PROJEKTAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

REZOLIUCIJA

DĖL RUSIJOS IR BALTARUSIJOS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ

 

2022 m. vasario  d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

remdamasis Jungtinių Tautų Chartijoje (toliau – Chartija) numatytais visų valstybių įsipareigojimais tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo prieš bet kurios valstybės teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę ir tarptautinius ginčus spręsti taikiomis priemonėmis;

primindamas 1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje pasirašytą Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamąjį aktą, 1994 m. gruodžio 5 d. Memorandumą dėl saugumo garantijų, susijusių su Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (Budapešto memorandumas), 1997 m. gegužės 31 d. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį ir kitus tarptautinius susitarimus;

primindamas, kad prieš aštuonerius metus Rusijos Federacija šias sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus pažeidė ir panaudodama ginkluotą karinę jėgą įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio – okupaciją ir aneksiją;

atsižvelgdamas į tai, kad šį agresijos aktą 2014 m. kovo 27 d. pasmerkė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priimdama rezoliuciją Nr.68/262, kurioje buvo pareikšta parama Ukrainos suverenitetui ir jos teritorijos vientisumui ir patvirtintas Jungtinių Tautų įsipareigojimas pripažinti Krymą Ukrainos teritorijos dalimi;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad ignoruodama teisėtus Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės lūkesčius, susijusius su Ukrainos teritorijos vientisumo atkūrimu, Rusijos Federacija ne tik tęsė Krymo okupaciją ir aneksiją, bet ir vykdė destabilizacijos veiksmus Ukrainos rytuose;

pabrėždamas, kad Rusijos Federacija dar kartą šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus, tarp jų ir Minsko susitarimus, 2022 m. vasario 21 d. Rusijos Federacijos Prezidentui pasirašius dekretus dėl Rusijos sukurtų ginkluotų grupuočių kontroliuojamų teritorijų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse pripažinimo;

atsižvelgdamas į precedento neturinčio masto Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienų ir 2022 m. vasario 24 d. pradėtą vykdyti atvirą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones;

atkreipdamas dėmesį, kad Rusijos karinė agresiją prieš Ukrainą vykdoma su tikslu perimti šios valstybės kontrolę ir nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią;

traktuodamas šiuos Rusijos Federacijos veiksmus kaip nuo 2008 m. tęsiamos Rusijos Federacijos politikos, nukreiptos prieš savo kaimynines valstybes, pasirinkusias laisvės, demokratijos ir suartėjimo su Europos Sąjunga ar NATO kelią, dalį;

pažymėdamas, kad Rusijos Federacija yra jau įvykdžiusi dalies Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos teritorijų okupaciją ir šiuo metu vykdo tolesnę Ukrainos okupaciją bei šliaužiančią Baltarusijos aneksiją;

atkreipdamas dėmesį į aktyvų Aliaksandro Lukašenkos režimo dalyvavimą Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą strategijoje ir į Rusijos karių sutelkimą Baltarusijos teritorijoje;

būdamas įsitikinęs, kad  Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį  ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių,  bet ir visos Europos saugumui;

būdamas prieš bandymus grąžinti Europą į įtakos sferų dalijimosi laikus;

manydamas, kad tarptautinė bendruomenė, reaguodama į Rusijos Federacijos ir Baltarusijos išpuolį prieš demokratinę pasaulio tvarką, privalo imtis ryžtingų veiksmų jos gynimui, o ypatinga atsakomybė už Europos saugumą, įskaitant ir Ukrainos ateitį, tenka Europos Sąjungai, Jungtinei Karalystei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV);

vertindamas ilgametį JAV indėlį stiprinant Europos saugumą;

įsipareigodamas skubos tvarka dar šiais metais Lietuvoje sustiprinti, priimančiosios šalies pajėgumus, sukurti reikiamą infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas greitai ir sklandžiai dislokuoti sąjungininkų pajėgas ir joms veikti šalies teritorijoje;

smerkia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią;

reiškia tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei;

kreipiasi į savo sąjungininkių – Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių parlamentus ragindamas:      

– nedelsiant suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą ir Ukrainos narystės NATO veiksmų planą;

– teikti Ukrainai visą įmanomą dvišalę karinę, ekonominę, politinę, humanitarinę ir teisinę pagalbą;

– skubiai inicijuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos raginančios Rusijos Federaciją ir Baltarusiją nedelsiant nutraukti agresiją prieš Ukrainą, taip pat neatidėliotinai kreiptis į Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių Antonijų Guterešą dėl Rusijos Federacijos skubaus pašalinimo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, pagrindinės Jungtinių Tautų institucijos, atsakingos už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nuolatinių narių;

– neatidėliojant  nutraukti Rusijos Federacijos narystes Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Europos Taryboje bei pašalinti Rusijos Federaciją iš visų tarptautinių sporto ir kultūros organizacijų;

– įvesti naujas griežtas asmenines ir sektorines sankcijas visiems pagrindiniams valdžią Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje uzurpavusiems asmenims, įskaitant Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką, jų talkininkams, rėmėjams, pagrindinėms valstybinėms įmonėms ir bankams, bei antrines sankcijas toms Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių įmonėms bei bankams, kurie bendradarbiauja su sankcionuotomis Rusijos įmonėmis ir bankais;

– maksimaliai apriboti Rusijos ir Baltarusijos režimų ir jų šalininkų galimybes naudotis Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių finansiniais ištekliais, agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu atjungiant Rusiją nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT);

– maksimaliai paspartinti Europos strateginės energetinės nepriklausomybės kūrimą nutraukiant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro; sustabdyti geopolitinius NordStream2 bei Astravo atominės elektrinės projektus;

– tęsti ir plėsti bet kokių strategiškai svarbių technologijų perdavimo Rusijai ir Baltarusijai draudimą;

– šią politiką vykdyti tol, kol visi Rusijos Federacijos kariai bus išvesti iš suverenių Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos ir Baltarusijos teritorijų, o Rusijoje ir Baltarusijoje įvyks skaidrūs ir sąžiningi,  tarptautinius standartus atitinkantys rinkimai;

kviečia Europos Sąjungą ženkliai sustiprinti ir atnaujinti paramą Rusijos demokratinei pilietinei visuomenei, nes tolesnis jos egzistavimas yra ilgalaikės taikos ir stabilumo Europoje viltis; 

kreipiasi į Rusijos Federacijos ir Baltarusijos visuomenes prašydamas paveikti savo šalių vadovus ir pasipriešinti jų vykdomai agresijai prieš Ukrainą;

ragina ES valstybes nares ir ES Tarybą imtis tarptautinės lyderystės, buriant visas demokratinio pasaulio valstybes paramai Ukrainai ir siekti, kad prie sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams prisijungtų kuo daugiau pasaulio valstybių;

kviečia sustiprinti ES ir NATO visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

 

Seimo Pirmininkas

 

Teikia

Seimo nariai:                                                                                                            Viktorija Čmilytė-Nielsen 

 

 

Laima Liucija Andrikienė

 

 

Laurynas Kasčiūnas

 

 

Emanuelis Zingeris                                                                                                                                                                  

Žygimantas Pavilionis

 

 

Andrius Mazuronis

 

 

Vytautas Mitalas

 

 

Eugenijus Gentvilas

 

 

Arminas Lydeka

 

 

Giedrius Surplys

 

 

Lukas Savickas

 

 

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

 

 

Audronius Ažubalis

 

 

Marius Matijošaitis

 

 

Gintautas Paluckas

 

 

Dovilė Šakalienė

 

 

Paulius Saudargas

 

 

Jonas Jarutis