Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO NR. VIII-1227 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2024 m.                    d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą Nr. VIII-1227 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO IR KITŲ UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – padidinti visuomenės pasitikėjimą finansinėmis ir tvarumo ataskaitomis.

2. Šis įstatymas nustato  finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atlikimo reikalavimus, reguliuoja šių ir kitų užtikrinimo paslaugų atlikimą ir jų kokybės priežiūrą, taip pat auditorių, audito įmonių, nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų ir užtikrinimo specialistų priežiūrą.

3. Papildomi, nei nurodyti šiame įstatyme, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir su juo susiję reikalavimai nustatyti reglamente (ES) Nr. 537/2014.

4. Kai šio įstatymo normos taikomos ir finansinių ataskaitų rinkiniui, ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui, vartojama sąvoka „finansinės ataskaitos“. Auditoriams, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios audito įmonių veiklą.

5. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apskaitos profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės apskaitos specialistų federacijos Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai.

2. Audito įmonė – įmonė, turinti šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą audito įmonės pažymėjimą. Ši sąvoka vartojama, kai šio įstatymo normos taikomos ir viešojo, ir ne viešojo intereso įmonių audito įmonėms.

3. Audito tinklas – tam tikrų įmonių grupė, kuriai priklauso audito įmonė ir kitos bet kokios teisinės formos įmonės, kurios siekia bendradarbiauti ir kuriose yra aiškus pelno arba išlaidų pasiskirstymas arba bendra nuosavybė, kontrolė arba valdymas, bendra kokybės kontrolės politika ir procedūros, verslo strategija, tas pats prekių ženklas, ir (arba) kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.

4. Auditoriaus arba audito įmonės buveinės valstybė narė (toliau – buveinės valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje auditorius arba audito įmonė yra patvirtinti auditoriumi arba audito įmone pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

5. Auditoriaus arba audito įmonės priimančioji valstybė narė (toliau – priimančioji valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje patvirtinamas auditoriumi savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtintas auditorius arba kurioje pripažįstama audito įmone savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtinta audito įmonė.

6. Auditoriaus išvada – dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, be kitų privalomų dalykų, pareiškia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas.

7. Auditoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą ir siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą.

8. Auditorių, audito įmonių ir užtikrinimo specialistų viešoji priežiūra (toliau – viešoji priežiūra) – visuma priemonių, kurias taikydama kompetentinga institucija prižiūri auditorių, audito įmonių ir užtikrinimo specialistų veiklą, siekdama finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės ir patikimumo ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės ir patikimumo.

9. Auditorius – fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) finansinių ataskaitų auditą bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimą. Ši sąvoka vartojama, kai šio įstatymo normos taikomos viešojo ir ne viešojo intereso įmonių auditoriams.

10. Auditorius kontrolierius (toliau – kontrolierius) – auditorius arba kitos valstybės narės auditorius, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos patvirtintas atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūrą.

11. Audituojama įmonė – juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.

12. Finansinių ataskaitų auditas – užtikrinimo paslauga, kurią teikdami nepriklausomas auditorius ar audito įmonė atlieka įmonės finansinių ataskaitų patikrinimą ir pateikia auditoriaus išvadą.

13. Finansinių ataskaitų audito ataskaita – įstatymų ir reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją.

14. Finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai  – atliekant finansinių ataskaitų auditą parengti dokumentai, kuriuose aprašomos atliktos finansinių ataskaitų audito procedūros ir auditoriaus padarytos išvados, ir kiti surinkti dokumentai, auditoriaus laikomi tinkamais finansinių ataskaitų audito įrodymais.

15. Finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūra (toliau – užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūra) – auditoriaus kontrolieriaus atliekamas iš anksto suplanuotas ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybę.

16. Finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės tikrinimas (toliau – užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimas) – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos skiriamo tikrintojo  atliekamas iš anksto suplanuotas viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybę.

17. Finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimas (toliau – užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimas) – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės įvertinimas gavus informacijos dėl galimo netinkamo finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų kokybės.

18. Įmonių grupės auditorius (toliau – grupės auditorius) – auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir (arba) konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

19. Kita valstybė narė (toliau – valstybė narė) – Europos ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

20. Kitos valstybės narės audito įmonė (toliau – valstybės narės audito įmonė) – valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, patvirtinta audito įmone toje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų reikalavimus.

21. Kitos valstybės narės auditorius (toliau – valstybės narės auditorius) – fizinis asmuo, kuris auditoriumi patvirtintas tos valstybės narės kompetentingos institucijos.

22. Kompetentinga institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių, audito įmonių ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistų viešąją priežiūrą įstaiga, kitos valstybės narės institucija, Europos Komisijai nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija, kurioms pavesta atlikti auditorių, audito įmonių ir nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų viešąją priežiūrą ir (arba) kontroliuoti auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą, tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą.

23. Nepraktikuojantis asmuo – fizinis asmuo, kuris bent 3 pastaruosius metus iki savo dalyvavimo priimant sprendimus, susijusius su auditorių, audito įmonių ir užtikrinimo specialistų viešąja priežiūra, ir dalyvavimo priimant minėtus sprendimus metu tenkino visus šiuos reikalavimus:

1) neatliko finansinių ataskaitų audito ar tvarumo atskaitomybės užtikrinimo ir nedirbo audito įmonėje;

2) nebuvo audito įmonės dalyvis ir (arba) neturėjo įtakos audito įmonės valdymui;

3) nebuvo Lietuvos auditorių rūmų valdymo organo narys.

24. Nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėjas (toliau – nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas) – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas jų filialas, Lietuvos nacionalinės akreditavimo įstaigos pripažinti kompetentingais atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą ir turintys bent vieną darbuotoją tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistą.

25. Pagrindinis finansinių ataskaitų audito partneris (toliau – pagrindinis partneris) –finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius:

1) kurį audito įmonė skiria atsakingą už konkretaus finansinių ataskaitų audito atlikimą audito įmonės vardu ir kuris pasirašo auditoriaus išvadą arba

2) kuris pasirašo auditoriaus išvadą.

26. Pagrindinis tvarumo atskaitomybės užtikrinimo partneris – tvarumo atskaitomybės užtikrinimą atliekantis auditorius:

1) kurį audito įmonė skiria atsakingą už konkretų tvarumo atskaitomybės užtikrinimą audito įmonės vardu ir kuris pasirašo tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą arba

2) kuris pasirašo tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą.

27. Pažeidimo tyrimas – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių, užtikrinimo specialistų, kitų fizinių ar juridinių asmenų veiklos atitikties šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatoms įvertinimas, gavus informacijos apie galimą šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų nesilaikymą.

28. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros kokybės įvertinimas gavus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos arba teisėsaugos institucijos kreipimąsi dėl galimos netinkamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros.

29. Tarptautiniai audito standartai – Tarptautinės apskaitos specialistų federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai audito standartai, tarptautiniai kokybės valdymo standartai ir kiti su audito atlikimu susiję standartai.

30. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas – užtikrinimo paslauga, kurią teikdami nepriklausomas auditorius, audito įmonė arba nepriklausomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėjas atlieka tvarumo ataskaitų patikrinimą ir pateikia tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą.

31. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentai – atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą parengti dokumentai, kuriuose aprašomos atliktos tvarumo atskaitomybės užtikrinimo procedūros ir padarytos išvados, ir kiti surinkti dokumentai, laikomi tinkamais tvarumo atskaitomybės užtikrinimo įrodymais.

32. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialistas (toliau – užtikrinimo specialistas) – fizinis asmuo, atitinkantis šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir turintis teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.

33. Užsakovas  – įmonė arba juridinis ar fizinis asmuo, pasirenkantys arba parenkantys:

1) auditorių arba audito įmonę finansinių ataskaitų auditui ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimui atlikti ir (arba) sudarantys finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo sutartį;

2) nepriklausomą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėją tvarumo atskaitomybės užtikrinimui atlikti ir (arba) sudarantys tvarumo atskaitomybės užtikrinimo sutartį.

34. Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos – paslaugos, kurioms taikomi šie profesiniai standartai: Tarptautinės apskaitos specialistų federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai. 

35. Vadovaujamos pareigos – juridinio asmens valdymo ir priežiūros organų narių pareigos ir darbuotojų, turinčių viršesnius įgaliojimus duoti pavaldiems asmenims nurodymus, priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir veikla, pareigos.

36. Valstybės ne narės audito įmonė – bet kokios teisinės formos įmonė, kuri atlieka įmonės, įsteigtos valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išskyrus atvejus, kai įmonė yra patvirtinta audito įmone Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

37. Valstybės ne narės auditorius – fizinis asmuo, kuris atlieka įmonės, įsteigtos valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo yra patvirtintas auditoriumi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

38. Viešojo intereso įmonė – įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Viešojo intereso įmonė yra:

1) įmonė, kurios vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;

2) bankas ir Centrinė kredito unija;

3) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė;

4) finansų maklerio įmonė;

5) kolektyvinio investavimo subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme;

6) valdymo įmonė, kuri valdo bent vieną šios dalies 5 punkte nustatytą subjektą, profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija;

7) valstybės įmonė ir (ar) savivaldybės įmonė, kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurioms valstybė ir (arba) savivaldybė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį, kaip nurodyta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ir kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Valstybės ir (ar) savivaldybės įmonė, akcinė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurios atitinka ir šiame punkte, ir šios dalies 8 punkte nustatytus požymius, priskiriamos prie šios dalies 8 punkte nurodytų viešojo intereso įmonių;

8) geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paviršinių nuotekų tvarkytojas, energetikos įmonė, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir kurių ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 finansinius metus iš eilės viršija dydžius, nurodytus Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, ir kurių pajamos iš veiklos arba veiklų, kurių kainos yra valstybės reguliuojamos, sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų.

39. Viešojo intereso įmonių audito įmonė – audito įmonė, atliekanti viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

40. Viešojo intereso įmonių auditorius – auditorius, atliekantis viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

41. Kai šio įstatymo normos taikomos finansinių ataskaitų audito darbo dokumentams ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentams, vartojama sąvoka „darbo dokumentai“.

42. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.

3 straipsnis. Reikalavimas juridiniams asmenims atlikti finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą

1. Turi būti atliktas šių juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų auditas:

1)   viešojo intereso įmonių;

2) kitų nei viešojo intereso įmonės valstybės ir savivaldybės įmonių;

3) akcinių bendrovių;

4) uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė (viena iš akcininkų) yra valstybė ir (arba) savivaldybė;

5) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių asmenų, kurie privalo rengti finansines ataskaitas pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

2. Metinių finansinių ataskaitų auditas privalo būti atliktas tų juridinių asmenų, kurie tenkina bent vieną iš šių dviejų sąlygų:

1) ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

a) balanse nurodyto turto vertė – 2 500 000 eurų;

b) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4 500 000 eurų;

c) vidutinis metinis darbuotojų skaičius, apskaičiuotas kaip nurodyta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų;

2) gauta arba panaudota parama ir (arba) gautas finansavimas iš valstybės ir (arba) savivaldybės (-ių) biudžeto (-ų) per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 000 eurų.

3. Specialiuosiuose, juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose gali būti nustatytos papildomos sąlygos, kai turi būti atliekamas  finansinių ataskaitų auditas.

4. Įmonių, privalančių rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos privalo būti audituotos. 

5. Įmonių, pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalančių rengti tvarumo ataskaitas, turi būti atliktas tvarumo atskaitomybės užtikrinimas.

4 straipsnis. Asmenys, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą

1. Finansinių ataskaitų auditą šio įstatymo nustatyta tvarka gali atlikti:

1) auditorius;

2) audito įmonė.

2. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimą šio įstatymo nustatyta tvarka gali atlikti :

1) auditorius, turintis teisę atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;

2) audito įmonė, turinti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;

3) nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas.

3. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimą gali atlikti kitas auditorius arba audito įmonė, nei tie, kurie atliko finansinių ataskaitų auditą.

4. Atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, auditoriams ir audito įmonėms mutatis mutandis:

1) taikomi šio įstatymo 7–12 straipsniai, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6–8 dalis dėl ribojimų atlikti finansinių ataskaitų auditą;

2) taikomi šio įstatymo IX skyriuje nustatyti reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 52 straipsnio 4 ir 5 punktus dėl finansinių ataskaitų audito ataskaitos parengimo;

3) atliekantiems viešojo intereso įmonės tvarumo atskaitomybės užtikrinimą papildomai taikomas reglamento (ES) Nr. 537/2014 (toliau – Audito reglamentas) 7 straipsnis dėl veiksmų, kurių turi imtis įtarę arba nustatę pažeidimus.

5. Nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui ir jo darbuotojui užtikrinimo specialistui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus, taikomus auditoriams ir audito įmonėms atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą dėl:

1) profesinės etikos, nepriklausomumo ir objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų, darbo organizavimo ir įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų, atlyginimo už atliktą tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, kaip nustatyta šio įstatymo II skyriuje, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6–8 dalis ir 14 straipsnį;

2) pareigos draustis civilinės atsakomybės draudimu;

3) reikalavimų, taikomų atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą ir rengiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą, kaip nustatyta šio įstatymo VIII skyriuje;

4) teisių, pareigų ir atsakomybės atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, kaip nustatyta šio įstatymo IX skyriuje, išskyrus reikalavimus keliant profesinę kvalifikaciją;

5) užtikrinimo specialistų suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų, tikrinimų, tyrimų ir pažeidimo tyrimų, kaip nustatyta šio įstatymo XI-XIII skyriuose.

5 straipsnis. Reikalavimai finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atlikimui

1. Finansinių ataskaitų auditas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir tarptautiniais audito standartais. Kai Europos Komisija patvirtins tarptautinius audito standartus, bus taikomi Europos Komisijos patvirtinti tarptautiniai audito standartai.

2. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Europos Komisijos patvirtintais tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartais.

3. Finansinių ataskaitų audito rezultatai pateikiami auditoriaus išvadoje, o tvarumo atskaitomybės užtikrinimo – tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje.

4. Juridinio asmens dalyvių susirinkimas skiria ir atšaukia auditorių, audito įmonę arba nepriklausomą užtikrinimo paslaugų teikėją finansinių ataskaitų auditui ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimui atlikti.

6 straipsnis. Audito įmonės, nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo ir užsakovo santykiai

1. Užsakovas savo nuožiūra arba konkurso tvarka pasirenka arba parenka audito įmonę ir (arba) nepriklausomą užtikrinimo paslaugų teikėją, su kuriais pasirašo finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo sutartį.

2. Bet kokie asmenų susitarimai ar nurodymai, kuriais apribojama įmonės, besirenkančios finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą atliksiančią audito įmonę ir (arba) nepriklausomą užtikrinimo paslaugų teikėją, visuotinio dalyvių susirinkimo pasirinkimo galimybė rinktis tik iš tam tikrų audito įmonių ar nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų kategorijų arba sąrašų, laikomi niekiniais.

3. Finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo sutartis finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atlikimo laikotarpiu negali būti nutraukiama be pagrįstų priežasčių. Pagrįsta priežastimi šių sutarčių nutraukimui negali būti laikomas nuomonių išsiskyrimas dėl finansinių ataskaitų audito, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo procedūrų ir (arba) finansinės apskaitos.

4. Kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditas, dėl finansinių ataskaitų audito sutarties su audito įmone arba auditoriumi nutraukimo esant pagrindui į teismą gali kreiptis:

1) audituojamos įmonės dalyviai, kuriems priklauso 5 procentai arba daugiau balsavimo teisių ar kapitalo;

2) Įstaiga, Lietuvos bankas, valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už viešąją priežiūrą ir (arba) tokiomis laikomos pagal Audito reglamento 20 straipsnio 2 dalį.

5. Audituojama įmonė privalo audito įmonei ir (arba) nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui teikti visą finansinių ataskaitų auditui ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimui atlikti reikalingą teisingą informaciją ir sudaryti sąlygas atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

II SKYRIUS

PROFESINĖS ETIKOS, NEPRIKLAUSOMUMO, KONFIDENCIALUMO IR PROFESINĖS PASLAPTIES PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI

7 straipsnis. Profesinės etikos principų, profesinio skepticizmo požiūrio ir kitų reikalavimų auditoriams ir audito įmonėms taikymas

1. Audito įmonės ir auditoriai laikosi šių profesinės etikos principų:

1) nepriklausomumo ir objektyvumo – auditorius ir audito įmonė atlikti finansinių ataskaitų auditą gali tik būdami nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvaudami priimant joje sprendimus;

2) konfidencialumo ir profesinės paslapties – auditorius ir audito įmonė privalo laikyti paslaptyje užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės patikėtą informaciją ir jos neteikti tretiesiems asmenims, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių privalomą informacijos teikimą, nustatytus atvejus, nenaudoti užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės finansinių ataskaitų audito metu gautos informacijos audito įmonės ir (arba) trečiųjų asmenų interesams tenkinti;

3) sąžiningumo – visuose profesiniuose ir verslo santykiuose auditorius privalo būti doras;

4) profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo – auditorius privalo išlaikyti tokį profesinių žinių ir kompetencijos lygį, kuris užtikrintų kruopščiai teikiamas aukšto lygio profesines paslaugas, pagrįstas praktine patirtimi ir laikantis teisės aktų reikalavimų;

5) atsakomybės visuomenei – auditorius ir audito įmonė privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą, atsižvelgdami į tai, kad šio audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (įmonių dalyviai, investuotojai, priežiūros ir kitos valstybės institucijos, kredito įstaigos, darbdaviai, darbuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų profesinės etikos principų, auditorius ir audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, turi laikytis profesinio skepticizmo požiūrio, ypač tada, kai tikrina audituojamos įmonės vadovo ir (arba) už įmonės valdymą atsakingų asmenų prielaidas dėl tikrosios vertės, turto vertės sumažėjimo, atidėjinių ir būsimų pinigų srautų, kurios gali daryti poveikį įmonės galimybėms laikytis veiklos tęstinumo principo, ir pripažinti, kad gali būti reikšmingai iškraipyti faktai arba nustatomas elgesys, rodantis pažeidimus, įskaitant sukčiavimą ir klaidas, nors ankstesnė auditoriaus, audito įmonės patirtis rodo, kad audituojamos įmonės vadovas ir (arba) už įmonės valdymą atsakingi asmenys buvo dori ir sąžiningi.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodomas profesinis skepticizmas turi būti suprantamas kaip požiūris, kurio laikantis atsargiai vertinamos aplinkybės, galinčios rodyti, kad informacija gali būti reikšmingai iškraipyta dėl klaidų arba dėl sukčiavimo, ir kritiškai vertinami finansinių ataskaitų audito įrodymai.

4. Be šiame straipsnyje nurodytų profesinės etikos principų ir profesinio skepticizmo požiūrio, auditorius ir audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, turi laikytis auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų.

5. Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarką, kokie asmenys laikomi galinčiais daryti tiesioginį ar netiesioginį, lemiamą poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, taip pat auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus nustato auditorių, audito įmonių ir užtikrinimo specialistų viešąją priežiūrą Vyriausybės įgaliota atlikti įstaiga (toliau – Įstaiga), suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

8 straipsnis. Nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymas auditoriams ir audito įmonėms

1. Atlikdami finansinių ataskaitų auditą, auditorius ir audito įmonė, taip pat bet kuris fizinis asmuo, galintis daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, turi būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvauti audituojamai įmonei priimant sprendimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys turi būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu ir laikotarpiais, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.

3. Audito įmonės ir (arba) audito tinklo, kuriam ji priklauso, vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos nariai, dalyviai neturi veikti finansinių ataskaitų audito atlikimo taip, kad tai galėtų pakenkti pagrindinio partnerio nepriklausomumui ir objektyvumui.

4. Finansinių ataskaitų auditą atliekantys auditorius ir audito įmonė turi imtis apsaugos priemonių, kuriomis užtikrintų, kad atliekant šį auditą jų nepriklausomumo nepaveiktų jokie esami arba galimi interesų konfliktai, verslo arba kiti tiesioginiai ar netiesioginiai santykiai tarp auditoriaus arba audito įmonės ir audito tinklo, kuriam priklauso (jeigu priklauso) audito įmonė, vadovų, auditorių, darbuotojų, bet kurių kitų fizinių asmenų, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias kontroliuoja auditorius arba audito įmonė, arba bet kurio kito tiesiogiai arba netiesiogiai su auditoriumi arba audito įmone susijusio asmens, galinčio daryti lemiamą poveikį (toliau – apsaugos priemonės).

5. Vertinant nepriklausomumą nuo audituojamos įmonės, aplinkybėmis, keliančiomis grėsmę viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės nepriklausomumui, nelaikomas paslaugų, nurodytų Audito reglamento 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkto i, iv–vii papunkčiuose, kai laikomasi reikalavimų, nustatytų Audito reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, teikimas audituojamai įmonei.

6. Pagrindinis partneris, jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, negali atlikti tos pačios įmonės finansinių ataskaitų audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės.

7. Audito įmonėms atliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, ilgiausias finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas yra 10 metų.

8. Trumpiausias finansinių ataskaitų audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas, vadovaujantis Audito reglamento 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai.

9. Auditorius ir (arba) audito įmonė darbo dokumentuose nurodo reikšmingas grėsmes auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui ir apsaugos priemones, kurių auditorius ir (arba) audito įmonė ėmėsi, siekdami išvengti tų grėsmių. Jeigu taikomos apsaugos priemonės nepadeda išvengti grėsmės nepriklausomumui, auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti finansinių ataskaitų audito.

9 straipsnis. Auditorių, buvusių auditorių arba audito įmonių darbuotojų arba dalyvių įdarbinimas audituotose įmonėse

1. Auditorius arba pagrindinis partneris nepasibaigus vienų metų, o kai atliekamas viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditas, – 2 metų laikotarpiui nuo to laiko, kai baigia konkretaus audito atlikimą arba yra atšaukiamas iš konkretaus audito atlikimo, negali:

1)  eiti vadovaujamų pareigų audituotoje įmonėje;

2) tapti audituotos įmonės audito komiteto, o jeigu tokio komiteto nėra, – organo, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, nariu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, keliami grupės auditoriui ir reikšmingų patronuojamųjų įmonių pagrindiniam partneriui (pagrindiniams partneriams).

3. Kitiems audito įmonių darbuotojams, dalyviams ir pagrindiniams partneriams, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat kitiems asmenims, kurių paslaugomis auditorius, pagrindinis partneris arba audito įmonė naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja, jeigu tie asmenys yra patvirtinti auditoriais, taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, jeigu nėra praėję vieni metai nuo to laiko, kai jie tiesiogiai dalyvavo atliekant finansinių ataskaitų auditą.

4. Įmonių grupei priklausanti patronuojamoji įmonė yra reikšminga įmonių grupės požiūriu, jeigu jos turtas finansinių metų pabaigoje viršija 5 procentus patronuojančiosios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus viršija 5 procentus patronuojančiosios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį.

10 straipsnis. Pasirengimas atlikti finansinių ataskaitų auditą ir grėsmių nepriklausomumui įvertinimas

1. Prieš sutikdami atlikti arba tęsti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų auditą, auditorius ir audito įmonė turi įvertinti ir darbo dokumentuose nurodyti, ar:

1) jie atitinka reikalavimus, susijusius su nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymu;

2) esama grėsmių jų nepriklausomumui ir ar pritaikytos apsaugos priemonės toms grėsmėms sumažinti;

3) turi kompetentingų darbuotojų, laiko ir išteklių, kad tinkamai atliktų finansinių ataskaitų auditą.

2. Audito įmonė taip pat turi patikrinti ir darbo dokumentuose nurodyti, ar pagrindinis partneris ar pagrindinis tvarumo atskaitomybės užtikrinimo partneris yra patvirtintas auditoriumi.

11 straipsnis. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas auditoriams ir audito įmonėms

1. Auditorius ar audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, laikosi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo ir turi suteikti finansinių ataskaitų audito atlikimą perimančiam auditoriui ir audito įmonei visą aktualią informaciją apie audituojamą įmonę ir paskutinį atliktą tos įmonės finansinių ataskaitų auditą kai finansinių ataskaitų auditą atliekantys arba atlikę auditorius ar audito įmonė pakeičiami kitu auditoriumi ar audito įmone.

2. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas nepažeidžiamas, kai:

1) finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė atlieka įmonės, priklausančios įmonių grupei, kurios patronuojančioji įmonė yra valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą ir auditorius arba audito įmonė perduoda darbo dokumentus apie atliktą audito darbą grupės auditoriui, kuris yra valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, jeigu tie darbo dokumentai yra reikalingi patronuojančiosios įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui atlikti;

2) finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonės, valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje išleidusios vertybinius popierius arba priklausančios įmonių grupei, kuri konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengia valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą, atitinkamoms valstybių narių arba valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms perduoda darbo dokumentus arba kitus turimus su tos įmonės finansinių ataskaitų auditu susijusius dokumentus šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą

1. Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą turi būti toks, kad auditas būtų atliekamas vadovaujantis profesinės etikos principais ir tarptautinių audito standartų reikalavimais.

2. Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą turi būti nustatytas finansinių ataskaitų audito sutartyje ir joje negali būti nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos, galinčios turėti įtakos atlyginimo už finansinių ataskaitų audito atlikimą dydžiui.

3. Atlyginimui už finansinių ataskaitų audito atlikimą negali turėti įtakos užmokestis už tos pačios audito įmonės audituojamai įmonei suteiktas paslaugas verčiantis kita veikla.

13 straipsnis. Nepriklausomumo reikalavimai auditoriams ir audito įmonėms atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą

1. Auditoriui arba audito įmonei, atliekantiems viešojo intereso įmonės tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, ar bet kuriam audito tinklo, kuriam priklauso auditorius arba audito įmonė, nariui draudžiama viešojo intereso įmonei, kurios tvarumo atskaitomybės užtikrinimas turi būti atliktas, jos patronuojančiajai arba kontroliuojamoms įmonėms valstybėse narėse tiesiogiai arba netiesiogiai teikti ne audito paslaugas, nurodytas Audito reglamento 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b ir c punktuose ir e–k punktuose (toliau šiame straipsnyje – ne audito paslaugos):

1) nuo tvarumo atskaitomybės užtikrinimo pradžios iki tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados paskelbimo datos ir

2) finansiniais metais, einančiais prieš šios dalies 1 punkte nurodytą laikotarpį, kai teikiamos Audito reglamento 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos e punkte nurodytos paslaugos.

2. Kai auditorius arba audito įmonė atlieka viešojo intereso įmonės tvarumo atskaitomybės užtikrinimą arba kai priklauso audito tinklui, bet kuris šio tinklo narys gali teikti kitas, nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas, ne audito paslaugas viešojo intereso įmonei, kurios tvarumo atskaitomybės užtikrinimas turi būti atliktas, jos patronuojančiajai arba kontroliuojamoms įmonėms.

3. Jeigu audito tinklo, kuriam priklauso viešojo intereso įmonės tvarumo atskaitomybės užtikrinimą atliekantis auditorius arba audito įmonė, narys teikia ne audito paslaugas valstybėje ne narėje įsteigtai įmonei, kontroliuojamai viešojo intereso įmonės, kurios tvarumo atskaitomybės užtikinimas atliekamas, auditorius arba audito įmonė įvertina, ar toks audito tinklo nario paslaugų teikimas neturės poveikio jų nepriklausomumui. Jeigu poveikis jų nepriklausomumui atsiranda, auditorius arba audito įmonė imasi apsaugos priemonių, kad sumažintų grėsmę dėl ne audito paslaugų teikimo valstybėje ne narėje. Auditorius arba audito įmonė gali toliau atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą tik tokiu atveju, jeigu vadovaudamiesi šio įstatymo 9 straipsniu gali pagrįsti, kad ne audito paslaugų teikimas neturės poveikio jų profesiniam sprendimui ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadai.

14 straipsnis. Pareiga laikytis nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų asmenims, atliekantiems viešąją priežiūrą

1. Nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atlikdami viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės užtikrinimą, tyrimą ar pažeidimo tyrimą, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą privalo laikytis šie asmenys:

1) Įstaigos darbuotojai;

2) Audito priežiūros komiteto nariai;

3) kontrolieriai;

4) vadovaujantis šiuo įstatymu pasitelkiami ekspertai (specialistai);

5) Auditorių rūmų nariai ir darbuotojai, atliekantys veiksmus, susijusius su finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės priežiūra.

2. Įstaiga nustato nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimus, taikomus Įstaigos darbuotojams, Audito priežiūros komiteto nariams, kontrolieriams ir ekspertams (specialistams), taip pat konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimus buvusiems Įstaigos darbuotojams.

3. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimus, taikomus Auditorių rūmų nariams ir darbuotojams.

4. Šiame įstatyme konfidencialia informacija laikomi duomenys arba informacija, kurie sužinomi naudojantis teisėmis ir (arba) atliekant funkcijas, jeigu tokie duomenys arba informacija sudaro įstatymų saugomą paslaptį arba buvo gauti iš darbo dokumentų.

5. Įstaigos darbuotojai ir Audito priežiūros komiteto nariai negali naudoti konfidencialios informacijos, įskaitant gautą iš kitų valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų, kitais tikslais, negu nustatyta šiame įstatyme.

III SKYRIUS

AUDITORIAUS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR PANAIKINIMAS

15 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo išdavimo reikalavimai

Auditoriaus pažymėjimas išduodamas asmeniui, jeigu jis:

1) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

2) yra nepriekaištingos reputacijos;

3) audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje atliko auditoriaus padėjėjo praktiką ne trumpiau kaip 3 metus ir jeigu prašymo išduoti auditoriaus pažymėjimą pateikimo metu auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje buvo atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;

4) yra išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus per ne ilgesnį kaip 7 metų laikotarpį nuo pirmo kvalifikacinio egzamino išlaikymo (įskaitymo) dienos;

5) davė auditoriaus priesaiką ir tapo Auditorių rūmų nariu.

16 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;

3) buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo 3 metai;

4) pažeidė nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, jeigu pagal teisės aktus asmeniui toks reikalavimas taikomas, dėl to turėjo nutraukti vykdomą veiklą ir po tokio veiklos nutraukimo nepraėjo 3 metai;

5) buvo audito įmonės, kuriai buvo panaikintas audito įmonės pažymėjimo galiojimas, vadovas tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas, ir nuo to momento nepraėjo 3 metai. Šis punktas netaikomas, jeigu audito įmonei audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas:

a) šio audito įmonės prašymu arba

b) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti audito įmonei bankroto bylą ar yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka arba audito įmonė likviduojama;

6) pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir jam buvo paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ir nuo šios poveikio priemonės paskyrimo dienos nepraėjo 5 metai.

17 straipsnis. Auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje

1. Auditoriaus padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje ir bent 2 metus vadovaujant auditoriui ir (arba) valstybės narės auditoriui, kurie turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai ir neturi galiojančių poveikio priemonių iki jų paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos.

2. Auditoriaus padėjėjų sąrašą tvarko Auditorių rūmai.

3. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką.

18 straipsnis. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai

1. Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia Auditorių rūmai.

2. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga:

1) nustato kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo tvarką;

2) tvirtina mokesčio už kvalifikacinius auditoriaus egzaminus dydį.

3. Auditorių rūmai savo nustatyta ir su Įstaiga suderinta tvarka įvertina asmens atitiktį šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams ir priima sprendimą leisti (neleisti) laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus.

4. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų – komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, finansinių ataskaitų audito, apskaitos ir (arba) finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Finansų ministerija, 3 narius auditorius – Auditorių rūmai. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus jo kadencijai. Egzaminų komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus jo kadencijai, apie tai informavęs jį skyrusią instituciją.

5. Egzaminų komisija tvirtina:

1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų programas;

2) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis ir jų vertinimo metodiką;

3) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų rezultatus.

6. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, į kurių užduotis įtraukiami šio straipsnio 8 ir 9 dalyse išvardytų sričių klausimai, sąrašą Auditorių rūmų teikimu tvirtina Įstaiga. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis pagal Egzaminų komisijos patvirtintas programas rengia Auditorių rūmai.

7. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai turi būti rengiami taip, kad juos išlaikę asmenys turėtų reikiamų teorinių žinių, reikalingų finansinių ataskaitų auditui atlikti, ir sugebėtų tas žinias pritaikyti atlikdami finansinių ataskaitų auditą. Bent dalis šio egzamino turi būti laikoma raštu.

8. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu tikrinamos teorinės šių sričių žinios:

1) finansinės apskaitos teorijos ir principų;

2) finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų;

3) tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų;

4) finansų analizės;

5) išlaidų ir vadybos apskaitos;

6) rizikos valdymo ir vidaus kontrolės;

7) finansinių ataskaitų audito ir profesinių įgūdžių;

8) finansinių ataskaitų auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų;

9) tarptautinių audito standartų, profesinių standartų;

10) profesinės etikos principų.

9. Be šio straipsnio 8 dalyje išvardytų sričių teorinių žinių, kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės šių sričių žinios tiek, kiek jos susijusios su finansinių ataskaitų auditu:

1) įmonių teisės, nemokumo teisės;

2) mokesčių teisės;

3) civilinės ir komercinės teisės;

4) socialinės apsaugos teisės ir darbo teisės;

5) informacinių technologijų;

6) verslo vadybos, bendrosios ir finansų ekonomikos;

7) matematikos ir statistikos;

8) įmonių finansų valdymo principų.

10. Asmens, siekiančio gauti auditoriaus pažymėjimą, žinios iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir iš šio straipsnio 9 dalies 5–8 punktuose išvardytų sričių (visų ar bet kurios iš jų) gali būti netikrinamos, jeigu asmuo yra teigiamai išlaikęs (egzamino įvertinimas – „puikiai“, „labai gerai“, „gerai“ arba „vidutiniškai“) šių sričių teorinių žinių egzaminus pagal universitetinių studijų programas. Tokiu atveju asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą, turi pateikti Auditorių rūmams prašymą netikrinti jo žinių iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose nurodytų sričių ir įrodymus, kad šių sričių teorinių žinių programos aukštojoje mokykloje atitiko Egzaminų komisijos patvirtintas atitinkamas programas, taip pat egzaminų išlaikymo įrodymus. Auditorių rūmai priima sprendimą netikrinti žinių iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių.

11. Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.

19 straipsnis. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminas

1. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminas laikomas, kai siekiama įgyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.

2. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzamino metu tikrinamos teorinės šių sričių žinios:

1) tvarumo atskaitomybei ir konsoliduotajai tvarumo atskaitomybei taikomų teisinių reikalavimų ir standartų;

2) tvarumo duomenų analizės;

3) su tvarumo klausimais susijusių išsamaus patikrinimo procesų;

4) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartų.

3. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 18 straipsnio nuostatos, išskyrus 18 straipsnio 8–10 dalis.

20 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo išdavimo tvarka

1. Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą dėl auditoriaus pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) asmeniui.

2. Asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasis į Auditorių rūmus pateikia Auditorių rūmams:

1) prašymą išduoti auditoriaus pažymėjimą, kuriame, be kita ko, turi būti sutikimas tapti Auditorių rūmų nariu;

2) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 15 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems reikalavimams.

3. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą išduoti auditoriaus pažymėjimą, apie tai informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu, pakviečia asmenį duoti auditoriaus priesaiką ir atsiimti pažymėjimą. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą neišduoti auditoriaus pažymėjimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo auditoriaus pažymėjimo neišdavimo priežastį (priežastis).

4. Auditoriaus priesaikos žodžiai:

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, Apskaitos profesionalų etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (objektyvi) ir nepriklausomas (nepriklausoma), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją.“

5. Auditoriaus priesaiką išklauso (priima) Auditorių rūmų prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.

6. Asmuo, davęs auditoriaus priesaiką ir tapęs Auditorių rūmų nariu, gauna auditoriaus pažymėjimą ir yra įtraukiamas į auditorių sąrašą.

7. Gavęs auditoriaus pažymėjimą asmuo gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi.

21 straipsnis. Auditoriaus teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą

1.  Auditoriui suteikiama teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, jeigu auditorius, kuriam išduotas auditoriaus pažymėjimas, tenkina šiuos reikalavimus:

1) yra išlaikęs tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą;

2) yra atlikęs ne mažiau kaip 8 mėnesių praktiką, susijusią su tvarumo atskaitomybės užtikrinimu arba kitomis su tvarumo atskaitomybe susijusiomis paslaugomis.

2. Kai siekiama įgyti teisę vykdyti finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklas, 8 mėnesių praktika, susijusi su tvarumo atskaitomybės užtikrinimu arba kitomis su tvarumo atskaitomybe susijusiomis paslaugomis, įskaičiuojama į 3 metų auditoriaus padėjėjo praktiką ir turi būti atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teisės atlikti tvarumo atskaitomybės užtikrinimą suteikimo dienos.

3. Jei auditorius, kuriam išduotas auditoriaus pažymėjimas, įgyja teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, tai nurodoma auditoriaus pažymėjime.

4. Auditorius įgyja teisę  vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą nuo informacijos apie teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą paskelbimo auditorių sąraše dienos.

22 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) ne viešojo intereso įmonių auditoriams nesudarius sąlygų atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros;

2) auditoriui nepateikus šiame įstatyme nustatytų duomenų auditorių sąrašui ir (arba) paaiškėjus, kad pateikti duomenys yra neteisingi;

3) rašytiniu auditoriaus prašymu;

4) auditoriui paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

2. Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) viešojo intereso įmonės auditoriui nesudarius sąlygų atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimo;

2) auditoriui nesudarius sąlygų atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo;

3) skyrus poveikio priemonę sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimą, iki pasibaigs nustatytas terminas, arba iki bus pakartotinai išlaikytas (išlaikyti) nurodytas (nurodyti) egzaminas (egzaminai) per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį.

3. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais sustabdomas auditoriui neįvykdžius pavedimų – per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nepateikus reikalingų ir (arba) teisingų duomenų auditoriui sąrašui, nesudarius sąlygų atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros, tikrinimo arba tyrimo ar pažeidimo tyrimo (toliau šiame ir IV skyriuje – pavedimai). Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą pavedimui įvykdyti nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos.

4. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas apriboja auditoriaus teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu, tačiau jam galioja pareiga kelti profesinę kvalifikaciją.

5. Priėmus sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.

6. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas atnaujinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kai panaikinamos priežastys, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir auditorius sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams pateikia rašytinį prašymą atnaujinti sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimą.

7. Įstaiga arba Auditorių rūmai, sustabdę auditoriaus pažymėjimo galiojimą ar atnaujinę auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja auditorių raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

8. Sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

9. Įstaiga, sustabdžiusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir atnaujinusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

23 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) jeigu auditorius nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo;

2) jeigu auditorius pašalintas iš Auditorių rūmų narių;

3) kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

4) paaiškėjus, kad auditoriaus pažymėjimui gauti buvo pateikti suklastoti duomenys ir (ar) informacija;

5) rašytiniu auditoriaus prašymu;

6) auditoriui mirus;

7) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo auditoriui paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

2. Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

2) auditoriui pakartotinai neišlaikius nurodyto (nurodytų) egzamino (egzaminų) ilgiau kaip per 3 metus nuo tokio nurodymo davimo dienos;

3) skyrus poveikio priemonę panaikinti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą.

3. Sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

4. Įstaiga arba Auditorių rūmai, panaikinę auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja auditorių raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

5. Įstaiga, panaikinusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

6. Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą, asmuo išbraukiamas iš auditorių sąrašo įsigaliojus sprendimui dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir auditorius netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

7. Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 5 ir 6 punktus, ir 2 dalyje nustatytais atvejais, asmuo gali pakartotinai laikyti šiame įstatyme nurodytus kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą arba žinių patikrinimo egzaminus ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus asmuo kreipiasi į Auditorių rūmus dėl naujo auditoriaus pažymėjimo gavimo.

8. Jeigu auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas asmeniui, patvirtintam auditoriumi priimančiojoje valstybėje narėje, apie šį faktą ir priežastis Įstaiga praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.

24 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą valstybių narių auditoriams, išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas

1. Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išdavimo (neišdavimo) valstybių narių auditoriams, kuriuos patvirtino auditoriais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, ir informuoja Auditorių rūmus apie priimtus sprendimus.

2. Valstybių narių auditoriams, kuriems teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išduodamas pateikus buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą toje valstybėje narėje ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus.

3. Žinių patikrinimo egzaminai Įstaigos nustatyta tvarka laikomi valstybine kalba iš sričių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 2 ir 8 punktuose, 9 dalies 1–4 punktuose ir 19 straipsnio 2 dalyje.

4. Kai valstybės narės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, ir jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.

5. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, galiojimas valstybės narės auditoriui sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat tuo atveju, jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

25 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą valstybių ne narių auditoriams, išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas

1. Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išdavimo (neišdavimo) valstybių ne narių auditoriams ir savo nustatyta tvarka informuoja Auditorių rūmus apie priimtus sprendimus.

2. Valstybių ne narių auditoriams pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išduodamas pateikus valstybės ne narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma, kad valstybės ne narės auditorius tenkina reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems šio įstatymo 15 straipsnio 1–4 punktuose, 16 straipsnyje, 18 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 19 straipsnio 2 dalyje, ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybės ne narės auditoriui teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą suteikta valstybėje narėje, valstybės ne narės auditoriui pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išduodamas išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje.

3. Kai valstybės ne narės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, ir jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.

4. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, galiojimas valstybės ne narės auditoriui sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat kai valstybės ne narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti auditą, sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

IV SKYRIUS

AUDITO ĮMONĖS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR PANAIKINIMAS

26 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo išdavimo reikalavimai

Audito įmonės pažymėjimas išduodamas įmonei, jeigu ji:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) yra apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę šio įstatymo nustatyta tvarka;

3) yra įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ir jos buveinė yra Lietuvos Respublikoje;

4) tenkina šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

27 straipsnis. Audito įmonės

1. Audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip 3/4 balsavimo teisių, turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai, ir (arba) audito įmonės, ir (arba) valstybių narių audito įmonės. Jeigu audito įmonė yra individuali įmonė, jos savininkas turi būti auditorius.

2. Audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius.

3. Jeigu audito įmonėje yra sudaroma valdyba, daugiau kaip pusė valdybos narių turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai. Jeigu valdyba sudaroma iš dviejų narių, vienas iš jų turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius.

4. Audito įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais, kurie nėra auditoriai, negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir kurių teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

5. Valstybių narių audito įmonėms, gavusioms pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme audito įmonėms nustatyti reikalavimai.

28 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija

Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką ir jos teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat jeigu audito įmonei buvo paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ir nuo šios poveikio priemonės paskyrimo nepraėjo 5 metai.

29 straipsnis. Audito įmonių civilinės atsakomybės draudimas

1. Audito įmonė privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir vadovaujantis Audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašu, kurį parengia ir, suderinęs su Įstaiga, patvirtina Lietuvos bankas. Audito įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimo draudėjas yra audito įmonė arba įmonė, nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje.

2. Jeigu audito įmonė atlieka finansinių ataskaitų auditą užtikrinimą ne viešojo intereso įmonėse, metinė profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant finansinių ataskaitų auditą ne viešojo intereso įmonėse.

3. Jeigu audito įmonė atlieka finansinių ataskaitų auditą viešojo intereso įmonėse, profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant finansinių ataskaitų auditą viešojo intereso įmonėse ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

4. Jeigu audito įmonė atlieka tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

5. Audito įmonė privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu visą laikotarpį, kuriuo audito įmonė šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyta į audito įmonių sąrašą ir audito įmonės pažymėjimo galiojimas nėra sustabdytas.

30 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo išdavimo tvarka

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) ir išduoda audito įmonės pažymėjimą įmonei.

2. Įmonė, siekianti gauti audito įmonės pažymėjimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasi į Auditorių rūmus pateikia Auditorių rūmams:

1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nustatyti duomenys;

2) dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įmonė yra apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę.

3. Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo (neišdavimo).

4. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo neišdavimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo audito įmonės pažymėjimo neišdavimo priežastį (priežastis).

5. Kai įmonė gauna audito įmonės pažymėjimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, įtraukiama į audito įmonių sąrašą, ji gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir laikoma, kad ji yra patvirtinta audito įmone.

31 straipsnis. Audito įmonės teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą

1. Audito įmonė turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, jeigu audito įmonės bent vienas auditorius, dirbantis audito įmonėje arba esantis audito įmonės vadovu arba dalyviu, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.

2. Jei audito įmonė įgyja teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, tai nurodoma audito įmonės pažymėjime.3. Audito įmonė  įgyja teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą nuo informacijos apie teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą paskelbimo audito įmonių sąraše dienos.

32 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) jeigu audito įmonė nesudaro sąlygų atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros;

2) jeigu audito įmonė laiku nesumoka šiame įstatyme nustatytų audito įmonės atskaitymų;

3) jeigu audito įmonė nepateikia Auditorių rūmams audito įmonių sąrašui tvarkyti nustatytų duomenų ir (arba) informacijos apie pardavimo grynąsias pajamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;

4) jeigu audito įmonė neatitinka šio įstatymo 27 ir (arba) 29 straipsniuose nustatytų reikalavimų;

5) rašytiniu audito įmonės prašymu;

6) audito įmonei paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

2. Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) jeigu audito įmonė nepateikia Įstaigai informacijos apie pardavimo grynąsias pajamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;

2) jeigu viešojo intereso įmonių audito įmonė nesudaro sąlygų atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimo;

3) jeigu audito įmonė nesudaro sąlygų atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimo arba pažeidimo tyrimo;

4) atlikus audito įmonės atliktų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą ir skyrus poveikio priemonę sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, iki pasibaigs nustatytas terminas.

3. Audito įmonės pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais sustabdomas audito įmonei per pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą neįvykdžius pavedimų. Pranešimą apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, kuriame nustatomas terminas pavedimams įvykdyti, raštu arba elektroninėmis priemonėmis audito įmonei teikia Auditorių rūmai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais ir Įstaiga šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais.

4. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas apriboja audito įmonės teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu. Jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas audito įmonei atliekant finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, audito įmonė nedelsdama apie tai turi pranešti audituojamai įmonei ir užsakovui ir (arba) įmonei, kurios tvarumo atskaitomybės užtikrinimas atliekamas.

5. Priėmus sprendimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, nustatomas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.

6. Audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kai panaikinamos priežastys, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir audito įmonė pateikia rašytinį prašymą sprendimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą.

7. Audito įmonei, kurios audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas Auditorių rūmų sprendimu audito įmonės prašymu, pateikus Auditorių rūmams prašymą atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, jeigu audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisių, su tuo sutinka, audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas.

8. Apie Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimą sustabdyti, atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą audito įmonė informuojama raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

9. Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

10. Įstaiga, sustabdžiusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą ir atnaujinusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

33 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimas

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) jeigu audito įmonė nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

2) kai per nustatytą terminą audito įmonė neįvykdo pavedimų, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

3) rašytiniu audito įmonės prašymu;

4) jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti audito įmonei bankroto bylą ar yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka arba audito įmonė likviduojama;

5) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo audito įmonei paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

2. Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) kai per nustatytą terminą audito įmonė neįvykdo pavedimų, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

2) atlikus audito įmonės atliktų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą ir skyrus poveikio priemonę panaikinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą.

3. Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais priimtame sprendime nurodytos dienos.

4. Įstaiga arba Auditorių rūmai, panaikinę audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja audito įmonę raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

5. Įstaiga, panaikinusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo priėmimo dienos.

6. Įsigaliojus sprendimui dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo, audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo sprendimo įsigaliojimo dieną ir netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

7. Panaikinus audito įmonės pažymėjimo galiojimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nustatytais atvejais, įmonė kreiptis į Auditorių rūmus dėl naujo audito įmonės pažymėjimo gavimo gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.

8. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais atvejais panaikinus audito įmonės pažymėjimo galiojimą, įmonė gali pakartotinai kreiptis dėl audito įmonės pažymėjimo gavimo, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas.

9. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju audito įmonė per 3 mėnesius nuo sprendimo – teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimo priimto nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka – dienos turi baigti vykdyti, pakeisti arba nutraukti sutartis dėl finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atlikimo, sudarytas iki sprendimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja kitą dieną praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo dienos.

10. Jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas panaikintas audito įmonei, pripažįstamai audito įmone priimančiojoje valstybėje narėje, apie šį faktą ir priežastis Įstaiga praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai (kompetentingoms) institucijai (institucijoms).

34 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą valstybių narių audito įmonėms išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas

1. Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimų, suteikiančių teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išdavimo valstybių narių audito įmonėms, kurias patvirtino audito įmonėmis buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, ir apie tai informuoja Auditorių rūmus.

2. Valstybėje narėje patvirtinta audito įmonė turi teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jos pagrindinis partneris atitinka šio įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir turi auditoriaus pažymėjimą arba pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, išduotą šio įstatymo 20 ar 24 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Kai valstybės narės audito įmonė gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir įtraukiama į audito įmonių sąrašą, ji gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą ir yra laikoma pripažinta audito įmone, jai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios audito įmonių veiklą. Įstaiga informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją apie audito įmonę, kuriai išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

4. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, galiojimas valstybės narės audito įmonei sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat kai valstybės ne narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

V SKYRIUS

AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ SĄRAŠAI

35 straipsnis. Auditorių sąrašas ir auditorių teikiama informacija

1. Auditorių rūmai į auditorių sąrašą įrašo:

1) auditorius, kuriems išduoti auditoriaus pažymėjimai;

2) valstybių narių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;

3) valstybių ne narių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;

4) pateikusius kreipimąsi dėl įrašymo į auditorių sąrašą valstybių ne narių auditorius, atlikusius valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą.

2. Auditorių sąraše turi būti kaupiami duomenys apie auditorių:

1) vardas, pavardė, registracijos numeris, auditoriaus pažymėjimo numeris;

2) audito įmonės (įmonių), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės (įmonių) pažymėjimo (pažymėjimų) numeris (numeriai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai), elektroninio pašto adresas (adresai) (jeigu jis (jie) yra), telefono (telefonų), fakso (faksų) (jeigu jis (jie) yra) numeris (numeriai) ir interneto svetainės (svetainių) (jeigu ji (jos) yra) adresas (adresai);

3) jeigu auditorius yra audito įmonės (įmonių) dalyvis, – audito įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės (įmonių) pažymėjimo numeris (numeriai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai), telefono (telefonų), fakso (faksų) (jeigu jis (jie) yra) numeris (numeriai) ir interneto svetainės (svetainių) (jeigu ji (jos) yra) adresas (adresai);

4) informacija, ar auditoriui suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;

5) jeigu auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia, pagrindas ir dokumento, kuriuo įforminamas Įstaigos sprendimas sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, numeris ir data;

6) jeigu valstybės narės arba valstybės ne narės kompetentingos institucijos patvirtino jį valstybės narės auditoriumi arba valstybės ne narės auditoriumi ir (arba) yra suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, – priimančiosios valstybės narės arba valstybės ne narės kompetentingos (kompetentingų) institucijos (institucijų) pavadinimas (pavadinimai), registracijos numeris (numeriai) ir kita informacija apie tokį registravimą;

7) galiojantys ir ginčijami nurodymai ir poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Įstaigos sprendimo skirti nurodymą ar poveikio priemonę numeris ir data, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę. Kai nurodoma informacija apie šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, kartu nurodomas ir poveikio priemonės skyrimo pagrindas.

3. Auditorius turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose nurodytą informaciją, pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Įstaiga nustato informacijos dėl auditoriaus atliktų viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditų pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką. Auditorių rūmai nustato informacijos apie kitą (kitas) nei audito įmonė (įmonės) įmonę (įmones), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pateikimo Auditorių rūmams tvarką. Auditoriaus teikiama informacija turi būti jo pasirašyta asmeniškai arba 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, ir Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Auditorių rūmai, gavę informaciją apie pasikeitusius auditorių sąrašo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos juos pakeičia.

5. Auditorių rūmai nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam auditorių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarką.

36 straipsnis. Valstybės ne narės auditorių įrašymas į auditorių sąrašą

1. Valstybės ne narės auditoriai, atlikę valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos,  kartu su auditoriaus išvada ir (arba) tvarumo ataskaita su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į auditorių sąrašą.

2. Įstaiga, gavusi kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės auditorių į auditorių sąrašą, savo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šį auditorių įtraukia į auditorių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į auditorių sąrašą valstybės ne narės auditorių informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.

3. Auditorių sąraše turi būti nurodoma, ar šiame straipsnyje nurodyti valstybės ne narės auditoriai turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.

4. Iki valstybės ne narės auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą jo pateikta auditoriaus išvada neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje.

37 straipsnis. Audito įmonių sąrašas ir audito įmonių teikiama informacija

1. Auditorių rūmai į audito įmonių sąrašą įrašo:

1) audito įmones, kurioms išduoti audito įmonės pažymėjimai;

2) valstybių narių audito įmones, kurioms išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;

3) pateikusias kreipimąsi dėl įrašymo į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmones, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą.

2. Audito įmonių sąraše kaupiami šie duomenys apie audito įmonę:

1) įmonės pavadinimas, buveinė (adresas), kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris, nurodant, ar audito įmonė turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;

2) audito įmonės teisinė forma;

3) telefono, fakso (jeigu jis yra) numeris, interneto svetainės (jeigu ji yra) adresas ir kiti ryšiams palaikyti reikalingi duomenys;

4) auditorių, dirbančių audito įmonėje arba esančių audito įmonių vadovais arba dalyviais, atskirai nurodant auditorius ir kitus audito įmonės darbuotojus, kurie yra audito įmonės dalyviai, vardai, pavardės ir auditorių pažymėjimų numeriai, kai asmenys yra auditoriai, kartu nurodant, ar yra suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;

5) dalyvių vardai, pavardės, jų nurodyti kontaktiniai adresai, o jeigu dalyviai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai);

6) valdymo organų ir priežiūros organų (jeigu jie sudaryti) narių vardai, pavardės ir jų nurodyti kontaktiniai adresai, o jeigu priežiūros organo nariai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai);

7) jeigu audito įmonė priklauso audito tinklui, – kitų audito tinklui priklausančių įmonių pavadinimai, adresai arba nuorodos, kur tokią informaciją galima gauti; jeigu audito įmonę su kita (kitomis) įmone (įmonėmis) sieja bendri dalyviai, kontrolė arba vadovai, – tos (tų) įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai) arba nuoroda (nuorodos), kur tokią informaciją galima gauti;

8) jeigu audito įmonė turi filialų ir atstovybių, – jų pavadinimai ir buveinės (adresai);

9) jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia, pagrindas ir dokumento, kuriuo įforminamas Įstaigos sprendimas sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, numeris ir data;

10) jeigu audito įmonę valstybės narės kompetentinga institucija pripažino valstybės narės audito įmone, – visa su tuo susijusi informacija ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pavadinimas, nurodant, ar suteikta teisė vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;

11) galiojantys ir ginčijami nurodymai ar poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nurodant Įstaigos sprendimo dėl nurodymo ar poveikio priemonės skyrimo numerį ir datą, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę. Kai nurodoma informacija apie šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, kartu nurodomas ir poveikio priemonės skyrimo pagrindas.

3. Audito įmonė turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose nurodytą informaciją, pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Įstaiga nustato informacijos dėl audito įmonės atliktų viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditų pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką. Audito įmonės teikiama informacija turi būti pasirašyta audito įmonės dalyvių ir (arba) vadovo asmeniškai arba Reglamento (ES) Nr. 910/2014 ir Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Auditorių rūmai, gavę informaciją apie pasikeitusius audito įmonių sąrašo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos juos pakeičia.

5. Auditorių rūmai nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam audito įmonių sąrašui parengti, pakeisti ir skelbti, pateikimo tvarką.

38 straipsnis. Valstybės ne narės audito įmonės įrašymas į audito įmonių sąrašą

1. Valstybės ne narės audito įmonės, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos,  kartu su auditoriaus išvada ir (arba) tvarumo ataskaita kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į audito įmonių sąrašą.

2. Įstaiga, gavusi kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės audito įmonę į audito įmonių sąrašą, savo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šią audito įmonę įtraukia į audito įmonių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmonę informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.

3. Audito įmonių sąraše turi būti nurodoma, ar šiame straipsnyje nurodytos valstybės ne narės audito įmonės turi teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą.

4. Valstybės ne narės audito įmonės iki jos įrašymo į audito įmonių sąrašą pateikta auditoriaus išvada neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje.

39 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų skelbimas

1. Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami Auditorių rūmų interneto svetainėje ir turi būti matomi Įstaigos interneto svetainėje.

2. Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami lietuvių kalba.

3. Auditorių ir audito įmonių sąrašuose turi būti nurodytas Įstaigos pavadinimas ir buveinė (adresas), sąrašo atnaujinimo data.

40 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų duomenų saugojimas

Auditorių ir audito įmonių sąrašuose pateikiami duomenys saugomi skaitmeninėse laikmenose Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITAS

41 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito tikslai ir apimtis

1. Finansinių ataskaitų audito tikslai:

1) nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus;

2) nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą.

2. Atlikdami pelno siekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė taip pat:

1) pateikia nuomonę, ar:

a) (konsoliduotoji) vadovybės ataskaita, nurodyta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, arba įmonės veiklos ataskaita, nurodyta Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, parengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, išskyrus reikalavimus dėl į (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą įtrauktos tvarumo ataskaitos;

b) (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje, nurodytoje Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, arba įmonės veiklos ataskaitoje, nurodytoje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų  duomenis;

2) nurodo, ar atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie įmonę bei jos aplinką (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje, nurodytoje Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, arba įmonės veiklos ataskaitoje, nurodytoje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, nustatyta reikšmingų iškraipymų. Jeigu iškraipymų nustatyta, nurodomas jų pobūdis.

3. Audituojamo juridinio asmens, taip pat ir viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditas nesuteikia užtikrinimo dėl audituojamos įmonės veiklos tęstinumo ateityje ar užtikrinimo dėl to, kaip veiksmingai audituojamos įmonės vadovas arba kolegialus valdymo organas tvarkė ar tvarkys įmonės reikalus.

42 straipsnis. Auditoriaus išvada

1. Auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) finansinių ataskaitų audito rezultatus pateikia auditoriaus išvadoje.

2. Auditoriaus išvadoje:

1) nurodoma audituojama įmonė, kurios metinių finansinių ataskaitų auditas buvo atliktas, nurodomos metinės  finansinės ataskaitos, kurių auditas buvo atliktas, jų data ir laikotarpis, už kurį jos parengtos, taip pat nurodoma, pagal kokius Finansinės apskaitos įstatyme nustatytus apskaitos standartus ir (arba) kokiais teisės aktais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos;

2) pateikiamas finansinių ataskaitų audito apimties aprašymas, nurodant, kad šis auditas atliktas laikantis tarptautinių audito standartų;

3) pateikiama aiški auditoriaus nuomonė dėl šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, kuri gali būti besąlyginė, sąlyginė arba neigiama. Jeigu auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) negali pareikšti savo nuomonės, auditoriaus išvadoje pateikiamas atsisakymas pareikšti nuomonę;

4) nurodomi kiti dalykai, į kuriuos auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) atkreipia dėmesį, nors dėl jų nekeičia nuomonės, nurodytos šios dalies 3 punkte;

5) grindžiant finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu pateikiama šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta nuomonė ir informacija;

6) pateikiamas pareiškimas dėl visų esminių neaiškumų, susijusių su įvykiais arba sąlygomis, dėl kurių gali kilti didelių abejonių dėl audituojamos įmonės veiklos tęstinumo;

7) pateikiama nuomonė ar finansinių ataskaitų elektroninio ataskaitų pateikimo formatas atitinka Europos Sąjungos vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą;

8) nurodoma auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) buveinė (buveinės) (adresas (adresai).

3. Be reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, auditoriaus išvadoje turi būti pažymėta, ar yra pateikta į (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą įtrauktina informacija, kaip nurodyta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ir į pelno mokesčio informacijos ataskaitą įtrauktina informacija, kaip nurodyta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme.

4. Kai atliktas pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditas, netaikomas šio straipsnio 2 dalies 5 punktas, o auditoriaus išvadoje turi būti pateikta nuomonė, ar vadovybės ataskaitoje arba veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis.

5. Be reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, auditoriaus išvadoje turi būti pateikiama tarptautiniuose audito standartuose nurodyta informacija.

6. Atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, be dalykų, nurodytų šiame įstatyme, auditorius arba audito įmonė:

1) auditoriaus išvadoje pateikia nuomonę dėl pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3–9 punktus parengtos informacijos ir nurodo, ar nustatyta reikšmingų iškraipymų, kaip nustatyta šiame įstatyme;

2) patikrina, ar buvo pateikta Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodyta informacija, ir tai nurodo auditoriaus išvadoje;

3) patikrina atlygio ataskaitą ir tai nurodo auditoriaus išvadoje;

4) patikrina, ar už finansinius metus, einančius prieš finansinius metus, už kuriuos parengtos metinės finansinės ataskaitos, įmonė privalėjo užtikrinti pelno mokesčio informacijos ataskaitos prieinamumą visuomenei ir, jeigu taip, ar buvo užtikrintas šios ataskaitos prieinamumas visuomenei ir tai nurodo auditoriaus išvadoje.

43 straipsnis. Auditoriaus išvados rengimas ir pasirašymas

1. Auditoriaus išvada rengiama raštu.

2.  Kai tą patį finansinių ataskaitų auditą atlieka daugiau kaip viena audito įmonė, visų audito įmonių pagrindiniai partneriai sutaria dėl audito rezultatų ir pateikia bendrą auditoriaus išvadą. Jeigu nesutariama dėl nuomonės, audito įmonės (įmonių) pagrindinis partneris (partneriai), kuris (kurie) nepritaria nuomonei, pateikia savo nuomonę atskirame auditoriaus išvados punkte ir nurodo nesutarimo priežastį.

3. Kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, auditoriaus arba audito įmonės auditoriaus išvadoje pateikta nuomonė ir pareiškimas turi būti pagrįsti darbu, atliktu audituojant konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir peržiūrint konsoliduotąją vadovybės ataskaitą. Kai prie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pridedamos patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos, auditoriaus išvados gali būti sujungiamos.

4.  Pagrindinis partneris pasirašo auditoriaus išvadą ir nurodo jos datą. Kai tą patį finansinių ataskaitų auditą atlieka daugiau kaip viena audito įmonė, auditoriaus išvadą turi pasirašyti kiekvienos audito įmonės pagrindinis partneris.

44 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas

1. Grupės auditorius atsako už šio įstatymo 41 straipsnyje ir  Audito reglamento  10 straipsnyje nurodytą auditoriaus išvadą dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, taip pat už Audito reglamento 11 straipsnyje nurodytą papildomą ataskaitą audito komitetui.

2. Grupės auditorius, atlikdamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, kai įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų auditą atliko kiti auditoriai ir (arba) audito įmonės, valstybių narių auditoriai ir (arba) audito įmonės, valstybių ne narių auditoriai ir (arba) audito įmonės:

1) siekdamas pasitikėti tų auditorių ir (arba) audito įmonių darbu, kreipiasi į tuos auditorius ir (arba) audito įmones ir paprašo perduoti reikiamus dokumentus, susijusius su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, kad galėtų atlikti jų darbo peržiūrą;

2) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais įvertina atliktą finansinių ataskaitų auditą ir įformina dokumentus, kuriuose nurodo tokių auditorių ir (arba) audito įmonių atlikto darbo pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį;

3) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais peržiūri tų auditorių ir (arba) audito įmonių atliktą finansinių ataskaitų auditą, jų pateiktus dokumentus ir šią peržiūrą įformina dokumentais.

3. Grupės auditoriaus saugomi dokumentai turi būti tokie, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti grupės auditoriaus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą atliktą darbą.

4. Jeigu grupės auditorius negali laikytis šio straipsnio 2 dalies nuostatų, jis:

1) tiesiogiai atlieka papildomą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą tam tikroje patronuojamojoje įmonėje arba

2) papildomą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą paveda atlikti kitam auditoriui arba audito įmonei.

5. Jeigu grupės auditorius negali tenkinti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, jis darbo dokumentuose nurodo priežastis, dėl kurių negali to padaryti.

6. Grupės auditorius informuoja Įstaigą, jeigu ėmėsi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų ir jeigu atsirado šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.

VII SKYRIUS

NEPRIKLAUSOMAS UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ TEIKĖJAS IR UŽTIKRINIMO SPECIALISTAS

45 straipsnis. Nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas

1. Nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas privalo turėti bent vieną darbuotoją tvarumo specialistą.

2. Nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir kurių teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

46 straipsnis. Užtikrinimo specialistas

1. Fizinis asmuo laikomas užtikrinimo specialistu, jeigu atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir yra nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnyje;

2) turi 8 mėnesių praktiką, susijusią su tvarumo atskaitomybės užtikrinimu arba kitomis su tvarumo atskaitomybe susijusiomis paslaugomis, ir yra išlaikęs tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą;

3) tapo Auditorių rūmų asocijuotu nariu.

2. Užtikrinimo specialistas gali vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą tik būdamas nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo darbuotoju arba dalyviu, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų.

3. Užtikrinimo specialistų profesinė kvalifikacija turi būti keliama ne mažiau kaip 16 valandų kartą per vienus metus Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose arba ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba turi būti išeitas lygiavertis profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo temomis.

4. Užtikrinimo specialistui, nevykdančiam tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklos, galioja reikalavimas kelti profesinę kvalifikaciją.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis  asmuo, yra  įtraukiamas į užtikrinimo specialistų sąrašą.

6. Asmuo išbraukiamas iš užtikrinimo specialistų sąrašo, jeigu:

1) jam skiriama poveikio priemonė panaikinti teisę vykdyti  tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;

2) jis yra pašalinamas iš Auditorių rūmų asocijuotų narių.

VIII SKYRIUS

TVARUMO ATSKAITOMYBĖS UŽTIKRINIMAS

47 straipsnis. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada

1. Atlikus tvarumo atskaitomybės užtikrinimą parengiama tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kurioje pateikiama nuomonė, ar tvarumo ataskaita parengta laikantis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.

2. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje:

1) nurodoma įmonė, į kurios metinę (konsoliduotąją) vadovybės ataskaitą įtrauktos tvarumo ataskaitos arba konsoliduotosios tvarumo ataskaitos užtikrinimas buvo atliktas, nurodomos ataskaitos, kurių užtikrinimas buvo atliktas, jų parengimo data ir laikotarpis, už kurį jos parengtos, taip pat nurodoma, pagal kokius standartus ir (arba) kokiais teisės aktais vadovaujantis jos parengtos;

2) pateikiamas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo apimties aprašymas, nurodant, kokiais profesiniais standartais vadovaujantis buvo atliktas tvarumo atskaitomybės užtikrinimas;

3) pareiškiama nuomonė dėl tvarumo ataskaitos atitikties Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme nustatytiems reikalavimams, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

3. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadoje pateikiama nuomonė dėl:

1) tvarumo ataskaitos atitikties Europos tvarumo atskaitomybės standartams;

2) įmonės taikomo proceso nustatant informaciją, teikiamą pagal šios dalies 1 punkte nurodytus standartus;

3) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (toliau – Taksonomijos reglamentas) 8 straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų laikymosi;

4) reikalavimo ženklinti tvarumo ataskaitoje teikiamą informaciją, įskaitant Taksonomijos reglamento 8 straipsnyje nustatytą atskleistiną informaciją, teikiamą pagal Europos Sąjungos vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą laikymosi.

4. Rengiant tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą dėl konsoliduotosios tvarumo ataskaitos taikomi šio straipsnio ir šio įstatymo 48 straipsnio reikalavimai.

5. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada pateikiama kaip (konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos priedas.

48 straipsnis. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados rengimas ir pasirašymas

1. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada rengiama raštu.

2. Jei tvarumo ataskaitos užtikrinimą atlieka audito įmonė arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą pasirašo atitinkamai auditorius arba užtikrinimo specialistas, audito įmonės ar nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo vardu atlikęs tvarumo atskaitomybės užtikrinimą ir nurodo jos parengimo datą.

3. Kai tą patį tvarumo atskaitomybės užtikrinimą atlieka daugiau kaip vienas auditorius arba audito įmonė ar nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas, visi auditoriai, audito įmonės ir nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai sutaria dėl tvarumo atskaitomybės užtikrinimo rezultatų, pateikia bendrą išvadą su nuomone ir ją pasirašo visi arba bent kiekvienos audito įmonės ar nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo, kurio vardu atliekamas tvarumo atskaitomybės užtikrinimas, pagrindinis tvarumo atskaitomybės partneris arba užtikrinimo specialistas. Jeigu nesutariama dėl nuomonės, auditorius, audito įmonė arba nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas, kurie nepritaria nuomonei, pateikia motyvuotą savo nuomonę atskirame tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados punkte.

49 straipsnis. Konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimas

1. Atlikdamas įmonių grupės konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, grupės auditorius:

1) atsakingas už tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą, kiek tai susiję su konsoliduotąja tvarumo ataskaita;

2) įvertina konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės tikslais nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, auditorių ir (arba) audito įmonių, valstybių narių auditorių ir (arba) audito įmonių, valstybių ne narių auditorių ir (arba) audito įmonių:

a) atliktą tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;

b) darbo dokumentuose užfiksuoto atlikto darbo pobūdį, laiką ir apimtį;

c) kai taikytina, grupės auditoriaus pateiktų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentų peržiūrą;

3) peržiūri ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentuose užfiksuoja konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės tikslais nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, auditorių ir (arba) audito įmonių, valstybių narių auditorių ir (arba) audito įmonių, valstybių ne narių auditorių ir (arba) audito įmonių atlikto tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentus.

2. Grupės auditoriaus saugomi tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentai turi būti tokie, kad Įstaiga ir Auditorių rūmai galėtų patikrinti grupės auditoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atliktą darbą.

3. Siekdamas pasitikėti nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, auditorių ir (arba) audito įmonių, valstybių narių auditorių ir (arba) audito įmonių, valstybių ne narių auditorių ir (arba) audito įmonių darbu, grupės auditorius kreipiasi į tuos auditorius ir (arba) audito įmones, ir (arba) nepriklausomus užtikrinimo paslaugų teikėjus, ir paprašo perduoti reikiamus tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo dokumentus, susijusius su konsoliduotųjų tvarumo ataskaitų užtikrinimu. Šioje dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti grupės auditorius gali imtis reikiamų priemonių, įskaitant tiesioginį arba užsakant papildomą tvarumo atskaitomybės užtikrinimo darbo atlikimą patronuojamojoje įmonėje, ir apie tai informuoja Įstaigą.

IX SKYRIUS

AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA, TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

50 straipsnis. Auditorių teisės ir pareigos

1. Auditorius turi šias teises:

1) naudodamasis profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir atsižvelgdamas į finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką, pasirinkti finansinių ataskaitų audito atlikimo procedūras;

2) gauti iš audituojamos įmonės finansinių ataskaitų auditui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir naudotis visa sukaupta informacija;

3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų teikiami paaiškinimai, atliekami kiti būtini veiksmai, reikalingi finansinių ataskaitų auditui atlikti;

4) reikalauti, kad audituojamos įmonės darbuotojai teiktų paaiškinimus raštu;

5) reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų sudarytos sąlygos atlikti finansinių ataskaitų auditą;

6) kitas teises, nustatytas tarptautiniuose audito standartuose ir finansinių ataskaitų audito sutartyje.

2. Auditorius privalo:

1) atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis Apskaitos profesionalų etikos kodekso, šiame įstatyme nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;

2) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose. Per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kursų Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose arba ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, įskaitant temas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimais, o jeigu auditorius teikia užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, – ir dėl profesinių standartų ir jų taikymo;

3) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją, reikalingą auditorių sąrašui tvarkyti;

4) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nustatytas šio įstatymo 55 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

5) kai atliekama jo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.

51 straipsnis. Audito įmonių teisės ir atsakomybė

1. Vienos audituojamos įmonės tą patį finansinių ataskaitų auditą kartu gali atlikti viena arba kelios audito įmonės. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato audito įmonių, auditorių pareigų, atsakomybės pasidalijimo tokiais atvejais tvarką.

2. Audito įmonė turi teisę:

1) teikti užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, laikydamasi Apskaitos profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų;

2) verstis kita veikla, neprieštaraujančia Apskaitos profesionalų etikos kodekse nustatytiems profesinės etikos principams.

3. Audito įmonės atsakomybė atliekant finansinių ataskaitų auditą nustatoma rašytinėje finansinių ataskaitų audito sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Audito įmonė už finansinių ataskaitų audito atlikimą ir auditoriaus išvadą atsako teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, ir finansinių ataskaitų audito sutarties nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Audito įmonių pareigos

Audito įmonė privalo:

1) atlikdama finansinių ataskaitų auditą, laikytis  Apskaitos profesionalų etikos kodekso,  šiame įstatyme nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;

2) sudariusi finansinių ataskaitų audito sutartį, paskirti pagrindinį partnerį ir apie tai pranešti užsakovui;

3) nustatyti tvarką, pagal kurią jos darbuotojai praneša apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus);

4) atlikusi finansinių ataskaitų auditą valstybės įmonėse ir savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų, kartu su auditoriaus išvada parengti finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Ši ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama audituojamai įmonei ir užsakovui;

5) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nurodytas šio įstatymo 55 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

6) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją, reikalingą audito įmonių sąrašui tvarkyti;

7) teikti Auditorių rūmams, o kai audito įmonė yra viešojo intereso įmonės audito įmonė, – ir Įstaigai informaciją apie pardavimo grynąsias pajamas, atskirai nurodydama pajamas iš įmonės finansinių ataskaitų audito veiklos, kiekvienos veiklos, nurodytos šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje, per keturis mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams;

8) saugoti darbo dokumentus ne trumpiau kaip 7 metus po auditoriaus išvados pasirašymo ir (arba) užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų atlikimo datos;

9) pranešti Įstaigai per 10 darbo dienų apie finansinių ataskaitų audito sutarties su audituojama įmone nutraukimą, jeigu ji buvo nutraukta finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu, nurodydama sutarties nutraukimo priežastis;

10) kai atliekama jos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus;

11) pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai apie įtariamus užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius atvejus, kaip nustatyta šio įstatymo 89 straipsnio 17 punkte nurodytose rekomendacijose.

53 straipsnis. Darbo dokumentai

1. Darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė.

2. Įstaiga, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, darbo dokumentus laikinai iš audito įmonės gali paimti, perduoti valstybės narės ir (arba) valstybės ne narės kompetentingai institucijai viešajai priežiūrai atlikti, surašiusi darbo dokumentų poėmio aktą. Įstaiga gali gauti ir (arba) pasidaryti darbo dokumentų kopijas. Tais atvejais, kai Įstaiga laikinai paimtus darbo dokumentus arba darbo dokumentų kopijas perduoda valstybės narės ir (arba) valstybės ne narės kompetentingai institucijai, apie tai ji turi informuoti audito įmonę.

3. Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti darbo dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, tik įstatymų nustatytais atvejais.

4. Auditorius ir (arba) audito įmonė turi teisę pasidaryti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais paimamų darbo dokumentų kopijas.

X SKYRIUS

VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ, JŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ PAREIGOS

54 straipsnis. Viešojo intereso įmonių teisės ir pareigos

1. Viešojo intereso įmonėse, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 4–6 punktuose nustatytas viešojo intereso įmones, turi būti sudaromas audito komitetas. Viešojo intereso įmonės, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, gali nesudaryti audito komiteto, jeigu įmonių grupės lygmeniu yra sudaromas audito komitetas arba organas, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, ir yra laikomasi Audito reglamento 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

2. Viešojo intereso įmonėje, kuri laikoma maža ir vidutine įmone ir mažesnės rinkos kapitalizacijos įmone, kaip jos apibrėžtos Vertybinių popierių įstatyme, audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros organas (toliau – audito komitetas).

3. Didelių įmonių, išskyrus įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, dalyviai, turintys daugiau kaip 5 procentus balsavimo teisių arba 5 procentus kapitalo, turi teisę visuotiniam dalyvių susirinkimui pateikti sprendimo projektą, kuriame reikalaujama, kad akredituotas trečiasis asmuo, nepriklausantis tai pačiai audito įmonei ar audito tinklui kaip finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, parengtų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadą dėl tam tikrų tvarumo ataskaitos elementų ir kad tokia išvada būtų pateikta visuotiniam dalyvių susirinkimui.

55 straipsnis. Viešojo intereso įmonių auditoriaus arba audito įmonės pareigos

1. Audito reglamento nuoroda į kompetentingą instituciją laikoma nuoroda į Įstaigą, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

2. Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytas įmones, privalo nedelsdami pranešti Lietuvos bankui visą informaciją, kaip nustatyta Audito reglamento (ES) 12 straipsnyje, ir kitą informaciją, nustatytą viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

3. Kai atliekamas šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 punkte nurodytų įmonių finansinių ataskaitų auditas, viešojo intereso įmonių auditorius ar audito įmonė nedelsdami turi pranešti Valstybės koordinaciniam centrui ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta Audito reglamento  12 straipsnyje, ir kitą jų prašomą informaciją.

4. Kai atliekamas šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 8 punkte nurodytų įmonių finansinių ataskaitų auditas, viešojo intereso įmonių auditorius ar audito įmonė nedelsdami turi pranešti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta Audito reglamento  12 straipsnyje, ir kitą jų prašomą informaciją.

5. Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, atlikę viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, audituojamai įmonei kartu su auditoriaus išvada pateikia finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama Audito reglamento 11 straipsnyje nustatyta informacija ir viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta informacija.

6. Kai viešojo intereso įmonė yra šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 ar 8 punktuose nurodyta įmonė, finansinių ataskaitų audito ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama ir užsakovui.

56 straipsnis. Audito komitetas

1. Lietuvos bankas nustato reikalavimus audito komitetui ir audito komiteto sudėtį šiose viešojo intereso įmonėse:

1) nurodytose šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 1–3 punktuose;

2) šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytose įmonėse, kurios priskirtinos šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 1–3 punktuose nurodytoms įmonėms;

3) patronuojančiosiose įmonėse, kurios nepriskirtinos šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 1–3 punktuose nurodytoms įmonėms, turinčioms patronuojamųjų įmonių, priskirtinų šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 1–3 punktuose nurodytoms įmonėms, jeigu patronuojančiosios įmonės sudaro audito komitetus įmonių grupės lygmeniu.

2. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 7 ir 8 punktuose, šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, audito komitetą sudarančius įmonės organus ir šio audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Audito komiteto pareigos:

1) informuoti audituojamos įmonės vadovą ar priežiūros organą apie finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo rezultatus ir paaiškinti, kaip finansinių ataskaitų auditas ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimas prisidėjo prie finansinių ataskaitų ir (arba) tvarumo ataskaitos patikimumo ir koks buvo audito komiteto vaidmuo tai atliekant;

2) stebėti finansinės ir (arba) tvarumo atskaitomybės procesus ir teikti rekomendacijas dėl jų patikimumo užtikrinimo, taip pat Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme nurodytą elektroninio informacijos teikimo procesą ir įmonės taikomą procesą nustatant informaciją, teikiamą pagal tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus, taip pat teikti rekomendacijas ar pasiūlymus dėl sąžiningo šios informacijos teikimo;

3) stebėti įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinei ir (arba) tvarumo atskaitomybei, įskaitant Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme nurodytą elektroninio informacijos teikimo procesą, įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, skirtų korupcijos, užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai veiksmingumą ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;

4) stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir (arba) metinės ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, ypač atkreipiant dėmesį į jų atlikimą, atsižvelgiant į Įstaigos tikrinimo metu nustatytus finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumus ir padarytas išvadas pagal Audito reglamento 26 straipsnio 6 dalį;

5) peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą pagal šio įstatymo 8, 9, 10, 12, 13 straipsniuose ir Audito reglamento 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ypač dėl ne audito paslaugų teikimo audituojamai įmonei pagal Audito reglamento 5 straipsnį tinkamumo;

6) atsakyti už auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) atrankos procedūros atlikimą ir rekomendacijos, kurį (kuriuos) auditorių (auditorius) arba audito įmonę (įmones) paskirti, pateikimą pagal Audito reglamento 16 straipsnį, išskyrus atvejus, kai taikoma Audito reglamento 16 straipsnio 8 dalis.

4. Viešojo intereso įmonėse, nustatytose šio įstatymo 2 straipsnio 38 dalies 1 punkte, audito komitetas, be šio straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų, taip pat teikia nuomones dėl šių įmonių sudaromų sandorių su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnyje.

5. Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme jam pavestas funkcijas, gali nustatyti papildomas, negu nurodytos šio straipsnio 5 dalyje, audito komiteto pareigas.

6. Kai viešojo intereso įmonėje privaloma sudaryti audito komitetą, šis komitetas turi peržiūrėti ir stebėti nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo nepriklausomumą pagal šio straipsnio 5 dalies 5 punktą.

XI SKYRIUS

NE VIEŠOJO INTERESO ĮMONĖMS SUTEIKTŲ UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS PRIEŽIŪRA

57 straipsnis. Ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo principai

1. Įstaiga atsako už ne viešojo intereso įmonėms suteiktų finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų (toliau kartu – užtikrinimo paslaugos)  kokybės priežiūrą, kuri vykdoma atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras.

2. Ne viešojo intereso įmonių auditoriumi ir audito įmone laikomi auditorius ir audito įmonė, kurie nuo paskutinės atliktos užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ar tikrinimo neatliko nė vieno viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito ar tvarumo atskaitomybės užtikrinimo.

3. Įstaiga nustato ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarką, kuria turi būti užtikrintas užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų, kurias pavedama atlikti Auditorių rūmams, atitiktis šio įstatymo 58 straipsnio reikalavimams.

4. Ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros turi būti atliktos laikantis šio skyriaus ir Įstaigos nustatytos užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarkoje nustatytų reikalavimų.

5. Įstaiga, vykdydama užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, ir Auditorių rūmai, atlikdami užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarkoje nurodytas funkcijas, turi teisę:

1) peržiūrėti darbo dokumentus, finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atlikimo metodiką;

2) reikalauti iš ne viešojo intereso įmonių auditorių arba audito įmonių paaiškinti, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;

3) peržiūrėti kontrolieriaus atliktos užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros dokumentus;

4) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros metu iškilusiems klausimams spręsti;

5) gauti paaiškinimus iš kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant užtikrinimo paslaugą;

6) gauti iš kitų asmenų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrai reikalingą informaciją.

6. Įstaiga, vykdydama ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, be teisių, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, turi teisę stebėti peržiūras, Auditorių rūmų kolegialių organų posėdžius, kai svarstomi su šiomis peržiūromis susiję klausimai.

7. Auditorių rūmai nedelsdami teikia Įstaigai jos prašomą informaciją, reikalingą ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrai.

58 straipsnis. Užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų organizavimas

1. Ne viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės  peržiūros organizuojamos taip, kad:

1) būtų užtikrintas nepriklausomumas nuo ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kurių atliktų užtikrinimo paslaugų kokybė yra peržiūrima;

2) ne rečiau kaip kartą per 6 metus būtų patikrinti visi ne viešojo intereso įmonių auditoriai ir audito įmonės

3) užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros būtų atliekamos remiantis rizika paremtos analizės išvadomis, atsižvelgiant į įmonių, kurioms užtikrinimo paslaugas atliko tikrinami ne viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonės, veiklos mastą ir sudėtingumą, parenkant tam tinkamas ir proporcingas procedūras.

2. Atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras:

1) nustatoma, kaip laikomasi tarptautinių audito standartų ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartų nuostatų;

2) nustatoma, kaip laikomasi nepriklausomumo ir kitų profesinės etikos principų;

3) įvertinama užtikrinimo paslaugoms panaudotų išteklių kokybė ir kiekybė, gautas atlyginimas už suteiktas paslaugas;

4) įvertinama audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistema;

5) nustatoma, kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų.

3. Ne viešojo intereso įmonių valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, gavusių pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, užtikrinimo paslaugų kokybė peržiūrima tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atliktomis užtikrinimo paslaugomis ne viešojo intereso įmonėms.

59 straipsnis. Reikalavimai kandidatams į kontrolieriaus pareigas, kontrolierių teisės ir pareigos

1. Užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras atlieka vadovaujantis užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarka patvirtinti kontrolieriai, kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turi ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo patirtį;

2) yra Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybės narės pilietis;

3) neturi galiojančių poveikio priemonių;

4) turi dviejų praktikuojančių auditorių rekomendacijas;

5) neturi neišnagrinėtų klientų ar trečiųjų asmenų pretenzijų dėl užtikrinimo paslaugų kokybės ar Apskaitos profesionalų etikos kodekso laikymosi;

6) gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius finansinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą, finansinių ataskaitų auditą, tvarumo atskaitomybę, tvarumo atskaitomybės užtikrinimą arba  kitas su tvarumu susijusias paslaugas, peržiūrų atlikimą.

2. Auditorių rūmai užtikrina specialius kontrolierių mokymus, leidžiančius atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras.

3. Kai Įstaiga patvirtina kontrolierių kandidatūras, su jais Auditorių rūmai nustatyta tvarka sudaro paslaugų teikimo sutartis. Sutartyse, be kitų dalykų, nustatoma, kad kontrolierius, atliekančius užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą, materialiai ir techniškai aptarnauja Auditorių rūmai.

4. Kontrolierius, atlikdamas jam pavestą užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą, turi teisę:

1) naudotis ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija, reikalinga jo darbui atlikti,  užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;

2) tikrinti darbo dokumentus, finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo atlikimo metodiką;

3) kai atliekama ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąsias tvarumo ataskaitas, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūra, – tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;

4) gauti paaiškinimus iš ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko užtikrinimo paslaugas;

5) gauti kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusių atliekant užtikrinimo paslaugas, paaiškinimus;

6) gauti iš kitų fizinių ir juridinių asmenų užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrai atlikti reikalingą informaciją;

7) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros metu iškilusiems klausimams spręsti.

5. Kontrolierius privalo:

1) neatlikti ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros, jeigu nepraėjo bent 3 metai nuo to laiko, kai kontrolierius buvo tos audito įmonės partneris, darbuotojas ar kitaip buvo susijęs su audito įmone ar auditoriumi;

2) prieš atlikdamas  užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą patvirtinti, kad tarp jo ir ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kurių užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros bus atliekamos, nėra interesų konfliktų;

3) atlikdamas užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras, vadovautis šiuo įstatymu, Įstaigos patvirtinta užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros metodika, Apskaitos profesionalų etikos kodeksu;

4) atsisakyti atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą ir pranešti apie tai Auditorių rūmams ir Įstaigai, jeigu atliekant  užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą gali kilti interesų konfliktas arba gali būti pažeidžiamas nepriklausomumo reikalavimas, nustatytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje;

5) pagal šio įstatymo 58 straipsnio reikalavimus parengti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitą ir ją pateikti.

60 straipsnis. Užtikrinimo paslaugų kokybės rezultatai ir jų tvirtinimas

1. Atlikęs užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą kontrolierius parengia  užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitą, kurią ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis po vieną jos egzempliorių pateikia Auditorių rūmams, ne viešojo intereso įmonių auditoriui, audito įmonei ir Įstaigai.

2. Jeigu užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros metu trūkumų nustatyta, užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitoje pateikiama:

1) informacija apie užtikrinimo paslaugų trūkumus, kartu nurodant, ar jie pasikartojantys, jeigu tokie nustatyti;

2) rekomendacijos dėl užtikrinimo paslaugų trūkumų šalinimo ir (arba) užtikrinimo paslaugų kokybės gerinimo.

3. Auditorių rūmai nagrinėja užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrų ataskaitas ir prireikus siūlo Įstaigai skirti auditoriui ar audito įmonei šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) 72 straipsnio 2 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones) arba siūlo atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą.

4. Įstaiga, gavusi užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros rezultatus –  užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitą ir visą su peržiūra susijusią informaciją, juos įvertina ir:

1) pritaria Auditorių rūmų siūlymui skirti nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones) ir jį (juos) ir (arba) ją (jas) skiria;

2) nepritaria Auditorių rūmų siūlymui ir skiria kitą nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones);

3) nepritaria užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros rezultatams ir paveda kontrolieriui atlikti papildomą peržiūrą ar kitam kontrolieriui pakartotinai atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą arba priima sprendimą atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą;

4) pritaria Auditorių rūmų siūlymui atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą.

5. Kai atlikus užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą Įstaiga priima sprendimą atlikti užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimą, Įstaiga turi teisę pasitelkti kontrolierių, atlikusį auditoriaus, audito įmonės, kurio užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimas atliekamas, peržiūrą.

XII SKYRIUS

VIEŠOJO INTERESO ĮMONĖMS SUTEIKTŲ UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS PRIEŽIŪRA

61 straipsnis. Viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo principai

1. Įstaiga atsako už viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, kuri vykdoma atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimus (toliau – tikrinimas).

2. Viešojo intereso įmonių auditoriumi ir audito įmone laikomi:

1) auditorius ir audito įmonė, kurie nuo paskutinio tikrinimo ar užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros atliko bent vienos viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą ar tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;

2) auditorius, dirbantis viešojo intereso įmonių audito įmonėje, nepriklausomai nuo to, ar jis atliko viešojo intereso įmonės auditą ar tvarumo atskaitomybės užtikrinimą.

3. Įstaiga, laikydamasi Audito reglamento, šio įstatymo nuostatų, nustato:

1) viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros organizavimo tvarką, kuria nustatoma tikrinimų atlikimo tvarka;

2) metinius tikrinimų planus, sudarytus remiantis rizika paremtos analizės išvadomis.

4. Atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, be dalykų, nustatytų Audito reglamento 26 straipsnio 6 ir 7 dalyse, tikrinama ir įvertinama, kaip viešojo intereso įmonių auditorius ir audito įmonė laikosi šio įstatymo reikalavimų.

5. Viešojo intereso įmonių valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, gavusių pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybė tikrinama tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą ir kitų užtikrinimo paslaugų atlikimą, nustatyta tvarka atliktomis  užtikrinimo paslaugomis.

5. Šiame įstatyme nurodytų valstybių ne narių auditorių ir valstybių ne narių audito įmonių tikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.

62 straipsnis. Reikalavimai tikrintojams, jų teisės ir pareigos atliekant tikrinimą

1. Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti Audito reglamento 26 straipsnio 5 dalyje.

2. Tikrintojas, atlikdamas jam pavestą tikrinimą, turi teisę:

1) naudotis viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija, reikalinga jo darbui atlikti, tikrinimo ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;

2) tikrinti darbo dokumentus ir užtikrinimo paslaugų atlikimo metodiką;

3) kai atliekamas viešojo intereso įmonių auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir atliekančios konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, tikrinimas, – tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;

4) gauti paaiškinimus iš viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko užtikrinimo paslaugas;

5) gauti kiekvieno viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant užtikrinimo paslaugas, paaiškinimus;

6) gauti iš kitų fizinių ir juridinių asmenų tikrinimui atlikti reikalingą informaciją.

3. Tikrintojas, atlikdamas tikrinimus, privalo vadovautis Audito reglamentu, šiuo įstatymu ir laikytis tikrinimo atlikimo tvarkos.

4. Tikrintojas, atlikęs tikrinimą, parengia užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimo ataskaitą.

63 straipsnis. Įstaigos teisės ir pareigos įgyvendinant viešojo intereso įmonėms suteiktų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą

1. Įstaiga, atlikdama užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrą, kaip nustatyta šiame skyriuje, turi teisę:

1) peržiūrėti darbo dokumentus;

2) reikalauti iš auditorių ir audito įmonių paaiškinti, kaip jie atliko užtikrinimo paslaugas;

3) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių tikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;

4) gauti paaiškinimus iš kiekvieno audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant užtikrinimo paslaugas;

5) gauti iš Auditorių rūmų ir kitų fizinių ir juridinių asmenų užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūrai ir tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.

2. Įstaiga viešojo intereso įmonių auditoriui ir audito įmonei pateikia užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimo ataskaitą terminais, nustatytais pagal šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimo atlikimo tvarką.

XIII SKYRIUS

UŽTIKRINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS TYRIMAS IR PAŽEIDIMO TYRIMAS

64 straipsnis. Užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimo ir pažeidimo tyrimo inicijavimas

1. Užtikrinimo paslaugų kokybės tyrimas (toliau – tyrimas) gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:

1) šio įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais;

2) kai valstybės institucijos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės tyrimą;

3) valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų prašymu tik dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, nustatyta tvarka atliktų užtikrinimo paslaugų, kurias atliko valstybių narių auditoriai ir audito įmonės, valstybių ne narių auditoriai, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimą;

4) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl užtikrinimo paslaugų kokybės trūkumų.

2. Juridiniai ir fiziniai asmenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos.

2. Pažeidimo tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:

1) kai juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus) ir pateikia informaciją apie tai;

2) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl galimo (galimų) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimo (pažeidimų).

3. Įstaiga nustato pranešimų  apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus) priėmimo ir nagrinėjimo tvarką.

4. Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie tai pranešama raštu arba elektroninėmis priemonėmis auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą – asmeniui, kurio veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tokio tyrimo pradžios. Įstaiga turi teisę pradėti tyrimą be pranešimo apie  tyrimą tais atvejais, kai yra pagrįsta rizika, kad auditorius, audito įmonė, asmuo, kurio veika bus tiriama, gali paslėpti ar sunaikinti tyrimui atlikti reikiamus dokumentus, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų.

5. Tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatomi atvejai, kai šis tyrimas yra stabdomas. Įstaigos sprendimu, dėl kurio nuomonę pateikia Audito priežiūros komitetas, kaip nustatyta šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į konkrečias šio tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, tyrimo terminas gali būti pratęstas.

65 straipsnis. Tyrimo ar pažeidimo tyrimo organizavimas

1. Tyrimą ar pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, finansinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės, ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo srityse. Kai atliekamas viešojo intereso įmonės tyrimas, Įstaigos darbuotojams, atliekantiems tokį tyrimą, vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį.

2. Įstaigos darbuotojai, atlikdami tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi teisę:

1) naudotis auditoriaus ir audito įmonės, kitų fizinių ir juridinių asmenų sukaupta informacija, reikalinga jų darbui atlikti, tyrimo ataskaitai arba pažeidimo tyrimo ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;

2) tikrinti darbo dokumentus ir užtikrinimo paslaugų atlikimo metodiką;

3) kai atliekamas auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas arba atliekančios konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimą tyrimas, tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;

4) gauti paaiškinimus iš auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko užtikrinimo paslaugas;

5) gauti kiekvieno audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio užtikrinimo paslaugas, paaiškinimus;

6) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.

3. Įstaiga turi teisę pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių tyrimo ar pažeidimo tyrimo metu iškilusiems klausimams spręsti.

4. Įstaiga nustato tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarką ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką.

5. Įstaiga, atlikdama tyrimus ar pažeidimo tyrimus, turi teises, nustatytas šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje.

66 straipsnis. Tyrimo ar pažeidimo tyrimo rezultatai

1. Įstaigos darbuotojas, atlikęs tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi parengti tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą. Tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta užtikrinimo paslaugų kokybės trūkumų, ar nenustatyta. Pažeidimo tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimų, ar nenustatyta.

2. Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia auditoriui ir audito įmonei tyrimo ataskaitą, o kai atliekamas pažeidimo tyrimas, asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, pažeidimo tyrimo ataskaitą pateikia terminais, nustatytais pagal šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje nurodytą tyrimų atlikimo tvarką.

67 straipsnis. Informacijos apie asmenis, pranešančius apie pažeidimus, apsauga

1. Informacija apie asmens, kuris praneša apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus), duomenis neteikiama, jeigu Įstaiga nėra gavusi iš asmens sutikimo dėl viešai neskelbtinų jo duomenų atskleidimo, išskyrus atvejus, kai tokią informaciją įpareigoja atskleisti Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Informacija apie atliekamą tyrimą ar pažeidimo tyrimą su juo nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol dėl jo nėra priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai Įstaiga gali suteikti informaciją apie atliekamo tyrimo faktą.

3. Asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

68 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūra, tikrinimas ir tyrimas

1. Kai atliekama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūra, tikrinimas arba tyrimas, grupės auditorius Įstaigos prašymu jai pateikia visus dokumentus, kuriuos jis turi ir kurie yra susiję su atliktu įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimu, įskaitant auditoriaus, valstybės narės auditoriaus (auditorių), valstybės ne narės auditoriaus (auditorių), audito įmonės, valstybės narės audito įmonės (įmonių) arba valstybės ne narės audito įmonės (įmonių), arba nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo (teikėjų) darbo dokumentus ir kitus darbo dokumentus, susijusius su įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimu.

2. Įstaiga gali paprašyti valstybių narių kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie su užtikrinimo paslaugomis susijusį darbą, kurį įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo tikslais atliko auditorius (auditoriai), valstybės narės auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės), valstybės narės audito įmonė (įmonės).

3. Kai įmonių grupės patronuojančiosios įmonės arba patronuojamosios įmonės užtikrinimo paslaugas atlieka valstybės ne narės auditorius (auditoriai) ar valstybės ne narės audito įmonė (įmonės), Įstaiga turi teisę paprašyti valstybės ne narės kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie valstybės ne narės auditoriaus (auditorių) arba valstybės ne narės audito įmonės (įmonių) atliktą su užtikrinimo paslaugomis susijusį darbą, kaip nustatyta šio įstatymo 83 straipsnyje.

4. Kai patronuojamųjų įmonių užtikrinimo paslaugas atlieka valstybės ne narės auditorius (auditoriai) ir (arba) valstybės ne narės audito įmonė (įmonės), ir (arba) nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas (teikėjai) ir jeigu su tos valstybės ne narės kompetentinga institucija nėra pasirašytas šio įstatymo 83 straipsnyje nurodytas bendradarbiavimo susitarimas, grupės auditorius atsako už tinkamą valstybės ne narės auditoriaus (auditorių) ir (arba) audito įmonės (įmonių), ir (arba) nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo (teikėjų) dokumentų pateikimą Įstaigai, įskaitant darbo dokumentus, kurie yra svarbūs įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui ir konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimui. Kad grupės auditorius galėtų pateikti reikiamus dokumentus, jis pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su valstybės ne narės auditoriumi (auditoriais) ir (arba) audito įmone (įmonėmis), kad pareikalavęs galėtų tinkamai ir nevaržomai gauti dokumentus, arba imasi kitų tinkamų veiksmų. Jeigu teisinės arba kitokios kliūtys neleidžia darbo dokumentų iš valstybės ne narės auditoriaus ir (arba) audito įmonės, ir (arba) nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo (teikėjų) perduoti grupės auditoriui, dokumentuose, likusiuose pas grupės auditorių, jis turi pateikti įrodymus, kad jis ėmėsi tinkamų veiksmų siekdamas gauti darbo dokumentus, ir, atsiradus kliūčių, išskyrus teisines kliūtis, turi pateikti tokių kliūčių buvimo įrodymus.

XVI SKYRIUS

REGULIUOJAMOSIOS VEIKLOS PATIKROS KOKYBĖS TYRIMAS

69 straipsnis. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo inicijavimas ir organizavimas

1. Įstaiga reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą atlieka vadovaudamasi savo patvirtintu reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarkos aprašu.

2. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas pradedamas, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, teisėsaugos institucijos kreipiasi į Įstaigą su pagrįstu prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atliktos reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą.

3. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo metu Įstaiga įvertina, kaip auditorius ir (arba) audito įmonė, atlikdami reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, laikėsi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytoje techninėje užduotyje nurodytų profesinių standartų arba tarptautinių audito standartų.

4. Įstaigos paskirtiems atlikti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą darbuotojams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies nuostatos, o Įstaigai – šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 3 dalies nuostatos.

5. Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą, auditoriui ir (arba) audito įmonei apie tai pranešama šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

6. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas gali būti pradedamas, jeigu nuo reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros, reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaitos ir (arba) išvados pasirašymo dienos praėjo ne daugiau kaip 3 metai.

70 straipsnis. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo rezultatai

1. Įstaigos darbuotojas, atlikęs reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą, turi parengti reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta, kaip auditorius ir (arba) audito įmonė, atlikdami reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą, laikėsi šio įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje nurodytų standartų.

2. Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia šio įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje nurodytai institucijai, auditoriui ir (arba) audito įmonei reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitą, laikydamasi šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodytame reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarkos apraše nustatytų terminų.

3. Reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatomi atvejai, kuriais tyrimas yra sustabdomas. Įstaigos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susidariusias aplinkybes, šioje dalyje nustatytas reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo terminas gali būti pratęstas.

XV SKYRIUS

NURODYMAI IR POVEIKIO PRIEMONĖS

71 straipsnis. Nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo nagrinėjimo tvarka

1. Įstaiga, atsižvelgdama į finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūros, tikrinimo tyrimo ar pažeidimo tyrimo rezultatus ir visą  susijusią informaciją, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus paaiškinimus, gali duoti vieną arba kelis nurodymus ir (arba) skirti vieną šio poveikio priemonę:

1) auditoriui;

2) audito įmonei;

3) audito įmonės darbuotojui;

4) užtikrinimo specialistui;

5) audituojamai įmonei;

6) viešojo intereso įmonės vadovui, kolegialaus valdymo organo nariui;

7) kitiems šiame įstatyme nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

2. Atlikus įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito ir (arba) konsoliduotosios tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą arba pažeidimo tyrimą, poveikio priemonės skiriamos grupės auditoriui ir (arba) reikšmingų patronuojamųjų įmonių pagrindiniam (pagrindiniams) partneriui (partneriams), pagrindiniam tvarumo atskaitomybės užtikrinimo partneriui.

3. Nurodymai ir poveikio priemonės šiame įstatyme nurodytiems valstybių ne narių auditoriams ir audito įmonėms skiriami šio įstatymo nustatyta tvarka.

4. Įstaiga, prieš duodama vieną ar kelis šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) skirdama vieną iš šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų poveikio priemonę, nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti paaiškinimus Įstaigai dėl užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūros ataskaitos, tikrinimo ataskaitos, tyrimo ataskaitos ar pažeidimo tyrimo ataskaitos.

5. Įstaiga registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims apie posėdžio, kuriame bus svarstomas šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyto nurodymo ir (arba) šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę:

1) susipažinti su finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo peržiūros ataskaita, tikrinimo ataskaita, tyrimo ataskaita ar pažeidimo tyrimo ataskaita, posėdyje duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis;

2) dalyvauti posėdyje nagrinėjant nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo klausimą.

7. Asmens, dėl kurio veiksmų svarstomas  nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo klausimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.

8. Nurodymai ir (arba) poveikio priemonės gali būti skiriami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūros ataskaitos, tikrinimo ataskaitos, tyrimo ataskaitos ar pažeidimo tyrimo ataskaitos pateikimo datos.

72 straipsnis. Nurodymai ir poveikio priemonės

1. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo, Audito reglamento nustatytų reikalavimų, išskyrus reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo atvejį, Įstaiga duoda vieną arba kelis nurodymus ir (arba) pareiškia:

1) pavesti fiziniam arba juridiniam asmeniui ištaisyti nustatytus finansinių ataskaitų audito, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumus per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų. Kai nurodymas ištaisyti nustatytus trūkumus duodamas auditoriui, audito įmonei arba užtikrinimo specialistui, kartu nurodoma, ar Įstaiga, ar Auditorių rūmai kontroliuos nurodymo vykdymą ir ar su Įstaiga, ar su Auditorių rūmais reikės derinti trūkumų ištaisymo planą;

2) pavesti papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Auditorių rūmai ir apie jį informuoja Įstaigą;

3) fiziniam arba juridiniam asmeniui, pažeidusiam šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatas, pažeidimą (pažeidimus) nutraukti ir jį (juos) ištaisyti per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Įstaiga arba paveda tai atlikti Auditorių rūmams;

4) audito įmonei ir užsakovui nutraukti finansinių ataskaitų audito sutartį ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo sutartį, jeigu nustatoma, kad audito įmonę užsakovas pasirinko ribojamas aplinkybių, nurodytų šiame įstatyme. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Įstaiga;

5) kad auditoriaus išvada neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų arba, kai taikytinas Audito reglamentas, šio reglamento 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

6) kad tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.

2. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo, Audito reglamento nustatytų reikalavimų, jeigu auditorius, užtikrinimo specialistas arba audito įmonė nevykdo nurodymų Įstaiga, atsižvelgdama į šio įstatymo 74 straipsnio nuostatas, gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių:

1) pareikšti įspėjimą;

2) sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui;

3) sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui;

4) sustabdyti teisę vykdyti  tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui;

5) sustabdyti teisę atlikti viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui;

6) panaikinti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą;

7) panaikinti teisę vykdyti  tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą;

8) skirti draudimą iki 3 metų audito įmonės darbuotojui arba viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui eiti vadovaujamas pareigas audito įmonėse arba viešojo intereso įmonėse;

9) priimti sprendimą skirti piniginę baudą.

3. Šio straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nurodytos poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu pavedant perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius auditorių egzaminus ar tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo tokio nurodymo davimo dienos.

4. Įstaiga, įvertinusi šio įstatymo 74 straipsnyje nurodytas aplinkybes, skiria piniginę baudą tokiais atvejais:

1) kai juridinis asmuo atliko finansinių ataskaitų auditą neturėdamas audito įmonės pažymėjimo arba kai audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų;

2) kai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, ir (arba) juridinis asmuo nevykdo Įstaigos nurodymų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje, neteikia Įstaigai šiame įstatyme nurodytos informacijos arba trukdo atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą, – nuo 100 eurų iki 10 000 eurų, o jeigu fizinis ir (arba) juridinis asmuo yra viešojo intereso įmonės auditorius, viešojo intereso įmonės audito įmonė ir (arba) viešojo intereso įmonė, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų;

3) kai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, ir (arba) juridinis asmuo nesilaiko Audito reglamente nustatytų reikalavimų, – nuo 1 000 iki 100 000 eurų;

4) kai nustatoma atlikto ne viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito trūkumų, – nuo 100 eurų iki 10 000 eurų;

5) kai nustatoma atlikto viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito trūkumų, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų;

6) kai nustatoma atlikto ne viešojo intereso įmonių tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumų, – nuo 100 eurų iki 10 000 eurų;

7) kai nustatoma atlikto viešojo intereso įmonių tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumų, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų.

5. Įstaiga, atsižvelgdama į reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo rezultatus ir visą su tyrimu susijusią informaciją, gali nurodyti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą) ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo ataskaitos pateikimo šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Auditorių rūmai ir apie tai informuoja Įstaigą.

73 straipsnis. Informavimas apie skirtus nurodymus ir poveikio priemones

1. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, apie tai per 7 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša:

1) auditoriui,  audito įmonei arba užtikrinimo specialistui, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas, pažeidimo tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas buvo atlikti, ir

2) institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimas, o kai buvo atliktas pažeidimo tyrimas, – asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas.

2. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo auditoriui, audito įmonei arba užtikrinimo specialistui  apie tai per 5 darbo dienas praneša Auditorių rūmams.

3. Nurodymai ir poveikio priemonės, paskirti atlikus užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą ar pažeidimo tyrimą, gali būti skiriami ne vėliau kaip per 7 metus nuo auditoriaus išvados ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados pasirašymo datos arba nuo šio įstatymo ar Audito reglamento nuostatų pažeidimo datos.

4. Skirta poveikio priemonė – įspėjimas, galioja vienus metus nuo jos paskyrimo, o piniginė bauda galioja vienus metus nuo jos įvykdymo.

5. Įstaiga, skyrusi poveikio priemonę – pareiškimą, kad auditoriaus išvada ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų arba Audito reglamento 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apie tai raštu informuoja Juridinių asmenų registro tvarkytoją. Šio rašto pagrindu Juridinių asmenų registre įregistruojamas faktas apie nustatytus trūkumus. Šis faktas Juridinių asmenų registre skelbiamas tol, kol skelbiama auditoriaus išvada ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada.

74 straipsnis. Nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo principai

1. Įstaiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, atsižvelgia į tokias susijusias aplinkybes:

1) finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumo, šio įstatymo, Audito reglamento nustatytų reikalavimų pažeidimo (toliau – pažeidimas) reikšmingumą, pasikartojimą ir trukmę, atsižvelgdama ir į paskutinio atlikto tikrinimo, peržiūros, tyrimo metu nustatytą (nustatytus) trūkumą (trūkumus);

2) atsakingo fizinio ar juridinio asmens, dėl kurio Įstaiga ketina priimti sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo (toliau – atsakingas fizinis ar juridinis asmuo), atsakomybės dydį;

3) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti, ankstesnius finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumus, pažeidimus ir duotą (duotus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) skirtą (skirtas) poveikio priemonę (priemones);

4) ar atsakingas fizinis ar juridinis asmuo bendradarbiavo su kompetentinga institucija;

5) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad atsakingas fizinis ar juridinis asmuo:

1) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;

2) atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą;

3) ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

3. Įstaiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame straipsnyje nenurodytas aplinkybes.

4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad atsakingas fizinis ar juridinis asmuo:

1) pažeidimą padaro tyčia;

2) slepia padarytą pažeidimą;

3) tęsia pažeidimą nepaisydamas nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės paskyrimo padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė.

75 straipsnis. Informacijos apie skirtus nurodymus ir poveikio priemones skelbimas

1. Įstaigai priėmus sprendimą skirti nurodymą (nurodymus) ir poveikio priemones, ši informacija nedelsiant skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.

2. Jeigu nurodymai ar poveikio priemonės skirti viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui arba kitam asmeniui yra ginčijami, kartu skelbiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.

3. Informacija apie skirtus nurodymus ir poveikio priemones auditorių sąraše, užtikrinimo specialistų sąraše, audito įmonių sąraše ir Įstaigos interneto svetainėje skelbiama tol, kol skirti nurodymai yra įvykdomi, o nuo poveikio priemonės paskyrimo praeina 5 metai.

4. Įstaiga savo nustatyta tvarka informaciją apie nurodymus ar poveikio priemones skelbia nuasmenintą, jeigu:

1) nurodymas ar poveikio priemonė yra skiriami fiziniam asmeniui ir, prieš juos skelbiant, yra priimamas Įstaigos sprendimas, kad asmens duomenų paskelbimas yra neproporcingas atsižvelgiant į nustatytų finansinių ataskaitų audito ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo trūkumų, šio įstatymo ir (arba) Audito reglamento nuostatos (nuostatų) pažeidimų reikšmingumą;

2) dėl informacijos apie nurodymus ar poveikio priemones paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui ir grėsmės kilimo galimybė patvirtinta finansų rinkos priežiūros ar kitos įgaliotos institucijos;

3) dėl informacijos apie nurodymus ar poveikio priemones paskelbimo būtų padaryta neproporcinga žala fiziniams asmenims arba juridiniams asmenims, dėl kurių Įstaiga priėmė sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo.

5. Skelbiant nurodymus, poveikio priemones ir bet kurį viešą pareiškimą dėl šio įstatymo taikymo, atsižvelgiama į pagrindines teises, nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma į teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir į teisę į asmens duomenų apsaugą.

76 straipsnis. Įstaigos sprendimų dėl piniginės baudos ir dėl draudimo eiti vadovaujamas pareigas vykdymas

1. Fizinis ar juridinis asmuo, gavęs Įstaigos sprendimą dėl piniginės baudos, ją sumoka į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Apskundus sprendimą dėl piniginės baudos, bauda sumokama ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

3. Savanoriškai neįvykdytas Įstaigos sprendimas dėl piniginės baudos vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Kai Įstaiga priima sprendimą skirti poveikio priemonę – draudimą eiti vadovaujamas pareigas audito įmonėse arba viešojo intereso įmonėse, Įstaigos įgaliotas asmuo pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl šio sprendimo sankcionavimo. Prašyme turi būti nurodyti asmenų, kuriems skirta poveikio priemonė, duomenys ir įtariamų pažeidimų pobūdis. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Įstaiga nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

5. Įstaiga, priėmusi sprendimą, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, skirti poveikio priemonę – draudimą eiti vadovaujamas pareigas audito įmonėse arba viešojo intereso įmonėse, pagal Lietuvos banko bei Auditorių rūmų kas 6 mėnesius teikiamą informaciją tikrina, kaip yra vykdoma skirta poveikio priemonė.

77 straipsnis. Keitimasis informacija apie skirtas poveikio priemones su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu

1. Įstaiga Europos audito priežiūros įstaigų komitetui kiekvienais metais pateikia apibendrintą informaciją apie skirtas poveikio priemones.

2. Įstaiga nedelsdama praneša Europos audito priežiūros įstaigų komitetui apie skirtas poveikio priemones, nurodytas šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalies 2–8 punktuose, pasibaigus šiame įstatyme nustatytam Įstaigos sprendimų apskundimo terminui.

XVI SKYRIUS

VIEŠĄJĄ PRIEŽIŪRĄ ATLIEKANTI ĮSTAIGA

78 straipsnis. Įstaigos veiklos organizavimas

1. Įstaigos darbuotojai, priimantys sprendimus, susijusius su viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, finansinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo, ir (arba) teisės srityse.

2. Įstaigos darbuotojai, kurie atlieka funkcijas, susijusias su viešąja priežiūra, kvalifikaciją kelia Įstaigos nustatyta tvarka.

3. Įstaigos darbuotojas, kuris yra auditorius, dirbdamas Įstaigoje, privalo sustabdyti savo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir narystę Auditorių rūmuose. Toks darbuotojas šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pareigą atlieka keldamas darbuotojo kvalifikaciją šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Viešosios priežiūros klausimais Įstaigai pataria finansų ministro sudaromas kolegialus patariamasis organas – Audito priežiūros komitetas, kurį techniškai aptarnauja Įstaiga.

5. Audito priežiūros komitetą sudaro 7 nariai. Visi Audito priežiūros komiteto nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, finansinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimo srityse, ir (arba) teisės srityse. Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas, o Auditorių rūmai – 2 narius.

6. Audito priežiūros komitetas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Audito priežiūros komiteto nuostatais.

79 straipsnis. Įstaigos funkcijos ir teisės

1. Įstaiga, be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų, įgyvendindama viešąją priežiūrą, atlieka šias funkcijas:

1) verčia Apskaitos profesionalų etikos kodeksą, tarptautinius audito standartus į lietuvių kalbą ir juos skelbia savo interneto svetainėje, kol Europos Komisija patvirtina tarptautinius audito standartus ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus;

2) kreipiasi į Audito priežiūros komitetą dėl nuomonės:

a) dėl šiame įstatyme nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų;

b) priimant sprendimus pradėti tyrimą ar jo nepradėti, ir nustatant tyrimo pabaigos terminus;

c) dėl skiriamų nurodymų ir poveikio priemonių;

d) priimant sprendimus nurodymus ir poveikio priemones skelbti nuasmenintus;

e) dėl tinkamo Audito reglamento laikymosi;

f) dėl šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais privalomų nurodymų Auditorių rūmams teikimo ir nustatyto kreipimosi į Finansų ministeriją;

g) priimant sprendimus dėl šio įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyto atvejo;

3) teikia derinti Finansų ministerijai šį Įstatymą ir Audito reglamentą įgyvendinančių tvarkų aprašus;

4) bendradarbiauja, keičiasi informacija su Lietuvos banku, nacionaline akreditavimo įstaiga, kitomis valstybės institucijomis ir Auditorių rūmais ir teisės aktų nustatyta tvarka šią informaciją perduoda jiems, kiek tai susiję su priežiūros funkcijų atlikimu;

5) bendradarbiauja, keičiasi informacija su Europos priežiūros institucijomis: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos bankininkystės institucija (EBA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), taip pat su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu, kiek tai susiję su viešąja priežiūra pagal šį įstatymą ir Audito reglamentą, taip pat, siekdama nuostatų suderinamumo, dėl reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 15 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose, 24 straipsnio 2 dalyje ir dėl žinių patikrinimo egzamino, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje;

6) pagal savo kompetenciją dalyvauja Europos audito priežiūros įstaigų komiteto, kitų tarptautinių auditorių ir audito įmonių viešajai priežiūrai skirtų komitetų ir darbo grupių veikloje;

7) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems šiuo įstatymu pavestas funkcijas;

8) vertina viešojo intereso įmonių audito komitetų veiklą;

9) tikrina, kaip viešojo intereso įmonės atlieka šiame įstatyme ir Audito reglamente nurodytus reikalavimus;

10) atlieka užtikrinimo specialistų priežiūrą, kiek tai susiję su šio įstatymo nustatyta tvarka atliktu tvarumo atskaitomybės užtikrinimu;

11) rengia rekomendacijas dėl profesinių standartų ir tarptautinių audito standartų taikymo atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikrą ir konsultuoja dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo;

12) teikia metodinę pagalbą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl auditorių ir (arba) audito įmonių atliekamos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros.

2. Įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:

1) bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, sudaryti sutartis su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;

2) dalyvauti valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimus ir tyrimus;

3) leisti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms dalyvauti jai atliekant užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimus ir tyrimus;

4) pasitelkti ekspertus (specialistus), turinčius žinių įgyvendinant su viešąja priežiūra susijusias funkcijas, iškilusiems klausimams spręsti;

5) gauti informaciją, taip pat konfidencialią, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;

6) dalyvauti Auditorių rūmų visuotiniuose narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;

7) teikti Auditorių rūmams nurodymus dėl Auditorių rūmų netinkamo šiame įstatyme jiems pavestų funkcijų atlikimo;

8) kreiptis į Auditorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar auditorius ir (arba) audito įmonė laikosi Apskaitos profesionalų etikos kodekso, ir būtų priimti atitinkami sprendimai;

9) kreiptis į Auditorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar Auditorių rūmų narių užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos teiktos laikantis tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų, ir būtų priimti atitinkami sprendimai;

10) dalyvauti Auditorių rūmams rengiant rekomendacijas Auditorių rūmų nariams dėl profesinių standartų taikymo teikiant užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas;

11) dalyvauti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai rengiant techninę užduotį, kuri nustatyta Energetikos įstatyme ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme;

12) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.

3. Jeigu Auditorių rūmai laiku neįvykdo Įstaigos pateiktų nurodymų, Įstaiga kreipiasi į Finansų ministeriją dėl Auditorių rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo.

4. Įstaigos kiekvienais metais skelbiamoje veiklos ataskaitoje turi būti pateikiama informacija ir apie apibendrintus užtikrinimo paslaugų kokybės priežiūros rezultatus.

80 straipsnis. Įstaigos lėšos viešajai priežiūrai atlikti

Įstaigos lėšos viešajai priežiūrai atlikti:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) kitos teisėtai gautos lėšos.

XVII SKYRIUS

ĮSTAIGOS BENDRADARBIAVIMAS SU KOMPETENTINGOMIS INSTITUCIJOMIS

81 straipsnis. Įstaigos bendradarbiavimas su valstybių narių kompetentingomis institucijomis

1. Įstaiga, atlikdama šiame įstatyme ir Audito reglamente nustatytas funkcijas, įskaitant atvejus, kai atliekami finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimai ir tyrimai, bendradarbiauja, keičiasi informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Europos audito priežiūros įstaigų komitetu bei Europos priežiūros institucijomis ir teikia jiems pagalbą įgyvendinant viešąją priežiūrą pagal šio įstatymo ir Audito reglamento reikalavimus.

2. Audito įmonių, kurios yra patvirtintos audito įmonėmis buveinės valstybėje narėje ir atlieka finansinių ataskaitų auditą priimančiojoje valstybėje narėje, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, tikrinimus atlieka buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, o viešąją priežiūrą pagal priimančiosios valstybės narės teisės aktų reikalavimus – priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.

3. Kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o patronuojamųjų įmonių, įsteigtų kitose valstybėse narėse, finansinių ataskaitų auditas atliekamas pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus, patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms netaikomos šios šio įstatymo nuostatos:

1) šio įstatymo II skyriaus nuostatos dėl profesinės etikos ir nepriklausomumo;

2) šio įstatymo 24 straipsnio nuostatos dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo;

3) šio įstatymo 34 straipsnio nuostatos dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo;

4) šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies  nuostatos dėl tarptautinių audito standartų;

5) šio įstatymo XI ir XII skyrių nuostatos dėl atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytos nuostatos netaikomos ir valstybių narių auditoriams, ir (arba) valstybių narių audito įmonėms, kai kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje, finansinių ataskaitų auditą atliko valstybės narės auditorius arba audito įmonė.

5. Kai auditorius, valstybės narės auditorius, audito įmonė, valstybės narės audito įmonė teikia auditoriaus išvadas dėl bendrovių, kurios registruotos ne valstybėje narėje, metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, Įstaiga, valstybės narės, kurioje patvirtinti auditorius arba audito įmonė, kompetentinga institucija tam auditoriui arba audito įmonei taiko savo priežiūros sistemas, savo finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo sistemas ir savo tyrimo bei sankcijų sistemas.

82 straipsnis. Keitimasis informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis

1. Įstaiga valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu nedelsdama pateikia bet kokią reikiamą informaciją, taip pat ir šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytą konfidencialią informaciją. Įstaiga, gavusi tokį prašymą, nedelsdama imasi būtinų priemonių reikiamai informacijai surinkti.

2. Jeigu Įstaiga negali pateikti reikiamos informacijos nedelsdama, ji informuoja prašančią kompetentingą instituciją apie delsimo priežastis.

3. Įstaiga gali atsisakyti pateikti prašomą informaciją šio įstatymo 84 straipsnyje nustatytais atvejais.

4. Tais atvejais, kai Įstaiga prieina prie išvados, kad valstybėje narėje atliktas ir (arba) atliekamas finansinių ataskaitų auditas prieštarauja šiame įstatyme, Audito reglamente  nustatytiems finansinių ataskaitų audito atlikimo principams, apie tokią išvadą ji turi pranešti tos valstybės narės kompetentingai institucijai.

5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju Įstaigai tokią išvadą pateikia valstybės narės kompetentinga institucija, Įstaiga turi imtis atitinkamų veiksmų ir apie juos informuoti pranešusią valstybės narės kompetentingą instituciją.

6. Valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę paprašyti, kad Įstaiga atliktų finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Ji taip pat gali paprašyti, kad atliekant šį tyrimą kai kuriems jos darbuotojams būtų leista lydėti Įstaigos darbuotojus. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, atliekamą Lietuvos Respublikoje, kontroliuoja Įstaiga.

7. Įstaiga turi teisę atsisakyti atlikti prašomą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą arba gali atmesti prašymą, kad Įstaigos darbuotojus lydėtų valstybės narės kompetentingos institucijos darbuotojai, šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.

83 straipsnis. Įstaigos bendradarbiavimas su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis

1. Įstaiga, atlikdama šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje ir Audito reglamente nustatytas funkcijas, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis.

2. Įstaiga turi teisę keistis informacija su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis, perduoti auditorių ir audito įmonių darbo ir kitus dokumentus, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ir tyrimo ataskaitas tik pasirašiusi bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimus abipusiškumo pagrindu. Kai Įstaiga pasirašo bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimus abipusiškumo pagrindu, apie tai ji nedelsdama informuoja Europos Komisiją.

3. Auditorių ir (arba) audito įmonių turimi darbo ir kiti dokumentai, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo arba tyrimo ataskaitos Įstaigos gali būti perduoti valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms tada, kai šie auditorių ir (arba) audito įmonių darbo ir kiti dokumentai yra susiję su tose valstybėse ne narėse savo vertybinius popierius išleidusiomis įmonėmis, jų patronuojamosiomis įmonėmis.

4. Asmens duomenys gali būti perduodami valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms, su kuriomis pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai, tik laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

5. Bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimai abipusiškumo pagrindu turi užtikrinti audituojamos įmonės komercinių interesų, įskaitant jos pramoninės ir intelektinės nuosavybės teises, apsaugą.

84 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1. Įstaiga turi teisę atsisakyti bendradarbiauti, dalyvauti atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, tyrimą arba teikti informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Europos audito priežiūros įstaigų komitetui ir Europos priežiūros institucijoms ir atsisakyti perduoti valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms darbo ir kitus dokumentus tais atvejais, kai:

1) informacijos perdavimas, bendradarbiavimas, dalyvavimas atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, tyrimą ar finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje.

2. Jeigu Įstaiga pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai, pateikusiai prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija priežastis.

85 straipsnis. Įstaigos bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis atliekant tvarumo atskaitomybės užtikrinimą

Bendradarbiaujant su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo kokybės priežiūrą atliekančiomis kompetentingomis institucijomis mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 81–84 straipsniuose nustatyti reikalavimai dėl finansinių ataskaitų audito.

AŠTUONIOLITASIS SKYRIUS

AUDITORIŲ RŪMAI

86 straipsnis. Auditorių rūmai

Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.

87 straipsnis. Auditorių rūmų nariai

1. Auditorių rūmų narių teises nustato Auditorių rūmų statutas.

2. Auditorių rūmų narys iš Auditorių rūmų narių gali būti pašalintas Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka, kai:

1) nesilaiko Apskaitos profesionalų etikos kodekso;

2) nekelia profesinės kvalifikacijos;

3) nemoka nario mokesčio.

88 straipsnis. Auditorių rūmų teisės

Auditorių rūmai turi teisę:

1) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie savo narius ir apie audito įmones;

2) gauti iš valstybės institucijų ir Įstaigos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;

3) pašalinti Auditorių rūmų narį iš Auditorių rūmų narių šio įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

89 straipsnis. Auditorių rūmų pareigos

Auditorių rūmų pareigos yra šios:

1) kontroliuoti, kaip Auditorių rūmų nariai laikosi Apskaitos profesionalų etikos kodekso, ir prireikus priimti sprendimą dėl šio kodekso laikymosi pažeidimų;

2) organizuoti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminą, sudaryti sąlygas Egzaminų komisijai tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas;

3) išduoti auditoriaus pažymėjimus, sustabdyti ir atnaujinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, panaikinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, išduoti audito įmonės pažymėjimą, sustabdyti ir atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą;

4) tvarkyti auditorių ir audito įmonių sąrašus;

5) tvarkyti užtikrinimo specialistų sąrašą ir skelbti jį savo interneto svetainėje;

6) organizuoti auditorių ir užtikrinimo specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus nustatant auditorių ir užtikrinimo specialistų kvalifikacijos kėlimo kursų turinio reikalavimus, suderintus su Įstaiga;

7) užtikrinti, kad auditorių ir užtikrinimo specialistų kvalifikacijos kėlimo kursai būtų organizuoti taip, kad stiprintų auditoriaus ir užtikrinimo specialisto teorines žinias ir jų pritaikymą praktikoje;

8) priimti sprendimą dėl auditoriaus ir (arba) užtikrinimo specialisto, profesinę kvalifikaciją kėlusių ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išėjusių lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kad šie kursai būtų įskaityti į šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2  punkte arba šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytų kursų valandų skaičių;

9) nedelsiant teikti Įstaigai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;

10) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas teikti Įstaigai jos prašomą informaciją, reikalingą viešajai priežiūrai užtikrinti;

11) koordinuoti auditorių padėjėjų praktiką;

12) priimti sprendimą dėl užtikrinimo specialistui taikomos šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos praktikos užskaitymo;

13) gavus informaciją apie netinkamai atliktą finansinių ataskaitų auditą ir (arba) tvarumo atskaitomybės užtikrinimą, šio įstatymo, Audito reglamento nuostatų galimą nesilaikymą, pradėti  užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūrą ar nedelsiant kreiptis į Įstaigą su prašymu dėl  užtikrinimo paslaugų kokybės tikrinimo, tyrimo ar pažeidimo tyrimo pradėjimo;

14) nustatyti, suderinus su Įstaiga, finansinių ataskaitų audito ataskaitos reikalavimus;

15) rengti Auditorių rūmų nariams rekomendacijas dėl profesinių standartų taikymo teikiant užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas, konsultuoti Auditorių rūmų narius dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo ir kontroliuoti užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų kokybę;

16) konsultuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl rengiamos techninės užduoties, kuri nustatyta Energetikos įstatyme ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme;

17) rengti, bendradarbiaujant su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Auditorių rūmų nariams rekomendacijas, skirtas užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius sandorius atvejams nustatyti, konsultuoti Auditorių rūmų narius dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;

18) teikti informaciją valstybės institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

19) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metines finansines ataskaitas;

20) kitos pareigos, nustatytos Auditorių rūmų statute.

90 straipsnis. Auditorių rūmų lėšos

1. Auditorių rūmų lėšos yra:

1) Auditorių rūmų statute nustatytas tikrųjų ir asocijuotų narių mokestis;

2)  audito įmonių atskaitymai už finansinių ataskaitų audito ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklas;

3) pajamos už suteiktas paslaugas;

4) negrąžintinai gautos lėšos;

5) kitos lėšos.

2. Audito įmonės atskaitymus Auditorių rūmams sumoka ir informaciją, reikalingą audito įmonių atskaitymams apskaičiuoti, Auditorių rūmams pateikia ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams.

3. Asocijuoto nario mokestis negali būti didesnis negu 1/2 tikrojo nario mokesčio.

XIX SKYRIUS

SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS

91 straipsnis. Įstaigos sprendimų apskundimas

Įstaigos sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.

92 straipsnis. Auditorių rūmų sprendimų apskundimas

1. Auditorių rūmų sprendimai, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.

2. Įstaigai gali būti skundžiami Auditorių rūmų sprendimai dėl:

1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzamino įvertinimo;

2) atsisakymo netikrinti žinių iš šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių;

3) atsisakymo užskaityti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 8 mėnesių praktikos reikalavimą;

4) atsisakymo įskaityti į šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų kursų valandų skaičių auditoriaus, profesinę kvalifikaciją kėlusio ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose, valandas arba išėjusio lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kaip nustatyta šio įstatymo 89 straipsnio 8 punkte.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti Auditorių rūmų sprendimai Įstaigos nustatyta tvarka gali būti skundžiami Įstaigai per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie sprendimą įteikimo dienos. Įstaiga gautus skundus nagrinėja savo nustatyta tvarka ir sprendimą dėl šių skundų priima per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos.

Lietuvos Respublikos

finansinių ataskaitų audito įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES.

2. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB.

3. 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo.“

2 straipsnis. Pereinamosios nuostatos

1. Asmenims, kuriems išduotas auditoriaus pažymėjimas iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir asmenims, kurie pradėję veiksmus norėdami gauti auditoriaus pažymėjimą pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą ir kuris bus išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., netaikomi reikalavimai dėl 8 mėnesių praktikos ir nelaikomas tvarumo atskaitomybės užtikrinimo egzaminas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, siekiantys įgyti teisę vykdyti tvarumo atskaitomybės užtikrinimo veiklą, iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi išklausyti ne mažiau kaip 20 valandų kvalifikacijos kėlimo kursuose tvarumo atskaitomybės temomis, kurios turi apimti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas sritis.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos kvalifikacijos kėlimo valandos įskaičiuojamos į auditoriui privalomus išklausyti per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus ne mažiau kaip 120 valandų kvalifikacijos kėlimo kursus.

4. Asmenims, atliekantiems užtikrinimo paslaugų kokybės peržiūras, tikrinimus, tyrimus ir pažeidimo tyrimus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. netaikomas reikalavimas turėti atitinkamos patirties tvarumo atskaitomybės ir tvarumo atskaitomybės užtikrinimo arba kitų su tvarumu susijusių paslaugų srityse.

5. Tvarumo atskaitomybės užtikrinimas atliekamas vadovaujantis Tarptautinės apskaitos specialistų federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtais ir patvirtintais tarptautiniais užtikrinimo užduočių standartais, kol Europos Komisija patvirtins tvarumo atskaitomybės užtikrinimo standartus.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių, audito įmonių ir užtikrinimo specialistų viešąją priežiūrą įstaiga, Lietuvos auditorių rūmai ir nacionaline akreditavimo įstaiga iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo nuostatos taikomos atliekant 2024 m. sausio 1 d. prasidedančių ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių tvarumo ataskaitų užtikrinimą.

4. Įsigaliojus šiam įstatymui kituose teisės aktuose nuorodos į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą, laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas