PATVIRTINTA

Kauno rajono savivaldybės tarybos

2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr...

(nenurodyta)

TURINYS. 2

SANTRUMPOS. 4

I. BENDROJI INFORMACIJA.. 6

II. EKONOMINĖS–SOCIALINĖS APLINKOS ANALIZĖ. 9

II.1. Bendroji informacija apie Kauno rajoną. 9

II.2. Demografinė aplinka. 11

II.2.1. Demografinė situacija. 11

II.2.2. Užimtumas ir darbo rinka. 15

II.3. Ekonominė aplinka. 17

II.3.1. Ekonomika ir verslas. 17

II.3.2. Žemės ūkis ir miškininkystė. 21

II.3.3. Statyba ir gyvenamasis fondas. 24

II.3.4. Turizmas, kultūros ir gamtos paveldas. 26

II.4. Socialinė aplinka. 33

II.4.1. Švietimas. 33

II.4.2. Sveikatos priežiūra. 38

II.4.3. Socialinė apsauga. 42

II.4.4. Kultūra ir menas. 46

II.4.5. Kūno kultūra ir sportas. 50

II.4.6. Nevyriausybinės organizacijos, bendruomeninės organizacijos ir jaunimo politika. 53

II.4.7. Viešasis saugumas ir viešoji tvarka. 55

II.5. Aplinkos apsauga ir infrastruktūra. 59

II.5.1. Aplinkos apsauga ir atliekų tvarkymas. 59

II.5.2. Vandens tiekimo, buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo infrastruktūra. 62

II.5.3. Energetinė infrastruktūra. 66

II.5.4. Transportas ir susisiekimas. 68

II.5.5. Technologinė ir informacinė infrastruktūra. 71

II.6. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (SSGG). 74

III. KAUNO RAJONO PLĖTROS VIZIJA, PRIORITETAI, TIKSLAI, UŽDAVINIAI 91

III.1. I PRIORITETO PAŽANGOS VERTINIMAS, JO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 92

III.2. II PRIORITETO PAŽANGOS VERTINIMAS, JO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 95

III.3. III PRIORITETO PAŽANGOS VERTINIMAS, JO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 97

IV. KAUNO RAJONO STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO SVARBIAUSIOS NUOSTATOS. 99

V. KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2021–2027 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪROS SISTEMA 101

PRIEDAI 102

1 PRIEDAS. Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginio plėtros plano priemonių planas. 102

2 PRIEDAS. Efekto (vizijos) vertinimo rodikliai 121

3 PRIEDAS. Rezultato (prioritetų/ tikslų) ir produkto (uždavinių) vertinimo rodikliai 122

(nenurodyta)

AJC	atviras jaunimo centras
AJE	atvira jaunimo erdvė
asm.	asmenys
BO	bendruomeninės organizacijos
BP	Bendrasis planas
BPG	bendrosios praktikos gydytojas
BUM	bendrojo ugdymo mokykla
BVP	bendrasis vidaus produktas
d.	diena
DC	daugiafunkcis centras
EEĮ	elektros ir elektroninė įranga
EK	Europos Komisija
ES	Europos Sąjunga
EUR	euras
EVRK	ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius
GIMK	globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas
GIS	geoinformacinė sistema
gyv.	gyventojai
HISIC	Higienos instituto sveikatos informacijos centras
IT	informacinės technologijos
JO	jaunimo organizacijos
JRT	Jaunimo reikalų taryba
KAS	kolektyvinės apsaugos statiniai
Kauno HE	Kauno hidroelektrinė
Kauno LEZ	Kauno laisvoji ekonominė zona
Kauno rajono ASPĮ	Kauno rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos
Kauno rajono PST	VšĮ Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyba
Kauno rajono SPC	Kauno rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras
Kauno rajono TVIC	Viešoji įstaiga Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras
Kauno rajono VB	Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Kauno rajono VSB	Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Kauno raj. PK	Kauno rajono policijos komisariatas
km	kilometrai
KMAIK	Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija
KPPP	Kelių priežiūros ir plėtros programa
KRATC	Kauno regiono atliekų tvarkymo centras
KRS	Kauno rajono savivaldybė
KRSA	Kauno rajono savivaldybės administracija
KRSM	Kauno r. sporto mokykla
KRŠC	Kauno rajono švietimo centras
KRTAU	Kauno rajono trečiojo amžiaus universitetas
KRŪS	Kauno rajono ūkininkų sąjunga
kv. km	Kvadratiniai kilometrai
kt.	kitas
kv. m	Kvadratiniai metrai
kub. m	Kubiniai metrai
LR	Lietuvos Respublika
LRV	Lietuvos Respublikos Vyriausybė
LR žemės ūkio rūmai	Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai
LSD	Lietuvos statistikos departamentas
LŽŪKT Kauno r. KB	Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. konsultavimo biuras
m.	metai
m. m.	mokslo metai
mėn.	mėnuo
MI	materialinės investicijos
Muziejus	Kauno rajono muziejus
NEET	niekur nedirbantis, niekur nesimokantis jaunimas
NGK	natūrali gyventojų kaita
Nr.	numeris
NVO	nevyriausybinės organizacijos
NVŠ	neformalus vaikų švietimas
proc.	procentai
proc. p.	procentiniai punktai
r.	rajonas
SADM	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
sav.	Savivaldybė
SPP	strateginis plėtros planas
SSGG	stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė
SVV	smulkusis ir vidutinis verslas
TUI	tiesioginės užsienio investicijos
tūkst.	tūkstančiai
UT KKAD Kauno sk.	Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyrius
VBE	valstybiniai brandos egzaminai
VDU ŽŪA	Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija
Vilkijos ŽŪM	Vilkijos žemės ūkio mokykla
VĮ	valstybinė įmonė
VšĮ	viešoji įstaiga
VVG	vietos veiklos grupė

(nenurodyta)

Strateginis planavimas savivaldybėje – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai, kaip vykdyti savivaldybės misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Pagrindiniai strateginio planavimo dokumentai savivaldybėse yra:

· savivaldybės strateginis plėtros planas, kurį tvirtina savivaldybės taryba;

· savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa (–os), kurią tvirtina savivaldybės taryba;

· savivaldybės strateginis veiklos planas, kurį tvirtina savivaldybės taryba;

· metiniai veiklos planai, kuriuos tvirtina arba savivaldybės administracijos direktorius, arba biudžetinės įstaigos vadovas.

Šiuo metu Kauno rajono savivaldybė (KRS) vadovaujasi Kauno rajono savivaldybės 2013–2020 m. strateginiu plėtros planu[1]. Baigiantis esamo strateginio plėtros plano (SPP) įgyvendinimo laikotarpiui bei pasikeitus Kauno rajono savivaldybės ir visos Lietuvos vidaus ir išorės aplinkos situacijai, kilo poreikis parengti naują strateginį plėtros planą. Atsižvelgus į dabartines rajono vystymosi tendencijas, valstybinio lygmens ilgalaikio strateginio planavimo dokumentus bei ES struktūrinės paramos skirstymo laikotarpius, kai kurios Kauno rajono savivaldybės 2013–2020 m. strateginiame plėtros plane numatytos priemonės tapo nebe tokios aktualios, be to, atsirado naujų poreikių ir galimybių. Atsižvelgdama į tai, Kauno rajono savivaldybės administracija (KRSA) inicijavo Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginio plėtros plano parengimą, kurios tikslas – parengti naują, 2021–2027 metų įgyvendinimo laikotarpio SPP, perkeliant į jį esamo strateginio plėtros plano neįgyvendintas, aktualias priemones ir papildant naujomis.

SPP yra kompleksinis teisinis strateginio planavimo dokumentas, kuriuo nustatoma bendroji KRS plėtros strategija: plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai, priemonės strategijai įgyvendinti bei įgyvendinimo etapai. SPP sudaro galimybes nustatyti dabartinę rajono vietą ir reikšmę šalies ekonominiame bei socialiniame gyvenime, įvertinti nuolat kintančias plėtros tendencijas, išanalizuoti jų reikšmę savivaldybės politikai.

Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginis plėtros planas rengtas vadovaujantis:

· Strateginio planavimo metodika[2];

· Regionų plėtros planų rengimo metodika[3];

· Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijomis[4];

· Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“[5];

· 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa[6];

· Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu[7];

· Kauno regiono plėtros planu iki 2020 metų^[8];

· Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu [9];

· Kauno rajono savivaldybės 2013–2020 m. strateginiu plėtros planu;

· 2015–09–24 Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 286 „Dėl Kauno rajono savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

· kitais dokumentais bei teisės aktais.

Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginis plėtros planas rengtas atsižvelgiant į penkis pagrindinius strateginio planavimo dokumentų rengimo principus[10]:

1.1. pav. Strateginio planavimo dokumentų rengimo principai[11]

Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginio plėtros plano rengimo laikotarpis – 2019 m. sausis – 2019 m. rugsėjis. SPP struktūra pateikiama 1.2. paveiksle.

1.2. pav. Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų SPP struktūra[12]

Bendrosios informacijos dalyje nurodomas SPP rengimo tikslas, struktūra, kas dalyvavo jį rengiant, pateikiama kita svarbi informacija.

Ekonominės ir socialinės būklės analizė apima savivaldybės vidaus ir išorės aplinkos analizę ir išvadas, kurios pagrindžia SPP prioritetų, tikslų ir uždavinių pasirinkimą. Analizės tikslas – visapusiškai įvertinti Kauno rajono savivaldybės valdymo srities plėtrai svarbius vidaus ir išorės veiksnius:

· bendroji informacija apie Kauno rajoną;

· demografinės aplinkos analizė (demografinė situacija, užimtumas ir darbo rinka);

· ekonominės aplinkos analizė (ekonomika ir verslas, žemės ūkis ir miškininkystė, statyba ir gyvenamasis fondas; turizmas, gamtos ir kultūros paveldas);

· socialinės aplinkos analizė (švietimas, sveikatos priežiūra, socialinė apsauga, kultūra ir menas, kūno kultūra ir sportas, NVO, BO ir jaunimo politika, viešasis saugumas);

· aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo analizė;

· infrastruktūros analizė (transportas ir susisiekimas, inžinerinė ir energetinė infrastruktūra, technologinė aplinka).

Siekiant įvertinti tam tikros srities vystymosi tendencijas rajone, ekonominės–socialinės būklės analizės dalyje atliktas rodiklių lyginimas perspektyvoje. Aplinkos analizei pasirinktas analizės laikotarpis nuo 2013 m. iki 2018 m. imtinai (jei duomenų už 2018 m. dar nėra pateikta, analizuojamas 2013–2017 m. laikotarpis).

Analizė vykdyta lyginant šalies, Kauno apskrities, bei žiedinių savivaldybių, kurios juosia tris didžiausius šalies miestus, duomenis (Kauno rajono, Vilniaus rajono ir Klaipėdos rajono):

Ekonominės ir socialinės būklės analizei taikytas dokumentinio tyrimo metodas, kuris apima oficialiai pasiekiamus antrinės informacijos šaltinius (pagrindinis – Lietuvos statistikos departamentas), standartizuotas išorines duomenų bazes (nacionalinės sveikatos rodiklių, švietimo rodiklių, aplinkos apsaugos rodiklių ir kt. duomenų bazes), įvairių registrų (kultūros paveldo objektų, saugomų teritorijų ir kt.) duomenis, informaciją, pateikiamą įvairiuose Kauno rajono savivaldybės dokumentuose, metinėse veiklos ataskaitose, Kauno rajono savivaldybės įstaigų ir įmonių metinėse veiklos ataskaitose ir kitą išorinę informaciją apie analizuojamus sektorius. Analizės išvadoms suformuluoti taikytas stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizės metodas.

Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginis plėtros planas įgyvendinamas jame numatytas priemones, projektus perkeliant į KRS veiklos planus ir kiekvienų metų savivaldybės veiklos programas bei užtikrinant SPP įgyvendinimo kontrolę ir poveikio savivaldybės raidai vertinimą. Strateginis planavimas yra nuolatinis procesas, todėl siekiant užtikrinti plano aktualumą numatyta, kad keičiantis KRS aplinkai ir atsiradus naujiems poreikiams bei galimybėms, SPP bus peržiūrimas.

Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginis plėtros planas yra skirtas Kauno rajono savivaldybės politikams, Kauno rajono savivaldybės administracijai, KRS įstaigoms bei įmonėms, investuotojams, verslo, kultūros ir kaimo bendruomenėms, kitoms interesų grupėms, savivaldybės gyventojams ir svečiams.

(nenurodyta)

(nenurodyta)

Kauno rajono geografinė padėtis yra patogi, nes rajonas išsidėstęs Lietuvos viduryje, aplink antrąjį pagal dydį šalies miestą – Kauną.

Kauno rajonas šiaurėje ribojasi su Raseinių ir Kėdainių rajonais, rytuose – su Jonavos ir Kaišiadorių rajonais, pietuose – su Prienų rajonu, vakaruose – su Šakių rajonu ir Kazlų Rūdos savivaldybe.

Pagal Lietuvos fizinį–geografinį suskirstymą rajono teritorija patenka į tris Pabaltijo žemumos srities fizinius–geografinius rajonus: šiaurinėje dalyje – Nevėžio lygumos pietinė dalis, vakarinė ir pietvakarinė dalis priklauso Nemuno žemupio lygumai, o rytinė dalis – Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštei.

2.1.1. pav. Kauno rajono geografinė padėtis šalyje

2.1.2. pav. Kauno rajono seniūnijos

Administracinis suskirstymas. Kauno rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas, žiedinė savivaldybė, priklausanti Kauno apskričiai.

Kauno rajonas suskirstytas į 25 seniūnijas, iš kurių 12 ribojasi su Kauno miestu, 4 – su kitomis Kauno rajono seniūnijomis, o likusios – su kitomis šalies savivaldybėmis. Seniūnijos yra teritoriniai KRS skyriai, kuriems vadovauja seniūnai. Iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos (iš viso yra 194 seniūnaitijos). Seniūnijų veiklą reglamentuoja KRSA direktoriaus patvirtinti seniūnijų veiklos nuostatai, o veikla finansuojama iš KRS biudžeto.

Kauno rajone yra 3 miestai ((nenurodyta)), 9 miesteliai ((nenurodyta)) ir 371 kaimas.

Kauno rajonas yra vienas tankiausiai apgyvendintų šalies rajonų – gyventojų tankumas siekia 62,0 asmenis/ km², teritorijos plotas – 146,2 tūkst. ha.

Gyvenamųjų teritorijų plėtra. Vadovaujantis tiek KRS teritorijos bendruoju planu, tiek LR teritorijos bendruoju planu, didelė dalis Kauno rajono teritorijos yra Kauno miesto (metropolinio centro) aglomeracinio ir koncentracijos poveikio arealas. Tai kauniečių geidžiamas individualių namų statytojų arealas.

Iš viso Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane išskirtos 33 gyvenamosios vietovės, kurios suskirstytos į 5 grupes pagal jų plėtros prioritetus: aukščiausiojo prioriteto (5 vietovės), aukšto prioriteto (8 vietovės), plėtojami (9 vietovės), modernizuojami (11 vietovių) ir neprioritetiniai plėtros arealai. Pirmų trijų arealų gyvenamosiose vietovėse numatoma plėtra, modernizuojamuose gyvenamosiose vietovėse – modernizavimas bei optimizavimas. Neprioritetiniuose plėtros arealuose žemės ūkio sklypų paskirties keitimas gali būti reguliuojamas infrastruktūros mokesčiais. Likusi Kauno rajono teritorija priskiriama arba nekategorizuotoms urbanizuotoms gyvenamosioms teritorijoms, kur pagrindinis dėmesys skiriamas infrastruktūros gerinimui, o gyvenviečių užstatymo teritorijos nedidinamos, arba nekategorizuotoms neurbanizuotoms teritorijoms, kurios naudojamos rekreacijos, turizmo, sporto, žemės ūkio tikslams.

2.1.1. lentelė. Kauno rajono gyvenamųjų vietovių suskirstymas pagal jų plėtros prioritetus[13]

Plėtros arealai	Gyvenamosios vietovės
Aukščiausiojo prioriteto	Domeikavos miestelis, Garliavos miestas, Karmėlavos miestelis, Raudondvario kaimas, Vilkijos miestas
Aukšto prioriteto	Ežerėlio miestas, Babtų miestelis, Neveronių kaimas, Piliuonos kaimas, Ramučių kaimas, Ringaudų kaimas, Šlienavos kaimas, Zapyškio miestelis
Plėtojami	Giraitės kaimas, Ilgakiemio kaimas, Juragių kaimas, Linksmakalnio kaimas, Mastaičių kaimas, Naujųjų Bernatonių kaimas, Sitkūnų kaimas, Užliedžių kaimas, Voškonių kaimas
Modernizuojami	Akademijos miestelis, Čekiškės miestelis, Kulautuvos miestelis, Naujasodžio kaimas, Samylų kaimas, Alšėnų kaimas, Kačerginės miestelis, Mauručių kaimas, Panevėžiuko kaimas, Rokų kaimas, Vandžiogalos miestelis

Gamtinė aplinka. Kauno rajonas yra išsidėstęs Lietuvos Vidurio žemumos pietinėje dalyje, didesnė teritorijos dalis – žemumos. Čia susijungia Suvalkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos žemės.

	· Miškais apaugę 32 proc. rajono žemių, tai prilygsta vidutiniam Lietuvos miškingumui. · Rajono vakaruose plyti Kazlų Rūdos miškų, rytuose – Pravieniškių ir Būdų miškų masyvai. · Miškingiausia yra vakarinė rajono dalis, šiaurinėje dalyje driekiasi Varluvos, Babtų, Padauguvos ir Karalgirio miškai, pietrytinėje – Dubravos giria.
	· Vandenys užima 5 proc. teritorijos, ir tai beveik atitinka šalies rodiklį. · Rajone gausu upių ir užtvankų, per teritoriją teka trys didžiausios šalies upės (Nemunas, Nėris ir Nevėžis), plyti didžiausia šalies užtvanka – Kauno marios, kurių plotas – 6 350 ha. · Kauno rajone nėra daug ežerų, tvenkinių ir natūralių pelkių.
	· Žemės ūkio paskirties žemė sudaro daugiau kaip pusę rajono teritorijos (51 proc.), ir tai beveik atitiko šalies vidurkį. · Kauno rajone intensyviai naudojamos pievos ir ganyklos.
	· Rajone aptinkama apie 1 000 rūšių savaiminių žolinių augalų, apie 64 rūšis medžių ir krūmų. Iš jų įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą – 61 rūšis. · Vabzdžių klasę sudaro daugiau nei 30 Lietuvoje aptinkamų rūšių, iš kurių 21 rūšis – retųjų. · Teritorijoje gyvena 13 rūšių varliagyviai ir 7 rūšių ropliai, iš kurių 2 – labai retos. · Rajone peri 50 rūšių retųjų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, paukščių. · Kauno rajone aptinkama 53 laukinių gyvūnų rūšys (iš 70–ties šalyje), o įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą – 12, iš kurių – 8 rūšys šikšnosparnių. · Upėse ir tvenkiniuose veisiasi daugiau nei 35 rūšių žuvys, o 4 – ypač retos.
	· Vadovaujantis LR Vyriausybės 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 121, trims Kauno rajono vietovėms – Kačerginės miesteliui, Kulautuvos miesteliui ir Zapyškio miestelio teritorijos daliai – suteiktas kurortinės vietovės statusas.

Pozicionavimas šalyje. Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą Lietuvos savivaldybių indeksą Kauno rajono savivaldybė 2013–2017 metų laikotarpiu keturis kartus (2013, 2014, 2015 ir 2016 m.) buvo pirma, o 2017 m. užėmė antrą vietą tarp 54 mažųjų (ne miesto) savivaldybių.

(nenurodyta)

(nenurodyta)

Gyventojų skaičius ir struktūra. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, 2018 m. pabaigoje Kauno rajono savivaldybėje gyventojų skaičius siekė 99 691 asmenį (16,5 proc. Kauno apskrities ir 3,3 proc. šalies gyventojų).

2.2.1.1. pav. Gyventojų skaičiaus pokytis Kauno rajono savivaldybėje (metų pabaigoje), asm.[14]

Kauno rajono savivaldybė – viena iš nedaugelio šalies teritorijų, kurioje gyventojų skaičius auga. Per penkerius metus gyventojų skaičius išaugo 6 proc. Augimas buvo spartesnis nei Vilniaus rajono savivaldybėje, o šalyje ir Kauno apskrityje gyventojų skaičius mažėjo. Vidutiniškai per metus Kauno rajono gyventojų skaičius padidėja 1,5 proc. Didžiausias didėjimas fiksuotas 2018 m. pabaigoje – per metus gyventojų skaičius išaugo 2,0 proc.

2.2.1.2. pav. Gyventojų skaičiaus palyginimas 2014 ir 2018 metų pabaigoje, tūkst. asm.[15]

Šalyje ir Kauno apskrityje gyventojų skaičius 2014–2018 metų pabaigos laikotarpiu mažėjo atitinkamai 5,3 ir 4,6 proc.

Savo ruožtu, nagrinėjamose žiedinėse savivaldybėse gyventojų skaičius augo. Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus augimas buvo spartesnis nei Vilniaus rajono savivaldybės, tačiau atsiliko nuo Klaipėdos rajono savivaldybės.  

Gyventojų skaičiaus augimas žiedinėse savivaldybėse rodo, kad šalia esantys didieji miestai skatina intensyvius aglomeracijos procesus teritorijose.

Miesto ir kaimo gyventojų santykis Kauno rajono savivaldybėje yra 14:86, kai šalyje – 67:33, Kauno apskrityje – 69:31. Tai rodo, kad Kauno rajone vyrauja kaimiškosios gyvenamosios teritorijos.

Labiausiai apgyvendintos Kauno rajono savivaldybės seniūnijos: Garliavos, Domeikavos, Karmėlavos, Garliavos apylinkių ir Raudondvario.

Kitose nagrinėtose žiedinėse savivaldybėse taip pat dominuoja kaimo gyvenamosios teritorijos. Vilniaus rajono savivaldybėje kaimo gyvenamosiose teritorijose gyvena 95 proc., Klaipėdos rajono savivaldybėje – 74 proc. gyventojų.

2.2.1.4. pav. Gyventojų tankis 2013 ir 2018 m. pradžioje, asm./kv. km [16]

2.2.1.3. pav. Gyventojų pasiskirstymas mieste ir kaime 2018 m. pabaigoje, proc.[17]

Kauno rajonas – pakankamai tankiai apgyvendinta teritorija, nes jos gyventojų tankio[18]  rodiklis 2018 m. pradžioje siekė 62,0 asm./km², ir šis rodiklis buvo didesnis nei kitų nagrinėtų žiedinių savivaldybių.

Rodiklis per šešerius metus padidėjo, kai šalyje ir apskrityje sumažėjo.

Aukštas gyventojų tankio rodiklis rodo, kad Kauno rajonas šalies kontekste išsiskiria neproporcingai sustambėjusiomis gyvenvietėmis artimiausiame Kauno mieste priemiestyje. Kuo arčiau Kauno miesto ribos, tuo daugiau pakinta (padidėja) kaimo gyventojų tankis bei gyvenviečių tinklo tankis dėl Kauno miesto aglomeracijos poveikio.

2018 m. pradžioje Kauno rajone gyveno 16 385 vaikai (0–15 metų amžiaus), tai buvo 6,0 proc. daugiau nei 2013 m. pradžioje. Šalyje bei apskrityje šios amžiaus grupės gyventojai sudarė mažesnę dalį, o žiedinių savivaldybių rodikliai – panašūs.

Darbingo amžiaus gyventojai[19] 2018 m. pradžioje sudarė 64,3 proc. visų gyventojų, ir 3,0 proc. p. viršijo šalies bei 2,7 proc. p. apskrities rodiklius, tačiau Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose darbingo gyventojų skaičius buvo šiek tiek didesnis. Rodiklis Kauno rajone augo sparčiau (9,1 proc.), nei vaikų dalis, o Vilniaus rajone – sumažėjo 2,5 proc.

2018 m. pradžioje Kauno rajone gyveno 16 735 pensinio amžiaus gyventojai[20], kurių skaičius per šešerius metus išaugo tik 2,1 proc. Šalyje ir apskrityje pensinio amžiaus gyventojų dalis buvo didesnė, kitose žiedinėse savivaldybėse – mažesnė.

2.2.1.5. pav. Gyventojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2018 m. pradžioje, proc.[21]

Galima teigti, kad Kauno rajono savivaldybės gyventojų pasiskirstymas pagal amžių buvo panašus, kaip šalyje ir apskrityje.

Įtakos veiksniai. Gyventojų skaičiaus pokyčiams įtakos turi kelios priežastys: 1) visuomenės amžiaus pokyčiai; 2) natūrali gyventojų kaita (NGK); 3) gyventojų migracija.

Nors Kauno rajono savivaldybės gyventojai yra vieni jauniausių Lietuvoje, tačiau, kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, pastebimos populiacijos senėjimo tendencijos. 2018 m. pradžioje medianinis (vidutinis) gyventojų amžius siekė 39 metus. Tai yra 4 metais mažiau nei vidutiniškai šalyje ir apskrityje.

Kauno rajono savivaldybės demografinis senatvės koeficientas[22] 2018 m. pradžioje siekė 95 (100 vaikų teko 95 šešiasdešimties metų ir vyresni asmenys), šalyje – 36 asmenimis, Kauno apskrityje – 41 asmeniu daugiau. Kitose žiedinėse savivaldybėse šimtui vaikų teko mažiau 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenų (91 asmuo).

2013–2018 m. pradžios laikotarpiu šalyje, Kauno apskrityje ir nagrinėjamose žiedinėse savivaldybėse gyventojai senėjo. Tačiau Kauno rajono gyventojų senėjimo tendencijos buvo lėčiausios – siekė 3,3 proc. ir nuo 2017 m. pradžios rodiklis pradėjo gerėti, kai Vilniaus r. sav., 2017 m. palygus su 2016 m., rodiklis pablogėjo 2,3 proc.

Kauno rajone gyventojai sensta lėčiau, o didesnė nei šalyje ir apskrityje jaunų asmenų dalis bei spartus jos augimas rodo Kauno rajono potencialių darbuotojų ir vartotojų bazės pranašumą.

2.2.1.6. pav. Demografinės senatvės koeficientas (metų pradžioje)[23]

Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos duomenis, 2018 m. Kauno rajone užregistruota 1265 naujagimiai (4,5 proc. šalies ir 22,1 proc. apskrities naujagimių skaičiaus). 2013–2016 metais gimusiųjų skaičius augo, o 2017 m. – sumažėjo, tačiau 2018 m. – vėl išaugo, taigi, bendra šešerių metų tendencija – didėjanti (47.8 proc. augimas).

Mirusiųjų skaičius Kauno rajone per šešerius metus sumažėjo 0,2 proc. Iš viso 2018 m. Kauno rajone mirė 889 asmenys (2,2 proc. šalies ir 11,2 proc. apskrities mirusiųjų skaičiaus).

Gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus pokyčiai turi įtakos natūraliai gyventojų kaitai[24], kuri šalyje ir apskrityje visu analizuojamu laikotarpiu buvo neigiama. Nors šešerių metų laikotarpyje NGK žiedinėse savivaldybėse svyravo, tačiau Kauno rajone nuo 2016 m. ji tapo teigiama. Į viršų kylanti trendo linija rodo Kauno rajono natūralų gyventojų prieaugį. Vilniaus r. sav. NGK nagrinėjamu periodu buvo neigiama, o Klaipėdos r. sav. natūralus gyventojų prieaugis fiksuotas 2013, 2015, 2017 ir 2018 m.

2.2.1.7. pav. Gimusiųjų, mirusiųjų skaičius ir NGK Kauno rajono savivaldybėje, asmenys[25]

Patikimesni rodikliai, vertinantys gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas, yra gimusiųjų ir mirusiųjų asmenų skaičiaus pokyčiai 1 000–iui gyv.

Šalyje, Kauno apskrityje ir Vilniaus r. sav. mirtingumas 1 000–iui gyv. 2018 m. viršijo gimstamumą, o Klaipėdos ir Kauno r. sav. – buvo mažesnis.

2018 metais Kauno rajone 1 000–iui gyventojų gimė 12,7 asmenų (36,6 proc. daugiau nei šalyje ir 33,7 proc. daugiau nei apskrityje), mirė – taipogi 8,9 asmenų (32 proc. mažiau nei šalyje ir 33 proc. mažiau nei apskrityje). Todėl galima teigti, kad gyventojų prieaugio tendencija Kauno rajone yra priešinga nei Lietuvoje (gerėjanti).

2.2.1.8. pav. Gimstamumas ir mirtingumas, tenkantis 1 000–iui gyv., 2018 m.[26]

Lietuvos statistikos departamente skiriama tarptautinė ir vidaus migracija. Tarptautinę migraciją apibūdina emigracija[27] ir imigracija[28], o vidaus migraciją – atvykusieji ir išvykusieji (vidaus migrantai).

2.2.1.9. pav. Vidaus ir tarptautinė migracija 2018 m., asm.[29]

2018 m. Kauno apskrityje bei nagrinėtose žiedinėse savivaldybėse migracijos saldo arba neto migracija[30] buvo teigiama. Taigi, žiedinėse savivaldybėse dėl gyventojų kėlimosi į priemiesčius šis procesas teigiamai įtakoja gyventojų skaičiaus kitimą. Vidinės migracijos saldo rodiklis visose nagrinėtose teritorijose buvo teigiamas, o tarptautinės – teigiamas tik Vilniaus ir Kauno rajonuose. Kauno r. sav. teigiamas migracijos saldo buvo didžiausias iš žiedinių savivaldybių (49,3 proc. viršijo Klaipėdos ir 11,3 proc. – Vilniaus rajonų rodiklius).

(nenurodyta)

Užimtumas. Vertinant žiedines savivaldybes, 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis[31] 2013–2018 metų laikotarpiu Kauno rajone augo nuosekliai, sparčiau nei Klaipėdos rajone bei tokiu pat tempu, kaip šalyje (14 proc. p. augimas). 2018 m. Kauno rajono užimtumo lygis (71 proc.) buvo didesnis nei Klaipėdos rajone.

2.2.2.1. pav. Užimtumo lygis, proc.[32]

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (DU) bruto[33] nei vienoje iš nagrinėtų žiedinių savivaldybių 2013–2018 m. pabaigoje nesiekė šalies vidurkio. Didžiausi atlyginimai mokami Kauno, mažiausi – Klaipėdos rajone. Kauno rajono vidutinis DU 2018 m. pabaigoje siekė 899 EUR ir 7,0 proc. atsiliko nuo šalies (962 EUR) bei 6,0 proc. – nuo Kauno apskrities (956 EUR) vidurkių. Trendo linija rodo, kad Kauno rajono vidutinis DU augimas (54 proc.) viršijo visų kitų nagrinėtų teritorijų vidutinio DU augimą (Klaipėdos r. sav. – 36 proc., šalies – 46 proc., Vilniaus r. sav. – 49 proc., Kauno apskrities – 50 proc.). Vadinasi, Kauno rajono vidutinis DU, augdamas spartesniu tempu nei šalyje, ilgainiui priartės prie šalies vidurkio.

2.2.2.2. pav. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis metų pabaigoje, EUR[34]

Visose nagrinėjamose teritorijose nedarbo lygis 2013–2016 m., vertinant metų pabaigos duomenis, nuosekliai mažėjo, o nuo 2017 m. pabaigos pradėjo augti, išskyrus Klaipėdos rajono savivaldybę. Kauno rajone nedarbo lygis 2018 m. pabaigoje siekė 7,9 proc., ir tai buvo 1,3 proc. p. geresnis rodiklis nei Vilniaus rajone, 1,1 proc. p. geresnis rodiklis nei šalyje bei 1,0 proc. p. geresnis rodiklis, nei Kauno apskrityje. Bendrąja tendencija 2013–2018 metais (vertinant pabaigos duomenis) nedarbo lygio rodiklis Kauno rajone ir kitose analizuojamose savivaldybėse gerėjo. Mažiausias nedarbo lygis analizuojamu periodu fiksuojamas Klaipėdos rajone, išskyrus 2015 m., kuomet mažiausias rodiklis fiksuotas Kauno rajono savivaldybėje.

2.2.2.3. pav. Nedarbo lygis metų pabaigoje, proc.[35]

(nenurodyta)

(nenurodyta)

Pagrindinių makroekonominių šalies rodiklių projekcijos. LR finansų ministerijos 2019 m. kovo mėn. paskelbtame ekonominės raidos scenarijuje 2019–2022 metams numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas[36] (BVP) vidutiniu laikotarpiu gali augti vidutiniškai 2,3 proc. per metus. Trumpuoju laikotarpiu (2019 m.) BVP augimas gali siekti 2,6 proc. Infliacijos augimas ilguoju laikotarpiu mažės, o trumpuoju – išliks pastovus. Darbo užmokesčiui augant sparčiau nei infliacijai, namų ūkių vartojimas išliks gana didelis ir reikšmingai prisidės prie BVP augimo. Prie ekonomikos augimo prisidės ir didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurį vidutiniu laikotarpiu skatins palankios bankų kreditavimo sąlygos, alternatyvūs finansavimo šaltiniai.

Siekdamas konkurencingumo augančios darbo jėgos kainos sąlygomis, verslas turės didinti darbo našumą, efektyviai naudoti gamybos priemones ir darbo jėgos išteklius, investuoti į plėtrą (inovacijoms ir žmogiškųjų išteklių kvalifikacijai kelti). Numatoma, jog vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2020 m. padidės 6,4 proc., 2021 m. – 5,8 proc., 2022 m. – 5,5 proc. Darbo užmokestis sparčiausiai augs privačiame sektoriuje, ypač ten, kur didelė darbo jėgos paklausa ir kur darbo užmokestis išlieka mažiausias. Atsižvelgiant į tai, augantis darbo užmokestis atspindi stiprėjančias derybines darbuotojų galias ir darbo užmokesčio suvienodėjimą link darbo užmokesčio dydžio bendroje ES darbo rinkoje.

Nuo 2017 metų spalio metinė infliacija Lietuvoje mažėja. Metinė infliacija ypač sumažėjo 2018 metų kovą išnykus prieš metus padidintų akcizų tarifų alkoholiniams gėrimams poveikiui. Sąlygas infliacijai mažėti sudaro palankesnės maisto žaliavų kainos, kurios sumažino pieno produktų, vaisių, daržovių kainas, stabilios neenerginių pramoninių prekių kainos. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimą šiemet skatins brangesnė nafta ir išliekantis (nors ir silpnesnis) paslaugų kainų kilimas.

2.3.1.1. lentelė. Pagrindiniai šalies makroekonominiai rodikliai[37]

Makroekonominiai rodikliai / Metai	2018 m.	Projekcija 2019 m. kovas
		2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.
BVP palyginamosiomis kainomis pokytis, proc.	3,4	2,6	3,4	2,6	3,4
Infliacijos pokytis, proc.	2,5	2,2	2,5	2,2	2,5
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, EUR	921,4	995,5	921,4	995,5	921,4
Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc.	6,2	5,9	6,2	5,9	6,2

Ekonomikos išsivystymo lygį ir augimą nusako bendrasis vidaus produktas. Lietuvos statistikos departamente BVP rodiklis pateikiamas apskričių lygmeniu. Per 2017 m. (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente apskričių lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami) Kauno apskritis sukūrė 8 596,3 mln. EUR bendrojo vidaus produkto, tai sudarė 21 proc. šalyje sukurto BVP. Pagal šį rodiklį Kauno apskritis aplenkė likusius aštuonis regionus (išskyrus sostinės). Per penkerius metus Kauno apskrityje sukurto BVP apimtys išaugo ketvirtadaliu – daugiausiai šalyje. BVP 2013–2017 m. augo visose šalies apskrityse.  

2017 m. BVP, tenkantis vienam gyventojui, Kauno apskrityje 2,0 proc. viršijo šalies vidurkį (14,9 tūkst. EUR) bei buvo didesnis nei likusių aštuonių apskričių (išskyrus Vilniaus, kur BVP vienam gyventojui rodiklis 2017 m. siekė 21,3 tūkst. EUR).

2.3.1.1. pav. BVP to meto kainomis struktūra šalies apskrityse 2017 m., proc.[38]

2.3.1.2. pav. BVP vienam gyventojui šalies apskrityse 2017 m., tūkst. EUR[39]

Investicijos į materialųjį turtą ir jo išlaikymą yra viena pagrindinių vietos ūkio raidos prielaidų.

2017 m. Kauno rajono materialinių investicijų[40] (MI) apimtys buvo didžiausios iš trijų lygintų žiedinių savivaldybių, jos siekė 4 proc. šalies bei 21 proc. apskrities rodiklio (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Be to, MI per penkerius metus augo sparčiausiu tempu, augimas buvo pakankamai nuoseklus, išskyrus 2016 m., kai MI apimtys šiek tiek sumažėjo. Šias tendencijas iš dalies lėmė vangus pasiruošimas 2014–2020 m. ES finansiniam periodui ir nepalanki investicijoms mokestinė aplinka.

Kauno rajono MI, tenkančios vienam gyventojui, 2017 m. iš lygintų žiedinių savivaldybių buvo antros pagal dydį, jos ketvirtadaliu viršijo šalies vidurkį (2 550 EUR) ir Vilniaus rajono vidurkį (2 558 EUR), beveik trečdaliu – Kauno apskrities vidurkį (2 418 EUR)  ir siekė 3 181 EUR.

2.3.1.3. pav. MI žiedinėse savivaldybėse, mln. EUR[41]

2.3.1.4. pav. MI vienam gyventojui 2017 m., EUR[42]

Tiesioginės užsienio investicijos[43] (TUI) – ekonominio konkurencingumo rodiklis, kuris suteikia galimybes lengviau pasiekti naujas rinkas, didina vietinės ekonomikos integraciją, skatina tarptautinės vertės kūrimą.

Analizuojamu laikotarpiu Kauno rajono TUI apimtys buvo mažiausios iš lygintų žiedinių savivaldybių, tačiau jų augimas sparčiausias (Klaipėdos r. sav. TUI 2013–2017 m laikotarpiu mažėjo). 2017 m. pabaigoje Kauno rajono TUI sudarė apie 1 proc. šalies TUI ir 9 proc. Kauno apskrities TUI (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Nei viena iš žiedinių savivaldybių, nei Kauno apskritis 2017 m. pabaigoje nesiekė vidutinio šalies TUI vienam gyv. rodiklio (5 275 EUR). Kauno r. sav. TUI vienam gyv. buvo mažiausias iš nagrinėtų teritorijų.

2.3.1.5. pav. TUI žiedinėse savivaldybėse, mln. EUR[44]

2.3.1.6. pav. TUI vienam gyventojui 2017 m. pabaigoje, EUR[45]

2017 m. Kauno r. sav. MI bei TUI augimui įtakos turėjo:

	· Rajono teritorijoje esanti Kauno laisvoji ekonominė zona (Kauno LEZ), įsikūrusi į pietus nuo Ramučių gyvenvietės šalia A1 ir A6 magistralinių kelių. · Kauno LEZ yra gamybos ir logistikos teritorija, oro parkas ir verslo gatvė. · Kauno LEZ yra didžiausia laisvoji ekonominė zona Lietuvoje (užimanti 534 ha teritorijos)
	· Pagrindiniai stambieji nauji užsienio investuotojai: ü Kauno LEZ (Karmėlavos seniūnijoje): „Hella“; „Continental“; „Hollister“, kt.; ü Domeikavos seniūnijoje: logistikos kompanija „Hegelmann Transporte“.
	· Besiplečiančios, eksportą didinančios lietuviško kapitalo įmonės: „Garlita“, „Elinta“, „Hoptransa“, MTC, „Baltic Transline“, BLS ir kt.

Verslo situaciją savivaldybėje apibūdina veikiančių ūkio subjektų skaičius, jų pasiskirstymas pagal įmonių dydį, ekonominės veiklos rūšis ir kt. 2018 m. pabaigoje Kauno rajone veikė 2 996 ūkio subjektų. Tai sudarė 2,9 proc. šalies bei 13,9 proc. apskrities rodiklio. Kauno rajono 2018 m. pabaigos veikiančių ūkio subjektų skaičius viršijo Klaipėdos bei Vilniaus rajono rodiklius (atitinkamai 1 902 ir 2 709 veikiantys ūkio subjektai). Be to, pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos, dauguma Kauno rajone dirbančių ūkio subjektų įmones yra registravę Kauno mieste, todėl tikrasis Kauno rajono veikiančių ūkio subjektų skaičius, tikėtina, yra didesnis.

Dar daugiau, Kauno rajono rodiklis 2013 – 2018 m. (vertinant metų pabaigos duomenis), augo sparčiau nei šalyje (20,9 proc.) bei Kauno apskrityje (22,5 proc.).

Kauno rajone, kaip ir šalyje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas[46] (SVV), kuris yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos augimo veiksnių. 2018 m. pabaigoje SVV įmonės Kauno rajone sudarė 99,7 proc. (šalyje – 99,34 proc.).

2018 m. pabaigoje Kauno rajone nebuvo labai didelių įmonių ir korporacijų, kurių darbuotojų skaičius viršijo 1 000.

2018 m. pabaigoje Kauno rajone veikė 8 didelės įmonės: UAB „Agrokoncernas“, UAB „Gintarinė vaistinė‘, UAB „Saldiga“, UAB „Baltic Logistic Solution“, UAB „Limedika ir kt.

2.3.1.2. pav. Veikiantys ūkio subjektai pagal darbuotojų skaičių šalyje ir Kauno rajone 2018 m. pabaigoje, proc.[47]

Įmonės dydis	LR	Kauno r. sav.
Labai mažos (iki 10 darb.)	81,4%	81,2%
Mažos (10–49 darb.)	14,2%	14,9%
Vidutinės (50–249 darb.)	3,8%	3,6%
Didelės (250–999 darb.)	0,4%	0,3%
Labai didelės (>1 000 darb.)	0,1%	–

Veikiančių ūkio subjektų pasiskirstymas šalyje ir Kauno rajone pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK) yra panašus. Kauno rajone, kaip ir šalyje, 2018 m. pabaigoje daugiausiai veikiančių ūkio subjektų buvo sukoncentruota didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto ir motociklų remonto veiklose. Kauno rajonas yra labiau nei vidutiniškai šalyje orientuotas į pramonės sektorių, tačiau mažesnė veikiančių ūkio subjektų dalis MTEP veiklose.

2.3.1.7. pav. Veikiantys ūkio subjektai pagal EVRK[48]  2018 m. pabaigoje, proc. [49]

Paaiškinimai

Verslumo lygis[50] yra vienas svarbiausių vietos ekonomikos konkurencingumo ir stabilumo veiksnių, parodantis verslo aplinkos patrauklumą.

2018 m. pabaigoje Kauno rajono verslumo lygis (25 mažos ir vidutinės įmonės, tenkančios 1 000–iui gyventojų) buvo didesnis nei Vilniaus rajone, tačiau nuo šalies rodiklio atsiliko 10,7 proc., nuo Kauno apskrities rodiklio – 13,8 proc., o nuo Klaipėdos rajono rodiklio – 4,0 proc.

2015–2018 metų pabaigos laikotarpiu verslumo lygis Kauno rajone augo vidutiniu tempu.

2.3.1.8. pav. Verslumo lygis (metų pabaigoje)[51]

(nenurodyta)

Žemės fondas. 2018 m. pabaigoje Kauno rajono didžiąją žemės fondo dalį sudarė žemė ūkio naudmenos[52] (51 proc.), nors jų dalis buvo mažesnė nei vidutiniškai Kauno apskrityje, tačiau ženkliai viršijo Vilniaus rajono rodiklį bei buvo panaši į Klaipėdos rajono ir šalies rodiklius.

Kauno rajone tiek miškų dalis, tiek vandens telkinių dalis yra panaši į šalies rodiklius. Savo ruožtu, Vilniaus rajonas vertintų žiedinių savivaldybių išsiskiria dideliais miškų plotais, o Klaipėdos rajonas – vandens telkinių plotais.

2.3.2.1. pav. Žemės fondo sudėtis 2018 m. pabaigoje, proc.[53]

Žemės ūkis. Kauno rajono žemės priskiriamos I dirvožemių grupei – našiausios Lietuvoje, kur vyrauja geros ūkinės vertės (47,1–52,0 balai). Pagal Valstybės žemės fondo pateiktus duomenis, Kauno rajono žemės našumo balas siekia 48,0 ir tarp nagrinėjamų savivaldybių yra didžiausias. Vidutinis Lietuvos žemės našumo balas yra 39,8, taigi, Kauno r. sav. rodiklis šalies vidurkį lenkia 8,2 balais.

Kauno rajone dominuoja smulkūs ūkiai (iki 5 ha), jie sudaro 85 proc. visų ūkių, kai vidutiniškai šalyje – 63 proc. Kauno rajone yra 2 ūkiai, kurių plotas viršija 100 ha. Tą patį rodo ir vidutinis ūkininko ūkio rodiklis, kuris atsiliko nuo šalies vidurkio 60–čia proc. ir siekė 4,27 ha (vertinant 2018–11–01 duomenys).   

2.3.2.2. pav. Ūkininkų ūkių pasiskirstymas pagal bendrą plotą 2018–11–01, proc.[54]

2.3.2.3. pav. Vidutinis ūkininkų ūkio dydi 2018–11–01, ha[55]

Bendrosios žemės ūkio produkcijos[56], kurią sudaro augalininkystės bei gyvulininkystės produkcija, apimtys 2013–2017 m. Kauno rajone sumažėjo beveik dešimtadaliu, kai Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose išaugo, šalyje ir Kauno apskrityje – mažėjo (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami).

Bendrąja apimtimi iš trijų lygintų žiedinių savivaldybių žemės ūkio produkcijos daugiausiai pagaminama Vilniaus rajone (beveik už 87 mln. EUR), antroje vietoje – Kauno rajone (beveik už 73 mln. EUR). Tai sudarė 15,8 proc. Kauno apskrities bei 2,9 proc. šalies rodiklio.

Kauno rajone labiau nei šalyje ir apskrityje plėtojama augalininkystės produkcija (77 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos), kai tuo tarpu Vilniaus rajone – gyvulininkystės produkcija, o Klaipėdos rajono augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos pasiskirstymas atitiko šalies situaciją.

2.3.2.4. pav. Bendroji žemės ūkio produkcija žiedinėse savivaldybėje, mln. EUR[57]

2.3.2.5. pav. Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos pasiskirstymas 2017 m., proc.[58]

Tam įtakos turi žemės ūkio produktų derlingumas. 2018 m. grūdinių augalų derlingumas Kauno rajono savivaldybėje buvo didesnis nei kitų žiedinių savivaldybių bei didesnis nei šalies ir Kauno apskrities vidurkiai.

Bulvių derlingumas Kauno rajone, savo ruožtu, yra vidutinis, jis viršija šalies vidurkį, tačiau atsilieka nuo apskrities vidurkio. Geriausios sąlygos augti bulvėms iš žiedinių savivaldybių – Klaipėdos rajone.

Vilniaus rajono tiek bulvių, tiek grūdinių augalų derlingumas buvo mažiausias, todėl čia labiau vystoma gyvulininkystės žemės ūkio šaka.  

2.3.2.6. pav. Žemės ūkio augalų derlingumas 2018 m., t iš ha[59]

2.3.2.7. pav. Kauno rajono ekologinių ūkių žemėlapis[60]

Kauno rajone yra 44 ekologiniai ūkiai[61] (arba 1,2 proc. nuo visų ūkininkų ūkių), iš kurių pusė – augalininkystės ir (arba) gyvulininkystės ūkia, 21 – produktų perdirbimo ūkiai, 1 – laukinės augmenijos ūkis. Tai sudaro 14,3 proc. visų Kauno apskrityje sutinkamų ekologinių ūkių.

Kauno rajono ekologinių ūkių skaičius viršijo Klaipėdos rajono rodiklį, tačiau atsiliko nuo Vilniaus rajono rodiklio.

Ekologinių ūkių žemėlapyje atvaizduoti tik Lietuvos ekologiniai ūkiai, kurie turi išduotą VšĮ „Ekoagros“ sertifikatą.

Miškininkystė. Kauno rajono medynų produktyvumas 2017 m. buvo didesnis nei Klaipėdos rajone, šalyje ir Kauno apskrityje, ir siekė 247 m³/ ha, tačiau per penkerius metus augo lėčiausiu tempu (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Didžiausiu medynų produktyvumu iš žiedinių savivaldybių pasižymėjo Vilniaus rajonas, o augimas didžiausias fiksuojamas Klaipėdos rajone.

2.3.2.8. pav. Medynų produktyvumas, m³/ha[62]

(nenurodyta)

Statyba. Įvertinus statybos įmonių skaičių Kauno rajone, galima teigti, kad Kauno rajono savivaldybė analizuojamų žiedinių savivaldybių mastu pasižymi aukšta gyventojų perkamąja galia, dideliais MI srautais ir SVV įmonių kiekiu, nes čia 2018 m. pabaigoje veikė daugiausiai statybos įmonių (15,9 proc. Kauno apskrities ir 3,4 šalies rodiklio).

Per šešerius metus statybos įmonių skaičius labiausiai augo Klaipėdos rajono savivaldybėje. Kauno rajone statybos įmonių skaičiaus augimas buvo lėčiausias. Tai rodo, kad statybos rinka Kauno rajone po truputį pradeda užsipildyti. Šalies ir Kauno apskrities rodiklių augimas buvo dar lėtesnis nei Kauno rajone.

2.3.3.1. pav. Statybos įmonių skaičius žiedinėse savivaldybėse (metų pabaigoje), vnt.[63]

Statybos darbų apimtys[64] žiedinėse savivaldybėse kito netolygiai, tačiau neatitiko šalies bei Kauno apskrities tendencijų. Šalyje bei apskrityje statybos darbų apimtys augo 2014 m. ir 2017–2018 m. Tai labiausiai susiję su ES paramos finansavimo periodų vykdomų investicinių projektų įgyvendinimu (2014 m. baigėsi 2007–2013 m. laikotarpio ES projektų įgyvendinimo laikotarpis, o 2014–2020 m. laikotarpio ES projektų įgyvendinimo laikotarpis dar nebuvo prasidėjęs). Kauno rajone statybos darbų apimčių augimas per šešerius metus buvo daugiau mažiau tolygus, išskyrus nedidelį rodiklio sumažėjimą 2015 m. ir 2017 m. Tai reiškia, kad Kauno rajono statybos apimtys nepriklauso nuo ES paramos injekcijų.

Dar daugiau, Kauno rajone statybos darbų augimas buvo didžiausias iš analizuotų žiedinių savivaldybių, ir 2018 m. viršijo kitų šalies didžiųjų žiedinių savivaldybių rodiklius. Didžiausias šuolis įvyko 2018 m., kai Kauno rajono statybos darbų apimtys per metus padidėjo bet 67 proc. 2018 m. Kauno rajono statybos darbai (185 mln. EUR) sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų Kauno apskrityje (701 mln. EUR) bei 7,2 proc. visų šalies vykdomų statybos darbų.

2.3.3.2. pav. Statybos darbų apimtys, mln. EUR[65]

Atsižvelgiant į statinių klasifikatorių pagal tipą, visi pastatyti pastatai pagal pagrindinę paskirtį skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus[66].

2.3.3.3. pav. Pastatytų gyvenamųjų pastatų skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[67]

2.3.3.4. pav. Pastatytų negyvenamųjų pastatų skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[68]

Daugiausiai tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų pastatų iš nagrinėtų žiedinių savivaldybių 2018 m. buvo pastatyta Kauno rajone (atitinkamai 831 gyvenamasis ir 41 negyvenamasis pastatas). Tai sudarė pusę visų Kauno apskrityje pastatytų gyvenamųjų pastatų ir daugiau kaip ketvirtadalį visų negyvenamųjų pastatų. Žiedinėse savivaldybėse daugiabučių ir individualių namų pastatoma maždaug po lygiai.

Per šešerius metus Kauno rajone tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų namų statybos apimtys augo. Vilniaus rajone pastatytų gyvenamųjų pastatų rodiklis tolygiai augęs iki 2016 m., 2017 m. sumenko, o 2018 m. gyvenamųjų pastatų statyba Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse sumažėjo. Negyvenamųjų pastatų statybos apimtys Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose kito labai netolygiai, tačiau bendra 2013–2018 metų tendencija Kauno rajone – auganti, kai Vilniaus rajone – mažėjanti, Klaipėdos rajone – beveik nekintanti.

Gyvenamasis būstų fondas[69] Kauno rajone 2017 m. pabaigoje sudarė 19,1 proc. Kauno apskrities, 3,8 proc. šalies rodiklio bei 79,4 proc. viršijo Klaipėdos rajono rodiklį (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Visose žiedinėse savivaldybėse gyvenamasis būstų fondas 2013–2017 m. augo, Kauno rajone jis augo lėčiausiai, tačiau sparčiau nei šalyje ir apskrityje.

2.3.3.5. pav. Gyvenamasis būstų fondas žiedinėse savivaldybėse, tūkst. kv. m[70]

2.3.3.6. pav. Naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui 2017 m., kv. m[71]

Naudingas plotas[72], tenkantis vienam gyventojui visose žiedinėse savivaldybėse viršijo šalies vidurkį. Kauno rajono savivaldybės rodiklis buvo didesnis nei šalies, apskrities bei Klaipėdos rajono, tačiau atsiliko nuo Vilniaus rajono.

(nenurodyta)

Turizmas. Kauno rajonas vadinamas Lietuvos smaragdu, jis išsidėstęs trijų didžiausių šalies upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – santakoje, garsus gamtos ir kultūros paveldu.

Rekreacinius ištekius Kauno rajone sudaro tvenkiniai, upės, ežerai, parkai, miškai. Vienas pagrindinių tvenkinių Kauno rajone yra Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno HE užtvankos.

2.3.4.1. lentelė. Rekreaciniai ištekliai Kauno rajone[73]

Rodiklis	Skaičius
	8 vnt.
	17 vnt.
	9 vnt.
	28/ 33 vnt.
	56 vnt.
	57 vnt.

Turizmo informacijos sklaidą Kauno rajone vykdo bei turizmo paslaugas koordinuoja viešoji įstaiga Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras[74] (Kauno rajono TVIC).

Turistinius objektus ir lankytinas vietas[75] Kauno rajone sudaro architektūriniai kultūros paveldo objektai (bažnyčios, vienuolynai, dvarai, kariniai objektai), istoriniai kultūros paveldo objektai (memorialinės vietos, paminklai, skulptūros), muziejai, gamtinio turizmo objektai (arboretumai, parkai, atodangos, apyrubės, medžiai, paplūdimiai, poilsiavietės, stovyklavietės, piliakalniai, pažintiniai takai), prieplaukos ir kt.

2.3.4.2. lentelė. Lankytini objektai ir vietos Kauno rajone[76]

Lankytinų objektų ir vietų grupė	Lankytini objektai ir vietos
Architektūriniai ir kultūros paveldo objektai (29)	Bažnyčios, jų dalys, vienuolynai (22): Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Senoji Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia, Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčia, Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia, Karmėlavos Šv. Onos viešoji koplyčia,  Kulautuvos Šv. Mergelės Marijos vardo bažnyčios varpinė, Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Zapyškio senųjų kapinių koplyčia, Braziūkų Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia, Jadagonių koplyčia, Kačerginės Šv. Onos bažnyčia, Paštuvos Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas, Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia, Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia, Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia, Panevėžiuko Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčia, Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartai Dvarai (2): Raudondvario dvaro sodybos ansamblis, Babtyno–Žemaitkiemio dvaras Kariniai (5): Kauno tvirtovės I fortas, Kauno tvirtovės III fortas, Marvos fortas, Linksmakalnio karinio miestelio kultūros rūmai, buvęs Kontrolės ir patikros punktas Linksmakalnyje
Istoriniai objektai (34)	Memorialinės (atminimo) vietos, įžymių asmenų kapai (7): Lietuvos partizanų stovyklos vieta; Žalgirio mūšio memorialinis parkas; Juragių radijo ir televizijos stotis; J. ir J. Vailokaičių kapas; architekto C. L. Anikinio kapas; Michalinos, Česlavo Beleckių ir Elžbietos Švicinovos mauzoliejus; grafo B. Tiškevičiaus šeimos kapas Paminklai, skulptūros, kiti (27): V. Mykolaičio–Putino skulptūrinių suolelių parkas; monumentas nužudytiems žydams atminti; Švč. Mergelės Marijos paminklas; paminklas Juozui Naujaliui atminti; Lietuvos kankinių skulptūrų parkas „Lietuvos tautos kančių kelias“; paminklas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui paminėti; paminklas Lietuvos laisvės armijos vadui Kaziui Veverskiui; paminklas kraštotyrininkui Baliui Buračui atminti; paminklai–suoliukai Vyčio Kryžiaus kavalieriams, 1919–1920 m. Lietuvos savanoriams, kovojusiems už Lietuvos laisvę Garliavoje (2), Babtuose, Neveronyse, Karmėlavoje, Zapyškyje, Vilkijoje, Vandžiogaloje, Šlienavoje, Raudondvaryje, Čekiškėje; koplytstulpis partizanui J. Lukšai–Daumantui; koplytstulpis rašytojui Jonui Biliūnui; paminklas poetui aušrininkui A. Višteliui–Višteliauskui; stogastulpis L. ir N. Fugalevičiūtėms; paminklinis kryžius Maironiui; paminklas rašytojui Vladui Dautartui; koplytstulpis knygnešiui Petrui Varkalai; paminklas Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui Pranui Dovydaičiui
Muziejai (17)	Kauno rajono muziejus (1) ir filialai (4): Babtų kraštotyros muziejus, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus, Tradicinių amatų centras, Tado Ivanausko Obelynės sodyba Namai, vasarnamiai (9): Rašytojo V. Mykolaičio–Putino namas; R. Polovinskio vasarnamis; inžinieriaus V. Rėklačio vila; gydytojo Lietuvos kariuomenės brigados generolo P. Vaciuškos vila; Kulautuvos kurorto įkūrėjo pulkininko V. Augustausko namas; namas, kuriame gyveno rašytojas J. Biliūnas; namas, kuriame gyveno rašytojas P. Mašiotas; rašytojo K. Borutos namas; rašytojo P. Cvirkos namas Kiti muziejai (3): Pogrindžio spaustuvė „ab“, VDU Žemės ūkio akademijos istorijos muziejus, J. Lukšos–Daumanto ir Lietuvos laisvės kovų muziejus
Gamtinio turizmo objektai (61)	Arboretumai, parkai (8): Dubravos arboretumas, Kauno marių regioninis parkas, Liepų parkas, Kaimynystės parkas, rašytojo P. Mašioto pasakų parkas, Kulautuvos parkas, Dievų ir deivių slėnis, Girionių miško parkas Atodangos (3): Žiegždrių atodanga, Drąseikių atodanga, Kalniškių konglomeratų atodanga Gamtos paveldo objektai (medžiai, akmenys) (10): Žiegždrių liepa, Dubravos dvyniai, Liepa motinėlė, Karpio tuopa, Karvelių ąžuolas, Šilagirio pušis, Karalgirio akmuo, Nevėžio dvilypis ąžuolas, Vaičiūnų klevas, Žiglos maumedžiai Paplūdimiai, poilsiavietės, stovyklavietės (8): Kulautuvos paplūdimys, poilsiavietė „Apuokynė“, poilsiavietė „Barsukynė“, Duobakalnio stovyklavietė, Samylų poilsiavietė, Girionių poilsiavietė, Laumėnų poilsiavietė, poilsiavietė „Berželis“ Piliakalniai (22): Altoniškių piliakalnis (Altonos kalnas), Dubravų piliakalnis, Guogų (Piliuonos) piliakalnis, Jadagonių piliakalnis (Raguvos kalnas), Jaučakių piliakalnis, Lentainių piliakalnis, Pakalniškių piliakalnis su priešpiliu, Piepalių piliakalnis, Pyplių piliakalnis, Ringovės piliakalnis, Samylų piliakalnis, Šančių piliakalnis, Vainatrakio piliakalnis (Prūsų kapai), Bernatonių piliakalnis, Butvilonių piliakalnis, Karmėlavos piliakalnis (Pilis), Naujasodžio piliakalnis, Paštuvos piliakalnis, Samylų II piliakalnis, Marvelės II piliakalnis, Vikūnų pilakalnis (Kapčius), Virbališkių pilakalnis Takai (10): Žiegždrių geologinis takas, Pakalniškių pažintinis takas, rekreacinis takas Girionys–Laumėnai–Žiegždriai, Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas, Arlaviškių botaninio draustinio pažintinis takas (Kadagių slėnis), Kamšos botaninio–zoologinio draustinio pažintinis takas, Kulautuvos pėsčiųjų sveikatingumo takas (Dievų ir deivių slėnis), Šaltinių takas, Jadagonių ekologinės trasos
Prieplaukos (6)	Kačerginės, Kulautuvos, Raudondvario, Vilkijos, Zapyškio, prieplauka Kauno mariose prie Kadagių slėnio

Kauno rajonas garsėja dvarais ir muziejais. Vienas svarbiausių Kauno rajono lankytinų objektų – Raudondvario dvaro sodybos ansamblis, kurį sudaro pilies rūmai su bokštu, 2 oficinos pastatai, oranžerija, arklidė ir ledainė bei 3,8 ha parkas. Dvaro sodybos ansamblis išsidėstęs Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Tai XVII a. Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Šiandien šioje pilyje rengiami įvairūs renginiai, koncertai, iškilmės, šventės, registruojamos santuokos.

2015 m. neogotikos stiliaus XIX a. viduryje pastatytame Raudondvario dvaro žirgyne įrengtas Raudondvario dvaro menų inkubatorius.

Šiaurinėje pilies dalyje įkurtas Kauno rajono muziejus, kuriame sukaupta daug muziejinių vertybių, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai.

Tarp garsių Kauno rajono lankytinų objektų – XVI a. gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Zapyškyje (čia rengiami Pažaislio muzikos festivaliai), Žemaitkiemio (Babtyno) dvaras Nevėžio dešiniajame krante 2 km į pietvakarius nuo Babtų.

Kauno rajono miestelis Linksmakalnis – buvęs slaptas sovietų kariškių miestelis, kuriame po Antrojo pasaulinio karo buvo įsikūręs sovietų karinis dalinys. Prie lankytinų objektų Linksmakalnyje priskiriami Kontrolės ir patikros punktas bei Karinio miestelio kultūros rūmai.

Kauno mieste ir rajone yra svarbus karinis objektas – Kauno tvirtovė – poligoninio tipo gynybinė sistema, statyta 1882–1915 m. Ją sudaro 9 fortai. Trys iš jų – I Kauno tvirtovės fortas, III Kauno tvirtovės fortas, Marvos fortas – yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje.

Prie svarbesnių gamtinio turizmo objektų Kauno rajone priskiriama Dubravos rezervatinė apyrubė, kuri vertinama dėl čia esančios natūralios aukštapelkės, bei Kauno marių regioninis parkas.

Kauno rajone yra 2 botaniniai sodai – Dubravos arboretumas Vaišvydavos kaime (vienintelis Lietuvoje arboretumas) ir Tado Ivanausko Obelynės botanikos parkas su Obelynės sodyba, esantis Akademijoje.

Kauno rajono TVIC duomenimis, turizmo paslaugas[77] Kauno rajone sudaro:

	· Edukacinės programos ir pamokos vaikams: ü Raudondvario dvaro pilyje (gintaro edukacija, „Tiškevičių aukso skrynios beieškant...“, žvakių liejimo pamoka, muilo gamyba, keramikos puodelių dekoravimas) ü Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje (Saulės sistemos planetų gamyba) ü „Convivo“ laisvalaikio centre Girininkų II km. (jojimo pamokos) ü Pyplių ūkyje Pyplių k. („Kepa kepa duona stebuklinga“) ü VšĮ Kūrybos ir užimtumo stuboje Zapyškyje („Aitvarai. Paleisk savo svajonę!“, skiaučių lėlyčių gamyba, kumštinių vilnonių pirštinių vėlimas, augalų atspaudai (ekoprintas), juostų ir audinio audimas) ü P. Mašioto pasakų parke Kačerginėje („Pažinkite Prano Mašioto pasakų parką“) ü Indrės Benevičienės ūkyje („Žali žali edukacija pabiručiams“) ü Kauno tvirtovės III forte Seniavos k. („Sriuba iš kirvio koto“, „III forto vaistažolių arbata“) ü Kauno regioniniame parke Vaišvyduose („Grybų karas“, „Laimingas ežiukas“, „Į svečius pas barsukus“, „Gamtos riteriai“, „Bioįvairovės gelbėjimo operacija“, „Ar iš balos tas gražumas“, „Stebuklingo augalo paieškos“)
	· Edukacinės programos suaugusiems: ü Raudondvario dvaro pilyje (lininių žaislų gamyba, pastatomų raidžių ir užrašų dekoravimo dirbtuvės, kietųjų kvepalų gamyba, lūpų balzamo gamyba) ü VšĮ Kūrybos ir užimtumo stuboje Zapyškyje (siūlų dažymas augaliniais dažais) ü Kauno tvirtovės III forte Seniavos k. („Fotografijos dirbtuvės“, „Gamtinis pažintinis takas“, „Vaiduoklių medžioklė“) ü Kauno regioniniame parke Vaišvyduose („Augalai imigrantai ir čiabuviai“, „Žemės gelmių paslaptys“, „Kauno marių krantų geologijos ir istorijos pažinimas“, „Paslaptys tvenkinyje“, „Atradimai pelkėje“)
	· Ekskursijos: ü Raudondvario dvaro pilyje (Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija, ekskursija Raudondvario dvaro kostiuminėje, ekskursija „Pašnekesiai su grafiene Rozalija“) ü Ekskursija I ir III forte su gide ü UAB „jFish“ (ekskursija ir degustacija afrikinių šamų ūkyje)
	· Aktyvios pramogos vaikams: ü Pagonijos parke Jadogonyse (Pagonijos pramogų parkas) ü Ringauduose (Žaidimų namas) ü Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje Padubysio k. (orientacinės varžybos)
	· Aktyvios pramogos suaugusiems: ü Raudondvario dvaro pilyje (bajorų dvikova) ü Zalensų poilsio ir pramogų slėnyje Padubysio k. (šaudymas ir lanko bei pneumatinio ginklo)
	· Vandens pramogos: ü Vandens inventoriaus (baidarių, laivų, kanojų, plaustų ir kt.) nuoma vandenlienčių parkuose DOCK7 Ringauduose ir Kulautuvoje, stovyklavietėse „Dubysa“, „Žemyn Dubysa“, „Skrieju Dubysa“, „Vilkijos valtinė“, „Panerio poilsiavietė“, „Irklinis“, „Kanojų ir baidarių nuoma“, „Robis“, „Rimo baidarės“, „Vandens turistai“) ü Pirčių paslaugos (Bičiulių pirtis, pirtis „Medynė“) ü Kelionės laivu į Raudondvarį, kelionės laivu į Kadagių slėnį, plaukiojimas laivu „Perlas“, plaukiojimas keleiviniu laivu „Tolstojus“ ir „Vytis“, plaukiojimas Kauno mariomis (laivai „Algirdas“ ir Nemunas“), užsakomieji reisai laivu „Kaunas“, kt.

Kauno rajonas yra pakankamai turtingas gamtiniais vandens ištekliais, todėl čia išplėtotos vandens turizmo paslaugos. Kauno rajone veikia 6 prieplaukos, kuriose gali švartuotis turistiniai laivai. Nemuno turistine trasa plaukioja keleiviniai laivai „Tolstojus“ maršrutu Kaunas–Kulautuva–Kaunas ir „Vytis“ maršrutu Zapyškis–Kulautuva–Zapyškis. Per laivybos sezoną šiuo maršrutu plaukioja kruizinis laivas „Perlas“, užsakomuosius reisus vykdo pontoninis laivas „Kaunas“. Kauno mariomis plaukioja laivai „Algirdas“ ir „Nemunas“. Vilkijos valtinėje yra vienintelis Lietuvoje išlikęs upių keltas, teikiamos pažintinių kelionių paslaugos Nevėžio upe plokščiadugniais aštuonių vietų laiveliais. Kauno rajone gausu objektų, kurie nuomoja vandens inventorių.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 121, trims Kauno rajono vietovėms – Kačerginės miesteliui, Kulautuvos miesteliui ir Zapyškio miestelio teritorijos daliai – suteiktas kurortinės vietovės statusas.

Be turizmo objektų ir turizmo paslaugų turizmo sektoriuje vieną svarbiausių vietų užima apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos, kurių pakankamas skaičius ir kokybė daro įtaką turistų srautams.

2.3.4.1. pav. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos žiedinėse savivaldybėse, vnt. [78]

	Kauno rajone 54 ü 4 viešbučiai ü 38 kaimo turizmo sodybos ü 4 moteliai ü 4 svečių namai ü 1 poilsio namai ü 1 kempingas ü 2 stovyklavietės	Vilniaus rajone 46 ü 4 viešbučiai ü 38 kaimo turizmo sodybos ü 3 svečių namai ü 1 kempingas	Klaipėdos rajone 89 ü 2 viešbučiai ü 46 kaimo turizmo sodybos ü 3 moteliai ü 5 svečių namai ü 6 poilsio namai ü 13 kempingų ü 1 stovyklavietės ü 13 kitų apgyvendinimo vietų
	Kauno rajone  34 ü 15 restoranų ü 15 kavinių–barų ü 2 picerijos ü 1 užkandinė ü 1 valgykla	Vilniaus rajone  49 ü 8 restoranai ü 15 kavinės–barų ü 3 picerijos ü 2 užeigos ü 1 smuklė ü 6 kepyklėlės ü 14 kitų maitinimo įstaigų	Klaipėdos rajone  20 ü 8 restoranai ü 18 kavinių–barų ü 3 picerijos

Kauno rajone apgyvendinimo įstaigų[79] skaičius buvo 17 proc. didesnis nei Vilniaus rajone, o kaimo turizmo sodybų skaičius – analogiškas (38), tačiau 43 proc. atsiliko nuo Klaipėdos rajono rodiklio (kaimo turizmo sodybų skaičius Klaipėdos rajone buvo beveik ketvirtadaliu didesnis). Klaipėdos rajonas yra išsidėstęs šalia Baltijos jūros, kas ypatingai skatina apgyvendinimo sektoriaus plėtrą, todėl apgyvendinimo įstaigų čia priskaičiuojama daugiau.

Savo ruožtu, maitinimo įstaigų[80] skaičius Kauno rajone buvo 70 proc. didesnis nei Klaipėdos rajone, bet beveik trečdaliu atsiliko nuo Vilniaus rajono rodiklio. Tačiau Vilniaus rajonas yra išsidėstęs aplink šalies sostinę, todėl maitinimo sektorius yra labiau išplėtotas, kas sąlygojo didesnį maitinimo įstaigų skaičių.

Apgyvendintų turistų[81] skaičius apgyvendinimo įstaigose (be kaimo turizmo sodybų) 2013–2018 m. Kauno rajone didėjo ženkliai sparčiau nei kitose nagrinėtose žiedinėse savivaldybėse. Turistų skaičius Kauno rajone ypatingai išaugo 2017 ir 2018 m. 2018 m. Kauno rajone apgyvendinimo įstaigose (neskaitant kaimo turizmo sodybų) apgyvendinta 25,8 tūkst. turistų, iš kurių beveik trečdalis – užsieniečiai. Tai buvo 7 tūkst. daugiau asmenų daugiau nei Klaipėdos rajone. Daugiausiai turistų apgyvendinama Vilniaus rajone, čia didesnė ir turistų iš užsienio dalis (2018 m. siekė beveik du trečdalius).

2.3.4.2.  pav. Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose (be kaimo turizmo sodybų), tūkst. asm.[82]

Kultūros paveldas^[83] skirstomas į nekilnojamąsias kultūros vertybes ir kilnojamąsias kultūros vertybes^[84]. Šalies kultūros vertybių registre įrašyta apie 16 000 kultūros paveldo objektų. Kultūros vertybių registro duomenimis, Kauno rajone yra įregistruotos 544 kultūros vertybės, tai yra mažiau nei kitose žiedinėse savivaldybėse (Klaipėdos r. sav. – 746 vertybės, Vilniaus r. sav. – 658 vertybės). Kultūros vertybes Kauno rajone sudaro kilnojamas (172 vertybės arba 31,6 proc.) ir nekilnojamas (372 vertybės arba 68,4 proc.) kultūros paveldas.

Gamtos paveldas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikiamą informaciją, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 22 saugomos teritorijos^[85] (18 saugomų valstybės ir 4 – Savivaldybės),  8 paukščių apsaugai bei 8 buveinių apsaugai svarbios Natura 2000 teritorijos. Iš 22 saugomų teritorijų – 2 regioniniai parkai, 2 biosferos poligonai, 1 rezervatas ir 17 draustinių.

Neįtrauktos į Kauno rajono Natura 2000 sąrašą teritorijos – Žagariškių (I), Naujosios Fredos (III) fortų, Teleičių slėptuvės. Jose saugomi šikšnosparniai.

2.3.4.3. pav. Kultūros paveldo vertybės žiedinėse savivaldybėse, vnt.[86]

2.3.4.4. pav. Saugomos teritorijos Kauno rajone

Regioniniai parkai (2)	· Kauno marių · Panemunių
Biosferos poligonai (2)	· Babtų–Varluvos · Padauguvos
Rezervatai(1)	· Gamtiniai (1): Dubravos rezervatinė apyrubė
Draustiniai (17)	· Ornitologiniai (2): Novaraisčio, Arlaviškių · Ichtiologiniai (2): Dubysos, Karklės · Entomologiniai (2): Nerėpos, Ringovės · Botaniniai (2): Paštuvos, Arlaviškių · Botaniniai–zoologiniai (2): Kamšos, Piliuonos · Geomorfologiniai (1): Lapių · Hidrografiniai (1): Aluonos · Kraštovaizdžio (5): Jiesios, Liekės, Nevėžio, Kauno marių, Seredžiaus

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikiamą informaciją, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 16 saugomi gamtos paveldo objektų , 7 iš jų saugomi valstybės, likusieji 9 – Savivaldybės.

2.3.4.5.  pav. Saugomi gamtos paveldo objektai Kauno rajone

	VALSTYBĖS SAUGOMI	SAVIVALDYBĖS SAUGOMI
	· Karalgirio akmuo · Drąseikių, Krėslynų akmuo (vadinamas Gaideliu)	Nėra
	· Drąseikių atodanga · Žiegždrių atodanga · Kalniškių konglomeratų atodanga	Nėra
	· Dubravos dvyniai · Braziukų liepa „Motinėlė“	· Karvelių ąžuolas · Šilagirio pušis · Ąžuolas galiūnas · Nevėžio dvilypis ąžuolas · Milžinkapio pušis
	Nėra	· Prizginto Palazduoio šaltinis
	Nėra	· Girionių parkas · Obelynės parkas · Raudondvario parkas

(nenurodyta)

(nenurodyta)

Vienas iš svarbiausių švietimo lygį savivaldybėje apibūdinančių rodiklių yra švietimo prieinamumas, kuris vertinamas pagal švietimo sistemos struktūrų ir ugdymosi poreikių dermę, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo teikėjų tinklo pakankamumą, kuris užtikrina asmenų ugdymąsi.

Kauno rajone iš viso veikia 59 švietimo įstaigos (iš jų 10 – privačių) su 8 švietimo įstaigų skyriais bei 1 švietimo pagalbos įstaiga:

	· 26 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 1 skyrius ü 17 lopšelių–darželių  Babtų mstl., Domeikavos mstl., Voškonių k., Ežerėlio m., Garliavos m. (3), Giraitės k., Girionių k., Karmėlavos mstl., Kulautuvos mstl., Lapių mstl., Neveronių k., Akademijos mstl., Raudondvario k. (2), Vilkijos m. ir 1 skyrius Sitkūnų k. 9 privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigų (nenurodyta)
	· 30 bendrojo ugdymo mokyklos (BUM) (iš jų 1 – privati) ir 7 skyriai ü 12 gimnazijų Akademijos mstl., Babtų mstl., Čekiškės mstl., Garliavos m. (2)[87], Karmėlavos mstl., Neveronių k., Piliuonos k., Vilkijos m., Raudondvario k., Vandžiogalos mstl. ir 5 skyriai Ežerėlio m., Užliedžių k., Ramučių k., Viršužiglio k., Kulautuvos mstl. ü 1 progimnazija Garliavos m. ü 6 pagrindinės mokyklos Ežerėlio m., Garliavos m., Kulautuvos mstl., Lapių mstl., Šlienavos k., Zapyškio mstl. ir 2 skyriai Mastaičių k., Pažėrų k. ü 3 pradinės mokyklos Kačerginės mstl., Raudondvario k., Ringaudų k. ü 3 mokyklos–darželiai Ilgakiemio k., Linksmakalnio k., Rokų k. ü 2 mokyklos–daugiafunkciai centrai (DC) Bubių k., Panevėžiuko k. ü 1 daugiafunkcis centras Kačerginės mstl. ü 1 sanatorinė mokykla Kačerginės mstl. ü 1 privati pagrindinė mokykla
	· 3 neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančios įstaigos ü 1 meno mokykla Garliavos m. ü 2 sporto mokyklos Mastaičių k., Ringaudų k.
	· 1 švietimo centras Kauno m.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas be ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jų skyrių Kauno rajone dar teikiamas 6 gimnazijose ir 2 jų skyriuose, 5 pagrindinėse mokyklose ir 2 jų skyriuose, 1 pradinėje mokykloje, 3 mokyklose–darželiuose, 2 mokyklose–DC ir 1 DC.

2017 m. Kauno rajone pagal ikimokyklinio ugdymo^[88] ir priešmokyklinio ugdymo programas buvo ugdoma 14 proc. Kauno apskrities arba 3 proc. šalies ugdytinių skaičiaus (daugiausiai vaikų iš žiedinių savivaldybių). Iš vertintų žiedinių savivaldybių per penkerius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ugdomų vaikų skaičius labiausiai išaugo Kauno rajone, augimas buvo didesnis nei šalyje ir apskrityje.

2.4.1.1.  pav. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius žiedinėse savivaldybėse, asm. [89]

Atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 metų veiklos ataskaitą, 2018 m. Kauno rajone buvo 3 353 ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai (lyginant su 2017 m., vaikų skaičius sumažėjo 1 proc.).

2017 m. vietų skaičius ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose nagrinėjamose teritorijose atitiko poreikį. Kauno rajono savivaldybės administracijos teigimu, pastaruoju metu (2018–2019 m.) Kauno rajone vietų skaičius atitinka tik vaikų, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programas, poreikį, tačiau neatitinka  vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, poreikio.

2017 m. Kauno rajone vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, procentinė dalis, lyginant su 1–6 metų vaikais, buvo didesnė (59,2 proc.), nei kitose nagrinėtose žiedinėse savivaldybėse, tačiau mažesnė nei šalyje (66,9 proc.),  apskrityje (68,6 proc.). Pažymėtina, kad 2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami.

2.4.1.2.  pav. Vaikų ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalis 2017 m., proc.[90]

Bendrasis ugdymas. Mokinių^[91] skaičiaus kitimo tendencija žiedinėse savivaldybėse yra atvirkštinė šalies mokinių skaičiaus kitimo tendencijai – Kauno rajone (kaip ir Vilniaus bei Klaipėdos rajone) bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius  šešerių metų laikotarpyje augo, o šalies bendroji tendencija – mažėjanti.

Vertinant žiedines savivaldybes, 2018–2019 m. m. Kauno rajone besimokančių mokinių skaičius buvo 86 proc. didesnis nei Klaipėdos rajone ir 8 proc. mažesnis nei Vilniaus rajone. Tai sudarė 2,8 proc. šalies bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių skaičiaus.

2.4.1.3.  pav. BUM mokinių skaičius, asm. [92]

2.4.1.4.  pav. Mokinių su specialiais poreikiais dalis žiedinėse 2018–2019 m. m., proc.[93]	Pagal ITC Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis, 2018–2019 m. m. Kauno rajono BUM bendrosiose klasėse buvo mokomi 1 397 mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių^[94]. Tai sudarė 15,1 proc. nuo visų mokinių skaičiaus, besimokančių Kauno rajono BUM. Kauno rajono rodiklis buvo mažesnis nei Klaipėdos rajone.

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtu leidiniu „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“, pagalbos specialistų, tenkančių 100–ui mokinių, skaičius 2017 m. Kauno rajone iš žiedinių savivaldybių buvo mažiausias – siekė 0,56, kai Klaipėdos rajono rodiklis – 0,57, Vilniaus rajono – 0,69. 

2.4.1.5.  pav. Neįgijusių/ įgijusių pagrindinį/ vidurinį išsilavinimą mokinių skaičius Kauno rajone 2017 m., asm.[95]

Kauno rajone mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą^[96] bei vidurinį išsilavinimą^[97] skaičius 2013–2017 m. kito netolygiai, tačiau bendra kitimo tendencija – mažėjanti (per penkerius metus atitinkamai sumažėjo 30,6 proc. ir 15,5 proc.). Tuo pačiu laikotarpiui išaugo neįgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą mokinių skaičius. Daroma išvada, kad išsilavinimą įgijusių asmenų dalis Kauno rajone mažėja, nes mažėja to amžiaus tarpsnio mokinių skaičius. Pažymėtina, kad 2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami.

2.4.1.6.  pav. Apibendrintas VBE rodiklis žiedinėse savivaldybėse 2017 m.[98]

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtu leidiniu „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“, 2017 m. Kauno rajono apibendrintas VBE rodiklis[99], vertinant žiedines savivaldybes, buvo aukščiausias – 23,2 proc. aukštesnis nei Vilniaus rajono 6,0 proc. aukštesnis nei Klaipėdos rajono.

Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 metų veiklos ataskaitą, 2017 m. 38-ių rajono mokinių valstybiniai egzaminai buvo įvertinti 100 balų, o pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 metų veiklos ataskaitą, – 40-ties rajono  mokinių valstybiniai egzaminai buvo įvertinti 100 balų.

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtu leidiniu „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“, 2017 m. Kauno rajone (46,5 proc.) buvo didesnė aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis, nei Vilniaus rajone (23,2 proc.), tačiau nuo Klaipėdos rajono rodiklio (59,0 proc.) atsiliko. 

Mokinių vežimas. 2018 m. Kauno rajono BUM valdė 33 mokyklinius autobusus, kuriais į bendrojo ugdymo mokyklas vežė 1 300 mokinių. Taip pat mokiniai buvo vežami reguliarių reisų autobusais, maršrutiniais taksi, specialiaisiais reisais. Iš viso 2018 m. į BUM buvo vežami 3 305 mokiniai.

Vežamų mokinių skaičius Kauno rajone 2013-2015 m. augo, 2016-2017 m. sumažėjo, o 2018 m. – vėl išaugo (lyginant su 2017 m., vežamų į bendrojo ugdymo mokyklas mokinių skaičius Kauno rajone išaugo 0,9 proc.).

2.4.1.7.  pav. Mokinių vežimas Kauno rajone, asm.[100]

Neformalusis švietimas. Kauno rajone veikia 3 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos:

· Kauno r. Garliavos meno mokykla, turinti 3 filialus Raudondvario k., Vilkijos m., Babtų mstl. ü mokosi 748 mokiniai (78 proc. – muzikos, 22 proc. – dailės) ü dirba 74 mokytojai

· Kauno r. sporto mokykla Mastaičiuose ü mokosi 613 mokiniai ir dirba 32 treneriai ü kultivuojamos sporto šakos: boksas, sportinė gimnastika, aerobinė gimnastika, sportiniai šokiai, irklavimas, lengvoji atletika, krepšinis, šaudymas, stalo tenisas, rankinis, futbolas, plaukimas · Kauno r. dziudo ir jojimo sporto mokykla Akademijoje ü mokosi 230 mokinių ir dirbo 12 trenerių ü kultivuojamos sporto šakos: dziudo ir jojimas

Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos parengtu leidiniu „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“, 2017 m. Kauno rajone mokinių, dalyvavusių NVŠ veiklose dalis, buvo 17,2 proc. p. daugiau nei Vilniaus rajone, tačiau 6,8 proc. p. atsiliko nuo šalies vidurkio.

Nagrinėtos žiedinės savivaldybės nepasižymi didele mokinių, dalyvavusių NVŠ veiklose, dalimi. Aukščiausią įvertinimą iš žiedinių savivaldybių turintis Klaipėdos rajono rodiklis atitiko šalies vidurkį.

2.4.1.8.  pav. Mokinių, dalyvavusių NVŠ veiklose dalis, žiedinėse savivaldybėse 2017 m. proc.[101]

Neformalųjį suaugusiųjų švietimą Kauno rajone teikia daugiau nei 30 įvairių institucijų:

· Kauno rajono švietimo centras (KRŠC) ir Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) · Kauno rajono muziejus · 7 Kauno rajono kultūros centrai ir 18 laisvalaikio salių · Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka (Kauno rajono VB) ir jos padaliniai · Kauno rajono socialinių paslaugų centras (Kauno rajono SPC) · Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras (Kauno rajono VSB) · Vilkijos žemės ūkio mokykla (Vilkijos ŽŪM) · bendruomenių centrai seniūnijose · įvairios asociacijos · laisvieji mokytojai ir kt. · Kauno rajone veikia Kauno rajono Trečiojo amžiaus universitetas (KRTAU), įkurtas 2012 m.

Profesinis mokslas Kauno rajone yra prieinamas, nes čia veikia Vilkijos žemės ūkio mokykla:

· valstybinė profesinė mokykla · mokosi 333 mokiniai (iš jų 96 – su vidurinio ugdymo programa) · mokymo programos: virėjo, automobilių mechaniko, technikos šaltkalvio, slaugytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, apskaitininko ir kasininko

Aukštasis mokslas Kauno rajone yra prieinamas, nes čia veikia:

· Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) Noreikiškėse – tai Vytauto Didžiojo universiteto akademinis padalinys, įkurtas 2019 m. sausio 1 d. prie Vytauto Didžiojo universiteto prijungus Aleksandro Stulginskio universitetą · VDU ŽŪA veikia 5 fakultetai (Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Miškų ir ekologijos, Žemės ūkio inžinerijos) bei 37 katedros. · VDU ŽŪA įsikūrusi 719 ha plote, turi 5 mokomuosius korpusus, bandymo stotį, mokymo centrą, mokomąjį ūkį, studentų ir dėstytojų miestelį. · Mokomuosiuose korpusuose yra 40 auditorijų, 42 mokomieji kabinetai, 80 laboratorijų, biblioteka, kurios fonduose sukaupta apie 600 tūkstančių knygų.

· Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro kamieninis padalinys Žemdirbystės institutas, įsikūręs Akademijoje, kurio veikla orientuota į žemės ūkio bei bioekonomikos plėtrą,  tarpdisciplininius agronomijos bei jai giminingų krypčių mokslinius tyrimus, nacionalinių bei tarptautinių bendradarbiavimo ryšių vystymą · Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro kamieninis padalinys Miškų institutas, įsikūręs Girionyse, kuriame vykdomi fundamentiniai ir taikomieji miškotyros ir apinkotyros tyrimai, reikalingi šalies socialinės, ekologinės ir ekonominės plėtros tikslams pasiekti.

Materialieji švietimo įstaigų ištekliai. 2017 m. daugialypės terpės projektorių, tenkančių 100–ui mokinių, rodiklis Kauno rajono BUM buvo prasčiausias nei kitų žiedinių vertintų savivaldybių; interaktyvių lentų, tenkančių 1 klasės komplektui, rodiklis Kauno rajono BUM buvo geresnis nei Klaipėdos rajone; mokyklos patalpų ploto, tenkančio 1 mokiniui, rodiklis Kauno rajono BUM buvo geresnis nei Vilniaus rajone. Tačiau Kauno rajono savivaldybė pagal minėtus rodiklius patenka tarp trečdalio šalies savivaldybių.

2.4.1.9.  pav. Materialieji švietimo įstaigų ištekiai žiedinėse savivaldybėse 2017 m.[102]

(nenurodyta)

Sveikatos priežiūros įstaigos. Viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra pirminė asmens sveikatos priežiūra[103] ir visuomenės sveikatos priežiūra[104].

Kauno rajono savivaldybėje gyventojų sveikata rūpinasi:

	· 3 Savivaldybės viešosios pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos: ü VšĮ Pakaunės PSPC; ü VšĮ Garliavos PSPC; ü VŠĮ Vilkijos PSPC. · Savivaldybės pavaldumo viešosios įstaigos veiklą vykdo 27 padaliniuose (3 poliklinikose, 1 palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, 8 ambulatorijose, 10 medicinos punktų, 2 šeimos gydytojų kabinetuose).
	· 7 privataus kapitalo pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos (Garliavoje (3), Babtuose, Akademijoje, Šlieniavos k., Lapėse)
	· 1 GMP stotis ir 6 postai
	· 1 visuomenės sveikatos biuras
	· Garliavoje įsikūręs Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacinės poliklinikos padalinys, kur paslaugas teikia antrinio lygio gydytojai specialistai (konsultantai) bei ten pat įsikūręs šios ligoninės padalinys Slaugos klinika.

Gyventojas gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros (PASP) įstaigą/ šeimos gydytoją.

Kauno rajone pagal PASP įstaigų išsidėstymą geografiškai yra užtikrinamas paslaugų prieinamumas. Tačiau prisirašiusių asmenų skaičius prie Kauno rajone veikiančių PASP įstaigų mažėjo (2013–2018 metais sumažėjo 8 proc.). Tam įtakos turėjo gyventojų pasirinkimas asmens sveikatos priežiūros įstaigą rinktis gretimose savivaldybėse.

2.4.2.1.  pav. Gyventojų, prisirašiusių prie PASP įstaigų Kauno rajone, kitimas, asm. [105]

2.4.2.2. pav. Vidutinė gyvenimo trukmė, metais[106]

Sveikatos būklė. Vidutinė gyvenimo trukmė[107] Lietuvoje 2017 m. siekė 75,7 metų, 2016 m. – 74,9 m. (padidėjo 1,1 proc. per metus), kai tuo tarpu vidutinė gyvenimo trukmė 2017 m. EBPO šalyse (35-ios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės) siekia 80,6 metų. Taigi, Lietuva nuo EBPO šalių vidurkio atsiliko beveik 5 metais arba 6,1 proc. 2017 m. trumpiausia EBPO šalių vidutinė gyvenimo trukmė buvo Latvijoje (74,6 metai).

Higienos instituto Sveikatos informacinio centro (HISIC) duomenimis, 2017 m. Kauno rajono gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė (77 metai) 1,3 metais viršijo šalies bei Vilniaus r. sav. vidurkį, 0,8 metais viršijo Kauno apskrities vidurkį, tačiau 0,7 metais atsiliko nuo Klaipėdos r. sav. vidurkio.

Sveikatos priežiūros paslaugos ir ištekliai. Visi Kauno rajono savivaldybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo rodikliai 2017 m., išskyrus apsilankymus pas bendrosios praktikos gydytojus[108] (BPG), buvo mažesni nei šalyje. Apsilankymai pas BPG, tenkantys 100 gyventojų, Kauno rajone atitiko šalies rodiklį.

Labiausiai nuo Lietuvos vidurkio atsiliko Kauno rajono gyventojų apsilankymo pas terapeutus, pediatrus ir psichiatrus rodikliai (tenkantys 100–ui gyventojų). Kauno rajono  gyventojų apsilankymų pas gydytojus[109] rodiklis (tenkantis 100–ui gyventojų) nedaug atsiliko nuo Lietuvos vidurkio.

Šie rodikliai Kauno rajone mažesni dėl to, kad dauguma Kauno rajono gyventojų lankosi pas gydytojus gretimose savivaldybėse.

2.4.2.3. pav. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo palyginimas Kauno rajone su Lietuvos vidurkiu 2017 m. [110]

2.4.2.4. pav. Sveikatos priežiūros išteklių palyginimas Kauno rajone su Lietuvos vidurkiu 2017 m.[111]

Greitosios medicinos pagalbos paslaugų 1 000–iui gyventojų Kauno rajone suteikta mažiau nei šalyje, o stacionaro ligonių skaičius (tenkantis 1 000–iui gyventojų) – taipogi mažesnis nei šalies vidurkis (Kauno rajone nėra ligoninės, tik slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė).

Kauno rajono sveikatos priežiūros ištekliai buvo mažesni nei šalyje, išskyrus reabilitacijos lovų skaičių, kuris viršijo Lietuvos vidurkį. Lyginant su šalies vidurkiu, mažiausi Kauno rajono savivaldybėje fiksuojami terapeutų skaičiaus 10000–ių gyventojų, slaugytojų skaičiaus 10 000–ių gyventojų, pediatrų skaičiaus 10 000–ių gyventojų ir gydytojų skaičiaus 10 000–ių gyventojų rodikliai.

Kauno rajono GMP stotis Lietuvoje yra išskirtinė tuo, kad jos postai išdėstyti tolygiai visoje Kauno rajono teritorijoj: Akademijoje, Garliavoje, Girionyse, Sitkūnuose, Domeikavoje, Vilkijoje, kad būtų galimybė medicinos pagalbos personalui operatyviai pasiekti nei ir atokiausias Kauno rajono vietoves.

Sergamumo[112] ir ligotumo[113] rodikliai padeda įvertinti gyventojų sveikatą, leidžia prognozuoti ir inicijuoti pokyčius sveikatos apsaugos srityje.

2017 m. naujai užregistruoti susirgimai, tenkantys 1 000–iui gyventojų, Kauno rajone buvo mažesni nei šalies ir Kauno apskrities vidurkiai.

Per penkerius metus šalyje ir Kauno apskrityje naujai užregistruotų susirgimų skaičius 1 000–iui gyventojų, augo. Savo ruožtu,  nagrinėtose žiedinėse savivaldybėse (tame tarpe ir Kauno rajone) rodiklis mažėjo.

2.4.2.5.  pav. Naujai užregistruoti susirgimai, tenkantys 1 000–iui gyventojų[114]

2.4.2.6.  pav. Naujai užregistruoti susirgimai, tenkantys 1 000–iui gyventojų, Kauno rajone ir šalyje[115]

2017 m. didžiausias ligotumas, tenkantis 1 000–iui gyventojų, Kauno rajone, kaip ir visoje šalyje, buvo kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemos bei akių ligomis. Mažiausias ligotumas, tenkantis 1 000–iui gyventojų, šalyje ir Kauno rajone fiksuojamas kraujo ir kraujodaros ligomis, įgimtomis deformacijomis, ydomis ir t.t. bei piktybiniais navikais.

2017 m. visi Kauno rajono savivaldybės ligotumo (tenkančio 1 000–iui gyventojui) rodikliai buvo mažesni nei šalies (išskyrus ligotumą įgimtomis deformacijos, ydomis ir kt., tenkantį 1 000–iui gyventojų, kuris buvo toks pat, kaip ir Lietuvos vidurkis).

Mirtingumas. Gyventojų sveikatos būklę tiksliau atspindi mirtingumo pagal priežastis vertinimas. Šis rodiklis parodo, kokios sveikatos problemos dominuoja visuomenėje ir kaip jos kinta.

2.4.2.7.  pav. Mirtingumas, tekantis 100 000–ių gyventojų, pagal priežastis[116]

Kauno rajono savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje bei apskrityje, dominuoja mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Šis rodiklis, tenkantis 100 000 gyventojų, Kauno rajone buvo mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje, Kauno apskrityje ir Vilniaus rajono savivaldybėje. Per penkerius metus Kauno rajono rodiklis išaugo penktadaliu (analogiškai Kauno apskrities rodiklio augimui, tačiau lėčiau nei šalies rodiklio augimas).

Antroji priežastis, lemianti mirtingumą, yra mirtingumas nuo piktybinių navikų – Kauno rajono rodiklis per penkerius metus padidėjo 4,5 proc. (kai šalyje – 7,5 proc., Kauno apskrityje – 11,7 proc.). Vienintelėje iš nagrinėtų žiedinių savivaldybių – Klaipėdos rajono savivaldybėje – mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų per penkerius metus sumažėjo.

Trečioji priežastis, lemianti mirtingumą, yra išorinės priežastys. Visose nagrinėjamose teritorijose rodiklis 2007–2013 m. sumažėjo, išskyrus Kauno r. sav., kur rodiklis nežymiai išaugo.

Išvengiamo mirtingumo[117] rodiklis netiesiogiai parodo sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą ir kokybę, remiantis duomenimis apie išvengiamą mirtingumą, galima spręsti apie sveikatos priežiūros ir sveikatos politikos įtaką gyventojų sveikatai bei numatyti naujas veiksmų kryptis.

Išvengiamo mirtingumo rodiklis savivaldybėse pradėtas analizuoti nuo 2015 m. Kauno rajono savivaldybėje 2017 m. buvo galima išvengti 34,6 proc. visų mirčių, kai šalyje – 31,3 proc., Kauno apskrityje – 30,1 proc. mirčių. Didesnį rodiklį iš vertintų žiedinių savivaldybių 2017 m. turėjo Vilniaus r. sav. Vadinasi, Kauno rajono sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą ir kokybę šalies ir apskrities kontekste dar reikėtų tobulinti.  

2.4.2.8.  pav. Išvengiamas mirtingumas, proc.[118]

Sveikatos stiprinimas. Kaip jau minėta, sveikatos stiprinimu Kauno rajone užsiima visuomenės sveikatos biuras. Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės pateikiama informacija, Kauno rajono savivaldybė yra viena iš Kauno apskrities savivaldybių, priklausanti judėjimui „Sveikatą stiprinantis regionas“. Kauno rajone veikia unikalus Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas, kuris vienija 42 švietimo įstaigas (įkurtas 2002 m.).

(nenurodyta)

Socialinės paslaugos. Pagrindinė socialinių paslaugų[119] organizatorė Lietuvoje yra savivaldybė. Socialinės paslaugos Kauno rajone teikiamos asmeniui (šeimai) kuo arčiau jo gyvenamosios vietos. Socialinės paslaugos nėra tolygiai išplėtotos Kauno rajono seniūnijose, nes atokių kaimų gyventojai susiduria su socialinių paslaugų prieinamumo problema dėl didelių atstumų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo.

Pagal Kauno rajono savivaldybės socialinių paslaugų plano 2019 m. duomenis, 2018 m. iš viso buvo nepatenkinti 6 asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikis, 1 asmens trumpalaikės socialinės globos poreikis, 13 asmenų dienos socialinės globos poreikis (asmens namuose) bei 5 asmenų pagalbos į namus socialinių paslaugų poreikis. Iš viso nebuvo patenkinti 6,2 proc. asmenų, galinčių gauti socialines paslaugas, poreikiai Kauno r. sav.

2.4.3.1. lentelė. Kauno rajono savivaldybėje teikiamų socialinių paslaugų rūšys ir poreikio patenkinimas 2018 m.[120]

Socialinių paslaugų rūšis	Įvertintas socialinių paslaugų poreikis, asm.	Nepatenkintas socialinių paslaugų poreikis, asm./ proc.
Ilgalaikė socialinė globa	69	6/ 9,0%
Trumpalaikė socialinė globa	64	1/ 1,6%
Dienos socialinė globa institucijoje	19	2/ 10,5%
Dienos socialinė globa asmens namuose	34	11/ 32,4%
Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo  namuose	9	–
Pagalba į namus	62	5/ 8,1%
Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas institucijoje	73	–
Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose	39	–
Laikinas apnakvindinimas	6	–
Apgyvendinimas Krizių centre	25	–
Kitos socialinės priežiūros paslaugos	Pagal poreikį	–
Bendrosios socialinės paslaugos	69	–
VISO:	403	25/ 6,2%

Socialinės paslaugų teikėjai. Organizuojant socialines paslaugas, vis daugiau funkcijų perduodama savivaldybėms, siekiant socialines paslaugas priartinti prie jų gavėjų gyvenamosios vietos. Kaip ir kitų savivaldybių, Kauno rajono savivaldybės gyventojų socialinių paslaugų poreikį lemia šie veiksniai: mažas gimstamumas ir visuomenės senėjimas, negalia, emigracija, socialinė rizika, nedarbas, vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičius.

Socialinių paslaugų tinklą Kauno rajone sudaro socialinės paslaugų įstaigos[121] (Savivaldybės biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos), NVO, šeimynos, uždarosios akcinės bendrovės bei Savivaldybės finansuojamos vietos SADM pavaldymo ir perkamos paslaugos iš kitų šalies Savivaldybių įstaigų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, kt. :

Socialinės globos namai:	ü 2 Savivaldybės pavaldumo įstaigos Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (SBĮ Vaiko gerovės centras „Gynia“ Pagynės k. ir SBĮ „Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namai“ Čekiškėje) ü 17-oje šalies SADM pavaldumo įstaigų Kauno rajono savivaldybės finansuojamos vietos ü 9  viešosios įstaigos Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ü iš 7-ių viešųjų įstaigų kitose šalies savivaldybėse perkamos paslaugos ü 1 nevyriausybinė organizacija Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (Vilkijoje) ü 1 uždara akcinė bendrovė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (Laumėnų k.)
Šeimynos:	ü 3 šeimynos Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (Juragių k. ir Radikių k.)
Laikino gyvenimo namai:	ü 1 savivaldybės pavaldumo įstaigos skyrius Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (SBĮ Kauno rajono SPC skyrius Krizių centras)
Dienos socialinės globos centrai:	ü 1 savivaldybės pavaldumo įstaigos skyrius Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (SBĮ Kauno rajono SPC skyrius Dienos socialinės globos centras) ü 1 viešoji įstaiga Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (VšĮ „Socialinės terapijos namai“ Garliavoje) ü iš 3-jų Kauno mieste esančių įstaigų perkamos paslaugos (asociacijos Kauno „Arkos“ bendruomenė, LSMUL Kauno klinikų filialo vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“, Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro)
Savarankiško gyvenimo namai:	ü 1 savivaldybės pavaldumo įstaigos skyrius Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (SBĮ Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namų Savarankiško gyvenimo skyrius) ü iš 1-os kitos šalies savivaldybės asociacijos perkamos paslaugos (Dovainonių darbo terapijos centro paramos ir labdaros fondo)
Socialinės priežiūros centrai:	ü 2 savivaldybės pavaldumo įstaigų skyriai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (SBĮ Kauno rajono SPC Šeimos gerovės skyrius ir Dienos socialinės priežiūros skyrius)
Bendruomeninės įstaigos:	ü 2 viešosios įstaigos Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (Linksmakalnio k. ir Šlienavos k. )
Kitos socialinių paslaugų įstaigos (pagalbos į namus tarnyba, socialinių paslaugų centras ir kt.):	ü 1 Savivaldybės pavaldumo įstaiga Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (SBĮ Kauno rajono SPC) ü 7 NVO Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (Vilkijoje, Laumėnų k., Domeikavoje, Neveronių k., Voškonių k., Garliavoje) ü iš 2-jų NVO Kauno mieste perkamos paslaugos

Siekiant efektyvesnio socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo, Kauno rajono savivaldybė kasmet sudaro ir tvirtina socialinių paslaugų planą  (šiuo metu vadovaujasi Kauno rajono savivaldybės socialinių paslaugų planu 2019 m.[122]).

Socialinių paslaugų gavėjai. Poreikį socialinėms paslaugoms turi įvairios Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių grupės (socialinių paslaugų gavėjai): senyvo amžiaus asmenys[123]; asmenys, turintys negalią[124]; asmenys, turintys sunkią negalią[125]; šeimos patiriančios socialinę riziką[126] ir jose augantys vaikai; vaikai, likę be tėvų globos[127]; kiti asmenys, turintys socialinių problemų.

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2017 m. Kauno rajone gyveno 213 šeimų, patiriančių socialinę riziką, jose augo 380 vaikų (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Tai sudarė 12,8 proc. Kauno apskrities ir 2,2 proc. šalies šeimų bei 13,4 proc. Kauno apskrities ir 2,1 proc. šalies vaikų, patiriančių socialinę riziką, skaičiaus. Šeimų ir jose augančių vaikų, patiriančių socialinę riziką, skaičius Kauno rajone 2017 m. buvo mažesnis nei Vilniaus rajone.

Per penkerius metus sparčiausiai šeimų ir jose augančių vaikų, patiriančių socialinę riziką, skaičius iš žiedinių savivaldybių mažėjo Kauno rajone (sparčiau nei apskrityje ir šalyje).

2.4.3.1. pav. Šeimų, patiriančių socialinę riziką, skaičius žiedinėse savivaldybėse [128]

2.4.3.2. pav. Šeimose, patiriančių socialinę riziką, augančių vaikų skaičius žiedinėse savivaldybėse [129]

Vertinant 2013–2017 m. laikotarpį, vidutiniškai per metus Kauno rajone atsiranda 54 vaikai, kuriems nustatyta globa (rūpyba) (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Tai mažesnis rodiklis nei Vilniaus rajone, bet didesnis nei Klaipėdos rajone.

Vaikų, kuriems naujai nustatyta globa, skaičius nagrinėjamose žiedinėse savivaldybėse kito netolygiai, bet bendra tendencija Kauno rajone – mažėjanti, kai Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose, šalies bei Kauno apskrities – auganti.

2.4.3.3. pav. Vaikai, kuriems naujai nustatyta globa per metus žiedinėse savivaldybėse[130]

2.4.3.4. pav. Socialinių paslaugų asmens namuose gavėjai žiedinėse savivaldybėse, asm.[131]

Socialinių paslaugų asmens namuose prieinamumas iš vertintų žiedinių savivaldybių geriausias yra Kauno rajone, nes socialinių paslaugų asmens namuose gavėjų skaičius[132] čia buvo didžiausias. 2017 m. tai sudarė dešimtadalį Kauno apskrities ir 1,3 proc. šalies rodiklio. 2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami

2013–2017 m. laikotarpiu šalyje socialinių paslaugų asmens namuose gavėjų skaičius iš žiedinių savivaldybių labiausiai augo Klaipėdos rajone, o Vilniaus rajone – mažėjo. Savo ruožtu, Kauno rajono rodiklio augimas buvo tolygus ir nuosaikus. Šalyje rodiklis išaugo trečdaliu, o Kauno apskrityje – sumažėjo penktadaliu.

2017 m. vertinant žiedines savivaldybes, vaikų pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais, daugiausiai buvo Kauno rajone, o darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais, – Vilniaus rajone (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami).

Vaikų, pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais, skaičius per penkerius metus augo visose žiedinėse savivaldybėse, šalyje ir Kauno apskrityje. Kauno rajone rodiklio augimas buvo vidutinis, sparčiau augo Klaipėdos r. sav. rodiklis. Darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais, skaičius penkerių metų laikotarpyje visose nagrinėjamose teritorijose sumažėjo. Kauno rajone rodiklio mažėjimas buvo didžiausias iš žiedinių savivaldybių, didesnis nei šalyje, tačiau mažesnis nei Kauno apskrityje.

2.4.3.5. pav. Vaikai (0–17 metų amžiaus) pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais žiedinėse savivaldybėse[133]

2.4.3.6. pav. Darbingo amžiaus asmenys pirmą kartą pripažinti neįgaliaisiais žiedinėse savivaldybėse [134]

Socialinių pašalpos ir jų gavėjai. Kauno rajone, kaip ir kitose žiedinėse savivaldybėse, šalyje ir Kauno apskrityje socialinės pašalpos gavėjų[135] skaičius bei išlaidos socialinėms pašalpoms 2013–2018 m. laikotarpiu mažėjo. Rodiklio mažėjimas, lyginant su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis, Kauno r. sav. buvo vidutinis.

2.4.3.7. pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius žiedinėse savivaldybėse, asm.[136]

2.4.3.8. pav. Išlaidos socialinėms pašalpoms žiedinėse savivaldybėse, tūkst. EUR [137]

Bendrąja reikšme, Kauno rajone socialinės pašalpos gavėjų buvo mažiau nei Vilniaus rajone, bet daugiau nei Klaipėdos rajone (tiesiogiai proporcinga gyventojų skaičiaus dydžiui).

Socialinis būstas. 2018 m. Kauno rajono savivaldybės būsto fonde buvo 512 gyvenamųjų patalpų, iš jų 161 gyvenamosios patalpos (31,4 proc.) buvo įtrauktos į socialinio būsto fondo sąrašą.

2.4.3.9. pav. Kauno rajono savivaldybės sąrašuose socialiniam būstui gauti esantys asmenys (šeimos)[138]

Iš viso 2018 m. Kauno rajone buvo 146 asmenys (šeimos), esančios sąrašuose socialiniam būstui gauti. Iš jų 35,6 proc. – iš bendrojo sąrašo, 17,1 proc. – jaunos šeimos, 20,5 proc. – neįgalūs asmenys ir jų šeimos, 15,8 proc. – daugiavaikės šeimos, 8,9 proc. – likę be tėvų globos asmenys ir jų šeimos, likusieji – asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą.

Per šešerius metus asmenų (šeimų), laukiančių socialinio būsto, skaičius sumažėjo beveik 74 proc.  

(nenurodyta)

Kultūros tiekėjai. Kultūros centrai[139], bibliotekos[140], muziejai[141] ir kitos kultūros įstaigos, vykdydamos tiesioginę veiklą, įgyvendina kultūros politikos tikslus ir uždavinius savivaldybės teritorijoje. Kauno rajone kultūros politiką įgyvendina:

	· 7 kultūros centrai su 17 laisvalaikio salių: ü Babtų KC su Vandžiogalos laisvalaikio sale ü Ežerėlio KC su Alšėnų, Ringaudų ir Zapyškio laisvalaikio salėmis ü Garliavos sporto ir kultūros centras ü Ramučių KC su Domeikavos, Lapių, Neveronių ir Voškonių laisvalaikio salėmis ü Raudondvario KC su Kulautuvos ir Užliedžių laisvalaikio salėmis ü Samylų KC su Ilgakiemio, Linksmakalnio, Rokų ir Taurakiemio laisvalaikio salėmis ü Vilkijos KC su Čekiškės, Liučiūnų ir Padauguvos laisvalaikio salėmis · 2 daugiafunkciai centrai (Kačerginės ir Batniavos)
	· Kauno rajono muziejus Raudondvaryje ir 4 jo padaliniai: ü Babtų kraštotyros muziejus Babtuose ü Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje ü Tradicinių amatų centras Biliūnų k. ü Tado Ivanausko Obelynės sodyba Akademijoje
	· Kauno r. savivaldybės viešoji biblioteka (Kauno rajono VB) Garliavoje ir 30 padalinių: ü (nenurodyta)

Kultūros centrų veikla. 2018 m. Kauno rajone vykdyti tradiciniai renginiai ir festivaliai: dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“, chorų sakralinės muzikos festivalis Domeikavoje; tarptautinis mėgėjiškų teatrų festivalis „Maskaradas“ Voškoniuose; tradicinis regioninis suaugusiųjų teatrų festivalis „Teatras Čekiškėje“; respublikinis aitvarų festivalis „Aitvarai žemei ir dangui“ Zapyškyje; „Pėdos marių dugne“ Samyluose; „Skambantis Kadagių slėnis“ Arlaviškėse; respublikinis mėgėjų teatrų festivalis-apžiūra „Atspindžiai“; dvi respublikinės šokių šventės „Šok, trypk, linksmas būk“ ir „Atidarykim vartelius“; vaikų rajoninė šventė „Jau pavasaris ant nosies“. Ruošiantis 2018 m. Lietuvos dainų šventei, Raudondvario parke organizuota respublikinė folkloro šventė „Didžių žmonių žemė“

Pažymėtina, kad 2013 m. Kauno rajone buvo 26 kultūros centrai. 2014 m. įvykdžius reorganizaciją, kultūros centrai buvo apjungti ir atsirado 7 biudžetinės įstaigos (kultūros centrai) su laisvalaikio salėmis. Todėl toliau, vertinant 2013 m. duomenis, bus pateikti apjungtų centrų duomenys.

2.4.4.1. pav. Kauno KC suorganizuotų renginių skaičius, vnt.[142]

2.4.4.2. pav. Kauno KC rengtuose renginiuose dalyvavusių lankytojų skaičius, asm. [143]

Visuose kultūros centruose, išskyrus Vilkijos KC, 2013 m. palyginus su 2018 m., organizuojamų renginių skaičius augo. Iš viso 2018 m. Kauno rajone KC buvo surengta 1 534 renginiai, tai buvo 190 renginių (arba 15 proc.) daugiau nei 2013 m. Daugiausiai renginių per 2017 m. suorganizavo Samylų KC ir laisvalaikio salės, mažiausiai – Garliavos SKC.

Savo ruožtu, šių renginių dalyvių skaičius augo sparčiau nei renginių skaičius (18,5 proc. per šešerius metus). 2018 m. Kauno rajono KC organizuojamuose renginiuose iš viso apsilankė 131,9 tūkst. asm., kai 2013 m. – 129,5 tūkst. asm. Daugiausiai lankytojų 2018 m. sulaukė Samylų KC ir laisvalaikio salės, mažiausiai – Babtų KC ir laisvalaikio salės.

Meno mėgėjų kolektyvų skaičius 2013–2017 metų laikotarpiu mažėjo Kauno rajone, šalyje ir Kauno apskrityje, o Vilniaus rajone ir Klaipėdos rajone – augo. Iš vertintų žiedinių savivaldybių daugiausiai meno mėgėjų kolektyvų buvo Kauno rajone (2 kartus daugiau nei Klaipėdos ir Vilniaus rajonuose). Tai sudarė net 28 proc. Kauno apskrities rodiklio ir 4,4 proc. šalies rodiklio. Pažymėtina, kad 2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami.

Dalyvių skaičius meno mėgėjų kolektyvuose iš žiedinių savivaldybių taipogi buvo didžiausias Kauno rajone. Be to, 2013–2017 m. rodiklis augo, kai šalyje ir apskrityje mažėjo. Beveik trečdalis visų Kauno apskrities ir 4,7 proc. šalies meno mėgėjų kolektyvų dalyvių skaičiaus buvo Kauno rajone.

Pažymėtina, kad Kauno rajono 53 meno mėgėjų kolektyvai (13 folkloro ansamblių, 10 kapelų, 12 šokių kolektyvų, 6 suaugusiųjų ir 4 vaikų chorai, 2 orkestrai, 3 mėgėjų teatrai, Garliavos meno mokyklos liaudies instrumentų ir kanklių ansambliai) su 931 dalyviu 2018 m. dalyvavo Lietuvos šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos...“.

2.4.4.3. pav. Mėgėjų meno kolektyvų skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[144]

2.4.4.4. pav. Dalyvių skaičius mėgėjų meno kolektyvuose žiedinėse savivaldybėse, asm. [145]

Bibliotekų veikla. Kauno rajono savivaldybės teritoriją aptarnauja Kauno rajono VB su 30–čia padalinių.

Kauno r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose 2018 m. buvo sukauptas  268,8 tūkst. fizinių dokumentų fondas, o išduota 265,3 tūkst. fizinių dokumentų.

2014–2018 m. sukauptas fizinių dokumentų fondas sumažėjo 13 proc. dėl to, kad dauguma fizinių dokumentų nurašoma, juos perkeliant į virtualią erdvę.

Fizinių dokumentų išduotis 2014–2018 m. laikotarpiu sumažėjo 15 proc., nes vartotojai vis dažniau naudojasi virtualiais dokumentais.

2.4.4.5. pav. Kauno rajono VB sukauptų ir išduotų fizinių dokumentų skaičius, vnt.[146]

Tiek Kauno rajono, tiek visos šalies bibliotekose ryškėja tendencija, kad mažėjant fizinių bibliotekų lankytojų skaičiui, auga virtualių lankytojų skaičius.

2018 m. Kauno rajono VB paslaugomis naudojosi apie 230 tūkst. fizinių lankytojų (lyginant su 2013 m. lankytojų skaičius šiek tiek padidėjo) ir apie 206 tūkst. virtualių lankytojų (lyginant su 2013 m. rodiklis išaugo 27 proc.).

Fizinių lankytojų skaičius analizuojamu laikotarpiu svyravo, ir 2017 m. buvo ženkliai sumažėjęs. Savo ruožtu, virtualių lankytojų skaičius 2013–2016 metais Kauno VB buvo mažesnis nei fizinių lankytojų skaičius, tačiau didėjo. 2017 m. virtualių lankytojų skaičius fizinių lankytojų skaičių viršijo beveik 1 proc., vėliau šis augimas nebebuvo toks ryškus.

Toliau gyvenančių ir negalinčių atvykti į bibliotekas gyventojų aptarnavimas Kauno rajone sprendžiamas taikant mobilų skaitytojų aptarnavimą. Mobilūs išdavimo taškai veikia Juragių bendruomenės centre, Garliavos neįgaliųjų draugijoje, Viršužiglio darželio patalpose.

2.4.4.6. pav. Kauno rajono VB fizinių ir virtualių lankytojų skaičius, tūkst. asm.[147]

Kauno rajono VB 2018 m. buvo 220 kompiuterių (2014 m. – 201), 48 planšetės (2014 m. – 16), 27 Lego robotai (2014 m. – 15) ir buvo 4 specializuoti IT paketai (2014 m. – nei vieno).

Kauno rajono VB ir padaliniuose vykdomi mokymai, kultūriniai renginiai ir edukaciniai užsiėmimai, dailės, tautodailės, kūrybinių darbų ir literatūros parodos bei ekspozicijos. Per 2018 m. buvo surengta 1 365 edukaciniai užsiėmimai, iš jų 800 – su IT (2017 m. – 1 360 edukacinių užsiėmimų, iš jų su IT – 570), kurių lankytojų skaičius siekė 16,7 tūkst. asm. (2017 m. – 13,7 tūkst. asm.).

Muziejų veikla. 2018 m. Kauno rajono muziejuje ir 4 jo padaliniuose surengtos 24 profesionalaus ir tautodailės meno parodos, vykdyta 18 edukacinių veiklų, suorganizuoti 34 renginiai.

Kauno rajono muziejuje ir 4 jo padaliniuose 2017 m. lankėsi apie 20 tūkst. lankytojų, tai sudarė 2,7 proc. Kauno apskrities ir 0,5 proc. šalies muziejų lankytojų skaičiaus. Šis rodiklis buvo didesnis nei Klaipėdos rajone, tačiau mažesnis nei Vilniaus rajone. 2013–2017 m. muziejų lankytojų skaičius augo visose nagrinėjamose teritorijose. Kauno rajone rodiklis augo lėčiausiai iš vertintų žiedinių savivaldybių, tačiau sparčiau nei šalyje ir apskrityje.

2018 m. Kauno rajono muziejuose ir jo padaliniuose apsilankė taipogi apie 20 tūkst. lankytojų.

2.4.4.7. pav. Muziejų lankytojų skaičius žiedinėse savivaldybėse, tūkst. asm.[148]

(nenurodyta)

Kūno kultūros ir sporto tiekėjai bei dalyviai. Kūno kultūros ir sporto politiką Kauno rajone įgyvendina:

	· Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius
	· Kauno rajono Garliavos sporto ir kultūros centras Garliavoje
	· Kauno r. sporto mokykla Mastaičių k. · Kauno r. dziudo ir jojimo sporto mokykla Ringaudų k.
	· 30 sporto klubų

Vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės parengtais 2013, 2014, 2015, 2016, 2017 m. sporto statistikos metraščiais, 2017 m. Kauno rajone veikė 33 sporto organizacijos[149], iš jų 1 sporto centras, 2 sporto mokyklos ir 30 sporto klubų. 2018 m. duomenys Kūno kultūros ir sporto departamente prie LR Vyriausybės administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami.

2.4.5.1. pav.  Sporto organizacijų skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[150]

2.4.5.2. pav. Sportuojančiųjų sporto organizacijose skaičius žiedinėse savivaldybėse, asm. [151]

Lyginant su kitomis nagrinėtomis žiedinėmis savivaldybės, sporto organizacijų skaičius buvo vidutinis, didesnis nei Vilniaus rajone. Per penkerius metu sporto organizacijų skaičius visose žiedinėse savivaldybėse augo, sparčiausias augimas fiksuojamas Vilniaus r. sav.

2.4.5.3. pav. Sportuojančiųjų sporto organizacijose skaičiaus dalis 2017 m., proc.[152]

Sportuojančiųjų[153] skaičius sporto organizacijose Kauno rajone buvo didžiausias iš vertintų žiedinių savivaldybių, tačiau per 2013–2017 m. sumažėjo (kaip ir Klaipėdos rajone). Vilniaus rajone tuo tarpu rodiklis išaugo. Sportuojančiųjų skaičius sporto organizacijose Kauno rajone buvo didesnis nei Vilniaus rajone, tačiau atsiliko nuo Klaipėdos rajono rodiklio ir daugiau nei dvigubai atsiliko nuo Kauno apskrities bei šalies rodiklių.

2017 m. Kauno rajono sporto varžybų[154], sporto visiems renginių[155], sporto stovyklų[156] skaičius bei dalyvių skaičius juose iš žiedinių savivaldybių buvo didžiausias. Kauno rajone šis skaičius sudarė 2 proc. apskrities ir 0,9 proc. šalies rodiklio. 2013–2017 m. vienintelėje iš nagrinėtų teritorijų – Kauno rajone – rodiklis mažėjo. Dalyvių skaičius be Kauno rajono dar sumenko Klaipėdos rajone.

2.4.5.4. pav. Sporto varžybų, sporto visiems renginių ir sporto stovyklų skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[157]

2.4.5.5. pav. Dalyvių skaičius sporto varžybose, sporto visiems renginiuose ir sporto stovyklose žiedinėse savivaldybėse, asm. [158]

Iš vertintų žiedinių savivaldybių daugiausiai išmokyta plaukti asmenų 2013–2017 metų laikotarpyje buvo Kauno rajone – per penkerius metus iš viso 1 960 asmenų, kai Klaipėdos rajone – 30 asmenų, Vilniaus rajone – 16 asmenų.

Kauno rajono išmokytų plaukti asmenų skaičius sudarė 8,2 proc. apskrities ir 4 proc. šalies išmokytų plaukti asmenų skaičiaus 2013–2017 metais.

2.4.5.6. pav. Išmokytų plaukti asmenų skaičius žiedinėse savivaldybės per penkerius metus, asm.[159]

2.4.5.7. pav. Parengtų sportininkų skaičius žiedinėse savivaldybėse 2017 m., asm.[160]

Per 2017 m. Kauno rajone paruošta daugiausiai nacionalinės rinktinės, jaunimo rinktinės ir jaunių rinktinės narių iš vertintų žiedinių savivaldybių. Kauno rajone paruoštų nacionalinės rinktinės narių skaičius sudarė 1,3 proc. šalies rodiklio, jaunimo rinktinės narių skaičius – 2,8 proc.  šalies rodiklio ir  jaunių rinktinės narių skaičius – 2,5 proc. šalies rodiklio.

Nei olimpinės rinktinės narių nei olimpinės rinktinės kandidatų 2017 m. žiedinėse savivaldybės nebuvo paruošta.

Sporto infrastruktūra Kauno rajone, vertinant žiedines savivaldybes, buvo gausiausia, išskurs sporto sales (jų daugiau yra Vilniaus rajone), tinklinio aikšteles (jų daugiau yra Klaipėdos rajone), futbolo aikšteles (jų daugiau yra Vilniaus rajone) ir universalios dangos sporto aikšteles (jų daugiau yra Vilniaus rajone).

Kai kurios sporto infrastruktūros, kuri yra Kauno rajone, daugiau nėra kitose žiedinėse savivaldybėse – tai sporto kompleksas (1 iš 28 šalyje), 25 m baseinas (1 iš 42 šalyje), automobilių kroso trasa (1 iš 11 šalyje, ji dar yra Klaipėdos rajone), motokroso trasa (1 iš 7 šalyje), kartodromas (1 iš 12 šalyje), hipodromas (1 iš 6 šalyje).

2.4.5.1. lentelė. Sporto infrastruktūra žiedinėse savivaldybėse 2017 m.[161]

	KAUNO RAJ.	KLAIPĖDOS RAJ.	VILNIAUS RAJ.
	1	–	–
	26	14	22
	1	–	–
	39	27	46
	5	3	2
	1	1	1
	49	42	20
	20	31	18
	28	14	32
	16	5	2
	1	1	–
	1	–	–
	–	–	1
	1	1	1
	1	–	–
	1	–	–
	2	–	20

(nenurodyta)

Nevyriausybinės organizacijos. Prie nevyriausybinių organizacijų priskiriamos asociacijos[162], labdaros ir paramos fondai bei dauguma viešųjų organizacijų.

Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės administracijos duomenimis, Kauno rajone 2018 m. veikė 26 nevyriausybinės organizacijos ir 80 bendruomeninių organizacijų. 2018 m. Kauno rajono savivaldybės seniūnijose pirmą kartą Lietuvoje įsteigta bendruomeninės veiklos administratoriaus pareigybė, kuri konsultuoja BO ir NVO, padeda jiems užpildyti projektines ir konkursines paraiškas, padeda sutvarkyti buhalterinę apskaitą, prisideda rengiant renginius ir atstovaujant tiek BO, tiek NVO.

Kauno rajone veikia 2 vietos veiklos grupės (VVG):

	· Asociacija Kauno rajono vietos veiklos grupė: ü įkurta 2004 m. birželio 18 d. ü 2018 m. pabaigoje buvo 57 nariai ü parengusi „Kauno rajono 2016–2022 metų vietos plėtros strategiją“, kuri gavusi finansavimą
	· Asociacija Garliavos miesto vietos veiklos grupė: ü įkurta 2015 m. birželio 22 d. ü Garliavos miesto VVG yra 9 nariai ü parengusi „Garliavos miesto vietos plėtros strategija iki 2020 metų“

Jaunimas (jaunas žmogus) – asmuo nuo 14 iki 29 metų[163].

2.4.6.1. pav. Jaunimas žiedinėse savivaldybėse, asm.[164]

2.4.6.2.  pav. Jaunimo dalis 2018 m., proc. [165]

Jaunų asmenų skaičius žiedinėse savivaldybėse per penkerius metu mažėjo, Kauno rajone jaunimo skaičiaus mažėjimas buvo mažesnis nei Vilniaus rajone, šalyje ir apskrityje. Kaip jau minėta, Kauno rajone gyvena pakankamai jauni žmonės – jaunimo dalis 2018 m. čia buvo didesnė nei šalyje, apskrityje ir kitose vertintose žiedinėse savivaldybėse.

Organizacijos, dirbančios su jaunimu, skirstomos į jaunimo organizacijas[166] (JO), su jaunimu dirbančias organizacijas[167] bei neformalias jaunimo grupes[168].

Kauno rajono savivaldybės administracijos duomenimis, 2018 m. Kauno rajono savivaldybėje veikė 15 jaunimo organizacijų, 1 neformali jaunimo grupė ir 40 su jaunimu dirbančių organizacijų. Lyginant su 2013 m., JO ir su jaunimu dirbančių organizacijų skaičius sumažėjo, o neformalių jaunimo grupių skaičius nepakito.

Jaunimo reikalų departamento duomenimis, lyginant su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis, Kauno rajono JO skaičius buvo panašus.

2.4.6.3. pav. JO, neformalių jaunimo grupių, su jaunimu dirbančių organizacijų sk. Kauno r. sav., vnt.[169]

2.4.6.4. pav. Jaunimo organizacijos žiedinėse savivaldybėse, vnt. [170]

2018 m. finansuota 14 ir koofinansuoti 2 Kauno rajono jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų jaunimo veiklos projektai (2017 m. – 9), kuriems įgyvendinti skirta 17,5 tūkst. EUR (2017 m. – 12,5 tūkst.. EUR). Taigi, finansavimas jaunimo projektams kasmet didėja.

Kauno rajono savivaldybėje siekiama didinti 16–29 metų niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunuolių užimtumą. Į projekto „Atrask save“ veiklas, kuris vyko 2016–2018 metais, iš viso įtraukta 260 jaunuolių iš Kauno rajono.

Viena iš naujausių bei patraukliausių darbo su jaunimu formų yra atvirasis darbas su jaunimu, kuris vykdomas atvirosiose jaunimo erdvėse (AJE) ir atviruose jaunimo centruose (AJC). Kauno rajone, kaip ir Vilniaus rajone, yra po 1 AJE, tačiau nėra AJC. Savo ruožtu, Klaipėdos rajone veikia 2 atviros jaunimo erdvės ir 1 atviras jaunimo centras.

2.4.6.1. lentelė. AJE ir AJC žiedinėse savivaldybėse (2018–03–20 duomenys)[171]

	KAUNO RAJ.	KLAIPĖDOS RAJ.	VILNIAUS RAJ.
AJE	· Kauno r. Kulautuvos pagrindinės mokyklos vaikų dienos centras su atvira jaunimo erdve	· Gargždų atviras jaunimo centro Priekulės atvira jaunimo erdvė · Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos atvira jaunimo erdvė	· Karvio Šv. Juozapo parapijos atvira jaunimo erdvė „Kitoks kaimas“
AJC	NĖRA	· Gargždų atviras jaunimo centras	NĖRA

Jaunimo politika[172] užtikrina jaunimo interesus įvairiose viešosios politikos srityse, sudaro sąlygas jauniems žmonėms išreikšti save, mokytis vieniems iš kitų. Įgyvendinant Kauno rajono savivaldybės jaunimo politiką, Kauno rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius rengia ir įgyvendina savivaldybės jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunų žmonių ir jaunimo bei su jaunimu dirbančių organizacijų būklę savivaldybės teritorijoje, taip pat koordinuoja savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje ir vykdo kitą veiklą, susijusią su jaunimu bei jaunimo organizacijomis.

Kauno rajono savivaldybėje aktyviai veikia jaunimo reikalų taryba.

(nenurodyta)

Nusikaltimai. 2017 m. Kauno rajono savivaldybėje buvo užregistruotos 1 960 nusikalstamų veikų^[173], ir tai buvo mažiau nei Vilniaus r. sav., tačiau daugiau nei Klaipėdos r sav. Tuo tarpu 2018 m. užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius Kauno rajone ženkliai sumažėjo – užregistruotos 1 487 nusikalstamos veiklos.

2013–2017 m. nusikalstamos veikos šalyje, Kauno apskrityje, Klaipėdos ir Vilniaus rajonuose mažėjo, o Kauno rajone – šiek tiek padidėjo (vertinant 2013 – 2018 metus, nusikalstamos veikos Kauno rajone sumažėjo 21,9 proc.). Kauno rajono nusikalstamumas 2017 m. siekė 13,2 proc. Kauno apskrities ir 4,0 proc. šalies rodiklio (2018 m. – 11,9 proc. Kauno apskrities ir 2,6 proc. šalies rodiklio).

2.4.7.1. pav. Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[174]

2.4.7.2. pav. Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst.  gyv. 2017 m. [175]

Informatyvesnis rodiklis – užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyv. –  2017 m. Kauno rajono savivaldybėje buvo didžiausias iš žiedinių savivaldybių, tačiau mažesnis nei šalies bei Kauno apskrities rodiklis. Mažiausias rodiklis fiksuojamas Klaipėdos r. sav. 2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami.

Ištirtų nusikalstamų veikų dalis^[176] 2013–2017 m. šalyje, Kauno apskrityje  bei Vilniaus ir Klaipėdos rajono savivaldybėse blogėjo, o Kauno r. sav. – gerėjo.  Iš visų vertintų teritorijų nusikalstamos veikos geriausiai ištiriamos Kauno rajone, geriau nei šalyje ir Kauno apskrityje. 2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami.

2.4.7.3. pav. Ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc.[177]

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos, 2017 m. Kauno rajono savivaldybėje buvo užfiksuoti ir ištirti 68 administraciniai nusižengimai, 2018 m. – 106.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pabaigoje Kauno apskrityje dirbo 1 473 policijos pareigūnų^[178], iš jų Kauno r. sav. – 84 arba 5,7 proc. (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Tai buvo daugiau nei Klaipėdos ir Vilniaus rajonuose. Per penkerius metus policijos pareigūnų skaičius visose nagrinėjamose mažėjo, sparčiausias mažėjimas iš žiedinių savivaldybių fiksuojamas Vilniaus r. sav. Kauno rajone policijos pareigūnų skaičius mažėjo vidutiniu greičiu.

2.4.7.4. pav. Policijos pareigūnų skaičius metų pabaigoje žiedinėse savivaldybėse, asm.[179]

2.4.7.5. pav. Policijos pareigūnų skaičius 100 tūkst. gyv. 2017 m. pabaigoje[180]

Informatyvesnis rodiklis – policijos pareigūnų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, – rodo, kad  iš vertintų savivaldybių Kauno r. sav. rodiklis yra didžiausias, tačiau lyginant su apskritimi ir šalimi – vienas mažiausių. Prieš keletą metų priimti policijos optimizavimo sprendimai nemažą dalį funkcijų perkėlė į apskritis (dėl ko didėjo apskrities, šalies policijos pareigūnų skaičius), tačiau tai mažina saugumą rajoninėse savivaldybėse.

Šalyje įskaitinių kelių eismo įvykių ^[181] skaičius nuo 2013 m. iki 2018 m. sumažėjo 5,3 proc., tačiau 2018 m. palyginus su 2017 m., rodiklis šalyje išaugo. Kauno apskrityje įskaitinių kelių eismo įvykių skaičius per šešerius metus išaugo 17,1 proc. Vilniaus ir Kauno rajonuose rodiklis analizuojamu periodu augo (Kauno rajone 2018 m. fiksuojamas ženklus rodiklio augimas), labiausiai išaugo Vilniaus rajono savivaldybėje, o Klaipėdos rajone – sumažėjo (ženklus sumažėjimas fiksuojamas 2018 m.)

Įskaitinių kelių eismo įvykių skaičius 2018 m. Kauno rajone buvo mažesnis nei Vilniaus rajone, bet didesnis nei Klaipėdos rajone. Rodiklis sudarė 13,5 proc. Kauno apskrities ir 3,2 proc. šalies rodiklio.

2018 m. Kauno rajone buvo užregistruoti 103 įskaitiniai kelių eismo įvykiai, kurių metu  buvo sužeisti 134 asmenys ir žuvo 6 asmenys. Šie rodikliai buvo mažesni nei Vilniaus rajone, bet didesni nei Klaipėdos rajone.  

2.4.7.6. pav. Įskaitinių kelių eismo įvykių skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[182]

2.4.7.7. pav. Sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius žiedinėse savivaldybėse, asm.[183]

Gaisrų^[184] skaičius 2013–2018 m. augo visose nagrinėtos teritorijose, išskyrus Klaipėdos r. sav. Kauno rajone augimas (17,5 proc.) buvo mažesnis nei Vilniaus rajone (67,0 proc.), tačiau didesnis nei šalyje (4,5 proc.) ir Kauno apskrityje (7,4 proc.).

Iš viso 2018 m. Kauno rajone buvo užregistruoti 429 gaisrai, kuriuose žuvo 3 žmonės. Daugiau gaisrų užregistruota Vilniaus rajone (750), jų metu žuvo 4 žmonės. Klaipėdos rajone per 2018 m. užregistruoti 247 gaisrai, jų metu nežuvo nei vienas žmogus.

2018 m. Kauno rajone buvo 102 ugniagesiai savanoriai (iš jų 77 – gesinantys gaisrus, 25 – vykdantys prevencinį darbą). Pirmieji ugniagesiai savanoriai buvo priimti 2016 m., jų buvo 31.

2.4.7.8. pav. Gaisrų skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[185]

Civilinė sauga. Kauno rajono savivaldybėje veikia Ekstremalių situacijų komisija. 2018 m. Kauno rajono įvyko 11 ekstremalių įvykių. Lyginant su 2013 m. ekstremalių įvykių skaičius Kauno rajone sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Kauno rajono teritorijoje veikia AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ – karinės ir civilinės amunicijos gamintoja.

Kauno rajone iš viso yra 35 perspėjimo sirenų vietos bei veikia 25 kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS).

(nenurodyta)

(nenurodyta)

Aplinkos oro tarša. 2013–2017 m. laikotarpiu šalyje stacionarių taršos šaltinių [186] išmetamų teršalų [187] kiekis išaugo 10,4 proc., Kauno apskrityje – 22,3 proc. (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami).

Išmetamų teršalų kiekiai smarkiau augo trijose nagrinėjamose žiedinėse savivaldybėse, labiausiai iš jų – Kauno r. sav. Ženklus rodiklio augimas tiek Kauno rajone, tiek kitose nagrinėtose žiedinėse savivaldybėse gali būti sąlygotas šalia esančių didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) plėtra bei LEZ besikuriančių pramonės ir gamybos įmonių veikla.

Tačiau bendrąja reikšme Kauno rajono stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekis buvo mažesnis nei Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose.

Informatyvesnis rodiklis yra stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 gyventojui, kuris Kauno rajone 2017 m. buvo mažesnis nei šalyje, Kauno apskrityje, Klaipėdos rajone ir beveik toks pat, kaip Vilniaus rajone.

2.5.1.1. pav. Stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis žiedinėse savivaldybėse, t[188]

2.5.1.2. pav. Stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 gyv., 2017 m., kg[189]

Vertinant išmestų teršalų sudėtį Kauno rajono savivaldybėje, matyti, kad didžiąją dalį (91 proc.) bendros išmestų teršalų sudėties 2017 m. sudarė dujinės ir skystosios medžiagos[190],  o kietosios medžiagos[191] sudarė apie 9 proc. išmestų teršalų bendros sudėties.

Tokia teršalų sudėtis yra panaši į šalies, apskrities ir kitų žiedinių savivaldybių. Didesnę kietųjų medžiagų procentinę dalį žiedinėse savivaldybėse, lyginant su šalies vidurkiu, lemia didesni nei vidutiniškai šalyje transporto srautai nagrinėtose teritorijose.

2.5.1.3. pav. Išmestų teršalų sudėtis 2017 m., proc.[192]

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Kauno rajono savivaldybėje iš viso buvo 168 potencialūs taršos židiniai. Šis rodiklis buvo mažesnis nei kitose žiedinėse savivaldybėse.

2.5.1.4. pav. Potencialūs taršos šaltiniai žiedinėse savivaldybėse[193]

Kauno rajono savivaldybė vykdo Kauno rajono savivaldybės teritorijos aplinkos monitoringą[194] (pagal Kauno rajono savivaldybės 2014–2020 m. aplinkos stebėjimo programą[195]). Pagal minėtą programą septynerių metų laikotarpiu Kauno rajono savivaldybė vykdo dirvožemio, vandens (paviršinio ir požeminio), biotos bei ekosistemų stebėseną.

Pagal LR atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, pagrindinę atliekų tvarkymo[196] sistemos organizavimo funkciją atlieka savivaldos institucijos. Kauno rajono savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijos yra perduotos UAB „Kauno švara“ ir UAB „Ekonovus“, kurių veiklos sritys:

· komunalinių atliekų[197] surinkimas, išvežimas, rūšiavimas, naudojimas ir šalinimas;

· antrinių žaliavų[198], pavojingų atliekų, žaliųjų atliekų[199], stambiagabaričių (didžiųjų) atliekų[200] surinkimas bei išvežimas;

· gyvūninės kilmės atliekų ir elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų surinkimas ir kt.

2005 m. kovo 2 d. šešios Kauno regiono savivaldybės (Kauno miesto, Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių ir Raseinių rajonų) bei UAB „Kauno švara“ Jungtinės veiklos sutarties pagrindu įkūrė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC). KRATC Kauno rajone yra įpareigotas surinkti savivaldybės teritorijoje susidarančias antrines žaliavas, biologiškai skaidžias, didžiąsias, statybos ir griovimo, padangų, elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančias pavojingąsias atliekas.

Remiantis KRATC teikiamais duomenimis, Kauno rajone veikia:

· 1 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė[201] Juozapavos kaime

· 1 ES bei LR aplinkosauginius standartus atitinkantis Lapių regioninis sąvartynas.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje reglamentuoja:

· Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės[202]

· Kauno rajono savivaldybės 2014–2020 metų komunalinių atliekų tvarkymo planas.[203]

Vadovaujantis VĮ Aplinkos apsaugos agentūros pateikiama informacija, 2017 m. Kauno rajono savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymo paslauga naudojosi 96,0 proc. gyventojų (mažiau nei kitose žiedinėse savivaldybėse) ir 100,0 proc. ūkio subjektų (tiek pat, kiek kitose žiedinėse savivaldybėse). Pažymėtina, kad 2018 m. duomenys VĮ Aplinkos apsaugos agentūroje analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami.

Savo ruožtu šalyje ir Kauno apskrityje komunalinių atliekų tvarkymo paslauga naudojosi daugiau gyventojų, nei Kauno rajone, ir mažiau ūkio subjektų, nei Kauno rajone. Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos, tie 4 proc. gyventojų turi galimybę naudotis atliekų tvarkymo paslauga, tačiau nesudaro sutarčių.

2.5.1.5. pav. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga besinaudojančiųjų dalis 2017 m., proc.[204]

Pagal VĮ Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, 2017 m., Kauno rajono savivaldybėje buvo surinkta iš viso 29,3 tūkst. t komunalinių atliekų, iš jų daugiausiai – konteineriuose (apie 80 proc.), dalis surinkta apvažiuojant, dalis – didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Vilniaus rajone per metus surinkta daugiau komunalinių atliekų, Klaipėdos rajone – mažiau. 2018 m. duomenys VĮ Aplinkos apsaugos agentūroje analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami.

2.5.1.6. pav. Surinkta komunalinių atliekų 2017 m., t[205]

Surinktos komunalinės atliekos arba yra perdirbamos naujam jų panaudojimui, arba yra pašalinamos.  Vadovaujantis Regionų plėtros tarybų informacija apie atliekų tvarkymą, 2017 m. Kauno regione viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas siekia 99,08 proc., kai Vilniaus regione – 97,74 proc. (2016 m. duomenys), Klaipėdos regione – 100 proc.

Pagal Regionų plėtros tarybų informaciją apie mišrių komunalinių atliekų apdorojimą mechaninio biologinio ar mechaninio apdorojimo įrenginiuose 2017 m., daugiausiai komunalinių atliekų iš žiedinių savivaldybių yra apdorojama Vilniaus rajone, mažiausiai – Kauno rajone.

2.5.1.7. pav. Apdorota komunalinių atliekų mechaninio biologinio ar mechaninio apdorojimo įrenginiuose 2017 m., t[206]

Pažymėtina, kad Kauno rajone 2018 m. pabaigoje yra įrengta 112 antrinių atliekų konteinerių aikštelių, o poreikis siekia 187 vnt. taigi, yra patenkinama tik 60 proc.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje 4 įmonės, kurios teikia papildančios sistemos paslaugas:

· elektros ir elektronines atliekas renka asociacija „EEPA“ bei VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“;

· pakuočių atliekas renka VšĮ „Žaliasis taškas“

· apmokestinamųjų gaminių atliekas (padangas, tepalus, filtrus, amortizatorius, baterijas, akumuliatorius ir kt.) surenka autogamintojų ir importuotojų asociacija AGIA.

Kauno rajono savivaldybės administracija ir KRATC (regioniniu mastu) Kauno rajone vykdo visuomenės švietimą atliekų tvarkymo klausimais, skleidžia informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, aplinkai palankius atliekų tvarkymo būdus, atliekų tvarkymo svarbą ir sistemos plėtros galimybes.

(nenurodyta)

Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Šią veiklą Kauno rajono savivaldybėje reglamentuoja LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas[207], kiti geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą reglamentuojantys teisiniai dokumentai.

Kauno rajono savivaldybėje geriamojo vandens tiekimą[208] ir (arba) nuotekų tvarkymą[209] vykdo bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą eksploatuoja:

2.5.2.1. lentelė. Vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo tiekėjų aptarnaujamos teritorijos Kauno rajone[210]

UAB „Giraitės vandenys“		UAB „Kauno vandenys“
			Akademijos mstl.
	Pažėrų k.		Bijūnų k., Jonučių k., Kampiškių k., Mastaičių k., Narsiečių k., Pamaišupio K., Šniūrų k., Tirkiliškių k.
	Babtų mstl., Gaižuvėlės k., Jugintų k., Juodonių k., Kaniūkų k., Muniškių k., Pagynės k., Panevėžiuko k., Paštuvos k., Piepalių k., Sitkūnų k., Urniežių k., Vilkėnų k.		Naujasodžių k.
	Bubių k., Virbaliūnų k.
	Eigirgalos k., Varluvos k., Voškonių k.		Domeikavos mstl., Kumpių k., Radikių k., Ražių k., Smiltynų I k., Šakių k., Žemaitkiemio k.
	Čekiškės mstl., Eikščių k., Liučiūnų k., Miškalaukio k.
	Ežerėlio m.
	Ilgakiemio k., Juragių k., Karkazų k. (išskyrus Kiečių ir Laukų g.), Stanaičių k.		Naugardiškės k., Pagirių k., Ražiškių k., Rinkūnų k., Seniavos k., Teleičių k.
			Garliavos m.
	Kačerginės mstl.
	Karmėlavos mstl., Karmėlavos II k., Kaukazo k., Ramučių k. (išskyrus Erdvės g.), Rykštynės k., Pelenių k.		Biruliškių k., Ramučių k. (Erdvės g.)
	Kulautuvos mstl.
	Didžiųjų Lapių k., Lapių mstl., Ginėnų k., Smiltynų II k., Šatijų k.		Lapiškių k.
	Linksmakalnio k.
	Neveronių k. (išskyrus Martinavos g.), Pabiržio k.		Neveronių k. (Martinavos g.)
	Biliūnų k., Didvyrių k., Naujatrobių k., Naujųjų Bernatonių k., Netonių k., Lomankos k., Raudondvario k.
			Karkiškių k., Miriniškių k., (Riešutų g.), Mitkūnų k., Noreikiškių k., Poderiškių K., Ringaudų k., Tabariškių k.
	Patamušėlio k.		Rokų k. (Nemono, Žemynos g.)
	Girionių k., Samylų k., Šlieniavos k., Vaišvydavos k., Žiegždrių k.
	Dobilijos k., Margininkų k., Piliuonos k., Sietyno k., Viršužiglio k.
	Giraitės k., Naujųjų Muniškių k., Sausinės k., Užliedžių k.		Giraitės k. (Palmių, Aronijų, Girios, Pušu g.), Vijūkų k. (Aluonos, Astrų, Eglynėlio, Girelės, Jūrės, Karklės, Liucijanavos, Mėtų, Parko, Raisto, Ramunių, Rūtų, Slėnio, Smiltės, Šilagirio, Užgirėlio, Šilelio, Šviesos g.)
	Boniškių k.,  Valeravos k., Vandžiogalos mstl., Vimbarų k.
	Vilkijos m.
	Akuotų k., Daugėliškių k., Padauguvos k., Purviškių k., Saulėtekių k., Valmantiškių k., Vilkijos k., Zauniškių k.
	Altoniškių k., Dievogalos k., Kluoniškių k., Zapyškio mstl.

Vertinant vandens tiekimo infrastruktūrą[211] ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą[212] Kauno rajone iš viso eksploatuojama:

· 69 vandenvietės,

· 140 artezinių gręžinių,

· 39 geriamojo vandens kokybės gerinimo įrenginius,

· 559 km vandentiekio tinklų,

· 26 nuotekų valymo įrenginius,

· 125 nuotekų siurblines,

· 363 km nuotekų tinklų.

Didesnę infrastruktūros dalį eksploatuoja UAB „Giraitės vandenys“, nes pagrindinė UAB „Kauno vandenys“ aptarnaujamoji teritorija – Kauno miestas, papildomai aptarnauja Kauno miesto priemiesčiuose esančias gyvenvietes.

2.5.2.2. lentelė. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra Kauno rajone[213]

Infrastruktūra	UAB „Giraitės vandenys“	UAB „Kauno vandenys“
	69 vnt.	–
	140 vnt.	–
	39 vnt.	–
	319 km	240 km
	26 vnt.	–
	85 vnt.	41 vnt.
	203 km	160 km

2018 m. Kauno rajono savivaldybėje prie vandens tiekimo tinklų buvo prisijungę 66,8 tūkst. arba 67 proc. gyventojų (2013 m. – 11,5 tūkst. gyventojų mažiau). Prie nuotekų surinkimo tinklų buvo prisijungę 60,7 tūkst. arba 60,9 proc. gyventojų (2013 m. – 13,2 tūkst. gyventojų mažiau).

2018 m. Kauno rajono savivaldybėje prie vandens tiekimo tinklų buvo prisijungę 761 ūkio subjektas arba 26,9 proc. veikiančių ūkio subjektų (2013 m. – 25 ūkio subjektais mažiau). Pažymėtina, kad prie UAB „Giraitės vandenys“ vandens tiekimo tinklų prisijungusių ūkio subjektų skaičius sumažėjo. Prie nuotekų surinkimo tinklų buvo prisijungę 695 ūkio subjektai arba 24,5 proc. ūkio subjektų (2013 m. – 127 ūkio subjektų mažiau).

2.5.2.1. pav. Prisijungusių gyventojų skaičius prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų Kauno rajone [214]

2.5.2.2. pav. Prisijungusių ūkio subjektų skaičius prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų Kauno rajone [215]

Kauno rajone 2018 m. buvo patiekta 3 541 tūkst. m³ vandens, o realizuota 2 840 tūkst. m³ vandens (vandens netektys sudarė 19,8 proc.). Per penkerius metus patiekto vandens kiekis padidėjo 53,4 proc., realizuoto – 57,7 proc. (vandens netektys analogišku laikotarpiu sumažėjo 2,2 proc. p.).

2018 m. Kauno rajone buvo surinkta 2 878 tūkst. m³ nuotekų (prieš penkerius metus – 1 355 tūkst. m³ nuotekų, t. y. 53 proc. mažiau). 2018 m. visos nuotekos išvalomos iki normų, kaip tuo tarpu, 2013 m. tokio rodiklio nebuvo pasiekta.

2.5.2.3. lentelė. Pagrindiniai gamybinės veiklos rodikliai Kauno rajono savivaldybė[216]

Rodiklis		Mato vnt.	2013 metai	2018 metai	Pokytis, proc.
Patiekta geriamojo vandens	UAB "Giraitės vandenys" aptarnaujama teritorija	tūkst. m³	1074	1354	26,0%
	UAB "Kauno vandenys" aptarnaujama teritorija	tūkst. m³	1234	2187	64,4%
Realizuota geriamojo vandens	UAB "Giraitės vandenys" aptarnaujama teritorija	tūkst. m³	865	1097	27,0%
	UAB "Kauno vandenys" aptarnaujama teritorija	tūkst. m³	936	1743	87,0%
Surinkta nuotekų	UAB "Giraitės vandenys" aptarnaujama teritorija	tūkst. m³	538	1145	112,8%
	UAB "Kauno vandenys" aptarnaujama teritorija	tūkst. m³	817	1733	112,1%
Išvalyta nuotekų	UAB "Giraitės vandenys" aptarnaujama teritorija	proc.	96	100	4,2%
	UAB "Kauno vandenys" aptarnaujama teritorija	proc.	100	100	–

Kauno rajono savivaldybėje paviršines nuotekas[217] tvarko ir prižiūri seniūnijos, kuriose iš viso yra 274,3 km paviršinių nuotekų tinklų, 216 paviršinių nuotekų išleistuvų, 11 paviršinių nuotekų valymo įrenginių. Vertinant seniūnijas, paviršinių nuotekų tinklų nėra Ežerėlio, Kačerginės ir Zapyškio seniūnijose, kitų seniūnijų paviršinių nuotekų infrastruktūros būklė – prasta.

2.5.2.4. lentelė. Paviršinių nuotekų infrastruktūra Kauno rajone[218]

Seniūnijos	Gyvenvietės	Tinklų ilgis, km	Seniūnijos	Gyvenvietės	Tinklų ilgis, km
	Akademijos mstl.	16,4		Linksmakalnio k.	1,45
	Jonučių k., Narsiečių k., Tirkiliškių k., Mastaičių k., Šniūrų k., Pamaišupio k., Kampiškių k.	17,98		Neveronių k.	16,62
	Babtų mstl., Pagynės k., Panevėžiuko k., Stabunyčiaus k.	4,16		Raudondvario k.	9,84
	Bubių k.	1,14		Noreikiškių k., Karkiškių k., Ringaudų k., Poderiškių k.	36,51
	Čekiškės mstl., Liučiūnų k.	4,73		Rokų k.	1,03
	Domeikavos mstl., Salių k., Kumpių k., Šakių k., Žemaitkiemio k.	30,41		Vaišvydavos k.	0,08
	–	Nėra		Piliuonos k., Sietyno k., Viršužiglio k.	7,59
	Ilgakiemio k., Jonučių II k., Ražiškių k., Karkazų k., Juragių k., Naugardiškės k., Teleičių k., Rinkūnų k., Seniavos k.	28,12		Giraitės k., Vijūkų k.	12,88
	Garliavos m.	29,76		Vandžiogalos mstl.	0,5
	–	Nėra		Daugėliškių k.	3,68
	Biruliškės k. su LEZ teritorija, Ramučių k., Karmėlavos mstl., Karmėlavos II k.	37,93		Vilkijos m.	3,46
	Kulautuvos mstl.	0,35		–	Nėra
	Lapių mstl.	9,68

(nenurodyta)

Centralizuotas šilumos tiekimas. Centralizuotos šilumos gamybos[219] ir šilumos tiekimo[220] paslaugas Kauno rajono savivaldybėje teikia 3 šilumos tiekėjai (nurodyti žemiau) ir 1 nepriklausomas šilumos gamintojas – UAB „Ekoresursai“.

2.5.3.1. lentelė. Šilumos tiekėjų aptarnaujamos teritorijos Kauno rajone[221]

UAB „Komunalinių paslaugų centras“		UAB „Roalsa“		UAB „Kauno energija“
					Akademijos mstl.
	Babtų mstl., Sitkūnų k.		Pagynės k., Panevėžiuko k.
			Bubių k.
			Eigirgalos k.		Domeikavos mstl.
			Čekiškės mstl., Liučiūnų k.
					Ežerėlio m.
			Ilgakiemio k.
					Garliavos m.
			Kačerginės mstl.
	Karmėlavos mstl.		Karmėlavos k., Ramučių k.
			Kulautuvos mstl.
			Lapių mstl.
			Linksmakalnio k.
	Neveronių k.		Neveronių k.		Neveronių k.
					Raudondvario k.
			Ringaudų k.
			Girininkų k.
			Šlieniavos k.		Girionių k.
			Piliuonos k., Viršužiglio k.
			Užliedžių k.
	Vandžiogalos mstl.
			Vilkijos m.
			Akuotų k., Daugėliškių k.
			Altoniškių k., Kluoniškių k.

(nenurodyta)

Daugiabučių renovacija. Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos informaciją, 2013 m. buvo parengta ir patvirtinta Daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo namuose programa, pagal kurią:

	RENOVUOTI	RENOVUOJAMI (vyksta rangos darbai)	PLANUOJAMI RENOVUOTI (parengti IP)
	40	9	15

Elektros energija ir apšvietimas. Elektros energijos tiekimą Kauno rajono savivaldybėje užtikrina AB „ESO“. Į Kauno rajono savivaldybę elektros energija[222] tiekiama iš bendros Lietuvoje elektros energijos tiekimo sistemos[223].

Kauno rajono savivaldybės apšvietimo sistema priklauso Kauno rajono savivaldybei ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriui „ESO“. Kauno rajono savivaldybės apšvietimo infrastruktūrą eksploatuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos teritoriniai padaliniai – seniūnijos.

Esama Kauno rajono savivaldybės apšvietimo infrastruktūra:

· 9 698 šviestuvai su atramomis · iš jų LED – 523 arba 5,4 proc. · valdymo spintų skaičius – 292

(nenurodyta)

Kauno transporto infrastruktūra yra išplėtota, tai užrikina gerą susisekimą su šalies sostine ir kitais miestais, užsienio valstybėmis. Kauno rajono susiekimo sistemai priklauso automobilių transporto, geležinkelių ir vidaus vandenų transporto infrastruktūra.

	· Per Kauno rajoną eina 3 europinės reikšmės magistralės (E67 arba Via Baltica, E85 ir E262), 3 magistraliniai keliai (A5, A6 ir A8), 6 krašto keliai ir 55 rajoniniai keliai. · Kauno rajono teritorijoje yra vienintelė rytų Baltijos šalyse dviejų Europos automobilių transporto koridorių sankirta: · Via Baltica kelio dalis su tampa su I koridoriumi ir su IX koridoriaus IXD šaka; · E85 magistralė – su IX koridoriaus IXB šaka.
	· Kauno rajonas turi didelę reikšmę tiek Lietuvos, tiek Kauno apskrities bei Vilniaus–Kauno tarpregioninės zonos geležinkelio transporto infrastruktūros plėtrai. · Kauno rajono teritoriją kerta dvi transeuropinio geležinkelio tinklo geležinkelio magistralės: ü I koridorius – geležinkelio linija Rail Baltica; ü IX koridoriaus IXD šaka.
	· Kauno rajonas yra svarbus Lietuvos oro transporto infrastruktūrai, nes čia veikia vienintelis Kauno apskrityje ir vienas iš trijų svarbiausių šalyje – Kauno tarptautinis oro uostas. · Kauno tarptautinis oro uostas priklauso IXB transporto oro koridoriui, yra įsikūręs Karmėlavos miestelyje ir nutolęs 13 km nuo Kauno miesto.
	· LR Vyriausybės patvirtinti valstybiniai vandens reikšmės keliai, einantys per Kauno rajoną: ü Viršutinė Privalka – Birštonas (vandens telkinys – Nemunas); ü Birštonas – Kauno hidroelektrinė (vandens telkinys – Kauno HE vandens saugykla); ü Kauno HE – Kauno krovinių prieplauka (vandens telkinys – Nemunas); ü Kauno krovinių prieplauka – Jurbarkas (vandens telkinys – Nemunas).

Vienas reikšmingiausių kelių būklės vertinimo rodiklių – esama kelių danga. 2017 m. Kauno rajono savivaldybėje automobilių kelių ilgis siekė 2 388 km (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente administracinių teritorijų lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Tai sudarė 2,8 proc. šalies ir 21,6 proc. Kauno apskrities rodiklio. Bendras kelių ilgis Kauno r. sav. per penkerius metus šiek tiek išaugo.

(nenurodyta)^{[224][225][226]} dalis (13,2 proc.) – mažesnė nei šalyje, tačiau didesnė nei Kauno apskrityje ir kitose nagrinėtose žiedinėse savivaldybėse.

2.5.4.1. pav. Automobilių kelių ilgis 2017 m., km[227]

Atsižvelgiant į kelių dangos rodiklius, didžiausias susisiekimo infrastruktūros trūkumas Kauno rajono savivaldybėje yra didelė grunto kelių dalis.

2.5.4.2. pav. Dviračių takų ilgis 2017 m. pabaigoje, km[228]

Išplėtota dviračių takų^[229] infrastruktūra ne tik palengvina susisiekimą, tačiau yra svarbi turizmo infrastruktūros dalis, pasitarnaujanti turizmo skatinimui, aktyvaus poilsio propagavimui.

2017 m. pabaigoje Kauno rajono savivaldybėje dviračių takų ilgis siekė 58,5 km ir sudarė beveik trečdalį Kauno apskrities (184,9 km) bei 5,5 proc. šalies (1 064,7) rodiklio (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente savivaldybių lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami).

Dviračių takų ilgis Kauno rajone 2017 m. pabaigoje buvo didžiausias iš vertintų žiedinių savivaldybių.

Kauno r. sav. 2017 metais buvo registruotos 56 635 kelių transporto priemonės^[230], tai sudarė 17,7 proc. visų Kauno apskrityje ir 3,5 proc. visų šalyje registruotų transporto priemonių (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente savivaldybių lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Tai buvo didžiausias rodiklis lyginant su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis.

Lyginant su 2013 m., visose nagrinėjamose teritorijose kelių transporto priemonių skaičius sumažėjo.

Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, didžiausią transporto priemonių dalį 2017 m. sudarė lengvieji automobiliai^[231]. Šalyje ir apskrityje lengvieji automobiliai sudarė šie tiek didesnę procentinę dalį (apie 86 proc. visų transporto priemonių).

Kauno rajone 2017 m. krovininiai automobiliai^[232] sudarė 6 proc., o motociklai^[233] ir mopedai^[234] – 3 proc. visų transporto priemonių. Tuo tarpu, šalyje krovininiai automobiliai sudarė mažesnę dalį (5 proc.), o motociklai ir mopedai – tokią pat dalį (apie 3 proc.) visų transporto priemonių.

2.5.4.3. pav. Kelių transporto priemonių skaičius žiedinėse savivaldybėse, vnt.[235]

2.5.4.4. pav. Kelių transporto priemonių skaičius pagal rūšis Kauno r. sav. 2017 m., proc.[236]

2017 m. Kauno r. sav. 1 000–iui gyventojų teko didžiausias lengvųjų automobilių kiekis iš vertintų savivaldybių. Rodiklis 12 proc. viršijo Kauno apskrities bei 13 proc. šalies rodiklį.

Lyginant su 2013 m., visose nagrinėjamose teritorijose 1 000–iui gyventojų tenkantis lengvųjų automobilių kiekis sumažėjo 24–28 proc. Tam įtakos turėjo nuo 2014 m. šalyje pradėta vykdyti griežtesnė politika nebenaudojamų, bet neišregistruotų automobilių atžvilgiu. Tačiau vertinant 2015–2017 m. duomenis, Kauno rajono individualių automobilių kiekis, tenkantis 1 000 gyventojų, vėl pradėjo augti maždaug 3,3–3,5 proc. vidutiniškai per metus.

2.5.4.5. pav. Individualių lengvųjų automobilių skaičius, tenkantis 1 000–iui gyventojų[237]

2017 m. Kauno rajono savivaldybėje autobusais^[238] buvo pervežta 687 tūkst. asmenų (2018 m. duomenys Lietuvos statistikos departamente savivaldybių lygiu analizės rengimo metu dar nebuvo teikiami). Tai sudarė 10,8 proc. Kauno apskrities ir 0,2 proc. šalies rodiklio. Per penkerius metus vežamų autobusais keleivių skaičius Kauno rajono sumažėjo, šalyje ir Kauno apskrityje – išaugo.

Vidutiniškai vienam Kauno rajono gyventojui per 2017 m. teko 7 kelionės autobusu, ir šis rodiklis buvo mažiausias iš vertintų žiedinių savivaldybių, mažesnis nei šalyje ir apskrityje. 2013–2017 m. rodiklis Kauno rajone mažėjo, kai kitose nagrinėjamose teritorijose – augo.

Iš kitos pusės, aukštas automobilizacijos lygis Kauno rajone rodo, kad gyventojai mažiau naudojasi viešuoju transportu. 

2.5.4.6. pav. Vidutiniškai vienam gyventojui tenkančių kelionių autobusu skaičius[239]

Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. veiklos ataskaitos duomenis, 2018 m. Kauno rajone keleiviai buvo vežami vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir maršrutinių taksi maršrutais. Į artimąjį priemiestį įvažiuoja ir Kauno miesto autobusai.

	· 27 autobusų maršrutai · aptarnauja 4 bendrovės: UAB „Kautra“, UAB „Antirijus“. UAB „Uma trans“, UAB „Merula“
	· 11 maršrutinių taksi maršrutų · aptarnauja 7 įmonės

(nenurodyta)

Informacinės visuomenės plėtra yra neatsiejama nuo informacinių technologijų aplinkos plėtotės. Informacinės visuomenės plėtros programos priemonėmis siekiama užtikrinti reikalingos informacinių technologijų (IT) infrastruktūros kūrimą ir tobulinimą Kauno rajono savivaldybėje, nuolat atnaujinant Savivaldybės ir jos įstaigų techninę bei programinę įrangą. Sistemingai atnaujinant savivaldybės kompiuterinę bazę, programinę įrangą bei kitus informacinius išteklius, yra ne tik tobulinamas viešasis valdymas, bet ir formuojamas teigiamas savivaldybės įvaizdis. Siekiant technologinės ir informacinės infrastruktūros plėtros, svarbu, jog gyventojams būtų prieinamos naujos kartos viešosios paslaugos, diegiami e. demokratijos[240] plėtrą skatinantys įrankiai, užtikrinama galimybė verslo procesus perkelti į elektroninę erdvę ir pan.

Namų ūkių, turinčių asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą, duomenis Lietuvos statistikos departamentas pateikia apskričių lygiu. 2013–2018 m. laikotarpiu visoje šalyje asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičius augo (atitinkamai 9,6 proc. p. ir 13,7 proc. p.).

Kauno apskrityje namų ūkių, turinčių asmeninį kompiuterį, dalis per šešerius metus augo sparčiau (18,9 proc. p.) nei šalyje (9,6 proc. p.) bei Klaipėdos apskrityje (6,1 proc. p.) ir 2018 metais sudarė 77,8 proc. Šis rodiklis 1,7 proc. p. viršijo šalies vidurkį, tačiau 1,5 proc. p. atsiliko nuo Klaipėdos apskrities bei 2,6 proc. p. – nuo Vilniaus apskrities rodiklių.

Savo ruožtu, namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis Kauno apskrityje per šešerius metus augo (21,9 proc. p.) sparčiau nei šalyje (13,7 proc. p.) bei Klaipėdos apskrityje (10,5 proc. p.) ir 2018 m. sudarė 80,5 proc. rodiklį. Šis rodiklis 2,1 proc. viršijo šalies vidurkį, tačiau 2,7 proc. p. atsiliko nuo Klaipėdos apskrities bei 1,2 proc. p. – nuo Vilniaus apskrities rodiklių.

2.5.5.1. lentelė. Namų ūkių, turinčių asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą dalis, proc. [241]

Administracinė teritorija / Metai		2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	Pokytis proc. p., lyginant 2013 m. ir 2018 m.
	Namų ūkių, turinčių asmeninį kompiuterį, dalis
Lietuvos Respublika		65,9	66,2	67,6	70,5	73,0	75,5	9,6
Alytaus apskritis		66,7	67,3	69,2	68,9	76,6	68,3	1,6
Kauno apskritis		58,9	62,4	65,9	65,5	71,3	77,8	18,9
Klaipėdos apskritis		73,2	71,9	73,4	77,5	73,8	79,3	6,1
Marijampolės apskritis		67,2	70,5	68,4	73,3	73,5	74,3	7,1
Panevėžio apskritis		64,4	61,8	64,9	62,6	80,1	70,4	6,0
Šiaulių apskritis		62,7	63,3	66,2	70	69,5	70,4	7,7
Tauragės apskritis		63,7	63,5	61,6	65,9	70,6	67,3	3,6
Telšių apskritis		56,8	51,6	60,2	61,1	72,9	72,1	15,3
Utenos apskritis		66,0	69,5	67,1	75,5	63,5	65,7	-0,3
Vilniaus apskritis		53,9	53,7	60,5	69,8	64,5	80,4	26,5
	Namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis
Lietuvos Respublika		64,7	66,0	68,3	71,7	75,0	78,4	13,7
Alytaus apskritis		65,2	67,1	69,1	70,2	78,7	70,4	5,2
Kauno apskritis		58,6	62,4	64,7	65,5	72,9	80,5	21,9
Klaipėdos apskritis		72,7	71,3	73,9	78,5	75,9	83,2	10,5
Marijampolės apskritis		66,7	70,2	67,5	74,8	75,3	79,1	12,4
Panevėžio apskritis		62,5	60,7	65,7	64,6	81,1	73,3	10,8
Šiaulių apskritis		61,4	64,0	70,1	70,5	71,5	74,1	12,7
Tauragės apskritis		61,7	62,8	61,8	68,2	71,3	71,7	10,0
Telšių apskritis		58,5	51,2	63	63,4	75,3	74,9	16,4
Utenos apskritis		61,3	70,7	71,1	77,4	66,4	72,8	11,5
Vilniaus apskritis		53,7	54,2	61,3	70,3	68,2	81,7	28,0

Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 metų veiklos ataskaitos duomenimis, 2018 m. Kauno rajono savivaldybėje atnaujinta techninė ir programinė įranga 31 darbo vietoje, sukurta 18 naujų kompiuterinių darbo vietų (iš jų 2 – mobilios), įsigyta 15 biuro organizacinės technikos vienetų (iš jų 6 – daugiafunkciniai aparatai), pradėtas seniūnijų kompiuterinės įrangos integravimas (į Savivaldybės domeną pajunta 60 proc. įrangos).

2017 m. buvo įdiegta nauja Kauno rajono savivaldybės svetainė, kurioje įdiegtos 3 naujos paslaugos gyventojams:

· e.pranešimas – supaprastintas atviros formos funkcionalumas, leidžiantis gyventojams pranešti, paprašyti informacijos, jeigu autentifikavosi, užsakyti paslaugą;

· e.peticija – elektroninių peticijų sistema, leidžianti gyventojams sukurti peticiją jiems rūpimu klausimu ar palaikyti kitų sukurtas peticijas;

· e.konsultacija –naujas įrankis, su kuriuo Savivaldybės specialistai gauna gyventojų konsultacijas nerengdami brangių tiesioginių susitikimų su gyventojais, o gyventojai jiems patogiu laiku ir priemonėmis jas teikia.

Iš viso Kauno rajono savivaldybės administracija elektronines paslaugas teikia septyniuose portaluose:

1) Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS);

2) Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (Infostatyba);

3) Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS);

4) Administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portale (epaslaugos.lt);

5) Civilinės metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje (MEPIS);

6) Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR);

7) Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS).

Nuo 2016 m. ypatingai augo elektroninių paslaugų užsakymų skaičius Kauno rajono savivaldybėje. 2014–2018 m. rodiklis padidėjo 112,6 karto (nuo 152 užsakymų 2014 m. iki 17 120 užsakymų 2018 m.).

(nenurodyta)

Siekiant kryptingos, efektyvios ir nuoseklios Kauno rajono savivaldybės plėtros, būtina apibrėžti plėtros viziją – savivaldybės bendruomenės lūkesčius atitinkantį idealų ateities paveikslą bei plėtros prioritetus, kurie užtikrintų tiek pažangą, tiek naudą savivaldybės bendruomenei, jų dėka būtų sprendžiamos esamos problemos ir priimami ateities iššūkiai.

2013 metų birželio 27 dieną Kauno rajono savivaldybės taryba savo sprendimu Nr. TS-256 patvirtino Kauno rajono savivaldybės 2013–2020 m. strateginį plėtros planą, kuriame buvo apibrėžta Kauno rajono plėtros viziją iki 2020 metų, taigi, jos galiojimas baigiasi.

Prieš pradedant formuoti Kauno rajono savivaldybės plėtros viziją iki 2027 metų bei Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginio plėtros plano prioritetus, tikslus ir uždavinius, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo sudarytos trys darbo grupės. 

2019 metų liepos mėnesį darbo grupėse bendradarbiaujant Kauno rajono valdžios atstovams, Savivaldybės specialistams, Savivaldybės viešųjų įstaigų, verslo, NVO, BO atstovams, kitiems socialiniams–ekonominiams partneriams, buvo suformuluoti trys nauji Kauno rajono savivaldybės plėtros vizijos iki 2027 metų variantai:

Kauno rajono savivaldybės valdžios atstovai diskusijų metu išrinko tinkamiausią Kauno rajono savivaldybės plėtros vizijos iki 2027 metų variantą.

Įvertinus Kauno rajono savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, Kauno rajono savivaldybės 2013–2020 m. strateginio plėtros plano rezultatus, nacionalinio, regioninio ir savivaldos lygmens strateginio planavimo dokumentų įtaką Kauno rajono savivaldybės raidai ir ateities tendencijas, darbo grupėse buvo suformuoti 3 Kauno rajono savivaldybės plėtros prioritetai, kurie apėmė patvirtintų darbo grupių sritis.

Šia plėtros vizija bei šiais prioritetais Kauno rajonas vadovausis artimiausius aštuonerius metus:

Įgyvendinant Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginio plėtros plano prioritetus, bus siekiama pažangios ekonomikos, efektyvios ir piliečiams artimesnės savivaldos, aukštos gyvenimo kokybės ir socialinės atsakomybės ugdymo, žalesnės aplinkos bei modernios infrastruktūros plėtros. Kiekvieną suformuluotą prioritetą išsamiai apibūdina strateginio vystymo ir plėtros tikslai bei uždaviniai, nurodyti šio skyriaus poskyriuose.

(nenurodyta)

Vadovaujantis Nacionalinės regioninės politikos prioritetų iki 2030 metų projektu, šalies regionai turi būti suvokiami ne tik kaip vietos savivalda ir regionų plėtros tarybos, bet kaip visi gyventojai, verslas, akademinė visuomenė, nevyriausybinis sektorius, kurie turi tapti savo ateities šeimininkais, patys įvardindami ir įgyvendindami savo išskirtinumu paremtas vizijas. Kauno rajono savivaldybė priklauso Kauno apskričiai. Kauno regiono plėtros taryboje yra patvirtintos keturios Kauno regiono specializacijos kryptys:

· sumani pramonė ir logistika;

· mokslas, technologijos ir inovacijos;

· sveikatos priežiūra ir sveikatos stiprinimas;

· kultūrinės ir kūrybinės industrijos, turizmas. 

Atsižvelgiant į Kauno regiono išskirtas specializacijas, Kauno rajonas save pozicionuoja kaip sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų verslo kraštas, kuriame vystomos ir turizmo veiklos.

Atlikta vidaus ir išorės aplinkos analizė parodė, kad Kauno rajonas yra žemės ūkio kraštas, kurio žemių našumo balas – vienas didžiausių šalyje, žemės ūkio naudmenų dalis užima didesnę dalį nei pusę rajono teritorijos, ir pastaruoju metu rajonas pasižymi stambėjančiais žemės ūkiais bei didesniu nei šalyje ir Kauno apskrityje medynų produktyvumu. Todėl čia galima sėkmingai vystyti ir miškininkystės veiklas. Didžiausia grėsmė, įtakojanti žemės ūkio veiklą, Kauno rajone – besikeičiančios šalyje ir pasaulyje hidrometereologinės sąlygos (liūčių gausa arba staigi sausra) bei klimato kaita.

Kauno rajonas teritoriškai yra išsidėstęs ekonomiškai stipriame Kauno regione. Tai tarptautinės svarbos transporto ir logistikos mazgas, turintis didžiausią šalyje LEZ. Verslas Kauno rajone orientuotas į pramonės sektoriaus išvystymą, tačiau ekonomikos išsivystymo lygį stabdo mažesnis nei vidutiniškai šalyje Kauno rajono verslo įmonių bei verslininkų dėmesys inovacijoms, aukštosioms technologijoms. Kauno rajone labiausiai iš trijų didžiųjų miestų žiedinių savivaldybių augo tiesioginių užsienio bei materialinių investicijų srautai, verslumo lygis. Statybos sektorius Kauno rajone augo be didesnių svyravimų, tolygiai. Kauno rajone yra pastatoma apie ½ Kauno apskrities gyvenamųjų ir daugiau nei ¼ negyvenamųjų pastatų, kas rodo aukštą gyventojų perkamąją galia, sudaro palankias sąlygas vystyti ir smulkiam bei vidutiniam verslui.

Kauno rajonas yra išsidėstęs trijų didžiųjų šalies upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – santakoje. Teritorijoje yra didžiausias šalies dirbtinis telkinys – Kauno marios. Rajonas išsiskiria kariniais lankytinais objektais, Raudondvario dvaru, muziejų gausa, sakralinio paveldo objektais, piliakalnių gausa, gamtos paveldo objektais. Kauno rajono trims vietovėms – Kačerginės, Kulautuvos ir Zapyškio miesteliams – suteiktas kurortinės vietovės statusas.  Kauno rajone augo turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose, bet tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo sektorių infrastruktūra yra išvystyta vidutiniškai, dėl ko pelnas atnešamas kaimyninėms teritorijoms, pavyzdžiui, Kauno miestui.

Kauno rajono savivaldybės administracijoje, Savivaldybės įstaigose bei organizacijose yra diegiamos ir plėtojamos elektroninės paslaugos, nuolat atnaujinama techninė bei programinė įranga, kompiuterinio tinklo saugos politikos priemonės, interneto svetainės. Tačiau šiuolaikinė, inovatyvi informacinių technologijų bazė reikalauja nuolatinės priežiūros ir atnaujinimo, todėl ateityje reikės daugiau žmogiškųjų išteklių bei kaštų. Taip pat labai svarbi tinkama ir savalaikė elektroninės informacijos sklaida gyventojams visose srityse bei aiški nacionalinė politika dėl IT optimizavimo, konsolidavimo ir kt.

Patogi geografinė padėtis Kauno rajono gyventojams suteikia galimybę dirbti tiek Kauno rajone, tiek mieste, o LEZ pritraukia naujų, stambių investuotojų į rajoną, todėl galima teigti, kad Kauno rajonas yra vienas sėkmingiausiai ekonomiškai besivystančių rajonų Lietuvoje. Siekiant pažangios ekonomikos augimo, Kauno rajone reikėtų vystyti pasirinktos specializacijos (sumanios pramonės ir logistikos, inovacijų ir technologijų bei turizmu) veiklas, kas įtakotų stambių investuotojų pritraukimą, esamų – plėtrą, tuo pačiu labiau vystytųsi smulkus ir vidutinis verslas. Kauno rajonui pirmiausia reikėtų pasirengti investicijų pritraukimo galimybių studiją/ planą. Savivaldybėje reikėtų tinkamai panaudoti investicinį kapitalą, vystyti intensyvesnę paramą verslo plėtrai, teikti metodinę ir techninę pagalbą verslo įmonėms bei verslininkams, taikyti jiems lengvatas bei įvairias rinkodaros priemones. Siekiant ekonominio proveržio, Kauno rajonas turėtų tinkamai išnaudoti, plėsti LEZ teritoriją ir investuoti į jo infrastruktūros kūrimą, pritaikyti esamą infrastruktūrą užsienio bei vietos investuotojų poreikiams, kurti bei plėsti verslo centrus/ inkubatorius/ slėnius/ mokslo ir technologijų parkus/ kompetencijos centrus/ verslo klasterius/ kūrybines dirbtuves/ kultūros ir kūrybines industrijas, taikyti „žaliojo koridoriaus“ principo stambių investuotojų įsikūrimo procedūras, išnaudoti kontaktų paieškos užsienyje mechanizmus, skatinti ir toliau plėtoti mokslo, verslo bei savivaldos bendradarbiavimą, skatinti ekologinių inovacijų atsiradimą ir naudojimą versle, pritaikyti ir skatinti „jauno verslo“, laisvųjų profesijų, nuotolinių būdu dirbančių gyventojų ekosistemų kūrimąsi bei plėtrą.

Vystant ir kuriant alternatyvias veiklas kaime, reikėtų skatinti vietinio maisto sistemų (Kauno rajone gaminamų, perdirbamų ir vartojamų maisto produktų, gėrimų ir kt.) atsiradimą.

Vystant turizmo veiklas, pirmiausia rekomenduotina pasirengti turizmo strategiją, plėtoti viešąją rekreacijos bei kurortinių vietovių, vandens turizmo, aktyvaus poilsio bei pramogų, pažintinio turizmo, kultūrinio bei konferencinio turizmo infrastruktūrą ir paslaugas. Kauno rajone turistų srautus būtų galima pritraukti įveiklinant kultūros ir gamtos paveldą bei pritaikant jį europiniams,  nacionaliniams, regioniniams keliams (turizmui), švietimui (edukacinėms programoms), kultūrai, kitoms viešosioms paslaugoms bei ekonominei veiklai, taikant įvairesnes, šiuolaikinius gyventojų poreikius atliepiančias rinkodarines priemones, stiprinant Kauno rajono maitinimo bei apgyvendinimo sektorius.

Siekiant efektyvinti viešąjį valdymą Kauno rajone, reikėtų vykdyti Savivaldybės administracijos darbuotojų, politikų, Savivaldybės įstaigų darbuotojų ir vadovų mokymus, organizuoti kvalifikacijos kėlimą, gerinti informacinių technologijų bazę, diegti įvairias programas, atnaujinti Savivaldybės ir įstaigų interneto tinklalapius, gerinti teikiamas elektronines paslaugas, siekti lygių teisių įgyvendinimo, korupcijos mažinimo, administracinės naštos mažinimo, vykdyti teritorinį, finansinį bei strateginį planavimą. Prie efektyvaus viešojo valdymo prisidėtų Savivaldybės bei jos įstaigų ir institucijų valdomos IT infrastruktūros konsolidavimas, valdymo optimizavimas, kokybiško interneto tinklo plėtra, informacijos pateikimo elektroniniais kanalais didinimas, naudojant socialinius tinklus, tiesiogines transliacijas ir pan.

Siekiant įgyvendinti I prioritetą, yra numatyti 4 tikslai su atitinkamais uždaviniais (iš viso 11 uždavinių).

(nenurodyta)

Atlikta vidaus ir išorės aplinkos analizė parodė, kad Kauno rajone augo tiek BUM mokinių, tiek ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius (kai šalyje mokinių skaičius – mažėjo). Šis augimas įtakojamas Kauno rajono gyventojų skaičiaus augimo bei kitų teigiamų demografinių pokyčių (teigiamo migracijos saldo, natūralaus gyventojų prieaugio bei sparčiausiai šalyje augančio gimusiųjų skaičiaus). Nors Kauno rajone veikia inovatyvūs, atviri pokyčiams lopšeliai-darželiai, BUM, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai, tačiau nėra pilnai patenkinamas ikimokyklinio ugdymo poreikis. Rajone fiksuojamas neformaliojo vaikų švietimo prieinamumo mažėjimas bei mokinių vežimo problema tolstant nuo Kauno miesto teritorijos ribos.

Kauno rajono savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su Kauno mieste esančiomis aukštosiomis mokyklomis (pasirašytos 5 bendradarbiavimo sutartys), o mokinių valstybinių egzaminų rezultatai – geriausi iš šalies didžiųjų miestų žiedinių savivaldybių. Kauno rajono gyventojai turi galimybę įsigyti tiek profesinį, tiek aukštąjį išsilavinimą savo rajono teritorijoje.

Kauno rajone veikia 3 sporto mokyklos, aktyviai veikia sporto klubai, juose plėtojama net 14 sporto šakų. Vertinant didžiųjų šalies miestų žiedines savivaldybes, būtent Kauno rajone yra gausiausia sporto infrastruktūra, daugiausiai parengta sportininkų bei išmokyta plaukti asmenų.  

Kauno rajone yra teikiamos pirminio, visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, greitosios medicinos pagalbos postai yra išdėstyti tolygiai rajono teritorijoje. Rajone išplėtota sveikatingumo infrastruktūra, šioje srityje labai aktyviai veikia bendruomenės, veikia Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Vidutinė gyvenimo trukmė Kauno rajone – ilgesnė nei šalyje bei Kauno apskrityje. Ateityje gyventojų, ypač vaikų, sveikata gali blogėti dėl mažo fizinio aktyvumo, žalingų įpročių, taip pat ir dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, jų amžiaus vidurkio augimo.

Pastaruoju metu centrinės ir regioninės valdžios vykdoma socialinė politika prisidėjo prie socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus ir išlaidų socialinėms pašalpoms mažėjimo. Rajone yra pakankamas socialines paslaugas teikiančių įstaigų bei organizacijų tinklas, sparčiausiai iš lygintų savivaldybių mažėjo socialinę riziką patiriančių šeimų bei jose augančių vaikų skaičius, labiausiai augo socialinių paslaugų gavėjų asmens namuose skaičius, tačiau nėra patenkinami visų socialines paslaugas galinčių gauti asmenų poreikiai. 

Kauno rajone yra pakankamas kultūros įstaigų tinklas bei kiekis, auga Kauno rajono muziejaus ir jo padalinių lankytojų skaičius, kultūros įstaigos organizuojamų renginių skaičius ir lankytojų skaičius juose. Visose Kauno rajono kultūros įstaigose vykdoma edukacinė, švietėjiška veikla. Kauno VB ir padaliniuose augo virtualių lankytojų skaičius, šiek tiek mažėjo – fizinių lankytojų skaičius.

Analizė parodė, kad Kauno rajono gyventojai – jauniausi šalyje. Kauno rajone veikia pakankamai daug nevyriausybinių organizacijų, bendruomeninių organizacijų, jaunimo organizacijų, su jaunimų dirbančių organizacijų, dvi vietos veiklos grupės. Rajone aktyviai įgyvendinama jaunimo politika, veikia atvira jaunimo erdvė. Ateityje reikėtų investuoti į jaunimo erdvių, atvirų jaunimo centrų kūrimą, jaunimo politikos stiprinimą. Šiuo metu rajone stokojama jaunimo užimtumo veiklų, bendruomeniškumo. Grėsmėmis laikytinas žmogiškųjų išteklių trūkumas dirbant su jaunimu, jaunimo užimtumo stoka.

Viešojo saugumo bei viešosios tvarkos srityje Kauno rajonas pasižymi didžiausiu ištiriamų nusikalstamų veikų skaičiumi, lyginant su lygintomis žiedinėmis savivaldybėmis, ženkliai sumažėjusiu nusikalstamų veikų skaičiumi, mažėjančiu gaisrų skaičiumi. Kauno rajono savivaldybėje veikia Ekstremalių situacijų komisija, vykdoma civilinės saugos prevencinės priemonės, pasirengimas mobilizacijai, veikia vaizdo stebėjimo sistema. Pagrindinės grėsmės viešojo saugumo srityje yra gyventojų nepilietiškumas, abejingumas, neaiški, nuolat besikeičianti nacionalinė saugumo politika. 

Siekiant aukštos gyvenimo kokybės bei socialinio atsakingumo, Kauno rajono savivaldybė turėtų pasinaudoti galimybėmis modernizuoti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros įstaigas, diegti šiose įstaigose inovacijas, informacines sistemas bei elektronines paslaugas, pritraukti jaunus, kvalifikuotus specialistus į rajoną, didinti neformaliojo švietimo prieinamumą, plėsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, skatinti gyventojų sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą, užtikrinti socialinę apsaugą visoms labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kurti vaikui ir šeimai palankią aplinką.

Kauno rajonas jau ir dabar yra viena iš geidžiamiausių kauniečių bei kitų šalies gyventojų gyvenamųjų vietų. Siekiant dar labiau padidinti ir pagerinti gyvenimo kokybę, reikėtų rajono savivaldybės ugdymo įstaigose diegti specializuotos švietimo programas atitinkančias pasirinktą rajono specializaciją (sumanios pramonės ir logistikos, inovacijų ir technologijų bei turizmo krypčių), taikyti tikslinį profesinį minėtų sričių orientavimą, perkvalifikavimą ir aktyvias darbo rinkos priemones, kurti ir įgyvendinti dualinę mokymo sistemą (teorija – profesinėje ar aukštojo mokslo įstaigoje, praktika – verslo įmonėje), gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo atviros prieigos centrų steigimą, įveiklinimą ir jų tinklaveikos užtikrinimą.

Kultūros srityje reikėtų Kauno rajono savivaldybės kultūros įstaigų infrastruktūrą bei kultūros paslaugas įveiklinti europiniams, nacionaliniams, regioniniams keliams (turizmui), švietimui (edukacinėms programoms), kultūrai, kitoms viešosioms paslaugoms ir ekonominei veiklai; socialinės apsaugos srityje – plėtoti bendruomenines socialines paslaugas ar socialines paslaugas jų gavėjų namuose, socialinę atskirtį patiriančių jaunų asmenų integravimosi ar grįžimo į darbo rinką ar švietimo sistemą paslaugas, vykdyti specializuotas programas skirtas institucinę patirtį turinčių grupių integracijai į visuomenę, diegti, pritaikyti ir įteisinti socialinio verslo modelius, rengti ir įgyvendinti emigrantų grąžinimo ir imigrantų integracijos programas; sveikatos srityje didžiausią dėmesį derėtų skirti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemoms spręsti bei gyventojų sveikai gyvensenai ir fiziniam aktyvumui skatinti.

Siekiant visuomenės saugumo Kauno rajono savivaldybėje reikėtų didinti vaikų ir jaunimo užimtumą, vykdyti nusikalstamumo prevencijos ir kitas programas, formuoti saugią aplinką rajone, skatinti savanorystę, vykdyti prevencines priemones ir programas.

Siekiant ugdyti pilietiškumą, Kauno rajono savivaldybė turėtų plėtoti savanorišką veiklą, skatinti aktyviai veikti nevyriausybines, bendruomenines, jaunimo organizacijas, jaunimo neformalias grupes, plėtoti mobilų darbą su jaunimu, įsteigti atvirą jaunimo centrą, skatinti jaunimo verslumą, didinti jo užimtumą, taikant naujus, inovatyvius metodus, apskritai didinti bendruomenės įtrauktį į valdymą, verslą, viešąsias paslaugas.

Siekiant įgyvendinti II prioritetą, yra numatyti 6 tikslai su atitinkamais uždaviniais (iš viso 16 uždavinių).

(nenurodyta)

Atlikta vidaus ir išorės aplinkos analizė parodė, kad Kauno rajone vykdomas aplinkos monitoringas, veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Atliekų tvarkymą papildančios sistemos. Rajone visi gyventojai ir įmonės naudojasi komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Pagrindines grėsmes kelia augantys automobilių srautai, šalia esantis Kauno miestas, pramonės plėtra bei nepakankamas gyventojų sąmoningumas rūšiuojant atliekas ir tausojant gamtinę aplinką.

Kauno rajone yra vykdoma vandens tiekimo, vandens kokybės gerinimo ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, auga abonentų, prisijungusių prie vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų skaičius, tačiau gyventojų aktyvumas galėtų būtų didesnis. Tačiau lietaus nuotekos yra surenkamos ne visose Kauno rajono seniūnijose. Viena iš pagrindinių grėsmių yra besikeičiančios hidrometeorologinės sąlygos šalyje ir pasaulyje, gausėjančių liūčių tikimybė dėl klimato kaitos.

Kauno rajone vykdoma daugiabučių namų bei viešųjų pastatų renovacija, vystoma alternatyvi energetika, vykdomas šilumos tiekimo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. Prie grėsmių būtų galima priskirti neefektyvią, energijos netaupančią kaimo gyvenamųjų teritorijų apšvietimo sistemą, augančius energetikos išteklių kaštus.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra kelių, geležinkelių, oro ir vandens transporto infrastruktūra, čia yra didesnė nei vidutiniškai šalyje ir didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse kelių su patobulinta danga dalis, o net 1/3 Kauno regiono dviračių takų – Kauno rajone. Rajone fiksuojamas aukštas gyventojų automobilizacijos lygis, fiksuojamas mažas ir mažėjantis gyventojų, pervežamų viešojo kelių transporto priemonėmis, skaičius.

Siekiant rajoną padaryti labiau pasiekiamu Savivaldybė turėtų gerinti kelių infrastruktūros būklę (ypatingai asfaltuojant žvyrkelius) ir didinti eismo saugumą, sudaryti galimybes gyventojams naudotis ekologinėmis transporto priemonėmis, toliau investuoti į dviračių ir kito bevariklio transporto priemonių infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, diegti intelektines transporto sistemas, įrengti privataus ir viešojo transporto jungties aikšteles, diegti dviračių dalijimosi sistemą, remti gyventojų mobilumo paslaugas ir skatinti alternatyvius pavėžėjimo būdus.  

Siekiant žalesnio rajono su išvystyta infrastruktūra, reikėtų mažinti taršą didinant mažiau taršių energijos šaltinių panaudojimą ir tvarkant atliekas, vystyti alternatyvią bei atsinaujinančią energetiką, vykdyti aplinkosauginį gyventojų švietimą, individualių rūšiavimo konteinerių plėtrą, didesnį dėmesį skirti žaliųjų plotų priežiūrai, saugojimui ir plėtrai.  Rajone taipogi reikėtų plėsti apšvietimo infrastruktūrą, kas didintų gyventojų saugumą, plėtoti energijos efektyvumą didinančius pastatų modernizavimo projektus, vandens tiekimo ir buitinių bei paviršinių nuotekų infrastruktūros plėtros projektus ir kt.

Siekiant įgyvendinti III prioritetą, yra numatyti 4 tikslai su atitinkamais uždaviniais (iš viso 9 uždaviniai).

(nenurodyta)

Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginiame plėtros plane yra numatyti 3 prioritetai, 14 tikslų, 36 uždaviniai ir 242 priemonės:

Daugiausiai priemonių numatyta II prioritetui įgyvendinti (126 priemonės), mažiausiai – III prioritetui (50 priemonių), 66 priemonės numatytos I prioriteto įgyvendinimui.

4.1. lentelė. Kauno rajono savivaldybės 2021 – 2027 metų strateginio plėtros plano prioritetų, tikslų, uždavinių ir priemonių suvestinė

Prioritetai	Tikslų skaičius	Uždavinių skaičius	Priemonių skaičius
I prioritetas. Pažangi ekonomika ir efektyvi, piliečiams artimesnė savivalda	4	11	66
II prioritetas. Aukšta gyvenimo kokybė socialiai atsakingame rajone	6	16	126
III prioritetas. Pasiekiamas ir žalesnis rajonas su išvystyta infrastruktūra	4	9	50
IŠ VISO:	14	36	242

Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginiam plėtros planui įgyvendinti bus naudojamos savivaldybės biudžeto, valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos lėšos, kurios apima privačias lėšas, kitų finansavimo mechanizmų lėšas ir t. t.

Už Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginio plėtros plano įgyvendinimą yra atsakingi Kauno rajono savivaldybės administracijos struktūriniai ir teritoriniai padaliniai, specialistai, Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigos, Kauno rajono švietimo centras, Vilkijos žemės ūkio mokykla, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno rajono savivaldybės kultūros įstaigos, Kauno rajono savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigos, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, Kauno rajono nevyriausybinės organizacijos, Kauno rajono bendruomeninės organizacijos, Kauno rajono jaunimo organizacijos, Kauno rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios vietos veiklos grupės, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, Kauno rajono asocijuotos verslo struktūros, verslo skatinimo institucijos, Kauno rajono verslo įmonės, verslininkai, investuotojai, Kauno rajono ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. konsultavimo biuras, Kauno rajono melioracijos naudotojų asociacijos, Kauno rajono ūkininkai, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno skyrius, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje veikiantys regioniniai parkai, šalies mokslo ir mokymo įstaigos, Kauno rajono trečiojo amžiaus universitetas, Kauno rajono meno mėgėjų kolektyvai, Kauno rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojai, įmonės ir privatūs vežėjai, teikiantys viešojo transporto paslaugas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Giraitės vandenys“, Kauno rajono savivaldybės paskirti šilumos tiekėjai, Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, Kauno rajono policijos komisariatas, Kauno rajono savivaldybės priešgaisrinės saugos tarnyba, kitos Kauno rajono savivaldybės įstaigos ir įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, bei privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys.

Priemonių planas pateikiamas 1 priede.

(nenurodyta)

Kauno rajono savivaldybės 2021–2027 metų strateginio plėtros plano (toliau – KRSSPP) įgyvendinimo priežiūros sistemą sudarys trijų lygių kiekybinių ir kokybinių vertinimo rodiklių sistema:

1) efekto arba vizijos rodikliai parodo KRSSPP įgyvendinimo poveikį savivaldybės raidai ir artėjimą prie vizijos bei naudą, kurią gauna visuomenė (žr. 2 priedą);

2) rezultato arba prioritetų / tikslų vertinimo rodikliai rodo ilgalaikius KRSSPP įgyvendinimo rezultatus bei naudą, kurią gauna prioriteto/ tikslo įgyvendinimo naudos gavėjai (žr. 3 priedą);

3) produkto arba uždavinių vertinimo rodikliai rodo, kokie materialiniai ar intelektiniai produktai ir (ar) paslaugos bus sukurtos/ atsiras, įgyvendinus uždavinį (žr. 3 priedą).

Sudarant rodiklių sistemą, atskaitos tašku imami 2018 m. duomenys (švietimo duomenims fiksuoti – 2018–2019 mokslo metai). Jei pildymo metu duomenys už 2018 metus dar neskelbiami, vertinami 2017 m. (švietimo duomenims – 2017–2018 mokslo metai). Kiekvienam vertinimo rodikliui yra nurodomas duomenų šaltinis, atskaitos taškas ir, jei rodiklis yra kiekybinis (apskaičiuojamas), tuomet nurodoma jo apskaičiavimo formulė. Kiekvienam vertinimo rodikliui yra nurodoma siektina reikšmė 2027 m. bei nuokrypio intervalo ribos.

(nenurodyta)

(nenurodyta)

Priemonės kodas	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo laikas (metai)	Atsakinga (-os) institucija (-os)
I PRIORITETAS. PAŽANGI EKONOMIKA IR EFEKTYVI, PILIEČIAMS ARTIMESNĖ SAVIVALDA
1.1 tikslas. Investicijas skatinančios ekonominės aplinkos vystymas
1.1.1 uždavinys. Gerinti sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų verslo plėtros bei investicijų pritraukimo sąlygas
1.1.1.1.	Parengti Kauno rajono sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų verslo plėtros/ investicijų pritraukimo galimybių studiją/ planą	2021–2027	KRSA
1.1.1.2.	Plėsti infrastruktūrą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ir naujai kuriamuose pramonės parkuose, sukuriant, vystant ir (arba) plečiant inžinerinę infrastruktūrą bei pritaikant sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų verslo veiklai	2021–2027	KRSA, Kauno LEZ, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.1.1.3.	Esamas ar apleistas buvusias pramonės teritorijas, kitas viešąsias erdves ar kitos paskirties teritorijas Kauno rajone pritaikyti sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų verslo veiklai, jas konvertuojant, pertvarkant, sutvarkant, sukuriant ir (arba) plečiant inžinerinę infrastruktūrą	2021–2027	KRSA, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.1.1.4.	Kurti, skatinti kurti ir (arba) plėsti verslo inkubatorius, verslo centrus, verslo slėnius, mokslo ir technologijų parkus, kompetencijos centrus Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos, šalies mokslo ir mokymo institucijos
1.1.1.5.	Kurti, skatinti kurti ir (arba) plėsti kūrybines dirbtuves, kultūros ir kūrybines industrijas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS kultūros ir ugdymo įstaigos, Kauno rajono TVIC, KRS NVO, KRS BO, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.1.1.6.	Sutvarkyti, pritaikyti ir plėsti kitą verslui svarbią bei investicijų pritraukimui palankią infrastruktūrą Kauno rajone	2021–2027	KRSA, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.1.1.7.	Kurti ir plėtoti verslo klasterius Kauno rajone	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS VVG
1.1.2 uždavinys. Skatinti ekonominį augimą rajone, plėtojant verslo paramos ir informavimo sistemą
1.1.2.1.	Periodiškai atnaujinti ir (arba) įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės SVV plėtros programą, bei didinti SVV finansavimo galimybės	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC
1.1.2.2.	Nuolat vertinti, atnaujinti bei taikyti mokesčių lengvatas bei kitas finansines skatinimo priemones Kauno rajono investuotojams, verslo įmonėms ir verslininkams (ypatingai investuojantiems į nutolusias rajono teritorijas)	2021–2027	KRSA
1.1.2.3.	Gerinti Kauno rajono TVIC veiklą	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC
1.1.2.4.	Gerinti verslo ir investuotojų sąlygas bei mikroklimatą Kauno rajone, teikiant techninę ir metodinę pagalbą, vykdant rinkodaros priemones, viešinimą, organizuojant ir remianti verslininkų ir verslo įmonių mokymus ir kt.	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, verslo skatinimo institucijos, asocijuotos verslo struktūros
1.1.2.5.	Skatinti didelės apimties sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų verslo projektų įgyvendinimą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, teikiant „žaliojo koridoriaus“ principu taikomas investuotojo įsikūrimo procedūras	2021–2027	KRSA, verslo skatinimo institucijos, asocijuotos verslo struktūros
1.1.2.6.	Išnaudoti kontaktų paieškos užsienyje mechanizmą, siekiant pritraukti investuotojus, konkrečių paslaugų ir (arba) prekių užsakovus į Kauno rajoną	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS įstaigos ir įmonės, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyrius (UT KKAD Kauno sk.)
1.1.3 uždavinys. Skatinti verslo, Savivaldos ir valstybės institucijų bendradarbiavimą, gyventojų verslumą ir ekonominį mobilumą
1.1.3.1.	Skatinti ir plėtoti mokslo, verslo ir savivaldos bendradarbiavimą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS švietimo įstaigos, verslo skatinimo institucijos, KRS asocijuotos verslo struktūros, KRS verslo įmonės, verslininkai, šalies mokslo ir mokymo institucijos
1.1.3.2.	Skatinti ir plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, verslo skatinimo institucijos, verslo įmonės, verslininkai
1.1.3.3.	Skatinti ekologinių inovacijų (kai savo veikloje 100 proc. naudoja atsinaujinančius ar alternatyvius energijos šaltinius, arba kai vienų verslo subjektų šalutiniai produktai verčiami kitų pramonės subjektų žaliavomis ir energijos šaltiniais) sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų verslo įmonėse atsiradimą ir naudojimą Kauno rajone	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS verslo įmonės, verslininkai, KRS asocijuotos verslo struktūros
1.1.3.4.	Palaikyti ir skatinti „jauno verslo“, laisvųjų profesijų, nuotoliniu būdu dirbančių gyventojų „ekosistemas“ (kuriant tradicinės verslo bendradarbystės centrus („spiečius“) ir naujo tipo bendradarbystės formas („hubus“)) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS įstaigos ir įmonės, UT KKAD Kauno sk.
1.2. tikslas. Turizmo plėtra, kultūros ir gamtos paveldo įveiklinimas
1.2.1 uždavinys. Plėsti ir atnaujinti turizmo paslaugų infrastruktūrą
1.2.1.1.	Kurti, plėsti ir (arba) atnaujinti viešąją rekreacijos bei kurortinių vietovių infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.1.2.	Kurti, plėsti ir (arba) atnaujinti vandens turizmo paslaugų infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.1.3.	Kurti, plėsti ir (arba) atnaujinti aktyvaus poilsio infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.1.4.	Kurti, plėsti ir (arba) atnaujinti pažintinio turizmo paslaugų infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, , KRS teritorijoje veikiantys nacionaliniai bei regioniniai parkai, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.1.5.	Skatinti plėsti ir (arba) atnaujinti kaimo turizmo paslaugų infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.1.6.	Kurti ir (arba) plėsti kultūrinio bei konferencijų turizmo paslaugų infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.1.7.	Įrengti ir (arba) atnaujinti stovyklavietes, kempingus, apžvalgos aikšteles Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.1.8.	Tvarkyti ir prižiūrėti Kauno rajono turizmo bei rekreacijos objektus, pritaikyti juos asmenims su negalia	2021-2027	KRSA, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.2 uždavinys. Gerinti turizmo paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti jų įvairovę
1.2.2.1.	Parengti ir įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės turizmo strategiją	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS NVO, KRS įstaigos ir organizacijos, užsiimančios turizmo veikla
1.2.2.2.	Kurti, plėsti ir įgyvendinti Kauno rajono turizmo paslaugų bei produktų rinkodaros priemones	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS NVO, KRS įstaigos ir organizacijos, užsiimančios turizmo veikla
1.2.2.3.	Organizuoti bei skatinti organizuoti, rengti ir įgyvendinti turizmo renginius, projektus ir programas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS kultūros įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
1.2.2.4.	Vykdyti informacijos apie Kauno rajono turizmo ir rekreacijos objektus sklaidą šalyje ir užsienyje	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS kultūros įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
1.2.3 uždavinys. Pritaikyti gamtos ir kultūros paveldo objektus turizmui, kultūrai, švietimui, kitoms viešosioms paslaugoms ir ekonominei veiklai vykdyti
1.2.3.1.	Sutvarkyti Kauno rajono kultūros paveldo objektus ir pritaikyti juos turizmui, kultūrai, švietimui, kitoms viešosioms paslaugoms bei ekonominei veiklai vykdyti	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.3.2.	Sutvarkyti Kauno rajono sakralinio paveldo objektus bei pritaikyti juos turizmui, kultūrai, švietimui, kitoms viešosioms paslaugoms ir ekonominei veiklai vykdyti	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.3.3.	Sutvarkyti Kauno rajono gamtos paveldo objektus ir pritaikyti juos turizmui, kultūrai, švietimui, kitoms viešosioms paslaugoms bei ekonominei veiklai vykdyti	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.2.3.4.	Vykdyti informacijos apie Kauno rajono gamtos ir kultūros paveldo objektus sklaidą šalyje ir užsienyje	2021–2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS kultūros įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.3. tikslas. Investicijų į kaimo plėtrą užtikrinimas
1.3.1. uždavinys. Sudaryti sąlygas pažangaus žemės ūkio vystymui
1.3.1.1.	Rekonstruoti, remontuoti, atnaujinti ir (arba) įrengti naują valstybei nuosavybės teise priklausančią melioracijos infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
1.3.1.2.	Rekonstruoti, remontuoti, atnaujinti ir (arba) įrengti naujus valstybei nuosavybės teise priklausančius hidrotechninius statinius Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
1.3.1.3.	Remti ir skatinti fizinius ir (arba) juridinius asmenis rekonstruoti, remontuoti ir (arba) atnaujinti melioracijos statinius, esančius jiems Kauno rajono nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose	2021–2027	KRSA, KRS melioracijos naudotojų asociacijos, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.3.1.4.	Remti ir organizuoti žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, žemės ūkio specialistų, kaimo gyventojų mokymus Kauno rajone	2021–2027	KRSA, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. konsultavimo biuras (LŽŪKT Kauno r. KB), Kauno rajono ūkininkų sąjunga (KRŪS)
1.3.1.5.	Konsultuoti Kauno rajono asmenis ūkininkavimo, melioracijos, žemės ūkio technikos registravimo ir kitais su žemės ūkiu susijusiais klausimais	2021–2027	KRSA, LŽŪKT Kauno r. KB
1.3.1.6.	Skatinti ekologiškų žemės ūkių vystymąsi bei plėtrą Kauno rajone	2021–2027	KRSA, KRŪS, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.3.1.7.	Skatinti netradicinių bei specializuotų žemės ūkių vystymąsi bei plėtrą Kauno rajone	2021–2027	KRSA, KRŪS, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.3.2. uždavinys. Plėtoti alternatyvias veiklas kaime
1.3.2.1.	Skatinti alternatyvias žemės ūkiui veiklas Kauno rajone	2021–2027	KRSA, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.3.2.2.	Skatinti vietinio maisto sistemų (konkrečioje vietovėje gaminamų, perdirbamų ir vartojamų) atsiradimą ir plėtojimą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA, KRS BO, KRS VVG, KRS ūkininkai, KRS įstaigos ir organizacijos, KRS viešojo maitinimo įmonės, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
1.4. tikslas. Savivaldybės valdymo gerinimas ir integravimas
1.4.1. uždavinys. Stiprinti Kauno rajono savivaldybės įvaizdį
1.4.1.1.	Parengti ir įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės įvaizdžio formavimo strategiją	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.1.2.	Teikti informaciją apie Kauno rajoną nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, dalyvauti reprezentaciniuose renginiuose, mugėse	2021-2027	KRSA, Kauno rajono TVIC, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2. uždavinys. Didinti savivaldybės valdymo ir veiklos efektyvumą
1.4.2.1.	Diegti ir (arba) atnaujinti kokybės vadybos sistemas Kauno rajono savivaldybės administracijoje, įstaigose bei organizacijose	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.2.	Organizuoti Kauno rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir politikų mokymus, siekiant stiprinti jų kompetencijas ir gebėjimus	2021-2027	KRSA
1.4.2.3.	Organizuoti Kauno rajono savivaldybės įstaigų ir organizacijų darbuotojų mokymus, siekiant stiprinti jų kompetencijas ir gebėjimus	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.4.	Užtikrinti nuolatinį Kauno rajono savivaldybės viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimą, diegiant efektyvumo vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.5.	Plėsti viešųjų interneto prieigos taškų tinklą ir skatinti viešosios interneto infrastruktūros naudojimą Kauno rajone	2021-2027	KRSA
1.4.2.6.	Diegti ir (arba) atnaujinti Kauno rajono savivaldybės administracijos, įstaigų ir organizacijų informacines sistemas bei kompiuterinę įrangą, plėsti teikiamas elektronines paslaugas	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.7.	Skatinti gyventojus naudotis Kauno rajono savivaldybės teikiamomis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.8.	Įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones Kauno rajono savivaldybės administracijoje, įstaigose bei organizacijose	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.9.	Įgyvendinti lygias galimybes užtikrinančias priemones Kauno rajono savivaldybės administracijoje, įstaigose bei organizacijose	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.10.	Diegti nuotolinio darbo sistemas Kauno rajono savivaldybės administracijoje, įstaigose bei organizacijose	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.11.	Gerinti Kauno rajono savivaldybės administracijos darbo aplinką ir užtikrinti darbo saugą	2021-2027	KRSA
1.4.2.12.	Organizuoti ir užtikrinti savivaldybės bei valstybės perduotų funkcijų įgyvendinimą Kauno rajono savivaldybėje	2021-2027	KRSA
1.4.2.13.	Nuolat informuoti ir konsultuoti Kauno rajono savivaldybės gyventojus, bendruomenę ir socialinius-ekonominius partnerius Savivaldybės valdymo klausimais, didinant jų įtrauktį	2021–2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
1.4.2.14.	Atlikti gyventojų poreikių ir Kauno rajono savivaldybės lygiu teikiamų viešųjų paslaugų ir administracinių paslaugų kokybės tyrimus bei apklausas, identifikuojant optimalų viešųjų paslaugų teikimo lygmenį bei apimtis	2021-2027	KRSA
1.4.2.15.	Rengti ir (arba) atnaujinti Kauno rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus	2021-2027	KRSA
1.4.2.16.	Rengti ir (arba) atnaujinti Kauno rajono savivaldybės administracijos, įstaigų ir organizacijų strateginio planavimo dokumentus	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.17.	Rengti ir (arba) atnaujinti Kauno rajono savivaldybės administracijos, įstaigų ir organizacijų finansinio planavimo dokumentus	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.18.	Nuolat teikti informaciją, duomenis apie Kauno rajoną regioninio, nacionalinio lygmens institucijoms, prisidėti prie visuotinių atvirų duomenų platformų kūrimo	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.2.19.	Parengti Kauno rajono savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo strategiją	2021-2027	KRSA
1.4.3. uždavinys. Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą
1.4.3.1.	Plėtoti Kauno rajono savivaldybės administracijos, įstaigų ir organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą, plėsti partnerių tinklą dalijantis gerąja patirtimi ir pan.	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
1.4.3.2.	Plėtoti Kauno rajono savivaldybės įstaigų, NVO, BO ir kitų socialinių-ekonominių partnerių bendradarbiavimą tarpusavyje, su kitomis šalies bei užsienio įstaigomis ir organizacijomis	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
1.4.3.3.	Skatinti Kauno rajono savivaldybės tarpusavio jaunimo organizacijų, neformalių jaunimo grupių, su jaunimu dirbančių organizacijų bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Savivaldybės administracija bei kitomis šalies ir užsienio JO	2021-2027	KRSA, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, šalies ir užsienio JO

Priemonės kodas	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo laikas (metai)	Atsakinga (-os) institucija (-os)
II PRIORITETAS. AUKŠTA GYVENIMO KOKYBĖ SOCIALIAI ATSAKINGAME RAJONE
2.1. tikslas. Aukšto besimokančios visuomenės lygio siekimas
2.1.1. uždavinys. Gerinti ugdymo(-si) aplinką ir materialinę bazę, diegti inovacijas
2.1.1.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą bei aplinką	2021-2027	KRSA, KRS ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos
2.1.1.2.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų infrastruktūrą bei aplinką	2021-2027	KRSA, KRS BUM
2.1.1.3.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo įstaigų infrastruktūrą bei aplinką	2021-2027	KRSA, KRS neformaliojo vaikų švietimo įstaigos
2.1.1.4.	Skatinti privačių formalaus ir neformalaus švietimo įstaigų plėtros iniciatyvas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.1.1.5.	Steigti universalius daugiafunkcius centrus Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
2.1.1.6.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų materialiąsias bei edukacines aplinkas	2021-2027	KRSA, KRS ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos
2.1.1.7.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų materialiąsias bei edukacines aplinkas	2021-2027	KRSA, KRS BUM
2.1.1.8.	Atnaujinti ir (arba) plėsti materialiąsias bei edukacines aplinkas Kauno rajono neformalaus vaikų švietimo įstaigose	2021-2027	KRSA, KRS neformalaus vaikų švietimo įstaigos
2.1.1.9.	Atnaujinti ir (arba) plėsti elektronines paslaugas bei kurti skaitmenines mokymosi aplinkas Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigose	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos
2.1.1.10.	Atnaujinti ir (arba) plėsti informacinių technologijų ir interneto ryšio infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigose	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos
2.1.1.11.	Plėsti ir skatinti vaikų ir jaunimo vasaros poilsio stovyklų, vasaros edukacinių programų organizavimą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, KRS VVG, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.1.1.12.	Tobulinti mokinių pavėžėjimo paslaugas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, gerinti švietimo sistemos prieinamumą	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos
2.1.1.13.	Optimizuoti Kauno rajono neformaliojo ugdymo įstaigų tinklą	2021-2027	KRSA, KRS neformaliojo ugdymo įstaigos
2.1.2. uždavinys. Plėsti švietimo paslaugas, tobulinti ugdymo proceso kokybę bei prieinamumą
2.1.2.1.	Plėtoti specialiosios švietimo, socialinės, psichologinės pagalbos teikimą Kauno rajono savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams (globėjams)	2021-2027	KRSA, Kauno rajono švietimo centras (KRŠC), KRS ugdymo įstaigos
2.1.2.2.	Užtikrinti integruoto skaitmeninio raštingumo kompetencijų ugdymą mokantis visų dalykų ir sudaryti sąlygas gilesniam, kryptingam, lankstesniam, individualizuotam mokymuisi ir pritaikymui (panaudojimui) Kauno rajono savivaldybės BUM	2021-2027	KRSA, KRS BUM
2.1.2.3.	Tobulinti Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų kompetencijas, kvalifikaciją bei perkvalifikavimą	2021-2027	KRSA, KRŠC, KRS ugdymo įstaigos
2.1.2.4.	Sukurti ir vykdyti pedagogų skatinimo (motyvacijos) sistemą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos
2.1.2.5.	Plėtoti ir vykdyti gerai besimokančių ir aukštus rezultatus pasiekusių Kauno rajono savivaldybės mokinių skatinimą	2021–2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos
2.1.2.6.	Sudaryti sąlygas Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigų ugdytiniams popamokiniam užimtumui, didinti vaikų neformaliojo ugdymo prieinamumą, kurti ir plėtoti visos dienos mokyklas	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos, KRS NVO, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, KRS VVG, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.1.2.7.	Skatinti Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigų vykdomus projektus	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos
2.1.2.8.	Informuoti visuomenę apie ugdymo galimybes Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos, KRŠC
2.1.2.9.	Sukurti Kauno rajono savivaldybės saugios mokyklos koncepciją ir įgyvendinti ją rajono ugdymo įstaigose	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos.
2.1.3. uždavinys. Siekti sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų, sveikatos priežiūros bei stiprinimo, turizmo krypčių profesinio orientavimo, skatinti mokymąsi visą gyvenimą
2.1.3.1.	Diegti specializuotas neformaliojo švietimo programas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigose bei BUM Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, KRS BUM
2.1.3.2.	Prisidėti prie profesinio ugdymo programų bei kolegijų studijų pritaikymo Kauno rajono savivaldybės specializacijai profesinio mokymo bei koleginio mokymo įstaigose	2021-2027	KRSA, Vilkijos ŽŪM, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK), šalies mokslo ir mokymo įstaigos
2.1.3.3.	Taikyti tikslinį pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų, sveikatos priežiūros bei stiprinimo, turizmo krypčių orientavimą, perkvalifikavimą ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones Kauno rajono savivaldybėje, bendradarbiaujant su šalies mokslo ir mokymo įstaigomis	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos, Vilkijos ŽŪM, KMAIK, UT KKAD Kauno sk., šalies mokslo ir mokymo įstaigos
2.1.3.4.	Sukurti ir (arba) prisidėti kuriant dualinio profesinio mokymo sistemą, bendradarbiaujant su Kauno rajono savivaldybės verslo įmonėmis, verslininkais, investuotojais	2021-2027	KRSA, KRS verslo įmonės, verslininkai
2.1.3.5.	Steigti ir įveiklinti gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo atviros prieigos centrus ir (arba) užtikrinti jų tinklaveiką Kauno rajono savivaldybėje, bendradarbiaujant su šalies mokslo ir mokymo įstaigomis	2021–2027	KRSA, KRS įstaigos, šalies mokslo ir mokymo įstaigos
2.1.3.6	Plėtoti visiems prieinamą skaitmeninį mokymo turinį ir teikti informacinę bei kitą pagalbą, diegiant ir naudojant sukurtą turinį Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos
2.1.3.7.	Informuoti ir konsultuoti visuomenę apie Kauno rajono savivaldybėje vykdomą profesinį orientavimą ir perkvalifikavimą	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos, UT KKAD Kauno sk., šalies mokslo ir mokymo įstaigos
2.1.3.8.	Skatinti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą projektus, veiklas ir iniciatyvas Kauno rajono savivaldybėje	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos, KRŠC, KRS NVO, KRS VVG, KRS BO
2.1.3.9.	Sukurti ir įgyvendinti priemones neformaliojo švietimo ir mokymosi visą gyvenimą sąlygų gerinimui Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos, KRŠC, KRS NVO, KRS VVG, KRS BO
2.2. tikslas. Gyventojų sveikatos priežiūra ir stiprinimas
2.2.1. uždavinys. Modernizuoti ir plėsti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą
2.2.1.1.	Atnaujinti, plėsti ir (arba) pagal poreikį restruktūrizuoti Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą bei aplinką	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.1.2.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigų medicininę įrangą, materialinę aplinką	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.1.3.	Skatinti ir diegti elektronines sveikatos priežiūros paslaugas bei atnaujinti ir (arba) plėsti informacinių technologijų bazes Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigose	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.1.4.	Įvertinti Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, siekiant optimizuoti slaugos, ilgalaikio gydymo ir paliatyviosios pagalbos lovų skaičių	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.2. uždavinys. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
2.2.2.1.	Gerinti sveikatos priežiūros paslaugas, diegti naujas bei didinti jų prieinamumą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.2.2.	Optimizuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo pacientams eiles Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigose	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.2.3.	Skatinti privačių sveikatos priežiūros kabinetų/ įstaigų kūrimąsi Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021-2027	KRSA, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.2.2.4.	Spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemas Kauno rajone, diegiant/pritaikant kompleksinį sveikatos priežiūros sistemos specialistų planavimo modelį	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.2.5.	Rengti ir kurti paskatų sistemą Kauno rajone, siekiant pritraukti bei išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus rajono sveikatos priežiūros įstaigose	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.2.6.	Vykdyti Kauno rajone teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų tyrimus ir analizę	2021-2027	KRSA, KR sveikatos priežiūros įstaigos, Kauno rajono VSB
2.2.2.7.	Atnaujinti Kauno rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumo didinimo galimybių studiją bei įgyvendinti priemones	2021-2027	KRSA, Kauno rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Kauno rajono ASPĮ)
2.2.3. uždavinys. Stiprinti visuomenės sveikatą, plėtoti su sveikatos stiprinimu susijusias paslaugas
2.2.3.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro infrastruktūrą, materialinę bazę	2021-2027	KRSA, Kauno rajono VSB
2.2.3.2.	Organizuoti ir vykdyti su ligų, sveikatos priežiūra bei visuomenės sveikatinimu ir sveikatos stiprinimu susijusias prevencines priemones ir programas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono VSB, Kauno rajono ASPĮ
2.2.3.3.	Organizuoti ir vykdyti Kauno rajono savivaldybės gyventojų sveikatos stiprinimą skatinančius renginius, mokymus, prevencinių programų sklaidą, propaguoti sveiką gyvenseną, skatinti bendruomenės sveikatinimo iniciatyvas	2021-2027	KRSA, Kauno rajono VSB, Kauno rajono ASPĮ, KRS ugdymo įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.2.3.4.	Organizuoti ir didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje veikiančiose ugdymo įstaigose	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos, Kauno rajono VSB, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.2.3.5.	Organizuoti ir vykdyti Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėseną	2021-2027	KRSA, Kauno rajono VSB
2.2.3.6.	Tobulinti Kauno rajono sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją ir kompetencijas	2021-2027	KRSA, Kauno rajono VSB, KR sveikatos priežiūros įstaigos
2.2.3.7.	Skatinti Kauno rajono sveikatą stiprinančių įstaigų bendradarbiavimą ir jų dalyvavimą sveikatinimo veikloje	2021-2027	KRSA, Kauno rajono VSB, Kauno rajono ASPĮ, KRS ugdymo įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.2.4. uždavinys. Skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, sudarant Savivaldybėje fiziškai aktyvios ir sportuojančios bendruomenės formavimuisi palankias sąlygas
2.2.4.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančią viešąją infrastruktūrą, skirtą bendruomenės fiziniam aktyvumui didinti (vaikų žaidimo aikšteles, bendruomenines sporto aikšteles, lauko treniruoklius ir kt.)	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.2.4.2.	Skatinti ir plėtoti asmenų su specialiaisiais poreikiais bei senjorų fizinį aktyvumą, pritaikant Kauno rajono sporto bazes bei infrastruktūrą	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.2.4.3.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės vidaus ir išorės sporto infrastruktūrą ir pritaikyti ją viešajam interesui	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.2.4.4.	Atnaujinti ir (arba) plėsti vidaus ir išorės sporto infrastruktūrą prie Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigų ir pritaikyti ją viešajam interesui	2021-2027	KRSA, KRS ugdymo įstaigos
2.2.4.5.	Atnaujinti, plėsti sporto inventorių Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigose	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos
2.2.4.6.	Rengti, skatinti ir įgyvendinti fizinio aktyvumo veiklos projektus, programas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos, KRS ugdymo įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės
2.2.4.7.	Skleisti informaciją apie visuomenės sveikatinimo bei fizinio aktyvumo veikas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos, KRS ugdymo įstaigos, Kauno rajono VSB, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.2.4.8.	Organizuoti bei skatinti organizuoti sporto ir sveikatingumo renginius, stovyklas Kauno rajone bei dalyvauti juose	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos, KRS ugdymo įstaigos, Kauno rajono VSB, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.2.4.9.	Skatinti Kauno rajono savivaldybės sporto organizacijas, sportininkus, komandas, ugdyti aukšto meistriškumo sportininkus	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos
2.2.4.10.	Plėtoti Kauno rajono savivaldybės sporto įstaigų bei organizacijų paslaugas, vystyti naujas sporto šakas	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos
2.2.4.11	Tobulinti Kauno rajono savivaldybės trenerių ir sporto mokytojų, specialistų kvalifikaciją ir kompetencijas	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos, KRS ugdymo įstaigos, KRŠC
2.2.4.12.	Sukurti ir vykdyti trenerių, sporto mokytojų bei specialistų skatinimo (motyvacijos) sistemą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS sporto įstaigos ir organizacijos, KRS ugdymo įstaigos
2.3. tikslas. Kultūrinės veiklos puoselėjimas, gyventojų įtraukimas į kultūrinę veiklą
2.3.1. uždavinys. Įveiklinti kultūros paslaugų infrastruktūrą turizmui, kultūrai, švietimui, kitoms viešosioms paslaugoms ir ekonominei veiklai
2.3.1.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės kultūros įstaigų infrastruktūrą bei aplinką	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos
2.3.1.2.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės kultūros įstaigų materialinę ir edukacinę aplinkas	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos
2.3.1.3.	Atnaujinti ir prižiūrėti Kauno rajono savivaldybės kultūros įstaigų informacinių technologijų aplinką bei elektronines paslaugas	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos
2.3.1.4.	Įveiklinti Kauno rajono savivaldybės kultūros įstaigų infrastruktūrą ir kultūros paslaugas europiniams, nacionaliniams, regioniniams keliams (turizmui), švietimui, kitoms viešosioms paslaugoms ir ekonominei veiklai (pvz., bendradarbystės erdvėms)	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.3.2. uždavinys. Sudaryti bendruomenei sąlygas dalyvauti kultūrinėje veikloje ir kultūros vyksme
2.3.2.1.	Organizuoti ir skatinti vietinius, regioninius, nacionalinius bei tarptautinius kultūros renginius, programas ir projektus Kauno rajone bei dalyvauti juose	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS JO, su jaunimo dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.3.2.2	Skatinti bei sudaryti sąlygas Kauno rajono savivaldybės kultūros organizacijų, meno mėgėjų kolektyvų, atskirų menininkų veiklai	2021-2027	KRSA
2.3.2.3.	Skatinti etninės kultūros vystymąsi ir plėtrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys, KRS ugdymo įstaigos
2.3.2.4.	Įgyvendinti įvairias rinkodaros priemones, skirtas Kauno rajono savivaldybės kultūros, kultūros paslaugų bei organizuojamų renginių informacijos sklaidai	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS JO, su jaunimo dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.3.2.5.	Užtikrinti, gerinti ir plėsti Kauno rajono savivaldybės kultūros paslaugas, didinti jų prieinamumą	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS JO, su jaunimo dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės
2.3.2.6.	Tobulinti Kauno rajono savivaldybės kultūros įstaigų vadovų, kultūros ir meno darbuotojų kvalifikaciją, plėtoti jų kompetencijas	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos, KRŠC
2.3.2.7.	Sukurti ir vykdyti kultūros ir meno darbuotojų skatinimo (motyvacijos) sistemą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS kultūros įstaigos
2.4. tikslas. Socialinių paslaugų plėtojimas ir socialinės atsakomybės stiprinimas
2.4.1. uždavinys. Plėsti ir tobulinti socialinių paslaugų įstaigų bei organizacijų infrastruktūrą
2.4.1.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų infrastruktūrą bei aplinką, gerinti materialinę bazę	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos
2.4.1.2.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų informacinių technologijų aplinką bei elektronines paslaugas	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos
2.4.2. uždavinys. Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti jų įvairovę
2.4.2.1.	Plėsti ir gerinti socialinių paslaugų įstaigose ir organizacijose teikiamas paslaugas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.4.2.2.	Plėsti ir gerinti socialines paslaugas ir jų prieinamumą asmens namuose Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.4.2.3.	Plėsti ir gerinti vaikų dienos centrų teikiamas paslaugas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.4.2.4.	Skatinti plėtrą ir gerinti bendrąsias socialines paslaugas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.4.2.5.	Plėtoti socialines paslaugas besilaukiančioms ir vaikus auginančioms šeimoms Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.4.2.6.	Kurti ir plėtoti bendruomenines socialines paslaugas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.4.2.7.	Tobulinti Kauno rajone dirbančių socialinių įstaigų vadovų, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų, atvejo vadybininkų ir kitų socialinių paslaugų įstaigose  dirbančių darbuotojų kompetencijas bei kvalifikaciją	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos
2.4.2.8.	Skatinti ir plėtoti savanorystę socialinių paslaugų teikimo srityje Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.4.2.9.	Skatinti partnerystės veiklas, vykdant paslaugų plėtrą ir užtikrinti teikiamų paslaugų sklaidą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos
2.4.2.10	Sukurti ir vykdyti socialines paslaugas teikiančių specialistų skatinimo (motyvacijos) sistemą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos
2.4.2.11	Vykdyti gyventojams teikiamų socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo stebėseną, prieinamumo ir kokybės analizę	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos
2.4.3. uždavinys. Skatinti socialinę integraciją bei socialinės atskirties mažinimą
2.4.3.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės socialinio būsto fondą	2021-2027	KRSA
2.4.3.2.	Pritaikyti Kauno rajono savivaldybės gyvenamuosius būstus ir gyvenamąją aplinką specialiųjų poreikių turintiems asmenims	2021-2027	KRSA, KRS daugiabučių gyvenamų namų valdytojai
2.4.3.3.	Pritaikyti Kauno rajono savivaldybės viešuosius pastatus ir aplinką specialiųjų poreikių turintiems asmenims	2021-2027	KRSA
2.4.3.4.	Remti ir skatinti bendruomeninius socialinių inovacijų projektus Kauno rajono savivaldybėje, skirtus socialinei integracijai ir socialinės atskirties mažinimui	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
2.4.3.5.	Plėsti Kauno rajono atvirų jaunimo centrų, jaunimo organizacijų, neformalių jaunimo grupių veiklą, pradedant teikti socialinę atskirtį patiriančių jaunų asmenų integravimosi ar grįžimo į darbo rinką ir (arba) švietimo sistemą, visuomeninį gyvenimą paslaugas	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos, neformalios jaunimo grupės, UT KKAD Kauno sk.
2.4.3.6.	Kurti ir (arba) pritaikyti specializuotas programas, skirtas institucinę patirtį turinčių grupių (vaikų globos namų auklėtinių, laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų, neįgaliųjų, priklausomybes besigydančių asmenų ir kt.) integracijai į visuomenę Kauno rajono savivaldybėje	2021-2027	KRSA, KRS socialinių paslaugų įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, UT KKAD Kauno sk.
2.4.3.7.	Rengti ir įgyvendinti emigrantų grąžinimo programą Kauno rajono savivaldybėje	2021-2027	KRSA, UT KKAD Kauno sk.
2.4.3.8.	Rengti ir įgyvendinti imigrantų integracijos programą Kauno rajono savivaldybėje	2021-2027	KRSA, UT KKAD Kauno sk.
2.4.3.9.	Diegti, ir (arba) pritaikyti ir įteisinti socialinio verslo modelius Kauno rajono savivaldybėje, taikant kompleksines priemones (paramą, viešųjų pirkimų rezervavimą, mokestines lengvatas ir kt.)	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos, KRS privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys
2.5. tikslas. Bendruomeniškos visuomenės formavimas
2.5.1. uždavinys. Vystyti jaunimui palankią aplinką bei infrastruktūrą, plėsti ir skatinti įvairias jaunimo veiklas
2.5.1.1.	Kurti ir (arba) plėsti jaunimui palankią infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS JO, KRS NVO, KRS BO, KRS įstaigos
2.5.1.2.	Steigti atvirus jaunimo centrus (AJC), atviras jaunimo erdves (AJE) Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos ir neformalios jaunimo grupės, KRS įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS VVG
2.5.1.3.	Skatinti ir remti jaunimo veiklos projektus, iniciatyvas, programas jaunimo organizacijų veiklą ir plėtrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos ir neformalios jaunimo grupės
2.5.1.4.	Plėtoti mobilų darbą su jaunimu Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos ir neformalios jaunimo grupės, KRS įstaigos
2.5.1.5.	Didinti Kauno rajono savivaldybės jaunimo darbuotojų ir su jaunimu dirbančių asmenų skaičių, tobulinti jų kompetencijas ir gebėjimus	2021-2027	KRSA, Jaunimo reikalų tarnyba (JRT), JO, su jaunimu dirbančios organizacijos
2.5.1.6.	Skatinti ir plėtoti jaunimo savanorystę Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS JO, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, VšĮ Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba (Kauno rajono PST)
2.5.1.7.	Gerinti jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS JO, su jaunimu dirbančios organizacijos ir neformalios jaunimo grupės, KRS įstaigos
2.5.2. uždavinys. Skatinti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų veiklą, didinti jų įtrauktį
2.5.2.1.	Kurti ir (arba) plėsti nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomeninėms organizacijoms palankią infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS JO, KRS NVO, KRS BO, KRS įstaigos
2.5.2.2.	Sudaryti sąlygas Kauno rajono savivaldybės NVO, BO naudotis viešąja infrastruktūra, materialine baze ir viešosiomis erdvėmis	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.5.2.3.	Skatinti nevyriausybinių organizacijų, bendruomeninių organizacijų plėtrą, jų aktyvumą ir vietos partnerystę Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.5.2.4.	Organizuoti ir skatinti Kauno rajono nevyriausybinių organizacijų, bendruomeninių organizacijų lyderių, narių, savanorių mokymus, tobulinti jų kvalifikaciją ir kompetencijas	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.5.2.5.	Skatinti bei inicijuoti Kauno rajono NVO, BO vykdomus projektus ir programas, didinant jų įtrauktį	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.5.2.6.	Rengti ir įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje veikiančių NVO, BO, vietos veiklos grupių strategijas/ strateginius planus/ politiką	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.5.2.7.	Organizuoti ir skatinti NVO, BO skirtus renginius Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.5.2.8.	Kurti/ pritaikyti paskatų sistemą Kauno rajono savivaldybėje, užtikrinančią nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų teikiamų paslaugų kokybės gerėjimą bei naujų mišrių viešųjų paslaugų atsiradimą	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs ir juridiniai asmenys, KRS įstaigos
2.5.2.9.	Sukurti ir vykdyti NVO, BO lyderių, narių, savanorių skatinimo (motyvacijos) sistemą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.6. tikslas. Saugumo didinimas rajone
2.6.1. uždavinys. Užtikrinti viešąją tvarką ir viešąjį saugumą
2.6.1.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti bei prižiūrėti stebėjimo sistemas ir kitas saugumo priemones Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021-2027	KRSA, Kauno rajono policijos komisariatas (Kauno raj. PK), KRS įstaigos ir organizacijos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.6.1.2.	Kurti, plėsti ir (arba) atnaujinti gyventojų perspėjimo sistemos infrastruktūrą Kauno rajone	2021-2027	KRSA
2.6.1.3.	Gerinti Kauno rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos teikiamų paslaugų kokybę bei ugniagesių komandų infrastruktūrą	2021-2027	KRSA, Kauno rajono PST
2.6.1.4.	Organizuoti priešgaisrinių vandens telkinių priežiūrą ir užtikrinti kitas gaisrui gesinti būtinas priemones Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021-2027	KRSA, KRSPT, UAB „Giraitės vandenys“, UAB „Kauno vandenys“
2.6.1.5.	Organizuoti ir remti ugniagesių savanorystę Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono PST
2.6.1.6.	Sukurti ir vykdyti Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos darbuotojų bei ugniagesių savanorių skatinimo (motyvacijos) sistemą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno rajono PST
2.6.1.7.	Organizuoti ir remti policijos rėmėjų veiklą Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno raj. PK
2.6.1.8.	Atnaujinti/ rengti ir įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo planus	2021-2027	KRSA
2.6.1.9.	Įkurti ir aprūpinti darbo vietas Kauno rajono savivaldybės operacijų centre	2021-2027	KRSA
2.6.2. uždavinys. Vykdyti prevencines programas ir veiklas
2.6.2.1.	Vykdyti ir skatinti nusikalstamumo, prekybos žmonėmis ir savižudybių prevencines priemones, programas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno raj. PK, Kauno rajono VSB, KRS NVO, KRS BO, KRS JO, KRS VVG
2.6.2.2.	Vykdyti ir skatinti smurto ir patyčių prevencines priemones, programas Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno raj. PK, Kauno rajono VSB, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS ugdymo įstaigos
2.6.2.3.	Vykdyti ir skatinti prevencines priemones ir programas, skirtas priklausomybėms mažinti Kauno rajone	2021-2027	KRSA, Kauno raj. PK, Kauno rajono VSB, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.6.2.4.	Kurti, plėsti ir įgyvendinti saugios kaimynystės iniciatyvas Kauno rajono savivaldybėje	2021-2027	KRSA, Kauno raj. PK, Kauno rajono VSB, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG
2.6.2.5.	Atnaujinti/ rengti ir įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planus	2021-2027	KRSA
2.6.2.6.	Šviesti, mokyti ir skleisti informaciją Kauno rajono savivaldybėje priešgaisrinės saugos, civilinės saugos, ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais	2021-2027	KRSA, Kauno raj. PK, Kauno rajono PST, Kauno rajono VSB, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS ugdymo įstaigos
2.6.2.7.	Vykdyti priešgaisrinės saugos prevencines priemones Kauno rajono savivaldybės socialiniuose būstuose, kultūros, švietimo ir kitose įstaigose	2021-2027	KRSA, Kauno rajono PST, KRS įstaigos

Priemonės kodas	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo laikas (metai)	Atsakinga (-os) institucija (-os)
III PRIORITETAS. PASIEKIAMAS IR ŽALESNIS RAJONAS SU IŠVYSTYTA INFRASTRUKTŪRA
3.1. tikslas. Rajono pasiekiamumo gerinimas, užtikrinant darnų judumą bei mobilumą
3.1.1. uždavinys. Atnaujinti ir plėsti susisiekimo infrastruktūrą
3.1.1.1.	Atlikti Kauno rajono savivaldybės vietinės reikmės kelių ir gatvių inventorizaciją	2021–2027	KRSA
3.1.1.2.	Atnaujinti ir (arba) įrengti Kauno rajono savivaldybės gatves, vietinės reikšmės kelius, privažiavimo kelius, asfaltuoti žvyrkelius, statyti aplinkkelius	2021–2027	KRSA
3.1.1.3.	Prioritetine tvarka atnaujinti ir (arba) įrengti transporto infrastruktūrą, susijusią su stambių investicinių projektų pritraukimu (panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
3.1.1.4.	Atnaujinti ir (arba) įrengti naujus tiltus Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
3.1.1.5.	Atnaujinti ir (arba) įrengti viešąją transporto  infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje (intermodalinius terminalus, autobusų ir geležinkelio stotis, autobusų sustojimo stoteles, keleivių laukimo paviljonus, kt.)	2021–2027	KRSA
3.1.1.6.	Atnaujinti ir (arba) įrengti automobilių stovėjimo aikšteles Kauno rajono savivaldybės viešosios erdvėse	2021–2027	KRSA
3.1.1.7.	Atnaujinti ir (arba) įrengti Kauno rajono savivaldybės įstaigų ir įmonių kiemus, automobilių stovėjimo aikšteles	2021–2027	KRSA, KRS įstaigos ir įmonės
3.1.1.8.	Atnaujinti ir (arba) įrengti Kauno rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus	2021–2027	KRSA, KRS daugiabučių gyvenamų namų valdytojai
3.1.1.9.	Pritaikyti neįgaliesiems esamą Kauno rajono savivaldybės gatvių, vietinės reikšmės kelių, privažiavimo kelių, automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūrą	2021–2027	KRSA, KRS įstaigos ir įmonės, KRS daugiabučių gyvenamų namų valdytojai
3.1.1.10.	Atnaujinti ir (arba) plėsti vandens transporto infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
3.1.1.11.	Atnaujinti ir (arba) plėsti oro transporto infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
3.1.2. uždavinys. Įrengti darnaus judumo sistemų funkcionavimui būtiną fizinę bei intelektinę infrastruktūrą
3.1.2.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti bevariklio transporto priemonių infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
3.1.2.2.	Plėsti ekologiško, atsinaujinančių energijos šaltinių transporto priemonių parką Kauno rajono savivaldybės administracijoje, įstaigose ir organizacijose	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
3.1.2.3.	Kurti, skatinti kurti ekologiško, atsinaujinančių energijos šaltinių transporto rūšių infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje bei sudaryti sąlygas ir skatinti naudoti(s) sukurta infrastruktūra	2021-2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
3.1.2.4.	Įrengti privataus ir viešojo transporto jungties aikšteles (Park and Ride, Bike and Ride) bei diegti dviračių dalijimosi sistemas (Bike sharing) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
3.1.2.5.	Atnaujinti, tobulinti ir (arba) diegti saugaus eismo priemones, intelektines transporto sistemas bei integruotas eismo valdymo sistemas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
3.1.3. uždavinys. Gerinti rajono gyventojų mobilumą
3.1.3.1.	Remti ir skatinti alternatyvias pavėžėjimo iniciatyvas, kompensuojančias tradicinio viešojo transporto trūkumą Kauno rajono savivaldybėje, integruojant su regiono/ funkcinės zonos transporto sistemomis	2021–2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
3.1.3.2.	Remti gyventojų mobilumo paslaugas ir produktus, intelektinių transporto sistemų ir inovatyvių technologijų kūrimą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, integruojant į bendrą regiono/ funkcinės zonos sistemą	2021–2027	KRSA, KRS įmonės ir privatūs vežėjai, teikiantys viešojo transporto paslaugas
3.2. tikslas. Efektyvios ir inovatyvios inžinerinio aprūpinimo sistemos vystymas
3.2.1. uždavinys. Atnaujinti, modernizuoti ir plėsti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą
3.2.1.1.	Inventorizuoti Kauno rajono savivaldybės vandens tiekimo tinklus ir vandens tiekimo bei buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą	2021–2027	KRSA, UAB „Giraitės vandenys“, UAB „Kauno vandenys“
3.2.1.2.	Inventorizuoti Kauno rajono savivaldybės paviršinių nuotekų surinkimo tinklus ir valymo įrenginius	2021–2027	KRSA, UAB „Giraitės vandenys“, UAB „Kauno vandenys“
3.2.1.3.	Atnaujinti ir (arba) plėsti vandens tiekimo, vandens gerinimo ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA, UAB „Giraitės vandenys“, UAB „Kauno vandenys“
3.2.1.4.	Atnaujinti ir (arba) plėsti paviršinių nuotekų infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA, UAB „Giraitės vandenys“, UAB „Kauno vandenys“
3.2.1.5.	Atnaujinti ir (arba) plėsti nuotekų dumblo ir biologiškai skaidžių atliekų  tvarkymo infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA, UAB „Giraitės vandenys“, UAB „Kauno vandenys“, KRATC
3.2.2. uždavinys. Vystyti rajono viešąją energetinę infrastruktūrą, užtikrinančią energijos gamybos bei vartojimo efektyvumą
3.2.2.1.	Modernizuoti viešuosius pastatus, siekiant efektyvinti šilumos energijos suvartojimą, Kauno rajono savivaldybėje	2021–2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos
3.2.2.2.	Modernizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų pastatus, siekiant efektyvinti šilumos energijos suvartojimą, Kauno rajono savivaldybėje	2021–2027	KRSA, KRS daugiabučių gyvenamų namų valdytojai
3.2.2.3.	Modernizuoti Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkį, jį pritaikant atsinaujinančių ar alternatyvių išteklių naudojimui bei plėtrai	2021–2027	KRSA, KRS paskirti šilumos tiekėjai
3.2.2.4.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės gatvių, kelių, viešųjų teritorijų apšvietimą, diegiant energiją taupančias priemones	2021–2027	KRSA
3.2.2.5.	Rengti ir (arba) atnaujinti ir įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės atsinaujinančių ar alternatyvių energijos šaltinių plėtros planus ir programas	2021-2027	KRSA
3.2.2.6.	Diegti, populiarinti ir skatinti atsinaujinančių ar alternatyvių energijos šaltinių naudojimą Kauno rajone, įgyvendinti informacijos sklaidos priemones	2021-2027	KRSA, KRS įstaigos ir organizacijos, privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys, KRS ugdymo įstaigos
3.3. tikslas. Darnios aplinkos užtikrinimas ir patrauklaus kraštovaizdžio puoselėjimas
3.3.1. uždavinys. Tobulinti atliekų tvarkymo bei aplinkos išsaugojimo sistemą, vykdyti gyventojų aplinkosauginį švietimą
3.3.3.1.	Modernizuoti Kauno rajono atliekų tvarkymo sistemą, tobulinti ir plėsti atliekų tvarkymo infrastruktūrą	2021–2027	KRSA, KRATC
3.3.3.2.	Atnaujinti ir (arba) rengti ir įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo reglamentuojančius dokumentus	2021–2027	KRSA
3.3.3.3.	Atnaujinti ir įgyvendinti aplinkosauginio švietimo, ugdymo ir visuomenės informavimo programas, skatinti ir remti aplinkos apsaugos iniciatyvas, organizuoti įvairius renginius, skatinančius tausoti aplinką ir rūšiuoti atlieka, Kauno rajone	2021–2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS ugdymo įstaigos, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
3.3.3.4.	Atnaujinti ir (arba) rengti ir įgyvendinti Kauno rajono savivaldybės aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemones/ programą	2021–2027	KRSA
3.3.2. uždavinys. Gerinti kraštovaizdžio apsaugą bei didinti jo patrauklumą
3.3.2.1.	Inventorizuoti Kauno rajono savivaldybės parkus, žaliuosius plotus, žaliąsias apsaugines zonas, želdynus ir kitus kraštovaizdžio elementus	2021–2027	KRSA
3.3.2.2.	Tvarkyti ir (arba) kurti Kauno rajono savivaldybės parkus, žaliuosius plotus, žaliąsias apsaugines zonas, želdynus bei kitus kraštovaizdžio elementus	2021–2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
3.3.2.3.	Naikinti invazinius augalus ir gyvūnus Kauno rajone	2021–2027	KRSA
3.3.2.4.	Identifikuoti, valyti ir sutvarkyti užterštas teritorijas Kauno rajone	2021–2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
3.3.2.5.	Tvarkyti ir (arba) likviduoti bešeimininkius, apleistus pastatus ir statinius bei aplink juos esančias teritorijas Kauno rajono savivaldybėje	2021–2027	KRSA
3.3.2.6.	Valyti užterštus vandens telkinius bei gerinti jų vandens kokybę Kauno rajone	2021–2027	KRSA
3.3.2.7.	Tvarkyti, formuoti, atkurti Kauno rajono kraštovaizdį ir (arba) jo elementus	2021–2027	KRSA
3.4. tikslas. Kitos rajono viešosios infrastruktūros vystymas ir plėtra
3.4.1. uždavinys. Gerinti savivaldybės teikiamų viešosios infrastruktūros paslaugų kokybę
3.4.1.1.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės kapinių teritorijas ir jų teikiamas paslaugas	2021–2027	KRSA
3.4.1.2.	Užtikrinti tinkamą Kauno rajono savivaldybės viešosios infrastruktūros paslaugų teikimą	2021–2027	KRSA
3.4.1.3.	Įsigyti ir tinkamai naudoti viešosios infrastruktūros tvarkymo įrangą, inventorių, įrankius Kauno rajono savivaldybės administracijoje	2021–2027	KRSA
3.4.1.4.	Užtikrinti ir plėtoti gyvūnų priežiūros ir laikymo infrastruktūrą Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
3.4.1.5.	Įgyvendinti priemones, mažinančias bešeimininkių gyvūnų skaičių Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA
3.4.2. uždavinys. Vystyti miesto ir kaimo gyvenamąsias teritorijas bei infrastruktūrą
3.4.2.1.	Kompleksiškai vystyti Kauno rajono savivaldybės miesto gyvenamąsias teritorijas	2021–2027	KRSA
3.4.2.2.	Kompleksiškai vystyti Kauno rajono savivaldybės kaimo gyvenamąsias teritorijas	2021–2027	KRSA
3.4.2.3.	Atnaujinti ir sutvarkyti Kauno rajono savivaldybės viešąsias erdves, jas pritaikant gyventojų poreikiams, rekreacijai	2021–2027	KRSA, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys
3.4.2.4.	Atnaujinti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalus, sutvarkant gyvenamąją aplinką Kauno rajono savivaldybės teritorijoje	2021–2027	KRSA, KRS daugiabučių gyvenamų namų valdytojai
3.4.2.5.	Atnaujinti ir (arba) plėsti Kauno rajono savivaldybės viešosios paskirties infrastruktūrą, ją pritaikant bendruomeniniams, visuomeniniams, verslo poreikiams	2021–2027	KRSA, KRS įmonės ir įstaigos, KRS NVO, KRS BO, KRS VVG, KRS privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys

(nenurodyta)

Rodiklio numeris	Rodiklio pavadinimas	Duomenų šaltinis	Atskaitos taškas ir formulė	Siektina reikšmė	Nuokrypio intervalo ribos
Kauno rajonas – sumanios vadybos, darnios plėtros, patrauklus investicijoms, aktyviam laisvalaikiui ir turizmui Lietuvos logistikos centras su išvystyta sausumos, oro ir vandens infrastruktūra, jaunatviška, sveika, socialiai atsakinga ir kūrybinga bendruomene.
E-1	Kauno rajono tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių 1-am gyventojui, santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(1519/5275)*100=29% (2018 m. pradžios duomenys)	50% (2027 m.)	≥50% – labai gerai
					(40%; 49%) – gerai
					(30%; 39%) – patenkinamai
					≤29% – blogai
E-2	Kauno rajone apsilankiusių turistų skaičiaus pasikeitimas (%) (vertinami Kauno TVIC apsilankę turistai)	Lietuvos statistikos departamentas	(29409-24752)/24752*100=18% (2018 m. duomenys palyginti su 2017 m. duomenimis)	25% (2027 m. palyginus su 2018 m.)	≥25% – labai gerai
					(18%; 24%) – gerai
					(0%; 17%) – patenkinamai
					Nepasikeitė – blogai
E-3	Kauno rajone transporto ir saugojimo(H)[242] veikloje veikusių ūkio subjektų dalies nuo visų veikiančių ūkio subjektų santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(((256/2996)*100)/(8361/105093)*100)*100=106% (2018 m. pabaigos duomenys)	110% (2027 m.)	≥110 % – labai gerai
					(106%; 109%) – gerai
					(101%; 105%) – patenkinamai
					≤100% – blogai
E-4	Kauno rajono nedarbo lygio (registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis) santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(7,4/8,5)*100=87% (2018 m. duomenys)	80% (2027 m.)	≥80% – labai gerai
					(81%; 90%) – gerai
					(91%; 100%) – patenkinamai
					≤101% – blogai
E-5	Kauno rajono bendro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(1185,2/1251,9)*100=95% (2019 m. I ketvirčio duomenys)	105% (2027 m.)	≥105% – labai gerai
					(100%; 104%) – gerai
					(96%; 99%) – patenkinamai
					≤95% – blogai
E-6	Kauno rajono medianinio (vidutinio) gyventojų amžiaus santykis su šalies rodikliu (%)	HISIC	(39/43)*100=91% (2017 m.  pradžios duomenys)	90% (2027 m.)	≤90% – labai gerai
					(91%; 95%) – gerai
					(94%; 100%) – patenkinamai
					≥101% – blogai
E-7	Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Kauno rajone (metai) ir santykis su šalies rodikliu (%)	HISIC	(77/75,7)*100=102% (2017 m. pradžios duomenys)	105% (2027 m.)	≥105% – labai gerai
					(100%; 104%) – gerai
					(91%; 99% ) – patenkinamai
					≤90%  – blogai

(nenurodyta)

I PRIORITETAS. PAŽANGI EKONOMIKA IR EFEKTYVI, PILIEČIAMS ARTIMESNĖ SAVIVALDA

Rodiklio numeris	Rodiklio pavadinimas	Duomenų šaltinis	Atskaitos taškas ir formulė	Siektina reikšmė	Nuokrypio intervalo ribos
1.1 tikslas. Investicijas skatinančios ekonominės aplinkos vystymas
R-1.1-1	Kauno rajono materialinių investicijų, tenkančių 1-am gyventojui, santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(3181/2550)*100=125% (išankstiniai 2017 m.  duomenys)	130% (2027 m.)	≥130% – labai gerai
					(126%; 129%) – gerai
					(101%; 124% ) – patenkinamai
					≤100%   – blogai
1.1.1 uždavinys. Gerinti sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų verslo plėtros bei investicijų pritraukimo sąlygas
P-1.1.1-1	Kauno rajone apdirbamosios gamybos (C), transporto ir saugojimo (H), informacijos ir ryšių (J) bei profesinėje mokslinėje ir techninėje veiklose (M) veikusių ūkio subjektų dalies santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(((921/2996)*100)/(30860/105093)*100)*100=104% (2018 m. pabaigos duomenys)	110% (2027 m.)	≥110 % – labai gerai
					(105%; 109%) – gerai
					(101%; 104%) – patenkinamai
					≤100% – blogai
1.1.2 uždavinys. Skatinti ekonominį augimą rajone, plėtojant verslo paramos ir informavimo sistemą
P-1.1.2-1	Kauno rajono verslumo lygio[243] rodiklio santykis su šalies rodikliu (%)	www.verslilietuva.lt	(26/30)*100=87% (2018 m. pabaigos duomenys)	100% (2027 m.)	≥100% – labai gerai
					(94%; 99%) – gerai
					(88%; 93%) – patenkinamai
					≤87%  – blogai
1.1.3 uždavinys. Skatinti verslo, Savivaldos ir valstybės institucijų bendradarbiavimą, gyventojų verslumą ir ekonominį mobilumą
P-1.1.3-1	Kauno rajone naujai įregistruotų ūkio subjektų skaičiaus pasikeitimas (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(374-307)/307*100=22% (2018 m. duomenys palyginti su 2017 m. duomenimis)	25% (2027 m. palyginus su 2018 m.)	≥25% – labai gerai
					(15%; 24%) – gerai
					(1%; 14%) – patenkinamai
					Nepasikeitė  – blogai
1.2 tikslas. Turizmo plėtra, kultūros ir gamtos paveldo įveiklinimas
R-1.2-1	Kauno rajone apsilankiusių užsienio turistų skaičiaus dalis nuo visų apsilankiusių turistų skaičiaus (%) (vertinami Kauno rajono TVIC apsilankę turistai)	Kauno r. TVIC	(2627/29409)*100=9% (2018 m. duomenys)	20% (2027 m.)	≥20% – labai gerai
					(15%; 19%) – gerai
					(10%; 14%) – patenkinamai
					≤9%   – blogai
1.2.1 uždavinys. Plėsti ir atnaujinti turizmo paslaugų infrastruktūrą
P-1.2.1-1	Kauno rajone apgyvendintų turistų skaičius (tūkst. asmenų)	Lietuvos statistikos departamentas	25,8 tūkst. asm. (2018 m. duomenys)	35,0 tūkst. asm. (2027 m.)	≥35,0 tūkst. asm. – labai gerai
					(30,0 tūkst. asm.; 34,9 tūkst. asm.) – gerai
					(25,8 tūkst. asm.; 29,9 tūkst. asm.) – patenkinamai
					≤25,8 tūkst. asm. – blogai
1.2.2 uždavinys. Gerinti turizmo paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti jų įvairovę
P-1.2.2-1	Media įrankių (spauda, radio laidos, TV reportažai, socialiniai tinklai, reklama LED ekranuose, interneto svetainės,  mobiliosios programėlės, kt.), kurių pagalba buvo viešintas Kauno rajono turizmo sektorius, skaičius (vnt.)	Kauno rajono TVIC	305 vnt. (2018 m. duomenys)	500 vnt. (2027 m.)	≥500 vnt. – labai gerai
					(450 vnt.; 499 vnt.) – gerai
					(401 vnt.; 449 vnt.) – patenkinamai
					≤400 vnt. – blogai
1.2.3 uždavinys. Pritaikyti gamtos ir kultūros paveldo objektus turizmui, kultūrai, švietimui, kitoms viešosioms paslaugoms ir ekonominei veiklai vykdyti
P-1.2.3-1	Kauno rajone naujai sutvarkytų, įrengtų ir pritaikytų lankymui savivaldybės kultūros ir gamtos paveldo objektų bei teritorijų skaičius (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	7 vnt. (2021-2027 metais)	≥7 vnt. – labai gerai
					(4 vnt.; 6 vnt.) – gerai
					(1 vnt.; 3 vnt.) – patenkinamai
					Nei vieno – blogai
1.3 tikslas. Investicijų į kaimo plėtrą užtikrinimas
R-1.3-1	Kauno rajone veikiančių žemės ūkio kooperatyvų skaičius (vnt.) (pripažintų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1367 „Dėl Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) taisyklių patvirtinimo“)	VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras	1 vnt. (2018 m. duomenys)	5 vnt. (2027 m.)	≥5 vnt. – labai gerai
					(3 vnt.; 4 vnt.) – gerai
					(1 vnt.; 2 vnt.) – patenkinamai
					Nei vieno – blogai
1.3.1 uždavinys. Sudaryti sąlygas pažangaus žemės ūkio vystymui
P-1.3.1-1	Kauno rajono bendrosios žemės ūkio produkcijos, tenkančios 1-am gyventojui, santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	((72,7 mln. Eur/91073 gyv.)/(2534,6 mln. Eur/2847904 gyv.)*100=90% (2017 m. duomenys)	100% (2027 m.)	≥100% – labai gerai
					(95%; 99%) – gerai
					(91%; 94%) – patenkinamai
					≤90% – blogai
1.3.2 uždavinys. Plėtoti alternatyvias veiklas kaime
P-1.3.2-1	Naujai įkurtų alternatyvių žemės ūkio veiklai verslų Kauno rajono savivaldybės kaimo teritorijose skaičius (vnt. per laikotarpį)	Kauno rajono vietos veiklos grupė	-	14 vnt. (2021-2027 metais)	14 vnt. – labai gerai
					(10 vnt.; 13 vnt.) – gerai
					(1 vnt.; 9 vnt.) – patenkinamai
					Nei vieno – blogai
1.4 tikslas. Savivaldybės valdymo gerinimas ir integravimas
R-1.4-1	Kauno rajono savivaldybės administracijos veiklos efektyvumo rodiklio (Kauno rajono savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų) santykis su šalies didžiųjų miestų (Vilniaus, Klaipėdos, Kauno) žiedinių savivaldybių rodikliu (%)	Lietuvos laisvosios rinkos tyrimų institutas	(3,7/4,9)*100=76% (2018 m. duomenys)	75% (2027 m.)	≤75% – labai gerai
					(76%; 80%) – gerai
					(81%; 99%) – patenkinamai
					≥100%  – blogai
1.4.1 uždavinys. Stiprinti Kauno rajono savivaldybės įvaizdį
P-1.4.1-1	Kauno rajono savivaldybės gerovės indekso santykis su šalies savivaldybių vidurkiu (%)	Vilniaus politikos analizės institutas	(6,0/4,5)*100=133% (2018 m. duomenys)	135% (2027 m.)	≥135% – labai gerai
					(125%; 134%) – gerai
					(101%; 124%) – patenkinamai
					≤100% – blogai
1.4.2 uždavinys. Didinti savivaldybės valdymo ir veiklos efektyvumą
P-1.4.2-1	Kauno rajono savivaldybės administracijos specialistų ir vadovų, dalyvavusių kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose, dalis nuo bendro skaičiaus (%)	KRSA	103 darbuotojai: 196 darbuotojų = 53% (2018 m. duomenys)	100% (2027 m.)	100% – labai gerai
					(80%; 99%) – gerai
					(54%; 79%) – patenkinamai
					≤53% – blogai
P-1.4.2-2	Gyventojams suteiktų elektroninių paslaugų Kauno rajono savivaldybės administracijoje dalis nuo visų suteiktų viešųjų paslaugų skaičiaus per metus (%)	KRSA	23 %	45 % (2027 m.)	≥45% – labai gerai
					(35%; 44%) – gerai
					(24%; 34%)– patenkinamai
					≤23% – blogai
1.4.3 uždavinys. Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą
P-1.4.3-1	Pasirašytų tarptautinių bendradarbiavimo sutarčių Kauno rajono savivaldybėje skaičius (vnt. per laikotarpį)	KRSA	7 vnt. (2013-2018 metais)	12 vnt. (2021-2027 metais)	≥12 vnt. – labai gerai
					(10 vnt.; 11 vnt.) – gerai
					(7 vnt.; 9 vnt.) – patenkinamai
					≤ 6 vnt. – blogai

II PRIORITETAS. AUKŠTA GYVENIMO KOKYBĖ SOCIALIAI ATSAKINGAME RAJONE

Rodiklio numeris	Rodiklio pavadinimas	Duomenų šaltinis	Atskaitos taškas ir formulė	Siektina reikšmė	Nuokrypio intervalo ribos
2.1. tikslas. Aukšto besimokančios visuomenės lygio siekimas
R-2.1-1	Mokinių, dalyvavusių Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo veikloje, dalis nuo bendro vaikų (6-17 metų) skaičiaus (%)	KRSA Lietuvos statistikos departamentas	(9231 mokinys*100)/12529 (6-17 metų vaikų)=74% (2018 m. duomenys)	95% (2027 m.)	≥95% – labai gerai
					(85%; 94%) – gerai
					(75%; 84%) – patenkinamai
					≤74% – blogai
R-2.1-2	Mokinių, dalyvavusių Kauno rajono neformaliojo švietimo veiklose dalis nuo bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus (%)	KRSA	80% (2018-2019 m. m. duomenys)	90% (2027-2028 m. m.)	≥90% – labai gerai80
					(80%; 89%) – gerai
					(70%; 79% ) – patenkinamai
					≤69% – blogai
2.1.1 uždavinys. Gerinti ugdymo(-si) aplinką ir materialinę bazę, diegti inovacijas
P-2.1.1-1	Atnaujintų švietimo įstaigų skaičius Kauno rajone (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	10 vnt. (2021-2027 metais)	≥10 vnt. – labai gerai
					(7 vnt.; 9 vnt.) – gerai
					(4 vnt.; 6 vnt.) – patenkinamai
					(1 vnt.; 3 vnt.) – blogai
P-2.1.1-2	Kompiuterių, naudojamų mokinių mokymui, skaičius 100-ui mokinių Kauno rajono BUM (vnt.)	KRSA ŠVIS	(1837 kompiuteriai*100 mokinių)/ 9231 mokinių = 20 vnt. (2018-2019 m. m. duomenys)	30 vnt. (2027-2028 m.)	≥30 vnt.– labai gerai
					(25 vnt.; 29 vnt.) – gerai
					(21 vnt.; 24 vnt.) – patenkinamai
					≤20 vnt. – blogai
2.1.2 uždavinys. Plėsti švietimo paslaugas, tobulinti ugdymo proceso kokybę bei prieinamumą
P-2.1.2-1	Kauno rajono 1-5 metų amžiaus grupės vaikų, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, dalis nuo bendro 1-5 metų amžiaus vaikų skaičiaus (%)	ŠVIS Lietuvos statistikos departamentas	(2743 ikimokykliniame ugdyme dalyvaujantys vaikai)/5006 1-5 metų vaikai)*100=55% (2018 m. duomenys)	75% (2027 m.)	≥75% – labai gerai
					(65; 74) – gerai
					(55; 64) – patenkinamai
					≤54% – blogai
P-2.1.2-2	Kauno rajono 6 metų amžiaus vaikų, dalyvaujančių priešmokykliniame ugdyme, dalis nuo bendro 6 metų amžiaus vaikų skaičiaus (%)	KRSA Lietuvos statistikos departamentas	(879 priešmokykliniame ugdyme dalyvaujantys vaikai)/994 6 metų vaikai)*100=88% (2018 m. duomenys)	100% (2027 m.)	100% – labai gerai
					≤99% – blogai
2.1.3 uždavinys. Siekti sumanios pramonės, logistikos, inovacijų ir technologijų, sveikatos priežiūros bei stiprinimo, turizmo krypčių profesinio orientavimo, skatinti mokymąsi visą gyvenimą
P-2.1.3-1	Kauno rajono savivaldybės seniūnijų, kuriose veikia KRTAU filialai ar skyriai, skaičius (vnt.)	KRTAU	12 vnt. (2018 m. duomenys)	25 vnt. (2027 m.)	25 vnt. – labai gerai
					(20 vnt.; 24 vnt.) – gerai
					(13 vnt.; 19 vnt.) – patenkinamai
					≤ 12 vnt. – blogai
2.2 tikslas. Gyventojų sveikatos priežiūra ir stiprinimas
R-2.2-1	Labai gerai ir gerai įvertinusių Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigų paslaugas gyventojų dalis (%) (apklausos būdu)	KRSA	-	70% (2027 m.)	≥70% – labai gerai
					(61%; 69%) – gerai
					(51%; 59%) – patenkinamai
					≤50%  – blogai
R-2.2-2	Per 0-3 kalendorines dienas pas šeimos gydytoją priimtų pacientų dalis nuo visų prisirašiusiųjų pacientų Kauno rajone asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (%)	Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Kauno rajone (toliau – KR ASPĮ)	80% (2017 m. duomenys)	90% (2027 m.)	≥90% – labai gerai
					(80%; 89%) – gerai
					(70%; 79%) – patenkinamai
					≤69%  – blogai
2.2.1 uždavinys. Modernizuoti ir plėsti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą
P-2.2.1-1	Atnaujintų sveikatos priežiūros įstaigų skaičius Kauno rajone (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	10 vnt. (2021-2027 metais)	≥10 vnt. – labai gerai
					(7 vnt.; 9 vnt.) – gerai
					(4 vnt.; 6 vnt.) – patenkinamai
					(1 vnt.; 3 vnt.) – blogai
2.2.2 uždavinys. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
P-2.2.2-1	Prisirašiusiųjų asmenų prie Kauno rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus (%)	KR ASPĮ	(66494 asm./ 99691 gyv.)*100=67% (2018 m. pabaigos duomenys)	70% (2027 m.)	≥70% – labai gerai
					(61%; 69%) – gerai
					(51%; 59%) – patenkinamai
					≤50% – blogai
P-2.2.2-2	Greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimo aptarnavimo rodiklis Kauno rajono mieste ir kaime (iki 15 min. mieste ir iki 25 min. kaime) (%)	VšĮ Kauno rajono greitosios pagalbos medicinos stotis	91,66% (2018 m. duomenys)	92% (2027 m.)	≥92%– labai gerai
					(80%; 91%) – gerai
					(75%; 79%) – patenkinamai
					≤74% – blogai
2.2.3 uždavinys. Stiprinti visuomenės sveikatą, plėtoti su sveikatos stiprinimu susijusias paslaugas
P-2.2.3-1	Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo priemonės ir projektai (vnt.)	KRSA	17 vnt. (2018 m. duomenys)	20 vnt. (2027 m.)	≥ 20 vnt. – labai gerai
					(11 vnt.; 19 vnt.) – gerai
					(1 vnt.; 10 vnt.) – patenkinamai
					Ne vieno- blogai
2.2.4. uždavinys. Skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, sudarant Savivaldybėje fiziškai aktyvios ir sportuojančios bendruomenės formavimuisi palankias sąlygas
P-2.2.4-1	Kauno rajone atnaujintų sporto/ sveikatingumo infrastruktūros objektų skaičius (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	10 vnt. (2021-2027 metais)	≥ 10 vnt. – labai gerai
					(8 vnt.; 9 vnt.) – gerai
					(6 vnt,; 7 vnt.) – patenkinamai
					≤5 vnt. – blogai
P-2.2.4-2	Kauno rajono sporto organizacijose sportuojančių gyventojų dalis, lyginant su bendru Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičiumi (%)	Lietuvos sporto statistikos metraštis, Lietuvos statistikos departamentas	(2035/91073)*100=2,2% (2017 m. duomenys)	4,5% (2027 m.)	≥4,5% – labai gerai
					(3,5%; 4,4%) – gerai
					(2,3%; 3,5%) – patenkinamai
					≤2,2% – blogai
P-2.2.4-3	Kauno rajone suorganizuotų sporto varžybų, sporto ir sveikatinimo renginių skaičius/ dalyvių juose skaičius (vnt./ asmenys)	Lietuvos sporto statistikos metraštis	681 vnt./ 19081 asm. (2017 m. duomenys)	≥681 vnt. / 19081 asm. (2027 m.)	≥681 vnt./19081 asm. – labai gerai
					<681 vnt./19081 asm. - blogai
2.3 tikslas. Kultūrinės veiklos puoselėjimas, gyventojų įtraukimas į kultūrinę veiklą
R-2.3-1	Kauno rajone veikiančių meno mėgėjų kolektyvų dalyvių skaičius, tenkančio 1 000-iui gyventojų, santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos nacionalinis kultūros centras	(((1097*1000)/92644)/(37061*1000)/2808901)))*100= 89% (2018 m. duomenys)	100% (2027 m.)	≥100% – labai gerai
					(95%; 99%) – gerai
					(90%; 94%) – patenkinamai
					≤89% – blogai
R-2.3-2	Kauno rajono kultūros įstaigose  vykusių kultūros renginių skaičius (vnt.)	Lietuvos nacionalinis kultūros centras	1536 vnt. (2018 m. duomenys)	≥1536 vnt. (2027 m.)	≥1536 vnt.– labai gerai
					<1536 vnt. - blogai
2.3.1 uždavinys. Įveiklinti kultūros paslaugų infrastruktūrą turizmui, kultūrai, švietimui, kitoms viešosioms paslaugoms ir ekonominei veiklai
P-2.3.1-1	Atnaujintų kultūros įstaigų skaičius Kauno rajone (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	5 vnt. (2021-2027 metais)	≥5 vnt. – labai gerai
					(3 vnt.; 4 vnt.) – gerai
					(1 vnt.; 2 vnt.) – patenkinamai
					Nei vienos – blogai
2.3.2 uždavinys. Sudaryti bendruomenei sąlygas dalyvauti kultūrinėje veikloje ir kultūros vyksme
P-2.3.2-1	Kauno rajono kultūros įstaigose vykusių kultūros renginių dalyvių, tenkančių 1 000-iui gyventojų, skaičiaus santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos nacionalinis kultūros centras	(((304002*1000))/92644)/((12349058*1000)/2808901)))* 100=75% (2018 m. duomenys)	90% (2027 m.)	≥90% – labai gerai
					(80%; 89%) – gerai
					(76%; 79%) – patenkinamai
					≤75% – blogai
2.4 tikslas. Socialinių paslaugų plėtojimas ir socialinės atsakomybės stiprinimas
R-2.4-1	Kauno rajone asmens (šeimos) bendruomenėje gaunamų socialinių paslaugų gavėjų skaičius (asmenys)	KRSA	1022 asm. (2018 m. duomenys)	1200 asm.  (2027 m.)	≥1200 asm. – labai gerai
					(1100 asm.; 1199 asm.) – gerai
					(1023 asm.; 1099 asm.) – patenkinamai
					≤1022 asm. – blogai
R-2.4-2	Kauno rajono šeimų, patiriančių socialinę riziką, skaičiaus, tenkančio 1000-iui gyventojų, santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(((203*1000)/92644)/((9235*1000)/2808901)))*100 =67% (2018 m. duomenys)	65% (2027 m.)	≤65% – labai gerai
					(66%; 70%) – gerai
					(71%; 99%) – patenkinamai
					≥100% – blogai
2.4.1 uždavinys. Plėsti ir tobulinti socialinių paslaugų įstaigų bei organizacijų infrastruktūrą
P-2.4.1-1	Atnaujintų socialines paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų skaičius Kauno rajone (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	5 vnt. (2021-2027 metais)	≥5 vnt. – labai gerai
					(3 vnt.; 4 vnt.) – gerai
					(1 vnt.; 2 vnt.) – patenkinamai
					Nei vienos – blogai
2.4.2 uždavinys. Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti jų įvairovę
P-2.4.2-1	Kauno rajone socialinių paslaugų asmens namuose gavusių asmenų dalis nuo bendro besikreipiančiųjų skaičiaus (%)	KRSA	97 % (2018 m. duomenys)	99 %  (2027 m.)	≥ 99% – labai gerai
					98% – gerai
					97% – patenkinamai
					>97% – blogai
2.4.3 uždavinys. Skatinti socialinę integraciją bei socialinės atskirties mažinimą
P-2.4.3-1	Kauno rajono savivaldybės eilėje laukiančių socialinio būsto asmenų vidutinė laukimo trukmė (metai)	KRSA	13 m. (2018 m. duomenys)	10 m.  (2027 m.)	≤ 10 metų– labai gerai
					11 metų – gerai
					12 metų – patenkinamai
					≥ 13 metų – blogai
2.5. tikslas. Bendruomeniškos visuomenės formavimas
R-2.5-1	Kauno rajono savivaldybėje veikiančių vietos veiklos grupių, nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų įgyvendintų projektų skaičius (vnt. per laikotarpį)	KRS VVG	410 vnt. (2013-2018 metais)	Nemažėjantis  (2021-2027 metais)	≥ 410 vnt.– labai gerai
					< 410 vnt. – blogai
R-2.5-2	Kauno rajono jaunimo organizacijų, su jaunimu dirbančių organizacijų, neformalių jaunimo grupių įgyvendintų projektų skaičius (vnt. per laikotarpį)	KRSA	100 vnt. (2013-2018 metais)	110 vnt.  (2021-2027 metais)	≥ 110 vnt.– labai gerai
					(101 vnt.; 109 vnt.) – gerai
					(91 vnt.; 99 vnt.) – patenkinamai
					≤ 90 vnt. – blogai
2.5.1. uždavinys. Vystyti jaunimui palankią aplinką bei infrastruktūrą, plėsti ir skatinti įvairias jaunimo veiklas
P-2.5.1.-1	Kauno rajone veikiančių AJE ir AJC skaičius (vnt.)	KRSA	1 AJE (2018 m. duomenys)	1 AJE/ 1 AJC (2027 m.)	1 AJE/ 1 AJC – labai gerai
					1 AJE/ 0 AJC – blogai
2.5.2. uždavinys. Skatinti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų veiklą, didinti jų įtrauktį
P-2.5.2-1	Parengtų ir įgyvendintų vietos veiklos grupių, veikiančių Kauno rajone, strategijų skaičius (vnt. per laikotarpį)	KRS VVG	2 vnt. (2018 m. duomenys)	2 vnt. (2021-2027 metais)	2 vnt.– labai gerai
					<2 vnt. – blogai
2.6. tikslas. Saugumo didinimas rajone
R-2.6-1	Kauno rajono savivaldybės teritorijoje užregistruotų nusikalstamų veikų, tenkančių 100000-ių gyventojų, santykis su šalies rodikliu (%)	Informatikos ir ryšių departamentas prie LR VRM	(1588,2/2064,8)*100=77% (2018 m. duomenys)	50% (2027 m.)	≤50% – labai gerai
					(51%; 60%) – gerai
					(61%; 76%) – patenkinamai
					≥77% – blogai
2.6.1. uždavinys. Užtikrinti viešąją tvarką ir viešąjį saugumą
P-2.6.1-1	Stebėjimo vietų Kauno rajono viešosiose erdvėse skaičius (vnt.)	KRSA	70 vnt. (2019 m. rugsėjo mėn. duomenys)	120 vnt. (2027 m.)	≥120  vnt.– labai gerai
					(100 vnt.; 119 vnt.) – gerai
					(71 vnt.; 99 vnt.) – patenkinamai
					70 vnt.– blogai
P-2.6.1-2	Kauno rajone vykusių gaisrų skaičius (vnt.)	Lietuvos statistikos departamentas	429 (2018 m. duomenys)	Mažėjantis (2027 m.)	<429 vnt. – labai gerai
					≥429 vnt. - blogai
2.6.2. uždavinys. Vykdyti prevencines programas ir veiklas
P-2.6.2-1	(nenurodyta)	KRSA	8 vnt. (2018 metais)	12 vnt.  (2027 m.)	12 vnt. – labai gerai
					(8 vnt.; 11 vnt.) – gerai
					(5 vnt.; 7 vnt.) – patenkinamai
					(1 vnt.; 4 vnt.)– blogai

III PRIORITETAS. PASIEKIAMS IR ŽALESNIS RAJONAS SU IŠVYSTYTA INFRASTRUKTŪRA

Rodiklio numeris	Rodiklio pavadinimas	Duomenų šaltinis	Atskaitos taškas ir formulė	Siektina reikšmė	Nuokrypio intervalo ribos
3.1. tikslas. Rajono pasiekiamumo gerinimas, užtikrinant darnų judumą bei mobilumą
R-3.1-1	Kauno rajone vykusių įskaitinių kelių eismo įvykių skaičius (vnt.)	Lietuvos statistikos departamentas	103 vnt. (2018 m. duomenys)	Mažėjantis (2027 m.)	<103 vnt. – labai gerai
					≥103 vnt. - blogai
3.1.1 uždavinys. Atnaujinti ir plėsti susisiekimo infrastruktūrą
P-3.1.1-1	Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių su patobulinta danga ilgio dalis nuo bendro vietinės reikšmės kelių ilgio (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(507/1736)*100)/=29% (2018 m. duomenys)	50% (2027 m.)	≥50% – labai gerai
					(40%; 49%) – gerai
					(30%; 39%) – patenkinamai
					≤29% – blogai
3.1.2 uždavinys. Įrengti darnaus judumo sistemų funkcionavimui būtiną fizinę bei intelektinę infrastruktūrą
P-3.1.2-1	Kauno rajono savivaldybės dviračių takų ilgio pasikeitimas (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(58,5-58,5)*58,5=0% (2018 m. duomenys)	20% (2027 m. palyginus su 2018 m.)	≥20% – labai gerai
					(10%; 19%) – gerai
					(1%; 9%) – patenkinamai
					Nepasikeitė – blogai
P-3.1.2-2	Įsigytos naujos ir (arba) naudojamos ekologiškos transporto priemonės Kauno rajono savivaldybės administracijoje ir (arba) įstaigose (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	15 vnt. (2021-2027 metais)	≥15 vnt.– labai gerai
					(6 vnt.; 14 vnt.) – gerai
					(1 vnt.; 5 vnt.) – patenkinamai
					Nei vienos – blogai
3.1.3 uždavinys. Gerinti rajono gyventojų mobilumą
P-3.1.3-1	Įgyvendintų alternatyvių pavėžėjimo iniciatyvų skaičius Kauno rajone (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	5 vnt. (2021-2027 metais)	≥5 vnt. - labai gerai
					(3 vnt.; 4 vnt.) - gerai
					(1 vnt.; 2 vnt.) - patenkinamai
					Nei vienos - blogai
3.2 tikslas. Efektyvios ir inovatyvios inžinerinio aprūpinimo sistemos vystymas
R-3.2-1	Įrengtų atsinaujinančių bei alternatyvių išteklių energijos gamybos įrenginių skaičius Kauno rajone (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	10 vnt. (2021-2027 metais)	≥10 vnt.- labai gerai
					(5 vnt.; 9 vnt.) - gerai
					(1 vnt.; 4 vnt.) - patenkinamai
					Nei vieno - blogai
3.2.1 uždavinys. Atnaujinti, modernizuoti ir plėsti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą
P-3.2.1-1	Kauno rajono gyventojų, prisijungusių prie vandens tiekimo tinklų, dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus (%)	UAB „Giraitės vandenys“ UAB „Kauno vandenys“	67% (2018 m. duomenys)	80% (2027 m.)	≥80%– labai gerai
					(75%; 79%) – gerai
					(68%; 74%) – patenkinamai
					≤67% – blogai
P-3.2.1-2	Kauno rajono gyventojų, prisijungusių prie nuotekų surinkimo tinklų, dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus (%)	UAB „Giraitės vandenys“ UAB „Kauno vandenys“	61% (2018 m. duomenys)	75% (2027 m.)	≥75%– labai gerai
					(70%; 74%) – gerai
					(62%; 69%) – patenkinamai
					≤61% – blogai
3.2.2 uždavinys. Vystyti rajono viešąją energetinę infrastruktūrą, užtikrinančią energijos gamybos bei vartojimo efektyvumą
P-3.2.2-1	Kauno rajono savivaldybės teritorijoje įrengtų energiją taupančių šviestuvų dalis nuo bendro šviestuvų skaičiaus (%)	KRSA	5% (2018 m. pab. duomenys)	90% (2027 m.)	≥90%– labai gerai
					(51%; 99%) – gerai
					(6%; 50%) – patenkinamai
					≤5% – blogai
P-3.2.2-2	Kauno rajone renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų skaičius (užbaigta renovacija) (vnt.)	VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra	52 vnt. (2019 m. birželio 21 d. duomenys)	80 vnt. (2027 m.)	≥80 vnt. – labai gerai
					(70 vnt.; 79 vnt.) – gerai
					(60 vnt.; 69 vnt.) – patenkinamai
					(53 vnt.; 59 vnt.) – blogai
3.3 tikslas. Darnios aplinkos užtikrinimas ir patrauklaus kraštovaizdžio puoselėjimas
R-3.3-1	Iš stacionarių šaltinių į atmosferą išmestų teršalų kiekio, tenkančio vienam gyventojui, Kauno rajone santykis su šalies rodikliu (%)	Lietuvos statistikos departamentas	(552/92644)/(65956/2808901)*100=26% (2018 m. duomenys)	25% (2027 m.)	≤25%– labai gerai
					(26%; 30%) – gerai
					(30%; 99%) – patenkinamai
					≥100% – blogai
3.3.1 uždavinys. Tobulinti atliekų tvarkymo bei aplinkos išsaugojimo sistemą, vykdyti gyventojų aplinkosauginį švietimą
P-3.3.1-1	Rūšiuojamų komunalinių atliekų dalis Kauno rajone nuo viso surinktų atliekų kiekio per metus (%)	KRSA	20% (2018 m. duomenys)	60% (2027 m.)	≥60%– labai gerai
					(46%; 59%) – gerai
					(21%; 45%) – patenkinamai
					≤20% – blogai
3.3.2 uždavinys. Gerinti kraštovaizdžio apsaugą bei didinti jo patrauklumą
P-3.3.2-1	Įgyvendintų kraštovaizdžio apsaugos ir patrauklumo didinimo projektų skaičius Kauno rajone (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	15 vnt. (2021-2027 metais)	≥15 vnt.– labai gerai
					(6 vnt.; 14 vnt.) – gerai
					(1 vnt.; 5 vnt.) – patenkinamai
					Nei vieno – blogai
3.4 tikslas. Kitos rajono viešosios infrastruktūros vystymas ir plėtra
R-3.4-1	Labai gerai ir gerai įvertinusių Kauno rajono savivaldybės administracijos seniūnijų darbą gyventojų dalis (%) (apklausos būdu)	KRSA	-	70% (2027 m.)	≥70% – labai gerai
					(60%; 69%) – gerai
					(50%; 59%) – patenkinamai
					≤49% – blogai
3.4.1 uždavinys. Gerinti savivaldybės teikiamų viešosios infrastruktūros paslaugų kokybę
P-3.4.1-1	Sutvarkytų ir prižiūrimų teritorijų plotas Kauno rajono savivaldybės seniūnijose (ha)	KRSA	809,92 ha (2018 m. duomenys)	Nemažėjantis (2027 m.)	≥809,92 ha– labai gerai
					<809,92 ha – blogai
3.4.2 uždavinys. Vystyti miesto ir kaimo gyvenamąsias teritorijas bei infrastruktūrą
P-3.4.2-1	Įgyvendintų kompleksinės plėtros ir atnaujinimo projektų skaičius Kauno rajone (vnt. per laikotarpį)	KRSA	-	3 vnt. (2021-2027 metais)	≥3 vnt.– labai gerai
					2 vnt.– gerai
					1 vnt.– patenkinamai
					Nei vieno – blogai

---

[1] Patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. TS–256, patikslintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. TS–416

[2] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (nauja redakcija nuo 2010–09–01)

[3] Patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V–706

[4] Patvirtintos Lietuvos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1435

[5] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI–2015

[6] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482

[7] Patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX–1154

[8] Patvirtintas Kauno regiono plėtros tarybos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1

[9] Patvirtintas Kauno rajono savivaldybės  tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS–1 (pakeistas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu   Nr. TS–229)

[10] Pagal Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas

[11] Sudaryta autorių pagal Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas

[12] Sudaryta autorių pagal Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas

[13] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą

[14] Sudaryta autorių pagal VĮ Registrų centro duomenis (RC 2013 m. duomenų neskelbia)

[15] Sudaryta autorių pagal VĮ Registrų centro duomenis (RC 2013 m. duomenų neskelbia)

[16] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[17] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (išankstiniai

2018 m. pabaigos duomenys)

[18] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, gyventojų tankis – gyventojų skaičius 1–ame km², t. y., gyventojų ir ploto, kuriame jie gyvena, santykis.

[19] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, darbingo amžiaus gyventojai – asmenys nuo 16 metų iki LR valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

[20] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, pensinio amžiaus gyventojai – asmenys, sulaukę teisės aktų nustatyto pensijos amžiaus, ir vyresni.

[21] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[22] Pagal elektroninį Lietuvos statistikos departamento žodyną, demografinės senatvės koeficientas – pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus.

[23] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[24] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, natūrali gyventojų kaita – gyvų gimusių kūdikių ir mirusių asmenų skaičiaus skirtumas.

[25] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. ir 2018 m. veiklos ataskaitų duomenis

[26] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

(Kauno rajono savivaldybės duomenys – pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. ir 2018 m.  veiklos ataskaitų duomenis)

[27] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, emigracija – išvykimas į kitą valstybę, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

[28] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, imigracija – atvykimas į šalį, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių.

[29] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[30] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, neto migracija – imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas.

[31] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.

[32] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (2018 m. – išankstiniai duomenys)

[33] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, užimtumo lygis – Pagal Lietuvos statistikos metraštį, bruto darbo užmokestis  – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą darbo uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikinojo nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.

[34] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (2018 m. – išankstiniai duomenys)

[35] Sudaryta autorių pagal Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis

[36] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, bendrasis vidaus produktas – galutinė šalyje per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų vertė. BVP yra vienas iš pagrindinių rodiklių, apibūdinančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį.

[37] Sudaryta autorių pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis

[38] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[39] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[40] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, materialinės investicijos (MI) – tai investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomos finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialusis turtas.

[41] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[42] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[43] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, tiesioginė užsienio investicija (TUI) – tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės.

[44] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[45] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[46] Pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – tai ekonominė veikla, kurią vykdo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Labai maža įmonė yra įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. EUR; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. EUR. Maža įmonė yra įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. EUR; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė  neviršija 10 mln. EUR. Vidutinė įmonė yra įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 50 mln. EUR; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. EUR (II skyrius, 3 straipsnis).

[47] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[48] Vadovaujantis www.vz.lt, ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius yra susistemintas visuomeninių ir ekonominių veiklos rūšių, egzistuojančių šalies ūkyje, rinkinys, kurio klasifikavimo vienetas yra veiklos rūšis.

[49] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[50] Vadovaujantis www.verslilietuva.lt, verslumo lygis – tai mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 000–iui gyventojų.

[51] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (rodiklį Lietuvos statistikos departamentas pateikia tik nuo 2015 m.)

[52] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, žemės ūkio naudmenos – tai dirbamosios žemės plotas, kurį sudaro ariamoji žemė (įskaitant šiltnamių plotą), kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos, daugiamečių augalų plotai ir daržai, skirti naudoti asmeniškai.

[53] Sudaryta autorių pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos duomenis

[54] Sudaryta autorių pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras duomenis

[55] Sudaryta autorių pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras duomenis

[56] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, bendrąją žemės ūkio produkciją sudaro kalendoriniais metais gautas žemės ūkio augalų derlius, daugiamečių sodinių, gyvulių ir paukščių išauginimo ir gyvulininkystės produkcija to meto kainomis. Žemės ūkio produkcijos vertės pokyčiai apskaičiuojami vadovaujantis produkcijos įvertinimu ankstesnių ir dabartiniu laikotarpiu analizuojamų metų gamintojų kainomis.

[57] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[58] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[59] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[60] http://www.vartotojai.lt/tausojantismaistas

[61] Vadovaujantis www.visalietuva.lt, ekologinis ūkininkavimas – tai žemdirbystės sritis, teikianti vartotojui ypač šviežią, labai skanų bei natūralų maistą, kuris yra pagamintas nepažeidžiant natūralaus gamtos raidos ciklo. Ekologinis ūkis išaugina ekologiškus produktus – aukštos kokybės maistą, pagamintą darant mažiausią  poveikį aplinkai.

[62] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[63] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[64] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, statybos darbų apimtys arba atlikti statybos darbai – tai visų užsakovui (parduoti) arba savo reikmėms skirtų darbų, atliktų statant naują statinį, rekonstruojant, remontuojant (restauruojant) ar griaunant esamą statinį, vertė (be PVM). Atliktų statybos darbų vertė nurodoma to meto kainomis (be PVM).

[65] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[66] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, gyvenamosios paskirties pastatu laikomas pastatas, skirtas gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabutis, šeimos namai, vaikų namai, globos namai, nakvynės namai ir pan.). Negyvenamasis pastatas – tai pastatas, kurio paskirtis nėra gyvenamoji.

[67] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[68] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[69] Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento leidiniu „Gyvenamasis fondas“, gyvenamasis būstų fondas – tai  gyvenamosios patalpos namuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (įskaitant sodų namus, t. y., pastatus, esančius sodininkų bendrijose, mėgėjiškų sodų žemės sklypuose). Gyvenamajam butų fondui nepriskiriami bendrabučiai, viešbučiai, medžiotojų nameliai, poilsio namai, sanatorijos ir kiti pastatai, skirti laikinai gyventi.

[70] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[71] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[72] Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento leidiniu „Gyvenamasis fondas“, naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų buto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį buto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

[73] Sudaryta autorių pagal https://www.krsvbiblioteka.lt/lt/biblioteka/34–straipsniai/519–ezerai–tvenkiniai–upes–saltiniai

[74] Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, turizmo informacijos centras – juridinis asmuo, kurio veikla apima informacijos apie turizmo išteklius ir turizmo paslaugas rengimą, teikimą ir (ar) skleidimą (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[75] Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, objektai ar vietovės, dominantys turistus ar skirti jų reikmėms, apibrėžiami kaip turizmo ištekliai (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[76] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono TVIC duomenis

[77] Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, turizmo paslauga – savarankiška, už užmokestį turistams teikiama kelionių organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, turistų informavimo, pramogų ar kita paslauga (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[78] Sudaryta autorių pagal Kauno TVIC, Vilniaus TVIC ir Klaipėdos TVIC duomenis

[79] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, apgyvendinimo įstaiga – vietinis veiklos rūšies vienetas, teikiantis trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas už mokestį ir sudarantis sąlygas tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.

[80] Vadovaujantis Turizmo terminų žodynu, maitinimo įmonė – maisto, gėrimų ir kitų paslaugų teikimo reikalavimus atitinkanti įmonė.

[81]  Pagal Lietuvos statistikos metraštį, apgyvendintų turistų skaičius apima Lietuvos gyventojus ir atvykusius užsieniečius, kurie bent vienai nakvynei apsistoja apgyvendinimo įstaigoje.

[82] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[83] Vadovaujantis Turizmo terminų žodynu, paveldas – išskirtinė materialinė ir dvasinė kultūra, perduodama vėlesnėms kartoms; kultūrinio turizmo pagrindas; kultūros paveldo objektas – kultūros paveldo dalis, kurią sudaro praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija.

[84] Pagal LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės statiniai, jų priklausiniai bei kompleksai, ansambliai ir vietovės, įregistruoti šio įstatymo nustatyta tvarka; kilnojamosios kultūros vertybės – pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą.

[85] Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą, saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka).

[86] Sudaryta autorių pagal https://kvr.kpd.lt

[87] Nuo 2020 m. nebeliks Garliavos Jonučių gimnazijos

[88] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo programas vykdo lopšeliai–darželiai, darželiai, mokyklos–darželiai ir kitos mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti švietimo teikėjai.

[89] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (* Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. veiklos ataskaitos duomenys)

[90] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[91] Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą,  mokinys – asmuo, kuris mokosi (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[92] Sudaryta autorių pagal ITC Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis (* Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. ir 2018 m. veiklos ataskaitų duomenys)

[93] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[94] Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[95] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[96]Pagal Lietuvos statistikos metraštį, pagrindinis išsilavinimas –  tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindinio ugdymo programą, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienyje įgytas išsilavinimas.

[97] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, vidurinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienyje įgytas išsilavinimas.

[98] Sudaryta autorių pagal „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“ duomenis

[99] Apskaičiuojamas sudedant du dėmenis. Pirmasis dėmuo – vidutinis VBE balų skaičius tenkantis vienam mokyklos abiturientui, apskaičiuojamas visų egzaminus laikiusių mokyklos abiturientų gautų VBE balų sumą dalijant iš bendro savivaldybės abiturientų skaičiaus. Antrasis dėmuo – vidutinis mokinių gautas VBE balų skaičius, apskaičiuojamas visų egzaminus laikiusių mokinių gautų VBE įvertinimų balais sumą padalijant iš įvertinimų skaičius

[100] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. ir 2018 m. veiklos ataskaitų duomenis

[101] Sudaryta autorių pagal „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“

 duomenis

[102] Sudaryta autorių pagal „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018. Gera mokykla“ duomenis

[103] Vadovaujantis http://www.vlk.lt, pirminė sveikatos priežiūra – tai nespecializuotų, kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pagal šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo bei bendruomenės slaugytojo ir akušerio medicinos normų reikalavimus ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (t. y. įstaigoje, neteikiančioje stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų), pacientų namuose ir globos įstaigose, kompleksas. Paslaugų teikimo pacientų namuose tvarką ir apimtį nustato įstaigos vadovas.

[104] Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, visuomenės sveikatos priežiūra – organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma (I skyrius, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[105] Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. ir 2018 m. veiklos ataskaitų duomenis

[106] Sudaryta autorių pagal Higienos instituto Sveikatos informacinio centro (HISIC) duomenis

[107] Pagal Eurostatą, vidutinė gyvenimo trukmė – pagrindinis rodiklis, reprezentuojantis gyventojų gyvenimo gerovę.

[108] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, gydytojas (–ai) – asmenys, turintys universitetinį medicinos (gydytojo) išsilavinimą, įstatymo nustatyta tvarka galintys teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir dirbantys sveikatos priežiūros srityje.

[109] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, apsilankymai pas gydytojus – apsilankymai poliklinikoje (konsultacijoje, ambulatorijoje), sveikatos punkte, gydytojų apsilankymai namuose, greitoji medicinos pagalba ir skubiosios konsultacijos. Apsilankymai pas odontologus neįtraukiami.

[110] Sudaryta autorių pagal HISIC duomenis

[111] Sudaryta autorių pagal HISIC duomenis

[112] Vadovaujantis www.sic.hi.lt, sergamumas – per nustatytą laikotarpį užregistruotų visų ligos atvejų (naujų ir kartotinių), dėl kurių žmonės kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas, ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis. Jis reiškia populiacijos suminį sergamumą visomis ligomis.

[113] Vadovaujantis www.sic.hi.lt, ligotumas – tai bendras visų žinomų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu.

[114] Sudaryta autorių pagal HISIC duomenis

[115] Sudaryta autorių pagal HISIC duomenis

[116] Sudaryta autorių pagal HISIC duomenis

[117] Išvengiamas mirtingumas – mirusiųjų nuo ligų ar būklių, kurių galima išvengti taikant žinomas efektyvias prevencijos ir / ar diagnostikos priemones ir / ar gydymo priemones, dalis procentais nuo visų gyventojų mirčių (Higienos institutas).

[118] Sudaryta autorių pagal HISIC duomenis

[119] Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 3 straipsnis).

[120] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės socialinių paslaugų plano 2019 m. duomenis

[121] Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, socialinių paslaugų įstaiga – socialines paslaugas teikiantis LR ar kitoje ES valstybėje narėje arba kitoje EEE valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 str.).

[122] Patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. TS–62

[123] Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, senyvo amžiaus asmuo – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuris dėl amžiaus iš dalies ar visiškai yra netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[124] Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, skiriamas suaugęs asmuo su negalia  ir vaikas su negalia. Suaugęs asmuo su negalia – darbingo amžiaus asmuo, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Vaikas su negalia – vaikas iki 18 metų, kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.  (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[125] Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, asmuo su sunkia negalia: 1) vaikas su sunkia negalia – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) pripažintas sunkaus neįgalumo lygis; 2) suaugęs asmuo su sunkia negalia – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuris pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą yra pripažintas nedarbingu; 3) senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su sunkia negalia – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis. .

[126] Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys (šeimos) patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; išnaudojimas prekybai žmonėmis; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[127] Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, likęs be tėvų globos vaikas – vaikas iki 18 metų, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).  (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[128] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[129] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[130] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[131] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[132] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, socialinių paslaugų asmens namuose gavėjus apibrėžia šias paslaugas gaunančių asmenų grupės – senyvo (pensinio) amžiaus asmenys, darbingo amžiaus asmenys su negalia, vaikai su negalia ir pan.

[133] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[134] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[135] Pagal Lietuvos statistikos metraštį, socialinės pašalpos gavėjai yra asmenys, gaunantys socialinės apsaugos išmokas pinigais.

[136] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[137] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[138] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. ir 2018 m. veiklos ataskaitų duomenis

[139] Pagal Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymą, kultūros centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas ir šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas juridinis asmuo, kuris savo veikla puoselėja etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuria menines programas, plėtoja švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkina bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuoja profesionalaus meno sklaidą (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[140] Pagal Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, biblioteka – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, veikiantis informacijos sklaidos, kultūros, mokslo ir švietimo srityse ir vykdantis bibliotekų veiklą, arba juridinio asmens, turinčio teisę vykdyti bibliotekų veiklą, struktūrinis padalinys (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[141] Pagal Lietuvos Respublikos muziejų įstatymą, muziejus – juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[142] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos duomenis

[143] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos duomenis

[144] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[145] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[146] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktoriaus 2018 m. ataskaitos duomenis

[147] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktoriaus 2017 m. ir 2018 m. ataskaitų duomenis

[148] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[149] Pagal Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą, sporto organizacijos – yra juridinio asmens teises turintys sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociacijos, draugijos ir kitos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios organizacijos bei institucijos, kurios sudaro sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, organizuoti sporto varžybas ir kitus kūno kultūros bei sporto renginius (I skyrius, bendrosios nuostatos, 3 straipsnis).

[150] Sudaryta autorių pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  sporto statistikos metraščių duomenis

[151] Sudaryta autorių pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  sporto statistikos metraščių duomenis

[152] Sudaryta autorių pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  sporto statistikos metraščių bei VĮ Registrų centras duomenis

[153] Pagal Sporto terminų žodyną (2002), sportuojantysis apibrėžiamas kaip asmuo, lavinantis savo fizinius gebėjimus, siekiantis fizinės sveikatos sporto institucijose  – sporto klubuose. 

[154] Pagal Sporto terminų žodyną (2002), sporto varžybos – tai sportininkų, komandų, klubų varžymasis, rungtyniavimas pagal tam tikrus nuostatus; joms pasibaigus nustatomi nugalėtojai, prizininkai, skiriamos vietos.

[155] Vadovaujantis Lietuvos sporto statistikos metraščiu, sporto visiems renginys – mėgėjų sporto varžybos, sporto festivaliai, šventės, konkursai ir kitos visapusiško ugdymo priemonės.

[156] Vadovaujantis Lietuvos sporto statistikos metraščiu, sporto stovyklos – poilsio, sporto, sveikatinimo, mokomųjų treniruočių ir kitos stovyklos.

[157] Sudaryta autorių pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  sporto statistikos metraščių duomenis

[158] Sudaryta autorių pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  sporto statistikos metraščių duomenis

[159] Sudaryta autorių pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  sporto statistikos metraščių duomenis

[160] Sudaryta autorių pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  sporto statistikos metraščių duomenis

[161] Sudaryta autorių pagal Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  sporto statistikos metraščių duomenis

[162] Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

[163] Pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą (pirmas skirsnis, bendrosios nuostatos, 1 straipsnis)

[164] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (* Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. ir 2018 m. veiklos ataskaitų duomenys)

[165] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento ir VĮ Registrų centras duomenis (* Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. veiklos ataskaitos duomenys)

[166] Pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą, jaunimo organizacija – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota visuomeninė organizacija ar asociacija, kurioje ne mažiau kaip 2/3 narių sudaro jauni žmonės ar visuomeninės jaunimo organizacijos ar asociacijos.

[167] Pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą, su jaunimu dirbanti organizacija – viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – į jaunimą orientuota ir jaunimo poreikius tenkinanti veikla.

[168] Pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą, neformali jaunimo grupė – įstatymų tvarka neįregistruota, savanoriškai susibūrusi visuomeninė grupė, kurioje ne mažiau kaip 2/3 narių sudaro jauni žmonės ir kuri vykdo veiklą, projektus, organizuoja renginius, groja, dainuoja, šoka, sportuoja ir kt. bei gali priklausyti bendruomenės centrams, organizacijoms.

[169] Sudaryta autorių pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos duomenis

[170] Sudaryta autorių pagal www.zinauviska.lt/lt/veikliam–jaunimui/jaunimo–organizacijos/

[171] Sudaryta autorių pagal Jaunimo reikalų departamento duomenis

[172] Vadovaujantis http://www.jrd.lt, jaunimo politika – tai sistemų ir priemonių visuma, siekianti kuo palankesnių sąlygų asmeninei jauno žmogaus brandai ir sėkmingai integracijai į visuomenę.

[173] Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, nusikalstama veika – teisės pažeidimas; veika, už kurią baudžiamasis įstatymas numato sankciją (pvz., bausmę, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio, priverčiamąsias medicinos priemones) (II ir III skyrius).

[174] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (2018 m. duomenys – išankstiniai)

[175] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[176] Pagal Lietuvos statistikos departamento leidinį „Nusikalstamumas“, ištirtų nusikalstamų veikų dalis – tai ištirtų ir ataskaitiniu laikotarpiu užregistruotų nusikalstamų veikų santykis, išreikštas procentais.

[177] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[178] Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[179] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[180] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[181] Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, įskaitinis kelių eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[182] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[183] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[184] Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą, gaisras – tai nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (pirmasis skyrius, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[185] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[186] Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą, stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje. Taršos šaltinis – įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą  (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[187] Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą, teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[188] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[189] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[190] Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dujinių ir skystųjų medžiagų apibrėžimas atskirai neteikiamas, vertinant dujinių ir skystųjų medžiagų kiekį aplinkos ore, atskirai vertinama anglies monoksido ir azoto oksidų koncentracija. Tiksliausi anglies monoksidų ir azoto oksidų apibrėžimai pateikiami chemijos vadovėliuose.

[191] Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kietųjų dalelių koncentracija apskaičiuojama vadovaujantis bendra Europos Sąjungos metodika EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook 2016.

[192] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[193] Sudaryta autorių pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis

[194] Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, aplinkos stebėsena (monitoringas) – sistemingas aplinkos bei jos elementų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio įvertinimas ir prognozė.

[195] Patvirtinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013–12–19 sprendimu Nr. TS–498

[196] Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų tvarkymas – atliekų prevencijos, apskaitos, deklaravimo, surinkimo, rūšiavimo, ženklinimo, gabenimo, saugojimo, naudojimo bei šalinimo veikla (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[197] Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, komunalinės atliekos – tai buitinės ir komercinės, pramoninės, institucijų bei kitokios prigimties atliekos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

[198] Vadovaujantis www.ecoservice.lt, antrinės žaliavos – tai perdirbti tinkamos pakuočių, stiklo, plastiko, metalo, popieriaus ir kartono atliekos.

[199] Vadovaujantis www.atliekos.gamta.lt, žaliosios atliekos – žaliųjų teritorijų, parkų bei sodų tvarkymo atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė) ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

[200] Vadovaujantis www.atliekos.gamta.lt, stambiagabaritės (didžiosios) atliekos – seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.), langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, naudotos padangos, vežimėliai, talpos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos.

[201] Vadovaujantis www.atliekos.gamta.lt, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse yra priimamos bioskaidžios atliekos: želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė; gėlės, piktžolės; vaisių, daržovių atliekos; medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros; smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.

[202] Patvirtinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. TS–65 (pakeistos ir papildytos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS–332)

[203] Patvirtinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. TS–134 (pakeistas ir papildytas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. TS–217)

[204] Sudaryta autorių pagal VĮ Aplinkos apsaugos agentūros duomenis

[205] Sudaryta autorių pagal VĮ Aplinkos apsaugos agentūros duomenis

[206] Sudaryta autorių pagal VĮ Aplinkos apsaugos agentūros duomenis

[207] Priimta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. X–764

[208] Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, vandens tiekimas – ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, reikalingų geriamajam vandeniui išgauti, pristatyti ir parduoti abonentui (vartotojui). Vandens tiekimą vykdo vandens tiekėjas  –  juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos).

[209] Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir valymo metu susidariusio dumblo ir kitų atliekų tvarkymas. Nuotekos – tai buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos).

[210] Sudarytai autorių pagal UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Kauno vandenys“ duomenis

[211] Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, vandens tiekimo infrastruktūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens kaptažo įrenginiai, vandens gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai) (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos).

[212] Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos).

[213] Sudarytai autorių pagal UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Kauno vandenys“ duomenis

[214] Sudaryta autorių pagal UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Kauno vandenys“ duomenis

[215] Sudaryta autorių pagal VĮ Aplinkos apsaugos agentūros duomenis

[216] Sudarytai autorių pagal UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Kauno vandenys“ duomenis

[217] Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija, paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).

[218] Sudarytai autorių pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano duomenis

[219] Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, šilumos gamyba – kuro pavertimo šiluma procesas. Šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos).

[220] Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Šilumos tiekimą vykdo šilumos tiekėjas – asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos).

[221] Sudarytai autorių pagal UAB „Roalsa“, UAB „Komunalinių paslaugų centras“, UAB „Kauno energija“ duomenis

[222] Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, elektros energija – gaminama aktyvinė elektros energija, kuri kaip prekė pateikiama vartotojui (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos).

[223] Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, energijos tiekimo arba energetikos sistema – tarpusavyje suderintu režimu funkcionuojanti elektros įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos).

[224] Lietuvos automobilių kelių direkcija kelius su patobulinta danga skirsto  į asfaltbetonio ir cementbetonio.

[225] Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento Automobilių kelių statistinio tyrimo metodika (2015),  žvyrkeliai – tai keliai, padengti žvyru.

[226] Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento Automobilių kelių statistinio tyrimo metodika (2015), grunto keliai – keliai be dangos.

[227] Sudarytai autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[228] Sudarytai autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[229] Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[230] Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[231] Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.  (2 straipsnis).

[232] Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais (2 straipsnis).

[233] Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, motociklas –  dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. (pirmasis skirsnis, bendrosios nuostatos, 2 straipsnis).

[234] Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

[235] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[236] Sudaryta autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[237] Sudarytai autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[238] Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu, autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą (2 straipsnis)

[239] Sudarytai autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[240] Lietuvoje vieningo e. demokratijos apibrėžimo nėra. E. demokratija apibrėžiama platesniu terminu e. valdžia. Anot Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, e. valdžia yra valstybės ir savivaldos institucijų reguliuojamas visuomenės santykių plėtros būdas, kurio tikslas – didinti vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, naudoti tam tikras informacinių technologijų teikiamas galimybes.

[241] Sudarytai autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis

[242] Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamentu, transportas ir saugojimas Ekonominės veiklos rūšių (EVRK 2 red.) klasifikatoriuje sudaro bloką H

[243] Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamentu, verslumo lygis – tai mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų