Projektas

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BIRŽELIO 25 D. NUTARIMO NR. 977 „DĖL TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2023 m.                              d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3. Tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Kai įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga (toliau – įstaiga) pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, siekiant nustatyti valstybės tarnautoją (-us), dėl kurio (-ių) galimos kaltės padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai.

Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, inventorizaciją arba kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, ikiteisminis tyrimas arba kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija perduoda atlikti tyrimą, esant pagrįstos informacijos apie valstybės tarnautojo galimą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų nesilaikymą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais pradėtas tarnybinis nusižengimas atliekamas ir tarnybinės nuobaudos skiriamos ar nustatomos laikantis visų Apraše nustatytų procedūrų.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, inventorizaciją arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos – praėjo 3 metai.

1.2. Pakeisti 5 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės taryba sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti ir 1 iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų įstaigų valstybės tarnautojų.“

1.3. Pakeisti 71 punktą ir jį išdėstyti taip:

„71 Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu atveju asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas (toliau – asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas), turi Valstybės tarnybos įstatymo  24 straipsnyje nustatytas teises.“

1.4. Pakeisti 8 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

8. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais valstybės tarnautojui, perkeltam į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais nušalintam valstybės tarnautojui pranešimas išsiunčiamas registruotąja pašto siunta pagal žinomą jų paskutinę gyvenamąją vietą arba žinomu jų elektroniniu paštu.“

1.5. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9. Gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui.

Valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, ar asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, pareiškus motyvuotą nušalinimą už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai ar jos nariui (-iams) dėl jų galimo šališkumo, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, o Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės taryba nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagrįsto nušalinimo pareiškimo, priima sprendimą nušalinti už įstaigos personalo administravimą atsakingą asmenį arba kitą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotą valstybės tarnautoją (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisiją ar jos narį (-ius) ir paskirti kitą už įstaigos personalo administravimą atsakingą asmenį arba kitą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotą valstybės tarnautoją (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – sudaryti kitą komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti ar nušalinti komisijos narį (-ius) arba, įvertinęs pareikšto nušalinimo aplinkybes kaip nepagrįstas, priima sprendimą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) nenušalinti ir apie šiuos sprendimus informuoja motyvuotą nušalinimą pareiškusius asmenis.

Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos ar jos nario (-ių) veikimą ar neveikimą turi teisę skųsti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui (Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais atitinkamai Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ar savivaldybės tarybai). Šie skundai išnagrinėjami ir apie nagrinėjimo rezultatus skundus pateikę asmenys informuojami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų gavimo.

Už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) nusprendus su valstybės tarnautojo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis patikrinti vietoje, jie valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, ar asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, turi pranešti apie patikrinimo laiką, kad šie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte ir šis aktas turi būti pasirašytas asmenų, kurie tikrino ir dalyvavo tikrinant faktinius duomenis vietoje. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto.“

1.6. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

11. Už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą tarnybinis nusižengimas negali būti visapusiškai ir objektyviai ištirtas, šį terminą už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos) motyvuotu prašymu gali pratęsti (ne ilgiau kaip 20 darbo dienų) valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais, atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas arba savivaldybės taryba. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ar atostogų.“

1.7. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

13. Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja, kad tas pats valstybės tarnautojas galimai padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojami Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, ir dėl to paties valstybės tarnautojo galimai padarytos kitos veikos, turinčios tarnybinio nusižengimo požymių, pradedamas naujas tarnybinio nusižengimo tyrimas, laikantis Apraše nustatytų reikalavimų, kuris gali būti sujungiamas su jau atliekamu tarnybiniu nusižengimo tyrimu.

Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo metu paaiškėja Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatytos aplinkybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir atnaujinamas (tęsiamas) valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o Aprašo 5 punkto antrojoje pastraipoje nustatytais atvejais, atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ar savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu gavus už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tiriančio įgalioto valstybės tarnautojo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijos) teikimą sustabdyti ar atnaujinti (tęsti) tarnybinio nusižengimo tyrimą.“

1.8. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

15. Motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje ar Diplomatinės tarnybos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo, Diplomatinės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.“

1.9. Pakeisti 17.3. papunktį ir jį išdėstyti taip:

17.3. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti; pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nesiūlyti skirti tarnybinės nuobaudos; pripažinti, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nenustatyti (šiame papunktyje nurodyti sprendimai priimami, jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui ar asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta ar nustatyta, nes nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai);“

1.10. Pakeisti 18 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

18. Aprašo 17.1 papunktyje nurodyti sprendimai laikomi priimtais, kai Aprašo 17.1 papunktyje nurodytą motyvuotą išvadą patvirtinus ar jai pritarus šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo Aprašo 17.1 papunktyje nurodytus sprendimus (išskyrus sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos jam neskirti, ir sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūlyti jam skirti tarnybinę nuobaudą) per Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą įformina atitinkamu teisės aktu.“

1.11. Pakeisti 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

20. Su Aprašo 17 punkte nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas pasirašytinai supažindinamas ir jam šio sprendimo kopija įteikiama per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos, o valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba – per 3 darbo dienas nuo Aprašo 17 punkte nurodyto spendimo įforminimo dienos.

Asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl valstybės tarnautojo, kuris perkeltas į pareigas kitoje įstaigoje, motyvuotos išvados, kurioje nurodyta, kad valstybės tarnautojas, perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje, padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, kopiją per 3 darbo dienas nuo nurodytos išvados patvirtinimo ar pritarimo jai 18 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka, išsiunčia valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, registruotąja pašto siunta pagal žinomą jo paskutinę gyvenamąją vietą ar žinomu jo elektroniniu paštu, perduoda įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovui, kuris priima sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, ir Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui.

Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo sprendimo dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, kopiją per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo perduoda Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir išsiunčia asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, registruotąja pašto siunta pagal žinomą jo paskutinę gyvenamąją vietą ar žinomu jo elektroniniu paštu.“

1.12. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

24. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, tarnybinių nuobaudų išnykimą ar panaikinimą, motyvuotas išvadas ir Aprašo 17 punkte nurodytus sprendimus įrašomi į valstybės tarnautojo asmens bylą ir pateikiami Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui.“

2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

Vidaus reikalų ministras