Projektas

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS TRANSPORTO KOMPETENCIJŲ AGENTŪROS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL INŽINERINIŲ EISMO SAUGUMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

2024 m.                           d. Nr.

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir siekdamas užtikrinti eismo saugumą:

1. Tvirtinu Inžinerinių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo rekomendacijas (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Direktorius

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Transporto

kompetencijų agentūros direktoriaus

2024 m.                   d. įsakymu Nr.

INŽINERINIŲ Eismo saugumo priemonių įgyvendinimo rekomendacijos

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Inžinerinių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) pateikiami inžinerinių eismo saugumo priemonių taikymo ir projektavimo principai.

2. Rekomendacijos taikomos Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse.

3. Rekomendacijose pateikti standartiniai eismo saugumo priemonių projektavimo ir taikymo sprendiniai.

II SKYRIUS
ŠIOSE REKOMENDACIJOSE VARTOJAMOS SĄVOKOS IR ŽYMENYS

4. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:

4.1. Eismo saugumo priemonė – kelių inžinerijos statinys, įrenginys ar jo savybės, kurios padeda užtikrinti nustatyto greičio režimo laikymąsi, didina eismo dalyvių saugumą, sumažina eismo įvykių riziką ar (ir) palengvina eismo įvykių pasekmes.

4.2. Greičio mažinimo kalnelis – iškilioji greičio valdymo priemonė, įrengta skersai važiuojamosios dalies kaip dirbtinis kelio ar gatvės dangos iškilimas.

4.3. Horizontalioji greičio valdymo priemonė ‒ eismo saugumo priemonė, iškreivinanti ir (arba) susiaurinanti važiuojamąją dalį, skirta neleistinai aukštam važiavimo greičiui sumažinti ir leistinam greičiui palaikyti kelio ar gatvės ruože.

4.4. Iškilioji greičio valdymo priemonė – eismo saugumo priemonė, iškilusi virš kelio ar gatvės dangos, skirta neleistinai aukštam važiavimo greičiui sumažinti ir leistinam greičiui palaikyti kelio ar gatvės ruože.

4.5. Mažosios architektūros elementai – tai savitumo aplinkai, estetinio patrauklumo ir išraiškingumo suteikiantys nedideli statiniai arba architektūriniai elementai, statomi ar įrengiami gyvenvietės viešose erdvėse, gatvėse (suoliukai, šiukšliadėžės, medžių apsaugos, atitvėrimo stulpeliai, gėlinės, dviračių stovai, lauko gertuvės, šviestuvai, informaciniai stendai ir stovai, tvorelės ir kt.).

5. Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse ir kituose Rekomendacijų 2 priede nurodytuose teisės aktuose.

6. Rekomendacijose pateikiami šie žymenys:

6.1. A – važiuojamosios dalies plotis, m;

6.2. a – eismo juostos plotis, m;

6.3. b ‒ inžinerinės eismo saugumo priemonės plotis, m;

6.4. D – inžinerinės eismo saugumo priemonės skersmuo, m;

6.5. h ‒ inžinerinės eismo saugumo priemonės aukštis, m;

6.6. i ‒ nuolydis, %;

6.7. L ‒ inžinerinės eismo saugumo priemonės ilgis, m;

6.8. R ‒ spindulys, m;

6.9. v ‒ motorinės transporto priemonės važiavimo greitis, km/h.

III SKYRIUS
EISMO SAUGUMO PRIEMONIŲ TAIKYMAS

Pirmasis skirsnis
EISMO SAUGUMO PRIEMONIŲ GRUPĖS

7. Eismo saugumo priemonės (toliau – ESP) taikomos siekiant sukurti saugią eismo aplinką visiems eismo dalyviams (žr. 3 priedo [1]–[18]). ESP tiek fiziškai, tiek vizualiai (nedarant fizinio poveikio) ar psichologiškai formuoja saugesnį eismo dalyvių elgesį, didina eismo dalyvių matomumą ir atidumą, tam tikrais atvejais sumažina maršruto patrauklumą tranzitiniam transportui.

8. Vairuotojui pasirenkant važiavimo greitį, jam įtaką daro tiek ESP, kurios fiziškai priverčia mažinti greitį (važiuojamosios dalies iškreivinimas, greičio mažinimo kalnelis ir pan.), tiek informacinio pobūdžio ir kitos eismo organizavimo priemonės, kurios atkreipia vairuotojų dėmesį bei formuoja vairuotojų elgesį eisme (informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės, aktyvūs (šviečiantys) kelio ženklai ir mirksintys signaliniai žibintai, kintamos informacijos ženklai, kelio atšvaitai, sferiniai veidrodžiai, kelių apsaugos nuo akinimo sistemos, želdiniai, triukšmo juostos, apšvietimas, kelio ženklai ant dangos, dangos paviršiaus šiurkštinimas, važiavimo greičio kontrolės įrenginiai ir pan.).

9. 1 lentelėje pateiktos šiose Rekomendacijose aprašytos ESP, jų paskirtis ir kitos pastabos. ESP skirstomos į šias grupes:

9.1. horizontaliosios greičio valdymo priemonės;

9.2. iškiliosios greičio valdymo priemonės;

9.3. informacinio pobūdžio ir kitos eismo organizavimo priemonės.

1 lentelė. Eismo saugumo priemonės ir jų paskirtis

ESP			Paskirtis ir kitos pastabos
HORIZONTALIOSIOS GREIČIO VALDYMO PRIEMONĖS
Saugumo salelės			ESP įrengiama tarp tos pačios arba priešpriešinių krypčių eismo juostų. Salelių paskirtis priklauso nuo jų įrengimo vietos: · visų tipų pėsčiųjų perėjose ir (arba) dviračių pervažose įrengta saugumo salelė didina dviračių, motorinių dviračių vairuotojų ir keleivių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų (toliau – dviratininkai) bei pėsčiųjų saugumą, · salelėmis sankryžos zonoje organizuojamas eismas, · salelės įrengtos kelio ašyje atskiria priešpriešinio eismo srautus, · salelės įrengtos tarp maršrutinio transporto eismo juostos ir bendro transporto eismo juostos, ar įrengtos ties maršrutinio transporto stotelėmis, atskiria maršrutinio transporto eismą nuo bendro motorinių transporto priemonių eismo.
Važiuojamosios dalies iškreivinimas:			Horizontalioji greičio valdymo priemonė, fiziškai iškreivinanti važiavimo trajektoriją. Važiavimo trajektorijos iškreivinimas daro ir psichologinį poveikį vairuotojui pasirenkant važiavimo greitį – artėjant prie iškreivinimo atkreipiamas vairuotojų dėmesys, kad kelio trasoje yra pasikeitimų. Priemonės efektyvumas mažėja kai priešpriešinio eismo intensyvumas yra ženkliai mažesnis ir (arba) bendras eismo intensyvumas yra žemas. Specialiųjų transporto priemonių ir maršrutinio transporto eismui poveikis (diskomfortas, nepatogumas, laiko gaištis) minimalus. Iškreivinimas be saugumo salelių ašyje gali būti taikomas gatvėse, kuriose nustatytas ne didesnis kaip 30 km/h greičio režimas, nerekomenduojama įrengti gatvėse, kuriose vyksta maršrutinio transporto eismas.
	nesiaurinant eismo juostų su saugumo salele ašyje
	su susiaurinimu ir saugumo salele ašyje
	su susiaurinimu be saugumo salelės ašyje
Važiuojamosios dalies susiaurinimas:			Horizontalioji greičio valdymo priemonė, fiziškai susiaurinanti važiuojamąją dalį. Susiaurinta važiuojamoji dalis daro ir psichologinį poveikį vairuotojui pasirenkant važiavimo greitį, pagerina pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygas (susiaurinant važiuojamąją dalį iš abiejų pusių t. y. išplečiant šaligatvį ties perėja ar dviračių pervaža sutrumpinamas perėjos ilgis). Specialiųjų transporto priemonių ir maršrutinio transporto eismui poveikis (diskomfortas, nepatogumas, laiko gaištis) minimalus.
	įrengiant iškiliąją saugumo salelę ašyje
	iš abiejų gatvės (kelio) pusių (paliekant vieną arba dvi eismo juostas)
	iš vienos gatvės (kelio) pusės (paliekant vieną arba dvi eismo juostas)
Šaligatvių išplėtimas sankryžoje			Sankryžos zonoje ties pėsčiųjų perėjimo per gatvę vieta išplečiamas šaligatvis (pėsčiųjų takas) link važiuojamosios dalies didina pėsčiųjų ir vairuotojų abipusį matomumą sankryžos zonoje, sutrumpina pėsčiųjų perėjimo per gatvę ilgį. Sankryžos prieigose, važiuojamosios dalies plote iki šaligatvio išplėtimo, įrengiamos automobilių stovėjimo juostos.
IŠKILIOSIOS GREIČIO VALDYMO PRIEMONĖS Iškiliosios greičio valdymo priemonės efektyviai mažina važiavimo greitį, tačiau kelia triukšmą ir vibracijas motorinėms transporto priemonėms važiuojant per jas, sukelia diskomfortą maršrutinio transporto vairuotojams ir keleiviams, daro neigiamą įtaką specialiųjų  transporto priemonių kelionės laiko gaiščiai, todėl renkantis priemones leistino greičio užtikrinimui, šių transporto priemonių maršrutuose teikti pirmenybę kitų ESP įrengimui, arba parinkti mažiausią diskomfortą sukeliančius priemonių parametrus, taikyti dalinius arba sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelius, iškiliąsias sankryžas.
Greičio mažinimo kalnelis:
	apskritiminės formos siauras		Greičio mažinimo kalnelis, kurio skersinis profilis yra apskritiminės formos. Siauro greičio valdymo kalnelio plotis gali būti iki 0,9 m, plataus – 3,7–4 m. Siauras kalnelis gali būti įrengiamas tik uždarose teritorijose (degalinėse, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelėse ir kt.) arba keturšalių sankryžų šalutiniuose keliuose, kartu su kelio ženklu Nr. 204 „STOP“.
	apskritiminės formos platus
	trapecijos formos		Greičio mažinimo kalnelis, kurio skersinis profilis yra trapecijos formos. Kalnelio matmenys, priklauso nuo leistino greičio ir eismo srauto sudėties.
	dalinis		Dalinis greičio mažinimo kalnelis, įrengiamas ne per visą važiuojamosios dalies plotį. Daliniai kalneliai įprastai įrengiami gatvėse, kuriose vyksta maršrutinio transporto eismas kai kitomis priemonėmis neužtikrinamas leistino greičio laikymasis. Dėl siaurų tarpų tarp kalnelių, juose gali kauptis sniegas, todėl ruožuose, kur įrengti daliniai greičio mažinimo kalneliai, gatvių priežiūra žiemą yra sudėtingesnė.
	sinusoidės formos		Sinusoidės formos kalnelio įrengimas sudėtingesnis nei kito tipo kalnelių, tačiau dėl sklandaus suformuoto užvažiavimo, nuvažiavimo, sukelia mažesnį triukšmą motorinėms transporto priemonėms važiuojant per.
Iškilioji pėsčiųjų perėja			Tai pėsčiųjų perėja, įrengta ant trapecinės formos greičio mažinimo kalnelio, skirta saugesniam pėsčiųjų eismui.
Iškilioji sankryža:			Iškilioji sankryža – tai mažo ploto (be lėtėjimo, greitėjimo, kairiojo posūkio juostų) sankryžos, kai visa ar dalis sankryžos zonos yra įrengiama ant pakeltos dangos. Iškiliosios sankryžos palaiko leistiną greitį, didina pėsčiųjų saugumą ir daro vairuotojus budresnius. Iškiliąją sankryžos dalį įrengiant iš skirtingos spalvos ir faktūros medžiagų formuojamas patrauklus estetinis vaizdas, formuojamas gatvės charakteris senamiestyje ir kitose vietose, kuriose vyksta intensyvus pėsčiųjų eismas.
	standartinė
	sferinė
INFORMACINIO POBŪDŽIO IR KITOS EISMO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS
Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė			Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė yra prevencinė važiavimo greičio valdymo priemonė, neatlieka greičio kontrolės funkcijos, tačiau daro psichologinį poveikį vairuotojams ir skatina mažinti važiavimo greitį. Priemonė naudojama informuoti vairuotojus apie faktinį motorinės transporto priemonės važiavimo greitį ir, tam tikrais atvejais, leistino greičio ribą konkrečiame ruože.
Aktyvus (šviečiantis) kelio ženklas ir mirksintys signaliniai žibintai			Aktyvus (šviečiantis) kelio ženklas tai įprastas kelio ženklas, kuriame pagal ženkle esančių simbolių, rodyklių ar teksto kontūrą yra įrengti šviesos elementai gali būti nuolat šviečiantys arba mirksintys. Šviečiantis kelio ženklas išsiskiria iš esamos aplinkos ir atkreipia vairuotojų dėmesį, yra geriau pastebimas tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui. Signaliniai žibintai gali būti tvirtinami ant atramos. Mirksintys signaliniai žibintai gali būti tvirtinami ant atramos ar ant stulpo arba montuojami kelio ar gatvės dangoje. Mirksintys signaliniai žibintai dažniausiai įrengiami norint atkreipti vairuotojų dėmesį ties pėsčiųjų perėjomis, kelio vingiais, kelio darbų zonose ir pan.
Kintamos informacijos ženklas			Kintamos informacijos ženklai, tai ženklai, kurių simboliai, skaičiai ir raidės rodomi šviesą skleidžiančiuose ekranuose, juose pranešimai keičiami tam tikromis elektroninėmis ir (arba) mechaninėmis priemonėmis. Kintamos informacijos ženkle pagal poreikį rodoma informacija gali būti keičiama arba įjungiama ar išjungiama. Informaciją gali sudaryti tekstas ir (arba) simboliai, Kintamos informacijos ženklai gali būti dviejų tipų: · Kintamos informacijos kelio ženklai (toliau – KIŽ) – įprasti kelio ženklai (įspėjamieji, draudžiamieji, nurodomieji), nurodyti Kelių eismo taisyklėse, kurių simboliai, skaičiai ir raidės rodomi šviesą skleidžiančiuose ekranuose; · Kintamos informacijos ekranai – įvairių formų ir dydžių šviesą skleidžiantys ekranai, kuriuose rodomi skirtingos informacijos eismo saugumo pranešimai, sudaryti iš simbolių ir (arba) teksto, pavyzdžiui informuojantys vairuotojus apie eismo sąlygas esamuoju laiku, vykdomus kelio darbus, eismo ribojimus, motorinių transporto priemonių grūstis ir pan.
Kelio atšvaitai			Kelio atšvaitai įrengti kelio ar gatvės dangoje pabrėžia eismo juostos, kelio elementų (saugumo salelių) ribas, taip pat pagerina horizontaliojo ženklinimo linijų matomumą (atlieka jų funkciją) esant šlapiai važiuojamajai daliai tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui.
Struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos			Skersinės triukšmo juostos didina vairuotojo budrumą, atkreipia jo dėmesį artėjant link pavojingos vietos. Išilginės triukšmo juostos skirtos vairuotojo budrumui padidinti, perspėti apie išvažiavimą iš eismo juostos. Dėl keliamo triukšmo netaikomos gyvenvietėje.
	skersinės
	ištisinės
Frezuotos triukšmo juostos			Frezuotos triukšmo juostos skirtos vairuotojo budrumui padidinti, perspėti apie išvažiavimą iš eismo juostos. Frezuotą triukšmo juostą sudaro frezuotos griovelių linijos dangoje, motorinei transporto priemonei užvažiavus ant tokių juostų, jaučiamas akustinis ir vibracinis poveikis. Dėl keliamo triukšmo netaikomos gyvenvietėje.
Sferinis veidrodis			Sferiniai veidrodžiai naudojami siekiant užtikrinti geresnį šoninį matomumą kelio arba gatvės vietose, kuriose yra ribotas matomumas (užstoja įvairios kliūtys, kurių negalima pašalinti) ir jį užtikrinti kitomis priemonėmis nėra galimybių.
Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos			Siekiant išvengti priešpriešine kryptimi važiuojančių motorinių transporto priemonių ar šalia kelio esančių stipriai šviesą skleidžiančių ar atspindinčių objektų (traukinių eismo, saulės šviesos energijos elektrinių) akinimo, skiriamojoje juostoje ar kelkraštyje gali būti įrengiamos kelių apsaugos nuo akinimo sistemos.
Želdiniai			Želdiniai yra vizualinė (nedaranti fizinio poveikio), informacinio pobūdžio priemonė, kuri gali prisidėti prie eismo organizavimo sprendinių. Želdinių taikymas eismo organizavimo srityje gali papildyti inžinerines eismo saugumo priemones, suteikti gatvei estetinio patrauklumo. Želdinių juostomis galima atskirti skirtingų eismo dalyvių judėjimui skirtą erdvę, skirtingo tipo ir aukščio želdinių pagalba galima sudaryti siauresnės važiuojamosios dalies įspūdį, arba parenkant skirtingus atstumus tarp želdinių galima sudaryti didesnio važiavimo greičio įspūdį vairuotojams, ir taip psichologiškai daryti įtaką jų važiavimo greičio pasirinkimui.

10. 1 lentelėje pateiktos ESP, kurių taikymo ir projektavimo principai aprašyti šiose Rekomendacijose. Saugaus eismo užtikrinimui yra taikomos ir kitos priemonės, kurių įrengimas reglamentuotas kituose norminiuose dokumentuose:

10.1. dangos paviršiaus šiurkštinimas (žr. 2 priedo [8], [22] ir [23]) (antislydiminė danga) gali būti taikomas prieš iškiliąsias ir paprastas pėsčiųjų perėjas, pavojingas sankryžas ir kitus eismo saugumo požiūriu pavojingus kelių ir gatvių ruožus (kelio vingiuose, nuokalnėse ir įkalnėse, kitur pagal poreikį), naudojant antislydiminį plastiką (nebūtinai raudonos spalvos);

10.2. kelio ženklai ant dangos (žr. 2 priedo [4] ir [8]);

10.3. žiedinės sankryžos (žr. 2 priedo [15]);

10.4. apsauginės tvoros ir tvorelės pėsčiųjų eismui nukreipti, pėsčiųjų ir dviračių takai, jiems skirta infrastruktūra (žr. 2 priedo [16]);

10.5. apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų (žr. 2 priedo [14]);

10.6. apsauginių atitvarų sistemos (žr. 2 priedo [13]);

10.7. apšvietimas (žr. 2 priedo [6], [31]–[34]);

10.8. važiavimo greičio kontrolės įrenginiai (momentinio ir vidutinio važiavimo greičio matuokliai ar jų sistemos).

Antrasis skirsnis
PAGRINDINĖS ESP TAIKYMO NUOSTATOS

11. Kiekvienas kelias ir gatvė turi užtikrinti nustatytą eismo kokybės lygį ir funkcinę paskirtį (žr. 2 priedo [5] ir [10]), atsižvelgiant į eismo srauto sudėtį, intensyvumą ir aplinką, o priimti projektiniai sprendiniai turi atitikti nustatytą leistiną greitį.

12. Už gyvenvietės ribų Lietuvos valstybinės reikšmės keliai ir vietinės reikšmės keliai turėtų atitikti vieną iš šių greičio režimų (žr. 1 pav.):

12.1. 130/120/110 km/h greičio režimas taikomas automagistralėse ir greitkeliuose (tranzitiniai keliai). Šie keliai atitinka tranzito paskirtį, turi užtikrinti labai aukštą ir aukštą eismo kokybės lygį, juose turi būti sudaromos sąlygos motorinėms transporto priemonėms važiuoti greitai ir netrikdomai. Paprastai tai AM ir I kategorijos keliai su skiriamąja juosta (žr. 2 priedo [5]);

12.2. 90 km/h greičio režimas taikomas magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose (skirstomieji ir privažiuojamieji keliai). Šie keliai sudaro pagrindinę susisiekimo tinklo dalį užmiestyje. Priklausomai nuo kategorijos įprastai turi 2, 3 arba daugiau eismo juostų, priešpriešiniai transporto srautai gali būti atskirti fiziškai (apsauginių atitvarų sistemomis, skiriamąja juosta, iškiliomis saugumo salelėmis) arba vizualiai (nedarant fizinio poveikio, pavyzdžiui: horizontaliojo ženklinimo linijomis, užvažiuojamomis saugumo salelėmis). Paprastai tai Ia, II, IIa, III, ir IV kategorijos keliai (žr. 2 priedo [5]);

12.3. 70 km/h greičio režimas už gyvenvietės ribų nėra standartinis, jis gali būti taikomas šiose vietose:

12.3.1. kai kuriuose rajoniniuose keliuose (privažiuojamuosiuose keliuose) ir vietinės reikšmės keliuose, kai to reikalauja kelio projektinis greitis ir keliuose su žvyro danga (žr. 2 priedo [5]);

12.3.2. valstybinės reikšmės kelyje pereinamosiose zonose prieš įvažiuojant į mažai urbanizuotą gyvenvietę;

12.3.3. valstybinės reikšmės kelyje, kuris sąlyginai trumpame kelio ruože kerta gyvenvietę;

12.3.4. kai kuriais atvejais vieno lygio sankryžos prieigose;

12.3.5. 70 km/h greičio režimas taikomas pavojingame kelio ruože laikinai, kol bus įgyvendinti projektinį greitį atitinkantys sprendiniai, pašalintos kitos eismo saugumo požiūriu pavojingos kliūtys;

12.4. mažo spindulio horizontaliosiose kreivėse.

1 pav. Kelių tinklo už gyvenvietės ribų schema

13. Gyvenvietėse gatvės ir vietinės reikšmės keliai turėtų atitikti vieną iš šių greičio režimų (žr. 2 pav.):

13.1. 90 km/h greičio režimas taikomas išskirtinai miestų aplinkkeliuose, kurių pagrindinė paskirtis užtikrinti greitą ir nepertraukiamą tranzitinį eismą, užtikrinti ilgus ir pastovius transporto ryšius su svarbiausiais keliais. Šiems keliams gyvenvietėse taikomi aukšti projektavimo reikalavimai, juose priešpriešiniai srautai atskirti fiziškai (skiriamąja juosta, apsauginių atitvarų sistemomis), skirtingo lygio sankryžos, neorganizuojamas maršrutinio transporto eismas, viename lygyje pėsčiųjų ir dviratininkų;

13.2. 70 km/h greičio režimas taikomas greito eismo, tranzitinėse ir pagrindinėse gatvėse, kurių pagrindinė paskirtis susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų, centrų, didžiųjų transporto stočių, ryšiai su užmiesčio keliais. Toks greičio režimas gali būti taikomas gatvėse turinčiose ne mažiau kaip 4 eismo juostas, kuriose priešpriešiniai transporto srautai atskirti fiziškai (skiriamąja juosta, apsauginių atitvarų sistemomis). Paprastai gyvenvietėse tai A ir B kategorijos gatvės (žr. 2 priedo [10]);

13.3. 50 km/h greičio režimas taikomas pagrindinėse ir aptarnaujančiose gatvėse. Šios gatvės yra miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys, pagrindinės keleivių viešojo susisiekimo linijos, pagrindinė paskirtis užtikrinti kokybiškus miesto vidaus transporto ryšius. Paprastai gyvenvietėse tai yra B ir C kategorijos gatvės (žr. 2 priedo [10]), turinčios dvi arba keturias eismo juostas, skirtingų tipų eismo dalyviai turi atskirą tik jiems skirtą eismo judėjimui skirtą erdvę;

13.4. 30 km/h greičio režimas taikomas pagalbinėse gatvėse. Šių gatvių pagrindinė paskirtis yra eismo srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų. Pagalbinės gatvės tai lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys gyvenvietėse. Paprastai tai yra D kategorijos gatvės (žr. 2 priedo [10]);

13.5. ≤20 km/h greičio režimas taikomas gatvėse, kuriose galioja gyvenamosioms zonoms nustatyta eismo tvarka (žr. 2 priedo [4]). Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš motorines transporto priemones. Šis greičio režimas taikomas ramaus eismo, senamiesčio gatvėse ir esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Paprastai tai yra Ds kategorijos, kuriose pėsčiųjų, dviratininkų ir motorinių transporto priemonių eismas vyksta bendrame sraute, t. y. mišraus eismo režimas (žr. 2 priedo [10]).

2 pav. Gyvenviečių gatvių tinklo schema ir taikomi greičio režimai

14. ESP parenkamos atsižvelgiant į:

14.1. taikomą greičio režimą (žr. 12 ir 13 punktus);

14.2. kelio ar gatvės kategoriją, nustatytą eismo kokybės lygį, funkcinę paskirtį;

14.3. kelio ar gatvės aplinkoje esančias įstaigas, jų pobūdį ir lankytojų poreikius (ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros, visuomeninės paskirties įstaigos ir pan.);

14.4. motorinių transporto priemonių eismo sudėtį (lengvieji automobiliai, sunkiasvoriai, maršrutinis transportas, žemės ūkio technika ir pan.), jų poreikius ir pravažiuojamumą, eismo dalyvių sudėtį ir jų poreikius;

14.5. maršrutinio transporto ir specialiųjų transporto priemonių eismą (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų transporto priemonės);

14.6. ekonominius priemonių diegimo aspektus.

15. ESP pasirinkimas ir taikymo galimybės priklauso nuo 12 ir 13 punktuose nurodyto greičio režimo. Visi priimami sprendiniai turi užtikrinti projektinį greitį, o inžinerinėmis ESP gali būti sustiprintas nustatyto greičio režimo laikymasis, t. y. ESP negali būti taikomos norint dirbtinai sumažinti važiavimo greitį viename taškiniame objekte (vietoje) jeigu jos nedera su norminiuose dokumentuose nustatytomis kelio ar gatvės kategorijomis ir greičio režimu.   

16. Keliuose ir gatvėse, turinčiose ≥4 eismo juostas, kituose keliuose ir gatvėse, kuriose nustatytas didesnis nei 50 km/h greičio režimas – rekomenduojama taikyti tik horizontaliąsias ir informacinio pobūdžio eismo saugumo priemones, t. y. iškiliųjų greičio valdymo priemonių netaikyti (žr. 3 ir 4 lenteles).

17. ≤50 km/h greičio režimui užtikrinti, atsižvelgiant eismo sudėtį ir intensyvumą, galima taikyti tiek horizontaliąsias, tiek iškiliąsias, tiek informacinio pobūdžio ir kitas eismo organizavimo priemones (žr. 3 lentelę).

18. Norint taikyti ESP, kurių techniniai parametrai ir (arba) taikymo principai neatitinka šiose Rekomendacijose aprašytų priemonių parametrų ir (arba) taikymo principų, jos turi būti išnagrinėtos ir pagrįstos saugaus eismo, kaštų ir naudos principais, neprieštarauti galiojantiems teisės aktams ir turi būti suderintos su kelio savininku.

19. Rekomenduojama šalia ugdymo įstaigų užtikrinti 30 km/h greičio režimo laikymąsi taikant šių įstaigų zonose kompleksines ESP valdančias pavojingą eismo dalyvių elgseną (greičio viršijimas, lenkimai, manevravimas, netikėtas išbėgimas į kelią ir kt.).

20. Kelio ar gatvės ruožuose, kuriuose išilginis nuolydis yra didesnis kaip 6%, horizontaliosios ir iškiliosios greičio valdymo priemonės netaikomos.

21. Įrengiant ESP kelio ar gatvės ruožuose, turi būti išlaikytas Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 (žr. 2 priedo [5]) ir Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 (žr. 2 priedo [10]) nustatytas minimalus eismo juostos plotis. Didesnis nei reglamentuotas eismo juostos plotis (perteklinis eismo juostos plotis) sąlygoja leistino greičio viršijimą, neteisėtą motorinių transporto priemonių statymą ir kitus neleistinus manevrus.

22. Jei esami eismo juostų pločiai yra didesni nei reglamentuoti teisės aktuose, neatitinka leistino greičio ir motorinių transporto priemonių srauto sudėties, turėtų būti priimtas sprendimas naikinti perteklinį važiuojamosios dalies plotą ir jį panaudoti skirstant pagal šią hierarchiją:

22.1. pėsčiųjų eismo infrastruktūros įrengimui;

22.2. želdinių juostos, atskiriančios pėsčiųjų eismą nuo važiuojamosios dalies, įrengimui;

22.3. dviračių takų įrengimui;

22.4. automobilių statymo juostos įrengimui;

22.5. želdinių juostos skiriamojoje juostoje įrengimui.

23. ESP gali būti projektuojamos kelio ar gatvės ruože vienoje vietoje arba išdėstomos tam tikru atstumu viena nuo kitos:

23.1. jei siekiama suvaldyti motorinių transporto priemonių važiavimo greitį tam tikroje kelio ar gatvės vietoje (artėjant prie sankryžos, visų tipų pėsčiųjų perėjų, staigaus kelio vingio, siauro tilto ar pan.) įrengiama viena ESP arba jų deriniai (kiekvienai eismo krypčiai);

23.2. jei siekiama palaikyti leistiną greitį ilgesniame kelio ar gatvės ruože, rekomenduojama įrengti ESP nuosekliai, išdėstant jas tam tikru atstumu. Turi būti taikomos skirtingų tipų greičio valdymo priemonės, derinant jas prie konkrečios vietos ir užtikrinant bendrą darną.

24. Atstumas tarp gretimų ESP yra vienas iš veiksnių, lemiančių poveikio eismo saugumui efektyvumą. Atstumas tarp ESP parenkamas pagal leistiną greitį (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Efektyvus atstumas tarp gretimų ESP

Leistinas greitis, km/h	Efektyvus atstumas tarp ESP, m
50	iki 200
30	iki 100

25. Jei ESP projektuojama ties skirtingo greičio režimų riba, pavyzdžiui, įvažiuojant į gyvenvietę ar mažesnio leistino greičio zoną gyvenvietėje, tai ESP matmenys parenkami pagal didesnio greičio ribą.

26. Organizuojant eismą, visame susisiekimo tinkle turi būti išlaikytas vienodumas, t. y. formų ir spalvų homogeniškumas. ESP, horizontalusis ir vertikalusis kelio ženklinimas, kelio ženklai turi būti įrengti taip, kad būtų vienodai suprantami visiems eismo dalyviams ir neprieštarautų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių (žr. 2 priedo [8]) ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (žr. 2 priedo [9]) reikalavimams.

27. Projektuojant ESP turi būti atsižvelgiama į riboto judumo žmonių poreikius ir įrengiamos taip, kad nebūtų ribojamas jų judėjimas ir veikla (žr. 2 priedo [11]).

28. Planuojant įrengti ESP ilgesniame kelio ar gatvės ruože, rekomenduojama įvertinti aplinkinių kelių ir gatvių laidumą, nes dėl įrengtų ESP gali sumažėti maršruto patrauklumas tranzitiniam transportui ir dalis motorinių transporto priemonių srauto gali persikelti į aplinkinius kelius ar gatves.

29. Įrengiant ESP būtina užtikrinti tinkamą lietaus vandens nuleidimą.

30. Tais atvejais, kai važiuojamoji dalis neapribota kelio bortais, ties horizontaliąja ar iškiliąja greičio valdymo priemone turi būti sustiprinami kelkraščiai, panaudojant gamtinio akmens ar kitas trinkeles. Tinkamas kelkraščio sustiprinimo būdas parenkamas individualiai, projektuojant rekomenduojama vadovautis:

30.1. Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašu TRA SBR 19 (žr. 2 priedo [25]);

30.2. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklėmis ĮT SBR 19 (žr. 2 priedo [26]);

30.3. Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašu TRA TRINKELĖS 14 (žr. 2 priedo [18]);

30.4. Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklėmis ĮT TRINKELĖS 14 (žr. 2 priedo [19]);

30.5. Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodiniais nurodymais MN TRINKELĖS 14 (žr. 2 priedo [20]).

ESP įtaka maršrutinio transporto ir specialiųjų transporto priemonių eismui

31. Planuojant įrengti ESP, kurios fiziškai priverčia motorinių transporto priemonių vairuotojus mažinti greitį, ypatingai iškiliąsias ESP, reikia įvertinti maršrutinio transporto ir specialiųjų transporto priemonių (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų) poreikius ir parinkti tokias ESP ar jų derinius, kurie kaip įmanoma mažiau darytų neigiamą poveikį jų eismui.

32. Dėl įrengtų ESP gali pailgėti specialiųjų transporto priemonių reagavimo laikas, o didelių gabaritų specialiosioms transporto priemonėms važiuojant per iškiliąsias ESP dar ir sukeliamas didesnis triukšmas, vibracijos ir didinama oro tarša. Specialiųjų transporto priemonių pirminiuose maršrutuose (šalia priešgaisrinių gelbėjimo stočių, sveikatos priežiūros įstaigų ir pan.) horizontaliosios ir iškiliosios važiavimo greičio valdymo priemonės neprojektuojamos, šiuose maršrutuose leistinas greitis užtikrinamas įrengiant važiavimo greičio kontrolės įrenginius ir informacinio pobūdžio eismo saugumo priemones.

33. ESP įrengimas gali turėti neigiamą poveikį maršrutinio transporto keleivių ir vairuotojų važiavimo kokybei ir sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad horizontaliosios greičio valdymo priemonės sukelia mažesnį diskomfortą, maršrutinio transporto maršrutuose greičio režimo užtikrinimui pirmiausia svarstomos horizontaliųjų ESP taikymo galimybės. Tuo atveju, jei horizontaliosiomis ar informacinio pobūdžio eismo saugumo priemonėmis neužtikrinamas leistino greičio laikymasis, gali būti parenkamos ir iškiliosios ESP, tačiau turinčios minimalų neigiamą poveikį viešajam transportui (daliniai greičio mažinimo kalneliai, iškiliosios sankryžos).

Trečiasis skirsnis
ESP TAIKYMO GYVENVIETĖSE PRINCIPAI

34. Organizuojant eismą gyvenvietėse, prioritetas skiriamas saugiam pažeidžiamų eismo dalyvių eismui užtikrinti. ESP pagalba turi būti užtikrintos saugios eismo sąlygos pažeidžiamiems eismo dalyviams, suformuojant estetiškai patrauklią infrastruktūrą bei užtikrinant nustatyto greičio režimo laikymąsi.

35. ESP gatvėse parenkamos atsižvelgiant į nustatytą greičio režimą, gatvės kategoriją ir paskirtį.

36. Miestų aplinkkeliuose, t. y. gatvėse, kuriose taikomas 90 km/h greičio režimas, jokios horizontaliosios ir iškiliosios greičio valdymo priemonės aprašytos šiose Rekomendacijose yra netaikomos.

37. 3 lentelėje pateikti galimi ESP taikymo atvejai gyvenvietėse. ESP projektavimo principai nurodyti atskiruose šių Rekomendacijų skyriuose.

3 lentelė. ESP taikymas gyvenvietėse pagal skirtingus greičio režimus

ESP		Greičio režimas, km/h
		70	50	50	30	≤20
		(≥4 eismo juostų gatvės)		(≤3 eismo juostų gatvės)
HORIZONTALIOSIOS GREIČIO VALDYMO PRIEMONĖS
Saugumo salelės		+	+	+	+	–
Važiuojamosios dalies iškreivinimas:
	nesiaurinant eismo juostų su saugumo salele ašyje	–	–	+	+	+
	su susiaurinimu ir saugumo salele ašyje^1)	–	–	+	+	+
	su susiaurinimu be saugumo salelės ašyje^2)	–	–	–	+	+
Važiuojamosios dalies susiaurinimas:
	įrengiant iškiliąją saugumo salelę ašyje	–	–	+	+	–
	iš abiejų gatvės (kelio) pusių ir paliekant dvi eismo juostas ^1)	–	–	+	+	+
	iš abiejų gatvės (kelio ) pusių ir paliekant vieną eismo juostą ^2)	–	–	–	+	+
Šaligatvių išplėtimas sankryžoje		–	–	+	+	–
IŠKILIOSIOS GREIČIO VALDYMO PRIEMONĖS
Greičio mažinimo kalnelis^1):
	apskritiminės formos siauras	–	–	–	+	+
	apskritiminės formos platus	–	–	–	+	+
	trapecijos formos	–	–	+	+	+
	dalinis	–	+	+	+	+
	sinusoidės formos	–	–	+	+	+
Iškilioji pėsčiųjų perėja ^1)		–	–	+	+	–
Iškilioji sankryža:
	standartinė^1)	–	–	+	+	+
	sferinė^2)	–	–	–	+	+
INFORMACINIO POBŪDŽIO IR KITOS EISMO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS
Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė		+	+	+	–	–
Aktyvus (šviečiantis) kelio ženklas ir mirksintys signaliniai žibintai		+	+	+	–	–
Kintamos informacijos ženklai:
	KIŽ^3)	+	+	+	–	–
	Kintamos informacijos ekranai^4)	+	+	+	–	–
Kelio atšvaitai		+	+	+	–	–
Sferinis veidrodis		–	–	+	+	+
Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos		+	+	–	–	–
Želdiniai		+	+	+	+	+
Pastabos: „+“ – gali būti taikoma; „‒“ – nerekomenduojama taikyti; (...) ‒ taikoma išimtiniais atvejais, išanalizavus bei pagrindus techniniu ir eismo saugumo požiūriais (turi būti įvertinamas gatvės užstatymas, faktiniai važiuojamosios dalies pločiai, motorinių transporto priemonių, pėsčiųjų bei dviratininkų srautai ir pan.); ^1) ‒ ESP netaikoma gatvėje, kuri gyvenvietėje sutampa su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu; ^2)‒ ESP netaikoma gatvėje, kuri gyvenvietėje sutampa su valstybinės reikšmės keliu; ^3)– KET nurodyti kelio ženklai (įspėjamieji, draudžiamieji, nurodomieji), rodomi šviesą skleidžiančiuose ekranuose; ^4)– įvairių formų ir dydžių šviesą skleidžiantys ekranai.

38. Valstybinės reikšmės kelių tęsiniuose per gyvenvietes, taikomi griežtesni eismo saugumo ir greičio valdymo priemonių parinkimo principai. Kelio ruože, kuris gyvenvietėje sutampa su gatve, galioja tai gatvei nustatytas greičio režimas, tačiau ESP parinkimo principai turi tenkinti ir tranzitinio, ir vietinio eismo poreikius. Leistino greičio laikymasis turi būti užtikrinamas nemažinant eismo pralaidumo ir maršruto patrauklumo, gyvenvietę kertančiam tranzitiniam transportui, tuo pačiu turi būti užtikrintos saugios eismo sąlygos vietiniams gyventojams ir vietiniam transportui, todėl atsižvelgiant į kelio reikšmę – tam tikrų horizontaliųjų ir iškiliųjų greičio valdymo priemonių taikymas yra ribojamas (žr. 3 lentelę).

39. Valstybinės reikšmės kelių tęsiniuose per gyvenvietes, kuriuose bendras vidutinis metinis paros eismo intensyvumas didesnis kaip 2000 aut./parą, ir sunkiojo transporto – didesnis kaip 150 aut./parą, iškiliosios greičio valdymo priemonės netaikomos. Tokiuose kelio ruožuose rekomenduojamos važiavimo greičio kontrolės ir informacinio pobūdžio eismo saugumo priemonės.

40. Labai svarbu tinkamai informuoti vairuotojus apie greičio ir eismo režimo pasikeitimus įvažiuojant iš užmiesčio teritorijos į gyvenvietę, todėl visada rekomenduojama įrengti pereinamąją greičio režimo zoną ir „miesto vartus“ ties gyvenvietės užstatymo pradžia (žr. VII SKYRIUS. Pirmasis skirsnis „Miesto vartai“). „Miesto vartų“ įrengimas ypatingai svarbus tuose keliuose, kurie kerta mažo užstatymo ir urbanizacijos gyvenvietes (linijinio tipo, sąlyginai trumpas gyvenvietes) (žr. VII SKYRIUS. Antrasis skirsnis „Saugaus eismo užtikrinimas valstybinės reikšmės kelių ruožuose per trumpas gyvenvietes“).

Ketvirtasis skirsnis
ESP TAIKYMO UŽ GYVENVIETĖS RIBŲ PRINCIPAI

41. Planuojant ir projektuojant kelius, parenkant ir įrengiant ESP būtina užtikrinti eismo kokybės lygį pagal jų paskirtį. Kelių kategorijos, paskirtis ir eismo kokybės lygiai yra nurodyti Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 (žr. 2 priedo [5]).

42. Keliuose už gyvenvietės ribų, kuriuose turi būti užtikrintas nustatytas greičio režimas atsižvelgiant į kelio eismo kokybės lygį ir funkcinę paskirtį – prioritetas skiriamas informacinio pobūdžio, greičio kontrolės arba horizontaliųjų ESP taikymui (žr. 4 lentelę).

43. Keliai, kuriuose taikomas 130/120/110 km/h greičio režimas projektuojami pagal aukštus standartus, jiems keliami aukšti reikalavimai, horizontaliosios ir iškiliosios greičio valdymo priemonės aprašytos šiose Rekomendacijose yra netaikomos (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. ESP taikymas keliuose už gyvenvietės ribų pagal skirtingus greičio režimus

ESP		Greičio režimas, km/h
		130/120/110	90		70^1)
			keliai su skiriamąja juosta	keliai be skiriamosios juostos
HORIZONTALIOSIOS GREIČIO VALDYMO PRIEMONĖS
Saugumo salelės		–	–	+	+
Važiuojamosios dalies iškreivinimas:
	nesiaurinant eismo juostų su saugumo salele ašyje	–	–	–	+
IŠKILIOSIOS GREIČIO VALDYMO PRIEMONĖS
Greičio mažinimo kalnelis:
	apskritiminės formos siauras	–	+^2)	+^2)	+^2)
INFORMACINIO POBŪDŽIO IR KITOS EISMO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS
Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė		–	(+)	+	+
Aktyvus (šviečiantis) kelio ženklas ir mirksintys signaliniai žibintai		–	+	+	+
Kintamos informacijos ženklai:
	KIŽ^3)	+	+	+	+
	Kintamos informacijos ekranai^4)	+	+	+	–
Kelio atšvaitai		+	+	+	+
Struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos
	skersinės	(+)	+	+	+
	ištisinės	+	+	+	–
Frezuotos triukšmo juostos		+	+	+	–
Želdiniai		–	–	–	+
Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos		+	+	(+)	(+)
Pastabos: „+“ – gali būti taikoma; „‒“ – nerekomenduojama taikyti; (...) ‒ taikoma išimtiniais atvejais, išanalizavus bei pagrindus techniniu ir eismo saugumo požiūriais. ^1) – žiūrėti 12.3 papunktį; ^2)– galima taikyti tik keturšalių sankryžų šalutiniuose keliuose, kuriuose įrengtas kelio ženklas Nr. 204 „STOP“; ^3)– KET nurodyti kelio ženklai (įspėjamieji, draudžiamieji, nurodomieji), rodomi šviesą skleidžiančiuose ekranuose; ^4)– įvairių formų ir dydžių šviesą skleidžiantys ekranai.

IV SKYRIUS
HORIZONTALIOSIOS GREIČIO VALDYMO PRIEMONĖS

Pirmasis skirsnis
SAUGUMO SALELĖS

44. Saugumo salelių taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šio skirsnio nuostatas.

45. Saugumo salelės gali būti horizontaliojo ženklinimo ir iškiliosios.

46. Iškiliosios salelės pagal įrengimo pobūdį gali būti neužvažiuojamos ir užvažiuojamos:

46.1. iškilioji neužvažiuojama salelė (žr. 1 pav.) yra apribota kelio bortais, iškilusiais virš važiuojamosios dalies. Įrengiant laikinas saleles gali būti naudojami surenkami elementai iš gumos arba plastiko;

46.2. iškilioji užvažiuojama salelė (žr. 1 priedo 2 pav.) įrengiama suformuojant nuožulnią plokštumą (palaipsniui aukštėjančią) arba iš įvairių spalvų gamtinio akmens trinkelių, betoninių trinkelių ar asfalto mišinio, salelės kraštus įrėminant nuožulniais kelio bortais (rekomenduojama naudoti granito arba akmens kelio bortus). Užvažiuojamų salelių dangos konstrukcija turi būti pritaikyta atlaikyti sunkiasvorio transporto apkrovas.

47. Horizontaliojo ženklinimo salelių įrengimui naudojamas horizontalusis kelio ženklinimas. Tokios salelės efektyvumui ir matomumui padidinti, horizontalusis kelio ženklinimas gali būti derinamas su:

47.1. vertikaliais elementais. Užbrūkšniuotame salelės plote keliuose už gyvenvietės ribų gali būti įmontuojami B grupės signaliniai stulpeliai (žr. 2 priedo [17]), kurie išdėstomi pabrėžiant salelės formą, o gatvėse, kuriose nustatytas ne didesnis kaip 30 km/h greičio režimas, gali būti įrengiami ne aukštesni kaip 0,5 m mažosios architektūros elementai su šviesą atspindinčiais elementais, t. y. įvairių formų ir dydžių dekoratyvinės vazos ar vazonai, surenkami gėlynai (toliau – kilnojamieji elementai), įvairaus dizaino atitvėrimo stulpeliai (rekomenduojami lankstūs plastikiniai);

47.2. kelio atšvaitais (žr. 199–209 punktus), įrengtais šalia salelės ribas žyminčios horizontaliojo ženklinimo linijos arba ant jos (žr. 33 pav.);

47.3. frezuotomis triukšmo juostomis (žr. 223–228 punktus), žyminčiomis saugumo salelės ribas;

47.4. su keletu ar visais aukščiau išvardintas elementais (žr. 1 priedo 3 pav.).

48. Saugumo salelės gali būti įrengiamos:

48.1. pėsčiųjų perėjose, šviesoforu reguliuojamose pėsčiųjų perėjose, nežymėtose pėsčiųjų perėjose ar dviračių pervažose;

48.2. organizuojant eismą sankryžoje (pavyzdžiui, įrengiant kairiojo posūkio juostą, atskiriant priešpriešinius motorinių transporto priemonių srautus ir pan.);

48.3. atskiriant priešpriešinius motorinių transporto priemonių srautus kelio ar gatvės ruože (iškilios užvažiuojamos skiriamosios salelės pavyzdys 1 priedo 2a pav.)

48.4. atskiriant gretimas eismo juostas (pavyzdžiui, maršrutinio transporto eismo juostas, ties maršrutinio transporto stotelėmis ir pan.) (žr. 1 priedo 1 pav.);

48.5. įrengiant „miesto vartus“;

48.6. iškreivinant ir (arba) susiaurinant važiuojamąją dalį;

48.7. ilguose kelio ar gatvės ruožuose tarp sankryžų, kuriuose reikia valdyti važiavimo greitį;

48.8. riboto matomumo zonose, kur draudžiama lenkti ir pan.

49. Iškilių neužvažiuojamų saugumo salelių matmenys pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Iškilių neužvažiuojamų saugumo salelių matmenys

Salelės įrengimo vieta	Ilgis L, m	Plotis b, m	Aukštis h, m	Eismo juostos plotis ties salele a, m
				Leistinas greitis, km/h
				30	≥50
Salelės sankryžose	Projektuojamos vadovaujantis statybos rekomendacijomis R 36–01 „Automobilių kelių sankryžos” (2 priedo [12]) ir Žiedinių sankryžų projektavimo metodiniais nurodymai MN ŽSP 12 (2 priedo [15])
Salelės ruožuose tarp sankryžų:
kuriose vyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas	≥10,0 (≥7,0)	2,5 (2,0)	0,05–0,08	2,75–3,25^1)	3,0–3,5
atskiriančios priešpriešinius srautus (kuriose nevyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas)	≥5,0	≥1,3
Salelės ties maršrutinio transporto stotelėmis ^2)	L = Laut. + 20 m (14 m)	≥1,4 (2,5 (2,0) m)
Pastabos: (...) − taikoma išimtinais atvejais; Laut. − maršrutinio transporto stotelės ilgis; ^1)jei vyksta maršrutinio transporto eismas minimalus eismo juostos plotis 3,0 m; ^2)jei salelė yra atskirianti viešajam eismui skirtą eismo juostą, ties stotelėmis ar jų prieigose – papildomomis priemonėmis gali būti apribotas ar nukreipiamas pėsčiųjų eismas jose (tvorelėmis, atitvėrimo stulpeliais); pėstieji kertantys važiuojamąją dalį turi būti nukreipiami į pėsčiųjų perėją; jei salelėje vyksta pėsčiųjų eismas salelės plotis turi būti  ≥2,5 (2,0) m

50. Projektuojant saugumo salelę ruože tarp sankryžų, kurioje vyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas, t. y. pėsčiųjų perėjoje, šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nežymėtoje pėsčiųjų perėjoje ar dviračių pervažoje, turėtų būti laikomasi šių reikalavimų:

50.1. praėjimas saugumo salelėje turi būti įrengiamas viename lygyje su kelio ar gatvės važiuojamąją danga, t. y. įrengiama saugumo salelė su išėma (žr. 3 pav.). Saugumo salelės išėma gali būti projektuojama tiek statmena važiuojamosios kelio ar gatvės dalies ašiai (žr. 3a pav.), tiek iškreivinta (žr. 3b  ir 3c pav.);

50.2. įrengiami įspėjamieji paviršiai akliesiems ir silpnaregiams, nurodantys saugumo salelės ribas.

51. Jeigu pėsčiųjų perėja, šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, nežymėta pėsčiųjų perėja ar dviračių pervaža įrengta keturių eismo juostų gatvėje, rekomenduojama iškreivinti pėsčiųjų ar dviračių eismą, saugumo salelėje įrengiant iškreivintą išėmą su kelio bortais (žr. 3b pav.) ar pėsčiųjų tvorelėmis (žr. 3c pav.). Pėstieji ar dviratininkai turi būti nukreipiami prieš eismą, kad geriau pastebėtų atvažiuojančias motorines transporto priemones.

a)	b)
c)

3 pav. Saugumo salelės pėsčiųjų perėjoje schemos: a) statmena salelės išėma; b) ir c) iškreivinta salelės išėma

52. Dviejų eismo juostų gatvėse ties maršrutinio transporto stotelėmis, įrengtomis be įvažų, siekiant riboti neleistinus motorinių transporto priemonių manevrus (lenkimus) gali būti įrengiamos saugumo salelės (žr. 4 pav.).

4 pav. Salelių ties maršrutinio transporto stotelėmis schemos

53. Iškiliąsias neužvažiuojamas ir kelio bortais apribotas saleles visais atvejais (tiek gyvenvietėje, tiek už gyvenvietės ribų) rekomenduojama ženklinti siaura ištisine linija.

54. Salelių matomumui pagerinti tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, neapšviestuose gatvės ar kelio ruožuose rekomenduojama įrengti kelio atšvaitus arba mažosios architektūros elementus (atitvėrimo stulpelius su šviesą atspindinčiais elementais), kelių ruožuose už gyvenvietės ribų rekomenduojama įrengti B grupės signalinius stulpelius.

Antrasis skirsnis
VAŽIUOJAMOSIOS DALIES IŠKREIVINIMAS

55. Važiuojamosios dalies iškreivinimo taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti šių Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šio skirsnio nuostatas.

56. Važiuojamosios dalies iškreivinimo tipai:

56.1. nesiaurinant eismo juostos (žr. 5 pav.):

56.1.1. dvipusis iškreivinimas (žr. 5a pav.);

56.1.2. vienpusis iškreivinimas (žr. 5b pav.).

56.2. su susiaurinimu (žr. 6 pav.):

56.2.1. ir saugumo salele ašyje (žr. 6a pav.);

56.2.2. be saugumo salelės ašyje (žr. 6b pav.).

a)	b)

5 pav. Tipinės važiuojamosios dalies iškreivinimo nesiaurinant eismo juostų schemos ir matmenys: a) dvipusis iškreivinimas; b) vienpusis iškreivinimas

a)	b)

6 pav. Važiuojamosios dalies iškreivinimas su susiaurinimu: a) su saugumo salele ašyje; b) be saugumo salelės ašyje

57. Važiuojamosios dalies iškreivinimo schema, iškreivinimo geometriniai parametrai, naudojami kelio įrenginiai parenkami atsižvelgiant į gatvės ir kelio kategoriją, funkcinę paskirtį, nustatytą eismo kokybės lygį, eismo juostų skaičių, greičio režimą ir srauto sudėtį (žr. 3 priedo [1], [2]). Važiuojamosios dalies iškreivinimo matmenys (iškreivinimo gylis (eismo juostos poslinkis), iškreivinimo spinduliai) turi užtikrinti visų motorinių transporto priemonių pravažiuojamumą leistinu greičiu. Pravažiuojamumas turi būti patikrintas specialia kompiuterine programa.

58. Važiuojamosios dalies iškreivinimas gyvenvietėse taikomas dviejų eismo juostų gatvėse, kuriose leistinas greitis ne didesnis kaip 50 km/h. Važiuojamosios dalies iškreivinimą su susiaurinimu galima taikyti tik tose gatvėse, kurios nėra valstybinės reikšmės kelio tęsinys. Gatvėse, kur eismas viena kryptimi vyksta dviem ar daugiau eismo juostų, važiuojamosios dalies iškreivinimas netaikomas, nes neužtikrinamas greičio valdymo efektas.

59. Važiuojamoji dalis iškreivinama tik tiesiuose ruožuose (ne kreivėse), kuriuose užtikrinamas ne mažesnis kaip 150 m sustojimo matomumas.

60. Kai važiuojamoji dalis neapribota kelio bortais, ties važiuojamosios dalies iškreivinimu rekomenduojama papildomai sustiprinti kelkraščius (žr. 30 punktą). Tinkamas kelkraščio sustiprinimo būdas parenkamas individualiai.

61. Kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas įrengiami vadovaujantis galiojančių taisyklių reikalavimais (žr. 2 priedo [8] ir [9]).

62. Rekomenduojama važiuojamosios dalies ribas ties iškreivinimu (salelės ribas ir važiuojamosios dalies kraštą) pažymėti horizontaliuoju ženklinimu.

63. Salelės bortuose rekomenduojama įmontuoti kelio atšvaitus (žr. 199–209 punktus), žyminčius iškiliosios saugumo salelės ribas.

64. Gyvenvietėse, prieš važiuojamosios dalies iškreivinimą ir už jo, papildomai gali būti įrengiami mažosios architektūros elementai su šviesą atspindinčiais elementais (lankstūs atitvėrimo stulpeliai) ar želdiniai (ne aukštesni kaip 0,5 m aukščio), kurie vizualiai (nedarant fizinio poveikio) sustiprintų važiuojamosios dalies iškreivinimą ir ribotų neleistinus motorinių transporto priemonių manevrus. Papildomi elementai įrengiami esant 50 km/h greičio režimui negali būti stacionarūs, nesideformuojantys, t. y. gali būti įrengiami lankstūs atitvėrimo stulpeliai, ne aukštesni kaip 0,5 m aukščio želdiniai, o esant 30 km/h greičio režimui – galima taikyti metalinius ir lanksčius atitvėrimo stulpelius, stacionarius želdinių vazonus ir pan.

65. Iškreivinant važiuojamąją dalį, reikia atsižvelgti ar per gatvę ar kelią vyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas. Esant tokiai situacijai, rekomenduojama važiuojamąją dalį iškreivinti prieš pėsčiųjų ir dviračių eismo kirtimo vietą (į dešinę pusę motorinių transporto priemonių judėjimo kryptimi) (žr. 7 pav.).

tinkama	netinkama

7 pav. Pėsčiųjų ir dviračių eismo kirtimo vieta ir eismo juostos iškreivinimas

Važiuojamosios dalies iškreivinimas nesiaurinant eismo juostų (su saugumo salele ašyje)

66. Važiuojamosios dalies iškreivinimas projektuojamas įrengiant iškiliąją saugumo salelę ašyje, kuri iškreivina motorinių transporto priemonių važiavimo trajektoriją, tačiau nesusiaurina eismo juostų.

67. Važiuojamosios dalies iškreivinimas nesiaurinant eismo juostų yra taikomas dviejų eismo juostų keliuose ir gatvėse:

67.1. įrengiant „miesto vartus“ ties gyvenvietės užstatymo pradžia (žr. VII SKYRIUS. Pirmasis skirsnis. „Miesto vartai“);

67.2. nustatyto greičio režimo užtikrinimui gyvenvietės gatvėje, kuri sutampa su valstybinės reikšmės keliu;

67.3. leistino greičio valdymui vieno lygio sankryžos zonoje už gyvenvietės ribų, kai leistinas greitis ribojamas iki 70 km/h (žr. 74 punktą).

68. Projektuojant važiuojamosios dalies iškreivinimą nesiaurinant eismo juostų rekomenduojama taikyti dvipusį iškreivinimą (žr. 5a pav.). Tipinės važiuojamosios dalies iškreivinimo nesiaurinant eismo juostų schemos pateiktos 5 paveiksle. Saugumo salelės, iškreivinančios važiuojamąją dalį, ilgis turėtų būti ne trumpesnis kaip 20 m kai leistinas greitis 50 km/h.

69. Įrengiant vienpusį važiuojamosios dalies iškreivinimą su salele, iškreivinama eismo juosta viena kryptimi, o priešpriešinės krypties eismo juosta nekreivinama (pavyzdžiui: eismo juosta iškreivinama motorinėms transporto priemonėms įvažiuojančioms į gyvenvietę, o išvažiuojančioms iš gyvenvietės nekreivinama). Vienpusį važiuojamosios dalies iškreivinimą rekomenduojama taikyti išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės įrengti dvipusio iškreivinimo (dėl nepakankamo kelio sklypo pločio).

70. Projektuojant važiuojamosios dalies iškreivinimą turi būti užtikrintas minimalus eismo juostos plotis ties iškreivinimu, atsižvelgiant į gatvės ar kelio kategoriją.

71. Važiuojamosios dalies iškreivinimo efektyvumas priklauso nuo saugumo salelės pločio. Salelės plotis parenkamas atsižvelgiant į iškreivinimo tipą:

71.1. dvipusio važiuojamosios dalies iškreivinimo atveju, saugumo salelės plotis turi būti ne mažesnis kaip 5 m, rekomenduojamas plotis – ne mažesnis kaip dviejų eismo juostų plotis;

71.2. vienpusio važiuojamosios dalies iškreivinimo atveju, saugumo salelės plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 m, rekomenduojamas plotis – ne mažesnis kaip vienos eismo juostos plotis.

72. Projektuojant važiuojamosios dalies iškreivinimą nerekomenduojama naudoti mažesnių kaip 71 punkte nurodytų saugumo salelės pločių, nes siauresnė salelė nesuformuoja efektyvaus važiuojamosios dalies iškreivinimo, t. y. neužtikrina leistino greičio.

73. Aktualūs važiuojamosios dalies iškreivinimo spinduliai yra trys (žr. 8 pav., 3 priedo [1]):  R₁ ‒ spindulys įvažiuojant į iškreivinimą, R₂ ‒ spindulys iškreivinimo viduryje ir R₃ ‒ spindulys išvažiuojant iš iškreivinimo. Iškreivinimo spinduliai priklauso nuo leistino greičio ir parenkami vadovaujantis principu R₁ ≤ R₂ ≤ R₃:

73.1. R₃ <200 m, kai leistinas greitis 70 km/h (ruožuose už gyvenvietės ribų);

73.2. R₃ <100 m, kai leistinas greitis 50 km/h;

73.3. R₃ <50 m, kai leistinas greitis 30 km/h.

8 pav. Važiuojamosios dalies iškreivinimo spinduliai

74. Vieno lygio trišalė arba keturšalė sankryža (ne žiedinė) yra tipinė vieta keliuose už gyvenvietės ribų, kurios prieigose leistinas greitis gali būti sumažintas iki 70 km/h. Siekiant valdyti greitį tokiose vietose, įprastai reikalingos inžinerinės ESP, darančios fizinį poveikį motorinių transporto priemonių važiavimo greičiui. Tuo tikslu gali būti taikomas važiuojamosios dalies iškreivinimas sankryžoje. Iškreivinimas formuojamas pagrindiniame kelyje įrengiant atskirą kairiojo posūkio juostą su iškiliomis salelėmis ir įrengiant iškiląsias saleles važiuojamosios dalies kraštuose (žr. 1 priedo 4 pav.)

Važiuojamosios dalies iškreivinimas su susiaurinimu

75. Važiuojamosios dalies iškreivinimas su susiaurinimu gali būti įrengiamas dviejų eismo juostų gatvėse, kuriose leistinas greitis ne didesnis kaip 50 km/h.

76. Važiuojamosios dalies iškreivinimas su susiaurinimu formuojamas šachmatine tvarka (ne vienas priešais kitą) įrengiant važiavimo trajektoriją iškreivinančius elementus važiuojamosios dalies kraštuose (saleles, šaligatvio išplėtimą arba kilnojamuosius elementus (žr. 47.1 papunktį)) – pirmąjį iškreivinimą įrengiant važiavimo kryptimi dešinėje pusėje, sekantį iškreivinimą kairėje pusėje (žr. 9 pav., 1 priedo 6 pav.). Atstumas tarp važiuojamąją trajektoriją iškreivinančių elementų priklauso nuo leistino greičio ir srauto sudėties, tarp elementų gali būti įrengiama užvažiuojama arba neužvažiuojama salelė.

Tinkamas iškreivinimo elementų išdėstymas a)	Netinkamas iškreivinimo elementų išdėstymas b)

9 pav. Iškreivinimo elementų išdėstymas formuojant važiuojamosios dalies iškreivinimą su susiaurinimu: a) tinkamas; b) netinkamas

77. Važiuojamosios dalies iškreivinimas su susiaurinimu gali būti derinamas su automobilių stovėjimo vietomis, įrengtomis šachmatine tvarka, kartu su ESP, iškreivinančiomis važiavimo trajektoriją (žr. 10 pav.).

10 pav. Tipinė važiuojamosios dalies iškreivinimo su susiaurinimu ir saugumo salele ašyje schema, su automobilių stovėjimo vietų įrengimu lygiagrečiai (žr. 3 priedo [2], [3])

78. Važiuojamosios dalies iškreivinimas su susiaurinimu yra efektyvi greičio valdymo priemonė kai iškreivinimo gylis yra eismo juostos pločio arba didesnis. Iškreivinimas formuojamas su arba be saugumo salelių.

79. Važiuojamosios dalies iškreivinimas su siaurinimu ir saugumo salele projektuojamas parenkant aktualius iškreivinimo elementų (eismo juosto plotis a, matymo lauko plotis tarp ESP, iškreivinančių važiavimo trajektoriją c, iškreivinimo ilgis L ir papildomas iškreivinimo ilgis k, reikalingas maršrutinio transporto ir sunkiasvorių transporto priemonių pravažiuojamumui) matmenis, kurių dydis priklauso nuo transporto srauto sudėties ir leistino greičio. 6 lentelėje pateikti matmenys gatvėms:

79.1. be maršrutinio transporto eismo – užtikrina nurodytą leistiną greitį lengviesiems automobiliams;

79.2. su maršrutinio transporto eismu – užtikrina nurodytą leistiną greitį sunkiasvorėms transporto priemonėms ir viešajam transportui, tačiau lengvieji automobiliai tokių matmenų iškreivinimus gali pravažiuoti didesniu greičiu. Siekiant užtikrinti leistino greičio laikymąsi lengviesiems automobiliams turi būti derinami 6 lentelėje nurodyti projektiniai matmenys, papildomas užvažiuojamas plotas viešajam eismui ir sunkiasvorėms transporto priemonėms turi būti įrengiamas skirtingos faktūros ir spalvos danga (žr.11 pav.).

6 lentelė. Važiuojamosios dalies iškreivinimo su saugumo salele ašyje matmenys (žr. 3 priedo [1])

		Važiuojamosios dalies iškreivinimo matmenys
		Be maršrutinio transporto eismo^1)			Su maršrutinio transporto eismu
	Leistinas greitis	30 km/h	50 km/h	30 km/h			50 km/h
	Minimalus eismo juostos plotis a^1), m	2,75	3,00	3,00			3,50
	Matymo lauko plotis tarp važiuojamosios dalies ir saugumo salelės kraštų c^2), m	L, m	L, m	L, m		k, m	L, m	k, m
	-1,0	10,0	14,0	25		3	37	3
	-0,5	8,5	12,5	24		3	33	3
	0,0	7,0	11,0	23		3	29	2
	0,5	6,0	9,5	19		3	26	2
	1,0	5,0	8,5	18		3	23	1
	1,5	–	–	14		2	20	0
	2,0	–	–	11		2	17	0
	Saugumo salelės ilgis, m	5 – 10^3)	20 – 30^3)	5 – 10^3)			20 – 30^3)
Pastabos: ^1) ne mažiau kaip 10,0 m iki iškreivinimo atlankos eismo juostos plotis a turi būti pastovus ir turi atitikti lentelėje nurodytą plotį; ^2)jei salelėje vyksta pėsčiųjų eismas salelės plotis turi būti  ≥2,50 (2,0) m; ^3) saugumo salelės ilgis gali būti didesnis, atsižvelgiant į eismo srauto sudėtį; ^4) matymo lauko plotis tarp ESP, iškreivinančių trajektoriją, situacijos paaiškinimas:
kai c neigiamas (c = -1,0 m arba -0,5 m)		kai c teigiamas (c = nuo 0,0 iki 2,0 m)

11 pav. Važiuojamosios dalies iškreivinimo schema su papildomu užvažiuojamuoju plotu skirtu viešajam transportui ir sunkiasvorėms transporto priemonėms (žr. 3 priedo [1])

80. 12 paveiksle pateikta važiuojamosios dalies iškreivinimo su susiaurinimu be saugumo salelės ašyje principinė schema ir aktualūs matmenys. Lengvųjų automobilių ir sunkiasvorių transporto priemonių pravažiuojamumas užtikrinamas parenkant atitinkamus važiuojamosios dalies iškreivinimo matmenis. Gatvėse, kuriose vyksta ir sunkiasvorių transporto priemonių eismas – turi būti parenkamas 50 % didesnis iškreivinimo ilgis L_i.

12 pav. Važiuojamosios dalies iškreivinimo su susiaurinimu be saugumo salelės ašyje principinė schema ir aktualūs matmenys (žr. 3 priedo [2])

81. Gatvėse, kuriose nustatytas ne didesnis kaip 30 km/h greičio režimas, įrengiant važiuojamosios dalies iškreivinimą su susiaurinimu gali būti naudojami mažosios architektūros kilnojamieji elementai (žr. 47.1 punktą) – kurie išdėstomi šachmatine tvarka.

82. 7 lentelėje pateikti važiuojamosios dalies iškreivinimo su susiaurinimu be saugumo salelės ašyje matmenys taikomi gatvėse, kuriose nustatytas ne didesnis kaip 30 km/h greičio režimas. Sunkiasvorės transporto priemonės ir maršrutinis transportas ties iškreivinimu gali pravažiuoti, tačiau labai lėtai, t. y. iki 5 km/h greičiu, todėl gatvėse, kuriose vyksta maršrutinio ir sunkiasvorio transporto eismas rekomenduojama taikyti kitas greičio valdymo ESP.

7 lentelė. Važiuojamosios dalies iškreivinimo su susiaurinimu be saugumo salelės ašyje projektavimo matmenys (žr. 3 priedo [1])

Važiuojamosios dalies plotis A, m	2,75		3,00		3,25			3,50		3,75		4,00
Matymo lauko plotis tarp salelių c, m	Važiuojamosios dalies iškreivinimo ilgis L, m (priklausomai kokia srauto sudėtis)
	Su VT	Be VT	Su VT	Be VT	Su VT		Be VT	Su VT	Be VT	Su VT	Be VT	Su VT	Be VT
- 1,0	–	7	–	6	12		5	11	5	9	4	8	4
-0,5	–	6	–	5	11		5	10	5	9	5	7	4
0,0	–	5	–	5	9		5	9	4	8	4	6	4
0,5	–	4	–	4	8		4	8	4	7	4	6	3
1,0	–	3	10	3	7		3	7	3	6	3	5	3
1,5	–	2	8	2	6		2	6	2	5	2	4	2
2,0	–	0	7	0	5		0	4	0	2	0	3	0
Su VT – vyksta sunkiasvorių transporto priemonių ir maršrutinio transporto eismas Be VT – tik lengvųjų automobilių eismas
Stacionarūs elementai						Kilnojamieji elementai

83. Jeigu važiuojamoji dalis susiaurinama iki vienos eismo juostos, gatvės ruože tarp važiavimo trajektoriją iškreivinančių ESP ir ne mažiau kaip 20,0 m iki jų, yra draudžiamas motorinių transporto priemonių sustojimas, turi būti įrengti motorinių transporto priemonių sustojimą draudžiantys kelio ženklai.

Trečiasis skirsnis
VAŽIUOJAMOSIOS DALIES SUSIAURINIMAS

84. Važiuojamosios dalies susiaurinimo taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti šių Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šio skirsnio nuostatas.

85. Važiuojamajai daliai susiaurinti naudojamos šios priemonės:

85.1. iškiliosios salelės;

85.2. šaligatvio išplėtimas;

85.3. kilnojamieji elementai (žr. 47.1 papunktį).

86. Važiuojamoji dalis gali būti susiaurinama:

86.1. įrengiant iškiliąją saugumo salelę (žr. 13 pav.);

86.2. apribojant važiuojamąją dalį iš abiejų pusių (žr. 14‒15 pav.);

86.3. apribojant važiuojamąją dalį iš vienos pusės (žr. 1 priedo 7 pav.).

87. Važiuojamosios dalies susiaurinimo vietose gali būti įrengiamos automobilių stovėjimo vietos.

88. Gyvenvietėse važiuojamosios dalies susiaurinimas gali būti naudojamas dviejų eismo juostų gatvėse, kuriuose leistinas greitis yra ne didesnis kaip 50 km/h (žr. 3 lentelę):

88.1. įrengiant iškiliąją saugumo salelę (žr. 13 pav.);

88.2. iš abiejų kelio ar gatvės pusių išplečiant šaligatvius (žr. 14 pav.) arba įrengiant iškiliąsias saleles važiuojamosios dalies kraštuose (žr. 15 pav.). Toks susiaurinimo būdas taikomas aptarnaujančiose ir pagalbinėse gatvėse. Susiaurinimo vietoje galima palikti dvi arba vieną eismo juostą (taikymo sąlygos pateiktos 89 punkte);

88.3. iš vienos kelio ar gatvės pusės (išplečiant šaligatvį (žr. 17 pav., 1 priedo 7 pav.) arba įrengiant iškiliąją salelę važiuojamosios dalies krašte), susiaurinimo vietoje paliekant vieną eismo juostą (taikymo sąlygos pateiktos 89 punkte);

89. Važiuojamosios dalies susiaurinimas iki vienos eismo juostos gali būti taikomas tik pagalbinėse gatvėse, kuriose leistinas greitis ne didesnis kaip 30 km/h, kuriose nevyksta maršrutinio ir sunkiasvorio transporto eismas ir eismo intensyvumas piko valandomis ne didesnis kaip 450 aut./h. Jeigu, važiuojamosios dalies susiaurinimai iki vienos eismo juostos įrengiami vienas paskui kitą, turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 25,0 m atstumas tarp jų, kad galėtų prasilenkti motorinės transporto priemonės.

90. Važiuojamoji dalis gali būti susiaurinama:

90.1. vietose, kur pėstieji ir dviratininkai viename lygyje kerta važiuojamąją dalį (pavyzdžiui ties pėsčiųjų perėjomis, nežymėtomis perėjomis ar dviračių pervažomis) (žr. 1 priedo 5 pav.);

90.2. vietose, kur yra poreikis suvaldyti motorinių transporto priemonių važiavimo greitį (pavyzdžiui šalia ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų, laisvalaikio objektų ir pan.).

Važiuojamosios dalies susiaurinimas įrengiant iškiliąją saugumo salelę ašyje

91. Važiuojamosios dalies susiaurinimo įrengiant iškiliąją saugumo salelę ašyje schema pateikta 13 paveiksle.

13 pav. Važiuojamosios dalies susiaurinimo įrengiant iškiliąją saugumo salelę ašyje schema

92. Ties važiuojamosios dalies susiaurinimu turi būti paliktas pakankamas eismo juostos plotis a motorinėms transporto priemonėms pravažiuoti.

93. Saugumo salelės ilgis, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti 5,0‒10,0 m. Salelės plotis b turi būti didesnis kaip 1,3 m. Saugumo salelės kampai nuo važiuojamosios dalies pusės turi būti užapvalinti. Rekomenduojama projektuoti ne mažesnį kaip 0,5 m spindulį.

94. Jeigu važiuojamosios dalies susiaurinimo vietoje yra pėsčiųjų perėja, nežymėta perėja ar dviračių pervaža, salelė projektuojama vadovaujantis 49 ir 50 punktais.

95. Saugumo salelėje, kurioje nevyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas, gali būti įrengiami ne aukštesni kaip 0,5 m želdiniai, apšvietimo stulpai, gatvėse kuriose, leistinas greitis ≤30 km/h gali būti įrengiami mažosios architektūros elementai (atitvėrimo stulpeliai, gėlių vazonai) ir pan. Minėti įrenginiai turi netrukdyti eismo dalyvių matomumui. Saugumo salelės matomumui padidinti rekomenduojama salelės bortuose, kelio dangoje (papildant horizontalųjį ženklinimą) įmontuoti kelio atšvaitus (žr. 199–209 punktus).

Važiuojamosios dalies susiaurinimas iš abiejų pusių

96. Projektuojant važiuojamosios dalies susiaurinimą iš abiejų pusių gali būti paliekamos dvi arba viena eismo juosta (žr. 88.2 papunktį).

97. Važiuojamosios dalies susiaurinimas iš abiejų pusių gali būti projektuojamas:

97.1. išplečiant šaligatvį abejose važiuojamosios dalies pusėse vieną priešais kitą (žr. 14 pav. ir 1 priedo 5 pav.);

97.2. įrengiant iškiliąsias saleles abejose važiuojamosios dalies kraštuose vieną priešais kitą (žr. 15 pav.).

98. Važiuojamosios dalies susiaurinimui formuoti naudojamos ESP (šaligatvio išplėtimas arba iškiliosios salelės važiuojamosios dalies kraštuose) parenkamos atsižvelgiant į:

98.1. pėsčiųjų ir dviračių eismo organizavimą. Ties pėsčiųjų perėja, nežymėta perėja ar dviračių pervaža taikomas važiuojamosios dalies susiaurinimas išplečiant šaligatvius. Jeigu ties susiaurinimu nėra pėsčiųjų ir dviračių eismo, gali būti naudojamos tiek iškiliosios salelės važiuojamosios dalies kraštuose, tiek šaligatvio išplėtimas;

98.2. vietos sąlygas organizuojant lietaus vandens nuleidimą. Tais atvejais, kai yra galimybė įrengti vandens surinkimo šulinėlius šaligatvio borte arba dangoje, rekomenduojama susiaurinimą formuoti išplečiant šaligatvius. Kitais atvejais, susiaurinimas formuojamas projektuojant saugumo saleles važiuojamosios dalies kraštuose, paliekant 0,3–0,6 m tarpą vandens nuleidimui tarp šaligatvio borto ir iškiliosios salelės. Tais atvejais, jeigu nėra galimybės įrengti rekomenduojamo pločio tarpą vandens nuleidimui, gali būti įrengiamas vandens nuleidimo latakas su grotelėmis (žr. 2 priedo [21]);

98.3. vietovės pobūdį. Centrinėje miesto dalyje esančiose gatvėse, kuriose nustatytas ne didesnis kaip 30 km/h greičio režimas ir laisvalaikio zonose rekomenduojama taikyti šaligatvio išplėtimą, jei susiaurinimas ne ties pėsčiųjų perėja, nežymėtąja pėsčiųjų perėja ar dviračių pervaža – juose galima įrengti pėstiesiems ir dviratininkams naudingus mažosios architektūros elementus (dviračių, paspirtukų stovėjimo vietas, suoliukus, lauko gertuves, šiukšliadėžes ir pan.).

99. Išplėsto šaligatvio ribose galima įrengti ne aukštesnius kaip 0,5 m želdinius, mažosios architektūros elementus (atitvėrimo stulpelius, gėlines), apšvietimo stulpus ir kelio atšvaitus, papildomai informuojančius vairuotojus, gatvių priežiūrą atliekančius specialistus apie išplėsto šaligatvio ribas. Suprojektuoti elementai turi netrukdyti eismo dalyvių matomumui.

100. Iškiliųjų salelių įrengimas važiuojamosios dalies kraštuose yra paprastesnis, todėl jeigu neprieštarauja 98 punkte nurodytoms aplinkybėms, rekomenduojama važiuojamosios dalies susiaurinimą formuoti projektuojant iškiliąsias saleles. Salelėse galima įrengti ne aukštesnius kaip 0,5 m želdinius, apšvietimo stulpus ir kelio atšvaitus, papildomai informuojančius vairuotojus, gatvių priežiūrą atliekančius specialistus apie iškiliąsias saleles. Minėti įrenginiai turi netrukdyti eismo dalyvių matomumui.

101. Važiuojamosios dalies susiaurinimo ilgis yra 5,0‒10,0 m.

102. Susiaurinimo plotis b (žr. 14–15 pav.), taikant tiek šaligatvio išplėtimą, tiek įrengiant iškiliąsias saleles kraštuose, turi užtikrinti minimalų važiuojamosios dalies plotį ties susiaurinimu ir yra parenkamas atsižvelgiant į esamą situaciją. Rekomenduojamas ne mažesnis kaip 1,0 m susiaurinimo plotis b, nes mažesnio pločio įrenginiai nesuformuoja efektyvaus važiuojamosios dalies susiaurinimo, t. y. neužtikrina leistino greičio palaikymo. Minimalus važiuojamosios dalies plotis ties susiaurinimu, kai lieka viena eismo juosta yra 2,75–3,5 m (pastaba: dvipusio susiaurinimo atveju turi būti įrengti eismo pirmumą nurodantys kelio ženklai, eismo pirmenybę rekomenduojama suteikti toms motorinėms transporto priemonėms, kurios išvažiuoja iš greičio slopinimo zonos), kai lieka dvi eismo juostos – 4,5–6,0 m. Jeigu gatvėje vyksta maršrutinio ar sunkiasvorio transporto priemonių eismas, minimalus važiuojamosios dalies plotis ties susiaurinimu (kai lieka dvi eismo juostos) turi būti ne mažesnis kaip 5,0 m. Kartu su ESP, susiaurinančiomis važiuojamąją dalį, gali būti naudojamas ir horizontalusis kelių ženklinimas, kelio atšvaitai, kurie vizualiai (nedarant fizinio poveikio) formuoja sklandesnį susiaurinimą (žr. 15 pav.).

14 pav. Važiuojamosios dalies susiaurinimas iš abiejų pusių išplečiant šaligatvį

15 pav. Važiuojamosios dalies susiaurinimas iš abiejų pusių įrengiant iškiliąsias saleles važiuojamosios dalies kraštuose

103. Iškiliosios salelės važiuojamosios dalies kraštuose ir šaligatvio išplėtimas gali būti trapecijos (rekomenduojama) arba pusapvalės formos (žr. 16 pav.).

104. ESP, siaurinančių važiuojamąją kelio dalį (žr. 16 pav.), šoninės kraštinės turi sudaryti 45° kampą su važiuojamosios dalies kraštu. Trapecijos formos įrenginių kampai nuo susiaurintos važiuojamosios dalies pusės, o iškiliųjų salelių atveju (tiek trapecijos, tiek pusapvalės formos) ir nuo važiuojamosios dalies krašto turi būti užapvalinti. Rekomenduojama projektuoti ne mažesnį kaip 1,0 m spindulį R₁. Išplečiant šaligatvį rekomenduojama suformuoti sklandų važiuojamosios dalies susiaurinimą, todėl šaligatvio išplatinimo spindulys R₂ ties važiuojamosios dalies kraštu turi būti 3,0–6,0 m (rekomenduojama projektuoti 6,0 m spindulį). Pusapvalės formos ESP spindulys R₃ turi būti ne mažesnis kaip 10,0 m.

a)	b)
c)	d)

16 pav. ESP, susiaurinančių važiuojamąją dalį, formos: a) trapecijos formos iškilioji salelė; b) pusapvalės formos iškilioji salelė; c) trapecijos formos šaligatvio išplėtimas; d) pusapvalės formos šaligatvio išplėtimas

105. Projektuojant važiuojamosios dalies susiaurinimą keliuose (gatvėse), kuriuose įrengta ar projektuojama dviračių juosta, ties važiuojamosios dalies susiaurinimu rekomenduojama užtikrinti tą patį dviračių juostos plotį (žr. 2 priedo [16]).

Važiuojamosios dalies susiaurinimas iš vienos pusės

106. Važiuojamosios dalies susiaurinimas iš vienos pusės yra taikomas siaurinant važiuojamąją dalį iki vienos eismo juostos (žr. 88.3 papunktį).

107. Važiuojamosios dalies susiaurinimas iš vienos pusės gali būti formuojamas projektuojant šias ESP – iškiliąją salelę važiuojamosios dalies krašte arba išplečiant šaligatvį (žr. 1 priedo 7 pav.). ESP plotis b turi būti artimas eismo juostos pločiui, o rekomenduojamas ilgis L iki 5,0 m. Jeigu susiaurinimo vietoje vyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas, ESP ilgis turi būti ne trumpesnis nei 10,0 m. ESP projektuojamos vadovaujantis 98–105 punktų nuostatomis. Važiuojamosios dalies susiaurinimo iš vienos pusės schema pateikta 17 paveiksle.

17 pav. Važiuojamosios dalies susiaurinimo iš vienos pusės schema

Ketvirtasis skirsnis
ŠALIGATVIŲ IŠPLĖTIMAS SANKRYŽOJE

108. Šaligatvių išplėtimo sankryžoje taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti šių Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šio skirsnio nuostatas.

109. Šaligatvių išplėtimas sankryžoje (žr. 18 pav.) taikomas tada, kai yra galimybė sumažinti sankryžos zoną, susiaurinti važiuojamąsias dalis išlaikant minimalius reikalaujamus posūkių spindulius.

110. Šaligatvių išplėtimas sankryžoje:

110.1. sutrumpina pėsčiųjų perėjos ir dviračių pervažos ilgį bei laiką per kurį pėstieji ir dviratininkai kerta važiuojamąją dalį;

110.2. užtikrina geresnį pėsčiųjų, dviratininkų ir motorinių transporto priemonių matomumą;

110.3. padidina pėsčiųjų ir dviratininkų laukimo erdvę;

110.4. vizualiai susiaurina važiuojamąją dalį;

110.5. fiziškai apibrėžia (įrėmina) automobilių stovėjimo vietas.

18 pav. Šaligatvių išplėtimo sankryžoje schema

111. Šaligatvių išplėtimas sankryžoje taikomas tik gyvenvietėse.

112. Šaligatvių išplėtimas sankryžoje taikomas dviejų eismo juostų pagrindinių, aptarnaujančių ir pagalbinių gatvių sankryžose (žr. 3 lentelę), kur įrengtos automobilių stovėjimo juostos, padidinto pločio eismo juostos ir (arba) kur vyksta intensyvus pėsčiųjų eismas (žr. 19 pav.).

19 pav. Šaligatvių išplėtimo sankryžoje įrengimo pavyzdys

113. Šaligatvių išplėtimo sankryžoje (žr. 20 pav., 1 priedo 8 pav.) plotis b turi būti ne siauresnis kaip automobilių stovėjimo vietų plotis (priklausomai nuo automobilio pastatymo būdo ≥ 2,0 m). Šaligatvio išplėtimo spinduliai R₁ ³ 1,0 m, R₂ = 6,0 (3,0) m. Sankryžos posūkių spinduliai parenkami atsižvelgiant į gatvės ir kelio kategoriją (žr. 2 priedo [10]).

20 pav. Šaligatvių išplėtimo sankryžoje pagrindiniai matmenys

114. Jeigu yra įrengta dviračių eismo juosta, šaligatvių išplėtimas negali jos iškreivinti, susiaurinti ar panaikinti.

115. Šaligatvio išplėtimo zonoje galima įrengti mažosios architektūros elementus su šviesą atspindinčiais elementais (atitvėrimo stulpelius), žemaūgius želdinius (iki 0,5 m), apšvietimo stulpus (žr. 1 priedo 8 pav.), kurie papildomai informuotų vairuotojus, gatvių priežiūrą atliekančius specialistus apie šaligatvio išplėtimo ribas (ypatingai tai svarbu žiemą). Minėti įrenginiai ir elementai turi netrukdyti eismo dalyvių matomumui.

116. Sankryžoje, ties šaligatvio išplėtimais, turi būti užtikrintas lietaus vandens nuleidimas.

V SKYRIUS
IŠKILIOSIOS GREIČIO VALDYMO PRIEMONĖS

117. Iškiliųjų greičio valdymo priemonių taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti šių Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ nuostatas ir šio skyriaus atskirų ESP priemonių skirsniuose pateiktus reikalavimus.

118. Iškiliosioms greičio valdymo priemonėms priskiriamos šios inžinerinės ESP:

118.1. greičio mažinimo kalneliai (apskritiminės formos, trapecijos formos, daliniai, sinusoidės formos);

118.2. iškiliosios pėsčiųjų perėjos;

118.3. iškiliosios sankryžos. Iškiliosios sankryžos neprojektuojamos gatvėse (keliuose), kurių išilginis nuolydis yra didesnis kaip 4 %.

119. Iškiliosios greičio valdymo priemonės gyvenvietėse gali būti įrengiamos aptarnaujančiose ir pagrindinėse gatvėse, kai leistinas greitis ne didesnis kaip 50 km/h. Iškiliųjų greičio valdymo priemonių tipas ir forma parenkama atsižvelgiant į leistiną greitį (žr.3–4 lenteles) ir eismo srauto sudėtį (žr. 31–33 punktus). Maršrutinio transporto ir specialiųjų transporto priemonių maršrutų pirminiuose maršrutuose iškiliosios greičio valdymo priemonės netaikomos (žr. 32 ir 33 punktus).

120. Keliuose už gyvenvietės ribų gali būti įrengiamas apskritiminės formos siauras greičio mažinimo kalnelis tik keturšalių sankryžų šalutiniuose keliuose, kuriuose įrengtas kelio ženklas Nr. 204 „STOP“ (žr. 4 lentelę ir 136 punktą). Kitos iškiliosios greičio valdymo priemonės už gyvenvietės ribų netaikomos.

121. Valstybinės reikšmės kelių ruožuose, kurie yra gyvenvietėse ir turi gatvės požymių (šaligatviai, apšvietimas ir pan.), iškiliosios greičio valdymo priemonės yra taikomos tik tokiais atvejais, kai yra tenkinamos visos toliau išvardytos sąlygos:

121.1. leistinas greitis visame kelio ar gatvės ruože, esančiame gyvenvietėje, yra ne didesnis kaip 50 km/h;

121.2. nustatytas faktinis važiavimo greitis V₈₅ ne mažiau kaip 8 km/h didesnis už leistiną;

121.3. kelio ar gatvės ruožas, kuriame norima įrengti iškiliąją greičio valdymo priemonę, nėra horizontaliojoje ar vertikaliojoje kreivėje, netenkinančioje matomumo reikalavimo pagal kelių techninį reglamentą;

121.4. vidutinis metinis paros eismo intensyvumas mažesnis kaip 2000 aut./parą ir vidutinis metinis sunkiasvorio transporto paros eismo intensyvumas mažesnis kaip 150 aut./parą;

121.5. 30 m spinduliu aplink planuojamą iškiliosios greičio valdymo priemonės taikymo vietą nėra gyvenamųjų pastatų.

122. Iškilioji greičio valdymo priemonė (užvažiavimo ir nuvažiavimo rampos) turi būti statmena gatvės važiuojamosios dalies ašiai.

123. Įrengiant iškiliąsias greičio valdymo priemones turi būti užtikrintas lietaus vandens nuleidimas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ESP, projektuojamoms gatvių (kelių) ruožuose, kuriuose važiuojamoji dalis apribota šaligatvio bortais.

124. Lietaus vandens nuleidimo būdas priklauso nuo iškiliosios greičio valdymo priemonės tipo. Vandens nuleidimo sistemos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisyklių KPT VNS 16 reikalavimais (žr. 2 priedo [21]).

Pirmasis skirsnis
GREIČIO MAŽINIMO KALNELIAI

125. Greičio mažinimo kalnelių taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“, VI SKYRIAUS „Iškiliosios greičio valdymo priemonės“ nuostatas ir šiame skirsnyje pateiktus reikalavimus.

126. Greičio mažinimo kalneliai taikomi kaip pavienė priemonė, tačiau ilgesniame gatvės ruože jie negali būti įrengiami kaip vienintelė priemonė užtikrinanti nustatytą greičio režimą –ilgesniame gatvės ruože turi būti nuosekliai išdėstomos skirtingų tipų greičio valdymo priemonės (žr. 23–24 punktus). Greičio mažinimo kalneliai netaikomi įrengiant „miesto vartus“.

127. Greičio mažinimo kalneliai pagal skersinio profilio formą (žr. 21 pav.) skirstomi į tipus:

127.1. apskritiminės formos siauras arba platus;

127.2. trapecijos formos;

127.3. sinusoidės formos.

	apskritiminės formos
	trapecijos formos
	sinusoidės formos

21 pav. Greičio mažinimo kalnelių formos

128. Greičio mažinimo kalnelių tipai gyvenvietėse parenkami atsižvelgiant į nustatytą greičio režimą (žr. 3 lentelę), jų projektavimo matmenys pateikti 8‒11 lentelėse.

129. Gatvėse kuriose vyksta maršrutinio transporto eismas – greičio mažinimo kalnelių taikymas nerekomenduojamas. Jeigu kitomis priemonėmis (horizontaliosiomis ar informacinio pobūdžio) neužtikrinamas leistino greičio laikymasis ir yra poreikis įrengti greičio mažinimo kalnelius, tokiu atveju gali būti įrengiami daliniai greičio mažinimo kalneliai (žr. 150–153 punktus) arba sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelis arba iškilioji pėsčiųjų perėja (žr. V SKYRIUS. Antrasis skirsnis „Iškiliosios pėsčiųjų perėjos“).

130. Greičio mažinimo kalneliai, išskyrus dalinius, turi būti įrengiami per visą važiuojamosios dalies plotį (užtikrinant lietaus vandens nuleidimą). Išimtiniais atvejais, kalnelis gali būti įrengiamas per dalį važiuojamosios dalies, užtikrinant, kad motorinės transporto priemonės jo neapvažiuos (pavyzdžiui, įrengiant saugumo salelę).

131. Lietaus vandens nuleidimas ties greičio mažinimo kalneliu (tik ten kur nevyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas) projektuojamas paliekant 0,1–0,2 m tarpą tarp kalnelio ir šaligatvio borto (žr. 22 pav.).

22 pav. Lietaus vandens nuleidimas ties greičio mažinimo kalneliu kai nevyksta pėsčiųjų ir dviračių eismas

132. Greičio mažinimo kalneliai gali būti įrengiami iš asfalto mišinio, surenkamų plastikinių ar guminių segmentų, betoninių trinkelių.

133. Greičio mažinimo kalneliai įrengiami kartu su kelio ženklais, įspėjančiais apie greičio mažinimo priemonę, horizontalusis ženklinimas ir kelio ženklai įrengiami vadovaujantis taisyklėmis (žr. 2 priedo [8] ir [9]).

134. Jeigu važiuojamoji kelio ar gatvės dalis neapribota bortais, ties greičio valdymo kalneliu turi būti sustiprinami kelkraščiai (žr. 30 punktą).

Apskritiminės formos siauras greičio mažinimo kalnelis

135. Apskritiminės formos siauras greičio mažinimo kalnelis (žr. 23 pav.) gali būti įrengiamas tik uždarose teritorijose (degalinėse, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelėse ir kt.) ir gyvenvietėse kur nustatytas ne didesnis kaip 30 km/h greičio režimas.   

136. Keliuose už gyvenvietės ribų gali būti įrengiamas apskritiminės formos siauras greičio mažinimo kalnelis tik keturšalių sankryžų šalutiniuose keliuose, kuriuose įrengtas kelio ženklas Nr. 204 „STOP“ (žr. 4 lentelę). Kalnelio matmenys turi būti taikomi tokie, kokie nurodyti 8 lentelėje esant 20 km/h greičio režimui.

137. Apskritiminės formos siauro greičio mažinimo kalnelio matmenys, priklausomai nuo leistino greičio, pateikti 8 lentelėje.

23 pav. Apskritiminės formos siauro greičio mažinimo kalnelio schema

8 lentelė. Apskritiminės formos siauro greičio mažinimo kalnelio matmenys

Matmenys	Leistinas greitis, km/h
	20	30
Plotis b, m	0,5	0,9
Aukštis h, m	0,05
Kalnelio šoninis nuolydis^1) iš	1:1,5–1:3
Tarpas tarp šaligatvio borto ir kalnelio l, m	0,1–0,2
Pastabos: ^1) – kalnelio nuolydis ties šaligatvio bortu

Apskritiminės formos platus greičio mažinimo kalnelis

138. Apskritiminės formos platus greičio mažinimo kalnelis (žr. 24–25 pav.) gali būti įrengiamas uždarose teritorijose (degalinėse, poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelėse ir kt.) ir gatvėse, kuriose nustatytas ne didesnis kaip 30 km/h greičio režimas.

139. Keliuose už gyvenvietės ribų ir gyvenviečių gatvėse, kurių aplinka neturi gyvenvietei būdingų bruožų (nėra šaligatvių, pastatų, kerta miškingą teritoriją ir pan.) apskritiminės formos platūs greičio mažinimo kalneliai neprojektuojami.

140. Apskritiminės formos plataus greičio mažinimo kalnelio matmenys pateikti 9 lentelėje.

24 pav. Apskritiminės formos plataus greičio mažinimo kalnelio schema

9 lentelė. Apskritiminės formos plataus greičio mažinimo kalnelio matmenys

Matmenys	Leistinas greitis, km/h
	≤ 30
Plotis b, m	3,7 (4)
Aukštis h, m	0,08–0,1
Kalnelio šoninis nuolydis^1) iš	1:1,5–1:3
Tarpas tarp šaligatvio borto ir kalnelio l, m	0,1–0,2
Pastabos: ^1) – kalnelio nuolydis ties šaligatvio bortu. Tokio tipo kalnelį rekomenduojama įrengti kartu su kelio atšvaitais.

25 pav. Apskritiminės formos plataus greičio mažinimo kalnelio suformavimo pavyzdys

Trapecijos formos greičio mažinimo kalnelis

141. Trapecijos formos greičio mažinimo kalnelis (žr. 26 pav.) gali būti įrengiamas dviejų eismo juostų aptarnaujančiose ir pagalbinėse gatvėse, kuriose leistinas greitis ne didesnis kaip 50 km/h (žr. 3 lentelę).

142. Keliuose už gyvenvietės ribų trapecijos formos greičio mažinimo kalneliai neprojektuojami. Tokio tipo kalneliai neprojektuojami ir gyvenviečių gatvėse, kurių aplinka neturi gyvenamajai teritorijai būdingų bruožų (nėra šaligatvių, pastatų, kerta miškingą teritoriją ir pan.).

143. Trapecijos formos greičio mažinimo kalnelio matmenys, priklausomai nuo leistino greičio, pateikti 10 lentelėje.

26 pav. Trapecijos formos greičio mažinimo kalnelio schema

10 lentelė. Trapecijos formos greičio mažinimo kalnelio matmenys

Matmenys	Leistinas greitis, km/h
	20	30	50
Plotis b, m	3–5^1)
Aukštis h, m	0,08–0,12	0,08–0,10
Kalnelio užvažiavimo, nuvažiavimo rampos nuolydis i	1:6–1:10	1:10–1:15	1:20–1:30
Kalnelio šoninis nuolydis^2) iš	1:6
Tarpas tarp šaligatvio borto ir kalnelio l, m	0,1–0,2
Pastabos: ^1) –50 km/h greičiui rekomenduojama taikyti 5 m plotį; ^2) – kalnelio nuolydis ties šaligatvio bortu

Sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelis

144. Sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelis (žr. 27 pav.) gali būti įrengiamas dviejų eismo juostų aptarnaujančiose ir pagalbinėse gatvėse, kai leistinas greitis ne didesnis kaip 50 km/h (žr. 3 lentelę).

145. Gatvėse, kuriose vyksta maršrutinio transporto eismas – kalnelių taikymas nerekomenduojamas (žr. 129 punktą). Jei leistino greičio užtikrinimui yra svarstoma įrengti sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelį jo plotis b turi būti ne mažesnis kaip 6,0 m (12,0 m jeigu vyksta dvigubų autobusų eismas) ir aukštis h ne didesnis kaip 0,08 m. Sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelis, dėl sklandaus suformuoto užvažiavimo yra priimtini gatvėse, kuriose intensyvus dviračių ir motociklininkų eismas.

146. Keliuose už gyvenvietės ribų sinusoidės formos greičio mažinimo kalneliai neprojektuojami. Tokio tipo kalneliai neprojektuojami ir gyvenviečių gatvėse, kurių aplinka neturi gyvenamajai teritorijai būdingų bruožų (nėra šaligatvių, pastatų, kerta miškingą teritoriją ir pan.).

147. Sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelio matmenys pateikti 11 lentelėje.

27 pav. Sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelio schema

11 lentelė. Sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelių matmenys

Leistinas greitis, km/h	Plotis b^1), m	Aukštis h^1), m	Tarpas tarp šaligatvio borto ir kalnelio b, m	Kalnelio šoninis nuolydis^2) iš
20	2,0	0,08	0,1–0,2	1:1,5 – 1:3
	3,4	0,12
30	3,5	0,08
	3,7	0,1
	4,8	0,12
50	6,0	0,08
	8,0	0,08
	12,0	0,1
Pastabos: Tokio tipo kalnelio įrengimas sudėtingas. ^1) – gatvėse, kuriose vyksta maršrutinio transporto eismas b ≥6,0 m (12,0 m jeigu vyksta dvigubų autobusų eismas), h ≤0,08 m; ^2)– kalnelio nuolydis ties šaligatvio bortu

148. Kintantis sinusoidės formos kalnelio aukštis (išlinkimo taškai), suformuojantis sklandų užvažiavimą / nuvažiavimą, apskaičiuojamas pagal 2 formulę:

;                                                    (2)

čia:

y – aukštis tam tikrame taške, m;

h – maksimalus kalnelio aukštis, m;

x – atstumas nuo nulinės padėties, m;

b – bendras kalnelio plotis, m.

28 pav. Sinusoidės formos kalnelio aukščio skaičiavimo schema ir pavyzdys

149. 12 lentelėje pateikiami tipiniai sinusoidės formos kalnelių matmenys x ir y, apskaičiuoti pagal 2 formulę ir 28 paveiksle pateiktą schemą.

12 lentelė. Sinusoidės formos greičio mažinimo kalnelio matmenys, pavyzdys

0,12 m aukščio 4,8 m pločio sinusoidės formos kalnelis (leistinas greitis 30 km/h
x1–xn, m	0	0,24	0,48	0,72	0,96	1,2	1,44	1,68	1,92	2,16	2,4
y1–yn, m	0	0,003	0,011	0,025	0,041	0,06	0,079	0,095	0,109	0,117	0,12
0,08 m aukščio 3,5 m pločio sinusoidės formos kalnelis, kai leistinas greitis 30 km/h
x1–xn, m	0	0,175	0,35	0,525	0,7	0,875	1,05	1,225	1,4	1,575	1,75
y1–yn, m	0	0,002	0,008	0,016	0,028	0,04	0,052	0,064	0,072	0,078	0,08
0,08 m aukščio 6,0 m pločio sinusoidės formos kalnelis, kai leistinas greitis 50 km/h
x1–xn, m	0	0,3	0,6	0,9	1,2	1,5	1,8	2,1	2,4	2,7	3
y1–yn, m	0	0,002	0,008	0,016	0,028	0,04	0,052	0,064	0,072	0,078	0,08

Daliniai greičio mažinimo kalneliai

150. Keliuose už gyvenvietės ribų, gyvenviečių gatvėse, kuriose nevyksta maršrutinio transporto eismas ir kurios nėra pirminiuose specialiųjų transporto priemonių maršrutuose daliniai greičio mažinimo kalneliai neprojektuojami.

151. Daliniai greičio mažinimo kalneliai (žr. 29 pav.) gali būti įrengiami gatvėse, kuriose vyksta maršrutinio transporto eismas arba jos yra specialiųjų transporto priemonių pirminiuose maršrutuose (žr. 32–33 punktus) ir kitomis priemonėmis (horizontaliosiomis ar informacinio pobūdžio) nėra galimybės užtikrinti leistino važiavimo greičio. Kitose gatvėse šio tipo kalneliai netaikomi.

152. Dalinių greičio mažinimo kalnelių matmenys parenkami atsižvelgiant į leistiną greitį (žr. 13 lentelę). Dalinių greičio mažinimo kalnelių skaičius ir išdėstymas priklauso nuo važiuojamosios dalies pločio:

152.1. vienas dalinis kalnelis gali būti įrengiamas gatvėje (vienpusio eismo arba dvipusio eismo su įrengta iškiliąja salele), kurios važiuojamosios dalies plotis arba eismo juostos plotis ties salele A: 3 m ≤ A < 5 m;

152.2. du daliniai kalneliai įrengiami gatvėje, kurios važiuojamosios dalies plotis A: 5 m ≤ A < 8 m. Tokiu atveju parenkama didesnė atstumo tarp kalnelių l₂ reikšmė (žr. 13 lentelę);

152.3. trys daliniai kalneliai įrengiami gatvėje, kurios važiuojamosios dalies plotis A: 8 m ≤ A ≤ 10 m. Tokiu atveju parenkama mažesnė atstumo tarp kalnelių a₂ reikšmė (žr. 13 lentelę).

153. Maksimalus atstumas nuo šaligatvio borto iki kalnelio yra 1,2 m, todėl gatvėse, kuriose įrengtos dviračių juostos dalinių greičio mažinimo kalnelių įrengimas nerekomenduojamas, nes neužtikrinamas minimalus dviračių juostos plotis.

29 pav. Dalinių greičio mažinimo kalnelių schema

13 lentelė. Dalinių greičio mažinimo kalnelių matmenys

Matmenys	Leistinas greitis, km/h
	30	50
Plotis b, m	3,5–3,7
Ilgis L, m	1,6–1,7
Aukštis h, m	0,08
Kalnelio užvažiavimo, nuvažiavimo rampos nuolydis i	1:10 – 1:15	1:20 – 1:30
Kalnelio šoninis nuolydis^1) iš	1:6
Tarpas tarp šaligatvio borto ir kalnelio l1, m	0,75^2) (0,6‒1,2)
Atstumas tarp kalnelių l2, m	0,6^2) ≤ a2 ≤ 1,2
Pastabos: ^1) – kalnelio nuolydis ties šaligatvio bortu; ^2) – rekomenduojamas dydis

Antrasis skirsnis
IŠKILIOSIOS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS

154. Iškiliųjų pėsčiųjų perėjų taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“, VI SKYRIAUS „Iškiliosios greičio valdymo priemonės“ nuostatas ir šiame skirsnyje pateiktus reikalavimus.

155. Siekiant pagerinti pėsčiųjų eismo sąlygas kertant važiuojamąją kelio ar gatvės dalį, galima įrengti pėsčiųjų perėją ant pakeltos dangos, t. y. iškiliąją pėsčiųjų perėją. Iškilioji pėsčiųjų perėja yra trapecijos formos. Vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis galima įrengti ir nežymėtą perėją ant pakeltos dangos.

156. Projektuojant pėsčiųjų perėjas turi būti užtikrintas riboto judumo žmonių eismo patogumas, saugumas ir orientavimasis vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

157. Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves įrengimo sąlygas ir reikalavimus nustato Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklės (žr. 2 priedo [24]).

158. Iškiliosios pėsčiųjų perėjos gali būti įrengiamos dviejų eismo juostų gatvėse, kuriose leistinas greitis ne didesnis kaip 50 km/h (žr. 3 lentelę).

159. Projektuojant iškiliąją pėsčiųjų perėją (žr. 30 pav.) būtina užtikrinti sklandžią pereigą tarp perėjos ir šaligatvio, pėsčiųjų ir (arba) ar dviračių tako. Sklandi pereiga formuojama įrengiant ne didesnio kaip 1:20 nuolydžio rampas (nuožulnias plokštumas).

160. Horizontalusis pėsčiųjų perėjos ar dviračių pervažos ženklinimas turi būti įrengiamas ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo greičio valdymo kalnelio užvažiavimo, nuvažiavimo rampos krašto.

161. Iškilioji pėsčiųjų perėja gali būti įrengiama iš asfalto mišinio ar betoninių trinkelių.

162. Siekiant užtikrinti saugesnes eismo sąlygas pėstiesiems ir atkreipti motorinių transporto priemonių vairuotojų dėmesį artėjant prie pėsčiųjų perėjos (ne tik prie iškiliosios perėjos) galima įrengti šias papildomas informacinio pobūdžio priemones:

162.1. pėsčiųjų perėjos prieigose galima įrengti 15–18 m ilgio antislydiminę dangą (dangos paviršiaus šiurkštinimas) (nebūtinai raudonos spalvos) (žr. 10.1 papunktį);

162.2. 25–50 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos įrengti kelio ženklą ant dangos, t. y. įrengti horizontalųjį ženklinimą Nr. 1.35, kuris atvaizduoja įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 127 „Pėsčiųjų perėja“ (žr. 32 pav.), o ties pėsčiųjų perėjomis šalia ugdymo įstaigų rekomenduojama įrengti horizontalųjį ženklinimą Nr. 1.34, kuris atvaizduoja įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 105 „Vaikai“.

163. Iškiliosios pėsčiųjų perėjos matmenys pateikti 14 lentelėje.

164. Lietaus vandens nuleidimas ties iškiliąja pėsčiųjų perėja projektuojamas įrengiant vandens surinkimo šulinėlius gatvės dangoje prieš perėją arba šaligatvio borte prieš perėją (žr. 30 pav., 1 priedo 9a ir 9b pav.). Lietaus vandens surinkimo šulinėliai ant pėsčiųjų perėjos neprojektuojami.

165. Išimtiniais atvejais (kai nėra galimybės įrengti 164 punkte nurodyto lietaus vandens nuleidimo būdo), ties iškiliąja pėsčiųjų perėja galima įrengti vandens nuleidimo lataką (žr. 31 pav. ir 1 priedo 9c pav.).

30 pav. Iškiliųjų pėsčiųjų perėjų schemos

14 lentelė. Iškiliosios pėsčiųjų perėjos matmenys

Matmenys	Leistinas greitis, km/h			Vykstant maršrutinio transporto eismui
	20	30	50
Plotis b, m	4–5			6 (12,5)^1)
Aukštis h, m	0,08–0,12	0,08–0,1		≤ 0,08
Kalnelio užvažiavimo, nuvažiavimo rampos nuolydis i	1:6–1:10	1:10–1:15	1:20–1:30	1:20–1:40
Šaligatvio rampos nuolydis ir	ne didesnis kaip 1:20
Pastabos: ^1) jeigu vyksta dvigubų autobusų eismas

31 pav. Lietaus vandens nuleidimas ties iškiliąja pėsčiųjų perėja, įrengiant vandens nuleidimo lataką

32 pav. Iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir kelio ženklo ant dangos įrengimo schema

Trečiasis skirsnis
IŠKILIOSIOS SANKRYŽOS

166. Iškiliųjų sankryžų taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“, VI SKYRIAUS „Iškiliosios greičio valdymo priemonės“ nuostatas ir šiame skirsnyje pateiktus reikalavimus.

167. Iškiliosios sankryžos pagal iškilųjį plotą skirstomos į:

167.1. standartines iškiliąsias (žr. 16 lentelę.), kurių sankryžos zona įrengta iš trapecijos formos greičio mažinimo kalnelio (žr. 1 priedo 10a pav.);

167.2. sferines iškiliąsias sankryžas – tai itin mažo išorinio spindulio (5,0‒10,0 m) žiedinės sankryžos, kai sankryžos centrinė dalis yra įrengiama palaipsniui aukštėjanti, pilnai užvažiuojama (žr. 1 priedo 10b pav.).

168. Už gyvenvietės ribų iškiliosios sankryžos neprojektuojamos.

169. Standartinės iškiliosios sankryžos gali būti įrengiamos dviejų eismo juostų aptarnaujančiose ir pagalbinėse gatvėse, kuriose leistinas greitis ne didesnis kaip 50 km/h, gali būti projektuojamos tarp skirtingų greičio režimų arba siekiant užtikrinti leistino greičio laikymąsi sankryžos zonoje (žr. 3  ir 15 lenteles).

170. Sferines iškiliąsias sankryžas galima įrengti tik gatvėse, kuriose nustatytas ne didesnis kaip 30 km/h greičio režimas (žr. 3 ir 15 lenteles). Centrinė iškilioji užvažiuojama dalis turi būti aiškiai pastebima, dangos tekstūra ir spalva turi skirtis nuo eismo juostos dangos tekstūros ir spalvos, panaudojant įvairių spalvų gamtinio akmens ar kitas trinkeles, skirtingos spalvos asfalto mišinį.

15 lentelė. Iškiliųjų sankryžų taikymas

Sankryžos vieta	Iškiliosios sankryžos rūšis
	standartinė	sferinė (žiedinė)
Gyvenvietėje:	Leistinas greitis, km/h
	≤50	≤30
sankryžos tarp D kategorijos gatvių	+
sankryžos tarp D ir C kategorijos gatvių	+^1)	–
sankryžos tarp C kategorijos gatvių
Pastabos: ^1) – gali būti tinkama pritaikius papildomus eismo organizavimo inžinerinius sprendimus (iškilias saugumo saleles ar šaligatvio išplėtimą sankryžoje)

171. Pagrindiniai iškiliųjų sankryžų projektavimo principai:

171.1. neprojektuojamos gatvėse, kurių važiuojamosios dalies išilginis nuolydis yra didesnis kaip 4 % ir yra nepakankamas sustojimo matomumo atstumas;

171.2. tais atvejais, kai važiuojamoji dalis yra apribota šaligatvio bortais, lietaus vandens nuleidimas iškiliojoje sankryžoje projektuojamas įrengiant vandens surinkimo šulinėlius važiuojamosios dalies dangoje prieš iškiliąją sankryžą ar šaligatvio borte prieš iškiliąją sankryžą, visose sankryžoje besikertančiose gatvėse (žr. 30 pav.);

171.3. standartinėse iškiliosiose sankryžose, tais atvejais, kai turi būti įrengta pėsčiųjų perėja ar dviračių pervaža, horizontalusis ženklinimas žymintis perėją ar pervažą turi būti įrengiamas iškiliojoje sankryžos zonoje, ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo užvažiavimo, nuvažiavimo rampos krašto;

171.4. tais atvejais, kai važiuojamoji dalis neapribota šaligatvio bortais, ties iškiliąja sankryža papildomai turi būti sustiprinami kelkraščiai ir gali būti įrengiami atitvėrimo stulpeliai su šviesą atspindinčiais elementais (rekomenduojamas lankstus plastikinis atitvėrimo stulpelis). Kelkraščių sustiprinimui gali būti naudojamos gamtinio akmens ar betoninės trinkelės (žr. 30 punktą). Tinkamas kelkraščio sustiprinimo būdas parenkamas individualiai.

172. Iškiliųjų sankryžų matmenys pateikti 16 lentelėje.

16 lentelė. Iškiliosios sankryžos matmenys

Standartinė iškili sankryža
	Matmenys			Leistinas greitis, km/h
				30	50
	Atstumas L tarp užvažiavimo, nuvažiavimo rampos krašto ir kertamos gatvės važiuojamosios dalies krašto, m			10,00
	Aukštis h, m			0,08−0,10
	Kalnelio užvažiavimo, nuvažiavimo rampos nuolydis		i pagr.	1:10−1:15	1:20−1:30
			i šal.	1:6−1:10^1) 1:10−1:20^2)
Pastabos: Užvažiavimo ant iškiliosios sankryžos nuolydis šalutinėje gatvėje turi būti: ^1) – šiuo atveju, šalutinėje gatvėje projektuojamas pirmumo kelio ženklas Nr. 204 „Stop“; ^2) – šiuo atveju, šalutinėje gatvėje projektuojamas pirmumo kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią”.
Sferinė iškili sankryža (žiedinė)
	Matmenys			Leistinas greitis, km/h
				≤ 30
	D, m			≥A^4)
	Išorinis žiedo spindulys R,  m			5,00 − 10,00
	Aukštis hx, m Ilgis Lx, m	h1		0,10
		L1		0,75
		h2		0,12 – 0,14
		L2		1,50
		L3		kintamas, parenkamas atsižvelgiant į A^4)
	centrinės užvažiuojamos salelės skersinis pjūvis

173. Iškiliųjų sankryžų iškilioji dalis (visa sankryžos zona ar užvažiuojama centrinė salelė) turi būti aiškiai pastebima. Sferinių iškilių sankryžų iškiliosios sankryžos dalies dangos tekstūra ir spalva turi skirtis nuo važiuojamosios dalies, panaudojant įvairių spalvų gamtinio akmens ar kitas trinkeles, skirtingos spalvos asfalto mišinį ar horizontalųjį ženklinimą, sankryžos zona turi būti apšviesta. Užvažiuojamų zonų dangos konstrukcija turi būti pritaikyta atlaikyti sunkiasvorio transporto apkrovas.

174. Iškiliosios sankryžos horizontalusis ženklinimas ir kelio ženklai turi būti įrengti vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais.

VI SKYRIUS
INFORMACINIO POBŪDŽIO IR KITOS EISMO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS

Pirmasis skirsnis
INFORMACINĖS MOMENTINIO VAŽIAVIMO GREIČIO ŠVIESLENTĖS

175. Informacinių momentinio važiavimo greičio švieslenčių taikymo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“, VI SKYRIAUS „Iškiliosios greičio valdymo priemonės“ ir šio skirsnio nuostatas.

176. Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė yra prevencinė motorinės transporto priemonės važiavimo greičio valdymo priemonė, naudojama informuoti vairuotojus apie faktinį motorinės transporto priemonės važiavimo greitį ir, tam tikrais atvejais, leistino greičio ribą konkrečiame ruože.

177. Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės, pagal pateikiamos informacijos pobūdį, yra keleto tipų:

177.1. 1 tipas ‒ švieslentės, skaitinėmis reikšmėmis rodančios faktinį motorinės transporto priemonės važiavimo greitį;

177.2. 2 tipas ‒ švieslentės, spalvotomis ‒ žaliomis arba raudonomis (priklauso nuo to, ar motorinė transporto priemonė viršija leistiną greitį ar ne) ‒ skaitinėmis reikšmėmis, rodančiomis faktinį motorinės transporto priemonės važiavimo greitį;

177.3. 3 tipas ‒ švieslentės su žodinėmis reikšmėmis „Ačiū“, „Lėčiau“, ar atitinkamais simboliais, kurie priklauso nuo to, ar motorinė transporto priemonė viršija leistiną greitį ar ne;

177.4. 4 tipas ‒ švieslentė, kuri aktyvuojasi tik tuo atveju, jeigu identifikuojamas didesnis kaip leistinas artėjančios motorinės transporto priemonės važiavimo greitis. Tokiu atveju uždegama žodinė „Lėčiau“ arba kita reikšmė ir atitinkamo kelio ženklo kontūrai. Tokio tipo švieslentės dažniausiai įrengiamos ties horizontaliosiomis kreivėmis.

178. Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės gali būti įrengiamos ir kartu su leistiną greitį nurodančiu kelio ženklu. Su kelio ženklu rekomenduojama įrengti 1-o tipo švieslentes, kadangi minėto tipo švieslentėje pateikiama informacija tiesiogiai neinformuoja, ar vairuotojas važiuoja leistinu greičiu.

179. Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės pagal įrengimo būdą gali būti stacionarios arba mobilios. Mobilias švieslentes rekomenduojama naudoti kelio ruožuose, kur laikinai labai aktualus leistino greičio laikymasis.

180. Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės gali būti programuojamos ir veikti tam tikru režimu (atitinkamomis dienomis, valandomis ir pan.).

181. Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės gali būti įrengiamos tiek gyvenvietėse, tiek už gyvenvietės ribų (žr. 3 ir 4 lenteles).

182. Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės gali būti įrengiamos:

182.1. horizontaliųjų kreivių prieigose. Tokiu atveju rekomenduojamos 4-o tipo švieslentės;

182.2. tuose ruožuose, kur vyksta daug eismo įvykių dėl leistino greičio viršijimo;

182.3. tuose ruožuose, kur keičiasi eismo režimas (pavyzdžiui, ties gyvenvietės pradžia);

182.4. ir kitur, esant poreikiui.

183. Informacinės momentinio važiavimo greičio švieslentės negali būti įrengiamos vietose kur vairuotojams ypač svarbu sukoncentruoti dėmesį, todėl jų negalima įrengti ties pėsčiųjų perėjomis ir sankryžomis.

184. Informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė yra viena iš nedaugelio greičio valdymo priemonių, neturinčių neigiamos įtakos specialiųjų transporto priemonių kelionės trukmei. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama minėtą priemonę taikyti ruožuose, kuriuose tikėtinas intensyvus specialiųjų transporto priemonių eismas, ir fiziškai greitį valdančios inžinerinės priemonės (greičio mažinimo kalneliai ir pan.) yra nepageidaujamos.

Antrasis skirsnis
AKTYVŪS (ŠVIEČIANTYS) KELIO ŽENKLAI IR MIRKSINTYS SIGNALINIAI ŽIBINTAI

185. Aktyvių (šviečiančių) kelio ženklų ir mirksinčių signalinių žibintų taikymo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šio skirsnio nuostatas.

186. Aktyvūs (šviečiantys) kelio ženklai tai įprasti kelio ženklai, kuriuose papildomai įrengti šviesos elementai pagal ženkle esančių simbolių, rodyklių ar teksto kontūrą. Šviesos elementai gali būti nuolat šviečiantys arba mirksėti. Aktyvūs (šviečiantys) kelio ženklai išsiskiria iš esamos aplinkos ir atkreipia vairuotojų dėmesį, yra geriau pastebimi tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jie gali būti įrengiami tiek gyvenvietėse, tiek keliuose už gyvenvietės ribų (žr. 3 ir 4 lenteles).

187. Aktyvūs (šviečiantys) kelio ženklai gali būti (žr. 1 priedo 11 pav.):

187.1. nuolat šviečiantys arba mirksintys;

187.2. aktyvuojami pravažiuojančių motorinių transporto priemonių, t. y. šviesos elementai įsižiebia artėjant transporto priemonei (tokiu atveju, kelio dangoje turi būti įrengti jutikliai, fiksuojantys artėjančią motorinę transporto priemonę);

187.3. aktyvuojami prie pėsčiųjų perėjos artėjančių pėsčiųjų, t. y. šviesos elementai įsižiebia pėsčiajam artėjant prie važiuojamosios dalies (tokiu atveju kelio ženklai turi būti sujungiami į vieną sistemą su kitomis intelektualiomis transporto sistemomis identifikuojančiomis pėsčiuosius).

188. Aktyvūs (šviečiantys) kelio ženklai gali būti įrengiami pavojinguose kelio ar gatvės ruožuose (neapšviestose saugumo salelėse, pavojinguose vingiuose, pėsčiųjų perėjose šalia ugdymo įstaigų ir pan.), kuriuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui kitokie ženklinimo būdai nepakankamai veiksmingi.

189. Aktyviuose (šviečiančiuose) kelio ženkluose esantys ženklų simboliai ir užrašų šriftas turi atitikti Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (žr. 2 priedo [9]) reikalavimus.

190. Mirksintys signaliniai žibintai yra oranžinės spalvos, šviesos elementai tvirtinami ant stulpo ar atramos virš kelio ženklo arba įmontuojami kelio ar gatvės dangoje (žr. 1 priedo12 pav.). Mirksintys signaliniai žibintai dažniausiai įrengiami norint atkreipti vairuotojų dėmesį ties pėsčiųjų perėjomis, kelio vingiais, kelio darbų zonose ir pan.

191. Mirksintys signaliniai žibintai gali būti įrengiami tiek gyvenvietėse, tiek keliuose už gyvenvietės ribų (žr. 3 ir 4 lenteles). Rekomenduojama naudoti:

191.1. ant atramos kartu su pėsčiųjų perėjos kelio ženklais Nr. 533 ir Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“. Šviesoforu reguliuojamose pėsčiųjų perėjose netaikomi;

191.2. ant atramos kartu su nukreipiamaisiais kelio ženklais Nr. 407 „Apvažiuoti iš dešinės“ ir Nr. 408 „Apvažiuoti iš kairės“;

191.3. įmontuoti kelio dangoje pabrėžiant eismo juostos kraštus kelio vingyje, ar pėsčiųjų perėjos ribas.

192. Atsižvelgiant į aktyvaus (šviečiančio) kelio ženklo ar mirksinčio signalinio žibinto įrengimo vietą, ženklo ir žibinto apšvietimui gali būti naudojama elektros energija, saulės ar vėjo energijos šaltiniai.

Trečiasis skirsnis
KINTAMOS INFORMACIJOS KELIO ŽENKLAI (KIŽ) IR KINTAMOS INFORMACIJOS EKRANAI

193. Kintamos informacijos ženklų (KIŽ ir kintamos informacijos ekranų) taikymo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šiame skirsnyje pateiktas nuostatas.

194. Kintamos informacijos ženklai valdomi nuotoliniu būdu ir naudojami nustatyti eismo tvarką, įspėti arba informuoti eismo dalyvius apie pasikeitusias eismo sąlygas. Šie ženklai gali būti įrengiami tiek gyvenvietėse, tiek keliuose už gyvenvietės ribų (žr. 3 ir 4 lenteles), ruožuose kuriuose kinta eismo sąlygos paros, metų laiko atžvilgiu.

195. Kintamos informacijos ženklai gali būti dviejų tipų:

195.1. Kintamos informacijos kelio ženklai (KIŽ) – įprasti kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse (žr. 2 priedo [4]), kurių simboliai, skaičiai ir raidės rodomi šviesą skleidžiančiuose ekranuose (gali būti rodomi greičio ar eismo ribojimo, įspėjamieji, nurodomieji kelio ženklai, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį, eismo kryptį). KIŽ gali būti įrengiami visuose keliuose ir gatvėse;

195.2. Kintamos informacijos ekranai – įvairių formų ir dydžių šviesą skleidžiantys ekranai, kuriuose rodomi skirtingos informacijos eismo saugumo pranešimai, sudaryti iš simbolių ir (arba) teksto, pavyzdžiui informuojantys vairuotojus apie eismo sąlygas esamuoju laiku, vykdomus kelio darbus, eismo ribojimus, motorinių transporto priemonių grūstis ir pan. Kintamos informacijos ekranus (ypatingai didelio formato) rekomenduojama taikyti aukštos kategorijos keliuose ir gatvėse, įrengiant juos virš gatvės ar kelio važiuojamosios dalies, juose skelbiant informaciją susijusią su eismo saugumu.

196. KIŽ ir kintamos informacijos ekranuose turi būti pateikiama tik su viešuoju eismu susijusi informacija.

197. Kartu su kintamos informacijos ženklais gali būti diegiami ir jutikliai kelio dangoje, stebintys eismo srautus konkrečiose kelio vietose, kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus. Visi įrenginiai sudaro vieną valdymo ir perspėjimo sistemą, kuri pagal nustatytus automatinio veikimo algoritmus gali riboti leistiną greitį, ar teikti kitą informaciją vairuotojams (žr. 1 priedo 13 pav.).

198. Kintamos informacijos ženklų įrengimas reglamentuotas standarte LST EN 12966:2014+A1:2019 „Vertikalieji kelio ženklai. Kintamos informacijos kelio ženklai“ (žr. 2 priedo [30]).

Ketvirtasis skirsnis
KELIO ATŠVAITAI

199. Kelio atšvaitų taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ šio skirsnio nuostatas.

200. Kelio elementų matomumui pagerinti tamsiuoju paros metu keliuose ir gatvėse gali būti įrengiami kelio atšvaitai. Kelio atšvaitai gali būti įrengiami tiek gyvenvietėse, tiek keliuose už gyvenvietės ribų (žr. 3 ir 4 lenteles).

201. Kelio atšvaitai pagal veikimo principą yra šviesą atspindintys, jie gali būti:

201.1. iškilieji kelio atšvaitai, kurie įrengiami kelio dangoje, pabrėžiant eismo juostos, kelio elementų ribas;

201.2. tvirtinami saugumo salelės bortuose, atkreipiant vairuotojų dėmesį į kelio elementus.

202. Priklausomai nuo kelio atšvaito dangoje įrengimo vietos dangoje, atšvaitai gali būti vienpusiai arba dvipusiai.

203. Kelio atšvaitai dangoje įrengiami:

203.1. nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose;

203.2. saugumo salelėse;

203.3. žiedinėse sankryžose (pavyzdžiui, turbožiedinėse sankryžose eismo juostų atskyrimo salelėse; žiedinės sankryžos vidinės salos bortuose ir pan.);

203.4. priešingų krypčių transporto srautams atskirti;

203.5. eismo juostų, lėtėjimo / greitėjimo juostų kraštams žymėti;

203.6. kelkraščiams pažymėti;

203.7. mažo spindulio kelio vingiui pažymėti;

203.8. riboto matomumo kelių ruožuose;

203.9. kelkraščiams ir eismo juostoms atkirti ant tiltų ir viadukų;

203.10.  kelio susiaurėjimams žymėti;

203.11. ir kitur, esant poreikiui.

204. Kelio atšvaitų dangoje išdėstymas ant dangos kartu su horizontaliuoju ženklinimu priklauso nuo ženklinimo linijos tipo (žr. 33 pav.).

a)	b)

33 pav. Kelio atšvaitų išdėstymo dangoje schemos, ties a) brūkšninėmis linijomis; b) ištisinėmis linijomis

205. Kelio atšvaitų dangoje išdėstymo schema prieš pėsčiųjų perėją pateikta 34 paveiksle.

34 pav. Kelio atšvaitų dangoje išdėstymo schema prieš pėsčiųjų perėją

206. Kelio atšvaitų dangoje išdėstymo atstumai žiedinėse sankryžose (pavyzdžiui, turbožiedinėse sankryžose eismo juostų atskyrimo salelėse, žiedines sankryžos vidinės salos bortuose ir pan.) priklauso nuo žiedinės sankryžos parametrų ir yra parenkami individualiai. Atšvaitai turi būti išdėstyti vienas nuo kito tokiu atstumu, kad pabrėžtų sankryžos elementų kontūrus ir užtikrintų elementų atpažįstamumą.

207. Saugumo salelėse kelio atšvaitai turi būti išdėstyti vienas nuo kito tokiu atstumu, kad pabrėžtų salelės kontūrus ir užtikrintų jos atpažįstamumą.

208. Atstumai tarp kelio dangoje įrengtų kelio atšvaitų priklauso nuo jų įrengimo vietos kelyje (gatvėje) (žr. 17 lentelė).

209. Iškilieji kelio atšvaitai įrengiami vadovaujantis standartais LST EN 1463 (žr. 2 priedo [27] ir [28]).

17 lentelė. Atstumai tarp kelio atšvaitų

Išilginio ženklinimo linija ir jos numeris	Atstumai tarp kelio atšvaitų	Pastabos
Priešingų arba tos pačios krypties transporto srautų atskyrimui
Siaura ištisinė linija 1.1		Atstumas tarp kelio atšvaitų tiesiuose kelių ruožuose už gyvenvietės ribų kas 24 m, mažo spindulio kelio vingyje^1) ir vingio prieigose (100‒120 m iki ir už vingio) kas 12 m, gyvenvietėse kas 6 m, mažo spindulio kreivėse kas 3 m.
Dviguba ištisinė linija, sudaryta iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų 1.3		Atstumas tarp kelio atšvaitų keliuose už gyvenvietės ribų kas 12 m, gyvenvietėse 6 m.
Siaura brūkšninė linija 1.5		Kelio atšvaitai išdėstomi ne rečiau kaip kas antrą tarpą. Atstumas tarp atšvaitų priklauso nuo brūkšnių ir tarpų ilgio.
Siaura brūkšninė linija 1.6		Kelio atšvaitai išdėstomi kiekviename tarpe. Atstumas tarp atšvaitų priklauso nuo brūkšnių ir tarpų ilgio.
Dviguba linija, sudaryta iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė 1.10		Priešingų krypčių transporto srautų atskyrimo atveju, kelio atšvaitai išdėstomi keliuose už gyvenvietės ribų kas 12 m, gyvenvietėse kas 6 m.
		Tos pačios krypties transporto srautų atskyrimo atveju keliuose už gyvenvietės ribų kelio atšvaitai išdėstomi kas 12 m, gyvenvietėse kas 6 m.
Važiuojamosios dalies ir eismo juostų kraštams žymėti
Siaura ištisinė linija 1.1		Važiuojamosios dalies kraštams žymėti keliuose už gyvenvietės ribų kelio atšvaitai išdėstomi kas 12 m, gyvenvietėse kas 6 m. Pavojingose kelio vietose eismo juostų kraštams žymėti keliuose už gyvenvietės ribų kelio atšvaitai išdėstomi kas 6 m, gyvenvietėse kas 3 m.
Plati ištisinė linija 1.2		Važiuojamosios dalies kraštams automagistralėse žymėti kelio atšvaitai išdėstomi kas 24 m.
Siaura brūkšninė linija 1.5		Kelio atšvaitai išdėstomi ne rečiau kaip kas antrame tarpe. Atstumas tarp atšvaitų priklauso nuo brūkšnių ir tarpų ilgio.
Siaura brūkšninė linija 1.7
Riboms tarp greitėjimo ir lėtėjimų juostų žymėti
Plati brūkšninė linija 1.8		Kelio atšvaitai išdėstomi kiekviename tarpe. Atstumas tarp atšvaitų priklauso nuo brūkšnių ir tarpų ilgio.
Pastaba: ^1)– rekomenduojama naudoti kartu su įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 146 „Posūkio kryptis į dešinę“ ir Nr. 147 „Posūkio kryptis į kairę“

Penktasis skirsnis
STRUKTŪRINIO ŽENKLINIMO TRIUKŠMO JUOSTOS

210. Struktūrinio ženklinimo triukšmo juostų taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ nuostatas ir šiame skirsnyje pateiktus reikalavimus.

211. Struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos – specialus kelio dangos ženklinimas, iškilęs virš važiuojamosios dalies, sukeliantis vibracinį akustinį efektą motorinei transporto priemonei važiuojant per jas.

212. Struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos yra (žr. 1 priedo 14 pav.):

212.1. skersinės (toliau – skersinės triukšmo juostos), įrengiamos skersai kelio važiuojamosios dalies, skirtos įspėti vairuotoją apie padidinto pavojingumo kelio ruožą;

212.2. išilginės (toliau – išilginės triukšmo juostos), įrengiamos išilgai važiuojamosios kelio dalies, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą, skirtos perspėti vairuotojus, jeigu motorinė transporto priemonė išvažiuoja iš eismo juostos.

213. Struktūrinio ženklinimo skersinės ir išilginės triukšmo juostos įrengiamos keliuose už gyvenvietės ribų (žr. 4 lentelę), gyvenvietėje neprojektuojamos.

214. Skersinės triukšmo juostos skirtos įspėti vairuotojus apie artėjimą prie:

214.1. avaringos sankryžos;

214.2. staigaus kelio vingio, kuriame yra nepakankamas matomumas;

214.3. siauro tilto;

214.4. ruožo, kuriame ribojamas leistinas greitis.

215. Skersinės triukšmo juostos gali būti įrengiamos:

215.1. kelio ruožo, kuriame leistinas greitis ribojamas iki 70 km/h, prieigose;

215.2. 180–200 m atstumu iki pavojingo ruožo pradžios (pradedant nuo pirmosios grupės pirmos juostos) (žr. 219 punktą).

216. Skersinių triukšmo juostų nerekomenduojama įrengti horizontaliosiose ir vertikaliosiose kreivėse, prieš įrengiant skersines triukšmo juostas turi būti įvertintas neigiamas triukšmo poveikis aplinkai.

217. Išilginės triukšmo juostos gali būti įrengiamos magistraliniuose keliuose už gyvenvietės ribų:

217.1. su ilgais monotoniškais ruožais, kuriuose vyrauja tranzitinis eismas, daug sunkiasvorio transporto;

217.2. avaringuose kelių ruožuose, kuriuose kartojasi nuvažiavimai nuo kelio.

218. Skersines triukšmo juostas rekomenduojama įrengti per visą eismo juostos plotį viena kryptimi. Siekiant išvengti neleistinų motorinių transporto priemonių manevrų apvažiuojant triukšmo juostas, rekomenduojama priešpriešinius transporto srautus atskirti ištisine horizontaliojo ženklinimo linija.

219. Skersinės triukšmo juostos paprastai išdėstomos grupėmis, po 10 juostų (žr. 35 pav.). Išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į kelio aplinką, juostų grupė gali būti sudaroma iš mažesnio skaičiaus triukšmo juostų (grupėmis po 2–3 juostas). Skersinių triukšmo juostų grupės išdėstomos tam tikru atstumu, pateiktu 35 paveiksle.

220. Skersinių triukšmo juostų matmenys pateikti 18 lentelėje.

35 pav. Skersinių triukšmo juostų grupių išdėstymas

18 lentelė. Skersinių triukšmo juostų matmenys

Skersinės triukšmo juostos plotis, m	Juostos aukštis virš kelio dangos, m	Atstumas tarp gretimų triukšmo juostų ašių, m
0,1	≤ 0,008	0,3

221. Skersinės triukšmo juostos įrengiamos raudonos spalvos (žr. 1 priedo 14a pav.), išilginės ‒ baltos spalvos (žr. 1 priedo 14b pav.). Struktūrinio ženklinimo triukšmo juostoms įrengti naudojamas šaltasis plastikas arba karštasis plastikas (termoplastas).

222. Išilginė triukšmo juosta įrengiama kraštinėje saugos juostoje. Išilginę triukšmo juostą sudaro ištisinė ženklinimo linija, kurioje taisyklingai išdėstytos skersinės juostelės. Išilginė triukšmo juosta virš kelio dangos iškilusi ≤ 0,008 m, standartinės struktūrinio ženklinimo išilginės triukšmo juostos  matmenys pateikti 36 paveiksle.

36 pav. Standartinės išilginės struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos matmenys

Šeštasis skirsnis
FREZUOTOS TRIUKŠMO JUOSTOS

223. Frezuotų triukšmo juostų taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ nuostatas ir šiame skirsnyje pateiktus reikalavimus.

224. Frezuotos triukšmo juostos – specialus kelio dangos ženklinimas išilgai važiuojamosios kelio dalies frezuotomis griovelių linijomis, žyminčiomis eismo juostų kraštus, skirtos vairuotojo budrumui padidinti ir perspėti, jeigu motorinė transporto priemonė išvažiuoja iš eismo juostos. Motorinei transporto priemonei užvažiavus ant tokios juostos, jaučiamas akustinis ir vibracinis poveikis žmogui.

225. Frezuotos triukšmo juostos (žr. 37 pav. ir 1 priedo 15 pav.) įrengiamos tik keliuose už gyvenvietės ribų (žr. 4 lentelę), gyvenvietėje neprojektuojamos. Rekomenduojama visuose magistraliniuose keliuose kraštinėje saugos juostoje (važiuojamosios dalies kraštui pažymėti) (žr. 37a ir 37b pav.) ir kelio ašyje (žr. 37c pav.) įrengti frezuotas triukšmo juostas. Kituose dviejų eismo juostų keliuose už gyvenvietės ribų triukšmo juostas galima įrengti pagal poreikį:

225.1. su ilgais monotoniškais ruožais, kuriuose vyrauja tranzitinis eismas, daug sunkiojo transporto;

225.2. kelių ruožuose, kuriuose ribojamas lenkimas (priešingi transporto srautai atskirti ištisine horizontaliojo ženklinimo linija);

225.3. kelių ruožuose, kuriuose kartojasi ar yra tikėtini priešpriešiniai susidūrimai (pavyzdžiui, mažo spindulio horizontaliosios kreivės ir pan.) arba kelių ruožuose, kuriuose kartojasi išvažiavimai iš eismo juostos (nuvažiavimai nuo kelio ir pan.);

225.4. kelių ruožuose, kuriuose įrengta horizontaliojo ženklinimo saugumo salelė, atskirianti priešpriešinius motorinių transporto priemonių srautus ar sankryžose įrengtų horizontaliojo ženklinimo saugumo salelių perimetrui žymėti.

226. Kraštinėje saugos juostoje frezuotos triukšmo juostos gali būti įrengiamos už ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos ( žr. 37a pav.) arba ant jos (žr. 37b pav.).

227. Frezuotos triukšmo juostos kraštinėje saugos juostoje neprojektuojamos ant tiltų bei viadukų, o sankryžose laikinai nutraukiamos, vėliau pratęsiamos (esant poreikiui).

a)	b)
c)

37 pav. Frezuotos triukšmo juostos įrengimo būdai (3 priedo [10]–[13]): a) už ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos; b) ant ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos; c) kelio ašyje

228. Frezuotų griovelių, kurie sudaro frezuotą triukšmo juostą, matmenys pateikti 19 lentelėje ir 38 paveiksle.

19 lentelė. Frezuotų griovelių matmenys

Frezuoto griovelio plotis b, m	Frezuoto griovelio ilgis L, m	Frezuoto griovelio gylis h, m	Atstumas tarp gretimų griovelių d, m	Atstumas iki ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos l, m
Šalia ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos
0,35	0,10	0,015	0,10	0,12
Ant ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos
0,12	0,10	0,015	0,10	‒
Kelio ašyje
³ 0,12	0,10	0,015	0,10	‒

38 pav. Frezuotų griovelių matmenys

Septintasis skirsnis
SFERINIAI VEIDRODŽIAI

229. Sferinių veidrodžių taikymo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šio skirsnio nuostatas.

230. Sferiniai veidrodžiai naudojami siekiant užtikrinti matomumą kelio ar gatvės vietose, kuriose yra ribotas matomumas (užstoja įvairios kliūtys, kurių negalima pašalinti) ir jį užtikrinti kitomis priemonėmis nėra galimybių.

231. Sferinis veidrodis yra išgaubtas ir pasižymi dideliu apžvalgos kampu.

232. Sferiniai veidrodžiai gali būti įrengiami gatvėse (žr. 3 lentelę), kuriose leistinas greitis ne didesnis kaip 50 km/h.

233. Sferiniai veidrodžiai už gyvenvietės ribų netaikomi.

234. Sferiniai veidrodžiai gali būti įrengiami:

234.1. trišalėse sankryžose;

234.2. išvažiavimuose iš kiemų, teritorijų ir pan.;

234.3. ties staigiais kelio vingiais.

235. Sferinio veidrodžio pastatymo vieta parenkama atsižvelgiant į konkrečią situaciją, siekiant užtikrinti matomumą. Sferinio veidrodžio dydis (be rėmelio) (žr. 20 lentelę) parenkamas atsižvelgiant į matomumo atstumą tarp motorinės transporto priemonės vairuotojo ir veidrodžio (žr. 39 pav.). Didesnis sferinis veidrodis užtikrina geresnį matomumą, todėl svarstant veidrodžio dydį, prioritetas turi būti skiriamas didesniam sferiniam veidrodžiui.

236. Sferinis veidrodis gali būti montuojamas ant atramos arba specialiu laikikliu tvirtinamas prie sienos. Sferinis veidrodis turi būti įrengiamas taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams (pėstiesiems, dviratininkams), t. y. turi būti tvirtai pritvirtintas tinkamame aukštyje, kad atlaikytų nepalankias oro sąlygas, ypač stiprų vėją ir nekliudytų eismo dalyvių judėjimui.

20 lentelė. Sferinio veidrodžio dydžių priklausomybė nuo matomumo atstumo

Matomumo atstumas, m	Veidrodžio matmenys, mm
iki 15	Ø 600
iki 20	Ø 800
iki 25	Ø 900
iki 35	Ø 1000
iki 15	400×600
iki 20	600×800
iki 25	800×1000

39 pav. Sferinių veidrodžių įrengimo schemos

Aštuntasis skirsnis
KELIŲ APSAUGOS NUO AKINIMO SISTEMOS

237. Kelių apsaugos nuo akinimo sistemų taikymo ir projektavimo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šio skirsnio nuostatas.

238. Siekiant išvengti priešpriešine eismo juosta važiuojančių motorinių transporto priemonių akinimo, įrengiamos kelių apsaugos nuo akinimo sistemos. Tokios sistemos taip pat gali būti taikomos ir siekiant apsaugoti motorinių transporto priemonių vairuotojus nuo kitų, stipriai šviesą skleidžiančių objektų (traukinių eismo, saulės šviesos energijos elektrinių) akinimo.

239. Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos parenkamos vadovaujantis standartu LST EN 12676-1 (žr. 2 priedo [29]).

240. Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos gyvenvietėse projektuojamos gatvėse su skiriamąja juosta, taip pat tais atvejais, kai šalia gatvės yra vairuotojus akinti galinčių šviesos šaltinių (žr. 3 lentelę). Apšviestuose gatvių ruožuose kelių apsaugos nuo akinimo sistemos projektuojamos tik pagrindus.

241. Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos už gyvenvietės ribų projektuojamos valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose (žr. 4 lentelę).

242. Jeigu motorinių transporto priemonių vairuotojus reikia apsaugoti nuo stipriai šviesą atspindinčių objektų, kelių apsaugos nuo akinimo sistemos gali būti įrengiamos ir kituose, 240 ir 241 punktuose nenurodytuose, keliuose ir gatvėse.

243. Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos įrengiamos skiriamojoje juostoje arba kelkraštyje.

Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos gali būti projektuojamos:

243.1. keliuose, kuriuose tamsiuoju paros metu tikėtinas intensyvus sunkiasvorio transporto eismas (lyginant su vidutiniu sunkiasvorio transporto priemonių kiekiu tos pačios reikšmės keliuose) (žr. 1 priedo 16a pav.);

243.2. kreivėse;

243.3. ant tiltų;

243.4. keliuose, einančiuose lygiagrečiai geležinkelių keliui (įrengiama kelkraštyje) (žr. 1 priedo 16b pav.);

243.5. keliuose, greta kurių yra saulės šviesos energijos elektrinių (įrengiama kelkraštyje) (žr. 1 priedo 16c pav.).

244. Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos įprastai montuojamos ant apsauginių atitvarų. Apsauginių atitvarų sistemos projektuojamos vadovaujantis taisyklėmis KPT TAS 09 (žr. 2 priedo [13]).

245. Siekiant kelių tinkle išlaikyti spalvų homogeniškumą kelių apsaugos nuo akinimo sistemos rekomenduojamos žalios spalvos.

Devintasis skirsnis
ŽELDINIAI

246. Želdinių taikymo principai turi tenkinti Rekomendacijų IV SKYRIAUS „Eismo saugumo priemonių taikymas“ ir šio skirsnio nuostatas.

247. Želdinimas yra vizuali, informacinio pobūdžio priemonė, kuri plačiai taikoma gatvėse ir derinama su leistinu greičiu. Miestų, gyvenviečių gatvėse želdynai papildo gatvės aplinką ir formuoja miesto erdvę, vizualiai keičia gatvės, kelio išvaizdą, apsaugo nuo dulkėtumo, triukšmo, pagerina gyventojų mikroklimato sąlygas, gali būti naudojami pėsčiųjų ir dviračių eismo nukreipimui, užtvėrimui ar orientavimui, gali atskirti skirtingų eismo dalyvių judėjimo erdves, želdiniai skiriamojoje juostoje gali atlikti apsaugos nuo akinimo funkciją, mažosios architektūros elementai gali būti derinami su želdinių juostomis ten, kur jos reikia.

248. Gatvių želdiniais (medžiais, krūmais, gėlėmis ir žoliniais augalais) apželdinama gatvės žaliųjų plotų visuma. Gatvėse, kuriose leistinas greitis ≤50 km/h, želdinių juostos gali būti įrengiamos šiose gatvės dalyse (žr. 40 pav., 3 priedo [5]):

248.1. (1) tarp važiuojamosios ir pėsčiųjų eismo zonos, dviračių tako ar pėsčiųjų ir dviračių tako (žr. 1 priedo 17 ir 22 pav.);

248.2. (2) tarp pėsčiųjų eismo zonos ir pastatų fasado;

248.3. (3) tarp pėsčiųjų eismo zonos ir dviračių tako (žr. 1 priedo 17 ir 22 pav.);

248.4. (4) važiuojamosios dalies skiriamojoje juostoje (žr. 1 priedo 22 ir 23 pav.);

248.5. gali būti apželdinamos sankryžos zonoje esančios salelės (žiedinių sankryžų vidinė sala, kitos salelės sankryžoje) (žr. 1 priedo 24–27 pav.);

248.6. gali būti apželdinami gatvės elementai, iškreivinantys ar susiaurinantys važiuojamąją dalį (žr. 1 priedo 8 ir 24 pav.).

a)

b)

40 pav. Želdinių juostos gatvėje: a) žaliųjų juostų hierarchija ir tipai; b) žaliųjų juostų pločiai ir galimi želdinių tipai (3 priedo [5])

249. Atsižvelgiant į esamą gatvės plotį, gatvės želdinių juostos įrengiamos pagal svarbą, rekomenduojama laikytis šios hierarchijos (žr. 40 pav.): (1) želdinių juosta tarp važiuojamosios ir pėsčiųjų eismo zonos, dviračių tako ar pėsčiųjų ir dviračių tako, (2) želdinių juosta tarp pėsčiųjų eismo zonos ir pastatų fasado, (3) želdinių juosta tarp pėsčiųjų eismo zonos ir dviračių tako, (4) želdinių juosta važiuojamosios dalies skiriamojoje juostoje/saugumo salelėje. Želdinių tipai ir jų dydis nurodyti 21 lentelėje (žr. 3 priedo [5]).

21 lentelė. Želdinių tipai ir dydžiai

Želdinių tipas	Želdinių dydis	Pastabos	Žmogaus siluetas (1,8 m ūgio) šalia želdinių
Krūmai:
Žemi krūmai	aukštis iki 1m (1,2 m), plotis iki 1 m (1,2 m)	sodinami kas 0,3 m
Vidutiniai krūmai	aukštis 1–1,8 m, plotis 1–1,8 m	sodinami kas 0,6‒1 m
Aukšti krūmai	aukštis virš 1,8 m, plotis 1,5–3 (4) m	sodinami kas 1,5–3 (4) m, priklausomai nuo krūmų dydžio
Medžiai (vienas kamienas min. 2,5m aukščio, sveika ir pusiausvira laja):
Žemi medžiai	aukštis 4–9 m, plotis 3–6 m	sodinami kas 5,5‒6,5 m priklausomai nuo rūšies lajos pločio. Reikalingas dirvožemio tūris – 15 m^3
Vidutiniai medžiai	aukštis 8–12 m, plotis 6–8 m	sodinami kas 6-7,5 m priklausomai nuo rūšies lajos pločio. Reikalingas dirvožemio tūris – 25 m^3
Dideli medžiai	aukštis 10–25 m, plotis virš 8 m	sodinami kas 7,5-12 m priklausomai nuo rūšies lajos pločio. Reikalingas dirvožemio tūris – 30 m^3
Kiti želdiniai:
Mobilios gėlinės, vazonai	priklauso nuo želdinių juostai skiriamo pločio ir sodinamų želdinių tipo	želdiniai turi būti kompaktiškų rūšių. Augalai vazonuose reikalauja išskirtinai intensyvios priežiūros. Vazonus statyti ant kietos dangos.
Vijokliai	aukštis 5–20 m	sodinami nuo sienos 0,3–0,45m atstumu. Priklausomai nuo vijoklio rūšies sodinami kas 1–5 m. Reikalinga atrama
Žoliniai augalai	aukštis iki 0,7 (1 m) m	žoliniai augalai sodinami monorūšiniais blokais. Rekomenduojamas minimalus tankis – 9 vnt. / 1 m^2

250. Parenkant želdinius reikia atsižvelgti į želdinių juostos tipą ir jai skirtą plotį, turi būti įvertinti šie kriterijai (žr. 3 priedo [5]):

250.1. turimos vietos tūris šaknims (šaknų tūris). Į tai atsižvelgiant medžiai ir krūmai pagal augimo potencialą ir šaknų tūrį skirstomi į tris dydžių grupes (žr. 21 lentelę). Tūris šaknims lemia, kokio dydžio medį ar krūmą galima rinktis;

250.2. požeminių inžinerinių tinklų įrengimo vieta. Jei požeminiai tinklai įrengiami naujai – turi būti grupuojami ir tiesiami važiuojamojoje dalyje arba pėsčiųjų eismo zonoje, kuo toliau nuo medžių juostos. Medžių šaknys derlingoje dirvoje su dideliu drėgmės kiekiu auga laisvai, todėl tam, kad būtų išvengta priešpriešos su požemine infrastruktūra, turi būti taikomi šaknų barjerai;

250.3. eismo saugumo ir matomumo užtikrinimas ties pėsčiųjų perėjomis, sankryžomis ir maršrutinio transporto stotelėmis. Suaugę krūmai ir kiti želdiniai aukštesni kaip 0,5 m negali būti sodinami arčiau kaip 10 m eismo kryptimi nuo pėsčiųjų perėjų ir maršrutinio transporto stotelių.

250.4. eismo saugumo ir matomumo užtikrinimas, ties pėsčiųjų perėjomis, sankryžomis ir maršrutinio transporto stotelėmis. Arčiau kaip 10 m eismo kryptimi nuo pėsčiųjų perėjų ir maršrutinio transporto stotelių negali būti sodinami krūmai ir kiti želdiniai, kurie užauga aukštesni nei 0,5 m;

250.5. saulėtumas ir dirvos drėgnumas;

250.6. estetinė vertė. Dažniausiai tai aktualu projektuojant arčiau pastatų fasadų esančias zonas, kur svarbu pėsčiųjų juslinis komfortas ir malonumas. Tokiais atvejais reikia įvertinti pasirinktos rūšies ypatingus bruožus, tokius kaip žiedai, vaisiai, rudens lapų spalva, išskirtinis siluetas ar lajos struktūra.

251. Funkcinė gatvės dalis (žr. 40 pav.), (1) tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų eismo zonos, dviračių tako ar pėsčiųjų ir dviračių tako, skirta įrenginių juostai  (kelio ženklų, apšvietimo atramų įrengimui ir pan.), pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrai (dviračių, paspirtukų stovėjimo vietoms), mažosios architektūros elementams (suoliukai, šiukšliadėžės, antžeminiai konteineriai, tvorelės ir pan.) (žr. 41a pav.), automobilių stovėjimo vietų įrengimui, želdiniams ir kitai funkcijai. Automobilių stovėjimo vietos įrengiamos grupėmis po 2–5 stovėjimo vietas, jas atskiriant mažiausiai 3 m ilgio želdinių salele (žr. 41b pav., 1 priedo 28 pav.).

252. Įrengiant želdinių juostą (žr. 40 pav.) ir parenkant želdinius gatvės dalyje (1) tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų eismo zonos, dviračių tako ar pėsčiųjų ir dviračių tako, turi būti atsižvelgiama į juostos plotį (optimalus juostos plotis 2 m), želdiniai neturi riboti kelio ženklų matomumo:

252.1. ≥ 2 m – sodinami dideli ir vidutinio dydžio medžiai, žemi krūmai;

252.2. 1–2 m –sodinami vidutinio dydžio ir žemi medžiai, žemi krūmai, žoliniai augalai;

252.3. 0,5–1 m – sodinami žemi krūmai, žoliniai augalai;

252.4. juosta iki 0,5 m pločio gali būti apželdinta veja.

a)	b)

41 pav. Želdinių juosta gatvės dalyje tarp važiuojamosios ir pėsčiųjų dalies, dviračių tako ar pėsčiųjų ir dviračių tako: a) derinama su mažosios architektūros elementais; b) atskirianti automobilių stovėjimo vietas

a)	b)

42 pav. Gatvės papildymo želdinių juostomis ir kitais įrenginiais pavyzdžiai, kai esamas gatvės dalies plotis tarp pastato fasado ir važiuojamosios dalies yra: a) ≥10 m; b) ≥5 m (≥7,5 m jei yra dviračių takas)

253. Funkcinė gatvės dalis (žr. 40 pav.), (2) tarp pėsčiųjų eismo zonos ir pastatų fasado, skirta pėstiesiems ir apsaugos zonai nuo pastatų, bei gali būti skirta pastatų prie gatvės savininkams (tam tikro pločio zona), kurie, suderinus su savivaldybės administracija, gali želdinti fasadus vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, įrengti mobilias gėlines, statyti staliukus, kėdes, suoliukus taip, kad tai netrukdytų pėsčiųjų eismui. Gatvės dalyje tarp pėsčiųjų tako ir pastatų fasado, atsižvelgiat į juostos plotį ir paskirtį, gali būti įrengiami pėstiesiems skirti mažosios architektūros elementai (kėdės, staliukai, suoliukai ir pan.) ir įrengiama želdinių juosta, kurioje gali būti sodinami:

253.1. <3 m – žemi krūmai, vijokliai, žoliniai augalai, įrengiamos mobilios gėlinės, vazonai;

253.2. 3–10 m – žemi medžiai, žemi krūmai, vijokliai, žoliniai augalai, įrengiamos mobilios gėlinės, vazonai;

253.3. >10 m – sodinami vidutinio dydžio ir žemi medžiai, krūmai, vijokliai, žoliniai augalai, įrengiamos mobilios gėlinės, vazonai.

254. Funkcinė gatvės dalis (žr. 40 pav.), (3) tarp pėsčiųjų eismo zonos ir dviračių tako, skirta pėsčiųjų eismui ir jiems skirtų mažosios architektūros elementų įrengimui, kelio ženklų, apšvietimo atramų įrengimui ir (arba) želdiniams. Parenkant želdinius ir jų tipą reikia atsižvelgti į želdinių juostos plotį (optimalus juostos plotis 1 m): 

254.1. juosta iki 0,5 m pločio gali būti apželdinta veja;

254.2. 0,5–1 m – sodinami žemi krūmai;

254.3. 1 m – sodinami žemi krūmai dviguba eile;

254.4. 1–2 m – visame plote sodinami žemi krūmai reguliariai pasikartojančiomis grupėmis.

255. Apželdinta (4) važiuojamosios dalies skiriamoji juosta (žr. 40 pav.) būdinga esamoms didelio eismo intensyvumo gatvėms ir atskiria priepriešinius transporto srautus. Optimalus šios juostos plotis turėtų būti 2 m, nes tokio pločio juosta medžiams užtikrina geras sąlygas, pomedį galima apsodinti žemais krūmais. Platesnė želdinių juosta apsunkintų priežiūrą, siauresnėje juostoje medžių rūšių pasirinkimas būtų ribotas.

256. Didelio ploto žiedinių sankryžų vidinės salos plotą galima panaudoti ne tik želdiniams, bet ir lietaus vandens surinkimo sistemoms.

257. Gatvės apželdinimas turi tenkinti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014, kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 reikalavimus (žr. 2 priedo [3], [5], [10]).

258. Į šaligatvius, ir pėsčiųjų takus ir dviračių takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi. Takuose sumontuoti objektai (šviestuvų atramos, kelio ženklai, želdiniai ir pan.) turi būti ne žemiau kaip 2,25 m virš pėsčiųjų tako ir ne žemiau kaip 2,5 m virš dviračių tako paviršiaus.

259. Gatvių sankryžose, įvažiavimų į gatves ir pėsčiųjų perėjų zonose turi būti užtikrintas matymo laukas. Matymo lauke draudžiamas medžių ir krūmų sodinimas. Minimalūs matymo atstumai reglamentuoti Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 (žr. 2 priedo [10]).

VII SKYRIUS
EISMO ORGANIZAVIMO SPRENDINIAI TIPINĖSE VIETOSE

Pirmasis skirsnis
„MIESTO VARTAI“

260. „Miesto vartai“ informuoja motorinių transporto priemonių vairuotojus apie eismo režimo pokyčius įvažiuojant į gyvenvietę. „Miesto vartai“ skirti mažinti faktinį motorinių transporto priemonių važiavimo greitį iš greičio režimo taikomo užmiesčio teritorijai į gyvenvietės aplinkos režimą.

Pereinamoji zona

261. Rekomenduojama prieš „miesto vartus“ įrengti pereinamąją zoną (žr. 3 priedo [14]–[18]). Pereinamoji zona tai kelio ruožas (apie 400 m) jungiantis užmiesčio kelią su kelio ruožu, kuriame nustatytas 50 km/h leistinas greitis (žr. 43 pav.). Važiavimo greičio pokytis įvyksta laipsniškai, todėl pereinamoji zona neturi būti laikomas konkretus taškas kelyje su įrengtomis priemonėmis, veikiau tai priemonių visuma apimanti ilgesnį kelio ruožą.

262. Pereinamąją zoną rekomenduojama įrengti keliuose, kurie artėja link gyvenvietės, kurioje nėra aiškaus užstatymo.

263. Pereinamoji zona turi būti įrengta taip, kad vairuotojai aiškiai matytų poreikį laipsniškai ir sklandžiai mažinti važiavimo greitį. Pagrindinis pereinamosios zonos įrengimo tikslas yra atkreipti vairuotojo dėmesį apie priekyje esamus eismo režimo pasikeitimus naudojant informacinio pobūdžio priemones, o fizines greičio valdymo priemones taikyti už pereinamosios zonos, artėjant prie urbanizuotos vietovės, įrengiant „miesto vartus“.

43 pav. Pereinamoji zona ir „miesto vartai“

264. Pereinamojoje zonoje (apie 400 m iki „miesto vartų“) galima įrengti:

264.1. želdinius ir kitus vertikaliuosius elementus, kurių pagalba suformuoti tinkamą „kelio optinį plotį“ (žr. 265 punktą);

264.2. lenkimo ribojimą, įrengiant ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją;

264.3. optinį važiuojamosios dalies siaurinimą panaudojant horizontalųjį ženklinimą ir kontrastingos spalvos dangą (apželdinant veja žvyruotus kelkraščius, horizontaliuoju ženklinimu susiaurinti važiuojamąją dalį iš kraštų išnaudojant asfaltuoto kelkraščio dalį; įrengiant dvi ištisines ženklinimo linijas, o tarpą tarp jų nudažant raudonai ir pan.);

264.4. tam tikrais atvejais papildomą (tarpinį) greičio ribojimą.

265. Skirtumą tarp gyvenvietės ir teritorijos už gyvenvietės ribų labiausiai pabrėžia teisingai suformuotas „kelio optinis plotis“, t. y. kelio pločio ir vertikaliųjų elementų, esančių šalia kelio, santykis, turintis įtakos vairuotojo suvokimui apie saugų važiavimo greitį (žr. 1 priedo 18 pav. ir 3 priedo [14]). Tinkamą „optinį kelio plotį“ pereinamojoje zonoje (apie 400 m iki „miesto vartų“) rekomenduojama formuoti palaipsniui, t. y. įvažiuojant iš didesnio greičio režimo į mažesnį, palaipsniui įrengti aukštėjančius vertikaliuosius elementus (želdinius ir pan.), pereinamosios zonos pabaigoje įrengiant aukščiausius, akcentuojančius „miesto vartus“ (žr. 3 priedo [14]). Vertikalieji elementai gali būti gyvatvorės, krūmai, medžiai, želdynų statiniai ir įrenginiai (žr. 2 priedo [3]), apšvietimo stulpai. Visų naudojamų vertikalios konstrukcijos elementų atramos turi būti lanksčios, o medžiai, kurių kamienų skersmuo didesnis kaip 0,15 m (matuojant 0,5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus) nuo važiuojamosios dalies turi būti nutolę daugiau kaip 4,5 m (žr. 3 priedo [14]).

„Miesto vartai“

266. „Miesto vartai“ turi būti aiškiai matomi ir išsiskirti iš aplinkos.

267. „Miesto vartai“ turi būti įrengiami ties gyvenvietės užstatymo pradžia (ne ties administracine gyvenvietės riba) kur keičiasi faktinis eismo režimas, vyksta pėsčiųjų ir dviratininkų eismas.

268. „Miesto vartai“ dviejų eismo juostų gatvėse (keliuose) gali būti įrengiami derinant horizontaliąsias, informacinio pobūdžio, važiavimo greičio kontrolės priemones, apšvietimą, želdinius ir pan. (žr. 3 priedo [14]–[18]).

269. Gatvėse (keliuose), turinčiuose daugiau nei dvi eismo juostas, „miesto vartai“ gali būti įrengiami naudojant tik informacinio pobūdžio priemones (apšvietimą, želdinius, želdynų statinius ir įrenginius ir pan.).

270. Dažniausiai „miesto vartai“ įrengiami taikant važiuojamosios dalies iškreivinimą su iškilia saugumo salele ašyje (žr. 1 priedo 20 pav.). Pagrindiniai važiuojamosios dalies iškreivinimo projektavimo principai pateikti 55–65 punktuose. Jeigu nėra galimybių įvykdyti 59 punkte nurodytų sąlygų, „miesto vartams“ įrengti turi būti taikomos kitos priemonės.

a)
b)
c)
d)

44 pav. „Miesto vartų“, įrengiant važiuojamosios dalies iškreivinimą su saugumo salele ašyje, sprendiniai: a), b), c) dvipusis važiuojamosios dalies iškreivinimas; d) vienpusis važiuojamosios dalies iškreivinimas (žr. 3 priedo [2])

271. Standartiniai „miesto vartų“ sprendiniai ir geometriniai parametrai, taikant važiuojamosios dalies iškreivinimą, pateikti 44 paveiksle. Projektuojant „miesto vartus“ rekomenduojama įrengti dvipusį važiuojamosios dalies iškreivinimą nesiaurinant eismo juostų, t. y. iškreivinant eismo juostas į gyvenvietę įvažiuojančioms ir išvažiuojančioms motorinėms transporto priemonėms. Išimtiniais atvejais (pavyzdžiui ankštos vietos sąlygomis) galima taikyti vienpusį važiuojamosios dalies iškreivinimą nesiaurinant eismo juostų (žr. 69 punktą), t. y. iškreivinti eismo juostą į gyvenvietę įvažiuojančioms motorinėms transporto priemonėms (žr. 44d pav.). „Miesto vartų“ efektyvumas, iškreivinant važiuojamąją dalį, priklauso nuo saugumo salelės pločio. Vienpusio važiuojamosios dalies iškreivinimo atveju, rekomenduojamas salelės plotis turi būti ne mažesnis kaip vienos eismo juostos plotis, dvipusio iškreivinimo atveju – ne mažesnis kaip dviejų eismo juostų plotis.

272. Ties važiuojamosios dalies iškreivinimu rekomenduojama papildomai sustiprinti kelkraščius (žr. 30 punktą).

273. Formuojant „miesto vartus“ rekomenduojama taikyti platesnį ESP spektrą, tarpusavyje derinant horizontaliąsias ir informacinio pobūdžio priemones ir važiavimo greičio kontrolės įrenginius. Iškiliosios greičio valdymo priemonės „miesto vartuose“ netaikomos.

274. „Miesto vartams“ įrengti, kartu su inžinerinėmis greičio valdymo priemonėmis gali būti naudojamos įvairios informacinio pobūdžio priemonės, pabrėžiančios gyvenvietės užstatymo pradžią (žr. 45 pav.):

274.1. želdiniai (žr. 2 priedo [3], [5], [10], 3 priedo [5]);

274.2. apšvietimas (žr. 2 priedo [5], [6], [10], [31]–[34]);

274.3. horizontalusis kelio ženklinimas (žr. 2 priedo [8]);

274.4. skirtingos spalvos ir tekstūros dangų panaudojimas

274.5. kelio atšvaitai (žr. 200–209 punktus);

274.6. aktyvūs (šviečiantys) kelio ženklai (žr. 185–189 punktus);

274.7. mažosios architektūros elementai (žr. 2 priedo [5], [10], 3 priedo [14]).

a)	b)

45 pav. „Miesto vartų“ pavyzdys, derinant skirtingas ESP: a) vizualus (nedarantis fizinio poveikio) važiuojamosios dangos susiaurinimas; b) važiuojamosios dangos susiaurinimas su iškilia saugumo salele ašyje

275. Leistinam greičiui gyvenvietėje palaikyti, rekomenduojama už „miesto vartų“ nuosekliai įrengti kitas ESP, išdėstant jas 2 lentelėje nurodytu atstumu.

276. Kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas ties „miesto vartais“ įrengiami atsižvelgiant į taikomas ESP, vadovaujantis galiojančių taisyklių reikalavimais (žr. 2 priedo [8] ir [9]).

277. Tais atvejais, kai „miesto vartams“ įrengti taikomas važiuojamosios dalies iškreivinimas, „miestų vartų“ ženklinimas turi atitikti 61–64 punktus. Papildomai rekomenduojama eismo juostos iškreivinimą pažymėti įspėjamųjų kelio ženklų Nr. 147 „Posūkio kryptis į kairę“ segmentais, išdėstant juos dešiniajame kelio ar gatvės kelkraštyje, nuo iškreivinimo (saugumo salelės) vidurio iki iškreivinimo pabaigos.

Antrasis skirsnis
SAUGAUS EISMO UŽTIKRINIMAS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ RUOŽUOSE PER TRUMPAS GYVENVIETES

278. Kelio ir gatvės projektiniai sprendiniai turi atitikti nustatytą greičio režimą. Atpažįstamų kelių koncepcija grindžiama tuo, kad kelio aplinka nurodo, kaip eismo dalyvis turi elgtis toje aplinkoje, kokiu greičiu saugu važiuoti, nuspėti kokių eismo dalyvių tikėtis, kaip ir kur kirs važiuojamąją dalį pėstieji ir pan. Projektuojant ar rekonstruojant kelius (gatves), labai svarbu užtikrinti, kad projektiniai sprendiniai atitiktų leistiną greitį toje aplinkoje, kurioje kelias projektuojamas, t. y. taikant atpažįstamų kelių koncepcijos principus užtikrinti saugias eismo sąlygas visiems eismo dalyviams.

279. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į tokias tipines vietas, kai valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės kelias sąlyginai trumpame ruože (≤1 km) kerta gyvenvietę, kurios pradžią ir pabaigą žymi kelio ženklai nustatantys eismo tvarką gyvenvietėje (leistinas greitis 50 km/h), tačiau kelio aplinka neprimena gyvenvietei būdingų bruožų (nėra šaligatvių, nėra apšvietimo, miškinga teritorija ir pan.), aplinka prieš ir už gyvenvietės nesikeičia, panaši į užmiesčio kelią:

279.1. gyvenvietė išsidėsčiusi abiejuose kelio pusėse, pėsčiųjų traukos objektai (kur pėstieji linkę kirsti važiuojamąją dalį) išsidėstę nekoncentruotai abiejuose kelio pusėse (yra nuovažų ir sankryžų, maršrutinio transporto stotelės ar pan.) ilgesniame kelio ruože;

279.2. arba gyvenvietė išsidėsčiusi abiejuose kelio pusėse, tačiau koncentruotai jungiasi vienoje vietoje, trumpame ruože (sankryžoje, ties maršrutinio transporto stotelėmis ar pan.), kur pėstieji linkę kirsti važiuojamąją dalį;

279.3. arba gyvenvietė išsidėsčiusi vienoje kelio pusėje, tačiau yra traukos objektų pėstiesiems ir kitoje kelio pusėje (pavyzdžiui maršrutinio transporto stotelė, pavieniai namai, kapinės, pėsčiųjų ir dviračių takas ar pan.).

280. 279 punkte nurodytuose kelio ruožuose neįrengus papildomų greičio valdymo priemonių tikėtina, kad faktinis motorinių transporto priemonių važiavimo greitis viršis leistiną greitį. Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas įvardintuose kelio ruožuose būtina įrengti papildomas eismo organizavimo ir ESP. Nustatant leistiną greitį turi būti įvertinta esama situacija kelio ruože per trumpą gyvenvietę:

280.1. ruožo aplinka (kokia urbanizacija, kaip išsidėsčiusi gyvenvietė ir pan.);

280.2. esama ruožo infrastruktūra, eismo srautai ir jų intensyvumas;

280.3. pėsčiųjų ir dviratininkų traukos objektai, jų pobūdis (prekybos centrai, ugdymo įstaigos, kapinės ir pan.) ir išsidėstymas;

280.4. maršrutinio transporto stotelių išsidėstymas;

280.5. maršrutinio transporto intensyvumas;

280.6. esamos sankryžos, jų tipas ir eismo organizavimas jose;

280.7. reljefas (horizontaliosios ir vertikaliosios kreivės), matomumas;

280.8. eismo įvykiai ir jų aplinkybės.

281. Atlikus išsamią esamos situacijos analizę galima pritaikyti skirtingus sprendinius:

281.1. keisti leistino greičio ribą, padidinant iki 70 km/h ar 90 km/h – jeigu kelio ruožo analizės rezultatai rodo, kad įvesti greičio ribojimų nėra būtinybės arba įrengus papildomas eismo organizavimo ir saugumo priemones yra galimybė eliminuoti pėsčiųjų eismą šalia važiuojamosios dalies arba ją kertant;

281.2. arba įrengti papildomas eismo organizavimo ir saugumo priemones, padedančias motorinių transporto priemonių vairuotojams laikytis nustatyto 50 km/h greičio, sudarant saugias sąlygas pėsčiųjų ir dviratininkų eismui (žr. 1 priedo 21 pav.).

282. Leistino greičio nustatymas ir priemonių taikymas priklauso nuo situacijos, svarbu, kad kelio ruožo aplinka ir infrastruktūra būtų atpažįstama visiems eismo dalyviams, būtų aiškus eismo dalyvių pirmumas ir formuotų saugaus važiavimo greičio pasirinkimą vairuotojams.

Sprendiniai didinant leistino greičio ribą iki 90 km/h

283. 90 km/h leistino greičio ribą kelio ruože per trumpą gyvenvietę galima svarstyti tik šiais atvejais:

283.1. jeigu gyvenvietė išsidėsčiusi vienoje kelio pusėje, toliau nuo pagrindinio kelio;

283.2. jeigu kelio ruože esamas maršrutinio transporto stoteles yra galimybė perkelti į urbanizuotą gyvenvietės teritoriją/pusę (įvertinus maršrutinio transporto maršrutų organizavimą ir galimybę juos pakeisti);

283.3. jeigu kelio ruože nevyksta pėsčiųjų judėjimas nei išilgai važiuojamosios dalies nei kertant ją (arba jis vyksta tik pėstiesiems einant į/iš maršrutinio transporto stotelių).

284. Atlikus išsamią esamos situacijos kelio ruože analizę (žr. 280 punktą) ir jeigu kelio ruožas atitinka 283 punkte nurodytus atvejus galima nustatyti leistiną 90 km/h greitį įrengiant šias priemones:

284.1. esamus nurodomuosius kelio ženklus su gyvenvietės pavadinimu (kelio ženklai Nr. 550 ir Nr. 551) perkelti į faktinę gyvenvietės pusę, urbanizuotoje teritorijoje, o ties administracine gyvenvietės riba, jei būtina, įrengti informacinius kelio ženklus su gyvenvietės pavadinimu (kelio ženklai Nr. 612 ir Nr. 613) (žr. 46 pav.);

284.2. perkelti maršrutinio transporto stoteles į urbanizuotą gyvenvietės teritoriją (žr. 46a pav.) t. y. maršrutinio transporto maršrutus organizuoti per šalutines gyvenviečių gatves arba įrengti vieną sustojimo mazgą gyvenvietės pusėje (žr. 46b pav.);

284.3. sankryžoje į gyvenvietę įrengti reikiamo pločio ir ilgio iškiliąsias saugumo saleles su kelio atšvaitais. Siekiant kelių tinkle išlaikyti homogeniškumą, iškiliųjų salelių dangą rekomenduojama įrengti raudonos spalvos;

284.4. naikinti esamas žymėtas ar nežymėtas pėsčiųjų perėjas;

284.5. pašalinti visas kliūtis iš laisvos nuo kliūčių zonos, o jeigu to padaryti neįmanoma, įrengti apsauginius kelio atitvarus.

a)		b)

46 pav. Maršrutinio transporto maršruto pakeitimo pavyzdys, stoteles perkeliant į gyvenvietę: a) esama situacija; b) siūlomas stotelių perkėlimas

Sprendiniai didinant leistino greičio ribą iki 70 km/h

285. 70 km/h leistino greičio ribą kelio ruože per trumpą gyvenvietę galima svarstyti šiais atvejais:

285.1. jei gyvenvietė išsidėsčiusi vienoje ar abiejuose kelio pusėse ir pėstieji kerta važiuojamąją dalį koncentruotoje vietoje, pavyzdžiui sankryžoje, ties maršrutinio transporto stotelėmis;

285.2. yra galimybė įrengti saugias nežymėtas pėsčiųjų perėjas ir patekimą į jas (šaligatviais ar pėsčiųjų takais).

286. Atlikus išsamią esamos situacijos kelio ruože analizę (žr. 280 punktą) ir jeigu kelio ruožas atitinka 285 punkte nurodytus atvejus galima nustatyti leistiną 70 km/h greitį įrengiant šias priemones (žr. 47 pav.):

286.1. nurodomuosius kelio ženklus su gyvenvietės pavadinimu (kelio ženklai Nr. 550 ir Nr. 551) įrengti/perkelti ties faktine gyvenvietės riba, urbanizuotoje teritorijoje, nustatant leistiną greitį 70 km/h arba įrengti informacinius kelio ženklus su gyvenvietės pavadinimu (kelio ženklai Nr. 612 ir Nr. 613) kartu įrengiant ir draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 329 su greičio ribojimu iki 70 km/h;

286.2. kelio ruože įrengiamos tik nežymėtos pėsčiųjų perėjos, atitinkančios Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių reikalavimus (žr. 2 priedo [24]). Rekomenduojama nežymėtąją pėsčiųjų perėją įrengti važiuojamosios dalies lygyje (t. y. ne iškiliąją), su iškiliąja neužvažiuojama saugumo salele, su bortuose įmontuotais kelio atšvaitais;

286.3. sankryžoje į gyvenvietę įrengti reikiamo pločio ir ilgio iškiliąsias saugumo saleles su kelio atšvaitais. Siekiant kelių tinkle išlaikyti homogeniškumą, iškiliųjų salelių dangą rekomenduojama įrengti raudonos spalvos;

286.4. rekomenduojama maršrutinio transporto stoteles (su įvažomis) įrengti važiavimo kryptimi už sankryžos (kuo arčiau);

286.5. nežymėtos pėsčiųjų perėjos turi būti įrengiamos prieš stotelę, kad sustojusi motorinė transporto priemonė nesumažintų matomumo pėstiesiems ir vairuotojams;

286.6. įrengti šaligatvį ar pėsčiųjų taką vedantį į maršrutinio transporto stoteles ar kitus traukos objektus;

286.7. rekomenduojama įrengti apšvietimą visame kelio ruože arba sankryžos zonoje;

286.8. rekomenduojama visame kelio ruože per gyvenvietę vizualiai (be fizinio poveikio ESP) siaurinti važiuojamąją kelio (žr. 264.1 papunktį), eismo juostas įrengti be perteklinio pločio, t. y. 3,00–3,25 m;

286.9. rekomenduojama kelio ruože naudoti aktyvius (šviečiančius) kelio ženklus.

47 pav. Sprendinių didinant leistino greičio ribą iki 70 km/h įrengimo principinė schema

Sprendiniai padedantys užtikrinti 50 km/h leistiną greitį

287. Jeigu atlikus išsamią esamos situacijos kelio ruože analizę (žr. 280 punktą) nustatyta, kad ruože būtina palikti gyvenvietės statusą ir reikia greitį riboti iki 50 km/h – turi būti įrengtos šios priemonės, užtikrinančios leistino greičio laikymąsi:

287.1. rekomenduojama visais atvejais artėjant prie kelio ruožo, kuriame sąlyginai trumpame ruože (iki 1 km ilgio) galioja leistinas 50 km/h greitis – greitį riboti laipsniškai, t. y. įrengti pereinamojo leistino greičio zoną (apie 400 m ilgio), į kurią įvažiavus motorinių transporto priemonių vairuotojai vizualiomis (nedarančiomis fizinio poveikio), informacinėmis priemonėmis būtų informuojami apie priekyje esančius važiavimo režimo pokyčius (žr. 261–265 punktus);

287.2. nurodomuosius kelio ženklus su gyvenvietės pavadinimu (kelio ženklai Nr. 550 ir Nr. 551) įrengti/perkelti ties faktine gyvenvietės riba, urbanizuotoje teritorijoje, kartu įrengti KIŽ, kurie informuotų ir apie leistiną greitį ir apie pėsčiuosius, rekomenduojama įrengti informacines momentinio važiavimo greičio švieslentes abejomis kryptimis įvažiuojant į gyvenvietę;

287.3. įrengti šaligatvį (užtikrinant lietaus vandens nuleidimą) ar pėsčiųjų taką vedantį į maršrutinio transporto stoteles ar kitus traukos objektus;

287.4. rekomenduojama įrengti nežymėtas pėsčiųjų perėjas su papildomomis priemonėmis, nurodytomis 286.2 papunktyje, tačiau galima įrengti ir pėsčiųjų perėjas, su kryptiniu apšvietimu šviesos srautą nukreipiant į perėją ir į šaligatvius, įrengti šviečiančius pėsčiųjų perėjos kelio ženklus arba įrengti mirksinčius kelio atšvaitus ant atramos, skirtus atkreipti vairuotojų dėmesį ties pėsčiųjų perėja;

287.5. sankryžoje į gyvenvietę įrengti reikiamo pločio ir ilgio iškiliąsias saugumo saleles su kelio atšvaitais. Siekiant kelių tinkle išlaikyti homogeniškumą, iškiliųjų salelių dangą rekomenduojama įrengti raudonos spalvos;

287.6. rekomenduojama maršrutinio transporto stoteles (su įvažomis) įrengti važiavimo kryptimi už sankryžos (kuo arčiau);

287.7. pėsčiųjų perėjos turi būti įrengiamos prieš stotelę, kad sustojusi motorinė transporto priemonė nesumažintų matomumo pėstiesiems ir vairuotojams;

287.8. rekomenduojama įrengti apšvietimą visame kelio ruože arba sankryžos zonoje.

48 pav. Valstybinės reikšmės kelio kertančio gyvenvietę trumpame ruože, kurioje leistinas greitis 50 km/h, principinė schema

Trečiasis skirsnis
PRIEMONIŲ DERINIAI NE DIDESNIO KAIP 30 KM/H GREIČIO REŽIMO GATVĖSE

288.  Siekiant užtikrinti leistino greičio laikymąsi gatvėse, kuriose taikomas ≤30 km/h greičio režimas (žr. 13.4–13.5 papunkčius), parenkant ESP – esamas gatvės plotis turi būti paskirstomas pagal 21–22 punktuose pateiktas nuostatas ir hierarchiją.

289. Rekomenduojamas ≤30 km/h greičio režimo gatvės skersinis profilis su maršrutinio transporto eismu (žr. 49a pav.):

289.1. važiuojamoji dalis su dvejomis 3,25 m pločio eismo juostomis;

289.2. pėsčiųjų takas abiejose pusėse (ne siauresnis kaip 2,0 m);

289.3. dviračių juostos važiuojamojoje dalyje;

289.4. želdinių juosta su mažosios architektūros elementais (suoliukai, šiukšliadėžės, medžių apsaugos, atitvėrimo stulpeliai, gėlinės, dviračių stovai, lauko gertuvės, šviestuvai, informaciniai stendai ir stovai, eismo saugos elementai, tvorelės ir kt.), automobilių stovėjimo vietomis ir maršrutinio transporto stotelėmis (3,5 m pločio);

289.5. jei 3,5 m pločio želdinių juosta su lauko įranga telpa tik vienoje gatvės pusėje, formuojamas gatvės iškreivinimas;

289.6. gatvės profilyje planuojant lygiagretų automobilių stovėjimą, kas 2–5 stovėjimo vietas turi būti įrengiamos 3,0 m ilgio želdinių salelės, atskiriančios stovėjimo vietas.

290. Rekomenduojamas ≤30 km/h greičio režimo gatvės, kurioje nevyksta maršrutinio transporto eismas (žr. 49b pav.), skersinis profilis:

290.1. važiuojamoji dalis su dvejomis 2,75 m pločio eismo juostomis;

290.2. pėsčiųjų takas abiejose pusėse (ne siauresnis kaip 2,0 m);

290.3. abiejose gatvės pusėse želdinių juosta su lauko įranga ir automobilių stovėjimo vietomis (rekomenduojama didesnio nei 2,0 m pločio);

290.4. jei 2,0 m pločio želdinių juosta su įrenginių juosta telpa tik vienoje gatvės pusėje, formuojamas gatvės iškreivinimas;

290.5. gatvės profilyje planuojant lygiagretų automobilių stovėjimą, kas 2–5 stovėjimo vietas turi būti įrengiamos 3,0 m ilgio želdinių salelės, atskiriančios stovėjimo vietas;

290.6. tokios gatvės gali būti ir vienpusio eismo, numatant dvipusį judėjimą dviračiams. Tuomet važiuojamoji dalis turi būti bent 3,5 m pločio.

a)	b)

49 pav. ≤30 km/h greičio režimo gatvės skersinis profilis: a) su maršrutinio transporto eismu; b) be maršrutinio transporto eismo

291. ESP deriniai sudaryti iš skirtingų grupių priemonių (horizontaliųjų, iškiliųjų, informacinio pobūdžio) yra efektyvesni, kadangi vairuotojams sudaromas besikeičiančios kelio aplinkos efektas, t. y. nėra priprantama prie pasikartojančių tokių pačių priemonių, yra išlaikomas vairuotojų dėmesingumas, o tai ypatingai svarbu gatvėse, kuriose svarbu užtikrinti leistino greičio laikymąsi (žr. 1 priedo 22–30 pav.).

292. Dažniausiai tarpusavyje derinamos šios ESP: važiuojamosios dalies susiaurinimas iškreivinant motorinių transporto priemonių važiavimo trajektoriją, iškiliosios greičio valdymo priemonės, želdiniai, skirtingos spalvos ar tekstūros danga (žr. 50 pav.).

50 pav. Važiuojamosios dalies susiaurinimo iškreivinant motorinių transporto priemonių važiavimo trajektoriją, iškiliosios pėsčiųjų perėjos, skirtingos spalvos dangos ir želdinių derinys ≤30 km/h greičio režimo gatvėje

293. ≤30 km/h greičio režimo gatvėse gali būti taikomas platus spektras skirtingų ESP, derinant jas tarpusavyje (žr. 51 pav.). ESP derinių taikymo pavyzdžiai pateikti 1 priede (žr. 1 priedo 5, 22–30 pav.).

51 pav. Skirtingų greičio valdymo priemonių derinimo gatvės ruože pavyzdžiai

_____________________

2

Inžinerinių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo rekomendacijų

1 priedas

GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI

a)	b)

1 pav. Iškiliosios saugumo salelės: a) sankryžos zonoje kartu su kairiojo posūkio eismo juosta; b) atskiriančios maršrutinio transporto eismo juostą stotelės prieigose, pavyzdys

a)
b)	c)

2 pav. Iškilių užvažiuojamų saugumo salelių pavyzdžiai: a) atskirianti priešpriešinius transporto srautus (Birštonas); b) sferinė iškili sankryža (Vilnius); c) turbožiedinėje sankryžoje (Birštonas)

3 pav. Horizontaliojo ženklinimo saugumo salelė su frezuota triukšmo juosta ir B grupės signaliniais stulpeliais (Lietuva)

4 pav. Važiuojamosios dalies iškreivinimo pavyzdys sankryžoje už gyvenvietės ribų, kurios prieigose leistinas greitis sumažintas iki 70 km/h (Švedija (http://www.exempelbanken.se/))

5 pav. ESP deriniai: važiuojamosios dalies susiaurinimas išplečiant šaligatvį, iškilioji pėsčiųjų perėja, mirksintys signaliniai žibintai ant atramos (Vilnius)

6 pav. Važiuojamosios dalies iškreivinimas su susiaurinimu (Kretinga)

a)

b)

7 pav. Važiuojamosios dalies susiaurinimas, automobilių stovėjimo juosta, apsauginės pėsčiųjų tvorelės (Kaunas): a) situacija prieš ESP įrengimą; b) situacija po ESP įrengimo

8 pav. Šaligatvių išplatinimas sankryžoje, automobilių stovėjimo juosta, želdinių juosta tarp važiuojamosios dalies ir dviračių tako, želdinių juosta tarp dviračių tako ir pėsčiųjų tako, skirtingos spalvos danga (Vilnius)

a)	b)
c)

9 pav. Lietaus vandens nuleidimo iškiliojoje pėsčiųjų perėjoje pavyzdžiai (Lietuva): a) įrengiant vandens surinkimo šulinėlius gatvės dangoje prieš perėją; b) įrengiant vandens surinkimo šulinėlius šaligatvio borte prieš perėją; c) įrengiant vandens nuleidimo kanalą

a)	b)

10 pav. Iškiliųjų sankryžų pavyzdžiai (Lietuva): a) standartinė; b) sferinė

11 pav. Aktyvių (šviečiančių) kelio ženklų pavyzdžiai (Lietuva)

12 pav. Mirksinčių signalinių žibintų įrengimo pavyzdys

13 pav. KIŽ veikimo pavyzdys (Vilnius)

a)

b)

14 pav. Struktūrinio ženklinimo triukšmo juostos (Lietuva): a) skersinės; b) išilginės

a)

b)

c)

15 pav. Frezuotos triukšmo juostos: a) išilginės kraštinėje saugos juostoje; b) kelio ašyje; c) horizontaliojo ženklinimo saugumo salelėje

a)

b)

16 pav. Kelių apsaugos nuo akinimo sistemų įrengimo pavyzdžiai: a) skiriamojoje juostoje; b) kelkraštyje

17 pav. Želdinių juosta tarp važiuojamosios dalies ir dviračių tako, želdinių juosta tarp dviračių tako ir pėsčiųjų tako, skirtingos spalvos danga (Vilnius)

18 pav. Kelio optinio pločio priklausomybė nuo šalikelėje esančių vertikaliųjų elementų aukščio (3 priedo [14])

a)	b)

19 pav. „Miesto vartų“ įrengimo pavyzdžiai (3 priedo [18]): a) informacinė momentinio važiavimo greičio švieslentė; b) važiuojamosios dalies iškreivinimas kartu su informacine momentinio važiavimo greičio švieslente

a)

b)

20 pav. „Miesto vartų“ pavyzdys: a) prieš įrengiant „miesto vartus“; b) įrengus „miesto vartus“ – dvipusį važiuojamosios dalies iškreivinimą su iškilia saugumo salele ašyje

a)

b)

21 pav. Valstybinės reikšmės kelias, kuris trumpame ruože kerta gyvenvietę (leistinas greitis 50km/h): a) situacija prieš taikant ESP; b) pritaikytos ESP – vienpusis važiuojamosios dalies iškreivinimas, iškiliosios saugumo salelės, pėsčiųjų perėja, šaligatviai

22 pav. ESP deriniai: želdinių juostos, iškilioji pėsčiųjų perėja ir dviračių pervaža, saugumo salelė, skirtingos spalvos ir faktūros danga, žiedinė sankryža (Vilnius, Kernavės g.)

23 pav. ESP deriniai: iškilioji pėsčiųjų perėja, želdinių juosta, automobilių stovėjimo juosta, nežymėtos perėjos (Jonava)

24 pav. ESP deriniai: iškilioji pėsčiųjų perėja, želdiniai, važiuojamosios dalies iškreivinimas (Vilnius)

25 pav. ESP deriniai: labai maža žiedinė sankryža, maršrutinio transporto stotelė su įvaža, iškilioji pėsčiųjų perėja ir dviračių pervaža, dviračių eismo juosta ir jos atskyrimas nuo automobilių stovėjimo juostos, gatvės įrenginių juosta, želdiniai (Vilnius)

26 pav. ESP deriniai: pėsčiųjų tvorelės, salelės, skirtingos spalvos danga, želdiniai (Kaunas)

27 pav. ESP deriniai: iškilioji pėsčiųjų perėja ir dviračių pervaža, automobilių stovėjimo juosta, horizontalusis ženklinimas, skirtingos spalvos ir faktūros danga, želdiniai (Vilnius)

28 pav. ESP deriniai: šaligatvių išplėtimas sankryžoje, želdinių salelė, atskirianti stovėjimo vietų grupes automobilių stovėjimo juostoje, želdinių juostos, kelio ženklai ant dangos, skirtingos spalvos ir faktūros danga (Vilnius, Didlaukio g.)

29 pav. ESP deriniai: iškilioji pėsčiųjų perėja, saugumo salelės, automobilių stovėjimo juosta, skirtingos spalvos ir tekstūros danga, želdiniai (Birštonas)

30 pav. ESP deriniai: žiedinė sankryža, saugumo salelės, kelio ženklai ant dangos, įrenginių juosta, , pėsčiųjų tvorelės, skirtingos spalvos ir faktūros danga, iškilioji pėsčiųjų perėja, želdiniai (Kretinga)

Inžinerinių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo rekomendacijų

2 priedas

DOKUMENTŲ NUORODOS

1. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas;

2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;

3. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas;

4. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“;

5. kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“;

6. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

7. Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 „Dėl Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

8. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 „Dėl Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“;

9. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“;

10. statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ patvirtinimo pakeitimo“;

11. statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“;

12. statybos rekomendacijos R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 9 „Dėl Automobilių kelių statybos rekomendacijų patvirtinimo“;

13. Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklės KPT TAS 09, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-48 „Dėl Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklių KPT TAS 09 patvirtinimo“;

14. Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Biologinės įvairovės apsauga APR-BĮA 10, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-90 „Dėl dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos“. Biologinės įvairovės apsauga APR-BĮA 10“ patvirtinimo“;

15. Žiedinių sankryžų projektavimo metodiniais nurodymai MN ŽSP 12, patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-106 „Dėl Žiedinių sankryžų projektavimo metodinių nurodymų MN ŽSP 12 patvirtinimo“;

16. Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos R PDTP 12, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12 patvirtinimo“;

17. Automobilių kelių signalinių stulpelių techninių reikalavimų aprašą ir įrengimo taisyklės TRAT SST 14, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Automobilių kelių signalinių stulpelių techninių reikalavimų aprašo ir įrengimo taisyklių TRAT SST 14 patvirtinimo“;

18. Automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašas TRA TRINKELĖS 14, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-70 „Dėl automobilių kelių trinkelių, plokščių ir kitų medžiagų techninių reikalavimų aprašo TRA TRINKELĖS 14 patvirtinimo“;

19. Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklės ĮT TRINKELĖS 14, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-71 „Dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklių ĮT TRINKELĖS 14 patvirtinimo“;

20. Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodiniai nurodymai MN TRINKELĖS 14, patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo metodinių nurodymų MN TRINKELĖS 14 patvirtinimo“;

21. Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisyklės KPT VNS 16, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-476 „Dėl Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisyklių KPT VNS 16 patvirtinimo“;

22. Kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisyklės ĮT ŽM 12, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisyklių ĮT ŽM 12 patvirtinimo“;

23. Kelių ženklinimo medžiagų techninių reikalavimų aprašas TRA ŽM 12, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-390  „Dėl Kelių ženklinimo medžiagų techninių reikalavimų aprašo TRA ŽM 12 patvirtinimo“;

24. Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 3-487 „Dėl pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių patvirtinimo“;

25. Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašas TRA SBR 19, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-191 „Dėl Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 patvirtinimo“;

26. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklės ĮT SBR 19, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-194 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 19 patvirtinimo“;

27. LST EN 1463-1:2022 „Kelių ženklinimo medžiagos. Iškilieji šviesogrąžiai ženklinimo elementai. 1 dalis. Pirminiai eksploatacinių charakteristikų reikalavimai“;

28. LST EN 1463-1:2022 „Kelių ženklinimo medžiagos. Iškilieji šviesogrąžiai ženklinimo elementai. 2 dalis. Bandymų kelyje specifikacijos“;

29. LST EN 12676-1:2001 „Kelių apsaugos nuo akinimo sistemos. 1 dalis. Eksploataciniai parametrai ir charakteristikos”;

30. LST EN 12966:2014+A1:2019 „Vertikalieji kelio ženklai. Kintamos informacijos kelio ženklai“;

31. LST CEN/TR 13201-1:2014 „Kelių apšvietimas. 1 dalis. Apšvietimo klasių parinkimo vadovas“;

32. LST EN 13201-2:2016 „Kelių apšvietimas. 2 dalis. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai“;

33. LST EN 13201-3:2016 „Kelių apšvietimas. 3 dalis. Eksploatacinių charakteristikų skaičiavimas“;

34. LST EN 13201-4:2016 „Kelių apšvietimas. 4 dalis. Apšvietimo eksploatacinių charakteristikų matavimo metodai“.

Inžinerinių eismo saugumo priemonių įgyvendinimo rekomendacijų

3 priedas

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Råd – VGU, Vägars och gators utformning, 2021:003. Trafikverket, 2021. ISBN: 978-91-7725-772-1. (Kelių ir gatvių projektavimas. Švedijos transporto administracija). 498 p.;

2. Directives for the Design of Urban Roads (RASt 06). 2006, Translation 2012. Road and Transportation Research Association, FGSV Verlag GmbH. (Richtlinien für die Anlage von Stadtstraßen (RASt 06)). 133 p.;

3. Recommendations for traffic provisions in built-up areas: ASVV. 1998. CROW (Centre for Research and Contract Standardization in Civil Engineering), Ede, Netherlands. ISBN: 90-6628-265-7. 1011 p.

4. Design Manual for Urban Roads and Streets (DMURS). Department of Transport, Government of Ireland, 2019. 165 p.;

5. Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas, 2021. 105 p.;

6. Local Transport Note 1/07. Traffic Calming. Department for Transport (DfT), 2007. ISBN 978 011 552795 1. 146 p.;

7. Traffic Calming ePrimer. U.S. Federal Highway Administration (FHWA) and Institute of Transportation Engineers (ITE), online resource: https://highways.dot.gov/safety/speed-management/traffic-calming-eprimer;

8. NACTO (National Association of City Transportation Officials) Publications. Website: https://nacto.org/publications/;

9. Traffic calming – an assessment of selected on-road chicane schemes. TRL Report 313. Transport Reserach Laboratory. 1998. ISSN 0968-4107. 33 p.;

10. Federal Highway Administration (FHWA): Rumble Strips and Rumble Stripes website: https://highways.dot.gov/safety/rwd/keep-vehicles-road/rumble-strips;

11. State of the Practice for Shoulder and Center Line Rumble Strip Implementation on Non-Freeway Facilities (FHWA-HRT-17-026). Federal Highway Administration (FHWA), 2017. 129 p.;

12. Technical Advisory: Shoulder and Edge Line Rumble Strips, T 5040.39. Federal Highway Administration (FHWA), 2011. 9 p.;

13. Technical Advisory: Center Line Rumble Strips, T 5040.40. Federal Highway Administration (FHWA), 2011. 7 p.;

14. Guidelines for urban-rural speed thresholds, RTS 15. New Zeland Transport Agency Land Transport Safety Authority, 2002. ISSN: 1170-5337, ISBN: 0-478-24123-2. 22 p.;

15. Standard Construction Details, Series 5100. Transport Infrastructure Ireland (TII) Publications. National Roads Authority, 2022. 49 p.;

16. Guidelines on Traffic Calming for Towns and Villages on National Routes, DN-STY-03060. Transport Infrastructure Ireland (TII) Publications. National Roads Authority, 2005. 124 p.;

17. The Treatment of Transition Zones to Towns and Villages on National Roads, DN-GEO-03084. Transport Infrastructure Ireland (TII) Publications. National Roads Authority, 2021. 128 p.;

18. Zásady navrhovania prvkov upokojovania dopravy na úsekoch cestných prieťahov v obciach a mestách (Upokojovanie dopravy), TP 018. Technické podmienky. Ministerstvo dopravy a výstavby Slovenskej Republiky, Sekcia cestnej dopravy a pozemných komunikácií, 2019. („Miesto vartų“ projektavimas. (Greičio valdymo priemonės). Techninės projektavimo sąlygos. Slovakijos Respublikos Transporto, pašto ir telekomunikacijų ministerija. Transporto infrastruktūros skyrius, 2019). 52 p.