Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL DETALIŲ VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS KRITERIJŲ, ŽALOS PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR PAŠALINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO IR TYRIMŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2022 m. d. Nr.

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnio 5 dalimi ir 32³ straipsnio 9 dalimi:

1. Tvirtinu Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašą (pridedama).

2. Nustatau, kad Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašas netaikomas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo.

Aplinkos ministras

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. d. įsakymu Nr. D1-

DETALIŲ VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKI

O PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS KRITERIJŲ, ŽALOS PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR PAŠALINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO IR TYRIMŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Detalūs vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijai, žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) taikomas atliekant planuojamų įrengti vėjo elektrinių (toliau – VE) ar VE parkų (parkas suprantamas kaip dviejų ir daugiau vėjo elektrinių grupė, sujungta tarpusavyje ir prijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų viename prijungimo taške), esamų VE ar VE parkų plėtimo ar keitimo atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimą arba strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Taip pat Aprašas taikomas atliekant įrengtų VE ar VE parkų poveikio saugomoms rūšims monitoringą bei poveikio vengimo ar mažinimo priemonių efektyvumo monitoringą.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1467 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

II SKYRIUS

VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS KRITERIJAI

3. VE ir VE parkų poveikis paukščiams ir šikšnosparniams laikomas reikšmingu neigiamu, jeigu:

3.1. jos planuojamos statyti:

3.1.1. paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų patvirtinimo“ (toliau – PAST), kuriose saugomos Aprašo 1 priede nurodytos rūšys arba jų artimoje aplinkoje, mažesniu nei nurodyta Aprašo 2 priede atstumu nuo šių teritorijų ribų;

3.1.2. buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų patvirtinimo“ ir vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ (toliau – BAST), kurios skirtos šikšnosparnių apsaugai, arba jų artimoje aplinkoje mažesniu nei nurodyta Aprašo 2 priede atstumu nuo šių teritorijų ribų;

3.1.3. saugomose teritorijose, kuriose saugomos Aprašo 1 priede nurodytos rūšys arba jų artimoje aplinkoje mažesniu nei nurodyta Aprašo 2 priede atstumu nuo šių teritorijų ribų;

3.1.4. pagal turimus išankstinius ar PAV metu surinktus duomenis paukščių rūšių (nurodytų Aprašo 1 priede) veisimosi, maitinimosi, ar migracijos ir žiemojimo vietose arba mažesniu atstumu nei nurodyta Aprašo 2 priede nuo jame išvardintų paukščių rūšių veisimosi (tame tarpe ir tuokviečių), maitinimosi ar migracijos ir žiemojimo vietų;

3.1.5. pagal turimus išankstinius ar PAV metu surinktus duomenis šikšnosparniams svarbiose sankaupų ir žiemojimo vietose, veisimosi ir maitinimosi buveinėse bei perskridimų tarp jų vietose arba mažesniu nei 2 priede nurodytu atstumu nuo šikšnosparniams svarbių veisimosi, maitinimosi vietų, bei perskridimo tarp jų vietų, sankaupų ir migracijos vietų bei žiemaviečių;

3.1.6. pajūrio ir Kuršių marių rytinės pakrantės ruože 5 km ir mažesniu atstumu nuo kranto linijos;

3.2. jų statybos metu:

3.2.1. bus sunaikinamos ar pažeidžiamos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau –saugomų rūšių sąrašas) įrašytų paukščių ir šikšnosparnių veisimosi vietos;

3.2.2. bus sunaikinamos arba pažeidžiamos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Direktyva 2009/147/EB ) 1 priedą įrašytų paukščių rūšių perimvietės;

3.2.3. bus sunaikinamos arba pažeidžiamos šikšnosparnių rūšių žiemojimo vietos, veisimosi ir maitinimosi buveinės bei perskridimo tarp jų vietos;

3.2.4. jūroje bus sunaikinama arba pažeidžiama 3 ar daugiau proc. inventorizuotos Europos Bendrijos svarbos jūros dugno buveinės ploto, esančio BAST;

3.3. jų eksploatavimo metu:

3.3.1. jeigu pagal Aprašo 18.7 papunktyje nurodytą formulę apskaičiuojama, kad pasiekiamos arba viršijamos Aprašo 1 priede nurodytos reikšmingo neigiamo poveikio jautrioms paukščių rūšims kriterijų reikšmės;

3.3.2. dėl susidariusio barjero paukščiai ar šikšnosparniai pradeda vengti teritorijos ir todėl pasikeičia jų migracijos kelias;

3.3.3. jeigu pagal Aprašo 18.7 papunktyje nurodytą formulę apskaičiuojama, kad prie vienos VE per metus žūva 2 ar daugiau šikšnosparnių individų.

4. VE ir VE parkų poveikis paukščiams ir šikšnosparniams gali būti reikšmingas neigiamas ir reikšmingumo dydis turi būti nustatomas atliekant poveikio aplinkai vertinimą, jeigu jos planuojamos statyti ir eksploatuoti:

4.1. mažesniu atstumu nei nurodyta Aprašo 2 priede nuo jame išvardintų paukščių rūšių veisimosi (tame tarpe ir tuokviečių), maitinimosi, migracijos ir žiemojimo vietų, atsižvelgiant į metų laiką ir paros metą nurodytą Aprašo 2 priede;

4.2. mažesniu nei 2 priede nurodytu atstumu nuo pagal turimus išankstinius ar PAV metu surinktus duomenis šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi bei perskridimo tarp jų vietų, sankaupų ir migracijos vietų bei žiemaviečių, atsižvelgiant į metų laiką ir paros metą nurodytą Aprašo 2 priede;

4.3. prioritetinėje Europos bendrijos svarbos buveinėje;

4.4. pajūrio ir Kuršių marių rytinės pakrantės ruože 5-15 km atstumu nuo kranto linijos;

4.5. gamtinio karkaso migracijos koridoriuose, nustatytuose savivaldybių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose;

4.6. jūroje (jūrinėse teritorijose, nepatenkančiose į PAST ir BAST).

III SKYRIUS

VĖJO ELEKTRINIŲ ŽALOS PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR PAŠALINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO TVARKA

5. Žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių sekos taikymas – nuoseklus procesas, kurio metu siekiama išvengti reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams ar jį sumažinti ir tik likutinis neigiamas poveikis valdomas taikant kompensavimo priemones.

6. Žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemonės numatomos ir taikomos VE ir VE parkų planavimo stadijoje siekiant išvengti tiesioginio, netiesioginio ir suminio poveikio atsiradimo.

7. Žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemonėmis siekiama VE ar VE parko eksploatavimo metu sumažinti reikšmingo neigiamo poveikio trukmę, intensyvumą, dydį ir (arba) erdvinį mastą (įskaitant tiesioginį, netiesioginį ir suminį poveikį). Šios priemonės numatomos VE ar VE parko planavimo stadijoje arba nustatomos ir taikomos VE ar VE parko eksploatavimo metu, kai vykdant monitoringą nustatoma, kad VE ar VE parkas daro reikšmingą neigiamą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams.

8. Žalos paukščiams ir šikšnosparniams pašalinimo priemonės turi būti numatytos VE ar VE parko planavimo stadijoje arba VE ar VE parko eksploatavimo metu įvertinus poveikio paukščiams ir šikšnosparniams reikšmingą neigiamą poveikį bei žalos prevencijos priemonių efektyvumą ir taikomos siekiant kompensuoti bet kokį likutinį neigiamą poveikį, kurio negalima išvengti, sumažinti tiek, kad būtų išvengta bet kokio paukščių ir šikšnosparnių populiacijų sumažėjimo arba jų rūšių buveinių praradimo ar net būtų pasiekta poveikį patiriančių rūšių populiacijų, buveinių būklės ir (arba) bendros apsaugos būklės pagerėjimo vietos arba nacionaliniu lygmeniu.

9. VE ar VE parko planavimo stadijoje numatytos žalos prevencijos priemonės turi būti pradėtos taikyti VE ar VE parko statybos metu ir jų veikimo pradžia turi sutapti su statybos pradžia (statybos etapui skirtų poveikio mažinimo priemonių) ar su eksploatavimo pradžia (eksploatavimo etapui skirtų poveikio mažinimo priemonių).

10. Nuo VE ar VE parko statybos pradžios turi būti atliekama numatytų žalos prevencijos priemonių efektyvumo monitoringas ir efektyvumo vertinimas, kurį vykdo VE ar VE parką statantis ir (ar) eksploatuojantis ūkio subjektas. Žalos prevencijos priemonių, skirtų paukščių ir (ar) šikšnosparnių žūčiai išvengti ar sumažinti, efektyvumo vertinimas atliekamas vadovaujantis Aprašo 17 punktu. Su individų žūtimi nesusijusios žalos (rūšių išstūmimas iš buveinių, trikdymas, kliūties migracijai ar perskridimams sukūrimas) prevencijos priemonių efektyvumui įvertinti naudojama Aprašo 4 ir 5 prieduose nurodytos tyrimų apimtys ir metodai.

11. Nustačius, kad taikant VE ar VE parko planavimo stadijoje numatytas žalos prevencijos priemones VE ar VE parkas vis dar daro reikšmingą neigiamą poveikį paukščiams ar šikšnosparniams, pagal vertinimo rezultatus ir monitoringo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas turi būti pakoreguotos taikomos ir (arba) numatytos, Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnyje nustatyta tvarka suderintos bei pradėtos taikyti naujos žalos prevencijos ir žalos pašalinimo priemonės ir pradėta vykdyti patikslintų žalos prevencijos priemonių efektyvumo monitoringas bei vertinimas. Reikšmingą neigiamą poveikį sukėlusios VE ar VE parkai iki papildomų priemonių įdiegimo negali būti eksploatuojamos. Tokiais atvejais monitoringo ataskaitose turi būti pateiktos išvados, ar patikslintos žalos prevencijos priemonės pašalino reikšmingą neigiamą poveikį bei rekomendacijos dėl žalos mažinimui reikalingų papildomų priemonių, jeigu poveikis išliko reikšmingu.

12. Nustačius, kad pritaikius žalos prevencijos priemones poveikis paukščiams ar šikšnosparniams sumažėjo ir nesiekia Aprašo 3.3.1–3.3.3 papunkčiuose nurodytų reikšmių, žalos prevencijos priemonės turi būti taikomos visą VE ar VE parko eksploatavimo laiką, jei tik Aprašo 15 punkte nurodytu periodiškumu atliekamos monitoringo metu pakartotinai nenustatomas reikšmingas neigiamas poveikis. Tokiu atveju kartojamos Aprašo 11 punkte nurodytos procedūros.

13. Rekomenduojamos VE ar VE parkų žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos priemonės pateikiamos Aprašo 3 priede.

IV SKYRIUS

REIKŠMINGAM NEIGIAMAM POVEIKIUI ĮVERTINTI REIKALINGŲ PAUKŠČIŲ IR ŠIKŠNOSPARNIŲ TYRIMŲ IR MONITORINGO REIKALAVIMAI

14. Reikšmingam neigiamam poveikiui įvertinti reikalingi paukščių ir šikšnosparnių tyrimai ir monitoringas, kurie turi tinkamai reprezentuoti šių gyvūnų grupių rūšinę sudėtį, gausumą ir svarbias maitinimosi bei veisimosi vietas, perskridimų tarp jų maršrutus, sankaupų vietas bei migracijos kelius planuojamų ar jau veikiančių VE ar VE parkų teritorijoje ir (ar) jų artimoje aplinkoje.

15. Paukščių ir šikšnosparnių tyrimai vykdomi:

15.1. ne mažiau kaip vienus metus sausumoje ir ne mažiau kaip dvejus metus jūroje iki VE arba VE parko statybos pradžios;

15.2. statybos laikotarpiu.

16. Paukščių ir šikšnosparnių monitoringas vykdomas:

16.1. ne mažiau kaip trejus metus nuo VE ar VE parko eksploatavimo pradžios;

16.2. pakartotinai vienerius metus sausumoje ir dvejus metus jūroje, ne rečiau kaip kas penkerius metus nuo paskutiniųjų stebėjimų.

17. Tyrimų metu apie paukščius ir šikšnosparnius surinkti duomenys iki einamųjų metų gruodžio 31 d. turi būti pateikiami Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

18. Žuvusių paukščių ir šikšnosparnių tyrimai VE ar VE parko eksploatavimo metu:

18.1. gali būti vykdomi ieškant žuvusių gyvūnų arba ant jūroje esančių VE instaliuojant automatines sistemas, registruojančias žuvusius gyvūnus. Iki 10 VE parkuose žuvę gyvūnai ieškomi po visomis VE. Nuo 11 iki 19 VE parkuose žuvę gyvūnai ieškomi ne mažiau kaip po 60% VE. Nuo 20 VE parkuose žuvę gyvūnai ieškomi ne mažiau kaip po 40 % VE. Jei VE pastatytos arčiau nei 200 m nuo vandens telkinio kranto ar miško pakraščio – žuvę gyvūnai ieškomi po visomis VE;

18.2. žuvusių gyvūnų paieškos turi būti vykdomos po VE apimant teritoriją, kurios spindulys lygus VE aukščiui iki rotoriaus;

18.3. paieškos vykdomos balandžio–gegužės mėnesiais ir rugpjūčio–spalio mėnesiais, kas 5 dienos;

18.4. ieškoma einant transektomis 1-2 m atstumu;

18.5. bent kartą per sezoną ir kiekvieną kartą pasikeitus paiešką atliekančiam asmeniui turi būti nustatytas ieškotojo efektyvumas. Ieškotojo efektyvumas nustatomas po VE, po kuriomis vykdoma žuvusių gyvūnų monitoringas, išdėliojant mažiausiai 10 masalų, atitinkančių didelio paukščio (didesnio už keršulį (Columba palumbus)) dydį, ir mažiausiai 10 masalų, atitinkančių mažo paukščio (keršulio ir mažesnio) ar šikšnosparnio dydį. Vertinamas ieškotojo efektyvumas (surastų masalų dalis nuo išdėliotų) surandant išdėliotus masalus;

18.6. bent kartą per sezoną turi būti įvertinta plėšrūnų veikla žuvusių gyvūnų paieškos teritorijoje išdėliojant masalus po VE, paliekant juos 5 dienoms ir tikrinami 5 dienas iš eilės, kasdien. Žymimas išdėliotų masalų suėdimas, patraukimas iš vietos. Po 5 dienų įvertinama suėstų, patrauktų masalų dalis nuo visų išdėliotų;

18.7. turi būti apskaičiuojamas žuvusių gyvūnų (paukščių ir šikšnosparnių) skaičius VE parke pagal rastų žuvusių gyvūnų skaičių, ieškotojo efektyvumą ir plėšrūnų veiklą. Dideli ir maži paukščiai skaičiuojami atitinkamai pagal didelių ir mažų išdėliotų masalų rezultatus, šikšnosparniai – pagal mažų masalų. Skaičiuojama pagal formulę:

A=a/(B*C*D),

čia:

A – žuvusių paukščių ar šikšnosparnių skaičius,

a – rastų žuvusių paukščių / šikšnosparnių skaičius,

B – plėšrūnų per 5 dienas nepaimtų masalų dalis,

C – ieškotojų randamų masalų dalis,

D – apieškotų VE skaičiaus dalis nuo bendro VE skaičiaus parke;

18.8. žuvusių paukščių ir šikšnosparnių tyrimų VE ar VE parko eksploatavimo metu ataskaitoje turi būti pateikiama:

18.8.1. informacija apie VE ar VE parke esančius kraštovaizdžio elementus, monitoringui pasirinktas VE, nurodomi pasirinkimo argumentai, pateikiama kiekvienos VE, prie kurios buvo vykdomi žuvusių paukščių ir šikšnosparnių tyrimai, aplinkos, įtakojančios tyrimų efektyvumą, charakteristika (įskaitant žemėlapius su ortofoto pagrindu ir apibrėžtais paieškos plotais bei aplinkos nuotraukas);

18.8.2. pateikiama ieškotojo efektyvumo bei plėšrūnų veiklos vertinimo rezultatai ir kita svarbi informacija apie veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos tyrimų efektyvumui;

18.8.3. tyrimų (paieškos) rezultatų suvestinės;

18.8.4. žuvusių paukščių ir šikšnosparnių gausos apskaičiavimo atsižvelgiant į ieškotojo efektyvumo ir plėšrūnų veiklos koeficientus seka bei rezultatai:

18.8.4.1. didelių žuvusių paukščių skaičiaus ir VE parko galios MW santykis;

18.8.4.2. didelių žuvusių paukščių skaičius ir VE skaičiaus parke santykis;

18.8.4.3. mažų žuvusių paukščių skaičiaus ir VE parko galios MW santykis;

18.8.4.4. mažų žuvusių paukščių skaičiaus ir VE skaičiaus parke santykis;

18.8.4.5. žuvusių šikšnosparnių skaičiaus ir VE parko galios MW santykis;

18.8.4.6. žuvusių šikšnosparnių skaičiaus ir VE skaičiaus santykis.

18.8.5. Taip pat turi būti pateikiamos rekomendacijos dėl žalos prevencijos priemonių ir jų taikymo arba, jei tokios buvo taikytos, išsami informacija apie taikytas žalos prevencijos priemones, jų veiksmingumą ir efektyvumą bei rekomendacijos dėl jų tęstinumo arba koregavimo ar papildymo.

_____________________

Detalių vėjo elektrinių reikšmingo

neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų

ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo

1 priedas

Vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio jautrioms jų poveikiui paukščių rūšims kriterijų reikšmės

Eil. Nr.	Paukščių rūšis	Žuvusių paukščių skaičius, kai poveikis laikomas reikšmingu neigiamu ir reikia imtis poveikio mažinimo priemonių
1.	Rudakaklis naras (Gavia stellata)	≥ 2 per 1 metus
2.	Juodakaklis naras (Gavia arctica)	≥ 1 per 1 metus
3.	Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus)	≥ 5 per 1 metus
4.	Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo)	≥ 25 per 1 metus
5.	Didysis baltasis garnys (Egretta alba)	≥ 5 per 3 metus
6.	Pilkasis garnys (Ardea cinerea)	≥ 5 per 3 metus
7.	Baltasis gandras (Ciconia ciconia)	≥ 5 per 3 metus
8.	Juodasis gandras (Ciconia nigra)	≥ 2 per 3 metus
9.	Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis)	≥ 5 per 1 metus
10.	Pilkoji žąsis (Anser anser)	≥ 2 per 1 metus
11.	Baltakaktė žąsis (Anser albifrons)	≥ 50 per 1 metus
12.	Mažoji žąsis (Anser erythropus)	≥ 2 per 3 metus
13.	Želmeninė/Tundrinė žąsis (Anser fabalis/serrirostris)	≥ 50 per 1 metus
14.	Gulbė nebylė (Cygnus olor)	≥ 5 per 1 metus
15.	Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus)	≥ 3 per 1 metus
16.	Mažoji gulbė (Cygnus columbianus)	≥ 1 per 1 metus
17.	Didžioji antis (Anas platyrhynchos)	≥ 25 per 1 metus
18.	Pilkoji antis (Mareca strepera)	≥ 3 per 1 metus
19.	Eurazinė cyplė (Mareca penelope)	≥ 25 per 1 metus
20.	Smailiauodegė antis (Anas acuta)	≥ 7 per 1 metus
21.	Kuoduotoji antis (Aythya fuligula)	≥ 25 per 1 metus
22.	Ledinė antis (Clangula hyemalis)	≥ 10 per 1 metus
23.	Klykuolė (Bucephala clangula)	≥ 50 per 1 metus
24.	Sibirinė gaga (Polysticta stelleri)	≥ 1 per 1 metus
25.	Juodoji antis (Melanitta nigra)	≥ 2 per 1 metus
26.	Nuodėgulė (Melanitta fusca)	≥ 10 per 1 metus
27.	Mažasis dančiasnapis (Mergus albellus)	≥ 2 per 1 metus
28.	Didysis dančiasnapis (Mergus merganser)	≥ 4 per 1 metus
29.	Žuvininkas (Pandion haliaetus)	≥ 2 per 3 metu
30.	Vapsvaėdis (Pernis apivorus)	≥ 2 per 3 metus
31.	Juodasis peslys (Milvus migrans)	≥ 2 per 3 metus
32.	Rudasis peslys (Milvus milvus)	≥ 2 per 3 metus
33.	Nendrinė lingė (Circus aeruginosus)	≥ 3 per 3 metus
34.	Javinė lingė (Circus cyaneus)	≥ 2 per 3 metus
35.	Pievinė lingė (Circus pygargus)	≥ 2 per 3 metus
36.	Vištvanagis (Accipiter gentilis)	≥ 2 per 3 metus
37.	Paukštvanagis (Accipiter nisus)	≥ 3 per 3 metus
38.	Paprastasis suopis (Buteo buteo)	≥ 3 per 3 metus
39.	Gyvatėdis (Circaetus gallicus)	≥ 2 per 3 metus
40.	Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina)	≥ 2 per 3 metus
41.	Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga)	≥ 2 per 3 metus
42.	Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)	≥ 2 per 3 metus
43.	Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)	≥ 2 per 3 metus
44.	Sakalas keleivis (Falco peregrinus)	≥ 2 per 3 metus
45.	Sketsakalis (Falco subbuteo)	≥ 2 per 3 metus
46.	Paprastasis pelėsakalis (Falco tinnunculus)	≥ 2 per 3 metus
47.	Pilkoji gervė (Grus grus)	≥ 10 per 1 metus
48.	Laukys (Fulica atra)	≥ 25 per 1 metus
49.	Dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria)	≥ 25 per 1 metus
50.	Paprastoji pempė (Vanellus vanellus)	≥ 5 per 1 metus
51.	Gaidukas (Philomachus pugnax)	≥ 2 per 1 metus
52.	Juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina)	≥2 per 1 metus
53.	Perkūno oželis (Gallinago gallinago)	≥ 2 per 1 metus
54.	Didžioji kuolinga (Numenius arquata)	≥ 1 per 1 metus
55.	Paprastasis griciukas (Limosa limosa)	≥ 1 per 1 metus
56.	Mažasis kiras (Hydrocoloeus minutus)	≥ 7 per 1 metus
57.	Rudagalvis kiras (Croicocephalus ridibundus)	≥ 20 per 1 metus
58.	Sidabrinis/Kaspijinis kiras (Larus argentatus/cachinnans)	≥ 5 per 1 metus
59.	Balnuotasis kiras (Larus marinus)	≥ 1 per 1 metus
60.	Paprastasis kiras (Larus canus)	≥ 10 per 1 metus
61.	Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger)	≥ 2 per 1 metus
62.	Baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus)	≥ 5 per 1 metus
63.	Baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybrida)	≥ 5 per 1 metus
64.	Upinė žuvėdra (Sterna hirundo)	≥ 2 per 1 metus
65.	Alka (Alca torda)	≥ 5 per 1 metus
66.	Laibasnapis narūnėlis (Uria aalge)	≥ 5 per 1 metus
67.	Keršulis (Columba palumbus)	≥ 5 per 1 metus
68.	Paprastasis purplelis (Streptopelia turtur)	≥ 2 per 1 metus
69.	Kovas (Corvus frugilegus)	≥ 10 per 1 metus

Detalių vėjo elektrinių reikšmingo

neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų

ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo

2 priedas

Svarbūs atstumai nuo paukščių ir šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi (įskaitant perskridimo tarp jų), migracijos, žiemojimo sankaupų vietų ir saugomų bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijų ribų, kuriais vėjo elektrinės daro ar gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį

Nr.	Paukščių rūšis ar paukščių ir šikšnosparnių sistematinė grupė	Metų laikas ir paros metas (kada poveikis gali būti reikšmingas neigiamas)	Atstumas (metrais) nuo saugomos ar „Natura 2000” teritorijos, kurioje rūšis yra saugoma, ribos, kuriuo poveikis gali būti reikšmingas neigiamas	Atstumas (metrais) nuo objekto, nepatenkančio į saugomas ar „Natura 2000“ teritorijas, kuriuo poveikis gali būti reikšmingas neigiamas	Atstumas (metrais) nuo objekto, nepatenkančio į saugomas ar „Natura 2000“ teritorijas, jeigu tyrimais nustatoma, kad teritorija pasižymi lentelės pastaboje nurodytais požymiais, dėl kurių poveikis gali būti reikšmingas neigiamas
1.				Veisimosi vietos
1.1.	Didysis baltasis garnys (Egretta alba)	Balandžio 1 d.–birželio 30 d./ šviesus paros metas	Iki 3000	Iki 2500	Nuo 2500 iki 3000
1.2.	Juodasis gandras (Ciconia nigra)	Kovo 20 d.–rugpjūčio 31 d. / šviesus paros metas	Iki 3000	Iki 2500	Nuo 2500 iki 5000
1.3.	Vapsvaėdis (Pernis apivorus)	Gegužės 1 d.–rugsėjo 15 d./ šviesus paros metus	Iki 2000	Iki 1000	Nuo 1000 iki 2000
1.4.	Juodasis peslys (Milvus migrans)	Kovo 10 d.–rugsėjo 30 d. / šviesus paros metas	Iki 2000	Iki 2000	Nuo 2000 iki 3000
1.5.	Rudasis peslys (Milvus milvus)	Kovo 10 d.–rugsėjo 30 d. / šviesus paros metas	Iki 2000	Iki 2000	Nuo 2000 iki 3000
1.6.	Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)	Ištisus metus / šviesus paros metas	Iki 3000	Iki 2500	Nuo 2500 iki 4000
1.7.	Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina)	Kovo 25 d.–rugsėjo 30 d. / šviesus paros metas	Iki 2000	Iki 2000	Nuo 2000 iki 3000
1.8.	Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga)	Kovo 25 d.–rugsėjo 30 d. / šviesus paros metas	-	Iki 2000	Nuo 2000 iki 3000
1.9.	Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)	Ištisus metus / šviesus paros metas	-	Iki 2500	Nuo 2500 iki 5000
1.10.	Gyvatėdis (Circaetus gallicus)	Balandžio 10 d.–rugsėjo 30 d. / šviesus paros metas	-	Iki 2500	Nuo 2500 iki 5000
1.11.	Žuvininkas (Pandion haliaetus)	Kovo 20 d.–rugsėjo 15 d. / šviesus paros metas	Iki 3000	Iki 2500	Nuo 2500 iki 5000
1.12.	Paprastasis suopis (Buteo buteo)	Kovo 10 d.–rugpjūčio 31 d. / šviesus paros metas	-	Iki 500	Nuo 500 iki 1000
1.13.	Nendrinė lingė (Circus aeruginosus)	Balandžio 1 d.–rugpjūčio 31 d. / šviesus paros metas	Iki 1000	Iki 1000	-
1.14.	Pievinė lingė (Circus pygargus)	Balandžio 15 d.–rugpjūčio 31 d. / šviesus paros metas	Iki 2000	Iki 1000	Nuo 1000 iki 3000
1.15.	Javinė lingė (Circus cyaneus)	Balandžio 1 d.–rugpjūčio 31 d. / šviesus paros metas	-	Iki 1000	Nuo 1000 iki 3000
1.16.	Paprastasis pelėsakalis (Falco tinnunculus)	Balandžio 1 d.–liepos 31 d. / šviesus paros laikas	-	Iki 1000	-
1.17.	Sketsakalis (Falco subbuteo)	Balandžio 15 d.–rugpjūčio 31 d. / šviesus paros metas	-	Iki 1000	nuo 1000 iki 2000
1.18.	Tetervinas (Lyrurus tetrix)	Ištisus metus / šviesus paros metas	Iki 1000	Iki 1000 (nuo tuokvietės)	-
1.19.	Didysis apuokas (Bubo bubo)	Ištisus metus / tamsus paros metas	Iki 2000	Iki 3000	nuo 3000 iki 4000
1.20.	Balinė pelėda (Asio flammeus)	Kovo 15 d.–liepos 31 d. / šviesus paros metas	Iki 1000	Iki 1000	-
1.21.	Sėjikiniai (Charadriiformes) paukščiai (išskyrus didžiąją kuolingą, kirus ir žuvėdras)	Balandžio 1 d.–birželio 30 d. / šviesus paros metas	Iki 500	Iki 500	nuo 500 iki 1000
1.22.	Didžioji kuolinga (Numenius arquata)	Balandžio 1 d.–liepos 15 d. / šviesus paros metas	Iki 2000	Iki 1000	nuo 1000 iki 2000
1.23.	Kolonijose perintys: upinė žuvėdra (Sterna hirundo) ir baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybrida)	Balandžio 15 d.–rugpjūčio 15 d. / šviesus paros metas	Iki 2000	Iki 2000	nuo 2000 iki 4000
1.24.	Kolonijose perintys: rudagalviai kirai (Croicocephalus ridibundus), kaspijiniai kirai (Larus cachinnans), sidabriniai kirai (Larus argentatus), paprastieji kirai (Larus canus), pilkieji garniai (Ardea cinerea), kovai (Corvus frugilegus), didieji kormoranai (Phalacrocorax carbo)	Balandžio 1 d.–birželio 30 d. / šviesus paros metas	-	Iki 2000	nuo 2000 iki 3000
1.25.	Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger), mažoji žuvėdra (Sternula albifrons), baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus), mažasis kiras (Hydrocoloeus minutus)	Balandžio 15 d.–rugpjūčio 15 d. / šviesus paros metas	Iki 1000	Iki 1000	nuo 1000 iki 2000
2.				Veisimosi, maitinimosi buveinės ar perskridimų tarp jų vietos
2.1.	Šikšnosparniai (Chiroptera)	Gegužės 1 d.–rugpjūčio 15 d. / tamsus paros metas	Iki 400 + ilgiausios VE mentės ilgis**	Iki 200 + ilgiausios VE mentės ilgis	Nuo 200 + ilgiausios VE mentės ilgis iki 400 + ilgiausios VE mentės ilgis
3.				Migracijos, žiemojimo ar maitinimosi sankaupų vietos
3.1.	Paukščių migracijos keliai	Kovo 15 d.–gegužės 15 d.; liepos 15 d.–spalio 31 d.	-	Iki 3000	-
3.2.	Migruojančių žąsinių (Anseriformes) paukščių pastovios sankaupų vietos	Kovo 15 d.–balandžio 30 d.	Iki 2000	Iki 3000	-
3.3.	Migruojančių pilkųjų gervių (Grus grus) poilsio ir nakvynės sankaupų vietos	Liepos 20 d.–spalio 31 d.	Iki 3000	Iki 2000	nuo 2000 iki 5000
3.4.	Migruojančių plėšriųjų paukščių (Falconiformes) sankaupų vietos (išskyrus jūrinį erelį)	Kovo 15 d.–gegužės 15 d.; rugpjūčio 15 d.–lapkričio 30 d.	-	Iki 1000	nuo 1000 iki 2000
3.5.	Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) sankaupų vietos	Kovo 15 d.–gegužės 15 d.; rugsėjo 15 d.–gruodžio 31 d.	Iki 3000	Iki 5000	-
3.6.	Migruojančių sėjikinių (Charadriiformes) paukščių pastovios sankaupų vietos	Kovo 15 d.–balandžio 30 d.; rugpjūčio 1 d.–spalio 31 d.	Iki 1000	Iki 1000	-
3.7.	Paukščių maitinimosi sankaupų vietos (atviri sąvartynai)	Ištisus metus	-	Iki 2000	-
3.8.	Šikšnosparniams (Chiroptera) svarbios žiemavietės	Spalio 1 d.–balandžio 30 d. / visa para	Iki 500	Iki 200 + ilgiausios VE mentės ilgis	Nuo 200 + ilgiausios VE mentės ilgis iki 500 + ilgiausios VE mentės ilgis
3.9	Šikšnosparnių (Chiroptera) migracijos srautų ir sankaupų vietos	Rugpjūčio 1 d.–spalio 1 d. / tamsus paros metas	-	Iki 200 + ilgiausios VE mentės ilgis	Nuo 200 + ilgiausios VE mentės ilgis iki 400 + ilgiausios VE mentės ilgis
Pastaba.–Tyrimų metu teritorijoje reguliariai registruojami individai rūšiai tinkamose buveinėse (besimaitinantys, perskrendantys iš lizdaviečių ar veisimosi vietų į mitybos buveines arba tarp mitybos buveinių). Atstumas vertinamas nuo veisimosi ir sankaupų vietų – paukščiams, o šikšnosparniams – nuo jų veisimuisi, maitinimuisi ir perskridimams svarbių kraštovaizdžio elementų, migracijos srautų bei žiemojimo ir sankaupų vietų.

Detalių vėjo elektrinių reikšmingo

neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų

ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo

3 priedas

REKOMENDUOJAMOS VĖJO ELEKTRINIŲ ŽALOS PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR PAŠALINIMO PRIEMONĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Galimas poveikis		Galima žalos prevencijos ar pašalinimo priemonė
Grėsmė	Poveikio priežastys	Priemonės aprašymas	Priemonės taikymas	Priemonės poveikis
1. Parengiamosios priemonės. Taikomos vėjo elektrinių ar vėjo elektrinių parkų (toliau - VE ar VE parkų) planavimo stadijoje.
Dėl VE ar VE parkų statybos ir (ar) eksploatavimo sunaikintos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių buveinės, svarbios nakvynės, veisimosi ar maitinimosi vietos; sutrikdyti migraciniai ar mitybos koridoriai; mirtini paukščių ar šikšnosparnių susidūrimai su VE.	Nežinojimas ar visos informacijos neturėjimas apie teritorijos jautrumą VE poveikiui jautrių rūšių atžvilgiu gali sąlygoti, kad VE ar jų parkai bus planuojami jautriose biologinės įvairovės apsaugos požiūriu teritorijose. Tokiu būdu: sunaikinamos svarbios buveinės ar gyvūnai priverčiami pasitraukti; sukuriamos sąlygos nuolatiniams susidūrimams, todėl poveikis paukščių ir šikšnosparnių populiacijoms tampa reikšmingu.	VE ar VE parkus planuoti tik teritorijose, kur poveikio paukščių, šikšnosparnių ar kitoms rūšims negali būti arba jis laikomas nereikšmingu. Atsižvelgiant į teritorijų, kurios yra potencialiai jautrios VE plėtrai biologinės įvairovės apsaugos požiūriu, žemėlapius, , saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenis, Paukščių apsaugai svarbias teritorijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, Buveinių apsaugai svarbias teritorijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ Vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, patvirtintas Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ ir kitą informaciją apie jautrias gamtines teritorijas VE ar jų parkai neturi būti planuojamos, kur yra didelė potencialaus konflikto tarp VE plėtros ir biologinės įvairovės apsaugos rizika (žemėlapiuose išskirtos labai jautrios VE poveikiui teritorijos, saugomų rūšių augavietės ir radavietės, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose saugomos rūšių buveinės ir natūralios buveinės). Galimo neigiamo poveikio išvengimui VE ar jų parkai neturi būti planuojamos saugomose teritorijose ir teritorijose, kuriose esantys specifiniai kraštovaizdžio elementai lemia teritorijos patrauklumą perintiems ir migruojantiems paukščiams ar šikšnosparniams. Planuojant statyti VE ar jų parkus reikėtų rinktis gamtiniu požiūriu žemos kokybės buveines: teritorijas, kuriose vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje, urbanizuotose vietovėse. Nestatyti VE ar jų parkų naudojamose ganyklose ir pievose, prie miškų, vandens telkinių, pelkių ar dvarviečių.	Taikoma planuojant VE parkus ar pavienes VE.	Atsakingai planuojant VE ar jų parkų statymo vietą, privažiavimo kelius, elektros perdavimo linijas ir kitos infrastruktūros išdėstymą, galima parinkti mažiausiai paveikias vietas ir statybos darbų metu nesunaikinti ar nepažeisti buveinių. Kuo didesnis atstumas tarp VE ar jų parkų ir paukščiams, šikšnosparniams svarbių teritorijų ar migracinių kelių, tuo mažesnė susidūrimo su VE rizika. Pasirinkus biologinės įvairovės aspektu mažiausiai paveikią teritoriją būtų: išvengta svarbių paukščiams ar šikšnosparniams buveinių sunaikinimo, gyvūnų išstūmimo ar trikdymo; sumažinta atsitrenkimo į VE rizika migracijos metu; sutaupyta laiko ir lėšų vertinant poveikį aplinkai ir diegiant poveikio aplinkai mažinimo priemones.
2. Parengiamosios priemonės. Taikomos VE ar VE parkų planavimo stadijoje. Ši priemonė taikoma VE vystytojo nuožiūra norint patikslinti išvadas, gautas taikant šio skyriaus 1 punkte aprašytą priemonę.
Dėl VE ar jų parkų statybos ir (ar) eksploatavimo sunaikintos gyvūnų, augalų ir grybų rūšių buveinės, svarbios nakvynės, veisimosi ar maitinimosi vietos; sutrikdyti migraciniai ar mitybos koridoriai; mirtini paukščių ar šikšnosparnių susidūrimai su VE.	Nežinojimas ar visos informacijos neturėjimas apie teritorijos jautrumą VE poveikiui jautrių rūšių atžvilgiu gali sąlygoti, kad VE ar jų parkai bus planuojami jautriose biologinės įvairovės apsaugos požiūriu teritorijose. Tokiu būdu: sunaikinamos svarbios buveinės, sukuriamos sąlygos nuolatiniams susidūrimams, todėl poveikis paukščių ir šikšnosparnių populiacijoms tampa reikšmingu.	Atlikti išankstinį preliminarų teritorijos vertinimą. Vertinimo metu nustatoma: ar faktinė gamtinės aplinkos situacija atitinka teritorijų, kurios yra potencialiai jautrios VE plėtrai biologinės įvairovės apsaugos požiūriu, žemėlapių duomenis (dėl ūkinės veiklos vystymo ar natūralių gamtinių procesų teritorijos gali būti pasikeitusios – pievos užaugusios krūmais ir pan.); ar tose teritorijose realiai sutinkamos gyvūnų grupės, kurioms VE vystymas daro poveikį. Vertinimas turi būti atliekamas atitinkamais sezonais, tikslams ir sezonams pritaikytomis standartizuotomis metodikomis; gali remtis ir anksčiau toje teritorijoje surinktais duomenimis, jei juos renkant naudota metodika pritaikyta tokiems tikslams.	Siūloma taikyti planuojant VE parkus ar pavienes VE.	Stebėjimai planuojamoje vystyti teritorijoje suteiks objektyvios informacijos apie tos teritorijos svarbą VE poveikiui jautrioms rūšims. Bus galima parinkti optimalią VE išdėstymo teritoriją, kurioje VE poveikis biologinei įvairovei būtų nereikšmingas arba mažiausias.
3. Parengiamosios priemonės. Taikomos VE ar VE parkų planavimo ir vėlesnėse stadijoje.
Skirtingas VE poveikio reikšmingumo biologinei įvairovei traktavimas.	Dažnai poveikio reikšmingumą tam tikros gyvūnų grupės populiacijai sudėtinga įvertinti net ir turint stebėjimo duomenis. Priklausomai nuo patirties, specialistų nuomonės dėl poveikio reikšmingumo gali skirtis, nes kiekviena konkreti situacija yra nestandartinė ir sąlygojama skirtingo veiksnių komplekso. Veiksnius veikia kiti veiksniai, todėl vertinami gamtinės aplinkos procesai neapibrėžtomis sąlygomis.	Įtraukti specialistus, taip pat leidimus išduodančios institucijos atstovus planavimo etape vertinant galimus poveikius ir jų reikšmingumą. Specialistų grupė bus naudinga ir aptariant poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, jei būtų pripažinta, kad poveikio aplinkai vertinimas būtinas.	Siūloma taikyti visais atvejais planuojant VE parkus ar pavienes VE.	VE ar VE parkų planavimo stadijoje įtraukus daugiau specialistų (įskaitant leidimus išduodančios institucijos atstovus) bus efektyviau ir objektyviau rasti kompromisiniai sprendimai ir užkirstas kelias galimiems nesutarimams galutiniame proceso etape; leidimą išduodanti institucija žinos visas aplinkybes ir turės išsamią informaciją, reikalingą greitai priimti sprendimą.

II SKYRIUS

VĖJO ELEKTRINIŲ ŽALOS PAUKŠČIAMS PREVENCIJOS IR PAŠALINIMO PRIEMONĖS

Galimas poveikis		Galima žalos prevencijos priemonė
Grėsmė	Poveikio priežastys	Priemonės aprašymas	Priemonės taikymas	Priemonės poveikis
1. Žalos prevencijos priemonės. Taikomos VE ir jų parkų projektavimo stadijoje.
1.1. Paukščių veisimosi ir maitinimosi buveinių sunaikinimas, svarbių paukščių perskridimų trikdymas, atbaidymas iš optimalių buveinių, mirtini paukščių susidūrimai su VE.	Įrengiant VE parkus šalia 2 priede nurodytų paukščių rūšių perėjimo ar sankaupų vietų, optimaliose maitinimosi teritorijose, artimųjų ar tolimųjų (sezoninių migracijų) perskridimų keliuose, sukeliamas įvairus neigiamas poveikis paukščiams: optimalių buveinių praradimas, sunaikinus jas VE statybos metu ar paukščiams vengiant VE parkų teritorijų; papildomi energijos nuostoliai keičiant perskridimo kelius dėl VE barjero efekto, kas gali pabloginti paukščių būklę ir išgyvenimo tikimybę; mirtingumas paukščiams atsitrenkiant į VE bokštus ar rotorius.	VE statyti linijomis išilgai pagrindinių paukščių perskridimo koridorių arba kuo tankesnėmis (technologiškai leistinu atstumu) grupėmis, paliekant praskridimo koridorius. Parenkant VE išdėstymą VE parkuose, svarbu vadovautis išsamiais paukščių perskridimo konkrečioje vietovėje tyrimų rezultatais – vengti VE „perkirsti“ paukščių perskridimo koridorius.	Siūloma planuojant VE parkus. Taikoma planuojamoje teritorijoje nustačius svarbius paukščių perskridimų (migracinių, mitybos) koridorius.	Mažiausias tikėtinas poveikis paukščiams būtų tinkamai išdėsčius VE: linijomis be didesnių pertrūkių išilgai pagrindinių paukščių perskridimo kelių; statant jas tankiomis grupėmis, o ne pavieniui dideliame plote.
2. Žalos prevencijos priemonės, taikomos VE ar jų parkų eksploatavimo metu.
2.1. Paukščio žūtis susidūrus su besisukančiomis VE mentėmis.	Didžiausią pavojų paukščiams, sukelia besisukančios VE mentės (nors paukščiams žūsta ir atsitrenkę į nejudančias mentes ar bokštus). Net ir lėtai besisukančių menčių greitis (toliau nuo rotoriaus ašies) yra didelis (proporcingai rotoriaus skersmeniui), be to, judančias mentes paukščiai sunkiai pastebi. Ši grėsmė didėja didėjant paukščių skaičiui VE aplinkoje – sezoninių migracijų ir sankaupų formavimosi metu, žemės ūkio darbų, didinančių mitybos objektų prieinamumą, metu, VE esant kitose paukščių dažnai lankomose vietose. Todėl VE įrengus paukščių mitybos vietose, paukščiams kyla grėsmė žūti susidūrus su VE, kai jie ieško grobio ir maitinantis iki tol įprastose buveinėse.	Stabdyti VE veiklą paukščių sezoninių migracijų ir sankaupų formavimosi (kai vyksta intensyvūs paukščių perskridimai tarp maitinimosi ir nakvynės vietų) laikotarpiais – realiu laiku vykdomų stebėjimų pagrindu. Įvairių paukščių rūšių migracijos laikotarpiai skiriasi, migracijos sezonas ir rudenį, ir pavasarį tęsiasi kelis mėnesius, paukščių perskridimo intensyvumas šiuo laikotarpiu netolygus, stebimi intensyvumo pikai, dažniausiai nulemiami migracijai palankių oro sąlygų, kurios paprastai tęsiasi kelias dienas. Iš anksto (ankstesnių stebėjimų, modeliavimo pagrindu ir pan.) migracijos pikų tiksliai nuspėti praktiškai neįmanoma, todėl, siekiant optimaliai parinkti VE stabdymo laiką, kad būtų maksimaliai sumažintas galimas neigiamas poveikis paukščiams, o elektros generavimo nuostoliai būtų minimalūs, rugpjūčio–spalio, kovo–balandžio mėnesiais VE parke turi būti pastoviai stebimi paukščiai (dieniniai ir naktiniai, kad VE būtų operatyviai stabdoma nustačius intensyvią paukščių migraciją).	Taikoma teritorijose, kuriose nustatyti intensyvūs paukščių migraciniai perskridimai ar perskridimai tarp nakvynės ir maitinimosi vietų, veisimosi ir maitinimosi vietų, sezoninių sankaupų formavimosi laikotarpiais.	VE stabdymas paukščiams svarbiais periodais yra efektyviausias būdas išvengti paukščių žūčių atsitrenkus į VE.
2.2. Paukščio žūtis susidūrus su besisukančiomis VE mentėmis.	Didžiausią pavojų paukščiams sukelia besisukančios VE mentės (nors paukščiams žūsta ir atsitrenkę į nejudančias mentes ar bokštus). Net ir lėtai besisukančių menčių greitis (toliau nuo rotoriaus ašies) yra didelis (proporcingai rotoriaus skersmeniui), be to, judančias mentes paukščiai sunkiai pastebi. Ši grėsmė didėja didėjant paukščių skaičiui VE tiesioginėje aplinkoje – sezoninių migracijų ir sankaupų formavimosi metu, žemės ūkio darbų, didinančių mitybos objektų prieinamumą, metu, VE esant kitose paukščių dažnai lankomose vietose. Todėl VE įrengus paukščių mitybos vietose, paukščiams kyla grėsmė žūti susidūrus su VE, kai jie ieško grobio ir maitinantis iki tol įprastose buveinėse.	Stabdyti VE paukščius pritraukiančių žemės ūkio darbų metu: ariant žemę balandžio–rugsėjo mėn., nuimant derlių, šienaujant, surenkant šieną. Žemės ūkio darbų metu (kai ariama žemė, nuimamas derlius, šienaujama ar surenkamas šienas) labai lengva pamatyti ir pagauti grobį (t. y. smulkūs paukščiai, graužikai, bestuburiai). Paukščiai, esantys kelių kilometrų atstumu nuo tokių vietų, sureaguoja į žemės ūkio darbus ir suskrenda maitintis gausiu ir lengvai pagaunamu grobiu. Pagavę grobį arba pasimaitinę, plėšrieji, gandriniai ir gerviniai paukščiai kyla aukštyn naudodamiesi vėju ar kylančiu oru. Dėl minėtų priežasčių labai išauga susidūrimo su VE rotoriumi tikimybė. Stabdymo trukmė – ta pati diena, kai vykdomi tokie darbai ir kelios dienos po jų; VE stabdoma tik šviesiuoju paros metu. Stabdomos tik konkrečios VE, šalia kurių (500 m spinduliu) vykdomi minėti žemės ūkio darbai.	Taikoma teritorijose, kur nustatyti 2 priede nurodytų paukščių rūšių maitinimosi plotai. Taikoma, darbams, atliekamiems iki 500 m spinduliu nuo VE bokšto.	Sustabdžius VE, mažėtų susidūrimų su įvairių rūšių paukščiais, kurie pritraukiami iš aplinkinių vietovių atsiradus lengvai sugaunamo grobio.
2.3. Paukščio žūtis susidūrus su besisukančiomis VE mentėmis.	Didžiausią pavojų paukščiams sukelia besisukančios VE mentės (nors paukščiams žūsta ir atsitrenkę į nejudančias mentes ar bokštus). Net ir lėtai besisukančių menčių greitis (toliau nuo rotoriaus ašies) yra didelis (proporcingai rotoriaus skersmeniui), be to judančias mentes paukščiai sunkiai pastebi. Ši grėsmė didėja didėjant paukščių skaičiui VE tiesioginėje aplinkoje – sezoninių migracijų bei sankaupų formavimosi metu bei žemės ūkio darbų, didinančių mitybos objektų prieinamumą, metu bei VE esant kitose paukščių dažnai lankomose vietose. Todėl VE įrengus paukščių mitybos vietose, paukščiams kyla grėsmė žūti susidūrus su VE, kai jie ieško grobio ir maitinantis iki tol įprastose buveinėse.	Grobio gausumo ir (ar) prieinamumo paukščiams VE aplinkoje mažinimas: auginant nepalankias maitintis kultūras (rapsas, kukurūzai, energetiniai daugiamečiai sumedėję augalais), paliekant žemės ūkio paskirties žemę dirvonuoti, suariant ražienas, pašalinant vertikalias izoliuotas struktūras (pavienius medžius ir krūmus), laikinus pakilimus (biomasės, šiaudų ritinius). Grobio prieinamumas (t. y. galimybė pamatyti ir sugauti) geriausiai mažinamas užsėjant kultūromis (rapsu, kukurūzais, užsodinant energetiniais daugiamečiais sumedėjusiais augalais), kurių plotuose rečiausiai stebimi besimaitinantys paukščiai. Dėl tankios ir aukštos dangos, kurią formuoja susivėrę minėti augalai, paukščiai sunkiai pamato, o pamatę sunkiai pagauna grobį. Todėl tokiuose plotuose paukščiai maitintis vengia. VE įtakos aplinkoje reikia suarti ražienas nuėmus derlių sumažinant teritorijos kaip mitybos teritorijos patrauklumą. Pavienes vertikalias struktūras (medžius, krūmų guotus, šieno, šiaudų ritinius) paukščiai išnaudoja tykodami grobio, todėl jų pašalinimas sumažintų VE aplinkos patrauklumą paukščiams maitintis lyginant su gretimomis teritorijomis. Priemonė taikoma, kai žemės sklypas, kurioje priemonė turi būti įgyvendinama, nuosavybės teise priklauso arba yra valdomas poveikį šiame žemės sklype galinčią daryti VE eksploatuojančio ūkio subjekto.	Taikoma teritorijose, kur nustatyti plėšriųjų, visų sklandančių ir vandens paukščių maitinimosi plotai. Priemonė taikoma 500 m spinduliu aplink VE.	Buveinės pakeitimas VE poveikio plote siekiant sumažinti grobio tankį arba grobio prieinamumą – veiksminga priemonė norint išvengti paukščių lankymosi VE ir jos aplinkoje.
2.4. Paukščio žūtis susidūrus su besisukančiomis VE mentėmis.	Didžiausią pavojų paukščiams, ypač sklandantiems, sukelia besisukančios VE mentės (nors paukščiams žūsta ir atsitrenkę į nejudančias mentes ar bokštus). Net ir lėtai besisukančių menčių greitis (toliau nuo rotoriaus ašies) yra didelis (proporcingai rotoriaus skersmeniui), be to judančias mentes paukščiai sunkiai pastebi. Ši grėsmė didėja didėjant paukščių skaičiui VE tiesioginėje aplinkoje – sezoninių migracijų bei sankaupų formavimosi metu bei žemės ūkio darbų, didinančių mitybos objektų prieinamumą, metu bei VE esant kitose paukščių dažnai lankomose vietose. Todėl VE įrengus paukščių mitybos vietose, paukščiams kyla grėsmė žūti susidūrus su VE, kai jie ieško grobio ir maitinantis iki tol įprastose buveinėse.	Grobio gausumo ir (ar) prieinamumo paukščiams pagerinimas alternatyviose teritorijose, už VE parkų ar VE grupių, ribų, kai parką sudaro kelios VE grupės, ne arčiau kaip 500 m nuo artimiausios VE: apleistų žemės ūkio paskirties naudmenų atkūrimas, grobio prieinamumo gerinimas ekotonuose (pamiškės, kanalai ir jų pakraščiai), mažų kūdrų įrengimas. Geriausia padidinti grobio tankį ir prieinamumą atkuriant palankią apleistų žemės ūkio naudmenų būklę ir (ar) gerinant grobio prieinamumą ekotonuose. Atkūrus ekstensyvų naudojimą apleistose žemės ūkio naudmenose, suformuojama nauja patraukli grobio paieškai ir maitinimuisi buveinė, kurioje negresia susidūrimas su VE. Ekstensyviai prižiūrimų (t. y. apsėjant daugiamečiais žoliniais augalais ir šienaujant du kartus per sezoną) ~ 10 m pločio juostų palikimas miško, kanalų, upių, upelių pakraščiuose padidina ir grobio tankį, ir pagavimo tikimybę. Tokį patį efektą duoda ir nedidelių kūdrų įrengimas su pavieniais krūmų guotais. Tokios teritorijos traukia paukščius, mažina jų lankymąsi nepatraukliomis paverstose teritorijose, suformuotuose VE parkuose ir jų veikimo plote. Priemonė taikoma už VE parko ribų ir kai žemės sklypas, kurioje priemonė turi būti įgyvendinama, nuosavybės teise priklauso arba yra valdomas VE, kurios poveikiui mažinti priemonė yra skirta, eksploatuojančio ūkio subjekto.	Taikoma teritorijose, kur nustatyti plėšriųjų, visų sklandančių ir vandens paukščių maitinimosi plotai.	Padidinus grobio tankį ir prieinamumą atokiau nuo VE esančiose teritorijose, galima pakeisti paukščių mitybos erdvinę elgseną ir buveinių naudojimą. Taip paukščiai būtų atitraukiami iš VE teritorijų į atokesnes, kuriose negresia susidūrimas su VE.
2.5. Paukščio žūtis susidūrus su besisukančiomis VE mentėmis.	Didžiausią pavojų paukščiams, ypač sklandantiems, sukelia besisukančios VE mentės (nors paukščiams žūsta ir atsitrenkę į nejudančias mentes ar bokštus). Net ir lėtai besisukančių menčių greitis (toliau nuo rotoriaus ašies) yra didelis (proporcingai rotoriaus skersmeniui), be to judančias mentes paukščiai sunkiai pastebi. Ši grėsmė didėja didėjant paukščių skaičiui VE tiesioginėje aplinkoje – sezoninių migracijų bei sankaupų formavimosi metu bei žemės ūkio darbų, didinančių mitybos objektų prieinamumą, metu bei VE esant kitose paukščių dažnai lankomose vietose. Todėl VE įrengus paukščių mitybos vietose, paukščiams kyla grėsmė žūti susidūrus su VE, kai jie ieško grobio ir maitinantis iki tol įprastose buveinėse.	Įrengti automatiškai paukščius/jų sankaupas identifikuojančias ir atbaidymo priemones taikančias ar kritiniu atveju stabdančias VE sistemas. Automatinės videovaizdų analizės arba radarų technologijomis pagrįstos paukščių, jų grupių automatinio atpažinimo sistemos VE parkuose pasaulyje sėkmingai taikomos beveik 10 metų. Šių sistemų veikimo principas pagrįstas automatiniu į VE aplinką artėjančių paukščių atpažinimu realiu laiku. Radarinės sistemos ypač naudingos nakties metu, kai vizualiniai stebėjimai neefektyvūs.	Taikoma teritorijose, kur nustatyti intensyvūs paukščių migraciniai perskridimai ar perskridimai tarp nakvynės ir maitinimosi vietų sezoninių sankaupų formavimosi laikotarpiais, plėšriųjų ir sklandančių paukščių maitinimosi plotai.	Vadovaujantis iš anksto nustatytais veikimo algoritmais, sistemos automatiškai aktyvuoja paukščių mirtingumą mažinančias priemones – aktyvuoja garsines atbaidymo priemones ir/arba sustabdo konkrečias, artėjantiems paukščiams pavojų keliančias VE.
3. Žalos prevencijos priemonės taikomos VE ar jų parkų statybų ir jų eksploatavimo metu.
3.1. Paukščio žūtis susidūrus su VE mentėmis arba bokštais.	Kitaip nei šikšnosparniai, paukščiai žūva atsitrenkę ir į nejudančias VE mentes bei bokštus, tačiau besisukančios VE mentės paukščiams, ypač sklandantiems, sukelia gerokai didesnį pavojų ir mirtingumą, pirmiausiai dėl to, kad net ir lėtais besisukančių menčių greitis (toliau nuo rotoriaus ašies) yra labai didelis (proporcingai rotoriaus skersmeniui), be to judančias mentes kai kurie paukščiai sunkiai pastebi. Ši grėsmė didėja didėjant paukščių skaičiui VE aplinkoje – sezoninių migracijų bei sankaupų formavimosi metu bei žemės ūkio darbų, didinančių mitybos objektų prieinamumą, metu; ar VE esant kitose paukščių dažnai lankomose vietose.	VE matomumo didinimas: dažant VE mentes (vieną mentę juodai, kitas – baltai; mentes dažant juodais ar raudonais ir baltais dryžiais skersai mentės, UV atspindinčiais dažais), dažant VE bokšto apatinę dalį tamsiai žalia spalva, palaipsniui šviesėjančia link bokšto vidurinės dalies, nudažytos pilka ar balta spalva. VE menčių dažymas – netinkama priemonė plėšriesiems paukščiams, kurie grobio ieško sklandydami, nes susikoncentravę į grobio paiešką žemėje žiūri žemyn ir nepastebi VE menčių.	Visada taikomos.	Nudažius vieną VE mentę juodai, kitas dvi – baltai, padidėja menčių matomumas ir tai sumažina paukščių atsitrenkimų į VE pavojų. VE matomumą didina ir paukščių (ypač plėšriųjų) žuvimo pavojų mažina menčių dažymas baltais ir juodais dryžiais skersai mentės. VE menčių dažymas UV atspindinčiais dažais taip pat sumažina kai kurių paukščių rūšių atsitrenkimo pavojų. Paukščiai, kildami skrydžiui nuo žemės netoli VE, nudažytos šviesia spalva, nemato VE bokšto kaip kliūties ir tai padidina jų atsitrenkimo pavojų. Apatinės VE bokšto dalies dažymas tamsiai žalia spalva, palaipsniui šviesėjančia link vidurinės bokšto dalies, aukščiau bokštą dažant pilka ar balta spalva, reikšmingai sumažina paukščių atsitrenkimo į VE pavojų. Pastaroji priemonė itin efektyvi mažinant ant žemės perinčių paukščių susidūrimo su VE bokštais pavojų.

III SKYRIUS

VĖJO ELEKTRINIŲ ŽALOS ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR PAŠALINIMO PRIEMONĖS

Galimas poveikis		Galima žalos prevencijos priemonė
Grėsmė	Poveikio priežastys	Priemonės aprašymas	Priemonės taikymas	Priemonės poveikis
1. Žalos prevencijos priemonės, taikomos VE eksploatavimo metu. Šios priemonės galima netaikyti arba taikymą galima švelninti, jei VE eksploatavimo pradžioje, ne trumpiau kaip trejus metus, vykdomas monitoringas parodo, kad teritorija nėra svarbi kaip šikšnosparnių maitinimosi vieta ar perskridimo ir migracijos keliai.
1.1. Šikšnosparnių žūtis susidūrus su VE arba patyrus barotraumą.	Nustatyta, kad daugiausia šikšnosparnių žūčių prie VE įvyksta jiems praskrendant pro rotoriaus mentes, kurių galiukuose susidaro staigūs dideli slėgio skirtumai ir šikšnosparniai patiria barotraumą. Dauguma tokių žūčių įvyksta rugpjūčio – spalio mėnesiais vykstančios rudeninės migracijos metu. Šiuo periodu jos siekia iki 90 % visų užfiksuotų šikšnosparnių žūčių.	1.1.1. Stabdyti VE veiklą nuo saulėlydžio iki saulėtekio rugpjūčio – spalio mėnesiais, jei vėjo greitis mažesnis kaip 6 m/s.	Taikoma teritorijose, kur nustatyti svarbūs šikšnosparnių migraciniai perskridimai ar sankaupos.	Siekiant išvengti pro VE skrendančių šikšnosparnių žūties, vienas iš efektyviausių būdų yra stabdyti VE veiklą nuo saulėlydžio iki saulėtekio esant mažam vėjo greičiui. Įjungti VE, kai vėjas didesnis kaip 6,5 m/s, tokiu būdu šikšnosparnių žūčių skaičius sumažėja 93 %. Įjungus VE, kai vėjas didesnis kaip 6 m/s, šikšnosparnių žūčių skaičius sumažėja 87 %.
		1.1.2. Įrengti automatiškai šikšnosparnius identifikuojančią ir kritiniu atveju VE veiklą stabdančią sistemą.	Taikoma teritorijose, kur nustatyti svarbūs šikšnosparnių migraciniai perskridimai ar sankaupos bei pastovūs svarbios maitinimosi plotai.	Ant VE skirtingose vietose ir skirtinguose aukščiuose sumontuotais ultragarso detektoriais užfiksuojama besiartinančio šikšnosparnio ultragarsas ir, jei nustatyta šikšnosparnių gausa (gali būti vienas ar keli) pasiekia nustatytą zoną, kuriam laikui automatiškai sustabdomas VE rotoriaus sukimasis. Tokiu būdu apsaugoma apie 90 % arti prie VE priskridusių šikšnosparnių.
		1.1.3. Įrengti skleidžiamu ultragarsu šikšnosparnius baidantį įrenginį.	Taikoma teritorijose, kur iki nustatytų svarbių šikšnosparnių migracinių perskridimų ar sankaupų, svarbių maitinimosi plotų yra daugiau kaip 200+VE mentės ilgis metrų, nuo pajūrio – 500 metrų.	Ant VE tvirtinami specialios konstrukcijos įrenginiai, skleidžiantys aukšto (20–100 kHz) dažnio ultragarsą, kuris atbaido prie VE prisiartinusius šikšnosparnius. Naudojant šį įrenginį, šikšnosparnių žūčių sumažėja 21–51 %. Tačiau yra duomenų, kad tam tikri šios paskirties įrenginių modeliai gali sukelti atvirkštinį efektą – paleidus įrenginį VE mentės plote padidėja šikšnosparnių skraidymo intensyvumas, todėl įrenginį reikia rinktis atsakingai.
2. Žalos prevencijos priemonės, taikomos VE ar jų parkų statybų ir jos eksploatavimo metu.
2.1. Šikšnosparnių žūtis susidūrus su VE arba patyrus barotraumą.	2.1.1. Perskristi atviras vietas šikšnosparniai neretai pasirenka įvairias medžių ir krūmų juostas – krūmais apaugusius melioracijos kanalus, medžiais apsodintus kelius, priešvėjines medžių juostas ir pan.	Kur įmanoma, pašalinti arčiau kaip per rotoriaus mentės ilgio spindulį nuo VE esančias nesaugotinų krūmų ar medžių juostas. Medžių linijų šalinti negalima, kai: medžiai atlieka apsauginę funkciją (nuo erozijos ir pan.), medžiai yra saugotini.	Visada taikomos VE ar jų parkų statybų ir eksploatavimo metu.	Pašalinus šiuos elementus, labai sumažėja šikšnosparnių apsilankymų prie VE tikimybė. Planuojant VE statymo vietą, nuo medžių linijų reiktų ne tik išlaikyti minimalų 200 m + VE mentės ilgis atstumą, bet įrenginėjant kelius arčiau kaip 200 m + VE mentės ilgis atstumu iki VE, neapsodinti medžiais ir krūmais.
	2.1.2. Apšvietus VE parkus, pavienių VE korpusus ar pailginus orlaivių saugumui ant VE įrengtų švieselių švietimo periodą, didėja tikimybė, kad šviesa pritrauks vabzdžius ir jais mintančius šikšnosparnius.	Nenaudoti papildomo, nebūtino orlaivių saugumui užtikrinti VE apšvietimo.	Visada taikomos VE ar jų parkų eksploatavimo metu.	Taikant priemonę, nepriviliojami vabzdžiai ir jais mintantys šikšnosparniai. Įrodyta, kad orlaivių saugumui ant VE įrengiamos ir periodiškai mirksinčios raudonos šviesos; jei jos mirksi tik eksploatavimo dokumentuose nurodytu periodiškumu, vabzdžių ir jais mintančių šikšnosparnių nepritraukia.

Detalių vėjo elektrinių reikšmingo

neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo

4 priedas

PLANUOJAMŲ AR VEIKIANČIŲ VĖJO ELEKTRINIŲ AR JŲ PARKŲ TERITORIJOJE IR JAI ARTIMOJE APLINKOJE VYKDOMŲ PAUKŠČIŲ TYRIMŲ IR MONITORINGO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vėjo elektrinių ir vėjo elektrinių parkų (toliau – VE ir VE parkai) poveikio paukščiams tyrimai ir monitoringas VE, VE parko ir jam artimos aplinkos (iki 2 km nuo VE) teritorijoje (toliau – VE parko teritorija) vykdomi Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka. Paukščių tyrimai ir monitoringas atliekami visais metų laikais. Pagal VE ar jų parko vietą, paukščių tyrimai ir monitoringas skirstomi į jūros ir sausumos. Pagal paukščių elgsenos, fenologijos ir ekologijos pobūdį tyrimai ir monitoringas sausumoje skirstoma į migruojančių ir praskrendančių, perinčių, bei tupinčių (ant žemės, vandens besimaitinantys, besiilsintys, nakvojantys paukščiai) ir sankaupas sudarančių paukščių tyrimus (Pav. 1), kurie atliekami vadovaujantis skirtingomis metodikomis, detaliai aprašytomis II skyriuje. Paukščių tyrimai ir monitoringas jūroje skirstoma į migruojančių ir praskrendančių bei tupinčių ir sankaupas sudarančių paukščių tyrimus ir monitoringą, kurie atliekami vadovaujantis metodikomis, detaliai aprašytomis III skyriuje.

1 pav. Sausumoje vykdomų paukščių tyrimų ir monitoringo schema.

II SKYRIUS

SAUSUMOJE VYKDOMŲ PAUKŠČIŲ TYRIMŲ IR MONITORINGO METODIKA

2. Svarbiausi tyrimų tikslai:

2.1. Nustatyti migruojančių ir praskrendančių , perinčių, bei tupinčių ir sankaupas sudarančių paukščių rūšinę sudėtį ir gausumą teritorijoje;

2.2. Nustatyti šių paukščių poilsio, nakvynės, maitinimosi, perėjimo vietas, naudojamas buveines, perskridimo maršrutus tarp naudojamų vietų;

2.3. Įvertinti tirtos teritorijos svarbą šiems paukščiams ir VE ar VE parko galimą poveikį.

3. Sausumoje paukščių tyrimai ir monitoringas vykdoma iš pastovių apskaitos taškų (migruojančių ir praskrendančių paukščių, jautrių VE poveikiui perinčių paukščių apskaitos) ir maršrutų (perinčių paukščių, tupinčių ir santalkas sudarančių paukščių apskaitoms). Stebėjimų taškų skaičius ir vietos parenkamos taip, kad iš jų būtų galima apžvelgti visą planuojamo ar esamo VE parko teritoriją, vertinant, kad iš vieno taško paukščius galima patikimai stebėti iki 2–3 km atstumu. Jei teritorijoje yra apžvalgos lauką užstojančių kraštovaizdžio elementų, pasirenkama daugiau stebėjimo taškų mažesniu atstumu, užtikrinančiu visos VE ar VE parko teritorijos matomumą. Stebėjimo taškams pasirenkamos vietos su kiek įmanoma geresne apylinkių apžvalga – reljefo paaukštėjimai atvirose vietose, be apžvalgą užstojančių objektų. Stebėjimo maršrutas (taškinėms įprastų perinčių paukščių apskaitoms) sudaromas taip, kad reprezentuotų biotopų, naudmenų VE parko teritorijoje struktūrą ir įvairovę. Jei VE parkas sudarytas, iš kelių atskirų, nutolusių viena nuo kitos teritorijų stebėjimai turi padengti kiekvieną VE parko dalies teritoriją. Sankaupas sudarančių paukščių apskaitoms maršrutas parenkamas taip, kad geriausiai būtų galima apžvelgti VE parko teritoriją reprezentuojant visų tipų biotopus ir naudmenas.

4. Stebėjimų parametrai ir stebėjimų dažnumas:

4.1. migruojančių ir praskrendančių paukščių apskaitos sausumoje turi būti atliekamos mažiausiai 180 valandų VE parko teritorijoje. Apskaitos paskirstomos trimis sezonais: pavasarinės paukščių migracijos ir perskridimų apskaitos, atliekamos kovo–gegužės mėnesį turi sudaryti mažiausiai 36 valandas (20 % jei stebėjimo trukmė daugiau nei 180 valandų visų apskaitų laiko), rudeninės migracijos ir perskridimų apskaitos, atliekamos liepos–spalio mėnesiais – 36 valandas (20 % jei stebėjimo trukmė daugiau nei 180 valandų visų apskaitų laiko). VE poveikiui jautrių paukščių rūšių perskridimų apskaitos, atliekamos balandžio–rugpjūčio mėnesiais turi sudaryti ne mažiau 108 valandų (60 % jei stebėjimo trukmė daugiau nei 180 valandų visų apskaitų laiko). Apskaitų suminė trukmė iš vieno stebėjimo taško neturi būti mažesnė nei 60 valandų. Jei VE planuojamos prie neužšąlančių vandens telkinių, sąvartynų – tikslinga papildomai atlikti ir žiemojančių paukščių perskridimo stebėjimus. Žiemos metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 54 valandų stebėjimų šviesiu paros metu iš vieno taško bet ne mažiau kaip 100 valandų visam VE parkui;

4.2. perinčių paukščių apskaitos skirstomos į jautrių VE poveikiui perinčių paukščių rūšių apskaitas ir kitų paukščių rūšių, nepatenkančių į šį sąrašą, bet įtrauktų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – saugomų rūšių sąrašas) ir į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Direktyva 2009/147/EB) I priedą saugomų perinčių paukščių rūšių apskaitas;

4.3. jautrių VE poveikiui perinčių paukščių rūšių apskaitos atliekamos balandžio–rugpjūčio mėnesiais iš tų pačių apskaitos taškų kaip ir migruojančių ir praskrendančių paukščių apskaitos (aukščiau). Vienos apskaitos trukmė viename taške – 4 valandos. Atliekamos trys apskaitos tame pačiame apskaitos taške balandžio–rugpjūčio mėnesiais, ne mažesniu kaip keturių savaičių intervalu. Jei stebėjimo taškų skaičius VE parko teritorijoje yra didesnis nei vienas, apskaitų skaičius proporcingai didėja (viename apskaitos taške per metus – 9 valandos, dviejuose – 18 valandų ir t.t.). Lizdų, lizdaviečių paieška VE teritorijoje ir jos aplinkoje (iki 2 km nuo VE vietų) vykdoma po apskaitų bet kuriuo metu, išskyrus konkrečios paukščių rūšies perėjimo ir jauniklių auginimo periodo pirmosios pusės laikotarpiu;

4.4. perinčių paukščių rūšių, nepatenkančių į jautrių VE poveikiui rūšių sąrašą, apskaitos atliekamos kovo–gegužės mėnesiais kartografavimo metodu. Apskaitos turi padengti visą planuojamą VE parko teritoriją apžiūrint ir iki 2 km nuo VE vietų. Atliekamos trys apskaitos ne mažesniu kaip dviejų savaičių intervalu;

4.5. paukščių sankaupų tyrimai ir stebėjimai sausumoje atliekami ištisus metus. Skaičiuojamos visų paukščių rūšių sankaupos nuo 5 individų. Taip pat registruojami jautrių VE poveikiui rūšių pavieniai individai, pasklidę VE parko teritorijoje. Viena apskaita VE parko teritorijoje (trukmė apie 2 valandas) atliekama kas 10 dienų kovo–lapkričio mėnesiais ir kas 30 dienų gruodžio–vasario mėnesiais. Viso VE parko teritorijoje atliekamos ne mažiau kaip 25 apskaitos kovo–lapkričio mėnesį, ir ne mažiau kaip 3 apskaitos lapkričio–vasario mėnesiais, bendra jų trukmė ne mažiau kaip 56 valandos.

5. Stebėjimo procedūra ir duomenų registravimas:

5.1. visos apskaitos atliekamos giedru oru, nelyjant. Stebėjimui naudojami žiūronai (pvz., 8x40, 10x50) ir monoklis su keičiamo didinimo funkcija (pvz., 20–60x). Duomenų registravimui naudojami planšetiniai kompiuteriai arba popieriniai blankai. Stebėjimams reikia turėti GPS imtuvus, foto prietaisus, jūros apskaitoms – radarą, mikrofoną, GPS imtuvą, foto prietaisus, popierinius blankus, žiūronus (10x50 arba 15x50);

5.2. migruojančių ir praskrendančių paukščių apskaitos sausumoje vykdomos įvairiu paros laiku siekiant nustatyti rytinius, vakarinius ir dieninius perskridimus į ir iš maitinimosi vietų. Rytinė apskaita pradedama 30 minučių prieš saulės patekėjimą ir vykdoma nepertraukiamai 4 valandas. Dieninė apskaita vykdoma tarp 9 ir 17 valandos, nepertraukiamai 4 valandas. Vakarinė apskaita pradedama ir trunka 2 valandas iki saulės laidos. Apskaitos metu registruojamos paukščių rūšys, individų skaičius, skrydžio aukštis, kryptis, kartografuojamos veisimosi ir maitinimo vietos, perskridimo, medžioklės maršrutai, sudaromas jų žemėlapis. Papildomai taip pat tikslinga naudoti telemetrinius prietaisus paukščių erdvės naudojimui tirti. Paukščių perskridimai teritorijoje gali būti registruojami telemetriniais siųstuvais, kurie nustato paukščių naudojamas teritorijas, poilsio ir mitybos vietas, skridimo aukščius;

5.3. jautrių VE poveikiui perinčių paukščių apskaita vykdoma tarp 9 ir 17 valandos, nepertraukiamai 4 valandas iš to paties taško. Jų metu identifikuojamos jautrios VE poveikiui perinčių paukščių rūšys, jų individų skaičius, individų skridimo maršrutai iš įprastų mitybos vietų link potencialių perėjimo buveinių, teritorinė, gynybinė elgsena, grobio, lizdo medžiagos gabenimo atvejai. Stebėjimų informacija apibendrinta iš visų apskaitų, atliktų stebėjimo taškuose, padeda nustatyti potencialias lizdaviečių vietas VE parko teritorijoje ir artimoje aplinkoje. Sudaromas perinčių jautrių VE poveikiui paukščių potencialių lizdaviečių žemėlapis. Vėliau šiose potencialiose vietose ieškoma lizdų tikrinant kiekvienai paukščių rūšiai tinkamą veisimosi buveinę. Po lizdų paieškų papildomas žemėlapis su nustatytomis lizdų vietomis ir potencialiomis lizdavietėmis, kurios buvo nustatytos stebėjimų metu, tačiau lizdų paieškų metu nenustatyta. Daugelio jautrių VE poveikiui paukščių rūšių detalios apskaitų, lizdų paieškos procedūros ir veisimosi buveinių charakteristikos aprašytos Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių monitoringo metodikose.

5.4. perinčių paukščių (iš saugomų rūšių sąrašo, Direktyvos 2009/147/EB I priedo) apskaita pradedama saulei tekant. Apskaitos metu registruojamos paukščių rūšys, kartografuojamos užimtos lizdinės teritorijos ir sudaromas jų žemėlapis. Ataskaitoje pateikiamos lentelės ir žemėlapiai su paukščių aptikimo vietomis ir gausumu;

5.5. tupinčių ir sankaupas sudarančių paukščių apskaita sausumoje vykdoma važiuojant ar pėsčiomis apžiūrint visą VE parko teritoriją. Apskaitos metu registruojama paukščių rūšys, kiekvienos rūšies individų skaičius ir šių paukščių naudojamos buveinės. Skaitmeniniame įrenginyje ar popieriniame žemėlapyje perbraižomos kiekvienos apskaitos metu stebėtos paukščių sankaupos teritorijoje ir pateikiama kartu su kita aktualia informacija (data, laikas, buveinės). Ataskaitoje duomenys pateikiami žemėlapiais ir lentelėmis.

6. Duomenų kokybės užtikrinimas ir analizės pateikimo būdai:

6.1. Paukščių tyrimus ir stebėjimą gali vykdyti ne mažesnę kaip vienų metų tokio pobūdžio darbo patirtį turintys asmenys. Rekomenduojama šių asmenų darbą organizuoti ir koordinuoti, surinktus duomenis apibendrinti, parengti išvadas ir priimti su jomis susijusius sprendimus aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą gamtos mokslų srities (biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos mokslų krypčių) arba žemės ūkio mokslų srities (veterinarijos, miškotyros mokslo krypties) išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų paukščių rūšių biologijos ir ekologijos tyrimų praktinio ir (ar) mokslinio darbo patirtį turintiems asmenims;

6.2. migruojančių ir praskrendančių paukščių apskaitų metu surinkta informaciją apibendrinama GIS programinės įrangos aplinkoje. Sudaromas tinklelis, kurio gardelės dydis 100 m x100 m, padengiantis visą VE parko teritoriją. Visa surinkta informacija apie kiekvienos apskaitos metu stebėtus paukščius priskiriama gardelėms su atitinkama aprašomąją informaciją. Vėliau, apibendrinus visų stebėjimų metu surinktą informaciją apie gardelėse stebėtus paukščius apskaičiuojamas ir atvaizduojamas per vieną stebėjimų valandą registruotų paukščių tankis kiekvienoje gardelėje. Rekomenduojama skaičiuoti ir pateikti visą medžiagą dviem formatais: suminį visų stebėtų paukščių tankį ir tankį atskiroms paukščių grupėms. Paukščiai į grupes gali būti suskirstyti remiantis jų gausumu, jautrumu VE poveikiui arba taksonomine priklausomybe (pagal būrius). Jei yra duomenys apie paukščių judėjimą duomenų telemetrijos būdu (šio monitoringo ar kitų tyrimų metu), informacija pateikiama apie kiekvieną rūšį atskirais žemėlapiais;

6.3. jautrių VE poveikiui perinčių paukščių apskaitų ir lizdaviečių paieškos duomenys pateikiami GIS programinės įrangos aplinkoje sudarant nustatytų jautrių paukščių rūšių veisimosi vietas, rastų lizdų vietas arba numanomas, potencialias lizdavietes;

6.4. perinčių įprastų paukščių apskaitų duomenys pateikiami GIS programinės įrangos aplinkoje sudarant nustatytų paukščių rūšių veisimose vietų pasiskirstymo žemėlapius pagal kiekvieną rūšį arba pateikiant apibendrintus žemėlapius pagal skirtingas paukščių grupes;

6.5. tupinčių ir sankaupas sudarančių paukščių sausumoje apskaitų duomenys pateikiami GIS programinės įrangos aplinkoje sudarant kiekvienos apskaitos metu stebėtų paukščių sankaupų vietas. Pateikiami žemėlapiai kiekvienai rūšiai atskirai ir suminis žemėlapis pagal paukščių grupes ir / ar paukščių grupes skirtingais sezonais.

III SKYRIUS

JŪROJE VYKDOMŲ PAUKŠČIŲ TYRIMŲ IR MONITORINGO METODIKA

7. Svarbiausi tyrimų tikslai:

7.1. nustatyti migruojančių ir praskrendančių, bei tupinčių ir sankaupas sudarančių paukščių rūšinę sudėtį ir gausumą teritorijoje;

7.2. nustatyti šių paukščių poilsio, nakvynės, maitinimosi, perskridimo maršrutus tarp naudojamų vietų;

7.3. įvertinti tirtos teritorijos svarbą šiems paukščiams ir VE parko galimą poveikį.

8. Stebėjimų parametrai ir stebėjimų dažnumas:

8.1. migruojančių ir praskrendančių paukščių apskaitos jūroje turi būti atliekamos rudeninės ir pavasarinės migracijos metu, kuomet kartu naudojamas radaras ir vizualiniai stebėjimai dieną bei paukščių balsų registravimas garsų įrašymo priemonėmis arba klausant naktį. Iš viso per metus turi būti atlikta mažiausiai 20 stebėjimų dienų (paros – įskaitant naktis). Vieta stebėjimams turi būti parinkta taip, kad migruojančių paukščių numatomas srautas atsidurtų prieš stebėtoją;

8.2. tupinčių ir sankaupas (jūroje skaičiuojama ir pavieniai individai) sudarančių paukščių apskaitos jūroje atliekamos ištisus metus. Jūroje apskaitos atliekamos transektomis iš laivo arba iš lėktuvo, kuomet skaičiuojami ant vandens plaukiojantys, tupintys paukščiai, suskaičiuojama ne mažiau kaip 7 % VE parko teritorijos ir mažiausiai 2 km už VE parko ribos. Iš lėktuvo apskaitos gali būti atliekamos, kai duomenis renka stebėtojai arba naudojant vaizdo registravimo sistemas – keliomis kameromis nufilmuojamos visos transektos. Jūroje apskaitos vykdomos ištisus metus vieną kartą per mėnesį. Apskaitos gali būti kombinuotos tais pačiais metais naudojant ir lėktuvą, ir laivą.

9. Stebėjimo procedūra ir duomenų registravimas:

9.1. rudeninė migracija jūroje stebima vienoje VE parko vietoje, pageidautina centrinėje VE parko dalyje. Stebėjimams pasirenkamas ramus oras, kuomet vėjo greitis ne didesnis nei 9–10 m/s. Laivas turi išlaikyti poziciją (dinamine padėties nustatymo sistema ar inkaru) vienoje vietoje su įjungtu vertikalioje padėtyje nukreiptu radaru. Radaras turi būti nukreiptas statmenai paukščių migracijos krypčiai. Stebėjimai pradedami ryte (prašvitus) arba vakare (sutemus) ir turi apimti visą tamsųjį arba šviesųjį periodą. Trumpiausia stebėjimų apimtis turi būti mažiausiai 24 valandos. Kas 4 minutės yra registruojami, nufotografuojamas radaro ekranas. Dienos metu praskrendantys paukščiai visą šviesų paros laiką per valandą du kartus po 15 minučių identifikuojami dviejų stebėtojų (tarpai tarp stebėjimų mažiausiai 10 minučių), kurie stebi laivo aplinką 360 laipsnių kampu. Nakties metu klausomasi praskrendančių paukščių balsų arba jie įrašomi mikrofonu.

9.2. Tupinčių ir sankaupas sudarančių paukščių apskaita jūroje vykdoma transektomis iš laivo arba iš lėktuvo. Jūroje žiemojančių paukščių duomenys turi būti surinkti iš dviejų nepertraukiamų žiemos sezonų. Žiemos metu tupinčių paukščių apskaitos vykdomos nuo spalio 15 dienos iki kovo 30 dienos ne mažiau kaip 3 kartus, daugmaž vienodais intervalais. Vieną apskaitą, esant tinkamoms oro sąlygoms, rekomenduojama atlikti sausio viduryje (sausio 10–20 d.). Išimtiniais atvejais, dėl blogų oro sąlygų kai neįmanoma atlikti apskaitų pirmoje žiemos pusėje (iš lėktuvo arba iš laivo), gali būti visa apskaita perkelta į kitą žiemos sezoną

9.2.1. Apskaitos iš lėktuvo turi būti atliekamos transektose, tyrimų akvatorijose išdėstytose lygiagrečiai išilgai didžiausio gylių gradiento. Apskaitos iš laivo turi būti atliekamos transektose, išdėstytose „zigzagu“ išilgai didžiausio gylių gradiento.

9.2.2. Apskaitoms vykdyti naudojamas dvimotoris lengvais lėktuvas, ne mažiau nei keturių vietų. Apskaitoms tinkamesni lėktuvai, kurių sparnai yra lėktuvo viršuje, nes tada jie netrukdo stebėti paukščių pro šoninius lėktuvo langus.

9.2.3. Apskaitos iš laivo vykdomos stabiliu motoriniu laivu, kurio priekyje turi būti įrengtas apžvalgoms vykdyti tiesiai išilgai laivo kursui ir statmenai laivo kursui laikinas stebėjimų postas, ne mažesnis kaip 2 m pločio ir apie 1,5 m ilgio, ne žemiau kaip 5 m aukštyje virš jūros lygio.

9.2.4. Apskaitų metu būtina registruoti oro sąlygas ir jūros būklę (bangas, ledą).

9.2.5. Apskaitas reikia pradėti vykdyti kuo anksčiau ryte, parenkamas kuo ramesnis oras, jūra turi būti rami arba nestipriai banguota. Esant mažesniam kaip 1 km matomumui, apskaitos nevykdomos. Rekomenduojama apskaitas atlikti kai debesuotas ar apsiniaukęs oras. Apskaitos turi būti atliekamos esant ne stipresniam nei 6 m/s vėjui (iki 3 balų pagal Boforto skalę imtinai), naudojant transporto priemonę lėktuvą, esant ne stipresniam nei 8 m/s vėjui (iki 4 balų pagal Boforto skalę imtinai) naudojant transporto priemonę laivą.

9.2.6. Jei visoje teritorijoje nepavyksta atlikti apskaitos per vieną dieną, apskaitą reikia baigti artimiausiomis dienomis, kad būtų kuo mažesnės paklaidos, susijusios su paukščių persiskirstymu teritorijoje.

9.3. Apskaitų metu pavieniai paukščiai ir nedideli būreliai (iki 50 individų) skaičiuojami tiksliai vienetais. Didesni būriai skaičiuojami kaip galima tiksliau vertinant paukščių gausumą, suskaičiuojant 10–50 paukščių grupę būryje, vėliau, atsižvelgiant į paukščių tankumą ir jų užimamą plotą, „atidedant“ tokio dydžio grupes likusiame būryje.

9.4. Žiemojančių jūros paukščių apskaita iš orlaivio turi būti atliekama pagal standartinę transektinių apskaitų iš orlaivių metodiką:

9.4.1. Apskaita atliekama skrendant lengvuoju dvimotoriu orlaiviu 75 m aukštyje. Išlaikant tikslų ir pastovų aukštį. Skridimo greitis neturi viršyti 185 km/h (100 mazgų).

9.4.2. Apskaitas orlaiviu vienu metu turi atlikti ne mažiau kaip du stebėtojai. Paukščiai stebimi pro šoninius langus skirtingose orlaivio pusėse, t. y. apskaita vienu metu atliekama dviejose lygiagrečiose transektose skirtingose orlaivio pusėse. Apskaitas gali vykdyti ir trys stebėtojai, trečiasis – sėdėdamas orlaivio priekyje (paprastai antrojo piloto vietoje) stebi paukščius lėktuvo priekyje, nukreipdamas orlaivį didesnių paukščių sankaupų link bei registruodamas orlaivio neprisileidžiančius ir iš anksto kylančius paukščius.

9.4.3. Apskaita atliekama 1 000 m pločio transektoje išilgai orlaivio skridimo linijos.

9.4.4. Orlaivio maršrutas visą laiką fiksuojamas GPS imtuvu. Būtina atkreipti dėmesį į GPS imtuvo duomenų fiksavimo intervalą, ir užtikrinti, kad visi numatyto maršruto taškai tilptų GPS imtuvo atmintyje. Stebėjimų metu naudojamas laikrodis nustatomas pagal GPS imtuvo rodomą laiką. Stebėjimo metu duomenys įrašomi į diktofoną. Pageidautina naudoti skaitmeninį diktofoną, kuris taip pat fiksuoja kiekvieno įrašo laiką (šiuo atveju diktofono laikrodis taip pat nustatomas pagal GPS imtuvo rodomą laiką). Kitais atvejais stebėjimų laikas periodiškai (kas 3–5 minutes) įrašomas į diktofoną.

9.4.5. Jei daromas vaizdo/foto įrašas, orlaiviu skrendama 580-590 metrų aukštyje. Tarpai tarp transektų turi būti 3-4 km planuojamo VE parko teritorijoje, o gretimoje teritorijoje 4-6 km.

9.5. Žiemojančių jūros paukščių apskaitos iš laivo atliekamos pagal transektinių apskaitų iš laivų metodiką:

9.5.1. Apskaita atliekama plaukiant motoriniu laivu, visos apskaitos metu išlaikant vienodą laivo plaukimo greitį. Plaukimo greitis neturi viršyti 18,52 km/h (10 mazgų).

9.5.2. Apskaita atliekama 300 m pločio transektoje vienoje pusėje (pasirinktoje priklausomai nuo aplinkos sąlygų) išilgai laivo plaukimo linijos. Paukščiai stebimi transektoje, prasidedančioje nuo laivo plaukimo taško linijos iki 300 m nuo laivo plaukimo linijos.

9.5.3. Transektoje stebimi paukščiai (pavieniai ar paukščių pulkai) turi būti priskiriami vienai iš 5 transektos juostų: A – 0–50 m, B – 50–100 m, C – 100–200 m, D – 200–300 m, E - >300 m.

9.5.4. Stebimi ir registruojami visi paukščiai (vandenyje plūduriuojantys, nardantys, skrendantys, žuvę, susitepę nafta), kurie apskaitos momentu patenka į transektą. Visus stabėtus paukščius būtina priskirti konkrečiai transektos juostai (išskyrus skrendančius). Siekiant kuo tiksliau įvertinti skrendančių paukščių skaičių, jie periodiškai registruojami 300 m atstumu į priekį nuo laivo tokiu intervalu, per kurį laivas nuplaukia 300 m, ir pažymimi tik kaip matyti transektoje (nepriskiriant konkrečiai transektos juostai). Jei stebimas didesnis paukščių būrys, nusidriekiantis per kelias transektos juostas, būtina įvertinti, kiek paukščių patenka į kurią transektos juostą ar yra jau už transektos ribų (pastarieji priskiriami E juostai).

9.5.5. Tiksliai suskaičiuojami tik pavieniai paukščiai ir nedideli būreliai (iki ~30 paukščių). Paukščių skaičius didesniuose būriuose vertinamas analogiškai, kaip nurodyta šio priedo 9.3 papunktyje.

10. Duomenų kokybės užtikrinimas ir analizės pateikimo būdai:

10.1. Paukščių tyrimus ir stebėjimą gali vykdyti ne mažesnę kaip vienų metų tokio pobūdžio darbo patirtį turintys asmenys. Rekomenduojama šių asmenų darbą organizuoti ir koordinuoti, surinktus duomenis apibendrinti, parengti išvadas ir priimti su jomis susijusius sprendimus aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą gamtos mokslų srities (biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos mokslų krypčių) arba žemės ūkio mokslų srities (veterinarijos, miškotyros mokslo krypties) išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų paukščių rūšių biologijos ir ekologijos tyrimų praktinio ir (ar) mokslinio darbo patirtį turintiems asmenims;

10.2. migruojančių ir praskrendančių paukščių apskaitų metu surinkta informaciją apibendrinama analizuojant radaro nuotraukas integruojant vizualinius ir naktinius garso stebėjimus. Duomenys pateikiami lentelių ir grafinėje formoje;

10.3. tupinčių ir sankaupas sudarančių paukščių jūroje apskaitų duomenys pateikiami GIS programinės įrangos aplinkoje sudarant kiekvienos apskaitos metu stebėtų paukščių sankaupų vietas. Pateikiami žemėlapiai kiekvienai rūšiai atskirai ir suminis žemėlapis pagal paukščių grupes ir / ar paukščių grupes skirtingais sezonais.

Detalių vėjo elektrinių reikšmingo

neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo

5 priedas

PLANUOJAMŲ AR VEIKIANČIŲ VĖJO ELEKTRINIŲ AR JŲ PARKŲ TERITORIJOJE IR JAI ARTIMOJE APLINKOJE VYKDOMŲ ŠIKŠNOSPARNIŲ TYRIMŲ IR MONITORINGO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vėjo elektrinių ar vėjo elektrinių parkų (toliau – VE ar VE parkai) poveikio šikšnosparniams tyrimai ir monitoringas VE ar VE parko teritorijoje ir jai artimoje aplinkoje vykdomi Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų ir žalos paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir pašalinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka. Šikšnosparnių tyrimai ir monitoringas skirstomi į vykdomus šikšnosparnių veisimosi metu (toliau – vasaros tyrimai ir monitoringas) ir vykdomus šikšnosparnių migracijos metu (toliau – migracijos tyrimai ir monitoringas). Šikšnosparnių vasaros ir migracijos tyrimai bei monitoringas vykdomi toje pačioje teritorijoje, tačiau vadovaujantis skirtingomis metodikomis.

1 pav. Planuojamų ar veikiančių VE ar VE parko teritorijoje ir jai artimoje aplinkoje vykdomų šikšnosparnių tyrimų ir monitoringo metodikų sąsajų schema.

II SKYRIUS

ŠIKŠNOSPARNIŲ VASAROS TYRIMŲ IR MONITORINGO SAUSUMOJE METODIKA

2. Svarbiausi šikšnosparnių vasaros tyrimų tikslai:

2.1. nustatyti šikšnosparnių rūšinę sudėtį ir kiekvienos rūšies santykinį gausumą;

2.2. nustatyti šikšnosparnių dienojimo, veisimosi ir maitinimosi vietas bei perskridimų tarp jų maršrutus;

2.3. įvertinti tirtos teritorijos svarbą šikšnosparniams.

3. Svarbiausi šikšnosparnių vasaros monitoringo tikslai:

3.1. nustatyti šikšnosparnių rūšinę sudėtį ir kiekvienos rūšies santykinį gausumą;

3.2. nustatyti šikšnosparnių rūšinės sudėties ir kiekvienos rūšies santykinio gausumo pokyčius.

4. Stebėjimo vietų parinkimo principas:

4.1. Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių rūšys dienojimo ar veisimosi slėptuves pasirenka įvairiuose objektuose – dažniausiai aptinkami statiniuose (gyvenamuose ar ūkiniuose pastatuose, bažnyčiose, tiltuose) ir medžiuose (miškuose, parkuose, augančiuose pavieniui), inkiluose. Skirtingų rūšių maitinimosi buveinės taip pat gali įvairuoti, tačiau turi bendrą požymį – jose turi būti gausu vabzdžių. Šikšnosparnių maitinimosi buveinės yra ežerai, tvenkiniai ir kiti didesni vandens telkiniai, upės, visų tipų pelkių pakraščiai, brandūs mišrūs miškai, seni medžiai, o virš didelių žemės ūkio naudmenų plotų retai kada medžioja. Kuo įvairesnė buveinės struktūra, tuo didesnė tikimybė ten aptikti šikšnosparnių rūšių įvairovę ir gausą;

4.2. dalis dienojimo, veisimosi ir maitinimosi vietų gali sutapti, dalis gali būti greta, už 1-5 km, o kai kurios nutolusios net 10-20 km atstumu. Vienas šikšnosparnio individas gali turėti nuo kelių iki keliolikos skirtingo dydžio maitinimosi vietų. Iki jų iš dienojimo ar veisimosi vietų dažniausiai skrenda tuo pačiu maršrutu, kuris dažniausiai sutampa su linijiniais kraštovaizdžio elementais, pvz., miškuose dažniausiai skrenda virš kelių, kvartalinių linijų, per atvirus laukus dažniausiai skrenda virš upelių, melioracijos kanalų, šalia priešvėjinių medžių juostų;

4.3. Šikšnosparnių dienojimo, veisimosi ir maitinimosi bei perskridimų tarp jų tyrimai ir monitoringas vykdoma kontroliniuose stebėjimo taškuose ir prie tų šikšnosparnių vasaros metu naudojamų kraštovaizdžio elementų, nuo kurių VE planuojama ar veikia nedideliu atstumu (1 lentelė);

4.4. Kontrolinių šikšnosparnių vasaros stebėjimo vietų numatymas ir stebėjimo taškų jose parinkimas priklauso nuo VE skaičiaus ir išdėstymo:

4.4.1. jei planuojama statyti ar veikia 1 VE, kontrolinė stebėjimo vieta apima VE aikštelę, o stebėjimo taškas sutampa su planuojamos statyti VE vieta arba, jei jau pastatyta, yra šalia ar ant VE bokšto. Stebėjimo taškui vietą galima numatyti ir iki 100 m atstumu už stebėjimo vietos ribų, tačiau tik tuo atveju, jei toje vietoje yra galimybė aukščiau iškelti detektorių, pvz., auga medis, yra elektros perdavimo linijos stulpas;

4.4.2. jei planuojama statyti arba veikia iki 10 VE parkas ar didesnis, kuriame galima išskirti iki 10 VE grupes, kontrolinio stebėjimo vieta apima visą iki 10 VE parką ar grupę. Šiuo atveju numatomas 1 stebėjimo taškas iki 10 VE parke arba po 1 stebėjimo tašką kiekvienoje iki 10 VE grupėje, o optimaliausia jam vieta yra visų parką ar grupę sudarančių VE centrinis taškas. Kitoje vietoje stebėjimo taškas gali būti numatytas tik tuo atveju, jei stebėjimo vietos ribose yra galimybė aukščiau iškelti ultragarsinį detektorių. Esant galimybei rinktis stebėjimo taškas turi būti parenkamas kuo arčiau centrinio taško;

4.4.3. kontrolinė stebėjimo vieta gali apimti ir visą daugiau kaip 10 VE planuojamą ar esantį parką ar jo dalį, tačiau tik tuomet, jei jame neįmanoma išskirti atskirų iki 10 VE grupių. Šiuo atveju stebėjimo taškų skaičius apskaičiuojamas bendrą stebėjimo vietoje planuojamų ar esančių VE skaičių padalijus iš 10 ir gautą rezultatą suapvalinus iki sveiko skaičiaus. Tokioje stebėjimo vietoje stebėjimo taškai parenkami taip, kad būtų galimybė juos iškelti kuo aukščiau ir tuo pačiu tolygiai išsidėstę visoje stebėjimo vietoje.

1 lentelė. Šikšnosparnių tyrimų vietų parinkimas priklausomai nuo VE atstumo iki šikšnosparnių dienojimui, veisimuisi ir maitinimuisi bei perskridimui tarp jų svarbių kraštovaizdžio elementų.

VE atstumas nuo šikšnosparniams svarbaus dienojimo, veisimosi ir maitinimosi bei perskridimų tarp jų kraštovaizdžio elemento

Tyrimai ir monitoringas kontroliniuose taškuose

Tyrimai ir monitoringas prie šikšnosparniams svarbių dienojimo, veisimosi ir maitinimosi bei perskridimų tarp jų kraštovaizdžio elementų

Mažiau kaip 200 m + VE ilgiausios mentės ilgis

Vykdoma

Daugiau kaip 200 m + VE ilgiausios mentės, bet mažiau kaip 400 m + VE ilgiausios mentės ilgis

Vykdoma

Galima nevykdyti jei planavimo metu iš karto numatoma taikyti poveikio mažinimo priemones

Daugiau kaip 400 + VE ilgiausios mentės ilgis

Vykdoma

Galima nevykdyti

4.5. Šikšnosparnių tyrimams ir monitoringui prie jiems svarbių dienojimo, veisimosi ir maitinimosi bei perskridimų tarp jų kraštovaizdžio elementų stebėjimo vietos parenkamos aplink kiekvieną nuo jų nedideliu atstumu planuojamą ar esančią VE vietą mažiausiai 1 km ilgio spinduliu apibrėžtame plote. Šioje teritorijoje stebėjimo vietos turi būti numatytos visose potencialiose šikšnosparnių dienojimo, veisimosi ir maitinimosi bei perskridimų tarp jų vietose. Kiekvienoje stebėjimo vietoje numatomi stebėjimo taškai, kuriuose bus tyrimų, o vėliau ir monitoringo metu fiksuojami šikšnosparnių praskridimai. Stebėjimo taškų skaičius kiekvienoje stebėjimo vietoje priklauso nuo jos dydžio ir struktūros, daugiau stebėjimo taškų reikėtų parinkti šalia medžiais apaugusių vandens telkinių, nes čia persidengia šikšnosparnių dienojimo, veisimosi ir maitinimosi buveinės, šikšnosparniai gali būti plačiau pasklidę, o virš per laukus tekančio kanalo praskrendančių šikšnosparnių fiksavimui pakanka ir 1 stebėjimo taško, nes virš atvirų žemės ūkio naudmenų plotų šikšnosparnių retai medžioja ir todėl skrenda beveik tiesia linija virš kanalo;

4.6. Prieš pradedant naujos teritorijos tyrimus numatyti preliminarias stebėjimo vietas ir galimus stebėjimo taškus patogiausia naudojantis ortofotografiniu žemėlapiu, tačiau būtina pasirinkimą įvertinti apsilankant vietoje. Tokio planavimo pavyzdys pateikiamas 2 pav.;

2 pav. Šikšnosparnių vasaros stebėjimo teritorijų ir taškų parinkimo pavyzdys.

4.7. Stebėjimo vietomis turi būti numatomi kuo senesni medynai, seni pavieniui, juostomis ar alėjomis augantys medžiai, vandens telkiniai, pelkių pakraščiai, teritorijos šalia statinių ar gyvenamųjų vietų. Šikšnosparnių vasaros tyrimai ir monitoringas vykdomi ultragarso detektoriumi fiksuojant praskrendančių šikšnosparnių skleidžiamus ultragarsinius signalus. Pasiekę kliūtį ultragarsiniai signalai slopsta, o kai kurioms šikšnosparnių rūšims būdingi silpni, netoli sklindantys signalai, todėl stebėjimo taškai turi būti atviresnėse erdvėse, t. y., kad tarp detektoriaus ir praskrendančio šikšnosparnio būtų kuo mažesnis atstumas ir tarp jų nebūtų medžių, krūmų, aukštos žolės. Miške stebėjimo taškai turėtų būti numatomi ant kelio, kvartalinės linijos, miško aikštelėje, kirtavietės pakraštyje, pamiškėje., prie vandens telkinio šikšnosparnių praskridimai turi būti fiksuojami pakrantės dalyse šalia atviro vandens ploto (neužstoja medžiai, aukšta žolinė augalija.). Taip pat svarbu, kad stebėjimo taškai būtų kelių skirtingų kraštovaizdžio elementų sandūroje, pvz., ant upės kranto šalia tilto, prie gyvenvietėje augančių senų medžių. Šikšnosparnių perskridimų tarp dienojimo ar veisimosi vietų ir maitinimosi vietų tyrimams bei monitoringui taškai numatomi šalia atvirose vietose esančių linijinių kraštovaizdžio elementų – medžių alėjų, priešvėjinių ar kelių pakraščiuose augančių medžių juostų, upelių, kanalų.

5. Vertinami parametrai ir stebėjimų dažnumas:

5.1. šikšnosparnių vasaros tyrimai ir monitoringas atliekami specialiu ultragarso detektoriumi stebėjimo taškuose registruojant praskrendančių šikšnosparnių skleidžiamus ultragarsinius signalus. Stebėjimų metu nustatomos praskrendančių šikšnosparnių rūšys, skaičiuojami kiekvienos rūšies pilni praskridimai ir į detektoriaus atmintį įrašinėjami detektoriumi fiksuojami ultragarsiniai signalai. Daugumai rūšių (išskyrus europinį plačiaausį (Barbastella barbastellus) ir rudąjį ausylį (Plecotus auritus)) pilnu praskridimu laikoma ne trumpesnė kaip 5 maitinimosi ir orientavimosi aplinkoje ultragarsinių signalų nepertraukiama serija, kurios pradžią ir/arba pabaigą dažniausiai galima skirti pagal signalo stiprumo pokyčius (pavyzdys pateikiamas 3 pav.). Europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus) ir rudojo ausylio (Plecotus auritus) pilnu gali būti laikomas ir pavienis ultragarsinis signalas, jeigu jo parametrų užtenka rūšiai identifikuoti. Socialiniai ultragarsiniai signalai kaip praskridimai neskaičiuojami ir į jų buvimą atsižvelgiama vertinant tiriamos vietos reikšmingumą šikšnosparniams. Taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys į akivaizdžius pokyčius stebėjimo taško aplinkoje, pvz., plynas kirtimas, krūmų šalia kanalo pašalinimas;

3 pav. Natuzijaus šikšniuko pilno praskridimo signalų serija

5.2. kiekvienais vasaros tyrimų ir monitoringo metais gegužės 15 d.–rugpjūčio 1 d. laikotarpiu su mobiliais detektoriais apskaitos tuose pačiuose stebėjimų taškuose kartojamos 4 kartus su ne trumpesne kaip 10 dienų pertrauka: 1 apskaita gegužės mėnesį, 2 apskaitos turi būti atliktos birželio 1 d.–liepos 15 d. laikotarpiu ir 1 apskaita turi būti atlikta liepos 16 d.–rugpjūčio 1 d. laikotarpiu. Kiekviename stebėjimo taške apskaitos atliekamos ne trumpiau kaip 10 min., bet ne ilgiau kaip 1 val.;

5.3. naudojant stacionarius detektorius apskaitos atliekamos tuo pačiu vasaros tyrimų ir monitoringo laikotarpiu, tačiau galima naudoti kelis būdus:

5.3.1. nustatant, kad stebėjimo taškuose ultragarsiniai signalai būtų įrašomi tokiu pat periodiškumu ir įrašų trukmė būtų tokia pat, kaip būtų atliekama mobiliu detektoriumi;

5.3.2. visą vasaros tyrimų ir monitoringo periodą kasnakt daromi visos nakties įrašai.

5.4. po kiekvienos apskaitos kiekviename stebėjimo taške turi būti nustatyta:

5.4.1. skraidžiusių šikšnosparnių rūšinė sudėtis;

5.4.2. kiekvienos rūšies aktyvumo indeksas;

5.4.2. akivaizdūs aplinkos pasikeitimai stebėjimo vietose;

5.4.3. pateikiamos apibendrintos išvados apie stebėjimo vietos reikšmingumą šikšnosparniams, o jei apskaitos vykdomos ne pirmus metus – ir apie juose esančiuose stebėjimo taškuose fiksuotus šikšnosparnių rūšinės sudėties ir kiekvienos rūšies aktyvumo pokyčius bei galimas to priežastis.

5.5. Jei tyrimų teritorijoje aptinkama ar yra žinoma šikšnosparnių veisimosi kolonijos vieta, kiekvienais tyrimų ar monitoringo metais turi būti nustatomas koloniją sudarančių individų skaičius, įvertinama slėptuvės būklė ir vizualiai matomi jos aplinkos pokyčiai.

6. stebėjimo procedūra:

6.1. kiekvienas stebėjimo taškas turi būti įvardintas numeriu arba kodu. Šikšnosparnių vasaros tyrimai ir monitoringas turi būti vykdomi tuose pačiuose stebėjimo taškuose;

6.2. duomenų rinkimui reikalinga įranga ir priemonės:

6.2.1. mobilus arba stacionarus ultragarso detektorius su ultragarsinių signalų įrašymo funkcija. Kaip alternatyva mobiliam detektoriui gali būti specialus priedėlis išmaniajam įrenginiui. Naudojant vidinės atminties neturinčius detektorius įrašai gali būti daromi pajungus diktofoną;

6.2.2. Rekomenduojama įrašus išsaugoti .wav (Waveform Audio File Format) ar kitu formatu, kuris yra tinkamas analizei specialia kompiuterine programa;

6.2.3. GPS imtuvas ar speciali programa išmaniajame įrenginyje, leidžianti nustatyti buvimo vietą ar surasti vietą pagal koordinates.

6.3. jei apskaita bus vykdoma mobiliu detektoriumi, papildomai reikalinga:

6.3.1. žibintuvėlis;

6.3.2. laikrodis arba jo funkciją turintis išmanusis įrenginys;

6.3.3. rekomenduojama turėti šiltų drabužių, užrašų knygutę, kelias rašymo priemones, geriamojo vandens, atsarginius elementus žibintuvėliui ir detektoriui (jei jie keičiami), arba mobilų energijos šaltinį išmaniesiems įrenginiams ar detektoriui (jei galima tokia funkcija) įkrauti.

6.4. darbo saugumo užtikrinimas:

6.4.1. tyrimų metu dėvėti šviesą atspindinčią liemenę;

6.4.2. turėti mobilųjį telefoną pagalbai išsikviesti;

6.4.3. rekomenduojama apskaitas vykdyti 2 asmenims.

6.5. šikšnosparnių vasaros tyrimų ir monitoringo metu apskaitas atliekant stacionariais detektoriais, į stebėjimo taškus atvykstama šviesiuoju paros metu. Detektoriui tvirtinti parenkama tokia vieta, kad į tikėtiną šikšnosparnių skraidymo vietą nukreiptų mikrofonų neužstotų šakos, aukšta žolinė augmenija. Pasirinktoje vietoje pritvirtinimas stacionarus detektorius, GPS imtuve ar specialioje išmaniojo įrenginio programoje pažymima tiksli jo buvimo vieta. Priklausomai nuo detektoriaus modelio funkcijų, jis gali būti iš anksto nustatytas automatiškai įsijungti ir išsijungti nurodytu laiku arba įjungiamas jau pritvirtinus stebėjimo taške. Priklausomai nuo pasirinkto tyrimų stacionariu detektoriumi būdo, gal būti pasirenkami kelių veikimo būdų nustatymai:

6.5.1. jei stebėjimo taške apskaita planuojama atlikti kiekvieną gegužės 15 d.–rugpjūčio 1 d. laikotarpio naktį, nustatoma, kad visos nakties metu būtų įrašomi tik užfiksuoti ultragarsiniai signalai. Vykdant tyrimus šiuo būdu stacionarus detektorius stebėjimo taške turi būti įrengiamas iki gegužės 15 d. (pirmieji jo įrašai turėtų prasidėti gegužės 15 d.), jo vieta stebėjimo taške nekeičiama visą apskaitos laikotarpį ir gali būti nuimamas ne anksčiau rugpjūčio 1 d. (paskutinis įrašas turi prasidėti liepos 31 d.);

6.5.2. jei stebėjimo taške apskaita planuojama gegužės 15 d.–rugpjūčio 1 d. laikotarpiu tuose pačiuose stebėjimų taškuose apskaitas atlikti tik 4 kartus su ne trumpesne kaip 10 dienų pertrauka, būtina parinkti tokius nustatymus, kad nustatytą naktį ne trumpiau kaip 10 minučių, bet ne ilgiau kaip 1 val. būtų įrašomi tik užfiksuoti ultragarsiniai signalai. Kaip alternatyva gali būti daromas nepertraukiamas 10-60 minučių trukmės įrašas ar tokios pat bendros trukmės, tačiau susidedantis iš trumpesnių (ne mažiau kaip 20 sekundžių ilgio) įrašų (pvz., 10 vienos minutės trukmės), tarp kurių būtų ne ilgesne kaip 3 sekundžių pertrauka, serijos. Vykdant apskaitas šiais būdais stacionarus detektorius stebėjimo taške gali būti pritvirtinamas prieš pat suplanuotą apskaitos laiką ir nuimamas po nustatyto įrašinėjimo periodo tą pačią naktį arba kitą dieną.

6.6. visais atvejais iš stacionaraus detektoriaus įrašai turi būti periodiškai arba po apskaitos perkeliami į kompiuterį ir analizuojami specialia programa;

6.7. apskaitos mobiliaisiais detektoriais vykdomos tamsiuoju paros metu, todėl, jei stebėjimo taške bus lankomasi pirmą kartą ar po kelių metų pertraukos, rekomenduojama dar šviesiuoju paros metu susipažinti su apylinkėmis, įvertinti galimus stebėjimo taško pasiekimo kelius ir būdus, suplanuoti maršrutą, pasižymėti akivaizdžius aplinkos pasikeitimus. Prieš pradedant apskaitą būtina patikrinti detektoriaus nustatymus. Skirtingų detektorių ar specialių išmaniųjų įrenginių priedėlių funkcijos ir galimybės skiriasi, tačiau galutinis siekis turėtų būti:

6.7.1. rankiniu ar automatiniu būdu užfiksuoti visi ultragarsiniai signalai. Būtina atkreipti dėmesį, kad kai kurie įrenginiai turi galimybę pasirinkti ar automatiškai įrašyti tik identifikavus šikšnosparnių rūšį, ar įrašyti užfiksavus ultragarsinį signalą. Tokiu atveju reikia pasirinkti visų ultragarsinių signalų įrašymo funkciją;

6.7.2. jei detektorius neturi galimybės įrašyti tik tų atkarpų, kuomet užfiksuojamas ultragarsinis signalas, tuomet daromas nepertraukiamas 10-60 minučių trukmės įrašas ar tokios pat bendros trukmės, tačiau susidedantis iš trumpesnių (ne mažiau kaip 20 sekundžių ilgio) įrašų (pvz., 10 vienos minutės trukmės), tarp kurių būtų ne ilgesnė kaip 3 sekundžių pertrauka, serijos.

6.8. rekomenduojama tyrimus vykdyti RTE (Real Time Expansion) režimu;

6.9. Visų fiksuotų šikšnosparnių ultragarsinių signalų įrašai nėra privalomi tik tuomet, kai apskaitą vykdo šikšnosparnių tyrimų su ultragarso detektoriais patirtį turintis tyrėjas, gebantis pagal signalo garsą, dažnį, signalo piką ir kitus parametrus greitai ir tiksliai nustatyti šikšnosparnių rūšį. Tačiau ir šiuo atveju būtina daryti didesnių santalkų, į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Direktyva 92/43/EEB) II priedą įrašytų ar Lietuvoje dar nefiksuotų šikšnosparnių rūšių bei abejones keliančių ultragarsinių signalų įrašus ir iš karto žymėtis nustatytas rūšis ir kiekvienos jų praskridimus;

6.10. jei detektorius ar specialaus priedėlio veikimui išmaniajame įrenginyje skirta programėlė turi šikšnosparnių identifikacijos funkciją šikšnosparnių ultragarsinių signalų įrašai ir vėlesnė jų analizė vis vien privalomi;

6.11. patikrinus mobilaus detektoriaus nustatymus pirmame stebėjimo taške apskaita pradedama ne anksčiau kaip praėjus pusvalandžiui po saulėlydžio. Pradedant apskaitą pasižymimas stebėjimo taško numeris arba kodas, apskaitos pradžios laikas, įjungiamas detektorius ir nukreipiamas link potencialios šikšnosparnių skraidymo vietos. Dauguma mobilių detektorių turi kryptinius mikrofonus, todėl reikia jį periodiškai nukreipti įvairiomis kryptimis. Viename stebėjimo taške apskaita vykdoma ne trumpiau kaip 10 minučių, tačiau ne ilgiau kaip 1 valandą. Apskaitos metu stebimas ekranas ir pagal matomas spektrogramas ir/arba nustatytą stipriausią maitinimosi bei orientavimosi aplinkoje signalų dažnį bei girdimą garsą identifikuojamos rūšys, skaičiuojami kiekvienos rūšies pilni praskridimai. Baigus apskaitą pasižymimas apskaitos pabaigos laikas, išjungiamas detektorius ir gali būti keliaujama į sekantį stebėjimo tašką. Jame kartojama jau aprašyta procedūra .

6.12. per gegužės 15 d.–rugpjūčio 1 d. laikotarpį apskaitas stacionariais ar mobiliais detektoriais vykdant pasirinktas 4 naktis apskaitos stebėjimo taškuose baigiamos pastebėjus ženklų šikšnosparnių aktyvumo sumažėjimą, tačiau negali trukti ilgiau nei 4 valandas po saulėlydžio. Rekomenduojama planuoti, kad nuo gegužės 15 d. iki birželio 14 d. apskaitos būtų atliktos per 2 valandas po saulėlydžio, nuo birželio 15 d. iki liepos 1 d. – per 3 valandas po saulėlydžio, liepos mėnesį – per 3-4 valandas po saulėlydžio;

6.13. jei yra žinoma iš anksčiau arba tyrimų ar monitoringo metu nustatoma šikšnosparnių veisimosi kolonijos slėptuvė, monitoringo metu taip pat turi būti skaičiuojamas koloniją sudarančių individų skaičius ir vizualiai įvertinama jos aplinkos būklė. Šiuo tikslu atvykstama birželio–liepos mėnesiais dar prieš saulėlydį, apžiūrima slėptuvės aplinka, vizualiai įvertinama būklė. Saulei leidžiantis vizualiai stebint iš 4-10 metrų atstumo skaičiuojami iš slėptuvės išskrendantys individai. Skaičiuojama iki visiškai sutems ir bus neįmanoma matyti išskrendančių šikšnosparnių arba kol bus pastebėta, kad į slėptuvę sugrįžta beveik tiek pat šikšnosparnių, kiek išskrenda.

7. Po kiekvienos apskaitos (jei apskaita vykdoma stacionariu detektoriumi visą vasaros tyrimų ir monitoringo laikotarpį, tuomet periodiškai) ultragarsinių signalų įrašai iš detektoriaus perkeliami į kompiuterį ir sukeliami į atskirus aplankus pagal stebėjimo taškus. Kiekvieno aplanko pavadinime nurodomas stebėjimo taško numeris ar kodas bei apskaitos atlikimo data. Į tą patį aplanką taip pat įkeliamas atskiras tekstinis dokumentas su informacija apie apskaitos pradžios ir pabaigos laiką, užfiksuotus akivaizdžius aplinkos pasikeitimus ir kita, tyrėjo nuomone svarbia, informacija bei pastabomis.

8. Šikšnosparnių vasaros tyrimų ir monitoringo metu išsamus stebėjimo vietos įvertinimas nedaromas, tik laisva forma pasižymimi akivaizdūs aplinkos pasikeitimai (pvz., plyni kirtimai, žemės naudojimo pasikeitimai, naujai iškasti vandens telkiniai) ir nurodomas galimas jų poveikis šikšnosparniams bei jų elgsenai.

9. Iš stacionarių ar mobilių detektorių į kompiuterį perkelti įrašai turi būti analizuojami specialia programa. Analizę turi atlikti tokio darbo patirtį turintys specialistai. Apdorojant duomenis automatiniu būdu reikia atsižvelgti į tai, kad programų rezultatai nėra visiškai patikimi.

10. Atlikus įrašų analizę nustatoma kiekviename stebėjimo taške fiksuota šikšnosparnių rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies aktyvumo indeksas. Aktyvumo indeksas (pilnų praskridimų skaičius per minutę) apskaičiuojamas rūšies pilnų praskridimų skaičių padalijus iš stebėjimo laiko minučių tikslumu. Jei apskaitos metu rūšis nebuvo fiksuota, tuomet jos aktyvumo indeksas yra 0. Atlikus vieno sezono apskaitas apskaičiuojamas kiekvienos stebėjimo taške nustatytos šikšnosparnių rūšies aktyvumo indeksų vidurkis ir pagal jo dydį vertinama vietos svarba tos rūšies šikšnosparniams:

10.1. šikšnosparniams (išskyrus europinį plačiaausį (Barbastella barbastellus) ir rudąjį ausylį (Plecotus auritus)) taikomas toks vertinimas:

10.1.1. jei vidutinis rūšies aktyvumo indeksas yra 0 – nesvarbi;

10.1.2. jei vidutinis rūšies aktyvumo indeksas > 0, bet ≤ 3 – mažai svarbi;

10.1.3. jei stebėjimo teritorijoje vidutinis rūšies aktyvumo indeksas > 3, bet ≤ 8 – svarbi;

10.1.4. jei stebėjimo teritorijoje vidutinis rūšies aktyvumo indeksas daugiau kaip ˃ 8 – labai svarbi.

10.2. vertinat stebėjimo teritorijos svarbą europiniam plačiaausiui (Barbastella barbastellus) ar rudajam ausyliui (Plecotus auritus):

10.2.1. jei nebuvo fiksuota praskridimų teritorijos svarba nevertinama, o konstatuojama, kad šios rūšies signalai nefiksuoti;

10.2.2. jei vidutinis rūšies aktyvumo indeksas > 0, bet ≤ 2 – svarbi;

10.2.3. jei vidutinis rūšies aktyvumo indeksas ˃ 2 – labai svarbi.

11. Vertinant stebėjimo vietos svarbą visoms šikšnosparnių rūšims, būtina atsižvelgti vieno sezono visų 4 apskaitų metu visuose stebėjimo vietoje esančiuose stebėjimo taškuose fiksuotų rūšių bendrą skaičių. Kuo daugiau stebėjimo vietoje užfiksuota rūšių, tuo ji svarbesnė šikšnosparniams.

12. Įvertinus stebėjimo vietų bei kontroliniame taške fiksuotą VE įrengimo vietos svarbą atskiros šikšnosparnių rūšims ir šikšnosparniams bendrai daromos išvados apie tyrimų teritorijos svarbą šikšnosparniams ir atskiroms jų rūšims veisimosi ir jauniklių auginimo metu.

13. Jei nustatoma, kad stebėjimo taško vieta labai svarbi kuriai nors šikšnosparnių rūšiai, turi būti stebėjimo vietoje, kurioje buvo išskirtas stebėjimo taškas, ieškoma tos rūšies šikšnosparnių veisimosi kolonijos slėptuvių. Didžiausia tikimybė, kad jos bus statiniuose, inkiluose, senuose medžiuose, brandžių medžių uoksuose Aptikus koloniją vizualiai įvertinama jos aplinkos būklė ir suskaičiuojami koloniją sudarantys individai.

14. Duomenų kokybės užtikrinimas:

14.1. šikšnosparnių vasaros tyrimai, o vėliau ir monitoringas turi būti vykdomi tuose pačiuose stebėjimo taškuose;

14.2. stebėjimo taške apskaita atliekama tik tinkamu oru – kai oras ramus, vėjo greitis ne didesnis kaip 6 m/s, temperatūra ne žemesnė kaip 10 °C, nelyja, nėra rūko. Jei bent viena iš šių sąlygų pasikeičia apskaitas vykdant mobiliu detektoriumi ar stacionariu detektoriumi, kuris nustatytas veikti taip pat, kaip apskaita būtų atliekama mobiliu detektoriumi, apskaitos nutraukiamos ir tęsiamos kitą tam tinkamą naktį;

14.3. Šikšnosparnių tyrimus ir stebėjimą gali vykdyti ne mažesnę kaip vienų metų tokio pobūdžio darbo patirtį turintys asmenys. Rekomenduojama šių asmenų darbą organizuoti ir koordinuoti, surinktus duomenis apibendrinti, parengti išvadas ir priimti su jomis susijusius sprendimus aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą gamtos mokslų srities (biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos mokslų krypčių) arba žemės ūkio mokslų srities (veterinarijos, miškotyros mokslo krypties) išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų šikšnosparnių paplitimo ir (ar) ekologijos tyrimų praktinio ir (ar) mokslinio darbo patirtį turintiems asmenims.

14.4. visų apskaitų metu turi būti daromi ir specialia programa analizuojami visų praskrendančių šikšnosparnių ultragarsiniai signalai, išskyrus tuos atvejus kai apskaitą vykdo didelę šikšnosparnių tyrimų su ultragarso detektoriais patirtį turintis tyrėjas;

14.5. apskaitų ir duomenų analizės metu skaičiuojami tik pilni praskridimai. Socialiniai signalai į praskridimų apskaitą neįtraukiami, tik pasižymimas jų buvimo faktas ir į jį atsižvelgiama vertinant stebėjimo vietos svarbą šikšnosparniams;

14.6. į aktyvumo indekso skaičiavimą pagal stacionariu detektoriumi visą vasaros tyrimų ir monitoringo laikotarpiu kasnakt visą naktį darytus įrašus turi būti neįtraukiami visos nakties duomenys jei buvo netinkamos oro sąlygos bei valandos laikotarpiai, kuriuose buvo užfiksuota iki 5 pilnų šikšnosparnių praskridimų.

14.7. visų į Direktyvos 92/43/EEB II priedą įrašytų rūšių, Lietuvai naujų rūšių ir kitų abejonę keliančių rūšių fiksavimo įrašus turi patikrinti spektrogramų analizės patirtį turintis specialistas.

II SKYRIUS

ŠIKŠNOSPARNIŲ MIGRACIJOS TYRIMŲ IR MONITORINGO SAUSUMOJE METODIKA

15. Šikšnosparnių migracijos tyrimų tikslai:

15.1. nustatyti šikšnosparnių rūšinę sudėtį rudeninės migracijos metu;

15.2. nustatyti kiekvienos rūšies individų praskridimų intensyvumą rudeninės migracijos metu;

15.3. įvertinti tirtos teritorijos svarbą šikšnosparniams rudeninės migracijos metu.

16. Šikšnosparnių migracijos monitoringo tikslai:

16.1. nustatyti šikšnosparnių rūšinę sudėtį rudeninės migracijos metu;

16.2. nustatyti kiekvienos rūšies individų praskridimų intensyvumą rudeninės migracijos metu;

16.2. nustatyti šikšnosparnių rūšinės sudėties ir kiekvienos rūšies individų praskridimų pokyčius rudeninės migracijos metu.

17. Stebėjimo vietų parinkimo principas:

17.1. šikšnosparnių migracija Lietuvoje yra mažai tirta. Specialiais tinklais gaudant ir žieduojant šikšnosparnius paukščių žiedavimo stotyse nustatyta, kad šikšnosparniai rudenį itin intensyviai skrenda Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrante. Atskirų tyrimų metu nustatyta, kad šikšnosparniai kaip migracijos keliu naudojasi didesnėmis upėmis ir jų slėniais, šalia miškų pakraščių, o perskrisdami per didelius atvirus žemės ūkio naudmenų plotus naudojasi orientyrais, gali rinktis skristi virš melioracijos kanalų, šalia priešvėjinių medžių juostų, medžiais apaugusių kelių, gali skristi nuo vieno iki kito pavieniui augančio medžio. Yra duomenų, kad kai kurios atvirose vietose, kuriose tyrimų metu nebuvo fiksuotas šikšnosparnių aktyvumas, pastatytos ir veikiančios VE rudeninės migracijos metu tapo šikšnosparnių traukos objektu. Šikšnosparniams migracijos metu taip pat būdingos santalkos. Tai laikini dideli (nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų) susibūrimai dažniausiai vabzdžių gausiose vietose – šalia medžiais apaugusių vandens telkinių ar jų pakrantėse esančiuose dvarų parkuose;

17.2. šikšnosparnių migracijos tyrimai ir monitoringas vykdoma kontroliniuose stebėjimo taškuose ir prie tų šikšnosparnių migracijos metu naudojamų kraštovaizdžio elementų, nuo kurių VE planuojama ar veikia nedideliu atstumu (2 lentelė);

2 lentelė. Šikšnosparnių tyrimų vietų parinkimas priklausomai nuo VE atstumo iki šikšnosparnių migracijai svarbaus kraštovaizdžio elemento.

VE atstumas nuo bent vieno šikšnosparnių migracijai svarbaus kraštovaizdžio elemento

Tyrimai ir monitoringas kontroliniuose taškuose

Tyrimai ir monitoringas prie šikšnosparnių migracijai svarbių kraštovaizdžio elementų

Mažiau kaip 200 m + VE ilgiausios mentės ilgis

Vykdoma

Daugiau kaip 200 m + VE ilgiausios mentės, bet mažiau kaip 400 m + VE ilgiausios mentės ilgis

Vykdoma

Galima nevykdyti jei planavimo metu iš karto numatoma taikyti poveikio mažinimo priemones

Daugiau kaip 400 + VE ilgiausios mentės ilgis

Vykdoma

Galima nevykdyti

17.3. kontrolinių šikšnosparnių migracijos stebėjimo vietų numatymas ir stebėjimo taškų jose parinkimas priklauso nuo VE skaičiaus ir išdėstymo. Migracijos stebėjimo vietos ir stebėjimo taškai jose parenkami tuo pačiu principu kaip nurodyta šio priedo 4 punkte;

17.4. stebėjimo vietos šikšnosparnių migracijos tyrimams ir monitoringui šalia jų migracijai svarbių kraštovaizdžio elementų parenkamos aplink kiekvieną planuojamą ar esančią VE vietą mažiausiai 1 km ilgio spinduliu apibrėžtame plote. Šioje teritorijoje stebėjimo vietos – tai linijiniai kraštovaizdžio elementai, kurie yra potencialūs šikšnosparnių migracijos maršrutai, pvz., per žemės ūkio naudmenas nusidriekę kanalai. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas upėms, kurių platūs slėniai, o krantai apaugę medžiais, vakariniams miškų pakraščiams ir tiems kraštovaizdžio elementams, kurie per teritoriją nusidriekę pietvakarių kryptimi. Kiekvienoje stebėjimo vietoje numatomi stebėjimo taškai, kuriuose bus tyrimų, o vėliau ir monitoringo metu fiksuojami šikšnosparnių praskridimai. Vienoje tyrimų vietoje numatoma mažiausiai vienas stebėjimo taškas, kurio vieta parenkama kuo arčiau VE statymo vietos. Šikšnosparnių migracijos tyrimų ir monitoringo stebėjimo vietų bei stebėjimo taškų pavyzdys pateikiamas 2 pav.;

17.5. šikšnosparnių migracijos stebėjimo vietos – tai dažniausiai linijiniai ir į juos panašūs kraštovaizdžio elementai: medžių alėjos, medžiais apaugę keliai, atviruose žemės ūkio naudmenų plotuose esančios priešvėjinės medžių juostos, krūmų juostos, jas kertantys upeliai, kanalai, šalia esančios pamiškės, ežerų pakrantės. Visiems šiems kraštovaizdžio elementams būdinga tai, kad jų aplinkoje susiformuoja užuovėjos ir jose ilgiau laikosi vabzdžiai. Tai sudaro sąlygas į žiemavietes migruojantiems šikšnosparniams pakeliui maitintis.

4 pav. Šikšnosparnių migracijos stebėjimo teritorijų ir taškų parinkimo pavyzdys.

18. Iš visų šikšnosparnių žūčių prie VE daugiausiai fiksuojama migracijos metu. Pagal skraidymo aukštį, elgseną, migracijos ypatumus bei prie VE randamų žuvusių individų skaičių šikšnosparniai skirstomi į tris grupes:

18.1. didelės žūties tikimybės dėl VE veiklos rūšys: dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus), rudasis nakviša (Nyctalus noctula), mažasis nakviša (Nyctalus leisleri), Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii);

18.2. vidutinės žūties tikimybės dėl VE veiklos rūšys: šikšniukas nykštukas (Pipistrellus pipistrellus), šikšniukas mažylis (Pipistrellus pygmaeus), šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssonii), vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus);

18.3. mažos tikimybės dėl VE veiklos rūšys: Branto/ūsuotasis pelėausis (Myotis brandtii/ mystacinus), europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus), vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme), Natererio pelėausis (Myotis nattereri), rudasis ausylis (Plecotus auritus).

19. Vertinami parametrai ir stebėjimų dažnumas:

19.1. šikšnosparnių migracijos tyrimai ir monitoringas atliekami specialiu ultragarso detektoriumi kiekviename stebėjimo taške registruojant praskrendančių šikšnosparnių skleidžiamus ultragarsinius signalus. Stebėjimų metu nustatomos praskrendančių šikšnosparnių rūšys, skaičiuojami kiekvienos rūšies pilni praskridimai ir/arba į detektoriaus atmintį įrašinėjami detektoriumi fiksuojami ultragarsiniai signalai. Šikšnosparnių rūšims (išskyrus europinį plačiaausį (Barbastella barbastellus) ir rudąjį ausylį (Plecotus auritus)) pilnu praskridimu laikoma ne trumpesnė kaip 5 maitinimosi ir orientavimosi aplinkoje ultragarsinių signalų nepertraukiama serija, kurios pradžią ir/arba pabaigą dažniausiai galima skirti pagal signalo stiprumo pokyčius (3 pav.). Europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus) ir rudojo ausylio (Plecotus auritus) pilnu praskridimu gali būti laikomas ir pavienis ultragarsinis signalas, jeigu jo parametrų užtenka rūšiai identifikuoti.

19.2. kiekvienais migracijos tyrimų ir monitoringo metais apskaitos ultragarso detektoriais atliekamos rugpjūčio 1 d.–spalio 15 d. laikotarpiu tuose pačiuose stebėjimo taškuose. Mobiliais detektoriais kiekviename apskaitos taške ne trumpesnės kaip 1 val., bet ne ilgesnės kaip 6 val. trukmės apskaitos po 1 kartą atliekamos kas savaitę su ne trumpesne kaip 5 dienų pertrauka (iš viso ne mažiau kaip 10 apskaitų). Po kiekvienos apskaitos turi būti nustatyta pro stebėjimo tašką praskridusių šikšnosparnių rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies praskridimų skaičius ir bendras visų šikšnosparnių praskridimų skaičius. Vykdant apskaitas stacionariais detektoriais jie gali būti užprogramuojami tokiai pat įrašymo trukmei ir periodiškumui, kaip būtų atliekama mobiliais detektoriais, arba vykdomos kasnakt darant įrašus visą naktį (nuo saulėlydžio iki aušros). Pastaruoju atveju duomenys analizuojami tik pabaigus apskaitas suplanuotu laikotarpiu ir pateikiama kiekvienos stebėjimų nakties metu užfiksuotą praskridusių šikšnosparnių rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies praskridimų skaičius ir bendras šikšnosparnių praskridimų skaičius.

20. Stebėjimo procedūra:

20.1. kiekvienas stebėjimo taškas turi būti įvardintas numeriu arba kodu;

20.2. duomenų rinkimui naudojama tokia pati įranga ir priemonės kaip nurodyta šio priedo 6 punkte;

20.3. šikšnosparnių migracijos tyrimų ir monitoringo apskaitas atliekant stacionariais detektoriais į stebėjimo taškus atvykstama šviesiuoju paros metu. Detektoriui tvirtinti parenkama kuo aukštesnė vieta, siekiamybė – planuojamos ar jau veikiančios VE rotoriaus aukštyje. Tam tinka meteorologiniai, telekomunikacijų ar esantys VE bokštai, elektros perdavimo linijų stulpai, pavieniui augantys medžiai keliant medyje šakos neturi užstoti detektoriaus mikrofonų . Pasirinktoje vietoje pritvirtinimas stacionarus detektorius. Priklausomai nuo detektoriaus modelio funkcijų, jis gali būti iš anksto nustatytas automatiškai įsijungti ir išsijungti nurodytu laiku, arba įjungiamas jau pritvirtinus stebėjimo taške. Būtina parinkti tokius nustatymus, kad nurodytą dieną ar kasdien per nurodytą periodą iškart po saulėlydžio būtų įrašomi visi mažiausiai per 1 valandą, bet ne ilgiau kaip 6 valandas užfiksuoti ultragarsiniai signalai. Kaip alternatyva gali būti daromas nepertraukiamas 1–6 valandų trukmės įrašas ar tokios pat bendros trukmės, tačiau susidedantis iš trumpesnių (ne mažiau kaip 20 sekundžių ilgio) įrašų, tarp kurių būtų ne ilgesne kaip 3 sekundžių pertrauka, serijos. Taip pat, jei leidžia stacionaraus detektoriaus galimybės, apskaitos gali būti atliekamos kiekvieną rugpjūčio 1 d.–spalio 15 d. laikotarpio naktį darant praskrendančių šikšnosparnių ultragarsinių signalų įrašus;

20.4. jei daromas tik apskaitos nakties įrašas, stacionarus detektorius gali būti nuimamas tą pačią naktį po apskaitos ar kitą dieną. Jei daromi kiekvienos nakties įrašai, stacionarus detektorius gali būti nuimamas ne anksčiau kaip po nurodyti periodu atliktos paskutinės apskaitos. Iš detektoriaus įrašai perkeliami į kompiuterį ir analizuojami su specialia programa;

20.4. apskaitos mobiliaisiais detektoriais vykdomos tamsiuoju paros metu, todėl, jei stebėjimo taške bus lankomasi pirmą kartą ar po kelių metų pertraukos, rekomenduojama dar šviesiuoju paros metu susipažinti su apylinkėmis, įvertinti galimus stebėjimo taško pasiekimo kelius ir būdus, suplanuoti maršrutą. Prieš pradedant apskaitą būtina patikrinti detektoriaus nustatymus. Skirtingų detektorių ar specialių išmaniųjų įrenginių priedėlių funkcijos ir galimybės skiriasi, tačiau galutinis siekis turėtų būti:

20.4.1. rankiniu ar automatiniu būdu užfiksuoti visi ultragarsiniai signalai. Būtina atkreipti dėmesį, kad kai kurie įrenginiai turi galimybę pasirinkti ar automatiškai įrašyti tik identifikavus šikšnosparnių rūšį, ar įrašyti užfiksavus ultragarsinį signalą. Tokiu atveju reikia pasirinkti visų ultragarsinių signalų įrašymo funkciją;

20.4.2. jei detektorius neturi galimybės įrašyti tik tų atkarpų, kuomet užfiksuojamas ultragarsinis signalas, tuomet daromas nepertraukiamas 1–6 valandų trukmės įrašas ar tokios pat bendros trukmės, tačiau susidedantis iš trumpesnių (ne mažiau kaip 20 sekundžių ilgio) įrašų, tarp kurių būtų ne ilgesne kaip 3 sekundžių pertrauka, serijos;

20.4.3. rekomenduojama tyrimus vykdyti RTE (Real Time Expansion) režimu.

20.4.4. rekomenduojama įrašus išsaugoti „.wav“ (Waveform Audio File Format) ar kitu formatu, kuris yra tinkamas analizei specialia kompiuterine programa.

20.5. visų fiksuotų šikšnosparnių ultragarsinių signalų įrašai nėra privalomi tik tuomet, kai apskaitą vykdo didelę šikšnosparnių tyrimų su ultragarso detektoriais patirtį turintis tyrėjas, gebantis pagal signalo garsą, dažnį, signalo piką ir kitus parametrus greitai ir tiksliai nustatyti šikšnosparnių rūšį. Tačiau ir šiuo atveju būtina daryti didesnių santalkų, į Direktyvos 92/43/EEB II priedą įrašytų ar Lietuvoje dar nefiksuotų šikšnosparnių rūšių bei abejones keliančių ultragarsinių signalų įrašus ir iš karto žymėtis nustatytas rūšis ir kiekvienos jų praskridimus;

20.6. jei detektorius ar specialaus priedėlio veikimui išmaniajame įrenginyje skirta programėlė turi šikšnosparnių identifikacijos funkciją, šikšnosparnių ultragarsinių signalų įrašai ir vėlesnė jų analizė vis vien privalomi;

20.7. patikrinus detektoriaus nustatymus pirmame stebėjimo taške apskaita pradedama iškart po saulėlydžio. Pradedant apskaitą pasižymimas stebėjimo taško numeris arba kodas, apskaitos pradžios laikas. Priklausomai nuo mobilaus detektoriaus galimybių, jis arba jo mikrofonas turi būti iškeliamas kuo aukščiau. Dažniausiai tam naudojamos specialios teleskopinės lazdos. Pradedant apskaitą įjungiamas detektorius ir nukreipiamas link potencialios šikšnosparnių skraidymo vietos. Dauguma mobilių detektorių turi kryptinius mikrofonus, todėl reikia jį periodiškai nukreipti įvairiomis kryptimis. Viename stebėjimo taške apskaita vykdoma ne trumpiau kaip 1 valandą, tačiau ne ilgiau kaip 6 valandas. Apskaitos metu stebimas ekranas ir pagal matomas spektrogramas ir/arba nustatytą stipriausią signalo dažnį bei girdimą signalą galimybes identifikuojamos rūšys, skaičiuojami kiekvienos rūšies pilni praskridimai. Socialiniai signalai prie praskridimų nepriskiriami, tačiau jų buvimas svarbus vertinant teritorijos svarbą šikšnosparnių migracijai. Baigus apskaitą pasižymimas apskaitos pabaigos laikas, pastabos, išjungiamas detektorius ir gali būti keliaujama į kitą stebėjimo tašką. Jame kartojama jau aprašyta procedūra.

21. Duomenų registravimas:

21.1. po kiekvienos apskaitos (jei buvo stacionariu detektoriumi atliekama kiekvieną naktį – po numatyto periodo) ultragarsinių signalų įrašai perkeliami į kompiuterį ir sukeliami į atskirus aplankus pagal stebėjimo taškus. Kiekvieno aplanko pavadinime nurodomas stebėjimo taško numeris ar kodas bei apskaitos atlikimo data. Į tą patį aplanką taip pat įkeliamas atskiras tekstinis dokumentas su informacija apie apskaitos pradžios ir pabaigos laiką ir kita, tyrėjo nuomone svarbia, informacija bei pastabomis;

21.2. kiekvieno aplanko pavadinime nurodomas stebėjimo taško numeris ar kodas bei apskaitos atlikimo data. Į tą patį aplanką taip pat įkeliamas atskiras tekstinis dokumentas su informacija apie apskaitos pradžios ir pabaigos laikus bei kita, tyrėjo nuomone svarbia, informacija bei pastabomis.

22. Šikšnosparnių migracijos tyrimų ir monitoringo metu stebėjimo vieta nevertinama.

23. Duomenų analizės būdai:

23.1. iš stacionarių ar mobilių detektorių į kompiuterį perkelti įrašai turi būti analizuojami specialia programa. Analizę turi atlikti tokio darbo patirtį turintys specialistai. Apdorojant duomenis automatiniu būdu reikia atsižvelgti į tai, kad programų rezultatai nėra visiškai patikimi. Dažniausiai pasitaiko klaidos išskiriant rūšis įraše, kuriame vienu metu fiksuoti kelių rūšių individai ar vienu metu skraido keletas šikšnosparnių, įrašyti silpni signalai ar tik signalų fragmentai, dėl aplinkos būna pakitę signalų parametrai;

23.2. atlikus stebėjimų duomenų analizę nustatoma kiekviename stebėjimo taške per apskaitos laiką užfiksuotų šikšnosparnių rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies pilnų praskridimų skaičius ir bendras šikšnosparnių praskridimų skaičius. Jei apskaitos buvo vykdomos stacionariais detektoriais fiksuojant kiekvieną šikšnosparnių migracijos tyrimų ar monitoringo laikotarpio naktį, apibendrinus duomenis yra gaunama pakankamai tiksli informacija apie migracijos metu pro stebėjimo tašką praskridusių šikšnosparnių rūšinę sudėtį, gausą, migracijos intensyvumą, jos pikus ir pan. Jei tyrimai buvo atliekami su mobiliais ar stacionariais detektoriais tik periodiškai, praskrendančių šikšnosparnių rūšinė sudėtis nustatoma gana tiksliai, tačiau kita informacija yra apskaičiuojama remiantis prielaidomis, todėl laikoma sąlygine. Ji skaičiuojama remiantis sekančiomis prielaidomis ir seka:

23.2.1. daroma prielaida, kad migracijos metu šikšnosparniai būna aktyvūs 6 valandas, t. y. 360 minučių per naktį;

23.2.2. apskaičiuojama, kokią dalį nuo 6 valandų buvo stebėjimo taške atliekama apskaita. Pvz., jei apskaita buvo atliekama 1 valandą 30 minučių, tuomet 360 / 90 = 4;

23.2.3. remiantis apskaitos duomenimis apskaičiuojami galimi kiekvienos rūšies šikšnosparnių praskridimai per vieną naktį. Pvz., per 1 valandos 30 minučių trukmės apskaitą buvo užfiksuoti 7 rudojo nakvišos praskridimai, tuomet 7 x 4 = 28;

23.2.4. sudėjus visų fiksuotų rūšių šikšnosparnių praskridimus gaunamas bendras šikšnosparnių praskridimų skaičius per naktį;

23.2.5. daroma prielaida, kad tokiu intensyvumu šikšnosparniai skrido visą savaitę, t. y., 7 naktis, todėl iš vienos apskaitos duomenų apskaičiuoti kiekvienos rūšies ir bendrai visų šikšnosparnių praskridimai per vieną naktį dauginami iš 7. Rezultatas – atskirų šikšnosparnių rūšių ir bendrai šikšnosparnių praskridimų skaičius apskaitos taške per 1 savaitę. Pvz., apskaičiuota, kad per 1 naktį galėjo būti 28 rudojo nakvišos praskridimai, tuomet 28 x 7 = 196;

23.3. 23.2.1–23.2.5 papunkčiuose nurodyti veiksmai kartojami atitinkamai naudojant kiekvienos stebėjimo taške atliktos apskaitos trukmę ir šikšnosparnių praskridimų duomenis. Sudėjus skaičiavimų rezultatus gauta suma – vieno sezono tyrimų ar monitoringo metu atskirų šikšnosparnių rūšių ir bendrai šikšnosparnių sąlyginis praskridimų skaičius stebėjimų taške per rudeninės migracijos laikotarpį;

23.4. kiekvienai šikšnosparnių rūšiai ir šikšnosparniams bendrai stebėjimų vietos svarba rudeninės migracijos metu vertinama atsižvelgiant į pagal jose esančiuose stebėjimų taškuose nustatytus ar apskaičiuotus rezultatus. Analizuojant duomenis ir vėliau darant išvadas ypatingas dėmesys turi būti skiriamas toms šikšnosparnių rūšims, kurioms yra didelė VE veiklos poveikio tikimybė;

23.5. apskaitų duomenys gali būti lyginami tiek tarpusavyje (apskaitos taškų, apskaitos periodų, metų ir pan.), tiek su kitose planuojamų ar jau esančių VE teritorijose tokia pat metodika atliktų šikšnosparnių migracijos tyrimų ir monitoringo rezultatais. Lyginant su kitose teritorijose atliktų tyrimų rezultatais būtina atsižvelgti, ar jie tikslūs, ar sąlyginiai.

24. Duomenų kokybės užtikrinimui keliami tokie pat reikalavimai kaip nurodyta 14 punkte.

III SKYRIUS

ŠIKŠNOSPARNIŲ MIGRACIJOS TYRIMŲ IR MONITORINGO JŪROJE METODIKA

25. Svarbiausi šikšnosparnių migracijos tyrimų jūroje tikslai:

25.1. nustatyti šikšnosparnių rūšinę sudėtį pavasarinės ir rudeninės migracijų metu;

25.2. nustatyti kiekvienos rūšies individų praskridimų intensyvumą pavasarinės ir rudeninės migracijų ir kiekvienos migracijos nakties metu;

25.3. įvertinti tirtos teritorijos svarbą šikšnosparniams pavasarinės ir rudeninės migracijų metu;

25.4. nustatyti meteorologines sąlygas, galinčias turėti poveikį pavasarinės ir rudeninės migracijų eigai.

26. Svarbiausi šikšnosparnių migracijos monitoringo tikslai:

26.1. nustatyti šikšnosparnių rūšinę sudėtį pavasarinės ir rudeninės migracijų metu;

26.2. nustatyti kiekvienos rūšies individų praskridimų intensyvumą pavasarinės ir rudeninės migracijų ir kiekvienos migracijos nakties metu;

26.3. nustatyti šikšnosparnių rūšinės sudėties ir kiekvienos rūšies individų praskridimų pokyčius pavasarinės ir rudeninės migracijų metu.

27. Vieta šikšnosparnių migracijos virš jūros tyrimams ir monitoringui pasirenkama ne pagal konkrečius kriterijus, o apima visą planuojamo VE parko teritoriją. Atsižvelgiant į galimybes, stebėjimo vietoje gali būt parenkama ne mažiau kaip 1 stacionarus stebėjimo taškas, sutampantis su stebėjimo vietoje esančia platforma ar bujumi (plūduru), ir/arba stebėjimai gali būti vykdomi transektomis plaukiant laivu. Pavasarinės ir rudeninės migracijos metu stebėjimo taško vietos gali būti skirtingos.

28. Šikšnosparnių migracijos virš jūros tyrimai ir monitoringas vykdomi dviem etapais: pavasarinė nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. ir rudeninė nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 15 d. Šiais laikotarpiais tyrimai ar monitoringas atliekami mažiausiai 20 naktų per metus, du metus iš eilės. Rudeninės migracijos stebėjimai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 naktų, pavasarinės – ne mažiau kaip 5 naktis. Stebėjimai atliekami stacionariu ultragarso detektoriumi registruojant visos nakties šikšnosparnių ultragarsinius signalus. Jei detektorius naudojamas laive, jo mikrofonas turi būti nukreiptas į priešingą pusę nuo variklio triukšmo. Vieno stebėjimo metu vertinama atskirų rūšių praskridimų skaičius ir bendras visų šikšnosparnių praskridimų skaičius. Vertinama šikšnosparnių aktyvumas per stebėjimo sezoną, per naktį ir jos valandų eigoje.

29. Stacionarus detektorius gali būti įrengtas ant laivo denio arba ant bujaus (plūduro). Detektorius nustatomas automatiškai įsijungti iš karto po saulėlydžio ir šikšnosparnių ultragarsiniai signalai įrašinėjami iki saulės patekėjimo. Kartu su fiksuotu ultragarsiniu signalu turi būti įrašomos stebėjimo vietos koordinatės. Taip pat turi būti fiksuojama vėjo kryptis, temperatūra ir registruojami krituliai. Meteorologiniai duomenys gali būti gauti iš artimiausių meteorologinių stočių ar kitų matavimo prietaisų. Tiek ant bujų (plūdurų), tiek laive įmontuotų detektorių veikimas turi būti reguliariai tikrinimas.

30. Stebėjimų metu užfiksuotų šikšnosparnių ultragarsinių signalų įrašai kaupiami vidinėje detektoriaus atmintyje, o iš čia duomenys reguliariai perkopijuojami į duomenų saugyklas. Duomenų analizė daroma pasibaigus pavasario ar rudens stebėjimų sezonui.

31. Duomenys pateikiami lentelių ir grafikų pavidalu įvertinant šikšnosparnių rūšių registracijų skaičių per mėnesį, parą ir valandą/minutę. Suskaičiuojamas aktyvumo indeksas atskiroms rūšims, jautrioms VE poveikiui rūšims ir visoms bendrai. Turi būti įvertina galimų šikšnosparnių registracijų skaičius per visą VE parką, kuomet laikoma, kad mikrofono jautrumo zona yra ~40m. Norint įvertinti galimai migruojančių šikšnosparnių skaičių per VE parką reikia padauginti planuojamo VE parko teritorijos ilgį statmenai numanomai šikšnosparnių migracijos krypčiai (šiaurės, šiaurės rytų ar pietų, pietvakarių kryptimi). Įvertinti šikšnosparnių migracijos intensyvumą priklausomai nuo oro parametrų (temperatūros, vėjo greičio, vėjo krypties ir kritulių).

32. Duomenų kokybės užtikrinimas:

32.1. Šikšnosparnių tyrimus ir stebėjimą gali vykdyti ne mažesnę kaip vienų metų tokio pobūdžio darbo patirtį turintys asmenys. Rekomenduojama šių asmenų darbą organizuoti ir koordinuoti, surinktus duomenis apibendrinti, parengti išvadas ir priimti su jomis susijusius sprendimus aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą gamtos mokslų srities (biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos mokslų krypčių) arba žemės ūkio mokslų srities (veterinarijos, miškotyros mokslo krypties) išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų šikšnosparnių paplitimo ir (ar) ekologijos tyrimų praktinio ir (ar) mokslinio darbo patirtį turintiems asmenims;

32.2. visų apskaitų metu turi būti daromi ir specialia programa analizuojami visų praskrendančių šikšnosparnių ultragarsiniai signalai, išskyrus tuos atvejus kai apskaitą vykdo šikšnosparnių tyrimų su ultragarso detektoriais patirties turintis tyrėjas;

32.3. apskaitų ir duomenų analizės metu skaičiuojami tik pilni praskridimai, socialiniai signalai į praskridimų apskaitą neįtraukiami, tik pasižymimas jų buvimo faktas ir į jį atsižvelgiama vertinant stebėjimo vietos svarbą šikšnosparniams;

32.4. visų į Direktyvos 92/43/EEB II priedą įrašytų rūšių, Lietuvai naujų rūšių ir kitų abejonę keliančių rūšių fiksavimo įrašus turi patikrinti spektrogramų analizės patirties turintis specialistas.