Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO IR ATVEJŲ, kai UŽSIENIEČIAMS LEIDŽIAMA APSIGYVENTI LAIKINO APGYVENDINIMO VIETOSE NEATLYGINTINAI, NUSTATYMO
Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) 3 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Įgalioti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją nustatyti:
1.1. atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams savo lėšomis gali būti leista laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų, ir šių užsieniečių apgyvendinimo tvarką bei sąlygas;
2. Nustatyti, kad:
2.1. Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams leidžiama laikinai apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai šiais atvejais:
2.1.1. kai užsienietis, kuriam nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (toliau – prieglobstis) ir išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, sprendimo nesuteikti prieglobsčio įsigaliojimo dieną gyvena laikino apgyvendinimo vietoje, – ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sprendimo nesuteikti prieglobsčio įsigaliojimo dienos šio nutarimo 2.2 papunktyje nustatytomis sąlygomis;
2.1.2. kai užsienietis, kuriam panaikintas suteiktas prieglobstis ir išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, sprendimo panaikinti prieglobstį įsigaliojimo dieną gyvena laikino apgyvendinimo vietoje, – ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sprendimo panaikinti prieglobstį įsigaliojimo dienos šio nutarimo 2.2 papunktyje nustatytomis sąlygomis;
2.1.3. kai pažeidžiamas asmuo, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje (toliau – pažeidžiamas užsienietis), kurio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas buvo sustabdytas dėl Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, supažindinimo su sprendimu sustabdyti sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos vykdymą dieną gyvena laikino apgyvendinimo vietoje, – ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo pažeidžiamo užsieniečio supažindinimo su sprendimu sustabdyti sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos vykdymą dienos šio nutarimo 2.2 papunktyje nustatytomis sąlygomis;
2.1.4. kai užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pasibaigia Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpis, – šio nutarimo 2.3 papunktyje nustatytomis sąlygomis ir terminais;
2.1.5. kai užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, pasibaigia Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas laikotarpis, – šio nutarimo 2.3 papunktyje nustatytomis sąlygomis ir terminais;
2.1.6. kai užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, negyvena laikino apgyvendinimo vietoje, – šio nutarimo 2.3 papunktyje nustatytomis sąlygomis ir terminais;
2.1.7. kai šio nutarimo 2.1.1–2.1.6 papunkčiuose nurodytais atvejais užsienietis yra nelydimas nepilnametis užsienietis, kuris, gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje, sulaukia pilnametystės, – kol jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, iki jam sukaks 24 metai, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai;
2.2. šio nutarimo 2.1.1–2.1.3 papunkčiuose nurodytais atvejais užsieniečiui leidžiama apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai, jeigu jose yra laisvų vietų, užsienietis (išskyrus nelydimą nepilnametį užsienietį) neturi gyvenamosios vietos ir jo su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos yra mažesnės už Įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybės remiamų pajamų dydį;
2.3. šio nutarimo 2.1.4–2.1.6 papunkčiuose nurodytais atvejais užsieniečiui leidžiama apsigyventi laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai, jeigu jose yra laisvų vietų, užsienietis (išskyrus nelydimą nepilnametį užsienietį) staiga neteko gyvenamosios vietos dėl stichinės nelaimės ar dėl kitos nuo jo nepriklausančios priežasties ir jo su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos yra mažesnės už Įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje nurodytą valstybės remiamų pajamų dydį, – ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo jo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje dienos, o jeigu užsienietis yra pažeidžiamas užsienietis,– ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje dienos;