Projektas Nr. XIVP-1744(2)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

2022 m.                                      d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

14. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), pagal studijų ir karinio rengimo programas, taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje. Kariūno tarnyba trunka, iki karys priimamas į profesinę karo tarnybą, išleidžiamas į atsargą arba atleidžiamas ar pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos.“

 

2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustato, kurios iš specialybių laikomos specialiosiomis karinėmis specialybėmis, kurioms reikalinga aukštojo mokslo ar profesinė kvalifikacija, įgyjama ne krašto apsaugos sistemos institucijose (toliau – specialiosios karinės specialybės), taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių;“.

 

3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 20 straipsnį 71 dalimi:

71. Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir užsienio valstybių institucijų arba Akademijos ir užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų susitarimus kariūnai gali būti siunčiami mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose pagal studijų, karinio rengimo, kitas neformaliojo švietimo programas ar jų dalis. Kariūnų siuntimo mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Kariūnai, išsiųsti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją užsienio aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal Akademijos karinio rengimo programas, mokymąsi derinant su studijomis užsienio valstybėse.“

2. Pakeisti 20 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

11. Priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas nustato priėmimo į Akademiją organizavimo tvarką.“

3. Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Mokytis į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs studijas ir (ar) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (ar) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.“

4. Papildyti 20 straipsnį 131 dalimi:

131. Kariūnams, išsiųstiems mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, jeigu šio straipsnio 71 dalyje nurodytuose susitarimuose nesusitarta, kad šioje dalyje numatytą stipendiją moka ir aprūpinimo sąlygas užtikrina užsienio valstybės karo mokymo įstaiga ar aukštoji mokykla, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokama Akademijos statute nustatyto dydžio stipendija, taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse nustatytos aprūpinimo, išskyrus ryšių išlaidas ir netarnybinio automobilio naudojimo išmokas, sąlygos.“

5. Pakeisti 20 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

14. Su kariūnais, pašalintais iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurias buvo išsiųsti studijuoti ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, taip pat iš užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų, kariūnų tarnybos sutartys nutraukiamos ir jie pašalinami iš Akademijos.“

6. Pakeisti 20 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

16. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ar neformaliojo švietimo programas gali kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat užsienio valstybių piliečiai.“

 

4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kurią kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;“.

2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties laikotarpiui ir (ar) terminui, sutartis su kariu, turinčiu mažesnį negu 8 metų nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams; turinčiu 8 metų ir didesnį nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, bet neįgijusiu teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus, – ne ilgiau kaip iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus įgijimo; įgijusiu teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus, – ne ilgiau kaip 5 metams. Visais atvejais sutartys pratęsiamos laikotarpiui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kurią kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytas išleidimo į atsargą amžius.“

 

5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimas

1. Vertinama profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnyba.

2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas.

3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama:

1) puikiai;

2) labai gerai;

3) gerai;

4) patenkinamai;

5) nepatenkinamai.

4. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama šiais atvejais:

1) pasibaigus bandomajam laikotarpiui;

2) paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario prašymu;

3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas eiti pareigas;

4) kai nustatoma profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario veiklos trūkumų ir dėl to kyla abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;

5) kai karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;

6) kai nuo paskutinio vertinimo praėjo 12 mėnesių.

5. Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.

6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.“

 

6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

40 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiant karį iš tarnybos

1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui ar profesinės karo tarnybos kariui sukakus šio įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų, – du kartus, daugiau kaip 20 metų, – tris kartus.

2. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir kurie iš anksto apie tai nebuvo įspėti, išmokama vieno mėnesio Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, – 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio papildoma kompensacija.“

 

7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Papildyti 42 straipsnio 2 dalį 10 punktu:

10) išleidžiamų į atsargą profesinės karo tarnybos karių integracijos į darbo rinką tikslu – likus ne daugiau kaip 4 metams iki profesinės karo tarnybos kario išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu.“

 

 

8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus.“

 

9 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Profesinės karo tarnybos kariai, einantys pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus.“

 

10 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

49 straipsnis. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo, mokymosi ir aprūpinimo sąlygos

1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių atrankos ir siuntimo mokytis (įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją) tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Profesinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis, visą profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokama pareiginė alga ir paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, o kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas.

3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

4. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami, tačiau apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų.

5. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos ir užsienio valstybių teritorijose mokymo reikmėms, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,16 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu skiriama 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka.

6. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse programose numatytų ilgesnių kaip savaitės trukmės atostogų metu, taip pat profesinės karo tarnybos kariams jų prašymu suteikus atostogas, kai atsiranda svarbių šeiminių aplinkybių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau – svarbios šeiminės aplinkybės)) apmokamos kelionės bei kelionės draudimo išlaidos į Lietuvos Respubliką ir atgal atostogų laikotarpiu. Kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dėl svarbių šeiminių aplinkybių gali būti atšaukiami iš profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse ir jiems apmokamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal bei kelionės draudimo išlaidos. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už dienas, išbūtas Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami.

7. Profesinės karo tarnybos kariams, kurių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpis ilgesnis negu 6 mėnesiai ir jeigu užsienio mokymo įstaigos rekomenduoja šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečiams išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitiems išlaikytiniems asmenims, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau – šeimos nariai)) vykti kartu, profesinės karo tarnybos karių prašymu apmokamos jų šeimos narių kelionės bei kelionės draudimo išlaidos. Kartu su profesinės karo tarnybos kariu neišvykusiems šeimos nariams profesinės karo tarnybos kario prašymu apmokamos jų vienos kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 6 mėnesius, bet ne ilgiau negu 18 mėnesių, taip pat apmokamos jų dviejų kelionių pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo  išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 18 mėnesių.

8. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamas su šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytomis išlaidomis susijęs komisinis atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje, registracijos į reisą, taip pat, atsižvelgiant į buvimo užsienyje trukmę ir nustatytą aprangos ir ekipuotės poreikį, apmokamos asmeninio krovinio gabenimo arba registruoto bagažo ir bagažo viršsvorio, bagažo saugojimo išlaidos.

9. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamos valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos, kai ši valiuta skirta šio straipsnio 5–8 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti.

10. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse aprūpinimo sąlygas, nustato dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos dydžius, neviršydamas Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos tose valstybėse išlaidų normų, taip pat kitų šiame straipsnyje nurodytų išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos neapmokamos, jeigu jas apmoka užsienio valstybė.

11. Profesinės karo tarnybos karys, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) liko ne daugiau kaip 4 metai, jo prašymu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių per ketverius metus laikotarpiui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu. Šiuo laikotarpiu jam mokama pareiginė alga, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, apmokamos profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis,  registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, nei Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)). Apmokamos išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų kvalifikacijai įgyti, tobulinti ar kompetencijai įgyti dydžių. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų“.

 

11 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra nepertraukiamai ištarnavę 2 metus krašto apsaugos sistemoje, taip pat kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.“

 

12 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems karinio rengimo programą, skirtą karininkams parengti.“

2. Pakeisti 53 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams, skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, parengti, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“

 

13 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 54 straipsnį 21 dalimi:

21. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui tapus profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybos laikotarpis aukštesniam laipsniui gauti yra skaičiuojamas perskaičiuojant ištarnautą laikotarpį ankstesnėje tarnyboje proporcingai pagal tam laipsniui nustatytas sąlygas:

1) kariui ištarnavus jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,3 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,3 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos;

2) kariui ištarnavus eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,25 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,25 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojamos 2 tarnybos dienos;

3) kariui ištarnavus grandiniu, seržantu, seržantu specialistu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,5 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,5 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,2 tarnybos dienos;

4) kariui (nuo vyresniojo seržanto iki pulkininko leitenanto (komandoro)) ištarnavus savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 2 koeficientų. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 4–9 punktuose nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 2 koeficientų ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, ir turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto laipsnį turinčiam karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis, netaikant šio straipsnio 2 dalies ir šios dalies sąlygų.“

3. Pakeisti 54 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:

31. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą asmenims, turintiems leitenanto ar vyresniojo leitenanto laipsnį ir skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis, netaikant šio straipsnio 2 dalies sąlygų.“

4. Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam dalinio arba junginio vadu ne mažiau kaip 2 metus. Šis reikalavimas netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, ir turintiems ne žemesnį kaip magistro (ar jam prilygintą) kvalifikacinį laipsnį.“

5. Pakeisti 54 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymus baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko laipsnis.“

6. Pakeisti 54 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam valstybės Šiaurės Atlanto Sutarties  Organizacijos (NATO) ir ES narių kariuomenės atsargos karinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).“

 

14 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pirmąjį karininko laipsnį kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.“

 

15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

58 straipsnis. Karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos

Profesinės karo tarnybos karių, išskyrus specialiųjų karinių specialybių karius, kvalifikacijai žymėti nustatomos penkios karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – penkta kvalifikacinė kategorija. Specialiųjų karinių specialybių karių kvalifikacijai žymėti nustatomos dvi karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – antra kvalifikacinė kategorija. Karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos suteikiamos kariams, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, baigtus specialybės, karjeros ar kitus kvalifikacijos tobulinimo mokymus ir ištarnautą laiką. Karinių specialybių kvalifikacinių kategorijų suteikimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

 

16 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

16. Kariūnų, studijuojančių Akademijoje ir išsiųstų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, atostogų trukmę mutatis mutandis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Kariūnų, išsiųstų studijuoti užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, atostogų trukmė nustatoma pagal švietimo įstaigos, kurioje mokosi kariūnai, mokymo ir (ar) studijų programas.“

 

17 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš bazinio dydžio. Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas 3 metus. Pasibaigus pirmam 3 metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas, iki jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.“

2. Papildyti 60 straipsnio 4 dalį 4 punktu:

4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę.“

3. Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama puikiai, – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, vertinama labai gerai, – 0,5 tarnybinio atlyginimo dydžio.“

4. Pakeisti 60 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio premijomis ar vardinėmis dovanomis.“

5. Pripažinti netekusia galios 60 straipsnio 9 dalį.

6. Pripažinti netekusia galios 60 straipsnio 11 dalį.

7. Pakeisti 60 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8 ir 10 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“

8. Pakeisti 60 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Išmoka, numatyta šio straipsnio 10 dalyje, išmokama per 30 kalendorinių dienų po teisės į šią išmoką įgijimo.“

 

18 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 7,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Karo prievolės įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.“

2. Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:

1) priedas už atsakomybę. Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 4,5 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam puskarininkiui – 3 bazinių dydžių per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams), Akademijos, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkams (vadams), Gynybos štabo ir pajėgų vyriausiesiems puskarininkiams – 2 bazinių dydžių per mėnesį, kuopų ir joms prilygintų padalinių vadams, junginių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Akademijos ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiesiems puskarininkiams – vieno bazinio dydžio per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vyriausiajam puskarininkiui ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;

2) priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems skrydžius orlaivio įgulos sudėtyje ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,17 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,2 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika, priedo dydžius ir skyrimo tvarką, atsižvelgdamas į atliekamų veiksmų sudėtingumą, kiekį ir trukmę, nustato Lietuvos kariuomenės vadas, neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų dydžių. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems šio įstatymo 2 priede nustatytas užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatytas priedas;

3) priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2,5 bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 2 bazinių dydžių per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją, 1,5 bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją, vieno bazinio dydžio per mėnesį už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją ir 0,5 bazinio dydžio per mėnesį už penktą kvalifikacinę kategoriją. Specialiųjų karinių specialybių kariams priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją ir vieno bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;

4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę.“

3. Pakeisti 60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio, ir priedas už tarnybą kareivinių režimu, kurio koeficientas 2 baziniai dydžiai. Priedas apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai buvo atliekama tarnyba kareivinių režimu. Jeigu kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.“

4. Pakeisti 60 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti patenkinamai arba nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 7,3 bazinio dydžio – įvertinus puikiai;

2) 5,5 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;

3) 3,3 bazinio dydžio – įvertinus gerai.“

 

19 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 60 straipsnį 81 dalimi:

81. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už kiekvieną 5 metų tarnybos laikotarpį mokama šio įstatymo 3 priede nustatyto dydžio išmoka, priklausanti nuo ištarnautų pagal profesinės karo tarnybos arba kario savanorio ir kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį metų ir paskutinių penkerių paeiliui einančių metų tarnybos vertinimo aritmetinio vidurkio, išskyrus atvejus, kai jų tarnybos įvertinimo vidurkis yra patenkinamas arba nepatenkinamas. Tarnybos vertinimo aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai, – 5 balai, įvertinti labai gerai, – 4 balai, įvertinti gerai, – 3 balai, įvertinti patenkinamai, – 2 balai, įvertinti nepatenkinamai, – 1 balas. Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys įgyja teisę gauti šią išmoką.“

2. Pakeisti 60 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 81 ir 10 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.“

3. Pakeisti 60 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 81 ir 10 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po teisės į šias išmokas įgijimo.“

 

20 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 61 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka.“

2. Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Profesinės karo tarnybos kariams už šeimos narius, kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamos šiame straipsnyje numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos.“

3. Pripažinti netekusia galios 61 straipsnio 23 dalį.

 

21 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 611 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Profesinės karo tarnybos kariams mokamas tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir priemoka turintiems Lietuvoje trūkstamas profesijas.“

2. Pakeisti 611 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 15 iki 30 bazinių dydžių kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras.“

 

22 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Asmenys, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus jiems kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.“

 

23 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 64 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

64 straipsnis. Karių kelionių ir persikėlimo išlaidos, su tarnybos vietovės ypatumais susijusios išmokos“.

2. Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Profesinės karo tarnybos kariams, siunčiamiems vykdyti užduočių į kitą vietovę Lietuvos teritorijoje, atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal visų rūšių transportu (išskyrus taksi) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).“

3. Papildyti 64 straipsnį 9 dalimi:

9. Karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų daugiau kaip 30 kilometrų, kuriuose trūksta gydytojų, skiriama vienkartinė iki 150 bazinių dydžių išmoka. Išmoka turi būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnauja kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nutraukia krašto apsaugos ministro sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių arba krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu perkeliamas į kitas pareigas. Šios išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

 

24 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

1. Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, šiems asmenims:“.

2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams – ne ilgiau kaip 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;“.

 

25 straipsnis. 651 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 651 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

651 straipsnis. Socialinės integracijos priemonės

1. Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojais, žvalgybos pareigūnais, tarnaujančiais pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš ilgalaikio plaukiojimo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo kariams, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno, tarnaujančio pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką ir priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos.

4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalyse nustatytas garantijas šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos:

1) paslaugų, suteiktų kariui jo pasirinktos sveikatinimo veiklą vykdančios įstaigos, sporto veiklą vykdančios įstaigos, išlaidos;

2) ne krašto apsaugos sistemos psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų suteiktų paslaugų, įskaitant ir šių paslaugų, suteiktų kario sutuoktiniui, sugyventiniui, partneriui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui), išlaikytiniui, kurio globėju ar rūpintoju yra paskirtas karys, išlaidos;

3) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, priežiūros, remonto ir nuomos išlaidos;

4) kario ir jį lydinčio asmens kelionių į Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje organizuojamus sporto ir kitus renginius, skirtus sveikatos sutrikimų turinčių asmenų socializacijai stiprinti, sveikai gyvensenai skatinti, taip pat su šiomis kelionėmis susijusios apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos;

5) maisto papildų įsigijimo išlaidos.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų visų išlaidų suma, skiriama vienam kariui, negali viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių per metus.

6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

 

26 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 68 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių šeimos narių palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų parvežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

2. Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, vienam iš asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa asmeniui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.“

3. Papildyti 68 straipsnį 9 dalimi:

9. Komandiruotės išlaidų atlyginimo tvarką siunčiamam į užsienio valstybę profesinės karo tarnybos kariui nustato Vyriausybė.“

 

27 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

 

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos sistemos organizavimo

ir karo tarnybos įstatymo

1 priedas

 

profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI

 

(baziniais dydžiais)

Eil.

Nr.

Karių laipsniai

Koeficientas

tarnybos metai pagal laipsnį

1-ieji

2-ieji

3-ieji

4-ieji

5-ieji ir tolesni

1.

Generolas leitenantas, viceadmirolas

28

28

28

28

28

2.

Generolas majoras, kontradmirolas

25,4

25,7

25,7

25,7

25,7

3.

Brigados generolas, flotilės admirolas

23

23,3

23,3

23,3

23,3

4.

Pulkininkas, jūrų kapitonas

20

20,3

20,6

20,9

20,9

5.

Pulkininkas leitenantas, komandoras

17,1

17,4

17,7

18

18,3

6.

Majoras, komandoras leitenantas

15

15,3

15,6

15,9

16,2

7.

Kapitonas, kapitonas leitenantas

13

13,2

13,4

13,6

13,6

8.

Vyresnysis leitenantas

11,7

11,9

12,1

12,1

12,1

9.

Leitenantas

9,8

10

10

10

10

10.

Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas

14,4

14,7

15

15

15

11.

Viršila, laivūnas

12,2

12,4

12,6

12,6

12,6

12.

Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas

10,9

11,1

11,3

11,3

11,3

13.

Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas

10

10,2

10,4

10,4

10,4

14.

Seržantas, seržantas specialistas

9

9,2

9,2

9,2

9,2

15.

Grandinis

8,4

8,6

8,6

8,6

8,6

16.

Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis

7,8

7,8

7,8

7,8

7,8

17.

Eilinis, jūreivis

7,1

7,1

7,1

7,1

7,1

18.

Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis

6,9

6,9

6,9

6,9

6,9“

 

28 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

 

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos sistemos organizavimo

ir karo tarnybos įstatymo

1 priedas

 

profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI

 

(baziniais dydžiais)

Eil.

Nr.

Karių laipsniai

Koeficientas

tarnybos metai pagal laipsnį

1-ieji

2-ieji

3-ieji

4-ieji

5-ieji ir tolesni

1.

Generolas leitenantas, viceadmirolas

29,5

29,5

29,5

29,5

29,5

2.

Generolas majoras, kontradmirolas

26,8

27,1

27,1

27,1

27,1

3.

Brigados generolas, flotilės admirolas

24,3

24,6

24,6

24,6

24,6

4.

Pulkininkas, jūrų kapitonas

21,1

21,4

21,7

22

22

5.

Pulkininkas leitenantas, komandoras

18

18,3

18,6

18,9

19,2

6.

Majoras, komandoras leitenantas

15,8

16,1

16,4

16,7

17

7.

Kapitonas, kapitonas leitenantas

13,7

13,9

14,1

14,3

14,3

8.

Vyresnysis leitenantas

12,3

12,5

12,7

12,7

12,7

9.

Leitenantas

10,3

10,5

10,5

10,5

10,5

10.

Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas

15,2

15,5

15,8

15,8

15,8

11.

Viršila, laivūnas

12,9

13,1

13,3

13,3

13,3

12.

Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas

11,5

11,7

11,9

11,9

11,9

13.

Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas

10,6

10,8

11

11

11

14.

Seržantas, seržantas specialistas

9,5

9,7

9,7

9,7

9,7

15.

Grandinis

8,9

9,1

9,1

9,1

9,1

16.

Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis

8,2

8,2

8,2

8,2

8,2

17.

Eilinis, jūreivis

7,5

7,5

7,5

7,5

7,5

18.

Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis

7,3

7,3

7,3

7,3

7,3“

 

29 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

 

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos sistemos organizavimo

ir karo tarnybos įstatymo

1 priedas

 

profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI

 

(baziniais dydžiais)

Eil.

Nr.

Karių laipsniai

Koeficientas

tarnybos metai pagal laipsnį

1-ieji

2-ieji

3-ieji

4-ieji

5-ieji ir tolesni

1.

Generolas leitenantas, viceadmirolas

31,1

31,1

31,1

31,1

31,1

2.

Generolas majoras, kontradmirolas

28,3

28,6

28,6

28,6

28,6

3.

Brigados generolas, flotilės admirolas

25,6

25,9

25,9

25,9

25,9

4.

Pulkininkas, jūrų kapitonas

22,3

22,6

22,9

23,2

23,2

5.

Pulkininkas leitenantas, komandoras

19

19,3

19,6

19,9

20,2

6.

Majoras, komandoras leitenantas

16,7

17

17,3

17,6

17,9

7.

Kapitonas, kapitonas leitenantas

14,5

14,7

14,9

15,1

15,1

8.

Vyresnysis leitenantas

13

13,2

13,4

13,4

13,4

9.

Leitenantas

10,9

11,1

11,1

11,1

11,1

10.

Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas

16,1

16,4

16,7

16,7

16,7

11.

Viršila, laivūnas

13,6

13,8

14

14

14

12.

Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas

12,1

12,3

12,5

12,5

12,5

13.

Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas

11,2

11,4

11,6

11,6

11,6

14.

Seržantas, seržantas specialistas

10

10,2

10,2

10,2

10,2

15.

Grandinis

9,4

9,6

9,6

9,6

9,6

16.

Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis

8,7

8,7

8,7

8,7

8,7

17.

Eilinis, jūreivis

7,9

7,9

7,9

7,9

7,9

18.

Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis

7,7

7,7

7,7

7,7

7,7“

 

30 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:

 

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos sistemos organizavimo

ir karo tarnybos įstatymo

2 priedas

 

profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos Pareigos, susijusios su ypatinga specifika, UŽDUOTYS, KURIOMS ATLIKTI REIKIA YPATINGOS PSICHOLOGINĖS IR FIZINĖS IŠTVERMĖS, ir šias pareigas BEI UŽDUOTIS atitinkančių priedų dydžiai

 

(baziniais dydžiais)

1. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika

Koeficientas

1.1. Specialiosios operacijos ir karinis rengimasis joms

2,5–3,5

1.2. Skrydžiai orlaivio įgulos sudėtyje

1.3. Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula

1.4. Nardymas ir kiti veiksmai po vandeniu

1.5. Išminavimo ir sprogdinimo darbai

1.6. Šuoliai parašiutu

1.7. Nusileidimas iš sraigtasparnių virve

1.8. Nusileidimas / kopimas virve į aukštus objektus

1.9. Laivų šturmas (iš vandens)

1.10. Persikėlimas per gilias (nuo 2 m) vandens kliūtis

1–2

1–2

1–2

1–2

1–2

1–2

1–2

1–2

1–2

1.11. Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai)

1.12. Tarnybinio šuns priežiūra ne tarnybos metu

0,5–1

 

0,5–1

2. Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės

Koeficientas

2.1. Pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių  institucijoms

3

2.2. Lauko pratybos kareivinių režimu

3,5

2.3. Tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu

2,5

2.4. Budėjimas greitojo reagavimo pajėgose

1“

 

31 straipsnis. Įstatymo papildymas 3 priedu

Papildyti Įstatymą 3 priedu:

 

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos sistemos organizavimo

ir karo tarnybos įstatymo

3 priedas

 

Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorIų ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karIų kiekvienų penkerių metų tarnybos išmokų dydžiai

 

Eil.

Nr.

Ištarnauta metų pagal profesinės karo tarnybos arba kario savanorio ir kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį

Paskutinių 5 metų profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių išmokos koeficientai (baziniais dydžiais), priklausantys nuo tarnybos vertinimo vidurkio

profesinės karo tarnybos karių išmokų dydžiai

karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių išmokų dydžiai

puikiai

labai gerai

gerai

puikiai

labai gerai

gerai

1.

5 metai

30

20

10

6

4

2

2.

10 metų

32

22

12

8

6

4

3.

15 metų

34

24

14

10

8

6

4.

20 metų

36

26

16

12

10

8

5.

25 metai

38

28

18

14

12

10

6.

30 metų

40

30

20

16

14

12

7.

35 metai

42

32

22

18

16

14

8.

40 metų

44

34

24

20

18

16“

 

32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 2, 3, 9, 10, 12 straipsnius, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnius ir šio straipsnio 14 dalį, įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 1 d.

2. Šio įstatymo 2, 3, 9, 10, 12 straipsniai, 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 15, 16 straipsniai, 18 straipsnio 2 ir 4 dalys, 20, 21, 26 ir 30 straipsniai įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d.

3. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 27 straipsnis įsigalioja 2022 m. spalio 1 d.

5. Šio įstatymo 19, 28 ir 31 straipsniai įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

6. Šio įstatymo 29 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

7. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

8. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis iki šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo dienos, nuo šio įstatymo 10 straipsnio įsigaliojimo dienos pradedamos taikyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnyje nustatytos garantijos, išskyrus 49 straipsnio 2 dalies nuostatas, o visą likusį profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokamas vidutinis atlyginimas. Jeigu pasikeitus kario pareiginei algai apskaičiuotas vidutinis tarnybos dienos atlyginimas yra didesnis už prieš tai mokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą, jiems mokamas didesnis vidutinis tarnybos dienos atlyginimas.

9. Kariams, ėjusiems Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas iki šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo dienas, taikomi iki šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo dienos taikyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai.

10. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ar kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, priimtiems į tarnybą iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė išmoka pagal apskaičiuotą šių karių pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų vertinimo vidurkį, kuris apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai, – 5 balai, įvertinti labai gerai, – 4 balai, įvertinti gerai, – 3 balai, įvertinti patenkinamai, – 2 balai, įvertinti nepatenkinamai, – 1 balas. Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Jeigu kariai buvo įvertinti 4 balų sistemoje, jų vertinimo rezultatai balais prilyginami taip: labai gerai – 5 balai, gerai – 4 balai, patenkinamai – 3 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Jeigu įvertinimo vidurkis yra 5, – mokama išmoka kaip už įvertinimą labai gerai, jeigu įvertinimo vidurkis 4, – kaip už įvertinimą gerai, jeigu įvertinimo vidurkis 3, – kaip už įvertinimą patenkinamai.

11. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi pildomoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 81 dalyje nustatyta išmoka mokama kariams tada, kai jie po šio įstatymo 19 straipsnio įsigaliojimo dienos ištarnauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytą laikotarpį išmokai gauti (į šį laikotarpį įskaitomas visas kario tarnybos laikotarpis, tačiau išmoka mokama tik suėjus būsimam Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 priede nustatytam laikotarpiui). Kariams, kuriems buvo skirta išmoka, nustatyta iki šio įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalių įsigaliojimo dienos galiojusiose Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 9 ir 11 dalyse, išmoka už pirmus 5 tarnybos metus nemokama ir pirma išmoka jiems skiriama ištarnavus 10 metų.

12. Kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo dienos, kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo šio įstatymo 21 straipsnio įsigaliojimo dienos yra perskaičiuojama pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 611 straipsnio 5 dalyje nustatytus dydžius.

13. Šio įstatymo 25 straipsnyje išdėstyto Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 651 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos garantijos taikomos ir kariams, kurie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 612 dalyse nustatytas garantijas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, krašto apsaugos ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas iki atitinkamų šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas