Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4236
2024 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolą
Nr. SPP-426, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4236 (toliau – Įstatymo projektas) siekiui efektyviau ir rezultatyviau naudoti savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams skiriamas Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšas ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“, 1 priede išdėstytos automobilių kelių tiesimo rūšys: naujo kelio tiesimas, kelio rekonstravimas ir kelio remontas (taisymas). Pastarasis dar skirstomas į kelio kapitalinį remontą ir kelio paprastąjį remontą. Kelio kapitalinis remontas nuo kelio paprastojo remonto skiriasi tuo, kad kelio kapitalinio remonto metu visiškai atstatomi ar sustiprinami kelio konstrukciniai elementai kartu su visais kelio kompleksui priklausančiais statiniais, įrenginiais ar juos įrengiant naujai, o kelio paprastojo remonto atveju atstatomi nusidėvėję kelio konstrukciniai elementai.
Dėl šių skirtumų skirtingai vertinami ekonominės veiklos, atliekant kelio kapitalinį remontą ar kelio paprastąjį remontą, rezultatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, pastato (statinio, šiuo atveju – kelio) esminiu pagerinimu (statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes) laikomas ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas (šiuo atveju – turto įsigijimas, tiesiant, rekonstruojant kelius, atliekant kelio kapitalinį remontą). Priėmus Įstatymo projektą gali atsitikti taip, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodytos Programos finansavimo lėšos (ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams) bus sunaudojamos kelio paprastajam remontui, o tai neatitiks kitos šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatos: „7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų <...> turi būti naudojama turtui įsigyti“.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatą „7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti; <...>“ suformuluoti taip: „7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti; <...>“.