Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ–PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. XII-1907 PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2020 m. d. Nr. XII-1907
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XII-1907 ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ IR PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Inspektorius – viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – Agentūra) įgaliotas darbuotojas, atliekantis šio įstatymo priežiūros ir vykdymo funkcijas.
2. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo (žalio pieno pardavėjas, žalio pieno pirkėjas, žalio pieno perdirbėjas), vykdantys ūkinę ir (arba) komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje.
3. Žalias karvių pienas (toliau – žalias pienas) – perdirbti skirtas natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40 oC temperatūros ar apdorotas kitu tolygaus efektyvumo metodu.
5. Žalio pieno pardavėjų grupės – pieną parduodančių ūkio subjektų grupės, skirstomos pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme (toliau – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas): I grupė – iki 1 500 kg įskaitytinai, II grupė– daugiau kaip 1 500 kg iki 3 000 kg įskaitytinai, III grupė – daugiau kaip 3 000 kg iki 4 500 kg įskaitytinai, IV grupė – daugiau kaip 4 500 kg iki 7 500 kg įskaitytinai, V grupė – daugiau kaip 7 500 kg iki 15 000 kg įskaitytinai, VI grupė – daugiau kaip 15 000 kg iki 30 000 kg įskaitytinai, VII grupė – daugiau kaip 30 000 kg iki 60 000 kg įskaitytinai, VIII grupė – daugiau kaip 60 000 kg iki 150 000 kg įskaitytinai, IX grupė – daugiau kaip 150 000 kg iki 300 000 kg įskaitytinai, X grupė – daugiau kaip 300 000 kg.
6. Žalio pieno pirkėjas – ūkio subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka registruotas žalio pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai vykdyti.
7. Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų.
8. Žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniais ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka, sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią sutartomis sąlygomis perduodamas žalias pienas.
ANTRASIS SKIRSNIS
NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMAS IR ŪKIO SUBJEKTŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS
3 straipsnis. Ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimas
2. Ūkio subjektui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:
1) vienašališkai nutraukti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartį apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;
2) pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris, išskyrus atvejus, kai didinama žalio pieno pirkimo kaina arba kai žalio pieno pirkėjas yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;
3. Žalio pieno pirkėjui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:
1) perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios žalio pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant žalio pieno pirkėjui tokiu pat būdu (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, išskyrus atvejus, kai žalias pienas perkamas iš žalio pieno pardavėjų, parduodančių savo pagamintą žalią pieną ir priklausančių pieno gamintojų organizacijoms, pripažintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju negali būti taikoma mažesnė žalio pieno pirkimo kaina negu ji būtų nustatyta pagal žalio pieno pardavėjų grupes;
2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio pagal žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo, parduodančio daugiau kaip 7500 kg žalio pieno per vieną reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpį, sudarytas žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 procentų nuo žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyto žalio pieno kiekio;
4) mažinti žalio pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpius;
4 straipsnis. Reikalavimas pagrįsti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą
1. Tuo atveju, kai žalio pieno pirkėjas mažina žalio pieno pirkimo kainą, nustatytą žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyje, daugiau negu 3 procentiniais punktais, jis privalo pagrįsti šios kainos mažinimą ir šį pagrindimą pateikti Agentūrai.
2. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintu tvarkos aprašu, per 8 darbo dienas įvertinusi pagal šio straipsnio 1 dalį žalio pieno pirkėjo pateiktą žalio pieno pirkimo kainos mažinimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl žalio pieno pirkimo kainos sumažinimo daugiau negu 3 procentiniais punktais pagrįstumo.
5 straipsnis. Draudžiamų nesąžiningų veiksmų priežiūros institucijos
1. Už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos šios institucijos:
1) Agentūra – už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 1–4 punktų nuostatų laikymosi priežiūrą;
6 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų teisės ir pareigos
1. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos, pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti;
2) gauti iš ūkio subjektų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti, reikalauti, kad ūkio subjektai patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su ūkine ir (arba) komercine veikla;
3) reikalauti, kad ūkio subjektai ir kiti už ūkinę ir (arba) komercinę veiklą atsakingi asmenys pateiktų paaiškinimus;
7 straipsnis. Inspektorių teisės ir pareigos
1. Inspektoriai, tikrinamam ūkio subjektui pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (ar) Agentūros vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuoto sprendimo vykdyti ūkio subjekto veiklos patikrinimą kopiją, turi teisę:
1) reikalauti, kad ūkio subjektai pateiktų visus prašomus dokumentus, siekdami patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo reikalavimų;
2) tikrinti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti, daryti dokumentų kopijas;
2. Inspektoriai privalo:
1) atlikdami jiems pavestas funkcijas, vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo IV skirsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta patikrinimų tvarka;
TREČIASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA
8 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka
1. Prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu. Pareiškime turi būti nurodomos pareiškėjui žinomos šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės. Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti pareiškėjui žinomų šio įstatymo pažeidimo faktinių aplinkybių patvirtinimo ir įrodymo dokumentai.
2. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą sprendimą. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimu pareiškimo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
3. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija atsisako nagrinėti pareiškimą, jeigu:
1) pareiškime nurodytas šio įstatymo pažeidimas nepriskirtas tos ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos kompetencijai;
2) pareiškime nurodytos šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės buvo tirtos ir dėl jų yra ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos priimtas sprendimas;
4. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija, išnagrinėjusi pareiškimą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) pripažinti, kad ūkio subjektas pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
5. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucija, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti ūkio subjektui šiame įstatyme nustatytą baudą ir (ar) nustatyti įpareigojimą ūkio subjektui nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinsiančius pažeidimo pasekmes, įskaitant žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą.
9 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimų apskundimas
10 straipsnis. Ekonominės sankcijos
1. Už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą ūkio subjektui skiriamas įspėjimas arba bauda nuo vieno šimto iki trijų tūkstančių eurų.
2. Už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą ūkio subjektui skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
3. Už šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą žalio pieno pirkėjui skiriama bauda nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.
4. Už šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą žalio pieno pirkėjui skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
5. Už šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimą žalio pieno pirkėjui skiriama bauda nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.
6. Už šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymą žalio pieno pirkėjui skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
7. Už informacijos, reikalingos pareiškimui nagrinėti, nepateikimą, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą ūkio subjektams ar kitiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.
8. Už ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinsiančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku ūkio subjektams skiriama dviejų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
9. Skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus.
11. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendime.
12. Ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijos sprendimą, bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas atmestas, įsiteisėjimo dienos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena ir rezultatų įvertinimas
Agentūra atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi pasiekti šio įstatymo tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pokyčiai, neigiami padariniai (jeigu tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo.“