LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2010 M. SAUSIO 27 D. ĮSAKYMO NR. D1-79 „DĖL MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. d. Nr. D1-
Vilnius
1. P a k e i č i u Miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“:
1.1. pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Biologinei įvairovei išsaugoti II-IVA miškų grupiųmiškuose privaloma:
9.1. didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse palikti ne mažiau kaip 3 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžius 1 ha (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių, storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje);
9.2. plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų 0,5–1 ha dydžio biržėse palikti ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžius (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių, storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje);
9.3 plynųjų ir supaprastintų atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse palikti ne mažesnio kaip 5 proc. biržės ploto nekirstas medžių grupes biologinės įvairovės požiūriu vertingose miško ekosistemos dalyse (šlapynėse, šaltiniuotose vietose, prie upelių, lomose, šlaituose), jeigu tokių vietų nėra, medžių grupę palikti prie biržės ribos, kad ribotųsi su nekertamu mišku. Paliekamų medžių grupėse turi būti ne mažiau kaip 3 senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne.
9.4. biržėse palikti ne mažiau kaip vieną storesnį kaip 50 cm skersmens 1,3 m aukštyje ąžuolą ir visus storesnio kaip 140 cm skersmens 1,3 m aukštyje ąžuolus, 120 cm – drebules, 90 cm – pušis, uosius, bukus, klevus, 70 cm – vinkšnas, guobas, 60 cm – skirpstus, skroblus (jei tokių yra);
1.2. pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
1.3. pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
1.4. pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:
„38. Atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai II miškų grupės miškuose turi būti suprojektuoti vidinės miškotvarkos projekte. Saugomose teritorijose šie miško kirtimai projektuojami, kai jie atitinka saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos tikslus. Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose vykdomi tik atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus atvejus, kai yra suprojektuoti arba vykdomi atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai.“
1.5. pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:
„46. Paruošiant biržę miškui kirsti, vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentuose nurodomi kirtaviečių valymo, miško atkūrimo būdai, saugotino pomiškio, želdinių ar jaunuolyno, sėklinių ar kitų nekirstinų medžių kiekis. Biržės brėžinyje pažymimos saugomų augalų radavietės, nekirstinos sklypo dalys ar medžių grupės, taip pat 0,1 ha ir didesni saugotino pomiškio ir jaunuolynų grupės ar perspektyvūs želdiniai, informacinio stendo pastatymo vieta. Prieš vykdant miško kirtimą II miškų grupės miškuose arba miškuose, esančiose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, biržėje būtina įrengti informacinį stendą, jame nurodant kirtimų rūšį, biržės plotą, numatomą iškirsti apytikrį likvidinį medienos tūrį, miško kirtimo tikslus, vykdytojo kontaktinę informaciją (valstybiniuose miškuose), numatomą miško atkūrimo būdą, laiką ir planuojamo atkurti miško rūšinę sudėtį. Biržėse, kuriose vykdyti atvejiniai pagrindiniai arba plynieji miško kirtimai, informacinis stendas turi būti iki kol bus atkurtas miškas, visuose kitose biržėse – iki leidimo kirsti mišką galiojimo (pratęsimo) pabaigos.“
1.6. pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:
„47. Pagrindinių miško kirtimų technologiniai reikalavimai:
47.1. biržėse su gyvybingu, saugotinu pomiškiu turi būti išsaugoma ne mažiau kaip 60 proc. pomiškio kiekio;
47.2. pagrindiniams miško kirtimams naudojami valksmai, prakirsti vykdant ugdomuosius miško kirtimus, arba įrengiami nauji valksmai. Pagrindinių miško kirtimų biržėse valksmų plotas negali viršyti 25 proc. biržės ploto. Po kirtimo valksmo plotis negali būti didesnis kaip 5 metrai;
1.7. pakeičiu 80 punktą ir jį išdėstau taip:
„80. Plynaisiais sanitariniais miško kirtimais kertami abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas, IIA miškų grupės miškuose – 0,2 ir mažesnis medyno skalsumas (masinio miško kenkėjų išplitimo atvejais – 0,4). Kertant IIA, III ir IVA miškų grupės mišką saugomose teritorijose plynaisiais sanitariniais miško kirtimais paliekami nepažeisti, atsparūs abiotiniams veiksniams medžiai ir jų grupės, kurias sudaro ne mažiau kaip 3 medžiai, (šis reikalavimas netaikomas kelių apsaugos zonose), papildomai turi būti palikta ne mažiau kaip 20 m3/ha (Kuršių nerijos miškuose – 5 proc. medynų tūrio) storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių, jeigu jų yra ir jei tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams. II–IV grupių miškuose plynųjų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Plynųjų sanitarinių miško kirtimų technologijos parenkamos vadovaujantis Taisyklių VI skyriaus nuostatomis, biologinei įvairovei svarbūs medžiai ir jų grupės, kurias sudaro ne mažiau kaip 3 medžiai, paliekami vadovaujantis Taisyklių 9 punktu ir 1 priedu, ir atsižvelgiant į Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus vėjo ar sniego pažeistuose medynuose, galima nuvažiuoti nuo valksmų.“
1.8. pakeičiu 81 punktą ir jį išdėstau taip:
„81. Saugomų teritorijų IIA, III ir IV miško grupių miškuose, atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus, turi būti palikta ne mažiau kaip 20 m3/ha (Kuršių nerijos miškuose – 5 proc. medynų tūrio) storesnių nei vidutinis medyno skersmuo negyvų medžių, jeigu jų yra ir jei tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams. Jei tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą tūrį džiūstančių, sumažėjusio gyvybingumo lapuočių medžių. Paliekant nenukirstus negyvus medžius būtina atsižvelgti į darbų saugos reikalavimus, saugumą šalia kelių ir rekreacinėse vietose.“
2. N u s t a t a u, kad miško kirtimai, kuriems leidimai kirsti mišką išduoti, pranešimai apie ketinimą kirsti mišką suderinti, arba kai dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką suderinimo kreiptasi iki šio įsakymo įsigaliojimo, vykdomi pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.