Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS
ĮSTATYMO NR. I-1553 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„1. Imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, – gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą.
2. Teisę atlikti imunoprofilaktiką turi tik sveikatos priežiūros specialistai, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavę licenciją sveikatos priežiūros veiklai.
3. Imunoprofilaktikai Lietuvos Respublikoje gali būti naudojami tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka įregistruoti ir aprobuoti imunobiologiniai preparatai.
5. Planinė imunoprofilaktika pacientui iki 16 metų taikoma tik su jo atstovų sutikimu. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai egzistuoja reali epidemijos grėsmė ar yra užfiksuotas ligos, nuo kurios skiepijama protrūkis, kurio negalima suvaldyti kitomis užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonėmis.
6. Nepilnamečio paciento atstovo sutikimas arba atsisakymas nuo planinės imunoprofilaktikos turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas. Už informacijos, reikalingos duoti sutikimą planinei imunoprofilaktikai suteikimą yra atsakingas sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti šios rūšies asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
7. Imunoprofilaktiką atliekantis sveikatos priežiūros specialistas privalo įvertinti individualią skiepo riziką atsižvelgdamas į konkretaus vaiko sveikatos būklę ir vaistinio preparato saugumą, ir apie tai informuoti nepilnamečio paciento atstovą.
8. Jei nepilnamečio paciento atstovas be pagrįstos priežasties atsisako duoti sutikimą planinei imunoprofilaktikai, sprendimą dėl jos priima gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus. Pagrįsta priežastimi laikoma atsisakymas skiepytis dėl vaistiniam preparatui būdingų sunkių nepageidaujamų reakcijų ar dėl vaiko sveiktos būklės, kai egzistuoja padidinta sunkių nepageidaujamų reakcijų tikimybė.
9. Jei egzistuoja galimybė ir nepilnamečio paciento atstovas to pageidauja, jam pagal sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytą tvarką yra sudaroma galimybė pasirinkti kitą (vienvalentę) vakciną, o jei ji nekompensuojama - įsigyti ją savo lėšomis. Laikoma, kad paciento atstovo atsisakymas planinei imunoprofilaktikai dėl šių priežasčių yra tinkamas, nebent būtų įrodyta kitaip.
10. Visuotinė imunoprofilaktika gali būti taikoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka paskelbus teritorijų karantiną, kai kyla reali grėsmė, kad gyventojai gali susirgti pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, o kitos užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės negarantuoja šių ligų plitimo ribojimo.