Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi:
2. Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:
4. Papildyti 2 straipsnį 242 dalimi:
„242. Traukiamasis tinklas – prie aktyviosios žvejybos įrankių priskiriamas vienu ar daugiau žvejybos laivų arba kitais įrenginiais (kai žvejojama nuo kranto arba nuo ledo) velkamas tinklas, sudarytas iš dviejų sparnų, jungiamojo audinio ir maišo. Tinklinio audeklo, iš kurio pagaminti sparnai, jungiamojo audinio ir maišo akių dydis gali būti skirtingas.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Papildyti 2 straipsnį 281 dalimi:
7. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:
8. Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
9. Papildyti 2 straipsnį 441 dalimi:
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės įmonei, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatuose nurodytai kaip žuvininkystės duomenų tvarkytoja, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, už žuvininkystės duomenų tvarkytojo funkcijų atlikimą gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:
4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvejybos laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir vykdantys verslinę žvejybą jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis. Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai.“
6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymai išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentai (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.“
3. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išduoda Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai liudijimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.“
4. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus liudijimui išduoti arba prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.“
5. Pakeisti 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo, liudijimo galiojimo panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda, jo galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, liudijimą keičia ir liudijimo galiojimą panaikina žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“
7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes. Reikalavimas turėti individualias žvejybos galimybes netaikomas tuo atveju, kai tam tikroms žuvų rūšims žvejybos galimybės nenustatomos, arba šio straipsnio 9 dalyje numatytu atveju. Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, žemės ūkio ministrui patvirtinus pagal šio įstatymo 175 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius. Užsiimantiems priekrantės žvejyba ūkio subjektams neprivaloma turėti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju.“
2. Papildyti 17 straipsnį 21 dalimi:
„21. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų, dėl kurių tame geografiniame žvejybos rajone nėra įmanoma vykdyti verslinę žvejybą:
3. Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Jeigu yra gautas ūkio subjekto išankstinis sutikimas, individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“
4. Pakeisti 17 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą ir teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, jeigu praėjusių metų Lietuvos Respublikai skirtos tos rūšies žuvų žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praėjusių metų tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praėjusių metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 dienos nustato, kokios praėjusių metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.“
5. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.“
6. Pakeisti 17 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio dienos.“
7. Pakeisti 17 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas dėl teisės į žvejybos galimybes arba teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja praėjus 5 darbo dienoms po paskelbimo apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdyje priimtą sprendimą. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio.“
8. Papildyti 17 straipsnį 16 dalimi:
„16. Ūkio subjektui per kalendorinius metus nepanaudojus visų jam tiems kalendoriniams metams skirtų individualių žvejybos galimybių, nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis gali būti perkeliama į kitus kalendorinius metus ir skiriama šiam ūkio subjektui. Perkeliamų nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis negali viršyti 10 procentų ūkio subjektui visų tiems kalendoriniams metams skirtų individualių žvejybos galimybių.“
8 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 171 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Leidžiama su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3. Pakeisti 171 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
9 straipsnis. 172 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 172 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka aukcione pasiūlytą kainą.“
10 straipsnis. 174 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 174 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
1. Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.
2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 15 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio straipsnio 3 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.
3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 15 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.
4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.
5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.
6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.
7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, kai ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.
8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 15 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis.
9. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra 0,1 procento nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.
10. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atvejus.
11. Reorganizavus ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.“
11 straipsnis. 175 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 175 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jeigu mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;
2. Pakeisti 175 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
3. Pakeisti 175 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams skiriamos papildomos perleidžiamosios teisės ar individualios žvejybos galimybės, jeigu jos ūkio subjektui buvo neteisingai paskirstytos. Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.“
12 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 176 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė į vieną procentą žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama vienas procentas žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.“
13 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 178 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes kartu su jam skirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.“
14 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 179 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
1. Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.
2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų, nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.
3. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis galėtų būti suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis.
15 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes ir (ar) individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos); priekrantės žvejybos atveju – teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministrui patvirtinus bendras žvejybos galimybes ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius. Šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo frachtavimo atveju;“.
2. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
16 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Prašymai išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) gali būti pateikiami pagal kompetenciją aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.“
17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
18 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Akvakultūros tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose auginami vandens organizmai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į vandens organizmus arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais.“
3. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žemės ūkio ministras tvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.“
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 241 straipsniu
Papildyti Įstatymą 241 straipsniu:
„241 straipsnis. Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
1. Ūkio subjektas turi teisę akvakultūrai introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kuriai netaikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis, tik gavęs žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 III skyriuje.
2. Ūkio subjektai, norintys gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, pateikia žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai paraišką kartu su papildomais dokumentais, parengtais pagal Reglamento (EB) Nr. 708/2007 I priedą.
3. Leidimas introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduodamas, jeigu yra svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitiktis Reglamento (EB) Nr. 708/2007 8, 9, 13 ir 19 straipsniuose numatytoms sąlygoms.
4. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą išduoti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį arba apie atsisakymą išduoti leidimą, nurodydama atsisakymo priežastis, ne vėliau kaip per Reglamento (EB) Nr. 708/2007 10 straipsnyje nurodytą didžiausią galimą terminą tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu.
5. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus leidimui introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduoti arba pateikta paraiška neišsami ar netinkamai įforminta, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas leidimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
6. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi į Aplinkos ministeriją, prašydama pateikti nuomonę dėl Reglamentu (EB) Nr. 708/2007 patariamajam komitetui pavestų klausimų, taip pat į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams.
7. Visa informacija apie pateiktas paraiškas gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį ir susijusius dokumentus yra vieša ir skelbiama žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
8. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, galinčioms turėti neigiamą įtaką aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo;
9. Paaiškėjus šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose numatytoms sąlygoms, žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą.
10. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas:
1) žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai atlikus tyrimą ir įvertinus nenumatytas aplinkybes neigiamos įtakos aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo nenustatoma;
11. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) nustatoma neigiama įtaka aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo;
3) ūkio subjektas nepašalina nustatytų svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų pažeidimų per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie priimtą sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą gavimo dienos. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
12. Panaikinus leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą, ūkio subjektas, kuriam buvo išduotas tas leidimas, turi nedelsdamas pašalinti iš aplinkos introdukuotas svetimas ar perkeltas nevietines vandens organizmų rūšis ar įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 708/2007 17 straipsnyje nurodytą, žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos patvirtintą nenumatytų atvejų planą, jeigu toks planas buvo patvirtintas.
13. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, užtikrina svetimų introdukcijos ir bandomųjų nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo reikalavimų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 14–18 ir 20, 21, 22 straipsniuose.
14. Žemės ūkio ministras patvirtina leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą.
15. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija sudaro uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą. Žemės ūkio ministras patvirtina įtraukimo į uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą tvarkos aprašą.“
20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
21 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu jie nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais.