Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2251 3, 4, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Socialinė įmonė
1. Socialinė įmonė – šio įstatymo nustatyta tvarka šį statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas (toliau – juridinis asmuo), kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) darbuotojai, priklausantys šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytai socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinei grupei, sudaro ne mažiau kaip 30 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi. Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens steigimo dokumentuose yra nurodyta šio juridinio asmens veikla, susijusi su tikslinei asmenų grupei priklausančių asmenų įdarbinimu, jų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu ir socialine integracija, o kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas yra pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje jie yra įsteigti, teisės aktais jiems suteikta tokia teisė;
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinė grupė
1. Pagal šį įstatymą socialinėse įmonėse remiamas įdarbinimas neįgaliųjų, turinčių sunkų neįgalumo lygį, ar neįgaliųjų kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, siekiantys įsidarbinti socialinėje įmonėje, darbo biržoje įsiregistruoti neprivalo. Jie turi pateikti darbdaviui neįgaliojo pažymėjimą.
3. Užimtumo tarnyba privalo parengti turimą informaciją apie šioje darbo biržoje įregistruotus, šio straipsnio 1 dalyje nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausančius asmenis, jeigu tokios informacijos pageidauja socialinės įmonės statuso siekiantis ar jį turintis juridinis asmuo.
3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Valstybės pagalbos socialinei įmonei rūšys
Socialinei įmonei gali būti skiriama šių rūšių valstybės pagalba:
2) subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti;
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo
įmokoms
1. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skirta papildomoms socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, kompensuoti.
2. Darbo įstatymų nustatyta tvarka tikslinėms asmenų grupėms priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogišką darbą dirbantiesiems toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija yra skiriama įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, įdarbinus neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, yra skiriama ir mokama visą jo darbo laikotarpį, o įdarbinus kitoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms priklausančius darbuotojus, ši kompensacija skiriama ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius po įdarbinimo.
4. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis padidėja atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms taip pat yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių, nepadidėja dėl darbuotojų atleidimo Darbo kodekso 55, 56, 58 ir 60 straipsniuose nustatytais pagrindais.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus).
6. Už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama kompensacija sudaro 75 procentus šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos.
7. Už kiekvieną vidutinį ar lengvą neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją, ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytoms socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją, skiriama kompensacija sudaro 50 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos sumos.“
2. Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo
įmokoms
1. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skirta papildomoms socialinės įmonės išlaidoms, susijusioms su tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, kompensuoti.
2. Darbo įstatymų nustatyta tvarka tikslinei asmenų grupei priklausantiems asmenims gali būti nustatytos mažesnės darbo normos, negu jos paprastai nustatytos analogišką darbą dirbantiesiems toje pačioje socialinėje įmonėje ar kitose panašiose įmonėse, tačiau šių asmenų darbo užmokestis dėl nustatytų mažesnių normų ir mažesnio darbo našumo negali būti sumažintas.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija yra skiriama įdarbinus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją ir mokama visą jo darbo laikotarpį.
4. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis padidėja atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių. Subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms taip pat yra skiriama, jeigu įdarbinus asmenis atitinkamos socialinės įmonės faktinis įdarbinimo metu sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičius, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių, nepadidėja dėl darbuotojų atleidimo Darbo kodekso 55, 56, 58 ir 60 straipsniuose nustatytais pagrindais.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, kai įdarbinami nekvalifikuoti darbuotojai (9 pagrindinė grupė iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus), arba 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, kai įdarbinami kvalifikuoti darbuotojai (1–8 pagrindinės grupės iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus).
6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti
1. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti gali būti skiriama, kai yra visos šios sąlygos:
1) jeigu ją įsteigus vidutinis socialinės įmonės sąrašuose esančių darbuotojų skaičius padidėja, palyginti su vidutiniu sąrašuose esančių darbuotojų skaičiumi per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių;
2. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti gali būti skiriama, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos ir šios išlaidos reikalingos kliūtims, atsirandančioms socialinėje įmonėje dėl darbuotojų negalios ir trukdančioms jiems atlikti darbo funkcijas, pašalinti.
3. Subsidijos dydis neįgalaus darbuotojo, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis ar sunkus neįgalumo lygis, darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti sudaro 80 procentų visų tam tikslui reikalingų išlaidų.
4. Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti negali būti didesnė kaip 31,03 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių.
5. Darbdavys į atsilaisvinusią darbo vietą, kurioje dirbo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausantis darbuotojas ir kuriai įsteigti buvo skirta valstybės pagalba, per 30 darbo dienų nuo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausančio darbuotojo atleidimo dienos privalo priimti kitą socialinėje įmonėje nedirbantį ir šiai tikslinei asmenų grupei priklausantį darbuotoją. Jeigu per nurodytą laikotarpį į atsilaisvinusią darbo vietą, kuriai įsteigti buvo skirta valstybės pagalba, neįdarbinamas kitas socialinėje įmonėje nedirbantis ir šiai tikslinei asmenų grupei priklausantis darbuotojas, laikoma, kad socialinė įmonė panaikino darbo vietą, kuriai įsteigti buvo skirta subsidija.“
7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Subsidija tikslinei asmenų grupei priklausantiems darbuotojams
mokyti
1. Siekiant kompensuoti socialinių įmonių išlaidas tikslinei asmenų grupei priklausantiems darbuotojams mokyti, šioms įmonėms gali būti skiriama subsidija. Šie mokymai turi būti skiriami socialinės įmonės veiklai reikalingai darbuotojų kvalifikacijai kelti.
2. Subsidija tikslinei asmenų grupei priklausantiems darbuotojams mokyti gali sudaryti iki 60 procentų šiam mokymui reikalingų išlaidų. Ši subsidija gali būti padidinta 10 procentų, jeigu pagalba skiriama vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms.
3. Subsidijuojamos šios mokymui reikalingos išlaidos:
1) mokytojų (auklėtojų, instruktorių, socialinių darbuotojų) darbo apmokėjimo ir socialinio draudimo už tą laiką, kai jie tiesiogiai dirba su asmenimis, kurie mokosi, išlaidos;
2) mokytojų (auklėtojų, instruktorių, socialinių darbuotojų) ir asmenų, kurie mokosi, kelionių, susijusių su mokymu, išlaidos;
8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti
„1. Siekiant kompensuoti socialinių įmonių išlaidas, skirtas kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti, skiriama subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti.
2. Subsidija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis sudaro 80 procentų šių išlaidų sumos. Subsidija vieno neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti didesnė kaip 4,65 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius.“
9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms
1. Siekiant kompensuoti socialinių įmonių papildomas administravimo išlaidas, susidarančias dėl neįgalių darbuotojų darbo, skiriama subsidija papildomoms administracinėms išlaidoms.
2. Jeigu socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų, turinčių sunkų neįgalumo lygį, ar neįgalių darbuotojų, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šių neįgalių darbuotojų darbui namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų priemonių vežimą į namus ir iš namų, šiai įmonei gali būti skiriama subsidija jos transporto kuro išlaidoms.
10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms
1. Jeigu sunkų neįgalumo lygį turintiems neįgaliems darbuotojams, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, darbo funkcijoms atlikti būtina asistento (gestų kalbos vertėjo) pagalba, neįgaliųjų socialinei įmonei skiriama subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija sudaro 31,03 procentų subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis.“
11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Siekdamos gauti šiame įstatyme nustatytą valstybės pagalbą, socialinės įmonės pateikia nustatytus dokumentus, pagrindžiančius subsidijuojamų išlaidų poreikį, Vyriausybės įgaliotai institucijai. Paraiškos gauti šio įstatymo 13 straipsnio 2–4 punktuose nurodytas subsidijas priimamos nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos.“
12 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumai padengti negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 eurų per metus. Kitų rūšių valstybės pagalba, skiriama socialinei įmonei, negali sudaryti daugiau kaip 10 000 000 eurų per metus.
3. Jeigu paskutinę ketvirčio dieną apskaičiuojama faktiškai gauta valstybės pagalbos suma viršija leistinas ribas, tai per vieną mėnesį nuo ataskaitos, kurioje pateikiama informacija apie gautą ir panaudotą pagalbą, pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai termino ši perviršio suma turi būti grąžinama valstybės pagalbos teikėjui.“
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, įgyvendinamuosius teisės aktus.