Projektas XIIIP-4135(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 7, 12, 13, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52,
53, 54, 55, 56, 59, 60, 61, 64 ir 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti jį advokatu panaikinimo, kai sprendimas pripažinti jį advokatu buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, taip pat kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras, išskyrus asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktai), – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;“.
2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti jį advokatu panaikinimo, kai sprendimas pripažinti jį advokatu buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, arba dokumentą, patvirtinantį nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba nepertraukiamą, ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro;“.
5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Lietuvos advokatūra visuomenės informavimo tikslais šį sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomas advokato darbo vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono ryšio ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresas.“
6 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, dėl kurio gali būti priimamas šio Įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas sprendimas, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Prieš teikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama advokato, kurį siūloma laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama tol, kol nagrinėjant drausmės bylą išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje. Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
7 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas
Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, advokato darbo vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. Advokato duomenys Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše skelbiami tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.“
8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Advokato padėjėjo duomenys Lietuvos advokatų padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
9 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš valstybės registrų ir informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, reikalingus teisinėms paslaugoms teikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti;“.
11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
1. Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus (toliau – pažeidimas) gali būti keliama drausmės byla.
2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Subjektas, turintis teisę iškelti advokatui drausmės bylą, prieš ją keldamas, pasiūlo advokatui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo, posėdyje turi teisę dalyvauti asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir advokatas, dėl kurio keliama drausmės byla, ir jų atstovai. Drausmės byla advokatui turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti iškelta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu subjekto, turinčio teisę iškelti advokatui drausmės bylą, sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Drausmės byla advokatui negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai.
3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Išnagrinėjęs drausmės bylą, Advokatų garbės teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą, nes pažeidimo nenustatyta arba kai paaiškėja, kad praleistas drausmės bylos iškėlimo terminas;
3) skirti advokatui vieną iš šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų;
4. Dalyvauti Advokatų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą kviečiamas advokatas, kurio drausmės byla nagrinėjama, privalo šiame posėdyje dalyvauti. Jeigu advokatas neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama jo drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad advokato dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą taip pat gali dalyvauti advokato, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti kelti advokatui drausmės bylą, Advokatų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Advokatų garbės teismo sprendimus.
6. Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas.
7. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.
8. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Advokatų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šių aplinkybių išnykimo dienos.
12 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys ir galiojimas
1. Advokatui už šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti šias drausmines nuobaudas:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo Advokatų garbės teismo sprendimo skirti drausminę nuobaudą įsiteisėjimo dienos. Advokatų garbės teismo sprendimo skirti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo. Advokatų garbės teismas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkoje nustatyta tvarka gali šio straipsnio 1 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo sprendimo skirti drausminę nuobaudą įsiteisėjimo dienos.“
13 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė
1. Šio skirsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytąją.
14 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų įsiteisėjimas ir apskundimas
1. Advokatų garbės teismo sprendimai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, įsiteisėja jų priėmimo dieną.
2. Advokatų garbės teismo sprendimas skirti drausminę nuobaudą ‒ viešai skelbiamą papeikimą ir sprendimas siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu šie sprendimai nebuvo apskųsti. Apskundus šioje dalyje nurodytus Advokatų garbės teismo sprendimus, jie įsiteisėja įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu šiuo teismo sprendimu Advokatų garbės teismo sprendimai paliekami galioti.
15 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš valstybės registrų ir informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, visuomenės atstovų, skiriamų ar paskirtų Advokatų garbės teismo nariais, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
16 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
17 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš valstybės registrų ir informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytų į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
18 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Advokatų garbės teismas
1. Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš septynių visuotiniame advokatų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
2. Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų. Advokatų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame Įstatyme advokatui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Asmuo Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Veikdami kaip Advokatų garbės teismo nariai visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir advokatai. Visuomenės atstovams – Advokatų garbės teismo nariams už dalyvavimą Advokatų garbės teismo veikloje apmokama kaip ir Advokatų garbės teismo nariams ‒ advokatams.
3. Advokatų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos advokatūra. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai.
4. Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai jeigu yra paskirti bent Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Advokatų garbės teismo nariai ‒ advokatai ir vienas narys ‒ visuomenės atstovas. Advokatų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Advokatų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Advokatų garbės teismo pirmininkas, o kai jis nedalyvauja, ‒ Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas.
5. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių. Advokatų garbės teismo pirmininkas renkamas iš Advokatų garbės teismo narių advokatų.
7. Advokatų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Advokatų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmojo Advokatų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Advokatų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, teisingumo ministras jį atšaukia iš Advokatų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio Įstatymo nustatyta tvarka siūlo naujas tris visuomenės atstovų kandidatūras.“
19 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Visuomenės informavimo tikslais Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai. Asmenys laikomi įregistruotais į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą tol, kol bus iš jo išregistruoti šio straipsnio 6 dalyje ir šio Įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka.“
20 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų, Advokatų garbės teismas gali priimti sprendimą siūlyti Lietuvos advokatūrai išregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl Europos Sąjungos valstybės narės teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, drausminės atsakomybės turi būti motyvuoti.“
21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi iki šio Advokatų garbės teismo įgaliojimų pabaigos. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo Advokatų garbės teismas Advokatūros įstatyme nustatyta tvarka papildomas dviem nariais – visuomenės atstovais. Šių Advokatų garbės teismo narių kadencija tęsiasi iki Advokatų garbės teismo kadencijos pabaigos.
3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs Advokatų garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai, jo kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo išrinkimo Advokatų garbės teismo nariu šio įstatymo nustatyta tvarka.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos advokatų drausmės bylos baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią drausmės bylų nagrinėjimo tvarką.
5. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo, suderinusi su teisingumo ministru, nustato naują advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką. Iki naujos advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos nustatymo, advokatų drausmės bylų, pradėtų po šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjimui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.