Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242
2, 3, 4, 8, 9, 14, 15, 17, 20, 22, 27, 28, 33, 34, 38, 39, 42, 43, 44, 46, 48, 49, 50, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 66, 67, 68, 71, 72, 77, 82, 83, 84, 85, 87 ir 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO 251 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministras ir kitos jo įgaliotos institucijos.“
2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų Europos Sąjungos paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“
5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis gali būti sudaromos sutartys 3 metų laikotarpiui. Sutartį pasirašo švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Aukštojo mokslo tarybos rekomendacinę išvadą, ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius), gavęs universiteto (kolegijos) tarybos ir senato (kolegijos akademinės tarybos) pritarimą.“
6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Technologijų ir inovacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, Valstybinis studijų fondas, Aukštojo mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.“
7 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybą sudaro nariai, dirbantys jos valdyboje ir komitetuose, taip pat valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fonde. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką ir jo pavaduotojus Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Kitus Lietuvos mokslo tarybos narius švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Skiriami asmenys privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos mokslo tarybos valdyba yra kolegialus valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir komiteto narių atranką ir skyrimą reglamentuoja Lietuvos mokslo tarybos nuostatai.“
8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Aukštojo mokslo taryba
2. Aukštojo mokslo taryba svarsto aukštojo mokslo būklės apžvalgas ir teikia siūlymus, išvadas bei rekomendacijas Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir kitoms aukštojo mokslo politiką įgyvendinančioms institucijoms dėl aukštojo mokslo plėtros ir kokybės užtikrinimo priemonių, dėl teisės aktų, susijusių su aukštuoju mokslu, dėl strateginių aukštojo mokslo plėtros krypčių, inicijuoja tyrimus, analizes, konferencijas, pasitarimus, forumus, ekspertinius renginius aukštojo mokslo plėtros klausimais, atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.“
10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Po vieną Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narį 6 metų kadencijai deleguoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, švietimo, mokslo ir sporto ministras, po du narius 6 metų kadencijai deleguoja universitetus, kolegijas vienijančios organizacijos, keturis narius 6 metų kadencijai deleguoja socialinius partnerius vienijančios organizacijos, vienas tarybos narys 2 metų kadencijai deleguojamas studentus vienijančios organizacijos. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto deleguojamas tarybos narys turi būti tarptautinis ekspertas, gyvenantis ir dirbantis ne Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu
Papildyti Įstatymą 251 straipsniu:
„251 straipsnis. Mokslo ir inovacijų sklaidos centras
1. Mokslo ir inovacijų sklaidos centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra valstybė, o valstybės kaip dalininkės (savininkės) teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Mokslo ir inovacijų sklaidos centras yra daugiafunkcė mokslo ir inovacijų sklaidos įstaiga, tenkinanti viešuosius interesus ir vykdanti mokslo ir inovacijų sklaidos veiklą, padedančią visuomenei įgyti žinias ir (ar) kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, padedančias įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje. Mokslo ir inovacijų sklaidos centras:
4) skatina visuomenės susidomėjimą mokslu ir menais, sudarant sąlygas iš arti susipažinti su mokslų ir menų dėsniais ir naujausiais išradimais, eksperimentuoti ir kurti;
12 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Vyriausybei aukštosios mokyklos statuto arba jo pakeitimo projektą, reorganizavimo sąlygų projektą arba likvidavimo plano projektą;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
9) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
13 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
14 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo daktaro laipsnį ir vadybinės patirties. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip šiame straipsnyje nustatytus, tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
15 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinės kolegijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kolegijos dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.“
16 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimas
1. Valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint Vyriausybės pritarimą reorganizuoti valstybinę kolegiją.
2. Kai Seimas priima nutarimą dėl pritarimo reorganizuoti valstybinį universitetą ar Vyriausybė priima nutarimą dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę kolegiją, atitinkamai Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytu terminu reorganizavime dalyvaujančių valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai parengia reorganizavimo sąlygų projektą ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą ir teikia juos Vyriausybei. Jeigu reorganizavime dalyvaujančių valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei reorganizavimo sąlygų projekto ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į rengimo procesą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančias aukštąsias mokyklas.
3. Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę.
4. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla.
17 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimas
1. Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę.
2. Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal švietimo mokslo ir sporto ministro patvirtintą likvidavimo planą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Likvidavimo plane turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose užtikrinimo, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.
18 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą
1. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka šiuos reikalavimus:
1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) nustato, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įsipareigoja pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos ir ne mažiau kaip pusę studijų programų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialinė bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamoms studijų programoms, mokslinei ir (arba) meno veiklai įgyvendinti bei aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, būtinas planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti.
2. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.
3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdama į Valstybės saugumo departamento ir į Studijų kokybės vertinimo centro išvadas, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.
4. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekiantis gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jis jau yra pateikęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, išskyrus atvejus, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitę.
5. Švietimo, mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja, kad:
1) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;
2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
6. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
7. Pasikeitus leidime vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą.
8. Leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre.
19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą
1. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka šiuos reikalavimus:
1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) nustato, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;
2) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įsipareigoja pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 3 studijų krypčių (universitetui) arba 2 studijų krypčių (kolegijai) studijas per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos ir ne mažiau kaip pusę studijų programų įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3) Studijų kokybės vertinimo centras nustato, kad materialinė bazė, kvalifikuotas personalas yra tinkami planuojamoms studijų programoms, mokslinei ir (arba) meno veiklai įgyvendinti bei aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka kitas šiame įstatyme nustatytas sąlygas, būtinas planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei, taip pat teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų atitikčiai reikalavimams užtikrinti.
2. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.
3. Ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadas, Studijų kokybės vertinimo centras priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo. Apie priimtą sprendimą praneša pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.
4. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekiantis gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jis jau yra pateikęs Studijų kokybės vertinimo centrui, išskyrus atvejus, kai Studijų kokybės vertinimo centrui pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitę.
5. Studijų kokybės vertinimo centras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja, kad:
1) aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;
2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
6. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Studijų kokybės vertinimo centrui šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
7. Pasikeitus leidime vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Studijų kokybės vertinimo centrą, kuris per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą.
8. Leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre.
20 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimas
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
2) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nepradėjo vykdyti studijų ir (arba) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;
3) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nevykdo studijų daugiau kaip 6 mėnesius;
5) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama veikla;
7) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro;
2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir aukštajai mokyklai arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
3. Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.“
21 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimas
1. Studijų kokybės vertinimo centras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
2) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nepradėjo vykdyti studijų ir (arba) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;
3) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nevykdo studijų daugiau kaip 6 mėnesius;
5) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama veikla;
7) aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro;
2. Studijų kokybės vertinimo centras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša aukštajai mokyklai arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
3. Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.“
22 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą
1. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas atitinka šiuos reikalavimus:
1) Valstybės saugumo departamentas nustato, kad numatoma šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;
3) užsienio valstybės aukštoji mokykla sutinka, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje;
2. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekdami gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu subjektas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.
3. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša Juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.
4. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jie jau yra pateikę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, išskyrus atvejus, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitusi.
5. Švietimo, mokslo ir sporto ministras neišduoda leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja, kad:
1) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;
2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
6. Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą.
7. Švietimo, mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:
2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų draudžiama veikla arba nevykdo su studijomis susijusios veiklos daugiau kaip 12 mėnesių;
8. Švietimo, mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša Juridinių asmenų registrui ir leidimą turinčiam subjektui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame įsakyme nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
9. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas įgyja teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre. Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavęs subjektas Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.
10. Pasikeitus duomenims, kurie nurodyti leidime vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą.
23 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą
1. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas atitinka šiuos reikalavimus:
1) Valstybės saugumo departamentas nustato, kad numatoma šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;
3) užsienio valstybės aukštoji mokykla sutinka, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas vykdytų su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje;
2. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekdami gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos administracinė procedūra yra sustabdoma ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu subjektas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.
3. Studijų kokybės vertinimo centras, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo išdavimo arba neišdavimo ir apie priimtą sprendimą praneša pareiškėjui. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys.
4. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, neturi pateikti dokumentų, kuriuos jie jau yra pateikę Studijų kokybės vertinimo centrui, išskyrus atvejus, kai Studijų kokybės vertinimo centrui pateikti duomenys ir (ar) informacija, pateikta dokumentuose, yra pasikeitusi.
5. Studijų kokybės vertinimo centras neišduoda leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu paaiškėja, kad:
1) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje;
2) pateikti dokumentai leidimui vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus;
6. Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Studijų kokybės vertinimo centrui šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą.
7. Studijų kokybės vertinimo centras panaikina leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:
2) leidimą gavęs subjektas verčiasi įstatymų draudžiama veikla arba nevykdo su studijomis susijusios veiklos daugiau kaip 12 mėnesių;
8. Studijų kokybės vertinimo centras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir apie tai praneša leidimą turinčiam subjektui. Sprendimas dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame įsakyme nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
9. Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas įgyja teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre. Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavęs subjektas Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.
10. Pasikeitus duomenims, kurie nurodyti leidime vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Studijų kokybės vertinimo centrą, o Studijų kokybės vertinimo centras per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą.
24 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokslo ir studijų institucijų veikla turi būti nuolat tobulinama, periodiškai atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinio vertinimo rezultatus. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų veikla vertinama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
25 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Išorinis studijų vertinimas ir akreditavimas
1. Išorinis studijų vertinimas apima pakopines studijas ir profesines studijas. Išorinio studijų vertinimo tikslai:
2. Išorinis studijų vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.
3. Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Sektoriniai profesiniai komitetai, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikia išvadą dėl trumpųjų studijų programų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo vykdyti studijų programą pateikimo dienos.
4. Aukštoji mokykla negali vykdyti neakredituotos studijų krypties studijų. Kai yra pagal tokią studijų kryptį studijuojančių studentų, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.
5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijos turi būti vertinamos ir akredituojamos atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
6. Aukštųjų mokyklų studijų programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką. Prieš pradedant įgyvendinti studijų programą užsienio valstybės aukštosios mokyklos filiale turi būti įvertintas to filialo pasirengimas įgyvendinti studijų programą Lietuvos Respublikoje. Pasirengimo įgyvendinti studijų programos išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru. Užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas arba jo vykdomos studijų programos privalo būti periodiškai vertinamos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros pagal užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo kilmės šalyje nustatytą tvarką, o atlikto vertinimo rezultatai turi būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.“
26 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinis vertinimas ir aukštųjų mokyklų akreditavimas
1. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tikslai:
1) remiantis išorinio vertinimo išvadomis, nustatyti aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos kokybę;
2) sukurti prielaidas aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklai gerinti;
3) skatinti aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos kokybės kultūrą;
2. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų, išskyrus egzilio sąlygomis veikiančias aukštąsias mokyklas, išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
3. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo.
4. Aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo, išskyrus egzilio sąlygomis veikiančią aukštąją mokyklą, išorinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo aukštosios mokyklos ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos, o egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos – ne vėliau kaip per trejus metus nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla vertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.
5. Aukštosios mokyklos akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad aukštosios mokyklos veikla atitinka nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis ir pakartotinio išorinio aukštosios mokyklos vertinimo metu nenustatyta esminių kokybės trūkumų, dėl kurių aukštoji mokykla buvo įvertinta neigiamai.
6. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, akreditacija nutrūksta ir vadovaujantis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priimamas sprendimas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Iki sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos Studijų kokybės vertinimo centras vykdo aukštosios mokyklos veiklos priežiūrą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas studentų finansines prievoles, susijusias su studijomis, dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.“
27 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinis vertinimas
28 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 52 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje aukštosios mokyklos nustatyta tvarka ir sąlygomis; studijas magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai.“
2. Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat kitos mokslo ir studijų institucijos ir įmonės šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
3. Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 52 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
5. Pakeisti 52 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.“
29 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 53 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Numatyti pirmosios, antrosios, vientisųjų ir profesinių studijų pagal atitinkamą studijų programą rezultatai turi atitikti studijų krypties (krypčių) aprašuose atitinkamai pakopai nustatytus studijų rezultatus. Studijų pakopų ir studijų krypčių aprašus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
3. Pakeisti 53 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pirmosios pakopos studijų programos gali būti skirtos dviejų krypčių kvalifikaciniams laipsniams įgyti. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
4. Pakeisti 53 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla.“
5. Pakeisti 53 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
30 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Mokslo (meno) doktorantūros vykdymo reikalavimai
1. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis mokslo doktorantūrą vykdyti pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatuose nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.
2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno srities kryptyje suteikiama remiantis meno doktorantūrą vykdyti pretenduojančių universitetų atitinkamos meno krypties, įskaitant meninius tyrimus, ir menotyros mokslo krypties lygių įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatuose nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.
31 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
32 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
1. Asmenys gali kreiptis į aukštąsias mokyklas dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.
2. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
33 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
34 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą
„1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, išlaikę valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijas šio egzamino laikyti nebūtina) ir paties stojančiojo laisvai pasirenkamą.
2. Stojantieji turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:
1) į universitetinių studijų programas – šio straipsnio 1 dalyje nurodytų trijų (stojančiųjų į menų studijas atveju – dviejų) išlaikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis ir brandos atestate nurodytų dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne žemesni nei pagrindinis vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertimų lygis;
2) į koleginių studijų programas – šio straipsnio 1 dalyje nurodytų trijų (stojančiųjų į menų studijas atveju – dviejų) išlaikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis ir brandos atestate nurodytų dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti bent patenkinamas vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti minimalūs reikalavimai netaikomi:
1) asmenims, baigusiems tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas – jiems taikomas reikalavimas turėti kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą;
4. Priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, nurodydamos pagrindinį dalyką ir stojamuosius egzaminus (jeigu jie organizuojami), kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos.
5. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pripažįstamą ne trumpesnę kaip 3 metų profesinę patirtį, atitinkančią pasirinktą studijų kryptį, arba profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą.
6. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
7. Bendrą studijų vietų skaičių studijų programoje pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes, studijų pakopas ir studijų formas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą minimalų studijų programos studijų vietų skaičių.
8. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių bei jo fiksavimo datą valstybinėse aukštosiose mokyklose ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (jeigu jose asmenims, priimtiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (tuo atveju, kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, – studijų kainos dydžio) studijų stipendija) pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir (arba) pagal studijų programas ir (arba) pakopas ir studijų formas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus.
9. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie bendrojo priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 30 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie institucinio priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie institucinio priėmimo rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.
10. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
35 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Studentai, klausytojai
1. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o jo gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
2. Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.
36 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
37 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Papildyti 67 straipsnį 4 dalimi:
„4. Pasibaigus mokslinių tyrimų instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus darbo sutarties terminui, jis turi teisę grįžti į iki paskyrimo eitas konkurso būdu užimtas mokslo darbuotojo pareigas, o jeigu jis buvo paskirtas į pareigas konkurso būdu pagal terminuotą darbo sutartį – 5 metų terminui. Aukštųjų mokyklų administracijos darbuotojų grįžimo, pasibaigus jų darbo sutarties terminui, į iki paskyrimo (išrinkimo) eitas konkurso būdu užimtas dėstytojų arba mokslo darbuotojų pareigas tvarką nustato aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba).“
38 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
39 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose. Šią paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos. Dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šią paramą teikia Lietuvos mokslo taryba ir kitos valstybės institucijos.“
40 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
41 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis
1. Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų. Jis turi būti ne žemesnis negu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas.
2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių konkursinėje eilėje, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.
3. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
4. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba jų grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius.
5. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys.
6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį, negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki biudžetinių metų pabaigos.
7. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir studijų formą tos pačios studijų krypties studijų grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina.
8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal studijų krypčių grupes ir aukštąsias mokyklas, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių bei universitetų nustatytas atitinkamų metų antrosios pakopos studijų kainas. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros studijas, savo nustatyta tvarka nustato studijų krypčių grupę, su kuria susieja studentų priėmimą.
9. Valstybės finansuojamų doktorantūros vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir meno kryptis, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, galimybes rengti tos mokslo ar meno srities doktorantus ir mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas.
10. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, vykdančiai doktorantūros krypties aukšto lygio mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi doktorantūros teisę turinti mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo.
11. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki kiekvienų metų sausio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų skaičių ir normines studijų kainas, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal specialybes, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdomąjį dalyką arba dalykų grupes).
12. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka.
13. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
15. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
16. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
17. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsnyje įtvirtintais principais.“
42 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 82 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose.“
2. Pakeisti 82 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 82 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 82 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Aukščiausius konkursinius balus pagal stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas konkursinę eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į valstybės nefinansuojamas vietas tose aukštosiose mokyklose, kurių nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas ne žemesnis negu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (tuo atveju, kai už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, – studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų valstybės finansavimą studijų stipendijoms ir preliminarų gaunančių studijų stipendijas trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros studijų studentų skaičių (nustatytą pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“
43 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 83 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina, apimanti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.“
44 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 84 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
45 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 85 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio) viešai paskelbia ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir steigėjui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas už praėjusius metus, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.“
46 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 87 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl nekilnojamojo turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl kito turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, perdavimo patikėjimo teise priima turto valdytojas. Valstybinės aukštosios mokyklos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.
2. Pakeisti 87 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės aukštosios mokyklos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių aukštųjų mokyklų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra turtą perdavusios valstybinės aukštosios mokyklos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rašytinis sutikimas.“
3. Pakeisti 87 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinės aukštosios mokyklos Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimus dėl valstybės turto, kuris valstybinėms aukštosioms mokykloms perduotas valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Sprendimai dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie valstybinėms aukštosioms mokykloms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priimami gavus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sutikimą.“
47 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 90 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
48 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 19, 21, 23 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. rugpjūčio 1 d.
3. Šio įstatymo 34 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą nuo 2021 m. ir stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2021 metų.
4. Asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą iki 2021 metų ir stojantiems į aukštąsias mokyklas taikomos iki šio įstatymo galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos.