Projektas
Nr. XIVP-1004(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
STRATEGINIO VALDYMO
ĮSTATYMO NR. XIII-3096 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2021 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą Nr. XIII-3096 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
STRATEGINIO VALDYMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – sukurti ir plėtoti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą, integruojant strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus, siekiant užtikrinti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą ir veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą.
2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti strateginio valdymo sistemos principus, apibrėžti planavimo dokumentų lygmenis, tipus, jų tarpusavio sąsajas ir įtaką pažangos lėšų ir tęstinės veiklos lėšų (toliau kartu – lėšos) planavimui, nustatyti strateginio valdymo sistemos dalyvius, jų teises ir pareigas, įtvirtinti strateginio valdymo sistemos valdysenos nuostatas.
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas taikomas strateginio valdymo sistemos dalyviams.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Finansinės projekcijos – preliminarus finansavimo planas, kuriame nurodoma, kokiais finansavimo šaltiniais ir kiek valstybėje galima finansuoti strateginių tikslų įgyvendinimą skirtingose valstybės veiklos srityse Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo laikotarpiu.
2. Horizontalusis principas – Nacionaliniame pažangos plane nurodytas siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių.
3. Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
4. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.
5. Pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu.
6. Pažangos priemonė – kryptingas strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmų rinkinys, nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą.
7. Pažangos uždavinys – tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, kuris įtvirtintas strateginio lygmens planavimo dokumentuose ir kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą.
8. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta naujam produktui sukurti ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti sudaryti, įgyvendinant pažangos uždavinius.
9. Planavimo dokumentas – strateginio valdymo sistemos elementas, skirtas ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai ir jos įgyvendinimui suplanuoti.
10. Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir kokybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojamas esamos būklės pokytis, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį ir (arba) veiklos tikslą, taip pat pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.
11. Produkto rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojami vykdant projektą ir (arba) tęstinės veiklos priemonę sukurti produktai (jų kiekis, mastas ir pan.).
12. Programinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama vykdant nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas.
13. Projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Projektai apima investicines veiklas, teisinio reguliavimo iniciatyvas, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvas, taip pat kitą pažangos veiklą, kurią vykdant įgyvendinami pažangos uždaviniai.
14. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma vykdant projektus, kuriais įgyvendinami Vyriausybės veiklos prioritetai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane ir įtraukti į strateginį projektų portfelį, o strateginio valdymo sistemos dalyvių poreikiu – ir vykdant kitus projektus.
15. Rezultato rodiklis – kiekybiškai arba kokybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.
16. Strateginio valdymo sistema – visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti.
17. Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose:
1) Lietuvos Respublikos Seimas;
2) Vyriausybė;
3) įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (toliau – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai), ir joms pavaldžios biudžetinės įstaigos;
4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;
5) regionų plėtros tarybos;
6) savivaldybių tarybos;
7) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai pagal Biudžeto sandaros įstatymą (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai), ir kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;
8) viešosios įstaigos, vykdančios šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas;
9) Valstybės pažangos taryba;
10) viešoji įstaiga Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – Vyriausybės strateginės analizės centras);
11) Teisėjų taryba;
12) nacionalinės plėtros įstaigos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme;
13) juridiniai asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.
18. Strateginis projektų portfelis – Ministro Pirmininko koordinuojamų projektų visuma.
19. Strateginis tikslas – valstybės strategijose ar strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas esamos būklės pokytis, kurio siekiama įgyvendinant valstybės pažangos viziją ir vystymosi kryptis.
20. Strateginis valdymas – visuma strateginio valdymo sistemos principų ir procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.
21. Suinteresuotoji šalis – viešasis juridinis asmuo arba kita juridinio asmens statuso neturinti institucija, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.
22. Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai, tačiau ja galima prisidėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo.
23. Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai.
24. Tęstinės veiklos priemonės – veiksmai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai vykdyti.
25. Tęstinės veiklos uždavinys – rezultatas, kurio siekia strateginio valdymo sistemos dalyvis, įgyvendindamas nustatytas funkcijas.
26. Valstybės pažangos vizija – valstybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju – ilgesniu negu 20 metų – laikotarpiu.
27. Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos:
1) valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas;
2) aplinka, miškai ir klimato kaita;
3) energetika;
4) viešieji finansai ir oficialioji statistika;
5) ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai;
6) valstybės saugumas ir gynyba;
7) viešasis saugumas;
8) kultūra ir visuomenės informavimas;
9) socialinė apsauga ir užimtumas;
10) transportas ir ryšiai;
11) sveikata;
12) švietimas, mokslas ir sportas;
13) teisingumas;
14) užsienio politika;
15) žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas.
28. Valstybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai – ilgesnės negu 20 metų trukmės – valstybės raidos prioritetai, skirti valstybės pažangos vizijai įgyvendinti.
29. Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas.
30. Vyriausybės veiklos prioritetas – prioritetinis darbas, kurį Vyriausybė planuoja tam tikru laikotarpiu įgyvendinti konkrečioje valstybės veiklos srityje.
31. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
4 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos principai
Strateginio valdymo sistemos principai yra šie:
1) darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir naudojimą;
2) veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams, pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, tinkamiausiais būdais, atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;
3) įrodymais grindžiamo valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu;
4) efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;
5) bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;
6) atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;
7) lyčių lygybės ir nediskriminavimo – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią susidaryti kliūtims arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams, taip pat visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją;
8) ateities vertinimo – strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims.
II SKYRIUS
PLANAVIMO DOKUMENTŲ LYGMENYS, TIPAI IR JŲ TARPUSAVIO SĄSAJOS
5 straipsnis. Planavimo dokumentų lygmenys
1. Strateginis valdymas įgyvendinamas tik rengiant šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų ateities įžvalgomis ir aplinkos analize grindžiamų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus.
2. Planavimo dokumentai skirstomi į 4 lygmenis:
1) valstybės strategijos – dokumentai, kuriuose formuluojamos valstybės saugumui ir ilgalaikei darniai valstybės pažangai užtikrinti reikalingos prielaidos, įvardijamos politinės gairės, nustatoma valstybės pažangos vizija ir vystymosi kryptys ar teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai ir kiti elementai, kuriais sukuriama aplinka viešojo valdymo sprendimams priimti;
2) strateginio lygmens planavimo dokumentai – 10 metų ir ilgesnės trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, taip pat kiti elementai, privalomi pagal Teritorijų planavimo įstatymą, Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
3) programavimo lygmens planavimo dokumentai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nustatomi strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimo būdai ir sąlygos (nustatomos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos pažangos priemonės, preliminarus pažangos lėšų poreikis ir kita). Programavimo lygmens planavimo dokumentai gali būti nacionaliniai, regionų arba savivaldybių;
4) veiklos lygmens planavimo dokumentai – planavimo dokumentai, kuriuose detalizuojamas programavimo lygmens planavimo dokumentuose nustatytų pažangos priemonių ir (arba) projektų įgyvendinimas, nurodomos tęstinės veiklos priemonės ir tam reikalingos lėšos.
6 straipsnis. Valstybės strategijų tipai
Valstybės strategijų tipai yra šie:
1) Valstybės pažangos strategija – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiamas ilgesnės negu 20 metų trukmės dokumentas, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti reikalingos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;
2) Nacionalinio saugumo strategija – vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiamas dokumentas, kuris apima svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visumą ir kuriame nustatomi esminiai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgojo laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu rengiamas 30 metų trukmės dokumentas, kuriame nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos, įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje, erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija.
7 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai yra šie:
1) nacionalinės darbotvarkės – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami planavimo dokumentai, Europos Sąjungos teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, kuriuose jungiamos kelios valstybės veiklos sritys ir nustatomi ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginiai tikslai, uždaviniai, poveikio rodikliai, taip pat kiti elementai, reikalingi Europos Sąjungos teisės aktams, kitiems tarptautiniams įsipareigojimams ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
2) Nacionalinis pažangos planas – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiamas 10 metų trukmės planavimo dokumentas, kuris apima visas valstybės veiklos sritis ir kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus bei turimus finansinius išteklius, nustatomi strateginiai tikslai, finansavimo ir (arba) investavimo prioritetai bei strateginių tikslų įgyvendinimo finansinės projekcijos, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, nurodomi horizontalieji principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiti elementai, reikalingi strateginiams tikslams pasiekti;
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu rengiamas valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai, kurie turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu.
8 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai
Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai yra šie:
1) nacionalinės plėtros programos – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytomis teritorijos naudojimo privalomosiomis nuostatomis rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:
a) plėtros programos – planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano pažangos uždaviniui arba susijusiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Viena plėtros programa rengiama vienai valstybės veiklos sričiai;
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiami planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos;
c) Regionų plėtros programa – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų ir pažangos uždavinių regioninės politikos srityje įgyvendinimo sąlygos;
2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės, nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jo įgyvendinamieji planavimo dokumentai, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;
4) nacionalinių darbotvarkių planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami planavimo dokumentai (jeigu jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės), kuriais įgyvendinamos nacionalinės darbotvarkės ir planuojamos šiose darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat kiti elementai, reikalingi Europos Sąjungos teisės aktams, kitiems tarptautiniams įsipareigojimams ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su nacionalinėmis plėtros programomis;
5) regionų plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinant regionų plėtros programą, įvertinus savivaldybių strateginius plėtros planus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti tolygiai ir tvariai plėtrai regionuose planuoti;
6) savivaldybių strateginiai plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;
7) savivaldybių bendrieji planai – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu rengiami savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriais įgyvendinami ir detalizuojami valstybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros planais.
9 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai
Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai yra šie:
1) strateginiai veiklos planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 3 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma strateginio valdymo sistemos dalyvio misija, veiklos prioritetai, veiklos tikslai ir suplanuojamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms, detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, arba regionų plėtros planuose ir (arba) savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai. Šiose programose taip pat nustatomi poveikio, rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;
2) veiksmų planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami neprivalomi įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinės veiklos priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (arba) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti;
3) metiniai veiklos planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami vienų metų laikotarpio planavimo dokumentai (jeigu jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai), kuriuose planuojama strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla.
III SKYRIUS
PLANAVIMO DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO FINANSAVIMAS
10 straipsnis. Lėšų planavimas
1. Valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytais planavimo dokumentais laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų.
2. Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms, kurios planuojamos nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu, Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika ir Vyriausybės patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis.
3. Tęstinės veiklos lėšos planuojamos pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles ir Strateginio valdymo metodiką. Planuojant tęstinės veiklos lėšas, Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vertinamas išlaidų tęstinei veiklai panaudojimo efektyvumas. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.
11 straipsnis. Finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas
1. Nacionaliniame pažangos plane nustatoma bendroji finansinė projekcija yra viena nominalia reikšme išreiškiamos valstybės finansinės galimybės, skirtos viso Nacionalinio pažangos plano laikotarpio visiems strateginiams tikslams kartu pasiekti.
2. Finansinės projekcijos nustatomos procentine išraiška kaip dalis bendrosios finansinės projekcijos, atsižvelgiant į ekonominės raidos scenarijų, vykdomą anticiklinę fiskalinę politiką, finansines ir ekonomines vidutinio laikotarpio prognozes, fiskalinės drausmės normas ir vadovaujantis šiais kriterijais:
1) Nacionaliniame pažangos plane nustatytais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais, tai yra siekiamais pokyčiais, jų mastu ir svarba sprendžiant valstybės esamos būklės problemas;
2) Europos Sąjungos ir kitiems tarptautinio finansavimo šaltiniams taikomais apribojimais;
3) Vyriausybės veiklos prioritetais;
4) tarptautiniais įsipareigojimais;
5) nacionaliniais plėtros programų vykdymo rezultatais;
6) valstybės veiklos srityse veikiančių valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų pajėgumais veiksmingai panaudoti lėšas.
3. Finansinės projekcijos apskaičiuojamos vadovaujantis Strateginio valdymo metodika.
12 straipsnis. Pažangos lėšų planavimas programinio valdymo būdu
1. Nacionalinėse plėtros programose planuojamos Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, kurios negali viršyti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų finansinių projekcijų.
2. Portfelio valdytojas prižiūri, kad planuojamos pažangos lėšos neviršytų Nacionaliniame pažangos plane nustatytų finansinių projekcijų, taip pat kad planuojant ir vykdant nacionalines plėtros programas būtų nuosekliai, darniai ir efektyviai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai.
3. Planuojant pažangos lėšas, turi būti įvertinamas įgyvendinant pažangos priemones siekiamų rezultatų ilgalaikis finansinis poveikis tęstinės veiklos lėšoms Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Įgyvendindamas nacionalines plėtros programas, portfelio valdytojas stebi nacionalinių plėtros programų rezultatų rodiklių pasiekimo ir pažangos lėšų panaudojimo rezultatus ir prireikus teikia Vyriausybei siūlymus dėl finansinių projekcijų ir (arba) jų paskirstymo tarp valstybės veiklos sričių tikslinimo, jeigu tai būtina siekiant laiku įgyvendinti strateginius tikslus ir pažangos uždavinius ir efektyviai panaudoti pažangos lėšas, ir (arba) siūlymus dėl strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių tikslinimo.
IV SKYRIUS
STRATEGINIO VALDYMO SISTEMOS VALDYSENA
13 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinis reglamentavimas
1. Sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuria strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems Europos Sąjungos teisės aktams.
2. Vyriausybės įgaliotos viešosios įstaigos administruoja projektus ir (arba) teikia metodinę pagalbą, rekomendacijas ir konsultacijas kitiems strateginio valdymo sistemos dalyviams rengiant ir įgyvendinant nacionalines plėtros programas, jas įgyvendinančias pažangos priemones ir projektus, administruojant projektus Strateginio valdymo metodikoje ir (arba) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Nacionalinės plėtros įstaigos dalyvauja įgyvendinant priemones šio įstatymo, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka.
4. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija nustato pažangos priemonių ir (arba) projektų finansinės, ekonominės ir socialinės naudos, efektyvumo vertinimų vykdymo bei metodinės pagalbos atliekant šiuos vertinimus teikimo tvarką.
5. Siekiant užtikrinti visuomenės įtraukimą į strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimą ir taip sudaryti sąlygas pagerinti planavimo dokumento kokybę bei atitiktį visuomenės poreikiams, strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentus rengiantys strateginio valdymo sistemos dalyviai konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Valstybės pažangos strategijos rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Valstybės pažangos strategija rengiama šiais etapais:
1) sprendimą dėl Valstybės pažangos strategijos rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip likus 4 metams iki galiojančios Valstybės pažangos strategijos termino pabaigos, kartu patvirtindama Valstybės pažangos strategijos rengimo koncepciją;
2) ateities įžvalgų rengimą ir aplinkos analizės atlikimą organizuoja Vyriausybės strateginės analizės centras;
3) Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, bendradarbiaudama su Seimu. Valstybės pažangos strategiją rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 4, 9, 10 ir 11 punktuose, konsultuodamasi su Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis.
2. Valstybės pažangos strategiją nutarimu tvirtina Seimas.
3. Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.
4. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, konsultuodamasi su atitinkamu Seimo komitetu. Pažangos stebėsena ir vertinimas atliekami Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka.
5. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Nacionalinį pažangos planą.
6. Valstybės pažangos strategiją sudaro:
1) valstybės pažangos vizija;
2) valstybės vystymosi kryptys, jų aprašymas;
3) laukiami rezultatai, poveikio rodikliai;
4) įgyvendinimo proceso, vertinimo ir atsiskaitymo už pažangą nuostatos.
15 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Nacionalinės darbotvarkės rengiamos šiais etapais:
1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai tos nacionalinės darbotvarkės rengimas ir nacionalinės darbotvarkės koordinatorius nustatomi atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančiuose įstatymuose, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautinius reikalavimus. Vyriausybei nepavaldus ir (arba) neatskaitingas strateginio valdymo sistemos dalyvis nacionalinės darbotvarkės koordinatoriumi gali būti skiriamas strateginio valdymo sistemos dalyvio sutikimu, jeigu kituose teisės aktuose nenumatyta kitaip;
2) ateities įžvalgų rengimą ir aplinkos analizės atlikimą organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai;
3) nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jie yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai. Nacionalines darbotvarkes rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3 ir 9 punktuose, konsultuodamiesi su suinteresuotosiomis šalimis ir atsižvelgdami į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautinius reikalavimus.
2. Nacionalines darbotvarkes nutarimu tvirtina Seimas.
3. Nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pažangos stebėseną įgyvendinant nacionalines darbotvarkes atlieka ir vertinimus organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, jeigu nacionalinėje darbotvarkėje nenumatyta kitaip. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Nacionalinio pažangos plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Nacionalinis pažangos planas rengiamas šiais etapais:
1) sprendimą dėl Nacionalinio pažangos plano rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip likus 2 metams iki galiojančio Nacionalinio pažangos plano termino pabaigos, kartu patvirtindama Nacionalinio pažangos plano rengimo koncepciją;
2) ateities įžvalgų rengimą ir aplinkos analizės atlikimą organizuoja Vyriausybės strateginės analizės centras;
3) strateginiams tikslams ir jų poveikio rodikliams nutarimu pritaria Seimas;
4) Nacionalinio pažangos plano rengimą koordinuoja Vyriausybė, jį rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 10 ir 11 punktuose, konsultuodamasi su suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis.
2. Nacionalinį pažangos planą tvirtina Vyriausybė.
3. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.
4. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo stebėseną koordinuoja Vyriausybės kanceliarija, atlieka Finansų ministerija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją.
5. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
6. Nacionalinio pažangos plano tarpinius ir baigiamąjį vertinimus atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Nacionaliniame pažangos plane nustatyta tvarka. Tarpinių ir baigiamojo vertinimų rezultatai pristatomi Valstybės pažangos tarybai, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.
17 straipsnis. Nacionalinio saugumo strategijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Nacionalinio saugumo strategija rengiama, tvirtinama, įgyvendinama, jos įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir Nacionalinio saugumo strategijoje nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Nacionalinių plėtros programų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Nacionalines plėtros programas rengia Vyriausybės kanceliarija ir ministerijos, atsakingos už Nacionalinio pažangos plano uždavinių įgyvendinimą konkrečioje valstybės veiklos srityje, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir įgyvendinant Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams.
2. Plėtros programas ir Regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas nutarimu tvirtina Seimas.
3. Nacionalinių plėtros programų kaip portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas.
4. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija, įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams, gali dalyvauti įgyvendinant nacionalinių plėtros programų priemones ir (arba) jų įgyvendinimo projektus.
5. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, vertinimus organizuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija.
6. Nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimo stebėseną atlieka portfelio valdytojas ir informaciją apie pasiektą pažangą 2 kartus per metus teikia Vyriausybei.
19 straipsnis. Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Vyriausybės programa rengiama ir tvirtinama vadovaujantis Vyriausybės įstatymu.
2. Vyriausybės programos vykdymą koordinuoja Vyriausybė, įgyvendinimo stebėseną, ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija.
3. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano rengimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija.
4. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą tvirtina Vyriausybė.
5. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, vykdo Vyriausybei pavaldūs strateginio valdymo sistemos dalyviai.
6. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane nurodyti Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo projektai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka įtraukiami į strateginį projektų portfelį ir valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka. Strateginio valdymo sistemos dalyviai gali vadovautis šia tvarka įgyvendindami ir kitus projektus.
7. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą atlieka ir ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija.
20 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jie yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai.
2. Nacionalinių darbotvarkių planus, atsižvelgdami į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (arba) tarptautinius įsipareigojimus, rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (arba) ministerijos pagal ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3 punkte.
3. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė.
4. Nacionalinių darbotvarkių planai įgyvendinami rengiant nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus.
5. Nacionalinių darbotvarkių planų įgyvendinimo stebėseną ir vertinimus atlieka nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai šiuose planavimo dokumentuose ir (arba) atitinkamose nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka.
6. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas nacionalinių darbotvarkių planuose nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Regionų plėtros planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Regionų plėtros tarybos regionų plėtros planus rengia ir tvirtina vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu.
2. Regionų plėtros planai įgyvendinami, pažangos stebėsena ir vertinimas atliekami, ataskaitos rengiamos šio įstatymo, Regioninės plėtros įstatymo ir Strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Savivaldybių strateginių plėtros planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1. Savivaldybių strateginius plėtros planus rengia savivaldybių administracijos.
2. Savivaldybių strateginius plėtros planus tvirtina savivaldybių tarybos.
3. Savivaldybių strateginių plėtros planų įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai.
23 straipsnis. Savivaldybių bendrųjų planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
Savivaldybių bendrieji planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, šių planų sprendinių įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Strateginių veiklos planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus
1. Strateginius veiklos planus rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos.
2. Strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, išskyrus Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytus atvejus.
3. Strateginių veiklos planų įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos.
4. Strateginių veiklos planų, rengiamų strateginio valdymo sistemos dalyvių, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rezultatų vertinimą atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija.
5. Už strateginių veiklos planų įgyvendinimą atsiskaito valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Veiksmų planų ir metinių veiklos planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus
1. Veiksmų planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai.
2. Metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos dalyviai, vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais įstatymais.
3. Veiksmų planus ir metinius veiklos planus įgyvendina, šių planų įgyvendinimo stebėseną, rezultatų vertinimą atlieka ir už pasiektus rezultatus atsiskaito strateginio valdymo sistemos dalyviai.
V SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
26 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, laikoma nacionaline darbotvarke, o Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, laikomas nacionalinės darbotvarkės planu.
2. Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“, laikoma nacionaline darbotvarke, o Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“, laikomas nacionalinės darbotvarkės planu.
3. Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laikoma nacionaline darbotvarke.
4. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „strateginio planavimo metodika“ atitinka sąvoką „strateginio valdymo metodika“. Kituose įstatymuose pateiktos nuorodos į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio planavimo metodiką reiškia nuorodą į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio valdymo metodiką.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. kovo 10 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.
3. Vyriausybė iki 2022 m. kovo 10 d. pateikia Seimui tvirtinti atnaujintą Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo planą.
4. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu
komiteto pirmininkas Ričardas Juška