LIETUVOS RESPUBLIKOS

JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                             d. Nr.

Vilnius

 

 

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.

2. Šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą.

3. Šis įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms.

4. Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą, netaikomos kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, draudimo ir perdraudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams.

5. Juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti juridinių asmenų restruktūrizavimo proceso ir bankroto proceso ypatumai.

6. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.

7. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytu Europos Sąjungos teisės aktu.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bankrutuojantis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kurio bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir nepradėtos šio įstatymo nustatytos juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūros.

2. Einamieji juridinio asmens mokėjimai (toliau – einamieji mokėjimai) – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (toliau – mokesčiai).

3. Juridinio asmens bankroto byla (toliau – bankroto byla) – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens bankroto teisinių santykių.

4. Juridinio asmens bankroto procesas (toliau – bankroto procesas) – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu.

5. Juridinio asmens finansiniai sunkumai (toliau – finansiniai sunkumai) – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausią laikotarpį.

6. Juridinio asmens gyvybingumas juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

7. Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir (arba) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

8. Juridinio asmens restruktūrizavimo byla (toliau – restruktūrizavimo byla) – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens restruktūrizavimo teisinių santykių.

9. Juridinio asmens restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius (toliau – restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius) – kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas.

10. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas (toliau restruktūrizavimo procesas) – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

11. Kita valstybė narė – Europos ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką, ir Šveicarijos Konfederacija.

12. Komercinė sąskaita – juridinio asmens sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos su bankroto proceso metu vykdoma ūkine komercine veikla susijusiems atsiskaitymams vykdyti.

13. Kreditorių sąskaita – juridinio asmens depozitinė sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui apmokėti.

14. Likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo – juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla arba kuriam bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir pradėtos šio įstatymo nustatytos juridinio asmens likvidavimo procedūros.

15. Naujas juridinio asmens finansavimas (toliau – naujas finansavimas) – esamo ar naujo kreditoriaus papildomų lėšų, patvirtintų juridinio asmens restruktūrizavimo plane, teikimas juridiniam asmeniui kaip pagalba šio asmens finansiniams sunkumams įveikti.

16. Nemokumo administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus.

17. Nemokumo administratorių atrankos programa (toliau – atrankos programa) –kompiuterinė programa, kuria iš Nemokumo administratorių sąrašo atrenkamas nemokumo administratorius juridinio asmens bankroto bylai administruoti.

18. Pagalba juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti (toliau – pagalba finansiniams sunkumams įveikti) – kreditorių suteikiama pagalba juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti, apimanti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kt.

19. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta valstybės institucija, atsakinga už nemokumo administratorių veiklos priežiūros ir kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų vykdymą.

20. Tarpinis juridinio asmens finansavimas (toliau – tarpinis finansavimas) – esamo ar naujo kreditoriaus papildomų lėšų, kurių pagrįstai ir nedelsiant reikia, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą ar išlikti gyvybingas arba kad iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nesumažėtų juridinio asmens vertė, teikimas juridiniam asmeniui. .

21. Ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, apimanti prekių ir (ar) paslaugų pirkimą ar pardavimą, įskaitant ir naudojimąsi turtu ir (arba) turtinėmis teisėmis, kurią vykdant siekiama gauti pajamų, išskyrus turto pardavimą, kai siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.

22. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) (toliau – buhalteris) – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme. Šiame įstatyme prie buhalterių priskiriamas ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantis juridinis asmuo, jo įgaliotas darbuotojas arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.

23. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, ir juridinio asmens bankroto procesui, vartojama sąvoka „nemokumo procesas“.

24. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos ir juridinio asmens restruktūrizavimo bylai, ir juridinio asmens bankroto bylai, vartojama sąvoka „nemokumo byla“.

25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Mokesčių administravimo įstatyme.

 

3 straipsnis. Nemokumo proceso principai

Nemokumo proceso principai yra šie:

1) efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį;

2) kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo bei ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus;

3) skaidrumo principas, reiškiantis, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją;

4) teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą;

5) profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos reputaciją.

 

II DALIS

NEMOKUMO PROCESAS

 

I SKYRIUS

NEMOKUMO PROCESO PRADŽIA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO PROCESO INICIJAVIMAS

 

 

4 straipsnis. Asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą

1. Nemokumo procesą inicijuoti turi teisę šie asmenys:

1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso (toliau – juridinio asmens vadovas), jei juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemokus;

2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

2. Restruktūrizavimo procesą turi teisę inicijuoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kreditorius, tik jeigu jo pradelsti reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį.

 

5 straipsnis. Asmenys, turintys pareigą inicijuoti nemokumo procesą

Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys:

1) juridinio asmens vadovas, jei juridinis asmuo yra nemokus;

2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.

 

6 straipsnis. Vadovo pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiam

Juridiniam asmeniui tapus nemokiam vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus:

1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą;

2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą;

3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

 

7 straipsnis. Likvidatoriaus pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiam

Juridiniam asmeniui tapus nemokiam likvidatorius privalo atlikti šiuos veiksmus:

1) sustabdyti visus mokėjimus;

2) nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą.

 

8 straipsnis. Juridinio asmens pranešimas apie nemokumo proceso inicijavimą

1. Juridinis asmuo apie nemokumo proceso inicijavimą registruotuoju laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus turi pranešti kreditoriams jų buveinės ar gyvenamosios vietos adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

3. Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti juridinis asmuo nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos.

 

9 straipsnis. Kreditoriaus pranešimas apie nemokumo proceso inicijavimą

1. Kreditorius apie nemokumo proceso inicijavimą registruotuoju laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus turi pranešti juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui.

3. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos.

 

10 straipsnis. Susitarimas dėl pagalbos

1. Susitarimą dėl pagalbos sudaro juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas.

2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo įvykdyti prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas;

2) likvidatorius kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes juridinis asmuo yra nemokus;

3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

3. Asmuo, siekdamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo.

 

11 straipsnis. Bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimas

1. Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos:

1) teismuose nėra iškelta bylų, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;

2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

2. Jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuomet, jeigu ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.

3. Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

 

12 straipsnis. Bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymas

1. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.

2. Nemokumo administratorių renka ir skiria kreditorių susirinkimas.

3. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl teismo skiriamų procesinių baudų.

 

13 straipsnis. Juridinio asmens vadovo atsakomybė

1. Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

2. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti;

2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą;

3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

3. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditoriaus  motyvuotu prašymu.

4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.

 

14 straipsnis. Asmenų, kuriems apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašas

1. Juridinių asmenų registro tvarkytojas suinteresuotų šalių interesų apsaugai užtikrinti sudaro fizinių asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą (toliau – Asmenų, kuriems apribota teisė eiti vadovo pareigas, sąrašas).

2. Į Asmenų, kuriems apribota teisė eiti vadovo pareigas, sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo nutarties apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu gavimo dienos.

3. Asmenų, kuriems apribota teisė eiti vadovo pareigas, sąraše nurodomi tokie duomenys:

1) fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data;

2) teismo nutarties įsiteisėjimo data;

3) laikotarpis, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

4. Asmenų, kuriems apribota teisė eiti vadovo pareigas, sąrašas skelbiamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija skelbiama iki laikotarpio, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, pabaigos.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO BYLOS IŠKĖLIMAS

 

 

15 straipsnis. Bylų teismingumas ir pareiškimų nagrinėjimas

1. Juridinių asmenų nemokumo bylos keliamos ir nagrinėjamos apygardų teismuose pagal juridinio asmens buveinės vietą arba veiklos vietą, jeigu taikomas Reglamentas (ES) Nr. 2015/848, Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

2. Jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

3. Jeigu pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl nemokumo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.

4. Jeigu pateikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kuriam yra iškelta bankroto byla, pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo paliekamas nenagrinėtas.

 

16 straipsnis. Teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas

1. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo:

1) termino, skirto susitarimui dėl pagalbos sudaryti, pabaigos;

2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu kreditoriai nepriėmė sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka;

3) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas;

4) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo, jeigu kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes juridinis asmuo yra nemokus;

5) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

2. Praėjus 3 mėnesiams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui taikomos šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos.

 

17 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo

1.   Pareiškime teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nurodoma ši informacija:

1) prašoma iškelti nemokumo byla (restruktūrizavimo ar bankroto);

2) priežastys, dėl kurių prašoma iškelti nemokumo bylą.

2. Prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pridedama:

1) dokumentai, kuriais patvirtinamas jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas;

2) dokumentai, kuriais patvirtinama, kad juridinis asmuo atitinka restruktūrizavimo ar bankroto proceso sąlygas;

3) juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo, adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;

4) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jei jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

5) informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka;

6) informacija apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus;

7) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašas;

8) kiti dokumentai, kurie, juridinio asmens nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.

3. Jeigu juridinis asmuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą, prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo papildomai pridedama:

1) restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui;

2) einamųjų mokėjimų, kuriuos juridinis asmuo turi mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį, sąrašas, nurodant konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams mokėti, ir pagrindimo dokumentai;

3) nuo teismo sprendimo iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos mokėjimų kreditoriams sąrašas, jeigu juridinis asmuo prašo netaikyti visų ar dalies šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatų;

4) informacija apie numatomą tarpinį finansavimą, nurodant numatomų gauti paskolų dydį, sąlygas, įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus finansavimo šaltinius iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo;

5) jeigu prašoma paskirti nemokumo administratorių, siūlomo nemokumo administratoriaus vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo, jo eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), ir nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija.

4. Prie kreditoriaus pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pridedama:

1) dokumentai, kuriais patvirtinamas jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas;

2) jeigu prašoma paskirti nemokumo administratorių restruktūrizavimo byloje, siūlomo nemokumo administratoriaus vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo, jo eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), ir nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija;

3) kiti dokumentai, kurie, kreditoriaus nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.

 

18 straipsnis. Juridinio asmens dalyvių informavimas apie pareiškimo teismui pateikimą

Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie teismo priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo gavimo dienos apie tai informuoja juridinio asmens dalyvius.

 

19 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimas

1. Dėl pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo teismas priima nutartį.

2. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta.

3. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priimti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo jos kopiją išsiunčia:

1) juridiniam asmeniui;

2) kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo;

3) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto;

4) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše;

5) Turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos.

4. Nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

5. Teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

 

20 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas

1. Teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę:

1) įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti;

2) kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla.

2. Juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją.

 

21 straipsnis. Nemokumo bylos iškėlimo sąlygos

1. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų;

2) juridinis asmuo yra gyvybingas;

3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto.

2. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

 

22 straipsnis. Atsisakymas iškelti nemokumo bylą

1. Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;

2) nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 4, 8, 9, 16 ir 106 straipsniuose nurodyti reikalavimai;

3) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų;

4) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.

2. Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių.

3. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

2) juridinis asmuo nėra nemokus;

3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla;

4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį.

4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties atsisakyti iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia 19 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.

 

23 straipsnis. Bankroto bylos kėlimas, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti

1. Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti;

2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų.

2. Teismas, nustatęs, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, pasiūlo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam asmeniui per ne ilgesnį kaip 14 dienų laikotarpį nuo šio pasiūlymo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.

3. Jei į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nustatyto termino įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, pabaigos Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką.

4. Jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Ši nutartis yra neskundžiama.

5. Teismas nutarties atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiunčia Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Garantinio fondo administratoriui.

6. Teismui priėmus nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, juridinio asmens darbuotojų reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

7. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka iškelta bankroto byla nagrinėjama supaprastinta tvarka.

 

24 straipsnis. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas pagreitinta tvarka

1. Restruktūrizavimo byla iškeliama pagreitinta tvarka, kai teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą.

2. Teismas gali iškelti restruktūrizavimo bylą pagreitinta tvarka, jeigu prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridedamas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo 106 ir 107 straipsnių nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai.

3. Jeigu teismas yra priėmęs sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik pagreitinta tvarka.

 

25 straipsnis. Teismo nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimas

1. Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl  nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

2. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

3. Jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą.

4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti nemokumo bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinami.

5. Teismas nutartimi atsisakyti iškelti nemokumo bylą nusprendžia ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų teismo nurodymų.

6. Nutartimi iškelti bankroto bylą teismas privalo uždėti juridinio asmens ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamajam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

7. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, juridinis asmuo įgyja restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą.

8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.

 

26 straipsnis. Teismo nutarties iškelti nemokumo bylą turinys

1. Teismo nutartyje iškelti nemokumo bylą nurodoma ši informacija:

1) juridinio asmens, kuriam keliama nemokumo byla, pavadinimas, buveinės adresas (ir adresas ryšiams palaikyti, kai jis nesutampa su buveinės adresu), kodas;

2) pagrindai, kuriais grindžiama teismo jurisdikcija, jeigu taikomas Reglamentas (ES) Nr. 2015/848;

3) nemokumo administratorius (vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo), jo eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), jei nemokumo administratorius skiriamas;

4) šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis, per kurį kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus nemokumo administratoriui.

2. Jei teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma ši informacija:

1) atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą nemokumo administratoriui, jei jis yra paskirtas, suma;

2) leidimas netaikyti visų ar dalies šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatų;

3) juridinio asmens sąskaitos, iš kurių gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienos sąskaitos konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti.

3. Jei teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma ši informacija:

1) bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma;

2) turto, dokumentų ir informacijos perdavimo terminai, kaip numatyta šio įstatymo 57 straipsnyje;

3) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės.

 

27 straipsnis. Pranešimas apie nemokumo bylos iškėlimą

1. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos jos kopiją išsiunčia:

1) juridiniam asmeniui;

2) paskirtam nemokumo administratoriui;

3) kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo;

4) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše.

2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia:

1) Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

2) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto;

3) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai;

4) Turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos;

5) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas;

6) Garantinio fondo administratoriui.

3. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia:

1) kreditoriams (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius);

2) asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis;

3) asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už juridinį asmenį;

4) visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems juridinio asmens turtą;

5) valstybės institucijoms ar įstaigoms, įpareigotoms surinkti mokesčius;

6) kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, su kuriomis juridinis asmuo yra sudaręs sutartis;

7) juridinio asmens dalyviams;

8) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše;

9) Lietuvos Respublikos finansų ministerijai arba paskolą administruojančiai institucijai, jeigu nemokumo byla iškelta juridiniam asmeniui, kuris yra valstybės perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos gavėjas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO BYLOS IŠKĖLIMO PASEKMĖS

 

28 straipsnis. Juridinio asmens prievolių vykdymas iškėlus nemokumo bylą

1. Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama:

1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą;

2) išieškoti skolas iš juridinio asmens;

3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas;

4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos;

5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą;

6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą;

7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.

2. Teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies šio straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą ir dėl to kreipiasi juridinis asmuo, nemokumo administratorius arba įkaito turėtojas. Ši teismo nutartis vykdoma skubiai ir gali būti skundžiama, tačiau nutarties apskundimas jos vykdymo nestabdo.

3. Iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus.

4. Einamieji mokėjimai gali būti išieškomi Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

29 straipsnis. Bylų perdavimas

1. Nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

2. Baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ir su šiais ieškiniais susiję dokumentai perduodami nagrinėti nemokumo bylą iškėlusiam teismui, jei dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

3. Teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylą iškėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

4. Kai civilinė byla nėra perduodama nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą iškėlusį teismą.

5. Arbitraže pareikštiems reikalavimams nagrinėti taikomos Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatos.

 

30 straipsnis. Turto areštas ir vykdomieji dokumentai

1. Juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas.

2. Antstolis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui.

3. Jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.

4. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas.

5. Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui turto arešto ir vykdomųjų dokumentų, teismas gali jam paskirti iki 10 MMA dydžio baudą.

 

31 straipsnis. Ginčai nemokumo proceso metu

1. Teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

2. Teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

3. Nagrinėjant ginčus dėl kitų nemokumo proceso dalyvių sprendimų ir (ar) veiksmų (neveikimo), pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis turi būti priimti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos.

4. Atskirieji skundai dėl šiame įstatyme nurodytų nutarčių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos.

5. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikti per 10 dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos.

 

32 straipsnis. Kreditorių ir kitų asmenų informavimas apie juridinio asmens nemokumo procesą

1. Priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo dienos priežiūros institucijos nustatyta tvarka skelbiama ši informacija:

1) informacija, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2015/848 24 straipsnio 2 dalyje;

2) nemokumo administratoriaus juridinio asmens nurodyto darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, vardas ir pavardė, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti);

3) nemokumo byloje priimti ir jau įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys.

2. Priežiūros institucija suteikia teisę teismui ir kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims savo nustatyta tvarka, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų, savo tvarkomoje informacinėje sistemoje (toliau – informacinė sistema) susipažinti su šia informacija:

1) pranešimais apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir (ar) kreditorių komiteto posėdžius;

2) kreditorių susirinkimų ir (ar) kreditorių komiteto sprendimais;

3) bankroto proceso planu;

4) informacija apie juridinio asmens turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos);

5) informacija apie bankroto proceso išlaidas pagal šio įstatymo 73 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą struktūrą;

6) informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė, jei kreditorius fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei kreditorius juridinis asmuo), jų reikalavimų dydį ir tenkinimą pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;

7) restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita;

8) galutine bankroto proceso ataskaita;

9) galutine restruktūrizavimo ataskaita;

10) likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniais;

11) nemokumo byloje priimtais teismų sprendimais ir nutartimis.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija laikoma žinoma toje dalyje nurodytiems teisę susipažinti su šia informacija turintiems asmenims nuo šios informacijos pateikimo informacinėje sistemoje.

 

33 straipsnis. Informacijos apie juridinio asmens nemokumo procesą teikimas priežiūros institucijai

1. Teismas priežiūros institucijai naudodamasis valstybės informacinių sistemų sąveika teikia priimtas nutartis ir sprendimus, taip pat įsiteisėjusias nutartis ir sprendimus, kartu nurodydamas šią informaciją:

1) teismo pavadinimą;

2) civilinės bylos numerį;

3) teismo nutarties arba sprendimo kategoriją;

4) sprendimo ar nutarties priėmimo ir (ar) įsiteisėjimo datą;

5) sprendimo ar nutarties statusą (neįsiteisėjęs ar įsiteisėjęs).

2. Nemokumo administratorius priežiūros institucijai teikia šią informaciją:

1) šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją, jei bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;

2) šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją (ši informacija pradedama teikti tik po pirmojo kreditorių susirinkimo);

3) kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją.

3. Teismas ir nemokumo administratorius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, išskyrus nurodytą šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, teikia priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo ar faktinių aplinkybių atsiradimo ar pasikeitimo dienos, o šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją už kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.

4. Teismas ir nemokumo administratorius šiame straipsnyje nurodytą informaciją teikia nepažeisdamas asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PASKYRIMAS IR ATSTATYDINIMAS

 

34 straipsnis. Nemokumo administratoriaus skyrimas bankroto byloje

1. Bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius.

2. Sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo bankroto byloje priima teismas.

3. Nemokumo administratorių teismas paskiria vadovaudamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa.

4. Naudojantis atrankos programa nemokumo administratoriaus kandidatūra atrenkama pagal šiuos kriterijus:

1) juridinio asmens, kuriam keliama nemokumo byla, dydį;

2) nemokumo administratoriaus veiklą apibūdinančius kriterijus:

a) darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus);

b) darbo patirtį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus);

c) galiojančias poveikio priemones.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti juridinį asmenį ir nemokumo administratoriaus veiklą apibūdinantys kriterijai nustatyti Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse.

6. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą.

7. Teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių.

 

35 straipsnis. Nemokumo administratoriaus skyrimas restruktūrizavimo byloje

1. Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius.

2. Sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo byloje priima teismas.

3. Teismui teikti prašymą skirti nemokumo administratorių ir pasiūlyti jo kandidatūrą iš įrašytų į Nemokumo administratorių sąrašą asmenų turi teisę:

1) juridinis asmuo;

2) kreditorių susirinkimas;

3) restruktūrizavimą inicijuojantis kreditorius, teikdamas pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

4. Prašyme paskirti nemokumo administratorių turi būti nurodyta ši informacija:

1) nemokumo administratoriaus vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo;

2) nemokumo administratoriaus eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše;

3) duomenys ryšiams su nemokumo administratoriumi palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti).

5. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti restruktūrizavimo procesą.

 

36 straipsnis. Nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija

1. Nemokumo administratorius gali būti paskirtas administruoti nemokumo procesą tik esant jo pateiktam sutikimui-deklaracijai. 

2. Sutikime-deklaracijoje nemokumo administratorius patvirtina, kad:

1) sutinka būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi;

2) nėra apribojimų, dėl kurių jis negali būti paskirtas nemokumo administratoriumi;

3) atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;

4) yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

3. Restruktūrizavimo byloje nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija pateikiamas kartu su prašymu paskirti nemokumo administratorių. Jame nurodoma ir atlygio suma, už kurią nemokumo administratorius sutinka administruoti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą.

4. Bankroto byloje nemokumo administratorius sutikimą-deklaraciją pateikia Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka.

 

37 straipsnis. Nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimai

1. Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo to juridinio asmens:

1) nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo ar juridinio asmens vadovo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;

2) dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris ar darbuotojas;

3) jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas.

2. Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną buvo juridinio asmens kreditorius.

3. Nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui, buhalteriui, darbuotojams taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.

 

38 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus nešališkumas

1. Paskirtas nemokumo administratorius negali:

1) turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi;

2) pirkti juridinio asmens turto, atstovauti pirkėjui jį perkant.

2. Juridinio asmens turto pirkėju negali būti paskirto nemokumo administratoriaus sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su paskirtu nemokumo administratoriumi susijęs asmuo.

3. Paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, vadovui, organų nariams, buhalteriui, darbuotojams taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.

 

39 straipsnis. Nemokumo administratoriaus atstatydinimas

1. Teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, esant šioms aplinkybėms:

1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesų;

2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi;

3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo;

4) teismas patenkino naudojantis atrankos programa atrinkto, tačiau nepaskirto nemokumo administratoriumi, asmens atskirąjį skundą;

5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas ar sprendimui atstatydinti nemokumo administratorių nepritarusių kreditorių interesai.

2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytos informacijos gavimo praneša nemokumo administratoriui apie ketinimą jį atstatydinti.

3. Nemokumo administratorius per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi teisę pateikti teismui paaiškinimus.

 

40 straipsnis. Teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo priėmimas

1. Teismas nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo priima ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.

2. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama.

3. Teismo nutartis naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi bankroto byloje gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį dėl juridinio asmens nemokumo administratoriaus skyrimo, gali paskirti asmenį juridinio asmens nemokumo administratoriumi, kuris buvo atrinktas naudojantis atrankos programa, bet nepaskirtas, arba grąžinti juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje dalyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra galutinės ir kasacine tvarka neskundžiamos.

4. Teismo nutartis atstatydinti nemokumo administratorių arba naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi turi būti motyvuota.

5. Teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama.

6. Teismas nutartimi atstatydinti nemokumo administratorių bankroto byloje kartu turi paskirti kitą nemokumo administratorių.

7. Teismas nutartyje atstatydinti nemokumo administratorių bankroto byloje ir paskirti kitą nemokumo administratorių nurodo terminą, per kurį atstatydintas nemokumo administratorius privalo perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

8. Teismas gali pripažinti nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo skubiai vykdytina.

9. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia:

1) paskirtam ir (ar) atstatydintam nemokumo administratoriui;

2) kreditorių susirinkimo pirmininkui;

3) juridiniam asmeniui.

10. Asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 MMA dydžio baudą.

 

I SKYRIUS

KREDITORIAI

 

41 straipsnis. Kreditorių reikalavimų pateikimas

1. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

2. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui.

3. Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.

4. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

5. Kai kreditoriaus civiliniai ieškiniai nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso arba Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka, laikoma, kad terminai šiems reikalavimams pateikti nepraleisti.

6. Jei kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus.

7. Savo reikalavimus pateikę kreditoriai turi teisę susipažinti su kitų kreditorių nemokumo administratoriui pateiktais reikalavimais.

 

42 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas

1. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

2. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami.

3. Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją pateikia Garantinio fondo administratoriui.

5. Jeigu bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, nemokumo administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo apskundimo termino pabaigos, jei kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas, kreditorių susirinkimo sprendimo kopiją pateikia Garantinio fondo administratoriui.

 

43 straipsnis. Kreditorių teisės

Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:

1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose;

2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų;

3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus;

4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus;

5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės;

6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;

7) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.

 

44 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės

Kreditorių susirinkimas turi šias teises:

1) sudaryti kreditorių komitetą, nustatyti jo funkcijas ir patvirtinti darbo reglamentą;

2) atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką;

3) nustatyti balsavimo kreditorių susirinkime tvarką;

4) su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo;

5) spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 2015/848 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei;

6) nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką;

7) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;

8) leisti turtą parduoti kitu nei iš varžytynių būdu;

9) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu ilgiau nei 3 mėnesius nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas arba nemokami einamieji mokėjimai ir jeigu tam pritaria restruktūrizavimo plano paveikiami bent vienos grupės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų tos grupės kreditorių reikalavimų sumos;

10) kreiptis į teismą dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu tam pritaria restruktūrizavimo plano paveikiami kiekvienos grupės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kiekvienos grupės kreditorių reikalavimų sumos;

11) kreiptis į teismą dėl žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo;

12) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis. 

 

45 straipsnis. Kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys

1. Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas.

2. Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės:

1) paskirtas nemokumo administratorius;

2) restruktūrizuojamo juridinio asmens valdymo organų nariai;

3) nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys.

 

46 straipsnis. Kreditorių susirinkimo šaukimas

1. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę:

1) kreditorių susirinkimo pirmininkas;

2) kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos;

3) restruktūrizuojamo juridinio asmens vadovas.

2. Kreditorių susirinkimus šaukia paskirtas nemokumo administratorius.

3. Jei nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

4. Asmenys, reikalaujantys sušaukti kreditorių susirinkimą, turi pateikti jį sušaukiančiam asmeniui:

1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslai;

2) pasiūlymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės ir datos;

3) siūlomus darbotvarkės klausimų sprendimų projektus.

5. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą gavimo dienos, jei prašyme motyvuotai nesiūloma vėlesnė data.

 

47 straipsnis. Pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą

1. Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.

2. Pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas registruotuoju laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba pasirašytinai.

3. Pranešimas apie šaukiamus kitus kreditorių susirinkimus skelbiamas informacinėje sistemoje.

4. Kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys gali raštu pateikti prašymą nemokumo administratoriui pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu ar jų nurodytomis elektroninio ryšio priemonėmis.

5. Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta ši informacija:

1) juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir kodas;

2) kreditorių susirinkimo data, laikas ir vieta;

3) kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius;

4) siūlomi sprendimų projektai;

5) papildoma medžiaga, jeigu tokią pateikė darbotvarkės klausimų iniciatoriai, arba nuoroda internete, kur galima su ja susipažinti;

6) balsavimo kreditorių susirinkime tvarkos aprašas arba nuoroda internete, kur galima su šiuo tvarkos aprašu susipažinti;

7) balsavimo iš anksto dokumento forma.

 

48 straipsnis. Kreditorių susirinkimo pirmininkas

1. Pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas.

2. Kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius.

3. Kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo:

1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas;

2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo.

4. Kai pasiūlomas vienas kandidatas į kreditorių susirinkimo pirmininkus, jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

5. Kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia.

6. Jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimas išrenka asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui.

 

49 straipsnis. Kreditorių susirinkimo kvorumas

1. Kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai registruojami kreditorių registravimo sąraše.

2. Kreditorių registravimo sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam kreditoriui suteikia jo teismo patvirtinta reikalavimų suma.

3. Kreditorių registravimo sąrašą pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas ir nemokumo administratorius.

4. Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas.

5. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

6. Nustačius, kad kreditorių susirinkimo kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso kreditorių susirinkimo metu.

7. Jeigu kreditorių susirinkimo kvorumo nėra, kreditorių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas.

 

50 straipsnis. Pakartotinis kreditorių susirinkimas

1. Apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą pranešama likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki kreditorių susirinkimo dienos.

2. Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo neįvykusio kreditorių susirinkimo dienos.

3. Pakartotiniam kreditorių susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas.

4. Pakartotinis kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę.

 

51 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka

1. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

2. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.

3. Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto.

4. Iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninio ryšio priemonėmis.

5. Kreditoriams gali būti sudaryta galimybė dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti elektroninio ryšio priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę.

 

52 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sprendimai

1. Kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole.

2. Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas.

3. Prie kreditorių susirinkimo protokolo turi būti pridėta:

1) kreditorių registravimo sąrašas;

2) įgaliojimai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama asmenų teisė balsuoti;

3) iš anksto balsavusių kreditorių balsavimo dokumentai;

4) dokumentai, kuriais įrodoma, kad kreditoriai laiku buvo informuoti apie kreditorių susirinkimo sušaukimą.

4. Nemokumo administratorius surašo kreditorių susirinkimo protokolą ir su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi pateikti kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti.

 

53 straipsnis. Kreditorių komiteto sudarymas

1. Kreditorių susirinkimas gali sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas.

2. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

3. Kreditorių komiteto nariais gali būti tik kreditoriai ir darbuotojų interesams atstovaujantis asmuo. Kreditorius į kreditorių komitetą gali siūlyti tik vieno nario kandidatūrą.

4. Restruktūrizuojant juridinį asmenį kreditorių komitete turi būti ne mažiau kaip po vieną kiekvienos kreditorių grupės atstovą.

5. Jeigu juridinis asmuo turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kreditorių komitete turi būti darbuotojų interesams atstovaujantis asmuo.

6. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto narys bei kreditorių komiteto pirmininkas.

7. Restruktūrizuojant juridinį asmenį dėl kreditorių komiteto sudarymo ir jo funkcijų nustatymo balsuojama kreditorių grupėse. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja kiekvienos grupės kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę kiekvienos grupės susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

 

54 straipsnis. Kreditorių komiteto sprendimai

1. Pranešimas apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį skelbiamas informacinėje sistemoje likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių komiteto posėdžio dienos.

2. Kreditorių komiteto posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių.

3. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą.

4. Kreditorių komiteto priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas.

5. Kreditorių komiteto sprendimai įrašomi kreditorių komiteto posėdžio protokole, kurį pasirašo kreditorių komiteto pirmininkas.

6. Kreditorių komiteto posėdžiuose be balsavimo teisės gali dalyvauti šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys.

7. Kreditorių komiteto pirmininkas kreditorių komiteto posėdžio protokolą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių komiteto posėdžio dienos turi pateikti nemokumo administratoriui.

 

55 straipsnis. Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimų apskundimas ir panaikinimas

1. Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

2. Kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys:

1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą;

2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jei nebuvo tinkamai apie jį informuotas;

3) nemokumo administratorius;

4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.

3. Kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys, kurių teisės yra pažeistos.

4. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

 

III SKYRIUS

JURIDINIO ASMENS BANKROTO PROCESAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BANKROTO PROCESO VYKDYMAS

 

56 straipsnis. Juridinio asmens valdymas

1. Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų.

2. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius.

3. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, yra niekiniai ir negalioja.

 

57 straipsnis. Juridinio asmens valdymo organų pareigos iškėlus bankroto bylą

1. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui:

1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis;

2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

2. Jei bankroto byla iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, jo savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per teismo nustatytą terminą privalo pateikti paskirtam nemokumo administratoriui viso savo turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sąrašą.

3. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems paskirti iki 10 MMA dydžio baudą.

 

58 straipsnis. Kitų asmenų pareigos iškėlus bankroto bylą

1. Iškėlus bankroto bylą, asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems juridinio asmens turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

2. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, yra niekiniai ir negalioja.

 

59 straipsnis. Nemokumo administratoriaus pareigos iškėlus bankroto bylą

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nemokumo administratorius atlieka šias pareigas:

1) nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto bei dokumentų perėmimą ir apsaugą;

2) nedelsdamas kredito įstaigoje atidaro kreditorių sąskaitą;

3) sprendžia dėl juridinio asmens sudarytų prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams;

4) sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą;

5) vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo, įmonės pardavimo vadovaujantis Civilinio kodekso IV dalies XXIII skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis (toliau – juridinio asmens pardavimas), juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę;

6) tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu;

7) kreipiasi dėl tarpinio finansavimo, jei jo nedelsiant ir pagrįstai reikia, kad juridinis asmuo galėtų tęsti veiklą;

8) kreipiasi dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;

9) kreipiasi dėl lėšų skyrimo likviduojamam dėl bankroto juridiniam asmeniui žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti;

10) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas.

 

60 straipsnis. Informacija pirmajam kreditorių susirinkimui

1. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos.

2. Teismas gali nutarti, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma nėra didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai negalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams.

3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti šią informaciją:

1) informaciją apie juridinio asmens kapitalo, jeigu pagal juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą jis yra formuojamas, dydį;

2) juridinio asmens balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis;

3) juridinio asmens dalyvių sąrašą, kuriame nurodomi jų vardai ir pavardės, kai dalyviai fiziniai asmenys, ir pavadinimai, kai dalyviai juridiniai asmenys;

4) juridinio asmens turto sąrašą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nurodydamas turto balansines vertes ir suvaržymus;

5) skolininkų sąrašą, kuriame nurodyti skolininkų vardai ir pavardės, kai jie fiziniai asmenys, ir pavadinimai, kai jie juridiniai asmenys, reikalavimų sumos, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, vykstantys ginčai ar vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai;

6) kreditorių sąrašą, kuriame nurodomi kreditorių vardai ir pavardės, kai jie fiziniai asmenys, ir pavadinimai, kai jie juridiniai asmenys, reikalavimų (pareikštų, patvirtintų, ginčijamų) sumos, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai;

7) bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus;

8) bankroto proceso planą, kuriame nurodo:

a) numatomą bankroto proceso pajamų sumą;

b) preliminarius turto realizavimo terminus ir siūlomą pradinę pardavimo kainą;

c) kreditorių reikalavimų numatomas tenkinimo galimybes vertine išraiška pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;

d) numatomą bankroto proceso trukmę;

9) nemokumo administratoriaus nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo galimybės;

10) nemokumo administratoriaus nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, pagrįstą ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu;

11) nemokumo administratoriaus nuomonę dėl juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybės;

12) juridinio asmens darbuotojų bankroto bylos iškėlimo dieną ir bankroto proceso metu priimtų darbuotojų skaičių;

13) informaciją apie prievoles, apie kurių vykdymą nemokumo administratorius pranešė kitai prievolės šaliai;

14) informaciją apie parduotą greitai gendantį ar prarandantį vertę turtą (toliau – greitai prarandantis vertę turtas) ir pardavimo kainą;

15) informaciją apie ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos;

16) informaciją apie tikrintinų sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, skaičių;

17) informaciją apie teismo patvirtintos pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sumos panaudojimą;

18) kitą, jo nuomone, svarbią informaciją.

 

61 straipsnis. Prievolių vykdymas

1. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus tuos atvejus, kai nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys.

2. Kita prievolės šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol gaus nemokumo administratoriaus pranešimą, kad juridinis asmuo prievolę vykdys.

 

62 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas

1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą darbo sutartys su juridinio asmens darbuotojais nutraukiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka.

2. Juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba bankroto proceso metu vykdydami ūkinę komercinę veiklą, atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų.

3. Juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba administruojant bankroto procesą, atlyginama iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų.

 

63 straipsnis. Juridinio asmens ūkinė komercinė veikla

1. Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tik jeigu jos rezultatas mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius.

2. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas.

3. Vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus.

4. Einamieji mokėjimai mokami ir gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.

5. Jei ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas, šio turto išlaikymo išlaidos laikomos ūkinės komercinės veiklos išlaidomis.

6. Iš ūkinės komercinės veiklos kilę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami šio įstatymo III skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

64 straipsnis. Sandorių ginčijimas

1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą:

1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais;

2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jei padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių;

3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

3. Sandoriai, kuriais juridiniam asmeniui suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas, negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus, jei jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule.

4. Informaciją apie sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimo rezultatus nemokumo administratorius pateikia kreditorių susirinkimui.

 

65 straipsnis. Juridinio asmens dokumentų patikrinimas

1. Teismas gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą.

2. Juridinio asmens dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos.

3. Nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorius privalo:

1) sudaryti sąlygas kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais;

2) atsakyti į kreditoriaus klausimus, susijusius su tikrinamais juridinio asmens dokumentais;

3) pateikti kreditoriui prašomų dokumentų kopijas.

4. Nemokumo administratorius už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo.

5. Komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją ir informaciją, kurią sudaro asmens duomenys, kreditorius turi teisę gauti tik pasirašęs pasižadėjimą ją išsaugoti.

 

66 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės

1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja juridiniam asmeniui;

2) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus;

3) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui;

4) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai;

5) vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jei ji vykdoma;

6) priima ir atleidžia darbuotojus;

7) imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų;

8) ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus;

9) atstovauja juridiniam asmeniui teisme;

10) parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams;

11) tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka;

12) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;

13) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą;

14) perduoda saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui;

15) organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą;

16) sudaro metinių ir tarpinių, jei jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius;

17) teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

18) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka;

19) atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę:

1) patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens informaciją;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat ir asmens duomenis;

3) gauti informaciją apie visus kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtus sprendimus;

4) gauti visų dokumentų, kuriuos kreditorių susirinkimo pirmininkas teikia teismui, kopijas;

5) dalyvauti kreditorių susirinkimo ir (ar) komiteto posėdžiuose;

6) naudotis kitomis šiame įstatyme nemokumo administratoriui suteiktomis teisėmis.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

BANKROTO PROCESAS SUPAPRASTINTA TVARKA

 

67 straipsnis. Bankroto proceso supaprastinta tvarka sąlygos ir inicijavimas

1. Teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ir tik, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1) juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos;

2) juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.

2. Teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka gali priimti:

1) savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu arba

2) nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta.

3. Pranešimams apie bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

 

68 straipsnis. Bankroto proceso supaprastinta tvarka ypatumai

1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, pradedamas juridinio asmens likvidavimas.

2. Nuo teismo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą.

3. Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas. Kreditorių susirinkimai nešaukiami.

4. Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu sudaromi tik juridinio asmens likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.

5. Bankroto proceso supaprastinta tvarka administravimo išlaidų nustatymui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 75 straipsnio nuostatos. Teismo nutartis dėl bankroto proceso supaprastinta tvarka administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama.

 

69 straipsnis. Bankroto proceso supaprastinta tvarka nutraukimas

1. Teismas savo iniciatyva arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti nutartį nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, jei kreditorių sąskaitoje yra sukaupta reikšmingai didesnė lėšų suma, negu reikia mokėti šioms išmokoms:

1) teismo patvirtintoje bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nustatytoms išlaidoms apmokėti;

2) į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtai pinigų sumai ją įmokėjusiam asmeniui grąžinti.

2. Reikšmingai didesne lėšų suma laikoma suma, jeigu įvertinus bankroto proceso administravimo išlaidų padidėjimą vykdant bankroto procesą teismo tvarka ja būtų galima patenkinti ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

3. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos turi grąžinti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą pinigų sumą ją įmokėjusiam asmeniui.

4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, bankroto procesas toliau vykdomas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Juridinio asmens teisinis statusas nesikeičia.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TYČINIS BANKROTAS

 

70 straipsnis. Bankroto pripažinimas tyčiniu

1. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

2. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius:

1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;

2) turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis;

3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą;

4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;

5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

3. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

 

71 straipsnis. Bankroto pripažinimo tyčiniu tvarka

1. Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu.

2. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo apie priimtą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos apie tai praneša ir šio pranešimo kopiją išsiunčia šiems asmenims:

1) kreditoriams;

2) netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.

3. Nemokumo administratoriaus pranešimas apie teisme priimtą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

4. Kreditoriai ir įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per 20 dienų nuo nemokumo administratoriaus pranešimo įteikimo dienos turi pareigą pateikti teismui jo prašomą informaciją, galinčią turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu.

 

72 straipsnis. Sandorių ginčijimas pripažinus bankrotą tyčiniu

1. Nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą:

1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais;

2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju laikoma, kad senaties terminai kreiptis į teismą yra nepraleisti.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BANKROTO PROCESO IŠLAIDOS

 

73 straipsnis. Bankroto proceso išlaidos ir jų sudėtis

1. Bankroto proceso išlaidas sudaro:

1) bankroto proceso administravimo išlaidos;

2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos;

3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (toliau – kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus).

2. Bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro:

1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau – bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą);

2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje;

3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos;

4) turto išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos;

5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos;

6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos;

7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos;

8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos;

9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos;

10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.

3. Ūkinės komercinės veiklos išlaidas sudaro su juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos.

4. Kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro šio įstatymo 77 straipsnio 4 dalyje nurodytos išlaidos.

 

74 straipsnis. Pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos

1. Paskirtas nemokumo administratorius privalo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų – išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti iki patvirtinant šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą,– sąmatą. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai.

2. Pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas motyvuota nutartimi, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

3. Teismo nutartis dėl pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo neskundžiama.

4. Kai atsiradus naujoms aplinkybėms būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Prie jo turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai.

 

75 straipsnis. Bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymas

1. Paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai.

2. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

3. Jei kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama.

4. Nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ar šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos.

6. Nemokumo administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą.

7. Jei kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

8. Jei kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų.

 

76 straipsnis. Bankroto proceso išlaidų apmokėjimas

1. Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi šias sąskaitas:

1) kreditorių sąskaitą, kuri yra depozitinė sąskaita;

2) komercinę sąskaitą, jeigu juridinis asmuo bankroto proceso metu vykdo ūkinę komercinę veiklą.

2. Sąskaitose esančios lėšos negali būti naudojamos sąskaitų paskirties neatitinkantiems tikslams.

3. Komercinės sąskaitos lėšos pervedamos į kreditorių sąskaitą, tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą ir sumokėjus visus su ūkine komercine veikla susijusius einamuosius mokėjimus.

4. Apie kreditorių sąskaitą ir (ar) komercinę sąskaitą nemokumo administratorius turi informuoti kreditorius – mokesčių administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo dienos.

5. Atsiskaitymai bankroto proceso metu negali būti vykdomi grynaisiais pinigais.

 

77 straipsnis. Atlygis nemokumo administratoriui

1. Nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jei ji yra vykdoma.

2. Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į juridinio asmens dydį.

3. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinio asmens dydžio teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

4. Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio suma apskaičiuojama bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padauginus iš procentinio dydžio, kurį atsižvelgdama į šio skirtumo dydį nustato Vyriausybė.

5. Bankroto proceso pajamas sudaro:

1) į kreditorių sąskaitą įmokėta suma;

2) įkaito turėtojo perimamo turto vertė, sumažinta įkaito turėtojo į kreditorių sąskaitą įmokėta suma.

6. Į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos, skirtos žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti, nėra įtraukiamos į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus skaičiavimą.

7. Atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus išmokėjimo nemokumo administratoriui tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

8. Teismas priėmęs nutartį nutraukti bankroto bylą ta pačia nutartimi nustato nemokumo administratoriui atlygį už bankroto proceso administravimą ir už bankroto proceso administravimo rezultatus, proporcingą atliktų darbų apimčiai.

9. Jei bankroto byla nutraukta dėl restruktūrizavimo bylos pagreitinta tvarka iškėlimo ar taikos sutarties sudarymo, nemokumo administratoriui išmokama visa teismo nustatyta bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą suma.

10. Atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurio sumą nustato kreditorių susirinkimas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BANKROTO BYLOS NUTRAUKIMAS

 

78 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimo pagrindai

1. Teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą šiais pagrindais:

1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų;

2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais;

3) patvirtinama taikos sutartis;

4) iškeliama restruktūrizavimo byla.

2. Bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą atvejį.

3. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

4. Pranešimams apie bankroto bylos nutraukimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

 

79 straipsnis. Pasiūlymas restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį

1. Pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui gali pateikti šie asmenys:

1) paskirtas nemokumo administratorius;

2) kreditorius;

3) juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma.

2. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą.

3. Pasiūlyme restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.

4. Prie pasiūlymo restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano arba taikos sutarties projektas.

 

80 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas sudarius taikos sutartį

1. Nutartį patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą priima teismas.

2. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.

3. Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą.

4. Taikos sutarčiai turi pritarti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma.

5. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties sudarymo dienos kreipiasi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėta šio įstatymo nustatyta tvarka pasirašyta taikos sutartis.

6. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą.

 

81 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas  iškėlus restruktūrizavimo bylą

1. Nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą priima teismas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik pagreitinta tvarka.

3. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai.

4. Restruktūrizavimo planui ir sprendimo dėl jo priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo II dalies IV skyriaus nuostatos.

5. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, patvirtinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje.

6. Nutraukus bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas viso restruktūrizavimo proceso metu.

7. Nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje tampa bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius.

8. Jei bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius atsisako būti paskirtas restruktūrizavimo byloje, nemokumo administratorius paskiriamas šio įstatymo II dalies I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

82 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimo pasekmės

1. Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos palūkanų ir netesybų skaičiavimas, juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai, taip pat išieškojimai atnaujinami.

2. Visos bankroto proceso išlaidos apmokamos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jeigu taikos sutartyje ar restruktūrizavimo plane nenumatyta kitaip.

3. Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka bankrutuojančio ar likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinio statuso.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

JURIDINIO ASMENS LIKVIDAVIMAS DĖL BANKROTO

 

83 straipsnis. Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto

1. Teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.

2. Teismas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas.

3. Teismas kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu gali priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nepraėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

4. Teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti.

5. Nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą.

6. Pranešimams apie juridinio asmens likvidavimą dėl bankroto mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

 

84 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto

1. Juridinio asmens likvidatoriaus funkcijas atlieka nemokumo administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

3. Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

4. Teismas turi teisę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas.

 

85 straipsnis. Juridinio asmens turto pardavimo principai

Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais:

1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas;

2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą;

3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

 

86 straipsnis. Juridinio asmens turto pardavimas

1. Juridinio asmens turtas, išskyrus greitai prarandantį vertę turtą, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

2. Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus greitai prarandantį vertę ir iš varžytynių parduodamą turtą.

3. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą.

4. Juridinio asmens pradinę turto, išskyrus greitai prarandantį vertę turtą, pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

5. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus greitai prarandantį vertę arba parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui.

 

87 straipsnis. Juridinio asmens pardavimas

1. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui privalo pateikti nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo.

2. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti:

1) juridinio asmens turto, turtinių bei neturtinių teisių sąrašą;

2) pagrindimą, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė nei juridinio asmens turtą parduodant atskirai;

3) informaciją apie preliminarius siūlymus pirkti juridinį asmenį, jei tokių yra.

3. Sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas.

4. Jei į juridinio asmens turto sąrašą įtraukiamas įkeistas turtas, juridinis asmuo gali būti parduodama tik gavus įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus (toliau – įkaito turėtojas) sutikimą.

5. Parduodant juridinį asmenį Civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

6. Juridinio asmens pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjui nuosavybės teise perduodamas visas juridinis asmuo kaip turtinis kompleksas arba jos esminė dalis, išskyrus teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus, kylančius iš prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, ir teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims pagal kitus įstatymus.

7. Juridinio asmens pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat gali būti numatyta, kad pirkėjui neperduodamos prievolės, atsiradusios iki juridinio asmens pardavimo, dėl kurių nevykdymo patvirtinti juridinio asmens kreditorių reikalavimai, išskyrus atvejus, kai pirkėjas sutinka perimti šias prievoles, o kreditoriai, kurių tenkintinus reikalavimus perima pirkėjas, sutinka, kad šias prievoles už juridinį asmenį vykdytų arba dėl jų nevykdymo susidariusius reikalavimus tenkintų pirkėjas.

8. Nuosavybės teisė į juridinį asmenį pereina pirkėjui, kai pirkėjas sumoka visą kainą.

 

88 straipsnis. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto pardavimas bankroto proceso metu

1. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto.

2. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtą parduoda nemokumo administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

89 straipsnis. Greitai prarandančio vertę turto pardavimas

1. Greitai prarandančio vertę turto pardavimo kainą, vadovaudamasis juridinio asmens turto pardavimo principais, nustato nemokumo administratorius.

2. Jeigu greitai prarandantis vertę turtas yra įkeistas, nemokumo administratorius šio turto pardavimo kainą suderina su įkaito turėtoju.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nemokumo administratorius raštu ir (arba) elektroninio ryšio priemonėmis pateikia kainą derinti įkaito turėtojui, nurodydamas šios kainos pagrindimą.

4. Jei per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos įkaito turėtojas nepateikia atsakymo, nemokumo administratoriaus nustatyta įkeisto turto pardavimo kaina laikoma suderinta.

5. Jei turto pardavimo kainos su įkaito turėtoju suderinti nepavyksta, greitai prarandantis vertę turtas siūlomas parduoti už įkaito turėtojo siūlomą pardavimo kainą. 6. Greitai prarandančio vertę turto pardavimui netaikomas turto pardavimo iš varžytynių reikalavimas.

 

90 straipsnis. Iš varžytynių parduodamas juridinio asmens turtas

1. Iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas:

1) nekilnojamasis turtas;

2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį.

2. Kreditorių susirinkimas nemokumo administratorius motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu nei iš varžytynių būdu, jei tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei turtą parduodant iš varžytynių.

3. Kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytą turtą taip pat parduoti iš varžytynių.

 

91 straipsnis. Turto pardavimas iš varžytynių

1. Turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Turto pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Kelių likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų funkciškai susijęs turtas gali būti parduodamas iš varžytynių kartu, jei šių juridinių asmenų kreditorių susirinkimai tam pritarė ir nurodė nemokumo administratorių, kuris vykdys turto pardavimą. Gauta lėšų suma ir turėtos turto pardavimo išlaidos juridiniams asmenims dalijamos proporcingai pagal parduoto turto nustatytas pradines pardavimo kainas.

4. Apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, nurodydamas pradinę turto pardavimo kainą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo varžytynių paskelbimo dienos praneša įkaito turėtojui.

5. Jei varžytynės neįvyksta, tai kiekvienose paskesnėse varžytynėse nemokumo administratorius pradinę turto pardavimo kainą mažina kreditorių susirinkimo nustatytu procentiniu dydžiu, išskyrus, jei varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pradavimo kainos. Tuomet paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nėra mažinama.

6. Kai iš varžytynių neparduoto šio įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto pradinė pardavimo kaina tampa mažesnė už 10 MMA dydį, šis turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

7. Varžytynių laimėtojo prašymu:

1) varžytynėse parduodamas turtas gali būti sutartine hipoteka ar įkeitimu įkeičiamas už prievolę, skirtą minėtam turtui įsigyti;

2) varžytynių laimėtojas gali perleisti finansinės nuomos (lizingo) davėjui teisę pirkti parduodamą turtą, jeigu finansinės nuomos (lizingo) davėjas įsigyja turtą, siekdamas jį perduoti varžytynių laimėtojui.

 

92 straipsnis. Neparduoto turto nurašymas

1. Neparduotas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas kreditorių susirinkimo sprendimu yra nurašomas.

2. Nurašytą kilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos likviduoja.

3. Nurašytą nekilnojamąjį turtą tokios būklės, kokios jis yra jo nurašymo dieną, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ TENKINIMAS

 

93 straipsnis. Juridinio asmens turtas kreditorių reikalavimams tenkinti

1. Kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas.

2. Juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro šis turtas:

1) juridiniam asmeniui priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną;

2) bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas;

3) kitas teisėtai bankroto proceso metu įgytas turtas.

3. Juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams vadovaudamasis konkretaus juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.

 

94 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

1. Likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto.

2. Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile:

1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai:

a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais;

b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai ;

c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos;

2) antrąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

2. Kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

3. Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

4. Juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia.

 

95 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka

1. Kreditorių reikalavimai patenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimą iš įkeisto turto ir šio straipsnio 2–4 dalyse nustatytus atvejus.

2. Darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai tenkinami Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

3. Darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tenkinami Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai tenkinami 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (OL 2007 L 337, p. 35) ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytų asmenų reikalavimai mažinami jiems sumokėtos sumos dydžiu, o dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus ir (ar) valstybei atstovaujančių institucijų atgręžtiniai reikalavimai tenkinami antrąja eile.

6. Šiame įstatyme numatytais juridinio asmens ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atvejais kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų.

 

96 straipsnis. Įkaito turėtojo reikalavimų tenkinimas

1. Įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto.

2. Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų ir iš to turto apmokama bankroto proceso administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

3. Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, likę įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis.

 

97 straipsnis. Įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui

1. Iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jei tenkinamos šios sąlygos:

1) įkeistas turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą;

2) įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę;

3) kreditorių susirinkimas pritaria įkeisto turto perdavimui už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę;

4) perimantis turtą įkaito turėtojas nebalsuoja kreditorių susirinkime įkeisto turto perdavimo klausimu.

2. Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jei varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis.

3. Įkaito turėtojas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju įkeistas turtas perduodamas įkaito turėtojui už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse.

5. Įkaito turėtojo, perėmusio įkeistą turtą, reikalavimai yra tenkinami ta suma, už kurią buvo perimtas turtas, atskaičius iš to turto apmokamą bankroto proceso administravimo išlaidų sumą.

 

98 straipsnis. Atsiskaitymas parduodant ir perduodant įkeistą turtą

1. Pardavus ar perdavus įkeistą turtą iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos:

1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos;

2) likusių bankroto proceso administravimo išlaidų dalis;

3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga numatomoms bankroto proceso pajamoms, gautoms atitinkamai už įkeistą ir neįkeistą turtą, ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas.

3. Pardavus įkeistą turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią sumą.

4. Nemokumo administratorius perduoda įkeistą turtą įkaito turėtojui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią įkaito turėtojas perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų ir, jei įkaito turėtojo reikalavimas yra mažesnis už perimamo turto vertę, perimamo turto vertės ir reikalavimo skirtumo sumą.

5. Nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

JURIDINIO ASMENS PABAIGA

 

99 straipsnis. Galutinė bankroto ataskaita

1. Galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius.

2. Nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos.

3. Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodytos šios sumos:

1) bankroto proceso pajamų suma;

2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma;

3) kreditorių reikalavimams tenkinti skirtos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;

4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma.

4. Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą.

5. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jei kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas.

6. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.

7. Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą.

 

100 straipsnis. Sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos

1. Sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas.

2. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

3. Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pridedama:

1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti;

2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai;

3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo;

4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.

4. Teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos gavimo dienos priima sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 2015/848 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

5. Pranešimams apie juridinio asmens pabaigą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

 

101 straipsnis. Juridinio asmens išregistravimas

Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą dėl likviduoto dėl bankroto juridinio asmens išregistravimo kartu su pažyma, kad dokumentai yra perduoti archyvui toliau saugoti arba kad perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra.

 

IV SKYRIUS

JURIDINIO ASMENS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESO VYKDYMAS

 

102 straipsnis. Juridinio asmens valdymas

1. Juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo proceso metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organas, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo, vadovaudamasis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu.

2. Juridinio asmens vadovas atsako už restruktūrizavimo plano įgyvendinimą.

 

103 straipsnis. Paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės

1. Paskirtas nemokumo administratorius restruktūrizavimo proceso metu atlieka šias funkcijas:

1) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus;

2) imasi priemonių, kad būtų parengtas, pateiktas tvirtinti ir įgyvendintas restruktūrizavimo planas;

3) konsultuoja restruktūrizavimo plano projekto rengimo klausimais;

4) prižiūri restruktūrizavimo plano vykdymą;

5) informuoja juridinio asmens valdymo organus, kreditorių susirinkimą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo;

6) informuoja teismą apie kitų teismų priimtų sprendimų bylose, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, įsiteisėjimą;

7) šaukia kreditorių susirinkimus;

8) vykdo kreditorių susirikimo, kreditorių komiteto sprendimus;

9) rengia restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitą ne rečiau kaip už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų ketvirtį priežiūros institucijos nustatyta tvarka;

10) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka;

11) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę:

1) patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti juridinio asmens informaciją. Jei juose yra komercinę (gamybinę) paslaptį sudaranti informacija, šią informaciją nemokumo administratorius turi teisę gauti tik pasirašęs pasižadėjimą išsaugoti komercinę (gamybinę) paslaptį;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat ir asmens duomenis;

3) dalyvauti svarstant restruktūrizavimo plano projektą;

4) gauti informaciją apie visus juridinio asmens valdymo organų ir kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto priimtus sprendimus;

5) gauti visų dokumentų, kuriuos juridinio asmens valdymo organai ir kreditorių susirinkimo pirmininkas teikia teismui, kopijas;

6) kreditorių susirinkimo pritarimu reikalauti, kad juridinis asmuo samdytų auditorių arba audito įmonę, ekspertus;

7) dalyvauti juridinio asmens valdymo organų susirinkimuose, posėdžiuose ir kreditorių susirinkimuose, kreditorių komiteto posėdžiuose;

8) naudotis kitomis šiame įstatyme nemokumo administratoriams suteiktomis teisėmis.

3. Jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina juridinio asmens vadovas.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

RESTRUKTŪRIZAVIMO PLANAS

 

104 straipsnis. Restruktūrizavimo planas

1. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas.

2. Restruktūrizavimo plane nurodoma:

1) juridinio asmens trumpas apibūdinimas (veiklos pobūdis, turtas ir įsipareigojimai, darbuotojų skaičius);

2) finansinių sunkumų priežastys ir mastas;

3) juridinio asmens restruktūrizavimo tikslai;

4) restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė;

5) juridinio asmens kreditorių, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, sąrašas, kuriame nurodyta jų adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;

6) restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių pagal kreditorių grupes sąrašas;

7) laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias juridinis asmuo yra suteikęs tretiesiems asmenims (nurodomi tretieji asmenys ir asmenys, suteikę paskolas tretiesiems asmenims, jų adresai, paskolų, suteiktų tretiesiems asmenims, sumos ir laidavimų, garantijų ir kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sumos);

8) informacija apie bylas, kuriose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai;

9) juridinio asmens skolininkų, tarp jų ir tų, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, sąrašas, kuriame nurodyta skolininko vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo, adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai;

10) kreditorių pagalba finansiniams sunkumams įveikti;

11) informacija apie naują finansavimą, nurodant numatomų gauti paskolų dydį ir sąlygas bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus finansavimo šaltinius;

12) kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais;

13) restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto;

14) restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta nemokumo administratoriaus, jeigu prašoma jį paskirti, atlygio suma;

15) juridinio asmens verslo planas, kuriame nurodytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti;

16) kita, juridinio asmens vadovo nuomone, svarbi informacija.

3. Restruktūrizavimo plano rengimo metodines rekomendacijas nustato priežiūros institucija.

 

105 straipsnis. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė

1. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 metai nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos.

2. Restruktūrizavimo plane nurodytų kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti ilgesni nei restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas.

3. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu arba juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip likus pusei metų iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos gali pateikti motyvuotą prašymą teismui dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmės pratęsimo.

4. Teismas gali vieną kartą pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams.

5. Pratęsus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę restruktūrizavimo planas turi būti keičiamas.

 

106 straipsnis. Juridinio asmens dalyvių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui

1. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai.

2. Laikoma, kad juridinio asmens dalyviai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jei restruktūrizavimo plano projektui pritarta atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių daugiau kaip 1/2 balsų dauguma.

 

107 straipsnis. Kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui

1. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse.

2. Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jei kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos.

 

108 straipsnis. Kreditorių grupės

1. Juridinio asmens kreditoriai vykstant restruktūrizavimo procesui skirstomi į šias grupes:

1) kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka;

2) kitų kreditorių.

2. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas.

 

109 straipsnis. Valstybės pagalbos suteikimas restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui

1. Jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kuriam kreditoriai pritarė, numatyta restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai, valstybės pagalbos teikėjai per 14 dienų nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į Europos Komisiją dėl restruktūrizavimo plano projekte numatytą teikti valstybės pagalbą.

2. Dokumentų, kuriais patvirtinama, kad Europos Komisija gavo ir užregistravo pranešimus dėl valstybės pagalbos teikimo, kopijos per 3 darbo dienas nuo jų gavimo pateikiamos nemokumo administratoriui ir teismui.

3. Teismas, gavęs dokumentus, kuriais įrodoma, kad Europos Komisija gavo ir užregistravo pranešimus dėl valstybės pagalbos teikimo, savo iniciatyva, kreditorių, nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu sustabdo restruktūrizavimo bylą, kol bus gautas Europos Komisijos sprendimas.

4. Gautus Europos Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos teikimo valstybės pagalbos teikėjai turi pateikti restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui, nemokumo administratoriui ir teismui per 3 darbo dienas nuo šių sprendimų gavimo dienos.

5. Jeigu gaunamas teigiamas Europos Komisijos sprendimas, kuriame nėra nustatyta jokių papildomų sąlygų dėl valstybės pagalbos teikimo, arba sprendimas, kad priemonės, kurių numatoma imtis, nėra valstybės pagalba, teismas sprendžia restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.

6. Jeigu gaunamas teigiamas Europos Komisijos sprendimas, kuriame nustatytos papildomos valstybės pagalbos teikimo sąlygos, kurių restruktūrizuojamas juridinis asmuo privalo laikytis, arba neigiamas Europos Komisijos sprendimas, teismas nustato papildomą, ne trumpesnį kaip 45 dienų ir ne ilgesnį kaip 60 dienų, terminą restruktūrizavimo plano projektui patikslinti ir pateikti teismui. Išimtiniais atvejais nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu teismas turi teisę vieną kartą šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

7. Patikslintas restruktūrizavimo plano projektas svarstomas ir tvirtinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

 

110 straipsnis. Restruktūrizavimo plano teikimas teismui

1. Nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui.

2. Teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu, jei tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą.

3. Bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

 

111 straipsnis. Restruktūrizavimo plano tvirtinimas

1. Restruktūrizavimo planą tvirtina teismas.

2. Teismas nutartį dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo priima per 14 dienų nuo restruktūrizavimo plano pateikimo teismui dienos.

3. Teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) nebuvo įgyvendinti šio įstatymo 104107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai;

2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 

3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus;

4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto;

5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų;

6) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia šiems asmenims:

1) restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui;

2) paskirtam nemokumo administratoriui;

3) kreditoriams.

5. Teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą apskundimas restruktūrizavimo plano vykdymo nestabdo.

 

112 straipsnis. Restruktūrizavimo plano keitimas

Restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas.

 

113 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimas

1. Kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, atsižvelgiant į šio įstatymo 94 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus.

2. Kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo prievolių vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau kaip suėjus šiam terminui.

3. Jeigu restruktūrizavimo plane yra numatytas įkeisto turto pardavimas, laikoma, kad nuo jo pardavimo šio turto įkeitimu ar hipoteka užtikrintos prievolės vykdymo terminas yra suėjęs.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

RESTRUKTŪRIZAVIMO PABAIGA

 

114 straipsnis. Juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimas

1. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų:

1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas;

2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano;

3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas;

4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių;

5) nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita.

2. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

3. Pranešimams apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

 

115 straipsnis. Juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo pasekmės

1. Nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos visi restruktūrizavimo plane numatyti susitarimai dėl kreditorių pagalbos finansiniams sunkumams įveikti netenka galios, jeigu juridinis asmuo ir kreditoriai nesusitarė kitaip.

2. Palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios.

3. Nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso.

 

116 straipsnis. Galutinė restruktūrizavimo ataskaita

1. Už galutinės restruktūrizavimo ataskaitos parengimą atsako nemokumo administratorius.

2. Nemokumo administratorius galutinę restruktūrizavimo ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos.

3. Galutinę restruktūrizavimo ataskaitą pasirašo juridinio asmens vadovas ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą.

4. Galutinei restruktūrizavimo ataskaitai turi pritarti kiekvienos grupės restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kiekvienos grupės kreditorių reikalavimų sumos.

5. Galutinę restruktūrizavimo ataskaitą tvirtina teismas.

6. Teismo nutartis dėl galutinės restruktūrizavimo ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.

 

117 straipsnis. Juridinio asmens restruktūrizavimo bylos pabaiga

1. Teismas priima sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų:

1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų;

2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais;

3) patvirtinama galutinė restruktūrizavimo ataskaita.

2. Nuo teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso.

3. Pranešimams apie restruktūrizavimo bylos pabaigą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 27 straipsnio nuostatos.

 

III DALIS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIUS

 

I SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASMENIMS, SIEKIANTIEMS ĮGYTI TEISĘ ADMINISTRUOTI NEMOKUMO PROCESUS

 

118 straipsnis. Reikalavimai fiziniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę administruoti nemokumo procesus

Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama fiziniam asmeniui, jeigu jis tenkina šiuos reikalavimus:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) turi aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės, ekonomikos ar verslo ir vadybos studijų krypčių išsilavinimą (teisės, ekonomikos ar verslo vadybos bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ar vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą (teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį);

3) turi ne trumpesnę kaip 2 metų nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirtį per paskutinius 3 metus arba yra pripažintas advokatu ar paskirtas antstoliu, arba turi ne trumpesnę kaip 5 metų įmonės vadovo darbo patirtį per paskutinius 7 metus;

4) yra išlaikęs nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo pirmo kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos.

 

119 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę administruoti nemokumo procesus

Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama juridiniam asmeniui, jeigu jis tenkina šiuos reikalavimus:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) yra privatus juridinis asmuo;

3) turi vadovą, įgijusį teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, dalyvį, įgijusį teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje.

 

120 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

1. Fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

3) jis yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla netekimo nepraėjo 3 metai;

4) jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai priežiūros institucijai tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 6 metai;

5) jis buvo nemokumo administratoriaus juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, vadovas tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių buvo panaikinta teisė juridiniam asmeniui administruoti nemokumo procesus, ir nuo teisės panaikinimo dienos nepraėjo 3 metai;

6) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu.

2. Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

1) dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir nuo jo nepraėjo 3 metai;

2) jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai priežiūros institucijai tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 6 metai.

 

121 straipsnis. Nemokumo administratoriaus padėjėjas

1. Nemokumo administratoriaus padėjėju yra nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, sudaręs darbo sutartį su nemokumo administratoriumi, turinčiu ne mažesnę kaip 3 metų nemokumo administratoriaus darbo patirtį.

2. Fizinio asmens darbas, susijęs su nemokumo administratorių veiklos priežiūra, prilyginamas nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirčiai.

3. Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties įvertinimo tvarką nustato Nemokumo administratorių rūmai, suderinę su priežiūros institucija.

 

122 straipsnis. Nemokumo administratorių kvalifikaciniai egzaminai

1. Nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus (toliau – kvalifikaciniai egzaminai) ir profesinio tinkamumo testą organizuoja Nemokumo administratorių rūmai ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Fiziniams asmenims turi būti sudaryta galimybė laikyti kvalifikacinius egzaminus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kai susidaro ne mažesnis kaip 10 asmenų, ketinančių laikyti kvalifikacinius egzaminus, skaičius.

2. Kvalifikacinių egzaminų užduotis rengia Nemokumo administratorių rūmai pagal Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisijos (toliau – Egzaminų komisija) patvirtintą Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą.

3. Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programa apima šias sritis:

1) nemokumo teisės;

2) civilinės ir komercinės teisės;

3) civilinio proceso teisės;

4) įmonių teisės;

5) darbo teisės;

6) mokesčių teisės;

7) baudžiamosios teisės;

8) finansų analizės;

9) buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės;

10) verslo vadybos, ekonomikos;

11) nemokumo administratoriaus profesinės etikos.

4. Kvalifikaciniai egzaminai laikomi raštu ir žodžiu, valstybine lietuvių kalba.

5. Kvalifikacinių egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.

6. Nemokumo administratorių rūmai, suderinę su priežiūros institucija:

1) nustato kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką;

2) tvirtina mokesčio už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą dydį.

7. Mokesčio už kvalifikacinius egzaminus ir profesinio tinkamumo testą dydis negali viršyti kvalifikacinio egzamino ir profesinio tinkamumo testo organizavimo ir vykdymo sąnaudų.

 

123 straipsnis. Egzaminų komisija

1. Egzaminų komisiją sudaro 5 nariai, kurių po vieną deleguoja Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, priežiūros institucija ir du – Nemokumo administratorių rūmai.

2. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį ir pirmininką tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras.

3. Egzaminų komisijos nariai turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį bent vienoje iš šio įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje nurodytų sričių. Nemokumo administratorių rūmų atstovai turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų nemokumo administratoriaus darbo patirtį.

4. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais gali būti skiriami ne ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

5. Egzaminų komisija atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą;

2) tvirtina kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo užduotis ir jų vertinimo metodiką;

3) tvirtina kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo rezultatus.

6. Egzaminų komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja Nemokumo administratorių rūmai.

 

II SKYRIUS

TEISĖS ADMINISTRUOTI NEMOKUMO PROCESUS SUTEIKIMAS IR PANAIKINIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

TEISĖS ADMINISTRUOTI NEMOKUMO PROCESUS SUTEIKIMAS ASMENIUI

 

124 straipsnis. Sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus fiziniam asmeniui priėmimas

1. Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo fiziniam asmeniui, kitos valstybės narės fiziniam asmeniui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, priima priežiūros institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Kitos valstybės narės fizinio asmens, siekiančio administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija turi būti pripažinta Lietuvos Respublikoje.

3. Nemokumo administratoriaus profesinė kvalifikacija, įgyta kitoje valstybėje narėje, pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis.

4. Kitos valstybės narės fizinis asmuo gali administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais (toliau – laikinai) Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Laikoma, kad nemokumo procesai administruojami laikinai, kai kitos valstybės narės asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus toje valstybėje narėje, administruoja ne daugiau nei vieną nemokumo procesą per 5 metus.

 

125 straipsnis. Sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus juridiniam asmeniui priėmimas

Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo juridiniam asmeniui, kitos valstybės narės juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taip pat jų padaliniui (toliau šiame straipsnyje – kitos valstybės narės juridinis asmuo), įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, kitos valstybės narės juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikoje laikinai priima priežiūros institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

126 straipsnis. Teisės administruoti nemokumo procesus ir nemokumo administratoriaus profesinės kvalifikacijos suteikimo tvarka

1. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 14 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo.

2. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus kitą darbo dieną po tokio sprendimo priėmimo informuoja apie tai asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu.

3. Jei priežiūros institucija per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikia sprendimo dėl teisės administruoti nemokumo procesus, nelaikoma, kad priežiūros institucija priėmė sprendimą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus.

4. Priežiūros institucija sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo dieną įrašo asmenį į Nemokumo administratorių sąrašą.

5. Asmuo įgyja teisę administruoti nemokumo procesus nuo asmens įrašymo į Nemokumo administratorių sąrašą dienos ir yra laikomas nemokumo administratoriumi.

6. Fizinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 118 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi  nemokumo administratoriaus profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

TEISĖS ADMINISTRUOTI NEMOKUMO PROCESUS PANAIKINIMAS

 

127 straipsnis. Teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo pagrindai

1. Sprendimą panaikinti nemokumo administratoriaus teisę administruoti nemokumo procesus priima priežiūros institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Teisė administruoti nemokumo procesus panaikinama šiais pagrindais:

1) nemokumo administratoriaus prašymu;

2) kai paaiškėja, kad siekiant įgyti teisę administruoti nemokumo procesus buvo pateikti melagingi ir (arba) tikrovės neatitinkantys duomenys ir (ar) informacija, nustatyti šio įstatymo 118 ir 119 straipsniuose;

3) kai paaiškėja, kad nemokumo administratorius neatitinka šio įstatymo 118 straipsnio 1 punkte arba 119 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

4) nemokumo administratoriui poveikio priemonę paniekinti teisę administruoti nemokumo procesus;

5) nemokumo administratoriui nesant Nemokumo administratorių rūmų nariu;

6) kai nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ar bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka arba pradedamas bankroto procesas pagal kitos valstybės narės teisės aktus ar jis yra likviduojamas arba pasibaigęs;

7) kai nemokumo administratorius fizinis asmuo miršta;

8) kai paaiškėja, kad kitos valstybės narės nemokumo administratorius, administruojantis nemokumo procesus įsisteigęs Lietuvos Respublikoje arba administruojantis nemokumo procesus laikinai, neteko pagal kitos valstybės narės teisės aktus įgytos teisės administruoti nemokumo procesus.

3. Nemokumo administratoriui, kuriam teisė administruoti nemokumo procesus panaikinta šio straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ir kuris siekia pakartotinai įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, netaikomas šio įstatymo 118 straipsnio 3 punkto reikalavimas, jeigu nuo sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus dienos yra praėję ne daugiau kaip 5 metai.

4. Nemokumo administratorius, kuriam teisė administruoti nemokumo procesus panaikinta šio straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, pakartotinai kreiptis dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo priežiūros institucijos sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus įsigaliojimo dienos.

5. Fiziniai asmenys, kurie dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo pakartotinai kreipiasi į priežiūros instituciją, privalo išlaikyti kvalifikacinius egzaminus.

 

128 straipsnis. Teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo tvarka

1. Priežiūros institucija priima sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus per 3 darbo dienas nuo pagrindo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus paaiškėjimo dienos.

2. Nemokumo administratorius išbraukiamas iš Nemokumo administratorių sąrašo kitą darbo dieną po sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo.

3. Priėmus sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojami Nemokumo administratorių rūmai, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ir nemokumo administratorius.

4. Šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose nurodytais atvejais pagrindas panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus atsiranda po to, kai asmuo per 20 dienų nuo priežiūros institucijos įspėjimo raštu dėl galimo teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo gavimo dienos nepateikia naujos informacijos ir (ar) dokumentų, kuriais įrodo, kad nebuvo aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, arba jos išnyko. Įspėjimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo.

5. Asmenys netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo asmens išbraukimo iš Nemokumo administratorių sąrašo dienos.

 

III SKYRIUS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS TEISĖS IR PAREIGOS

 

129 straipsnis. Nemokumo administratoriaus teisės

1. Nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turi teisę:

1) dalyvauti juridinių asmenų nemokumo administratorių atrankoje, vykdomoje vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis;

2) būti paskirtas nemokumo administratoriumi bankroto procesuose, vykdomuose ne teismo tvarka;

3) būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo bylose;

4) būti paskirtas nemokumo administratoriumi fizinių asmenų bankroto bylose;

5) gauti su savo veikla susijusią informaciją iš priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų;

6) turėti kitas teises, nustatytas šiame įstatyme.

2. Nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš šių veiklų:

1) verstis individualia veikla;

2) dirbti juridiniame asmenyje arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu.

3. Nemokumo administratorius fizinis asmuo turi teisę keisti veiklos formą.

 

130 straipsnis. Nemokumo administratoriaus pareigos

1. Nemokumo administratorius privalo:

1) būti nepriekaištingos reputacijos ir pranešti priežiūros institucijai, jei nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, per 3 darbo dienas nuo dienos, kai apie tai sužino;

2) užtikrinti, kad nemokumo administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, vadovas arba dalyvis, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, yra asmuo, įgijęs teisę administruoti nemokumo procesus;

3) drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu administruodamas nemokumo procesą;

4) būti Nemokumo administratorių rūmų nariu;

5) laikytis teisės aktų, reglamentuojančių nemokumo proceso organizavimą ir vykdymą, reikalavimų;

6) laikytis Nemokumo administratorių etikos kodekso;

7) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, suderinta su priežiūros institucija:

a) turintis teisę administruoti nemokumo procesus trumpiau nei 5 metus – 40 akademinių valandų per kalendorinius metus;

b) turintis teisę administruoti nemokumo procesus nuo 5 iki 10 metų – 35 akademines valandas per kalendorinius metus;

c) turintis teisę administruoti nemokumo procesus nuo 10 iki 15 metų – 30 akademinių valandų per kalendorinius metus;

d) turintis teisę administruoti nemokumo procesus ilgiau nei 15 metų – 24 akademines valandas per kalendorinius metus;

8) pranešti priežiūros institucijai apie duomenų, reikalingų Nemokumo administratorių sąrašui tvarkyti, pasikeitimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasikeitimo dienos;

9) pranešti priežiūros institucijai, jei jam buvo suteikta teisė administruoti nemokumo procesus kitoje valstybėje narėje;

10) sudaryti sąlygas priežiūros institucijai atlikti jo veiklos priežiūrą;

11) teikti priežiūros institucijai ir Nemokumo administratorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją;

12) vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme.

2. Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo:

1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;

2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį;

3) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims, paslaugas teikiantiems laikinai.

3. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimai taikomi tik nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui.

 

131 straipsnis. Profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu), administruojant nemokumo, fizinio asmens bankroto procesus, asmeniui ir (ar) kreditoriams, ir (ar) tretiesiems asmenims padarytą žalą.

2. Minimali profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus minimaliai draudimo sumai, nemokumo administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

3. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra nemokumo administratorius.

4. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarką tvirtina Vyriausybė.

 

IV SKYRIUS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA

 

132 straipsnis. Nemokumo administratorių veiklos priežiūra

Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, prižiūri priežiūros institucija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

133 straipsnis. Nemokumo priežiūros komitetas

1. Nemokumo priežiūros komitetas yra priežiūros institucijos kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais.

2. Nemokumo priežiūros komitetą sudaro 5 nariai, kurie privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį nemokumo, teisės ir (arba) finansų srityse. Nemokumo priežiūros komiteto personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras.

3. Į Nemokumo priežiūros komitetą po vieną atstovą deleguoja Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai.

4. Nemokumo priežiūros komitetas priežiūros institucijai teikia nuomonę dėl:

1) Priežiūros institucijos priimamų teisės aktų, susijusių su nemokumo administratorių veiklos priežiūra;

2) poveikio priemonių apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus.

5. Nemokumo priežiūros komitetas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais Nemokumo priežiūros komiteto nuostatais.

6. Nemokumo priežiūros komitetą ūkiškai ir techniškai aptarnauja priežiūros institucija.

 

134 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

1) savo nustatyta tvarka, suderinta su Finansų ministerija, suinteresuotų šalių interesų apsaugai užtikrinti tvarko Nemokumo administratorių sąrašą, skelbiamą savo interneto svetainėje;

2) prižiūri nemokumo administratorių veiklą;

3) tikrina, ar nemokumo administratoriai laikosi reikalavimo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

4) kontroliuoja, ar nemokumo administratorius laikosi šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1–2 punktuose nustatytų reikalavimų;

5) renka, tvarko ir skelbia informaciją apie nemokumo administravimo procesus;

6) prireikus bendradarbiauja, keičiasi nemokumo administratorių priežiūrai reikalinga informacija su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Lietuvos banku ir Nemokumo administratorių rūmais;

7) pagal savo kompetenciją dalyvauja Europos, kitų tarptautinių komitetų ir darbo grupių veikloje;

8) atlieka kitas šiame įstatyme priežiūros institucijai nustatytas funkcijas.

 

135 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:

1) gauti informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;

2) pasitelkti ekspertus (specialistus), turinčius atitinkamų žinių, nemokumo administratorių veiklos patikrinimų metu iškilusiems klausimams spręsti;

3) dalyvauti Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;

4) kreiptis į Nemokumo administratorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar nemokumo administratorius laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;

5) tikrinti, kaip Nemokumo administratorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su nemokumo administratorių kvalifikaciniais egzaminais, Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi ir profesinės kvalifikacijos kėlimo užtikrinimu;

6) teikti nurodymus Nemokumo administratorių rūmams dėl jiems pavestų funkcijų atlikimo tobulinimo;

7) kitas šiame įstatyme nustatytas teises.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

POVEIKIO PRIEMONĖS

 

136 straipsnis. Nurodymai ir poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo.

2. Priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus:

1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti papildomai keliama profesinė kvalifikacija). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai;

2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą.

3. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1–3 dalies nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių:

1) įspėjimą;

2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų;

3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

4. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą.

5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta poveikio priemonė galioja vienus metus nuo jos paskyrimo.

6. Šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės gali būti skiriami ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

7. Jei priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustato pažeidimų, susijusių su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams.

 

137 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka

1. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes:

1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę;

2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės:

1) nemokumo administratorius savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti;

2) nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo;

3) nemokumo administratorius atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą.

3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės:

1) nemokumo administratorius pažeidimą padaro tyčia;

2) nemokumo administratorius nebendradarbiauja su priežiūros institucija jai atliekant veiklos patikrinimą;

3) surinkta įrodymų, kad nemokumo administratorius slepia padarytą pažeidimą;

4) pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams;

5) pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratorius padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė.

4. Priežiūros institucija apie sprendimą dėl nurodymo ar poveikio priemonės skyrimo praneša nemokumo administratoriui per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

5. Priežiūros institucija apie sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo praneša Nemokumo administratorių rūmams ir teismams ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos.

6. Trečiųjų šalių interesų apsaugai užtikrinti priežiūros institucijos paskirtos galiojančios poveikio priemonės yra viešai skelbiamos priežiūros institucijos interneto svetainėje Nemokumo administratorių sąraše.

 

138 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų apskundimas

Priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

V SKYRIUS

NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ RŪMAI

 

139 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmai

1. Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą.

2. Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, ir Nemokumo administratorių rūmų įstatais.

 

140 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų nariai

1. Nemokumo administratorių rūmų nariai yra nemokumo administratoriai fiziniai asmenys.

2. Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir pareigas nustato šis įstatymas ir Nemokumo administratorių rūmų įstatai.

 

141 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų įstatai

Nemokumo administratorių rūmų įstatai yra dokumentas, kuriuo Nemokumo administratorių rūmai vadovaujasi savo veikloje.

 

142 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų teisės

Nemokumo administratorių rūmai turi teisę:

1) gauti lėšas iš Nemokumo administratorių rūmų nario mokesčio ir kitas lėšas, jas valdyti, naudoti ir disponuoti jomis, taip pat įgyti, naudoti kitą jiems priklausantį turtą ir disponuoti juo;

2) teikti paslaugas Nemokumo administratorių rūmų įstatų nustatyta tvarka;

3) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie nemokumo administratorius, nemokumo administratorių padėjėjus;

4) gauti iš valstybės institucijų ir priežiūros institucijos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;

5) atstovauti nemokumo administratorių interesams valstybės institucijose, kitų valstybių ir tarptautinėse organizacijose;

6) bendradarbiauti su tarptautinėmis ir užsienio valstybių organizacijomis, stoti į tarptautines ir užsienio šalių organizacijas;

7) kitas įstatymuose įtvirtintas teises.

 

143 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų pareigos

Nemokumo administratorių rūmų pareigos yra šios:

1) organizuoti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus;

2) rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą;

3) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;

4) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus, suderintus su priežiūros institucija, ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus;

5) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo ne Nemokumo administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose pripažinimo tvarką;

6) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys kelia profesinę kvalifikaciją;

7) nustatyti Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties įvertinimo tvarką, suderintą su priežiūros institucija;

8) rengti nemokumo administratorių darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo metodiką;

9) kontroliuoti, ar nemokumo administratorius juridinis asmuo yra nustatęs savo darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir ar jos laikosi;

10) nedelsiant, bent ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos paaiškėjimo dienos, teikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;

11) gavus informacijos apie šio įstatymo ir kitų nemokumo procesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, informuoti apie tai priežiūros instituciją;

12) kitos šiame įstatyme nustatytos pareigos.

 

144 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų organai

1. Nemokumo administratorių rūmų organai yra šie:

1) Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas;

2) Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas;

3) Nemokumo administratorių rūmų vadovas;

4) Nemokumo administratorių garbės teismas.

2. Nemokumo administratorių rūmuose gali būti sudaromi kiti organai.

 

145 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas

Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas atlieka šias funkcijas:

1) keičia Nemokumo administratorių rūmų įstatus;

2) tvirtina Nemokumo administratorių profesinės etikos kodeksą;

3) tvirtina Nemokumo administratorių garbės teismo nuostatus;

4) renka Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;

5) renka tris Nemokumo administratorių garbės teismo narius;

6) Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina nario mokesčio dydį;

7) gali spręsti ir kitus Nemokumo administratorių rūmų įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei tai nepriskirta kitų organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

 

146 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas

1. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas yra kolegialus Nemokumo administratorių rūmų valdymo organas.

2. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą sudaro 7 Nemokumo administratorių rūmų nariai, įskaitant Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininką.

3. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką renka Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas 3 metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

4. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo veiklą reglamentuoja Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo patvirtintas darbo reglamentas.

5. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina Nemokumo administratorių rūmų administracijos struktūrą;

2) teikia pasiūlymus Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimui nemokumo administratorių veiklos klausimais;

3) priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo nemokumo administratoriams;

4) užtikrina Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimo sprendimų įgyvendinimą ir kontroliuoja jų vykdymą;

5) vykdo kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.

 

147 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų vadovas

1. Nemokumo administratorių rūmų vadovas yra vienasmenis Nemokumo administratorių rūmų valdymo organas.

2. Nemokumo administratorių rūmų vadovas organizuoja kasdieninę Nemokumo administratorių rūmų veiklą.

3. Sprendimą dėl Nemokumo administratorių rūmų vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas.

4. Nemokumo administratorių rūmų vadovas veikia Nemokumo administratorių rūmų vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius.

5. Nemokumo administratorių rūmų įstatuose gali būti nustatyta, kokiems sprendimams priimti ir sandoriams sudaryti Nemokumo administratorių rūmų vadovui būtinas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pritarimas.

6. Nemokumo administratorių rūmų vadovas atlieka šias funkcijas:

1) šaukia ir organizuoja Nemokumo administratorių rūmų visuotinį narių susirinkimą;

2) teikia informaciją ir dokumentus Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui ir Nemokumo administratorių rūmų visuotiniam narių susirinkimui;

3) vykdo kitas šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatytas funkcijas.

 

148 straipsnis. Nemokumo administratorių garbės teismas

1. Nemokumo administratorių garbės teismas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo siūlymu nagrinėja nemokumo administratorių pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 149 straipsnio 1 dalyje.

2. Nemokumo administratorių garbės teismą sudaro 5 nariai, iš kurių tris narius skiria Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas ir po vieną narį, kuris privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį nemokumo, teisės ir (arba) finansų srityse, skiria Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija.

3. Nemokumo administratorių garbės teismo nariai skiriami 3 metams. Nemokumo administratorių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

4. Nemokumo administratorių garbės teismas už šio įstatymo 149 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus turi teisę siūlyti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui skirti šio įstatymo 149 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuobaudas.

5. Nemokumo administratorių garbės teismą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Nemokumo administratorių rūmai.

 

149 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų nuobaudos ir jų skyrimo tvarka

1. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas nemokumo administratoriui gali skirti nuobaudas dėl šių priežasčių:

1) nemokumo administratorius nesilaiko Nemokumo administratorių etikos kodekso;

2) nemokumo administratorius nekelia profesinės kvalifikacijos;

3) nemokumo administratorius juridinis asmuo nesilaiko reikalavimo dėl darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo ir jos laikymosi užtikrinimo.

2. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais nemokumo administratoriui gali skirti šias nuobaudas:

1) pareikšti pastabą;

2) pavesti ištaisyti nustatytus trūkumus per nurodytą terminą;

3) pavesti papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti papildomai keliama profesinė kvalifikacija);

4) pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių.

3. Sprendimą skirti nuobaudą priima Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas atsižvelgdamas į Nemokumo administratorių garbės teismo siūlymą.

4. Trečiųjų šalių interesų apsaugai užtikrinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo paskirta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta galiojanti nuobauda yra viešai skelbiama vienus metus Nemokumo administratorių rūmų interneto svetainėje.

 

150 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų nario pašalinimas

Nemokumo administratorių rūmų narys iš Nemokumo administratorių rūmų narių turi būti pašalintas Nemokumo administratorių prezidiumo sprendimu Nemokumo administratorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) priežiūros institucijos sprendimu panaikinus teisę administruoti nemokumo procesus;

2) skyrus nuobaudą pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių;

3) nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui mirus.

 

151 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų lėšos

Nemokumo administratorių rūmų lėšos yra šios:

1) Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatytas nario mokestis;

2) Nemokumo administratorių statute nustatyti nemokumo administratorių juridinių asmenų atskaitymai;

3) pajamos už suteiktas paslaugas;

4) negrąžintinai gautos lėšos;

5) kitos teisėtai gautos lėšos.

 

152 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų sprendimų apskundimas

Nemokumo administratorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.

 

IV DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

153 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d., išskyrus šio įstatymo 154, 157–164 straipsnius.

2. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 dienos.

 

154 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei, jos įgaliotai institucijai, priežiūros institucijai, Lietuvos bankui ir Nemokumo administratorių rūmams

Vyriausybė, jos įgaliota institucija, priežiūros institucija, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

155 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais;

2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais;

3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais;

4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

 

156 straipsnis. Įstatymo taikymas

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose:

1) vartojamos sąvokos „bankroto administratorius“ ir „restruktūrizavimo administratorius“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „nemokumo administratorius“;

2) nurodytas juridinio asmens teisinis statusas „bankrutavęs“ atitinka šiame įstatyme nurodytą juridinio asmens teisinį statusąlikviduojamas dėl bankroto“;

3) nuorodos į Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą.

 

157 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo procesų

1. Iki 2019 m. balandžio 30 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį nemokumo administratoriui;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 155 straipsnyje nurodyti įstatymai.

 

158 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų steigimas

1. Nemokumo administratorių rūmai steigiami Civilinio kodekso ir Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nemokumo administratorių rūmų steigėjai yra fiziniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir (ar) įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą.

3. Nemokumo administratorių rūmų steigimą organizuoja priežiūros institucija.

4. Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikia steigėjams siūlymus dėl Nemokumo administratorių rūmų steigimo sutarties, Nemokumo administratorių rūmų įstatų projektų ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą.

5. Nemokumo administratorių rūmų steigėjai steigiamajame susirinkime priima Nemokumo administratorių rūmų įstatus, išrenka Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininką ir narius, taip pat tris Nemokumo administratorių garbės teismo narius, patvirtina Nemokumo administratorių rūmų nario mokesčio dydį.

 

159 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl teisės administruoti nemokumo procesus įgijimo fiziniams asmenims

1. Fiziniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir esantys Nemokumo administratorių rūmų nariais, nuo 2019 m. gegužės 1 d. laikomi asmenimis, turinčiais teisę administruoti nemokumo procesus.

2. Nemokumo administratorių rūmų nariai, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir siekdami įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, įsigaliojus šiam įstatymui turi išlaikyti kvalifikacinius egzaminus pagal Egzaminų komisijos patvirtintą išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą.

3. Kvalifikacinių egzaminų pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą organizavimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos dėl kvalifikacinių egzaminų organizavimo.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti fiziniai asmenys, per dvejus metus nuo 2019 m. gegužės 1 d. neišlaikę kvalifikacinių egzaminų pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą, pašalinami iš Nemokumo administratorių rūmų narių.

 

160 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl teisės administruoti nemokumo procesus įgijimo juridiniams asmenims

1. Juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos laikomi asmenimis, turinčiais teisę administruoti nemokumo procesus.

2. Juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir siekdami įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, per dvejus metus nuo 2019 m. gegužės 1 dienos turi įvykdyti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus.

 

161 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo administratoriaus

1. Asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais.

2. Asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. balandžio 30 dienos, administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos.

3. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas fiziniam asmeniui, nustatytas šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalies 5 punkte, taikomas, kai teisė juridiniam asmeniui administruoti nemokumo procesus panaikinama po 2019 m. gegužės 1 d.

4. Reikalavimas nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui verstis viena iš šiame įstatyme nustatytų veiklos formų taikomas administruojant nemokumo procesus, kurių administratoriumi jis yra paskirtas nuo 2019 m. gegužės 1 dienos.

 

162 straipsnis. Nemokumo administratoriaus padėjėjai

1. Administratoriaus padėjėjas pagal Įmonių bankroto įstatymą nuo 2019 m. gegužės 1 dienos laikomas nemokumo administratoriaus padėjėju.

2. Į nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirtį yra įskaitomas laikas, kurį jis buvo administratoriaus padėjėju pagal Įmonių bankroto įstatymą per paskutinius 3 metus iki 2019 m. balandžio 30 dienos.

3. Į nemokumo administratoriaus darbo patirtį, kurios yra reikalaujama įdarbinant nemokumo administratoriaus padėjėją, yra įskaitomas laikas, kurį jis turėjo teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir (arba) įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą.

4. Nemokumo administratorius, neatitinkantis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, kai siekia įdarbinti nemokumo administratoriaus padėjėją, turi teisę tęsti iki 2019 m. gegužės 1 dienos sudarytas darbo sutartis su administratoriaus padėjėju, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo tokios darbo sutarties sudarymo dienos.

 

163 straipsnis. Viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas

1. Viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir (arba) įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais.

2. Lietuvos Respublikoje įsteigti viešieji juridiniai asmenys, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir (arba) įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. balandžio 30 dienos, administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos.

 

164 straipsnis. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija

1. Fiziniai asmenys, siekiantys Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas arba Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, prašymą leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą ar profesinio tinkamumo testą pateikia iki 2019 m. sausio 1 dienos.

2. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinių asmenų atestavimą iki 2019 m. balandžio 30 dienos.

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos juridinių

asmenų nemokumo įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

 

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL 2015 L 141, p. 19).

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas