)

Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos pavadinimas

Vertinimą atlikusi institucija

Problema

(trumpai aprašoma sprendžiama problema, nurodomas jos pobūdis, mastas, priežastys, problemos paveikti subjektai, probleminės situacijos vystymosi tendencijos, jeigu nebus imtasi veiksmų ją spręsti)

Tikslas

(nurodoma, kokio tikslo siekiama įgyvendinant prioritetinę teisėkūros iniciatyvą, jeigu įmanoma, išreiškiama kiekybiškai)

Status quo ir alternatyvos

(įvardijama ir trumpai aprašoma esama situacija ir galimos alternatyvos, pateikiamas jų poveikio įvertinimas)

Poveikis atitinkamai sričiai

Status quo (trumpai aprašomas dabartinis reglamentavimas atitinkamoje politikos srityje, pateikiamas kokybinis ir, kai įmanoma, kiekybinis poveikio įvertinimas) 1-oji ir 2-oji alternatyvos (pateikiamas kokybinis ir, kai įmanoma, kiekybinis galimų alternatyvų poveikio atitinkamoje politikos srityje įvertinimas)

Poveikis valstybės finansams

Status quo (pateikiamas dabartinės situacijos poveikio valstybės finansams kiekybinis įvertinimas) 1-oji ir 2-oji alternatyvos (pateikiamas galimų alternatyvų poveikio valstybės finansams kiekybinis įvertinimas, palyginama su status quo. Vertinant poveikį turi būti remiamasi patikimais duomenimis)

2 Poveikis administracinei naštai

Status quo (pateikiamas dabartinės situacijos poveikio piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai kiekybinis (jeigu neįmanoma, kokybinis) įvertinimas) 1-oji ir 2-oji alternatyvos (pateikiamas galimų alternatyvų poveikio administracinei naštai kiekybinis (jeigu neįmanoma, kokybinis) įvertinimas, atskirai įvertinamas galimas poveikis piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai)

Poveikis ekonomikai

Status quo (pateikiamas dabartinės situacijos poveikio ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms įvertinimas) 1-oji ir 2-oji alternatyvos (pateikiamas galimų alternatyvų poveikio ekonomikai įvertinimas, kiekybiškai įvertinamas galimas poveikis ūkio subjektų administracinei naštai ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidoms, palyginama su status quo)

Poveikis aplinkai ir klimato kaitai

Status quo (pateikiamas dabartinės situacijos poveikio aplinkai ir klimato kaitai  įvertinimas (jeigu įmanoma, kiekybinis)) 1-oji ir 2-oji alternatyvos (pateikiamas galimų alternatyvų poveikio aplinkai ir klimato kaitai įvertinimas (jeigu įmanoma, kiekybinis), palyginama su status quo)

Kiti poveikio vertinimo aspektai	Status quo	1-oji alternatyva	kitos alternatyvos
Socialinei aplinkai
Viešojo valdymo sistemai (viešajam administravimui)
Regionų plėtrai
Teisinei sistemai
Kriminogeninei situacijai

(Pateikiamas status quo ir galimų alternatyvų poveikio vertinimas kitais aktualiais poveikio vertinimo aspektais, nurodomas teigiamas ir (ar) neigiamas poveikis)

Alternatyvų palyginimas

(palyginamos status quo ir galimos sprendimo alternatyvos. Nurodomos kiekvienos alternatyvos sąnaudos ir nauda. Svarbu nurodyti, kaip alternatyvų įgyvendinimas tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks visuomenės grupes)

Siūloma alternatyva ir jos įgyvendinimo būdai

(projekto rengėjai siūlo, jų manymu, optimalią alternatyvą ir, remdamiesi atliktos sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizės rezultatais, argumentuoja, kodėl ją pasirinko. Trumpai aprašoma, kaip būtų įgyvendinamas siūlomas projektas)

Kita svarbi informacija

(pateikiama kita aktuali su prioritetine teisėkūros iniciatyva susijusi informacija; apibendrinami konsultavimosi su visuomene rezultatai (nurodoma, su kokiomis suinteresuotomis grupėmis buvo konsultuotasi, ar atsižvelgta į suinteresuotų grupių pateiktus siūlymus, kiek į juos atsižvelgta); kita)

Informacija apie asmenį ir instituciją, atsakingą už poveikio vertinimą

Vardas ir pavardė

Pareigos

Institucija (padalinys)

Telefono numeris ir el. paštas

________________

part_cb334cc16f084d0b81a3f956e6b11c74_end

part_fd71641d5fb34f218b6fc66773640db2_end

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo metodikos

3 priedas

(Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos forma)

Projekto pavadinimas

Projekto rengėjas

(projektą parengusios institucijos pavadinimas)

Projekto tikslas

(nurodoma, kokio tikslo bus siekiama įgyvendinant projektą ir kokia (-ios) problema (-os) bus sprendžiama (-os) siūlomu projektu)

Siūlomo projekto poveikio įvertinimas

(teigiamos ir (ar) neigiamos pasekmės)*

Poveikis atitinkamai sričiai

(pateikiamas kokybinis ir, kai įmanoma, kiekybinis siūlomo projekto poveikio atitinkamoje politikos srityje įvertinimas)

Poveikis valstybės finansams

(pateikiamas siūlomo projekto poveikio valstybės finansams kiekybinis įvertinimas. Vertinant poveikį valstybės finansams, turi būti nurodomi patikimi, korektiški, nesudėtingai patikrinami duomenys)

Poveikis administracinei naštai

(pateikiamas siūlomo projekto poveikio administracinei naštai kiekybinis (jeigu neįmanoma, kokybinis) įvertinimas. Atskirai įvertinamas galimas poveikis: piliečių ir kitų asmenų administracinei naštai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai)

Poveikis aplinkai ir klimato kaitai

(pateikiamas siūlomo projekto poveikio aplinkai ir klimato kaitai įvertinimas (jeigu įmanoma, kiekybinis)).

Gali būti nurodomas projekto poveikis kitais, pagal projekto pobūdį aktualiais poveikio vertinimo aspektais.

Kita svarbi informacija

(gali būti nurodomos kitos galimos projekto ir (ar) jo įgyvendinimo alternatyvos, taip pat jų poveikio įvertinimas; pateikiami siūlymai dėl ex post poveikio vertinimo poreikio, nurodoma, kokios institucijos būtų atsakingos už jo atlikimą, kokie duomenys turėtų būti renkami, siekiant vėliau įvertinti, ar buvo pasiektas projekto tikslas; nurodoma, ar buvo konsultuotasi su visuomene, apibendrinami konsultavimosi rezultatai (nurodoma, su kokiomis suinteresuotomis grupėmis buvo konsultuotasi, ar atsižvelgta į suinteresuotų grupių pateiktus siūlymus, kiek į juos atsižvelgta); kita)

*Jeigu atlikta siūlomo projekto sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizė ir (ar) aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių pokyčių analizė, nurodykite ir pateikite sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizės išvadas ir (ar) aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių pokyčių analizę, pagrindžiančias siūlomą projektą.

2

Informacija apie asmenį ir instituciją, atsakingą už poveikio vertinimą

Vardas ir pavardė

Pareigos

Institucija (padalinys)

Telefono numeris ir el. paštas

_________________

part_2e3b635f75b14c0e9042822bfe6446e7_end