Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 M. LAPKRIČIO 11 D. ĮSAKYMO NR. D1-870 „DĖL STICHINIŲ, KATASTROFINIŲ METEOROLOGINIŲ IR HIDROLOGINIŲ REIŠKINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m.                                      d. Nr.

Vilnius

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL STICHINIŲ, KATASTROFINIŲ METEOROLOGINIŲ IR HIDROLOGINIŲ REIŠKINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.1.4 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.4 ir 12.1 papunkčius,

t v i r t i n u Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius (pridedama).“

 

 

Aplinkos ministras

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m.                d. įsakymo Nr. D1-

redakcija)

 

 

STICHINIŲ, KATASTROFINIŲ METEOROLOGINIŲ IR HIDROLOGINIŲ REIŠKINIŲ RODIKLIAI

 

1. Nustatomi stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai yra šie:

 

Reiškiniai

Rodikliai

matavimo vienetas

įvertinimas, dydis, kritinė riba

1.1.

Stichinis meteorologinis reiškinys

1.1.1.

Labai smarkus vėjas

 

 

1.1.1.1.

Visose savivaldybėse, išskyrus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybes

maksimalus vėjo greitis 10 metrų aukštyje (m/s)

≥24–<33

1.1.1.2.

Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono savivaldybėse

maksimalus vėjo greitis 10 metrų aukštyje (m/s)

≥28–<33

1.1.1.3.

Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste

maksimalus vėjo greitis 24 metrų aukštyje (m/s)

≥28–<33

 

1.1.2.

Labai smarkus lietus

kritulių kiekis (mm);

trukmė (val.)

50–80;

≤12

1.1.3.

Ilgai trunkantis labai smarkus lietus

kritulių, iškritusių per 5 paras ir trumpiau, kiekis viršija mėnesio standartinę klimato normą (kartais)

2–3

1.1.4.

Labai smarkus snygis

kritulių kiekis (mm);

sniego dangos prieaugis (cm);

trukmė (val.)

20–30;

20–30;

 

≤12

1.1.5.

Labai smarki pūga

vidutinis vėjo greitis (m/s);
matomumas (m);

trukmė (val.)

15–20;

≤1000;

≥12

1.1.6.

Labai stambi kruša

ledėkų skersmuo (mm)

≥20

1.1.7.

Labai smarkus sudėtinis apšalas

apšalo storis / skersmuo ant lijundros stovo laidų (mm)

≥35

1.1.8.

Labai smarki lijundra

apšalo storis / skersmuo ant lijundros stovo laidų (mm)

≥20

1.1.9.

Labai smarki šlapio sniego apdraba

apšalo storis / skersmuo ant lijundros stovo laidų (mm)

≥35

1.1.10.

Speigas

minimali oro temperatūra (°C);

speigo trukmė (iš eilės einančių parų skaičius)

≤–30;

 

1–3

1.1.11.

Kaitra

maksimali oro temperatūra (°C);

kaitros trukmė (iš eilės einančių parų skaičius)

≥30;

 

≥3

1.1.12.

Šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu

paros vidutinė oro temperatūra (°C);

oro (dirvos paviršiaus) temperatūra (°C)

≥10;

 

<0

1.1.13.

Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu

30 parų vidutinės oro temperatūros vidurkis (°C);

temperatūros ir kritulių indekso (TPI), 30 iš eilės einančių parų vidurkis (skaitine reikšme)

≥5;

 

 

<3,5

1.1.14.

Sausra miškuose

kompleksinis miškų gaisringumo
rodiklis (skaitine reikšme);

miškų gaisringumo klasė (skaitine reikšme)

≥10 000;

 

 

5

1.1.15.

Labai tirštas rūkas

matomumas (m);

trukmė (val.)

≤100;

≥12

1.1.16.

Labai smarki audra (pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: perkūnija ir smarkus lietus, ir (ar) škvalas, ir (ar) kruša)

perkūnija (faktas);

kritulių kiekis (mm);

trukmė (val.);

maksimalus vėjo greitis (m/s);

ledėkų skersmuo (mm)

yra;

≥15;

≤12;

≥15;

 

≥6

1.1.17.

Žiemos reiškinių kompleksas (pavojingų meteorologinių reiškinių kompleksas: smarkus snygis ir smarki šlapio sniego apdraba ir (ar) smarkus sudėtinis apšalas)

kritulių kiekis (mm);

trukmė (val.);

smarki šlapio sniego apdraba ir (ar) sudėtinis apšalas (faktas);

vidutinė 1 valandos oro temperatūra (°C)

≥7;

≤12;

yra;

 

 

≥–3–≤3

1.1.18.

Ilgas lietingas laikotarpis

laikotarpis;

 

pradžia: dieną, kai prieš tai buvusių 60 d. kritulių suma yra didesnė už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (standartinis nuokrypis);

pabaiga: 10 d. iš eilės reiškinio rodiklis mažesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį (standartinis nuokrypis)

gegužės 1–spalio 31 d.;

≥2,8;

 

 

 

 

 

<2,8

1.2.

Katastrofinis meteorologinis reiškinys

1.2.1.

Labai smarkus vėjas

 

 

1.2.1.1.

Visose savivaldybėse

maksimalus vėjo greitis 10 metrų aukštyje (m/s)

≥33

1.2.1.2.

Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste

maksimalus vėjo greitis 24 metrų aukštyje (m/s)

≥33

1.2.2.

Labai smarkus lietus

kritulių kiekis (mm);

trukmė (val.)

>80;

≤12

1.2.3.

Ilgai trunkantis labai smarkus lietus

kritulių, iškritusių per 5 paras ir trumpiau, kiekis viršija mėnesio standartinę klimato normą (kartais)

>3

1.2.4.

Labai smarkus snygis

kritulių kiekis (mm);

sniego dangos prieaugis (cm);

trukmė (val.)

>30;

>30;

 

≤12

1.2.5.

Labai smarki pūga

vidutinis vėjo greitis (m/s);

matomumas (m);

trukmė (parų skaičius)

>20;

≤500;

≥1

1.2.6.

Labai smarkus speigas

minimali temperatūra (°C);

trukmė (iš eilės einančių parų skaičius)

≤–30;

>3

1.3.

Stichinis hidrologinis reiškinys

1.3.1.

Upės nusekimas (kai vandens debitas upėje sumažėja iki reikšmės, mažesnės už nustatytą gamtosauginį debitą)

vandens debitas (m3/s)

 

1.3.1.1.

Nemune ties Kaunu

LKS (x: 492226.2878;

y: 084459.859)

m3/s

≤120

1.3.1.2.

Neryje ties Vilniumi

LKS (x: 582278.7717;

y: 062462.522)

m3/s

≤51,5

1.3.1.3.

Neryje ties Jonava

LKS (x: 518646.7856;

y: 6104397.717)

m3/s

≤65,6

1.3.1.4.

Nevėžyje ties Panevėžiu

LKS (x: 516828.8548;

y: 178227.252)

m3/s

≤0,13

1.3.1.5.

Šventojoje ties Ukmerge

LKS (x: 548878.151;

y: 6123822.76)

m3/s

≤10,1

1.3.1.6.

Akmenoje-Danėje ties Klaipėda

LKS (x: 320352.2468;

y: 6178902.08)

m3/s

≤0,30

1.3.1.7.

Vilnelėje ties Vilniumi

LKS (x: 583504.2886;

y: 6061077.989)

m3/s

≤2,00

1.3.1.8.

Bartuvoje ties Skuodu

LKS (x: 345716.284;

y: 6241331.167)

m3/s

≤0,21

1.3.1.9.

Jūroje ties Taurage

LKS (x: 390673.8037;

y: 6125228.953)

m3/s

≤1,35

1.3.2.

Labai aukštas vandens lygis

vandens lygio pakilimas virš vandens matavimo stoties nulinio lygio pagal Lietuvos valstybinę aukščių sistemą LAS07 (toliau – LAS07) (cm); vandens lygio pakilimas pagal LAS07 (m)

 

1.3.2.1.

Akmenoje-Danėje ties Klaipėda

LKS (x: 320352.2468;

y: 6178902.08)

cm;

m

≥280;

≥2,20

1.3.2.2.

Akmenoje-Danėje ties

Kretinga

LKS (x: 326446.0646;

y: 6195987.269)

cm;

m

≥420;

≥9,33

1.3.2.3.

Šyšoje ties Šilute

LKS (x: 339876.1068;

y: 6136440.684)

cm;

m

≥305;

≥2,47

1.3.2.4.

Varėnėje ties Varėna

LKS (x: 536221.2896;

y: 6012660.561)

cm;

m

≥293;

≥102,62

1.3.2.5.

Šalčioje ties Valkininkais

LKS (x: 555121.262;

y: 6023049.3)

cm;

m

≥370;

≥119,19

1.3.2.6.

Nemune ties Druskininkais

LKS (x: 498923.6879;

y: 5986795.849)

cm;

m

≥1050;

≥87,94

1.3.2.7.

Kauno mariose ties Birštonu

LKS (x: 502169.7768;

y: 6052996.802)

cm;

m

≥950;

≥48,62

1.3.2.8.

Nemune ties Kaunu (Lampėdžiai)

LKS (x: 488301.2589;

y: 6085610.49)

cm;

m

≥510;

≥25,13

1.3.2.9.

Nemune ties Smalininkais

LKS (x: 409690.9659;

y: 6104970.222)

cm;

m

≥810;

≥15,43

1.3.2.10.

Nemune (Rusnės atšakoje) ties Panemune

LKS (x: 366054.1007;

y: 6107524.721)

cm;

m

≥560;

≥7,62

1.3.2.11.

Nemune (Rusnės atšakoje) ties Šilininkais

LKS (x: 345098.891;

y: 6120829.754)

cm;

m

≥550;

≥5,61

1.3.2.12.

Nemune (Atmatos atšakoje) ties Rusne

LKS (x: 333693.833;

y: 6132670.402)

cm;

m

≥288;

≥1,35

1.3.2.13.

Gėgėje ties Plaškiais

LKS (x: 355518.5593;

y: 6118442.626)

cm;

m

≥425;

≥4,37

1.3.2.14.

Leitėje ties Kūlynais

LKS (x: 339937.9388;

y: 6126490.366)

cm;

m

≥245;

≥1,57

1.3.2.15.

Šventojoje ties Ukmerge

LKS (x: 548878.151;

y: 6123822.76)

cm;

m

≥400;

≥52,55

1.3.2.16.

Nevėžyje ties Panevėžiu

LKS (x: 516828.8548;

y: 6178227.252)

cm;

m

≥450;

≥43,14

1.3.2.17.

Lėvenyje ties Bernatoniais

LKS (x: 517723.8697;

y: 6184455.075)

cm;

m

≥270;

≥46,62

1.3.2.18.

Sanžilės kanale ties Bernatoniais

LKS (x: 517520.8758;

y: 6183849.892)

cm;

m

≥270;

≥46,62

1.3.2.19.

Jūroje ties Taurage

LKS (x: 390673.8037;

y: 6125228.953)

cm;

m

≥730;

≥19,50

1.3.2.20.

Minijoje ties Kartena

LKS (x: 341696.2854;

y: 6200158.761)

cm;

m

≥520;

≥23,24

1.3.2.21.

Minijoje ties Priekule

LKS (x: 331556.8977;

y: 6160456.186)

cm;

m

≥560;

≥4,70

1.3.2.22.

Minijoje ties Lankupiais

LKS (x: 333524.4869;

y: 6152958.797)

cm;

m

≥825;

≥3,40

1.3.2.23.

Žeimenoje ties Pabrade

LKS (x: 613515.8342;

y: 6095663.471)

cm;

m

≥250;

≥118,30

1.3.2.24.

Merkyje ties Jašiūnais

LKS (x: 585714.9189;

y: 6033810.468)

cm;

m

≥225;

≥150,39

1.3.3.

Labai aukštas vandens lygis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Kuršių mariose ties Nida, Vente, Akmenoje-Danėje ties Klaipėda (Žvejų gatvė)

vandens lygis pagal LAS07 (cm)

≥650

1.3.4.

Labai žemas vandens lygis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Kuršių mariose ties Vente

vandens lygis pagal LAS07 (cm)

≤400

1.3.5.

Labai smarkus traukūnas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje

vandens lygio svyravimų amplitudė (cm);

periodas (min.)

≥50;

 

 

≤5

1.3.6.

Labai smarkus laivų apledėjimas Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje

ledo sluoksnis (cm);

trukmė (val.)

≥0,7;

≥1

1.3.7.

Labai smarkus bangavimas Baltijos jūroje

bangų aukštis jūroje (m)

≥6

1.4.

Katastrofinis hidrologinis reiškinys

1.4.1.

Labai aukštas vandens lygis

vandens lygio pakilimas virš vandens matavimo stoties nulinio lygio pagal LAS07 (cm); vandens lygio pakilimas pagal  LAS07 (m)

 

1.4.1.1.

Kauno mariose ties Birštonu

LKS (x: 502169.7768;

y: 6052996.802)

cm;

m

≥970;

≥48,82

1.4.1.2.

Nemune ties Kaunu

LKS (x: 492226.2878;

y: 6084459.859)

cm;

m

≥850;

≥29,36

1.4.1.3.

Nemune (Atmatos atšakoje) ties Rusne

LKS (x: 333693.833;

y: 6132670.402)

cm;

m

≥448;

≥2,95

1.4.1.4.

Šyšoje ties Šilute

LKS (x: 339876.1068;

y: 6136440.684)

cm;

m

≥480;

≥4,22

1.4.1.5.

Minijoje ties Kartena

LKS (x: 341696.2854;

y: 6200158.761)

cm;

m

≥610;

≥24,14

1.4.1.6.

Neryje ties Vilniumi (Žygimantų gatvė)

cm;

m

≥715;

≥91,19

1.4.1.7.

Neryje ties Vilniumi (Katedros aikštė)

cm;

m

≥780;

≥91,84

1.4.1.8.

Neryje ties Grigiškėmis

cm;

m

≥650;

≥90,54

1.4.2.

Labai didelis potvynis

užlieta teritorija (ha)

≥60 000

1.4.3.

Labai pavojinga ledų sangrūda

ledų sangrūda (faktas);

staigus didelis vandens lygio pakilimas (tikimybe)

yra;

 

≤1 %

 

 

2. Stichinis meteorologinis, katastrofinis meteorologinis, stichinis hidrologinis ir katastrofinis hidrologinis reiškiniai – reiškiniai, pasiekę ar viršiję nustatytus rodiklius.

3. Temperatūros ir kritulių indeksas TPI = (P/T) × 100,

čia: P – 30 d. kritulių kiekis (mm); T – 30 d. vidutinės paros oro temperatūros suma (°C). TPI indeksas skaičiuojamas, kai prieš tai einančių 30 d. laikotarpio vidutinė oro temperatūra aukštesnė kaip 5 °C (pradedama skaičiuoti ne vėliau kaip balandžio 15 d.). Stichinė sausra registruojama, kai TPI indekso reikšmių 30 d. vidurkis yra mažesnis kaip 3,5. Vidurkis skaičiuojamas pagal iš eilės einančių 30 d. TPI vertes. Skaičiuojant stichinės sausros trukmę, prie dienų, kuriomis stebimas stichinės sausros kriterijus, skaičiaus pridedamos 29 d., pagal kurias buvo apskaičiuotas TPI indekso verčių 30 d. vidurkis stichinės sausros registravimo dieną.

4. Komleksinis miškų gaisringumo rodiklis – empirinis kaupiamasis dydis miškų gaisrų kilimo pavojui įvertinti. Skaičiavimui naudojama oro temperatūra ir drėgmė vidurdienį, paros kritulių kiekis.

5. Gamtosauginis vandens debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos, apskaičiuojamas pagal Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

_________________