Projektas Nr.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 79¹, 81, 90, 91¹, 91², 101, 104, 105, 119, 120, 122 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR VII SKYRIAUS PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2021 m.                    d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos apygardos administracinis teismas yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos apygardos administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.“

2 straipsnis. IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„PIRMASIS SKIRSNIS
LIETUVOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS“.

3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Lietuvos apygardos administracinis teismas

1. Lietuvos apygardos administracinis teismas (toliau – Apygardos administracinis teismas) susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir kitų teisėjų. Apygardos administraciniame teisme gali būti skiriami trys pirmininko pavaduotojai.

2. Apygardos administracinis teismas sudarytas iš teritorinių padalinių – Apygardos administracinio teismo rūmų. Apygardos administracinio teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apygardos administracinio teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“

4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) apeliacinė instancija byloms dėl Apygardos administracinio teismo sprendimų ir nutarčių;“.

5 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti 34 straipsnio 5 dalį netekusia galios.

2. Buvusias 34 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis.

3. Papildyti 34 straipsnį 7 dalimi:

„7. Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose proceso įstatymų nustatyta tvarka gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) teisingumo ministro nustatyta tvarka. Naudojant šias technologijas bylos taip pat gali būti nagrinėjamos teisėjui ar teisėjų kolegijos nariams, byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems proceso dalyviams esant skirtingose teismo ar ne teismo patalpose. Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, paaiškinimų ir parodymų davimas, klausimų ir prašymų pateikimas be techninių kliūčių, užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).“

6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą, Vyriausiąjį administracinį teismą ir Apygardos administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.“

2. Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Apygardos administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.“

3. Papildyti 34 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Apygardos administraciniame teisme bylos nagrinėjamos arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios (buveinės) vietos, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, esančiuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas pareiškėjo, kurio gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, administracinė byla nagrinėjama pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose. Tuo atveju, kai skundas paduodamas kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, administracinė byla nagrinėjama teismo rūmuose bendru pareiškėjų pasirinkimu.“

4. Buvusią 34 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi.

7 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus, išskyrus Apygardos administracinį teismą. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus. Kai teismas sudarytas iš rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, taip pat šio Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.“

8 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar Apygardos administraciniam teismui klausimų sprendimas

1. Iškelta civilinė ar administracinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas (skundas, prašymas) negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga atitinkamai Apygardos administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

2. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar Apygardos administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

3. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar Apygardos administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais bendrosios kompetencijos teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Aukščiausiąjį Teismą, o Apygardos administracinis teismas – per Vyriausiąjį administracinį teismą.

5. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.

6. Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir Apygardos administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

8. Kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš Apygardos administracinio teismo arba Apygardos administraciniam teismui – iš bendrosios kompetencijos teismo, teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.“

9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai: sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję Apygardos administracinio teismo sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.“

10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, apygardos teismo arba Apygardos administracinio teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apygardų teismams.“

11 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Teisėją perkelti į kitą tos pačios pakopos ar kitos jurisdikcijos teismą arba žemesnės pakopos teismą, arba į kitus teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus galima tik teisėjo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 63 straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse.“

12 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas

Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS

PRETENDENTŲ ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS IR TEISĖJŲ KARJERA

PIRMASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMO TEISĖJUS

51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus

1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.

2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;

2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4) neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.

53 straipsnis. Teisinio darbo stažas

1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šio Įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.

2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo.

6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

53¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas

1. Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą.

2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo.

3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.

4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą.

53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas

1. Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra.

2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą.

3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:

1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;

2) pretendentui į teisėjus, neatitinkančiam šios dalies 1 punkto reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui.

4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija

1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų taryba, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai.

3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis.

4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios.

55 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas

1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

2. Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRETENDENTŲ ATRANKA

55¹ straipsnis. Pretendentų atranka

1. Į laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriamai tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus.

2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, bei pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas).

3. Pretendentų į apylinkės teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į apylinkės, apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat.

4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta.

5. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta.

6. Atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarką, suderinus su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas.

7. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba.

55² straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija

1. Pretendentų į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).

2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.

4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami visų Atrankos komisijos narių balsų dauguma.

55³ straipsnis.   Pretendentų į apylinkės,  apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka

1. Pretendentų į apylinkės,  apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą.

2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į apylinkės,  apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašus, sudaromus atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos pagrindu.

3. Konkretaus pretendento į apylinkės,  apygardos administracinių ar apygardos teismų vertinimo rezultatai galioja vienerius metus nuo jo įrašymo į atitinkamą įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir konkretaus pretendento į apylinkės,  apygardos administracinių ar apygardos teismų teisėjus vertinimo rezultatams netekus galios, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo, vertinimo šioje komisijoje eiliškumą nustatant pagal pretendento į apylinkės,  apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus prašymo pateikimo datą.

4. Atrankos komisija kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašą pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 55⁸ straipsnio nustatyta tvarka. Toks sąrašas rengiamas laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų.

55⁴ straipsnis.  Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka

1. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnio nustatyta tvarka.

2. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieneri metai. Tokiu atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis.

3. Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios.

4. Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui. Tokios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų.

55⁵ straipsnis.  Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka

Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ ir 55⁴ straipsniuose nustatyta tvarka.

55⁶ straipsnis. Pretendentų vertinimo tvarka

1. Atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintais kriterijais, įvertina kiekvieną pretendentą.

2. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus, po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtais atitinkamos teismų  pakopos ir jurisdikcijos teisėjais, atitinkamo teismo teisėjais ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku.

3. Atlikdama pretendentų vertinimą, Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybės, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės.

4. Atliekant pretendentų į apylinkės,  apygardos administracinių ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas - į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.

5. Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.

6. Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto.

55⁷ straipsnis. Pretendentų vertinimo rezultatų apskundimo tvarka

1. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais ar po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo turi teisę pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.

2. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo arba teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per 7 dienas pateikti atsiliepimą į skundą.

3. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

4. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.

5. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo.

55⁸ straipsnis.  Kandidatūrų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarka

1. Respublikos Prezidento kanceliarija likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos konkrečiame apylinkės, apygardos administraciniame ar apygardos teisme, o jeigu teismas sudarytas iš teismo rūmų – konkretaus teismo konkrečiuose teismo rūmuose (toliau – konkretus teismas), atsiradimo informuoja Atrankos komisiją apie tai, kad bus vykdomas kandidatūrų į to teisėjo vietą pasirinkimas. Jeigu pasirinkimas bus vykdomas į laisvą teisėjo vietą, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kai atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme.

2. Informaciją apie numatomą vykdyti kandidatūrų pasirinkimą Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) skelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.

3. Į kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą. Tokie pretendentai per 7 dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos turi teisę pateikti prašymą:

1) atsisakyti dalyvauti vykdant kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus pasirinkimą;

2) papildyti šio Įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pretendento prioritetų sąrašą papildomai nurodant konkretų teismą, į kurio teisėjus vykdomas kandidatūrų pasirinkimas.

4. Nacionalinė teismų administracija parengia kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą ir pateikia konkrečiam teismui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas įvertintiems pretendentams teikti atitinkamus prašymus. Šis sąrašas taip pat paskelbiamas Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Konkretaus teismo teisėjų kolektyvas savo nuomonę apie pretendentus gali pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šių pretendentų sąrašo gavimo dienos.

5. Atrankos komisija visą kandidatūrų pasirinkimui vykdyti reikalingą informaciją surenka ir Respublikos Prezidentui pateikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo konkretaus teismo teisėjų kolektyvo nuomonės apie pretendentus pateikimo Atrankos komisijai dienos.

56 straipsnis. Pretendentų asmens duomenų tvarkymas

1. Respublikos Prezidento kanceliarija, Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija pretendentų  asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

2. Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimo procedūros viešumo ir skaidrumo užtikrinimo tikslais Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Tais pačiais tikslais skelbiami ir kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai.

3. Atrankos komisijos išvadose gali būti nurodomi tokie asmens duomenys:

1) visų atitinkamoje atrankoje dalyvavusių pretendentų vardai ir pavardės;

2) Atrankos komisijos balsavimo rezultatai dėl tinkamiausiais užimti atitinkamas pareigas pripažintų pretendentų, jų vertinimo rezultatai pagal šio Įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus, profesinė biografija, informacija apie vykdomą (vykdytą) mokslinę ir pedagoginę ar kitokią veiklą, jurisdikcinės veiklos rodikliai, periodinio arba neeilinio teisėjo veiklos vertinimo rezultatai,  Teisėjų etikos kodekso pažeidimai, informacija apie kvalifikacijos kėlimą bei mokamas užsienio kalbas, teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonė.

4. Kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašuose gali būti nurodomi tokie asmens duomenys:

1) visų į tokius sąrašus įrašytų pretendentų vardai ir pavardės, jų prioritetų sąrašai;

2) Atrankos komisijos balsavimo rezultatai dėl visų į tokius sąrašus įrašytų pretendentų, jų vertinimo rezultatai pagal šio Įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pretendentų asmens duomenys Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami vienerius metus nuo jų paskelbimo dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA. TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS AR TEISMO RŪMUS, PASKYRIMAS KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS

57 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas

1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.

2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Respublikos Prezidentas, gavęs šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka Atrankos komisijos sudarytą kandidatūrų į konkretaus apylinkės teismo teisėjus sąrašą, paprastai ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo.

4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.

5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos Prezidentui.

6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas.

58 straipsnis. Laikas kuriam skiriami teisėjai

1. Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas.

2. Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.

4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti jo sutikimu skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip vieneri metai.

5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.

59 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.“.

2. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.

3. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje.

4. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.

5. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.

60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju

Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.

61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai

1. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.

2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos.

3. Buvęs teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:

1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;

2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;

3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį - motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą, bei papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams.

62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių

Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės).

63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą, kitus teismo rūmus   arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą

1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų.

2. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą.

3. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą.

4. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba paskyrimo į žemesnės pakopos teismą klausimą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis.

6. Teisėjo sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatytos atrankos procedūros.

8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės.

9. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

10. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto arba Seimo nutarimo dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos.

64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju

1. Teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas bet kokio žemesnės pakopos teismo teisėju.

2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju.

3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju.

4. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka - šio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ KARJERA

65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazės

1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju

1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

2. Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.

67 straipsnis.  Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju

1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme.

68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju

Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas

Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.

70 straipsnis. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimas

1. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Kai apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.

2. Dėl apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas

1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas

1. Apeliacinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

73 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas

1. Aukščiausiojo Teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas

Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS

PRETENDENTŲ ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS IR TEISĖJŲ KARJERA

PIRMASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMO TEISĖJUS

51 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus

1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.

2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;

2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4) neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.

53 straipsnis. Teisinio darbo stažas

1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šio Įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.

2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo.

6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Apygardos administraciniam teismui.

53¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas

1. Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą.

2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo.

3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.

4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą.

53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas

1. Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą). Be to, pretendentas į teisėjus pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną ir raštu sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra.

2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą.

3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:

1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;

2) pretendentui į teisėjus, neatitinkančiam šios dalies 1 punkto reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui.

4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija

1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų taryba, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai.

3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis.

4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios.

55 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas

1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

2. Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRETENDENTŲ ATRANKA

55¹ straipsnis. Pretendentų atranka

1. Į laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriamai tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus.

2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, bei pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas).

3. Pretendentų į apylinkės teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias Apygardos administracinio teismo ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat.

4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta.

5. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta.

6. Pretendentų atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarką, suderinus su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas.

7. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba.

55² straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija

1. Pretendentų į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).

2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, tvirtina šios komisijos darbo tvarką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.

4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami visų Atrankos komisijos narių balsų dauguma.

55³ straipsnis.   Pretendentų į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka

1. Pretendentų į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą.

2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašus, sudaromus atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos pagrindu.

3. Konkretaus pretendento į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismų vertinimo rezultatai galioja vienerius metus nuo jo įrašymo į atitinkamą įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir konkretaus pretendento į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismų teisėjus vertinimo rezultatams netekus galios, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo, vertinimo šioje komisijoje eiliškumą nustatant pagal pretendento į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus prašymo pateikimo datą.

4. Atrankos komisija kandidatūrų į Apygardos administracinio teismo, konkretaus apylinkės ar apygardos teismo teisėjus sąrašą pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 55⁸ straipsnio nustatyta tvarka. Toks sąrašas rengiamas laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų.

55⁴ straipsnis.  Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka

1. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnio nustatyta tvarka.

2. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieneri metai. Tokiu atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis.

3. Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios.

4. Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui. Tokios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 2 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytų reikalavimų.

55⁵ straipsnis.  Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka

Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ ir 55⁴ straipsnių nustatyta tvarka.

55⁶ straipsnis. Pretendentų vertinimo tvarka

1. Atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintais kriterijais, įvertina kiekvieną pretendentą.

2. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus, po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtais atitinkamos teismų  pakopos ir jurisdikcijos teisėjais, atitinkamo teismo teisėjais ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku.

3. Atlikdama pretendentų vertinimą, Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybės, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės.

4. Atliekant pretendentų į Apygardos administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus vertinimą, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba, teisėjų kolektyvo nuomonę, o atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas - į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.

5. Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam asmens pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui. Su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais susipažinti ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.

6. Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto.

55⁷ straipsnis. Pretendentų vertinimo rezultatų apskundimo tvarka

1. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais ar po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo turi teisę pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.

2. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs skundą, turi teisę sustabdyti kandidatūrų Apygardos administracinio teismo, konkretaus apylinkės ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo arba teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie tokį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per 7 dienas pateikti atsiliepimą į skundą.

3. Šiuos skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

4. Skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.

5. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą pateikusį pretendentą arba Atrankos komisijos išvadą panaikinti. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo.

55⁸ straipsnis.  Kandidatūrų į Apygardos administracinio teismo, konkretaus apylinkės, ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarka

1. Respublikos Prezidento kanceliarija likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos Apygardos administraciniame teisme, konkrečiame apylinkės ar apygardos teisme, o jeigu teismas sudarytas iš teismo rūmų – konkretaus teismo konkrečiuose teismo rūmuose (toliau – konkretus teismas), atsiradimo informuoja Atrankos komisiją apie tai, kad bus vykdomas kandidatūrų į to teisėjo vietą pasirinkimas. Jeigu pasirinkimas bus vykdomas į laisvą teisėjo vietą, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kai atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme.

2. Informaciją apie numatomą vykdyti kandidatūrų pasirinkimą Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) skelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.

3. Į kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į atitinkamos teismų pakopos ir jurisdikcijos įvertintų pretendentų į teisėjus sąrašą. Tokie pretendentai per 7 dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos turi teisę pateikti prašymą:

1) atsisakyti dalyvauti vykdant kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus pasirinkimą;

2) papildyti šio Įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pretendento prioritetų sąrašą papildomai nurodant konkretų teismą, į kurio teisėjus vykdomas kandidatūrų pasirinkimas.

4. Nacionalinė teismų administracija parengia kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą ir pateikia konkrečiam teismui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas įvertintiems pretendentams teikti atitinkamus prašymus. Šis sąrašas taip pat paskelbiamas Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Konkretaus teismo teisėjų kolektyvas savo nuomonę apie pretendentus gali pateikti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šių pretendentų sąrašo gavimo dienos.

5. Atrankos komisija visą kandidatūrų pasirinkimui vykdyti reikalingą informaciją surenka ir Respublikos Prezidentui pateikia ne vėliau kaip per 7 dienas nuo konkretaus teismo teisėjų kolektyvo nuomonės apie pretendentus pateikimo Atrankos komisijai dienos.

56 straipsnis. Pretendentų asmens duomenų tvarkymas

1. Respublikos Prezidento kanceliarija, Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija pretendentų  asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

2. Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimo procedūros viešumo ir skaidrumo užtikrinimo tikslais Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Tais pačiais tikslais skelbiami ir kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai.

3. Atrankos komisijos išvadose gali būti nurodomi tokie asmens duomenys:

1) visų atitinkamoje atrankoje dalyvavusių pretendentų vardai ir pavardės;

2) Atrankos komisijos balsavimo rezultatai dėl tinkamiausiais užimti atitinkamas pareigas pripažintų pretendentų, jų vertinimo rezultatai pagal šio Įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus, profesinė biografija, informacija apie vykdomą (vykdytą) mokslinę ir pedagoginę ar kitokią veiklą, jurisdikcinės veiklos rodikliai, periodinio arba neeilinio teisėjo veiklos vertinimo rezultatai,  Teisėjų etikos kodekso pažeidimai, informacija apie kvalifikacijos kėlimą bei mokamas užsienio kalbas, teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonė.

4. Kandidatūrų į konkrečių teismų teisėjus sąrašuose gali būti nurodomi tokie asmens duomenys:

1) visų į tokius sąrašus įrašytų pretendentų vardai ir pavardės, jų prioritetų sąrašai;

2) Atrankos komisijos balsavimo rezultatai dėl visų į tokius sąrašus įrašytų pretendentų, jų vertinimo rezultatai pagal šio Įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pretendentų asmens duomenys Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami vienerius metus nuo jų paskelbimo dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA. TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS AR TEISMO RŪMUS, PASKYRIMAS KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS

57 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas

1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.

2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Respublikos Prezidentas, gavęs šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka Atrankos komisijos sudarytą kandidatūrų į konkretaus apylinkės teismo teisėjus sąrašą, paprastai ne vėliau kaip per 30 dienų pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo.

4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.

5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria dėl konkrečios kandidatūros Respublikos Prezidentui.

6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas.

58 straipsnis. Laikas kuriam skiriami teisėjai

1. Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba baigiasi jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas.

2. Dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.

4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti jo sutikimu skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip vieneri metai.

5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, apylinkės teismo, į kurį asmuo skiriamas, teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.

59 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.“.

2. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.

3. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje.

4. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.

5. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.

60 straipsnis. Buvusio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo teisė būti paskirtam teisėju

Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos gali būti paskirtas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ar apylinkės teismo teisėju.

61 straipsnis. Buvusio teisėjo skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai

1. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.

2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Tokios teisės neturi asmenys, kurie pagal šio Įstatymo 52 straipsnį negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos.

3. Buvęs teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:

1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;

2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;

3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai ar teisėjai, skiriami pagal šio Įstatymo 64 straipsnį, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija, o teisėjo, skiriamo pagal šio Įstatymo 64 straipsnį - motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą, bei papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį sprendžiamas paskyrimo klausimas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams.

62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėją dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių

Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės).

63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą, kitus teismo rūmus   arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą

1. Apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas, netaikant šioje dalyje nustatytų terminų.

2. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą.

3. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą.

4. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba paskyrimo į žemesnės pakopos teismą klausimą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis.

6. Teisėjo sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į Apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatytos atrankos procedūros.

8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės.

9. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

10. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto arba Seimo nutarimo dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos.

64 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju

1. Teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas bet kokio žemesnės pakopos teismo teisėju.

2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju.

3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, Apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju.

4. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Jei į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos procedūra netaikoma. Tokiu atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka - šio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. Taip paskirtam teisėjui mokamas ne mažesnis nei ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas buvo atleistas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos, taip pat ir pirmumo teisė be atrankos būti paskirtam į ankstesnes pareigas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ KARJERA

65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazės

1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazes įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

66 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju

1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

2. Apygardos administracinio teismo teisėjais taip pat gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo viešojo administravimo srityje stažą.

67 straipsnis.  Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju

1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo stažą Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme.

68 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju

Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nėra sumuojami.

69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas

Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas, dirbtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.

70 straipsnis. Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjo skyrimas

1. Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas, skirdamas Apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.

2. Dėl Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas

1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjo skyrimas

1. Apeliacinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

73 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas

1. Aukščiausiojo Teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

14 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 74 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„74 straipsnis.  Apylinkės teismo, apygardos teismo, Apygardos administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, apygardos teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas“.

2. Pakeisti 74 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apylinkės teismo, apygardos teismo, Apygardos administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, skyriaus pirmininką skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.“

15 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„76 straipsnis.  Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kandidatūros į apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

16 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„76 straipsnis.   Apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kandidatūros į apylinkės teismo, Apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

17 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„78 straipsnis. Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kandidatūros į Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

18 straipsnis. 79¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 79¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„79¹ straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinsiančias Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

19 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Apygardos teismo pirmininką ir skyriaus pirmininką, Apygardos administracinio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“

20 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 90 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Apygardos teismo, Apygardos administracinio teismo ir apylinkės teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“

21 straipsnis. 91¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) objektyviai sprendžiant teisėjų paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, perkėlimo, paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba į naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus;“.

22 straipsnis. 91² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat atliekamas sprendžiant teisėjo paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, perkėlimo, paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, išskyrus atvejus, kai po paskutinio periodinio ar neeilinio teisėjo veiklos vertinimo praėjo mažiau nei treji metai.“

23 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, tris mėnesius, bet ne ilgiau, negu jam sukaks 65 metai, arba ne ilgiau, negu pasibaigs šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pratęsti teisėjo įgaliojimai, mokamas atlyginimas kaip aukštesnės pakopos teismo, kurio teisėju jis dirbo iki paskyrimo žemesnės pakopos teismo teisėju, teisėjui.“

24 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Apygardos administracinio teismo – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;“.

25 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 105 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam nei vienerių metų terminui, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos procedūros, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme, apygardos administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.“

26 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 105 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai nėra Apygardos administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, šias pareigas eina atitinkamo teismo pirmininko pavaduotojas arba didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis teismo pirmininko pavaduotojas. Kai šioje dalyje nurodytame teisme nėra teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės, teismo pirmininko pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.“

2. Pakeisti 105 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai nėra Apygardos administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, bet tokia pareigybė teisme yra, šias pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.“

3. Pakeisti 105 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam nei vienerių metų terminui, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos procedūros, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme, Apygardos administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.“

27 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 119 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo, vienas – iš Vyriausiojo administracinio teismo ir vienas – iš Apygardos administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų ir keturi – nuo visų apylinkės teismų. Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų teisėjai.

28 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 120 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarkos aprašą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;“.

29 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 120 straipsnio 19 punktą ir jį išdėstyti taip:

„19) tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir Apygardos administracinio teismo struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus;“.

30 straipsnis. 122 straipsnis

Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš Apygardos administracinio teismo, visų apygardų teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų. Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.“

31 straipsnis.  Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 30 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 30 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

3. Šiame įstatyme nustatytos bylų paskirstymo Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjams ir šio teismo teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taikomos po 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos apygardos administraciniame teisme gautiems procesiniams dokumentams ir byloms.

4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo teisėjų vietas, teisėjų karjeros siekiančių asmenų, kandidatų į teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas atrankos, paskelbtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, organizuojamos ir vykdomos vadovaujantis jų paskelbimo dieną galiojusiu teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teisėjų taryba priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:

1) reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų įgyvendinimui - iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2) reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų įgyvendinimui - iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas