REZOLIUCIJA
DĖL TERORISTINĖS RUSIJOS ĮTAKOS APRIBOJIMO
2022 m. gruodžio mėn. 6 d. Nr. ...
Vilnius
remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijos Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ ir 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijos Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ nuostatomis;
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės mėn. 10 d. rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“, kurią priimdamas Seimas inter alia konstatavo, „kad Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos bombardavimo taikiniais sąmoningai ir sistemingai renkasi civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“;
būdamas įsitikinęs, kad Rusijos Federacijos (toliau - Rusija) pradėtas karas prieš Ukrainos tautą yra grėsmė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio taikai bei žmonių gerovei, todėl būtinas pasaulio valstybių susivienijimas ne tik teikiant pagalbą Ukrainai, bet ir įvedant visokeriopas sankcijas Rusijai, įskaitant šios šalies fizinius ir juridinius asmenis;
siekdamas užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir atsparumą ateities nacionalinėms grėsmėms;
pabrėždamas būtinybę nutraukti bet kokius santykius su visomis terorizmą vykdančiomis ar terorizmą remiančiomis valstybėmis ir juos teisiškai apibrėžti ne tik nacionaliniu, Europos Sąjungos, bet ir tarptautiniu lygmeniu;
konstatuodamas, kad būtina kelti klausimą, kokių politinių - teisinių priemonių turi būti imamasi ir koks turi būti jų įgyvendinimo mechanizmas, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų, ūkio subjektų, fizinių ir juridinių asmenų santykį ne tik su Rusija, kaip su terorizmą remiančią ir jį vykdančia valstybe, bet ir su kitomis valstybėmis (taip pat ir kvazi-valstybėmis), kurios Lietuvoje pripažįstamos terorizmą remiančiomis ir (ar) terorizmą vykdančios;
todėl tam būtina:
1. Lietuvos institucijos, atsakingos už užsienio politiką (Respublikos Prezidentas, Užsienio reikalų ministerija), turi siekti, kad Rusiją teroristine valstybe pripažintų kiek galima platesnis valstybių ratas. Nurodyti subjektai turėtų atitinkamai veikti, kad Rusijos paskelbimo kaip teroristinės valstybės ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti klausimai būtų keliami ir sprendžiami tiek ES, tiek viso demokratinio pasaulio lygiu. Į šią veiklą turi įsitraukti ir Lietuvos Respublikos Seimas;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi aktyviau vykdyti teroristinės Rusijos režimui buvusių ar esamų artimų ir sankcionuotų asmenų, taip pat kitų valstybių fizinių ir juridinių asmenų, turėjusių ar turinčių reikšmingų sąsajų su teroristine Rusija, sąskaitų bei turto disponavimo užšaldymą, bei ES lygiu kelti turtų konfiskavimo būtinumą, siekiant atlyginti Ukrainai karo padarytą žalą.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įgyvendinti Lietuvoje ir papildomai Europos Sąjungos lygiu siekti, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsakingos politinės partijos, palaikančios Rusijos karą prieš Ukrainą – partija „Vieninga Rusija“, Rusijos Federacijos Komunistų partija, Rusijos liberalų demokratų partija, „Teisingoji Rusija“ – ir visi tų partijų nariai turi būti sankcionuoti ir partijų nariams nebūtų leidžiama atvykti į Lietuvą ir Europos Sąjungą be specialaus leidimo.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pateikti Seimui teisės aktus, reglamentuojančius, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsako ir tos valstybės juridiniai asmenys, kuriems būtų neleidžiama vykdyti veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsigyti ir turėti nekilnojamojo turto be specialaus vyriausybės leidimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyti apsvarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvos Respublikoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi priimti ar, jei būtina, pateikti Seimui teisės aktus, nustatančius, kad visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, iki šios rezoliucijos priėmimo datos Rusijoje vykdantys komercinę veiklą arba atstovaujantys Rusijos ar jų fizinių bei juridinių asmenų interesams Lietuvoje, turi per tris mėnesius užsiregistruoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau-Komisija) viešame specialiame registre ir nurodyti veiklos pobūdį, veiklos planus bei pagrindimą būtinumui tęsti savo veiklą. Komisija, esant būtinumui, teiktų rekomendacijas vyriausybei dėl tokių fizinių ar juridinių asmenų galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pateikti Seimui poziciją dėl teisinę pagalbą ir teisinius santykius su teroristine valstybe reglamentuojančių tarptautinių sutarčių eventualaus denonsavimo.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi pateikti Seimui teisės aktus, įtvirtinančius mechanizmą, kuris užtikrintų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kilusio dėl teroristinės valstybės veiksmų.
8. Sukurti teisinę aplinką, reglamentuojančią nacionalinių sankcijų nustatymo mechanizmą, patikslinant tarptautinių sankcijų įgyvendinimo mechanizmą ir įtvirtinti tarptautinių ir nacionalinių sankcijų privalomumą
9. Atsižvelgti į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento siūlymus stiprinti Lietuvoje vykdomą strateginių prekių eksporto kontrolę: griežtinti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuojamų prekių, deklaruojamų, kaip nepatenkančių į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, kontrolę; užtikrinti ekspertinio prekių įvertinimo priskiriant ES kontroliuojamų prekių sąrašui poreikį; nustatyti privalomos dvejopo naudojimo prekių tranzito licencijos reikalavimą.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen
Teikia:
Seimo nariai:
Raimundas Lopata
Laurynas Kasčiūnas
Andrius Mazuronis
Jonas Jarutis
Dovilė Šakalienė
Saulius Skvernelis
Lukas Savickas
Virgilijus Alekna
Valdas Rakutis
Arminas Lydeka
Vytautas Mitalas
Eugenijus Gentvilas
Romualdas Vaitkus
Edita Rudelienė
Ričardas Juška
Jonas Varkalys
Juozas Baublys
Jonas Pinskus