Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 M. BIRŽELIO 21 D. NUTARIMO NR. 496 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO
Nr.
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“:
1.1. Pakeisti 2.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašą:
1.2.1. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau – įmonės, įstaigos, organizacijos) taikomą darbo laiko režimą.
Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsniu.“
1.2.2. Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. Konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką pagal Darbo kodekso reikalavimus nustato tos įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas, suderinęs su įmonės, įstaigos, organizacijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės valdymo institucija, konkretų darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiką pagal Darbo kodekso reikalavimus nustato šios įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas.“
1.3. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašą ir 2.1 papunktį išdėstyti taip:
„2.1. už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį, – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį – viena darbo diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo pas tą patį darbdavį stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas pas tą patį darbdavį ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje;“.
1.4. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašą:
1.4.1. Pakeisti 1 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Darbo ir poilsio laiko ypatumai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 121 straipsniu, 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008, 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 379/2014, 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos Bendrijos Laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) sudaryto susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo, 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandoms į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo ir taikomų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/79/EB dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo, 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo, 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 2005/47/EB dėl Europos geležinkelių bendrijos (CER) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų, 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2014/112/ES, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų, 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo, taip pat 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje.“
1.4.2. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporto įmonėse parengti vadovaujantis 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliesiems kelių transporto darbuotojams, dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, arba, kai reglamentas (EB) Nr. 561/2006 netaikomas, 1970 m. liepos 1 d. Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) (toliau – AETR susitarimas) apibrėžtoje kelių transporto veikloje. Šio skyriaus reikalavimai papildo reglamento (EB) Nr. 561/2006, prireikus – ir AETR susitarimo nuostatas.“
1.4.3. Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip:
„27. Darbo ir poilsio laiko ypatumai geležinkelių transporto įmonėse, kai teikiamos tarpvalstybinės paslaugos dėl keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo, parengti vadovaujantis 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 2005/47/EB dėl Europos geležinkelių bendrijos (CER) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Europos geležinkelių bendrijos (CER) susitarimu dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, darbo sąlygų tam tikrų aspektų. Šios tarpvalstybinės paslaugos teikiamos turint saugos sertifikatą, išduotą pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso reikalavimus, ir saugos sertifikatą, išduotą pagal atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinius reikalavimus. Šio skyriaus nuostatos taikomos mobiliesiems geležinkelių transporto darbuotojams, kurie teikia tarpvalstybines paslaugas (mašinistai (valdo traukos priemonę), darbuotojai, aptarnaujantys keleivius tarptautinio ar vietinio susisiekimo traukiniuose, kontroliuojantys traukinių brigadų darbą, lydintys ir saugantys tarptautinio ar vietinio susisiekimo traukinius ir vagonus, lydintys ir prižiūrintys refrižeratorinius vagonus-sekcijas) tarptautinio susisiekimo maršrutuose ilgiau kaip vieną valandą per pamainą ir išvažiuoja daugiau kaip 15 kilometrų į užsienio valstybę (toliau – mobilieji geležinkelių transporto darbuotojai, teikiantys tarpvalstybines paslaugas).“
1.4.4. Pakeisti 32 punktą ir jį išdėstyti taip:
„32. Darbo ir poilsio laiko civilinės aviacijojos įmonėse ypatumus reglamentuoja 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008, III priedo Q skirsnis.“
1.4.5. Pakeisti 49 punktą ir jį išdėstyti taip:
„49. Susisiekimo ministras tvirtina vidaus vandenų laivų įgulų minimalios sudėties reikalavimus, atsižvelgdamas į įgulų darbo ir poilsio režimus. Visiems laivo įgulos nariams nepertraukiamasis paros poilsis jų pasirinktoje vietoje (poilsio diena) suteikiamas atsižvelgiant į vidaus vandenų laivų eksploatacijos režimus. Poilsio laikas apima poilsio laiką plaukiančiame arba stovinčiame vidaus vandenų laive ir sausumoje. Trumpos pertraukos (iki 15 minučių) į poilsio laiką neįskaitomos. Maksimali vidaus vandenų transporto priemonių mobiliųjų darbuotojų (laivo įgulos) darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 14 valandų per parą ir 72 valandos per 7 dienų laikotarpį. Ilgiausias savaitės darbo laikas naktį yra 42 valandos per 7 dienų laikotarpį. Darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, nepanaudotas kasdienio poilsio, savaitės poilsio laikas, poilsio ir švenčių dienų laikas sumuojamas ir kompensuojamas Darbo ir poilsio laiko ypatumų 5 punkte nustatyta tvarka. Ilgiausia darbo laiko trukmė apskaitiniu laikotarpiu yra 2 304 valandos (apskaičiuojama iš 52 savaičių atimamant mažiausiai keturias atostogų savaites ir gautą rezultatą padauginant iš 48 valandų). Jei darbo santykių trukmė yra trumpesnė nei apskaitinis laikotarpis, ilgiausias leidžiamas darbo laikas apskaičiuojamas proporcingai. Už laivo įgulos narių darbo ir poilsio laiko nustatymą atsako laivo kapitonas ar vidaus vandenų transporto įmonėje paskirtas atsakingas asmuo.“
Ministras Pirmininkas
Socialinės apsaugos ir darbo ministras
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 151
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m.. d. nutarimo Nr.
redakcija)
LAIKINOJO ĮDARBINIMO ĮMONIŲ ATITIKTIES KRITERIJAMS, KURIUOS TURI ATITIKTI LAIKINOJO ĮDARBINIMO ĮMONĖ, NUSTATYMO
TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laikinojo įdarbinimo įmonių atitikties kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato laikinojo įdarbinimo įmonės, kaip laikinojo darbo sutarties šalies, darbdavės (toliau – darbdavys), atitikties Lietuvos Respublikos darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė (toliau – Kriterijai), darbdavio įrašymo į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (toliau – Sąrašas) ir išbraukimo iš jo nustatymo tvarką.
Aprašas parengtas vadovaujantis Darbo kodekso 721 straipsnio 4 dalimi.
II SKYRIUS
DARBDAVIŲ ATITIKTIES KRITERIJAMS NUSTATYMO TVARKA
3. Darbdavys, ketinantis vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba atvykęs į Valstybinę darbo inspekciją pateikia Valstybinei darbo inspekcijai laisvos formos rašytinį prašymą patvirtinti, kad jis, kaip darbdavys, atitinka Kriterijus, nurodytus Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose (toliau – prašymas). Prašyme darbdavys, ketinantis vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, turi nurodyti juridinio asmens pavadinimą ir kodą, buveinės ir veiklos adresus, kontaktinį telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą bei savo interneto svetainės (jeigu ją turi) adresą.
4. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi darbdavio, ketinančio vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, prašymą, nurodytą Aprašo 3 punkte, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos elektroniniu būdu asmens duomenų teikimo sutarčių nustatyta tvarka kreipiasi į:
4.1. Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir Administracinių nusižengimų registro išrašų apie darbdavio vadovo ar jo įgalioto (atsakingo) asmens teistumą bei administracines nuobaudas, nurodytus Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose;
4.2. Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie darbdavio neatidėtus įsiskolinimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir apie darbdavio vykdomos veiklos statusą;
5. Valstybinė darbo inspekcija, priėmusi sprendimą, kad darbdavys, ketinantis vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, atitinka Kriterijus, nurodytus Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, darbdavį, atitinkantį šiuos Kriterijus, įrašo į Sąrašą, skelbiamą Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje, ir sprendimo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis ar paštu pateikia darbdaviui. Sąraše nurodomas laikinojo įdarbinimo įmonės pavadinimas ir kodas, buveinės ir veiklos adresas, kontaktinis telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas bei interneto svetainės adresas (jeigu ją turi).
6. Darbdavys, pripažintas atitinkančiu Kriterijus, nurodytus Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose, ir įrašytas į Sąrašą, Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nustatytu terminu Valstybinei darbo inspekcijai turi pateikti informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių Valstybinės darbo inspekcijos tvirtinamo informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių teikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
7. Jeigu darbdavys neatitinka Darbo kodekso 721 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto Kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams, kurie turi būti nustatyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, pašalinti darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys nepašalino nustatytų trūkumų, Valstybinė darbo inspekcija priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų, ir apie tai jam praneša elektroninių ryšių priemonėmis ar paštu, pateikdama sprendimo kopiją. Jeigu darbdavys pašalina nustatytus trūkumus, Valstybinė darbo inspekcija priima sprendimą, kad darbdavys atitinka Kriterijus, ir apie tai jam praneša elektroninių ryšių priemonėmis ar paštu, pateikdama sprendimo kopiją.