Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl lietuvos reSpublikos vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo nr. 1328 „dėl VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. liepos d. Nr.
Vilnius
1. Pakeisti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos pavirtinimo“, ir ją išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
2. Suteikti įgaliojimus viešojo pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo projekto vykdytojams, valdantiems viešuosius pastatus, vykdyti viešuosius pirkimus energijos taupymo paslaugų tiekėjams atrinkti, su jais sudaryti energetinių paslaugų sutartis, netaikant Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“, reikalavimų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. liepos d. nutarimo Nr.
redakcija)
VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMA
I SKYRIUS
ĮŽANGA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos (toliau – Programa) tikslas – nustatyti valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų atrankos sąlygas, atrinktų projektų finansavimo ir įgyvendinimo reikalavimus.
2. Programa siekiama spręsti šias problemas: neefektyvus šilumos ir elektros energijos vartojimas viešuosiuose pastatuose, nepakankamai efektyvus Lietuvos Respublikos valstybės lėšų, skiriamų viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir viešųjų pastatų eksploatacijai, panaudojimas, didelio į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekio neigiamas poveikis klimato kaitai, viešųjų pastatų infrastruktūros neatitikimas higienos normų reikalavimams.
3. Programa siekiama padidinti viešųjų pastatų patalpų šildymui ir apšvietimui užtikrinti skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą, taip pat sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekį.
4. Programa yra susijusi su šių teisės aktų įgyvendinimu:
4.1. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1) (toliau – Direktyva), kurioje nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema siekiant užtikrinti, kad 2020 metais būtų pasiektas Europos Sąjungos valstybėse narėse 20 procentų energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą. Vadovaujantis Direktyvos 5 straipsnio nuostatomis, kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 procentai bendro valstybės subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, kaip jie nustatyti pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13) 4 straipsnį;
4.2. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“;
4.3. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“;
4.4. Nacionaline klimato kaitos valdymo politikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“;
4.5. Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-149 „Dėl energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano patvirtinimo“ ;
4.6. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ patvirtinimo“;
4.7. Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“.
5. Programoje vartojamos sąvokos:
5.1. Energijos efektyvumo išankstinio (ex-ante) vertinimo ataskaita – vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), 37. punktu 2014 m. lapkritį parengtas 2014–2020 metų laikotarpio finansinių priemonių išankstinio vertinimo dokumentas, kurio pagrindu yra priimamas sprendimas dėl įnašo skyrimo finansinėms priemonėms pagal Lietuvos 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą.
5.2. Energijos vartojimo efektyvumas – darbo, paslaugų, prekių, gautos energijos ir pirminės arba galutinės energijos sąnaudų santykis.
5.3. Energijos taupymo paslaugų teikėjas (toliau – ETPT) – asmuo, teikiantis energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (arba) energijos vartojimo efektyvinimo priemones energijos vartotojams.
5.4. ETPT modelis – viešojo pastato energinio efektyvumo didinimo projekto finansavimo ir įgyvendinimo forma, kai ETPT, sudarydamas energijos vartojimo efektyvumo paslaugų sutartį su Projekto vykdytoju, investuoja į pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir per sutarties galiojimo laikotarpį, teikdamas sutartyje nustatytas paslaugas, garantuoja tam tikrą energijos sutaupymų lygį, o projekto vykdytojas padengia ETPT patirtas investicijas bei turėtas eksploatavimo išlaidas.
5.5. Grąžinamoji subsidija – viešojo pastato energinio efektyvumo didinimo projekto finansavimo ir įgyvendinimo forma, kai projektui skiriamos finansavimo lėšos, kurias visas arba jų dalį projekto sutartyje nustatytomis sąlygomis projekto vykdytojas privalo grąžinti.
5.6. Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašas – Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintas valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų sąrašas, sudarytas valstybei nuosavybės teise priklausančius šildomus ir (arba) vėsinamus valstybės institucijų ir įstaigų naudojamus pastatus įvertinus pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintoje Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų tinkamų atnaujinimui sąrašo sudarymo metodikoje (toliau – Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašo sudarymo metodika) nustatytus kriterijus ir reikalavimus.
5.7. Valstybės projektų sąrašas – iš Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas.
5.8. Viešasis pastatas – valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys šildomi ir (arba) vėsinami administracinės, kultūros, mokslo, sporto, gydymo, viešbučių, bendrabučių, specialiosios ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių namai, valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų studentų bei mokinių bendrabučiai, nuosavybės teise priklausantys valstybei ir patikėjimo teise ar panaudos sutarties pagrindu perduoti valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms) paskirties pastatai.
5.9. Viešojo pastato energinio efektyvumo didinimo projekto vykdytojas (toliau – Projekto vykdytojas) – valstybei nuosavybės teise priklausančius viešuosius pastatus patikėjimo arba panaudos teise valdantys subjektai (išskyrus valstybės įmones), centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (išimtis dėl valstybės įmonių pastarajam netaikytina) ir savivaldybių vykdomosios institucijos, įgyvendinantys atitinkamai valstybei arba savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus.
ANTRASIS SKIRSNIS
SOCIALINĖ-EKONOMINĖ APLINKA
7. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 13123 viešieji pastatai, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ir savivaldybėms. Šių pastatų plotas yra apie 14,8 mln. kv. metrų. Tai sudaro apie 35 procentus visų valstybei ir savivaldybėms priklausančių negyvenamosios paskirties pastatų. Apie 5500 pastatų (5,9 mln. kv. metrų) nuosavybės teise priklauso valstybei. Apie 7600 pastatų (8,9 mln. kv. metrų) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
8. Apytiksliai 89 procentai šių pastatų pastatyti 1900–1990 metų laikotarpiu, kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių pastatų statyba. Šie pastatai neatitinka dabartiniu metu galiojančių pastatams keliamų energinio efektyvumo reikalavimų, jų šildymui per metus vidutiniškai suvartojama apie 2300 GWh šilumos energijos. Tokie pastatai priskiriami D, E, F, G pastato energinio naudingumo klasėms, o šiluminės energijos sąnaudos, išreikštos kilovatvalandėmis patalpų naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, juose sudaro nuo 160-610 kWh/m2 per metus. Dėl žemo viešųjų pastatų energinio efektyvumo bei didelių jų priežiūros ir eksploatacijos sąnaudų šiuo metu teikiamų viešųjų paslaugų savikaina yra atitinkamai didesnė. Detalesnė nacionalinio pastatų fondo apžvalga yra pateikta Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-149 „Dėl energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano patvirtinimo“.
9. 2007–2013 metų laikotarpiu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis Lietuvoje atnaujinti (modernizuoti) 787 viešieji pastatai (iš jų 438 mokyklos). Šių pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimą administravo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, tam minėtu laikotarpiu buvo skirta apie 300 mln. eurų. Įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo projektus taikytas finansavimo būdas, kai projektams įgyvendinti buvo skiriamas finansavimas (subsidija) nesiejant šių investicijų ir siekiamo rezultato su investicijų atsipirkimu ir jų padengimu sutaupytos šilumos energijos sąskaita.
10. Vidutinė vieno energinio efektyvumo didinimo projekto investicijų suma sudaro apie 500 tūkst. eurų, investicijų suma vienam kv. metrui svyruoja nuo 130 iki beveik 490 eurų. Atlikus įgyvendintų energinio efektyvumo didinimo projektų investicijų analizę pastebėta, kad didžiausios investicijos tenka gydymo paskirties pastatams. Šios paskirties pastato energinio efektyvumo didinimo projekto vidutinė vertė siekia beveik 900 tūkst. eurų, tai yra, investicijos į šių pastatų energinio efektyvumo didinimą yra dvigubai didesnės nei kitų viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektuose nurodyta investicijų suma.
11. Energijos efektyvumo išankstinio (ex-ante) vertinimo ataskaitoje savivaldybių viešųjų pastatų ir valstybei priklausančių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo srityse nustatytas atitinkamai 146,8 ir 66,9 mln. eurų finansavimo trūkumas. Biudžetinės įstaigos savo vardu negali skolintis lėšų, prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų, todėl lėšų trūkumas turėtų būti padengiamas pritraukiant privačių investuotojų lėšas, jiems perduodant energinio efektyvumo didinimo projekto įgyvendinimo riziką ir susiejant ją su apmokėjimu už pasiektus rezultatus.
12. Įgyvendinant viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus dažniausiai naudotos sienų, stogo, cokolio šiltinimo, langų ir durų keitimo, šildymo sistemos atnaujinimo priemonės. Įdiegus energinį efektyvumą didinančias priemones atnaujintuose viešuosiuose pastatuose per metus sutaupyta 140,74 GWh energijos.
II SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
PROGRAMOS TIKSLAS IR APIMTIS
13. Programos tikslas – padidinti viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, iki 2020 metų sutaupant 60 GWh metinės pirminės energijos kiekio atnaujintuose viešuosiuose pastatuose.
14. Įgyvendinant Programą, finansavimas gali būti suteiktas tik viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, kuriais:
14.1. yra padidinamas viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir padidinamas esamas viešųjų pastatų ploto panaudojimo efektyvumas (jeigu jis sudaro mažiau kaip 75 procentus viešųjų paslaugų teikimui reikalingo viešųjų pastatų naudingojo ploto, kaip jis yra nustatomas pagal normatyviniuose statybos techniniuose reglamentuose, taip pat Lietuvos higienos normose nurodytus reikalavimus) arba esamas viešųjų pastatų ploto panaudojimo efektyvumas yra išlaikomas (jeigu jis sudaro daugiau kaip 75 procentus viešųjų paslaugų teikimui reikalingo viešųjų pastatų naudingojo ploto, kaip jis yra nustatomas normatyviniuose statybos techniniuose reglamentuose, taip pat Lietuvos higienos normose nurodytus reikalavimus), ir
14.2. viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui padidinti arba energijos sutaupymams pasiekti pasirenkama Programos 1 priede nurodyta veikla „viešojo pastato atnaujinimas“ ir (arba) veikla „viešojo pastato funkcionavimui reikalingos infrastruktūros atnaujinimas“ bei atliekami pasirinkti Programos 2 priede nurodyti veiksmai, ir
14.3. investicijų projekte tinkamai pagrįsta, kad investicijų projekto įgyvendinimo alternatyva, apimanti Programos 1 priede nurodytą veiklą „viešojo pastato atnaujinimas“ ir (arba) veiklą „viešojo pastato funkcionavimui reikalingos inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas“, yra optimali pagal finansinių ir ekonominių rodiklių reikšmes, ir
ANTRASIS SKIRSNIS
PROGRAMOS UŽDAVINIAI IR TIKSLINĖS GRUPĖS
15. Programos tikslo yra siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:
15.1. pirmasis uždavinys – įgyvendinti valstybės viešųjų pastatų tvarų energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančias technines ir organizacines priemones;
16. Programos tikslinės grupės yra valstybė ir savivaldybės, t. y. visos valstybės bei savivaldybių institucijos bei įstaigos, kurioms tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai yra skiriami biudžeto asignavimai. Pagrindinis programos įgyvendinimu siekiamas poveikis šių institucijų bei įstaigų veiklai yra viešojo sektoriaus lėšų, skiriamų viešųjų pastatų išlaikymui, efektyvumo padidėjimas.
TREČIASIS SKIRSNIS
PROGRAMOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI BEI JŲ REIKŠMĖS
17. Programos tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus (rezultato kriterijus) – bendras sutaupytas metinės pirminės energijos kiekis atnaujintuose viešuosiuose pastatuose nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2020 metų – 60 GWh. (už šio kriterijaus atitikimą atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).
18. Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai) yra šie:
18.1. pirmajam uždaviniui:
18.1.1. nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet renovuota mažiausiai 3 procentai bendro valstybės subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų patalpų ploto, apskaičiuoto pagal praėjusių metų duomenis, kaip tai nurodyta Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašo sudarymo metodikoje (už šio kriterijaus atitikimą atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija);
18.1.2. bendras atnaujintas valstybei nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų plotas pasiekiant mažiausiai C energinio naudingumo klasę (m2) nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2020 metų – 470 tūkst. kv. metrų (už šio kriterijaus atitikimą atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija);
18.2. antrajam uždaviniui – bendras atnaujintas savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų plotas, pasiekiant mažiausiai C energinio naudingumo klasę (m2) nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2020 metų – 230 tūkst. kv. metrų (už šio kriterijaus atitikimą atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija);
18.3. Pirmajam ir antrajam uždaviniui taip pat taikomas įgyvendinimo vertinimo kriterijus – bendras į atmosferą neišmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (t) nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2020 metų – 14 tūkst. tonų (už šio kriterijaus atitikimą atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).
III SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIME DALYVAUJANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS
23. Įgyvendinant Programą pagal kompetenciją dalyvauja šios institucijos:
23.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kuri yra atsakinga už savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą;
23.2. Viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kuri yra atsakinga už savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų atranką;
23.3. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, kuri yra atsakinga už valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą;
23.4. Uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra (toliau – VIPA), kuri yra atsakinga už:
23.4.1. energijos efektyvumo fondo, įsteigto vadovaujantis Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ , ir teikiančio finansines paslaugas valstybės viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektams, administravimą;
23.4.2. fondų fondo valdymą arba, kai fondų fondas nesteigiamas, finansinių priemonių, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitų lėšų įgyvendinimą būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. ___ d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 straipsnio įgyvendinimo“);
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMAS
PIRMOJO PROGRAMOS UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR VEIKLOS
24. Pirmojo Programos uždavinio –įgyvendinti valstybės viešųjų pastatų tvarų energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančias technines ir organizacines priemones– siekiama tokiomis priemonėmis:
24.1. įgyvendinti organizacines priemones, skirtas padidinti esamas lėšas ir pritraukti papildomas lėšas;
24.2. įgyvendinti organizacines priemones, skirtas užtikrinti pastatų energijos vartojimo efektyvumo tvarumą;
25. Organizacinės priemonės, nurodytos 24.1 papunktyje, įgyvendinamos vykdant veiklas:
26. Organizacinės priemonės, nurodytos 24.2 papunktyje, įgyvendinamos atliekant atnaujinamo viešojo pastato ploto ir teikiamų viešųjų paslaugų atitikties analizę, kaip numatyta Programos 29 punkte.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIMOJO PROGRAMOS UŽDAVINIO ĮGYVENDINIMO TVARKA
28. Didinant valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą atliekami šie veiksmai:
28.1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija sudaro Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašą. Šiame sąraše nurodyti viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai, priklausomai nuo pastato tikslinės naudojimo paskirties, derinami su ministerijomis, įvertinant jų galimybes finansuoti su energijos vartojimo efektyvumo didinimu nesusijusias priemones;
28.2. į Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašą įtraukto pastato valdytojas inicijuoja energijos vartojimo auditą bei, vadovaujantis taikomos Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir (ar) valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika, parengia investicijų projektą kuriame privalo būti pateikta Programos 3 priede nurodyta informacija;
28.3. parengus investicijų projektą, Projekto vykdytojas gali kreiptis į VIPA dėl projekto įgyvendinimui reikalingų finansinių priemonių iš Energijos efektyvumo fondo lėšų skyrimo. VIPA, įvertinusi viešojo pastato valdytojo parengtą investicijų projektą, priima sprendimą, ar viešojo pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektas gali būti finansuojamas Energijos efektyvumo fondo lėšomis, taikant ETPT modelį arba tiesiogiai teikiant paskolas Projekto vykdytojui.
28.4. jeigu VIPA priima sprendimą, kad finansavimas viešojo pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektui negali būti skiriamas, viešojo pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektą yra siūloma įtraukti į Valstybės projektų sąrašą. Tokiu atveju vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), viešojo pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektui gali būti skirta Grąžinamoji subsidija.
28.5. į Tinkamų atnaujinti pastatų sąrašą neįtrauktų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai gali gauti finansavimą iš Energijos efektyvumo fondo. Tokiu atveju taip pat turi būti rengiamas investicijų projektas ir vykdomi Programos 3 priede 28.2.1.-28.2.8. bei 31 punktuose numatyti reikalavimai.
28.6. jeigu VIPA priima sprendimą įgyvendinamą viešojo pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektą finansuoti iš Energijos efektyvumo fondo lėšų taikant ETPT modelį, Projekto vykdytojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintais ETPT modelio įgyvendinimo tipiniais dokumentais (tipine viešojo pirkimo dokumentacija, įskaitant ETPT atrankos kriterijus, ir tipine energetinių paslaugų sutartimi), vykdo viešuosius pirkimus bei pasirašo energetinių paslaugų sutartį su ETPT.
28.7. Projektų vykdytojai vykdyti Programos 28.6 papunktyje nurodytus viešuosius pirkimus, pasirašyti energetinių paslaugų sutartį su ETPT bei atlikti kitus su projektų vykdymu susijusius veiksmus yra įgaliojami šią Programą patvirtinančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
28.8. Įgyvendinant viešojo pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus ETPT būdu, nėra taikomi Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“, reikalavimai.
29. Jeigu esamas planuojamo atnaujinti viešojo pastato plotas daugiau nei 25 procentais viršija viešųjų paslaugų teikimui reikalingą viešųjų pastatų naudingąjį plotą, kaip jis yra nustatomas pagal normatyviniuose statybos techniniuose reglamentuose, taip pat Lietuvos higienos normose nurodytus reikalavimus, investicijų projekte turi būti įvertinta galimybė sutelkti šiame(-iuose) pastate(-uose) daugiau nei vieną viešųjų paslaugų teikėją arba įvertinta galimybė pakeisti esamą pastatą (jį parduodant, nugriaunant, perduodant ar kitaip) kitu pastatu (jį įsigyjant, pastatant, perimant ar kitaip). Tuo atveju, jeigu nei viena šių galimybių nepasirenkama, investicijų projekte turi būti nurodoma motyvuota tokio nepasirinkimo priežastis.
30. Su investicijų projektu, siekiant užtikrinti, kad investicijų projektas atitiks Programos 14.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, kartu rengiamas Pastato naudojimo planas, kuris privalo būti raštu patvirtintas pastato valdytojo (valstybės nuosavybės teise valdomų administracinės paskirties pastatų atveju – su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju). Pastato naudojimo planas rengiamas laikotarpiui, per kurį atsiperka investicijos į energinį efektyvumą, bet ne ilgesniam nei 20 metų laikotarpiui (viešojo pastato energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektą finansuojant grąžinamąja subsidija – ne ilgesniam kaip 25 m. laikotarpiui), atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra trumpesnis. Nepriklausomai nuo pasirinktos projekto finansavimo priemonės Pastato naudojimo plane privalo būti numatyta, jog pastatas pagal paskirtį bus naudojamas ne trumpesnį kaip 10 metų laikotarpį. Pastato naudojimo plane turi būti numatyta, kaip bus naudojamas pastatas užtikrinant, kad jo ploto panaudojimo efektyvumas atitiks 14.1 papunktyje nurodytus reikalavimus.
31. Sutartyje dėl projekto finansavimo yra numatoma projekto vykdytojo pareiga grąžinti pagal Programą gautą finansavimą, jeigu Pastato naudojimo planas yra visiškai arba iš dalies nevykdomas arba yra vykdomas pažeidžiant Pastato naudojimo plane numatytus įsipareigojimus.
32. Suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija iki einamųjų metų kovo 1 d. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti metines įsipareigojimų, prisiimtų taikant ETPT modelį, apimtis, taip pat detalią informaciją, reikalingą prisiimtų įsipareigojimų įtakai valdžios sektoriaus skolos ir deficito rodikliams nustatyti. Įvertinus gautus duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą, kuriuo tvirtina įsipareigojimų, prisiimtų taikant ETPT modelį, dydį.
33. Pagal Programą įgyvendinamų valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija arba jos įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMAS
35. Savivaldybės viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų vykdytojai yra savivaldybės.
36. Finansuojami tie projektai, kurie užtikrina, kad pastatas pagal paskirtį bus naudojamas ne trumpiau kaip 10 metų ir investicijų į energinį efektyvumą didinančias priemones atsipirkimo laikotarpiu, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, o lėšos, skirtos pastatams šildyti, eksploatuoti ir investicijų grąžai apmokėti, bus planuojamos ir skiriamos reikiamo dydžio per visą investicijų atsipirkimo laikotarpį.
37. Savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai rengiami ir atrenkami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atrenkant savivaldybių viešųjų pastatų energinį efektyvumą didinančius projektus, pirmenybė teikiama daugiausia energijos per trumpiausią laiką sutaupantiems viešųjų pastatų energinį efektyvumą didinantiems projektams ir projektams, įtrauktiems į savivaldybių rengiamas teritorijų planavimo, atnaujinimo ir tvarkymo programas, apimančias pastatų, infrastruktūros objektų, inžinerinių tinklų atnaujinimą, gyvenamosios aplinkos tvarkymą, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas regionų plėtros programas, kuriomis siekiama užtikrinti darnią teritorijų (kvartalų) plėtrą ir tvarkybą. Savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus atrenka viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra.
38. Pagal Programą įgyvendinamų savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų stebėseną aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdo ir šių pastatų energinio efektyvumo didinimo proceso dalyvių (savivaldybių paskirtų atsakingų asmenų ar savivaldybės programos įgyvendinimo administratorių) mokymą ir švietimą organizuoja viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra.
IV SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS
40. Programa finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos struktūrinių investicijų fondų, tarptautinių organizacijų, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis.
41. Pagal Programą įgyvendinami viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai taikant ETPT modelį (valstybės viešųjų pastatų atveju), skiriant grąžinamąją subsidiją, taikant finansines priemones, teikiant subsidijas arba naudojant šių priemonių derinius.
42. Ministerijos (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija), priklausomai nuo savivaldybės viešojo pastato tikslinės naudojimo paskirties, iš joms skirtų asignavimų gali skirti papildomą finansavimą, susijusį su projekto ir jame numatytų priemonių (taip pat ir nesusijusių su energinio efektyvumo didinimu) įgyvendinimu. Lėšos, skirtos finansuoti su energinio efektyvumo didinimu nesusijusias priemones, nėra laikomos pagal Programą skiriamu finansavimu.
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos
1 priedas
GALIMŲ VEIKLŲ DERINIAI (ALTERNATYVOS)
| Eil. Nr. |
Galima įgyvendinti veikla |
Naujo pastato statyba ir esamo nugriovimas |
Naujo pastato įsigijimas |
Naujo pastato statyba ir esamo pardavimas |
Valstybės viešojo pastato atnaujinimas |
Esamo viešojo pastato perėmimas ir atnaujinimas |
Kita alternatyva |
| 1. |
viešojo pastato atnaujinimas |
+ |
+ |
||||
|
|
viešojo pastato funkcionavimui reikalingos inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas |
+ |
+ |
||||
| 2. |
viešojo pastato statyba |
+ |
+ |
||||
| 3. |
viešojo pastato funkcionavimui reikalingos inžinerinės infrastruktūros sukūrimas |
+ |
+ |
||||
| 4. |
viešojo pastato ar jo dalies nugriovimas |
+ |
+ |
||||
| 5. |
viešojo pastato įsigijimas |
+ |
|||||
| 6. |
žemės naujam viešajam pastatui įsigijimas |
+ |
+ |
||||
| 7. |
viešojo pastato pardavimas |
+ |
|||||
| 8. |
viešojo pastato ar jo dalies perdavimas kitai(-oms) valstybės institucijai(-oms) |
+ |
+ |
||||
| 9. |
viešojo pastato ar jo dalies perėmimas iš kitos valstybės institucijos |
+ |
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos
2 priedas
VIEŠŲJŲ PASTATŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO VEIKSMAI
Viešųjų pastatų energinis efektyvumas pasiekiamas įgyvendinant šiuos energinį efektyvumą didinančius veiksmus:
|
Eil. Nr. |
Veiksmo pavadinimas |
|
1. |
Šildymo (vėsinimo) ir karšto vandens inžinerinių sistemų modernizavimas |
|
2. |
Vėdinimo ir (ar) rekuperacijos sistemų modernizavimas ar įrengimas |
|
3. |
Stogo šiltinimas (taip pat ir naujos stogo dangos įrengimas), perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas |
|
4. |
Išorinių pastato sienų ir cokolio šiltinimas, taip pat ir sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimas ir nuogrindos sutvarkymas |
|
5. |
Kitų perdangų (perdangos virš pravažiavimų, praėjimų), kurios ribojasi su išore, šiltinimas |
|
6. |
Lauko ir tambūro durų keitimas, taip pat ir įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas neįgaliųjų poreikiams |
|
7. |
Langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus |
|
8. |
Rūsio perdangos šiltinimas; šildomo rūsio atitvarų šiltinimas |
|
9. |
Apšvietimo sistemos modernizavimas |
|
10. |
Atnaujintame pastate įrengtos katilinės modernizavimas |
Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos
3 priedas
INVESTICIJŲ PROJEKTE BŪTINA PATEIKTI INFORMACIJA
Programos 28 punkte nurodytame investicijų projekte turi būti pateikta ši informacija:
1. projekto socialinės-ekonominės aplinkos analizė. Ši analizė papildo Programos lygmeniu atliktą bei Energinio efektyvumo ex-ante analizėje apibūdintą socialinę-ekonominę aplinką specifiniais projektui būdingais aspektais;
2. projekto turinys, kuriame yra apibūdinamas projekto tikslas(-i), sąsajos su kitais projektais, projekto ribos, tikslinės grupės, projekto uždavinys(-iai), projekto organizacija bei siekiami rezultatai;
3. galimybių ir alternatyvų analizė. Ši analizė atliekama finansiniu ir ekonominiu požiūriu įvertinant mažiausiai du tikėtinus galimų veiklų derinius (alternatyvas) iš Programos 1 priede pateiktų galimų veiklų derinių (alternatyvų): „naujo pastato statyba ir esamo nugriovimas“, „naujo pastato įsigijimas“, „naujo pastato statyba ir esamo pardavimas“, ‚valstybės viešojo pastato atnaujinimas“, „esamos viešojo pastato perėmimas ir atnaujinimas“, „kita alternatyva“ Jeigu numatoma projekto vertė neviršija 1 mln. eurų, investicijų projekte turi būti išnagrinėtas bent vienas galimų veiklų derinys (alternatyva) arba papildomai kiti galimi veiklų deriniai (alternatyvos), sudaryti iš Programos 1 priede pateiktų galimų įgyvendinti veiklų. Jeigu į kito galimų veiklų derinio (alternatyvos) veiklas yra įtrauktos Programos 1 priede nenurodytos veiklos, šių veiklų įgyvendinimui negali būti skirtas Programos finansavimas;
4. finansinė analizė. Finansinėje analizėje turi būti naudojama 4 procentų reali finansinė diskonto norma. Šioje dalyje turi būti išnagrinėti projekto finansiniai pinigų srautai bei kiekvienos alternatyvos finansinė grynoji dabartinė vertė 20 metų laikotarpiui, įskaitant investicijų laikotarpį (projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį);
5. ekonominė analizė. Ekonominėje analizėje turi būti naudojama 5 procentų socialinė diskonto norma. Šioje dalyje turi būti išnagrinėti projekto ekonominiai pinigų srautai bei kiekvienos alternatyvos ekonominė grynoji dabartinė vertė 20 metų laikotarpiui, įskaitant investicijų laikotarpį. Socialinės – ekonominės naudos (žalos) apskaičiuojamos remiantis konversijos koeficientų bei komponentų įverčių reikšmėmis, paskelbtomis tinklapyje www.ppplietuva.lt. Socialinės – ekonominės naudos (žalos) vertinime turi būti atsižvelgta į šiuos komponentus:
· Pastatų energetinių charakteristikų pagerėjimas;
· Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas;
· Oro taršos pokyčiai;
· Europos Komisijos baudos už 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1) nevykdymą.
Ekonominė nauda yra apskaičiuojama konvertuojant ir diskontuojant socialinio-ekonominio vertinimo naudą. Ekonominės išlaidos yra apskaičiuojamos sumuojant konvertuotas ir diskontuotas investicijas, atimant investicijų likutinę vertę, pridedant veiklos išlaidas bei socialinę-ekonominę žalą. Optimalia alternatyva pasirenkama ta, kurios ekonominis naudos ir išlaidų santykis yra didžiausias. Pasirinkus optimalią alternatyvą, jai turi būti atlikta jautrumo ir rizikų analizė;
6. jautrumo ir rizikų analizė. Jautrumo ir rizikų analizei atlikti naudojama Investicijų projektų rengimo skaičiuoklė, paskelbta tinklapyje www.ppplietuva.lt. Investicijų projekte pagrindiniai rizikų veiksniai yra suskirstyti į šias rizikų grupes:
· Projektavimo (planavimo) kokybės rizikų grupei priskiriamos projektavimo, techninės priežiūros ir kitos su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusios paslaugos;
· Įsigyjamų (atliekamų) rangos darbų kokybės rizikų grupei priskiriamos investicijos į žemę, nekilnojamą turtą, statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą ir kitus darbus;
· Rinkai pateikiamų produktų (paslaugų, prekių) tinkamumo rizikų grupei priskiriamos projekto veiklos išlaidos (žaliavos, infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos, kitos išlaidos.);
· Turto likutinės vertės projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rizikų grupei priskiriama investicijų likutinė vertė;
7. projekto vykdymo planas. Šioje dalyje yra nagrinėjamas projekto įgyvendinimas ETPT būdu. Projekto įgyvendinimui ETPT būdu yra pasirenkama optimali alternatyva. Šioje dalyje turi būti preliminariai įvertinta ETPT struktūra, rangos darbų, inžinerinių paslaugų, valdymo ir administravimo, finansavimo kaštai, rizikos įvertis bei ETPT siekiama 15 procentų nuosavo kapitalo grąža. Toliau atliekama finansinė ir ekonominė analizė. Jai atlikti yra naudojama Investicijų projektų rengimo skaičiuoklė, paskelbta tinklapyje www.ppplietuva.lt. Finansinė analizė atliekama vadovaujantis 4 punkte numatytais reikalavimais. Projekto investicijoms ir veiklos išlaidoms turi būti taikomos tokios pat prielaidos kaip pasirinktoje alternatyvoje. Projekto veiklos išlaidose turi būti papildomai įvertinami ETPT siekiama 15 procentų nuosavo kapitalo grąža ir finansavimo kaštai. Ekonominė analizė atliekama vadovaujantis 5 punkto reikalavimais. Skaičiuojant ekonominius pinigų srautus kaip papildomas komponentas turi būti įvertinamas ETPT prisiimamas rizikos įvertis. Jis apskaičiuojamas sudedant 6 punkte nurodytų rizikų grupių įverčius. Papildomai turi būti įvertinamas pastatų energetinių charakteristikų rizikos įvertis, kurį prisiima ETPT. Ekonominis naudos ir išlaidų santykis apskaičiuojamas vadovaujantis 5 punktu. Jis yra palyginamas su pasirinktos alternatyvos ekonominio naudos ir išlaidų santykiu. Investicijų projektas turi būti įgyvendinamas tuo būdu, kurio ekonominis naudos ir išlaidų santykis yra didžiausias.