Projektas                                                       

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. XI-570 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2024 m.               Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tiek, kiek juo įgyvendinami elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms taikomi Europos Sąjungos teisės aktai;“.

2. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) transporto paslaugoms, patenkančioms į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo VI antraštinės dalies taikymo sritį, įskaitant uosto paslaugas;”.

3. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8) veiklai, susijusiai su viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimu, kaip tai apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 51 straipsnyje; “.

4. Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu kituose įstatymuose, reguliuojančiuose paslaugų teikimą, nustatytas reguliavimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus kito įstatymo nuostatas, kuriomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, ir atvejus, kai šiuo įstatymu pirmenybė suteikiama kitų įstatymų nuostatoms.“

5. Pakeisti 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 4 priede.“

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1Kontaktinis centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas. 

2. Kontaktinis punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos valstybės institucija, koordinuojanti per Vidaus rinkos informacinę sistemą vykstantį Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, taip pat atliekanti kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas. 

3. Leidimas – licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti registro informacinėje sistemoje arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks teisės  vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas paslaugos teikėjui ar teisės gauti paslaugą suteikimas paslaugos gavėjui. 

4. Leidimų išdavimo tvarka – procedūra, kuria įgyvendinamas reikalavimas paslaugos teikėjui arba paslaugos gavėjui gauti formalų arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą dėl teisės teikti ar gauti paslaugą įgijimo ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo.

5. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas atlikti paslaugų teikėjų veiklos administracinį reglamentavimą, jų veiklos priežiūrą ar teikti administracines paslaugas, taip pat teismas, profesinė organizacija ar asociacija, kurių sprendimai daro poveikį paslaugų teikėjų veiklai.        

6. Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas (toliau – Lietuvos Respublikos teikėjas) – siūlantis arba teikiantis paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat kitos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys ar patronuojamoji bendrovė, įsteigti Lietuvos Respublikoje. 

7. Paslauga – savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 57 straipsnyje. 

8. Paslaugos gavėjas (toliau – gavėjas) – gaunantis arba pageidaujantis gauti paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys. 

9. Paslaugos teikėjas (toliau – teikėjas) – Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas ar valstybės narės paslaugos teikėjas. 

10.  Paslaugos teikėjo įsisteigimas – paslaugos teikėjo pradėjimas verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49  straipsnyje, siekiant tai daryti neribotą laiką ir naudojantis infrastruktūra paslaugoms teikti.  

11. Paslaugos teikėjo įsteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsteigtas paslaugos teikėjas. 

12. Reikalavimas – bet koks įpareigojimas, draudimas, sąlyga ar apribojimas, kurie turi įtakos teisės teikti ar gauti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui ir kurie nustatyti įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose arba pagal teismų praktiką, profesinių organizacijų taisykles. Reikalavimai, kurie konkrečiai nereglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimo arba paslaugų teikimo veiklos vykdymo arba neturi jiems konkretaus poveikio, tačiau kurių privalo laikytis paslaugų teikėjai, vykdydami ūkinę veiklą, taip, kaip laikosi asmenys, veikdami savo vardu (pavyzdžiui, kelių eismo taisyklės, žemės naudojimo taisyklės, statybos standartai, už kurių  nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos), ir socialinių partnerių kolektyviniuose susitarimuose nustatytos taisyklės nelaikomi reikalavimais. 

13. Svarbūs visuomenės interesai – Europos Sąjungos teisės numatytos priežastys, kuriomis galima pagrįsti reikalavimų nustatymą ir kurios apima viešąją tvarką, visuomenės saugumą, visuomenės saugą, visuomenės sveikatą, socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išsaugojimą, vartotojų, paslaugų gavėjų ir darbuotojų apsaugą, prekybos sandorių sąžiningumą, kovą su nusikalstamumu, aplinkos ir miesto aplinkos apsaugą, gyvūnų sveikatą, intelektinę nuosavybę, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslus. 

14. Valstybė narė –  Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė. 

15. Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką, kurioje laikinai paslaugą teikia Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas. 

16. Valstybės narės kompetentinga institucija – valstybės narės įstaiga ar valstybės institucija, atliekanti paslaugų teikimo veiklos priežiūros arba reglamentavimo funkcijas, pavyzdžiui, administravimo institucijos, teismai, profesinės organizacijos ir asociacijos, kurios, įgyvendindamos savo teisinį savarankiškumą, reglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimą ar paslaugų teikimo veiklos vykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją. 

17. Valstybės narės paslaugos teikėjas (toliau – valstybės narės teikėjas) – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės, išskyrus Lietuvos Respubliką, pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys. 

18. Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – VRI sistema) – Europos Komisijos sukurta informacinė sistema, skirta keistis informacija Europos Sąjungos vidaus rinkos klausimais tarp valstybių narių kompetentingų institucijų (įskaitant Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas), siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą įgyvendinant šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodytą Europos Sąjungos teisės aktą.  

19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“

 

3 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Kontaktinis centras – Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis ir centrinio elektroninių valdžios vartų portalo tvarkytoju, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją teikėjams ir gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras vieno langelio principu elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas.“

2. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 3 ir 4 dalis.

3. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“

 

4 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) suteikiančių galimybę konkuruojantiems teikėjams tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl licencijų išdavimo, įskaitant jų dalyvavimą konsultacinėje veikloje, išskyrus asociacijas arba kitas organizacijas, veikiančias kaip Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išduodant licencijas arba priimant kitus Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus. Šis draudimas netaikomas organizacijų konsultacijoms, nesusijusioms su prašymais dėl konkrečių licencijų išdavimo, ir konsultacijoms su visuomene;“.

2. Pakeisti 3 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: 

8) įpareigojančių teikėją tam tikrą laiką būti iš anksto įregistruotam Lietuvos Respublikos registro informacinėje sistemoje arba tam tikrą laiką būti vykdžiusiam veiklą Lietuvos Respublikoje.“

 

5 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Rengdama teisės akto projektą, kuriame nustatomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai (toliau – vertinamieji reikalavimai), Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija  Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai informaciją apie tokių reikalavimų nustatymą. Su šia informacija pateikiamas pagrindimas, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, ir nurodomos šių reikalavimų nustatymo priežastys.“

2. Papildyti 4 straipsnį 31 dalimi:

31. Tais atvejais, kai Vyriausybės prašoma pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seime svarstomo įstatymo projekto, institucija, rengianti Vyriausybės išvadą, Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai informaciją apie siūlymą nustatyti tokius reikalavimus ir nurodo, ar nustatomi vertinamieji reikalavimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus.“

3. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, šio straipsnio 3 ar 31 dalyje nurodytą informaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Europos Komisijai apie vertinamųjų reikalavimų nustatymą ir pateikia šių reikalavimų atitikties šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems principams pagrindimą, išskyrus tuos atvejus, kai iš institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, gauna informaciją, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų principų.   Teisės akto projektas, kuriame siūloma nustatyti vertinamuosius reikalavimus, gali būti priimamas po pranešimo Europos Komisijai pateikimo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.“

4. Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi:

5. Tais atvejais, kai institucija, rengianti Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, Vyriausybės įgaliotai institucijai praneša, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų principų, taip pat tais atvejais, kai vertinamieji reikalavimai buvo pasiūlyti Seime, svarstant įstatymo projektą, dėl kurio nebuvo prašoma pateikti Vyriausybės išvados, pranešimą Europos Komisijai Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija teikia po įstatymo, kuriame nustatomi vertinamieji reikalavimai, priėmimo, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.“

5. Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:

6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos šio įstatymo 2 priedo 1 dalyje nurodytas paslaugas reglamentuojantiems teisės aktams tik tais atvejais, jei jų taikymas netrukdo atlikti su tomis paslaugomis susijusių specialių užduočių, vykdomų tenkinant visuomenės interesus.“

 

6 straipsnis. 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios 5, 6, 7 ir 8 straipsnius.

 

7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

9 straipsnis. Laisvas paslaugų teikimas ir jo išimtys

1. Valstybių narių teikėjams neribojama laisvė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 2 priede nurodytas sritis ir kitus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

2. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos paslaugų teikimo laikinumą vertina kiekvienu paslaugų teikimo atveju atskirai atsižvelgdamos ne tik į paslaugų teikimo trukmę, bet ir į reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat į konkrečios paslaugos ypatumus.

3. Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą ar aplinkos apsaugą, laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams gali būti nustatoma reikalavimų teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui, tačiau jie negali pažeisti šių principų:

1) nediskriminavimo; t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti valstybės narės teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas;

2) būtinumo; t. y. reikalavimai privalo būti pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais;

3) proporcingumo; t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti laisvės teikti paslaugas daugiau, negu to reikia siekiamam tikslui įgyvendinti.

4. Laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams negali būti nustatomi šie reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui, išskyrus atvejus, kai tai pagrindžiama šio straipsnio 3 dalyje nustatytais tikslais ir principais:

1) reikalavimas valstybės narės teikėjui būti įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje;

2) įpareigojimas valstybės narės teikėjui gauti iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą, išskyrus Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus atvejus;

3) draudimas valstybės narės teikėjui Lietuvos Respublikos teritorijoje sukurti tam tikros formos ar rūšies infrastruktūrą, įskaitant biurus arba kontoras, kuri teikėjui reikalinga atitinkamoms paslaugoms teikti;

4) specifinių valstybės narės teikėjo ir gavėjo susitarimų, kurie apriboja savarankiškai dirbančių asmenų paslaugų teikimą arba neleidžia jiems jų teikti, taikymas;

5) valstybės narės teikėjo pareiga turėti specialų tapatybės dokumentą, reikalingą paslaugų teikimo veiklai vykdyti, išduotą Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų;

6) reikalavimas naudoti įrangą ir medžiagas, kurios yra sudėtinė teikiamų paslaugų dalis, išskyrus sveikatai ir saugai darbe būtinus reikalavimus;

7) laisvės teikti paslaugas apribojimai, nurodytų šio įstatymo 11 straipsnyje.

5. Rengdama teisės akto projektą, kuriame nustatomi ar panaikinami reikalavimai, taikomi laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija  Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie tokių reikalavimų nustatymą ar panaikinimą. Su šia informacija pateikiamas nustatomų reikalavimų pagrindimas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais ir jų atitiktis šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems principams arba pateikiamos tokių reikalavimų panaikinimo priežastys.

6. Tais atvejais, kai Vyriausybės prašoma pateikti išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, institucija, rengianti Vyriausybės išvadą, Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai informaciją apie siūlymą nustatyti reikalavimus, taikomus laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, ir nurodo, ar nustatomi reikalavimai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus principus ir yra pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais.

7. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, šio straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytą informaciją, Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Europos Komisijai apie  reikalavimų, taikomų laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, nustatymą ar panaikinimą ir pateikia tokių reikalavimų atitikties šio straipsnio 3 dalies nuostatoms ir viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslams pagrindimą arba nurodo reikalavimų panaikinimo priežastis, išskyrus tuos atvejus, kai iš institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, gauna informaciją, kad nustatomi reikalavimai neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytų principų ar (ir) nėra pagrįsti bent vienu iš viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslų.  Teisės akto projektas, kuriame siūloma nustatyti reikalavimus, taikomus laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, gali būti priimamas po pranešimo Europos Komisijai pateikimo, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus atvejus.

8. Jei teisės akto projektu yra nustatomas bent vienas iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, teisės akto projektas gali būti priimamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo pranešimo Europos Komisijai pateikimo, jei Europos Komisija nepriima sprendimo, kad reikalavimai, apie kuriuos pranešta, negali būti priimti.

9. Tais atvejais, kai institucija, rengianti Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, Vyriausybės įgaliotai institucijai praneša, kad nustatomi reikalavimai, taikomi laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytų principų ar (ir) nėra pagrįsti bent vienu iš viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslų, taip pat tais atvejais, kai tie reikalavimai buvo pasiūlyti nustatyti Seime, svarstant įstatymo projektą, dėl kurio nebuvo paprašyta pateikti Vyriausybės išvados, pranešimą Europos Komisijai Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija teikia po įstatymo, kuriame nustatomi reikalavimai, taikomi laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, priėmimo, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.“

 

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) įpareigojimo valstybės narės teikėjui gauti iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos licenciją, išskyrus Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus atvejus;“.

 

9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nesilaikydama šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, valstybės narės teikėjui, laikinai teikiančiam paslaugas Lietuvos Respublikoje, išimtiniais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali taikyti laisvę teikti paslaugas ribojančias priemones, susijusias su jo teikiamų paslaugų saugumo užtikrinimu. Konkrečios priemonės nustatomos tam tikrų paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.“

 

10 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) reikalavimą gauti licenciją arba pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai deklaraciją;“.

 

11 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

12 straipsnis. Europos vartotojų centro gavėjams teikiama informacija

1. Vyriausybės įgaliota institucija, atliekanti Europos vartotojų centro funkcijas, (toliau – Europos vartotojų centras) gavėjams teikia šią informaciją:

1) bendro pobūdžio informaciją apie kitose valstybėse narėse taikomus reikalavimus, susijusius su teise teikti paslaugas arba paslaugų teikimo veiklos vykdymu, ypač apie reikalavimus, susijusius su vartotojų apsauga;

2) bendro pobūdžio informaciją apie gavėjų teisių gynimo būdus kitose valstybėse narėse, kai kyla teikėjo ir gavėjo ginčų;

3) kitų valstybių narių asociacijų arba organizacijų, įskaitant Europos vartotojų centrų tinklo centrus, iš kurių gavėjai gali gauti praktinės pagalbos, kontaktinius duomenis.

2. Europos vartotojų centras šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją teikia žodžiu, raštu, elektroninėmis priemonėmis ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Teikiama informacija turi būti aktuali.

3. Vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Europos vartotojų centras prireikus susisiekia su atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija.“

 

12 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: 

2) kai teikėjas yra įregistruotas registro informacinėje sistemoje, šios registro informacinės sistemos pavadinimą ir teikėjo registracijos kodą arba lygiaverčius identifikavimo duomenis iš registro informacinės sistemos;“. 

2. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) kai paslaugų teikimo veikla yra licencijuojama, – licencijas išduodančios Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar valstybės narės kompetentingos institucijos arba kontaktinio centro ar kitos valstybės narės atitinkamo kontaktinio centro duomenis: pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis;“.

 

13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) pateikti visus prašymus, deklaracijas, pranešimus, dokumentus ir informaciją, būtinus leidimams gauti, ir prašymus bei dokumentus, būtinus nutraukiant ūkinę veiklą;“.

 

14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

18 straipsnis. Kontaktinis centras ir jo funkcijos

1. Kontaktinio centro veiklos ir bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis ir centrinio elektroninių valdžios vartų portalo tvarkytoju tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų informacijos pateikimo kontaktiniam centrui tvarką nustato Vyriausybė.

2. Teikėjai ir gavėjai, siekdami vykdyti teisės aktų reikalavimus, susijusius su teisės teikti paslaugas įgijimu ar paslaugų teikimo veiklos vykdymu, ir (arba) gauti tam tikrą informaciją, turi teisę naudotis kontaktinio centro paslaugomis arba kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas, išskyrus teismus.

3. Kontaktinis centras kartu su licencijas išduodančiomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis ir centrinio elektroninių valdžios vartų portalo tvarkytoju Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina teikėjams ir gavėjams galimybę naudojantis prieiga per vieną langelį elektroninėmis priemonėmis per atstumą atlikti šias su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras, išskyrus patalpų, kuriose teikiama paslauga, teikėjo naudojamos įrangos, fizinių teikėjo gebėjimų ar teikėjo arba jo darbuotojų sąžiningumo patikrinimą:

1)  pateikti visus prašymus, deklaracijas, pranešimus, dokumentus ir informaciją, būtinus licencijoms gauti, ir prašymus bei dokumentus, būtinus nutraukiant ūkinę veiklą;

2) gauti Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduotas licencijas ir kitus dokumentus;

3) gauti ir pateikti šiame įstatyme nustatytą informaciją.“

 

15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

19 straipsnis. Kontaktinio centro ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų teikiama informacija

1. Kontaktinis centras ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žodžiu, raštu, elektroninėmis priemonėmis ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais teikėjams ir gavėjams teikia šią informaciją:

1) informaciją apie Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems teikėjams taikomus reikalavimus, įskaitant procedūras, kurias būtina atlikti siekiant įgyti teisę teikti paslaugas arba vykdyti paslaugų teikimo veiklą;

2) Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis;

3) informaciją apie prieigos prie registrų ir duomenų bazių priemones ir sąlygas;

4) informaciją apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima naudotis Lietuvos Respublikoje, kai kyla Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų ir teikėjo ar gavėjo arba teikėjo ir gavėjo, arba teikėjų tarpusavio ginčai;

5) Lietuvos Respublikos asociacijų arba organizacijų, kurios nėra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir kurios gali teikėjams ar gavėjams suteikti praktinę pagalbą, kontaktinius duomenis;

6) bendro pobūdžio informaciją apie paslaugų kokybės vertinimo kriterijus.

2. Teikėjai ir gavėjai, kontaktiniam centrui arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pateikę prašymą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo, turi teisę gauti informaciją, paaiškinančią šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus ir jų taikymą. Ši teisė neapima teisės gauti teisines konsultacijas konkrečiais atvejais.

3. Kontaktinis centras ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją teikia ne tik valstybine, bet ir anglų ar kita teikėjo ar gavėjo įsisteigimo valstybės narės kalba. Teikiama informacija turi būti aktuali. Kontaktinis centras užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų patalpinta ir viešai skelbiama kontaktinio centro interneto svetainėje.

4. Kontaktinis centras ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo užtikrinti, kad į bet kokį prašymą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos pateikimo būtų atsakoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.“

 

 

16 straipsnis. 20 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį.

 

17 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) teikia tarnybinę pagalbą Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms taikant Viešojo administravimo įstatymo 282 straipsnio 11 dalį;“.

2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: 

7) pagal kompetenciją užtikrina, kad vieši registrų informacinių sistemų duomenys valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų teikiami ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms.“ 

 

18 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

1. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 7 punkto 4 papunktį ir jį išdėstyti taip:

4) valiutos (įskaitant virtualiąsias valiutas) keitimo ir palūkanų normos priemonės;“.

2. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

15. Elektroninių pinigų, įskaitant elektroninių pinigų žetonus, leidimas.“

3. Papildyti Įstatymo 1 priedą 18–20 punktais:

18. Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugos.

19. Su turtu susietų žetonų emisija.

20. Kriptoturto paslaugos.“

 

19 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo

2 priedas

 

SRITYS, KURIOMS NETAIKOMOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAUGŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikoje teikiamos bendrųjų ekonominių interesų paslaugos, įskaitant:

1) vandens paskirstymo ir tiekimo paslaugas, taip pat nuotekų tvarkymo paslaugas;

2) atliekų tvarkymo paslaugas;

3) pašto paslaugas, kurioms taikoma 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo su visais pakeitimais;

4) elektros energetikos sektoriaus paslaugas, kurioms taikoma 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, su visais pakeitimais;

5) dujų energetikos sektoriaus paslaugas, kurioms taikoma 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB su visais pakeitimais;

6) šilumos energetikos sektoriaus paslaugas, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas;

7) naftos energetikos sektoriaus paslaugas, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas.

2. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje su visais pakeitimais.

3. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

4. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 1977 m. kovo 22 d. Komisijos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, su visais pakeitimais.

5. Skolų išieškojimas teismo tvarka.

6. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo su visais pakeitimais II antraštinė dalis, taip pat Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7–11 straipsniai, įstatymuose įtvirtinti reikalavimai, kad tam tikrą veiklą gali vykdyti tik tam tikros profesijos atstovai.

7. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems, su visais pakeitimais.

8. Administracinio pobūdžio reikalavimai, susiję su laisvu asmenų judėjimu ir jų gyvenamąja vieta, kiek tai reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, su visais pakeitimais nuostatos dėl administracinių formalumų, kuriuos naudos gavėjai turi atlikti Lietuvos Respublikos kompetentingose institucijose, kai paslauga teikiama Lietuvos Respublikoje.

9. Kai teikiant paslaugą trečiųjų valstybių piliečiai iš vienos valstybės narės atvyksta į kitą valstybę narę, valstybių narių galimybė reikalauti vizos ar leidimo gyventi iš trečiųjų valstybių piliečių, kuriems netaikomas abipusio pripažinimo režimas, nustatytas 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo, su visais pakeitimais, 21 straipsnyje, arba galimybė įpareigoti atvykstančius ar atvykusius trečiųjų valstybių piliečius prisistatyti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms.

10. Atliekų vežimas, kai taikomas 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su visais pakeitimais.

11. Autorių teisės, gretutinės teisės, duomenų bazių gamintojų teisės ir teisės, kurioms taikoma 1986 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 87/54/EEB dėl puslaidininkių įtaisų topografijų teisinės apsaugos ir 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos su visais pakeitimais, taip pat pramoninės nuosavybės teisės.

12. Veiksmai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikia notaro patvirtinimo.

13. Teisiniai santykiai, kuriems taikoma 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito su visais pakeitimais.

14. Kitoje valstybėje narėje finansinės nuomos sąlygomis išnuomotų transporto priemonių registracija.

15. Nuostatos dėl sutartinių ir nesutartinių prievolių, įskaitant sutarčių formą, nustatytos pagal tarptautinės privatinės teisės taisykles.“

 

20 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas

1. Pakeisti 3 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir 50 straipsnyje nurodyti dokumentai;“.

2. Pakeisti 3 priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai;“.

 

21 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 4 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo

4 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje.

2. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.“

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 2 straipsnius, 4 straipsnio 2 dalį, 5, 7, 9, 11 straipsnius, 12 straipsnio 1 dalį, 13, 15, 17 straipsnio 2 dalį, 18–21 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2027 m. lapkričio 1 d.

2. Šio įstatymo 5, 7 ir 9 straipsniai įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar leidimo galiojimo panaikinimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo parengtiems teisės aktų projektams, pateiktiems išvadoms gauti Teisės aktų informacinėje sistemoje, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos dėl pranešimų pateikimo Europos Komisijai apie vertinamųjų reikalavimų ar reikalavimų, taikomų laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, nustatymą.

6. Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos atskirų paslaugų teikimą reguliuojančių įstatymų pakeitimo projektus, skirtus užtikrinti jų suderinamumą su šiuo įstatymu nustatomais reguliavimo pakeitimais.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas