VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL TARPSISTEMINIŲ JUNGČIŲ PRALAIDUMO NUSTATYMO IR PASKIRSTYMO SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS METODIKos

 

2021 m.             d. Nr. O3E-

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 13 punktu bei atsižvelgdama į AB „Litgrid“ 2021 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 21SD-3782 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Rinkos plėtros ir stebėsenos skyriaus 2022 m. d. pažymą Nr. O5E- „Dėl Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos“, Taryba n u t a r i a:

1.  Patvirtinti Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodiką (pridedama).

2.  Pripažinti netekusiu galios Tarybos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. O3E-1131 „Dėl Tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo, skyrimo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis sąlygų, nuostatų ir metodikos tvirtinimo“. 

 

 

 

Tarybos pirmininkas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TARPSISTEMINIŲ JUNGČIŲ PRALAIDUMO NUSTATYMO IR PASKIRSTYMO SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS METODIKA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Turinys

 

1.   Bendrosios sąlygos                                                                                                              3

 

2.   Sąvokos                                                                                                                               3

 

3.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties maksimalaus perdavimo pralaidumo

 

(TTC) nustatymo principai                                                                                                  4

 

4.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC nustatymas metinio, mėnesinio,

 

D-2 planavimo metu                                                                                                           5

 

5.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC nustatymas D-1 planavimo metu          6

 

6.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties NTC nustatymas metinio, mėnesinio,

 

D-2 ir D-1 planavimo metu                                                                                                 9

 

7.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC nustatymas realiu laiku                         9

 

8.   Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus kraštas) tarpsisteminės jungties NTC nustatymas

 

D-1 planavimo metu                                                                                                            10

 

9.   Metodikos įgyvendinimas                                                                                                    11

 

 

 

 

 


 

 

1.         BENDROSIOS SĄLYGOS

 

1.1.   Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su Trečiosiomis šalimis metodika (toliau – Metodika) nustato:

 

1.1.1. Maksimalaus perdavimo pralaidumo ir Grynojo perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos energetikos sistemos (toliau ‒ Lietuvos ES) ir Baltarusijos energetikos sistemos (toliau ‒Baltarusijos ES) nustatymo ir paskirstymo taisykles;

 

1.1.2. Grynojo perdavimo pralaidumo nustatymo ir paskirstymo tarp Lietuvos energetikos sistemos ir Rusijos (Karaliaučiaus krašto) taisykles;

 

1.2.   Metodika parengta siekiant įgyvendinti šiuos tikslus:

 

1.2.1. užtikrinti sujungtų elektros energijos sistemų eksploatavimo saugumą;

 

1.2.2. užtikrinti Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytų apsaugos priemonių įgyvendinimą, numatančių, kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti.

 

1.2.3. užtikrinti, jog Metodikoje nustatomi tarpsisteminių jungčių pralaidumų su Trečiosiomis šalimis skaičiavimų principai negali riboti tarpsisteminių jungčių pralaidumų Baltijos pralaidumų skaičiavimo regione.

 

1.3.   Metodika taikoma:

 

1.3.1. Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties pralaidumo nustatymui metinio, mėnesinio, D-2 ir D-1 planavimo metu;

 

1.3.2. Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties maksimalaus pralaidumo nustatymui realiu laiku;

 

1.3.3. Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus kraštas) tarpsisteminės jungties Grynojo pralaidumo nustatymui D-1 planavimo metu.

 

1.4.   Už tarpsisteminių jungčių Lietuva‒Baltarusija ir Lietuva‒Rusija (Karaliaučiaus kraštas) pralaidumų nustatymą ir paskirstymą yra atsakingas LITGRID.

 

1.5.   Metodikoje nustatyti tarpsisteminių jungčių pralaidumai negali būti panaudojami elektros energijos importui iš nesaugių branduolinių elektrinių ir pateikimui į elektros energijos rinką.

 

 

 

2.         SĄVOKOS

 

 

 

2.1.   Šioje Metodikoje sąvokos turi šią reikšmę:

 

BRELL elektros žiedas ‒ Baltijos šalių, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos (centrinės ir šiaurės vakarinė dalys) elektros energijos perdavimo tinklai;

 

BRELL PSO perdavimo sistemos operatoriai, veikiantys BRELL elektros žiede;

 

Bendras tinklo modelis ‒ BRELL PSO suderintas duomenų rinkinys, kuriais apibūdinamos pagrindinės elektros energijos sistemos charakteristikos (gamyba, apkrovos ir tinklo topologija) ir tų charakteristikų keitimas atliekant tarpsisteminio pralaidumo skaičiavimo procesą;

 

D-1 ‒ diena prieš tą dieną, kuriai atliekamas planavimas;

 

D-2 – dvi dienos prieš dieną, kuriai atliekamas planavimas;

 

LITGRID – LITGRID AB, Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius;

 

N-1 situacija ‒ perdavimo sistemos situacija, kai įvyko vienas nenumatytas atvejis;

 

NTC – grynasis tarpsisteminės jungties pralaidumas yra maksimalus tarpsisteminės jungties leidžiamas pralaidumas, skirtas elektros energijos prekybai;

 

Rusija (Karaliaučiaus kraštas) – Rusijos elektros energijos sistemos dalis, esanti Karaliaučiaus krašte;

 

PSO ‒ elektros energijos perdavimo sistemos operatorius;

 

Tarpsisteminė jungtis ‒ tai fizinis perdavimo ryšys (pvz., jungties linijos), jungiantis dvi elektros energetikos sistemas;

 

Techninis srautas ‒ fizinis elektros energijos srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje, susidedantis iš šių dedamųjų:

 

a)   PSO perkama ir parduodama balansavimo energija iš kitų PSO, skirta kompensuoti Baltijos EES disbalansą;

 

b)   Elektros energijos srautai tarp elektros energetikos sistemų dėl elektros energijos mainų, įskaitant elektros energijos tranzitą, vykdomi pagal bendrus Baltijos pralaidumų skaičiavimo regiono perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo;

 

c)   Tranzitiniai ir žiediniai elektros energijos srautai tarp trečiųjų šalių operatorių dėl esamos sinchroninės zonos energetikos sistemų tinklų infrastruktūros konfigūracijos;

 

d)   Elektros energijos srautai, reikalingi užtikrinti sinchroninės zonos dažnio valdymą ir avarijų likvidavimą.

 

TTC ‒ maksimalus perdavimo pralaidumas. Tai maksimalus galimas aktyvios elektros energijos perdavimas per tarpvalstybinę jungtį atsižvelgiant į nacionalinius eksploatavimo saugumo standartus.

 

 

 

3.         LIETUVA‒BALTARUSUJA TARPSISTEMINĖS JUNGTIES MAKSIMALAUS PERDAVIMO PRALAIDUMO (TTC) NUSTATYMO PRINCIPAI

 

3.1.   Tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ES ir Baltarusija ES (toliau ‒ Lietuva‒Baltarusija) TTC nustatymas atliekamas laikantis nacionalinių reglamentų ir standartų, siekiant užtikrinti stabilų sinchroninį darbo su kaimyninėmis energetikos sistemomis.

 

3.2.   Tarpsisteminės jungties Lietuva‒Baltarusija TTC nustatomas įvertinus šiuos kriterijus:

 

3.2.1. Techninį srautą:

 

a)    Baltijos energetikos sistemų (toliau ‒ Baltijos ES) PSO perkama ir parduodama balansavimo energija iš kitų PSO, skirta kompensuoti Baltijos ES disbalansą;

 

b)    Elektros energijos srautai tarp elektros energetikos sistemų dėl elektros energijos mainų, įskaitant elektros energijos tranzitą, vykdomi pagal bendrus Baltijos pralaidumų skaičiavimo regiono perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir paskirstymo;

 

c)    Tranzitiniai ir žiediniai elektros energijos srautai tarp trečiųjų šalių operatorių dėl esamos sinchroninės zonos energetikos sistemų tinklų infrastruktūros konfigūracijos;

 

d)    Elektros energijos srautai, reikalingi užtikrinti sinchroninės zonos dažnio valdymą ir avarijų likvidavimą.

 

3.2.2. Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties pralaidumo technines galimybes.

 

 

 

LIETUVA‒BALTARUSIJA TARPSISTEMINĖS JUNGTIES TTC NUSTATYMAS METINIO, MĖNESINIO, D-2 PLANAVIMO METU

 

 

 

3.3.   Techninis srautas metinio, mėnesinio, ir D-2 planavimo metu nustatomas:

 

3.3.1.   Techninio srauto nustatyto 3.2.1. punkte a), b), c) dedamųjų suma Lietuva-Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje apskaičiuojamas pagal 1 formulę:

 

(1 formulė)

 

Kur:

 

Ptech.met- vidutinė metinė Techninio srauto, nustatyto 3.2.1 papunktyje, a), b), c) dedamųjų suma Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje, MW;

 

P(i)-vidutinis faktinis praėjusių kalendorinių metų fizinis srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje i-ąją valandą į Lietuvos ES pusę, kuriam turėjo įtakos:

 

o    Baltijos ES PSO perkama ir parduodama balansavimo energija iš kitų PSO, skirta kompensuoti Baltijos ES disbalansą;

elektros energijos mainai tarp Baltijos ES, įskaitant elektros energijos tranzitą, vykdomi pagal bendrus Baltijos pralaidumų skaičiavimo regiono perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir jų paskirstymo;

 

tranzitiniai ir žiediniai elektros energijos srautai tarp trečiųjų šalių operatorių dėl esamos sinchroninės zonos energetikos sistemų tinklų infrastruktūros konfigūracijos

 

(jeigu fizinio srauto kryptis į Baltarusijos ES pusę P(i)=0 MW), MW;

 

3.4.   Techninio srauto d) dedamoji nustatoma pagal 2 formulę įvertinus Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties pralaidumą, kuris reikalingas užtikrinti sinchroninės zonos dažnio valdymą ir avarijų likvidavimą per Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminę jungtį:

 

Prez=P*k                                                                                 (2 formulė)

 

Kur:

 

Prez ‒ Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties techninio srauto d) dedamoji, MW;

 

P ‒ rezervas iš Baltijos ES, reikalingas užtikrinti sinchroninės zonos dažnio valdymą ir avarijų likvidavimą per Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminę jungtį, nustatomas pagal 2a formulę:

 

P=Pmax-PLT                                                                             (2a formulė)

 

Kur:

 

Pmax ‒ didžiausias planuojamas ateinančių kalendorinių metų aktyviosios galios šaltinis (vertinama maksimalus nuolatinės srovės jungties pralaidumas į Lietuvos ES pusę arba didžiausio generatoriaus maksimalus atleidimas į perdavimo tinklą), MW;

 

PLT ‒ ateinantiems kalendoriniams metams Lietuvos ES reikalingas užtikrinti dažnio atstatymo rezervo kiekis, MW;

 

k ‒ srautų pasiskirstymo koeficientas per Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminę jungtį dėl avarinio rezervo aktyvavimo.

 

3.5.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties pralaidumo techninės galimybės nustatomos naudojant Bendrą tinklo modelį, pagal 3 formulę įvertinus planuojamus linijų atjungimus:

 

TP= MIN ((Pstat*0,8); (Pn-1*0,92);Pn-1term.;PU;PUn-1;Pdyn)     (3 formulė)

 

Kur:

 

TP ‒ Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties techninis pralaidumas;

 

(Pstat*0,8) ‒ maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje normalios schemos atveju pagal statinio stabilumo kriterijų, įvertinus 20 % atsargos koeficientą

 

(Pn-1*0,92) – maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje N-1 situacijoje pagal statinio stabilumo kriterijų, įvertinus 8 % atsargos koeficientą

 

(Pn-1term) ‒ maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje N-1 situacijoje įvertinus terminį linijų pralaidumą;

 

(Pu) ‒ maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje normalioje schemoje įvertinus 15 % įtampos atsargos koeficientą;

 

(PUn-1) ‒ maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje N-1 situacijoje įvertinus 10 % įtampos atsargos koeficientą;

 

(Pdyn) – maksimalus aktyviosios galios srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje įvertinus dinaminio stabilumo kriterijų.

 

3.5.1.   Atliekant Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties pralaidumo techninių galimybių nustatymą taip pat įvertinama Baltarusijos PSO pateikta informacija dėl Baltarusijos ES tinklo ribojimų.

 

3.6.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Lietuvos ES pusę metinio, mėnesinio, D-2 planavimo metu nustatomas pagal 4 formulę:

 

TTCBY>LT=MIN [TP;(Ptech.met+Prez)],                                                          (4 formulė)

 

Kur:

 

TTCBY>LT ‒ Lietuva-Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Lietuvos ES pusę;

 

Ptech.met ‒ vidutinė metinė Techninio srauto a), b) ir c) dedamųjų suma Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje nustatoma pagal 1 formulę, MW;

 

Prez ‒ Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties Techninio srauto d) dedamoji, nustatoma pagal 2 formulę, MW;

 

TP ‒ Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties techninis pralaidumas, nustatytas pagal 3 formulę įvertinus planuojamus linijų atjungimus (metinio planavimo metu naudojamas ateinančių metų valandinių techninių pralaidumo aritmetinis vidurkis; mėnesinio planavimo metu naudojamas ateinančio mėnesio valandinių techninio pralaidumo aritmetinis vidurkis, D-2 planavimo metu naudojamas planuojamos paros valandinių techninio pralaidumo aritmetinis vidurkis) ir Baltarusijos PSO pateiktą informaciją dėl Baltarusijos ES tinklo ribojimų, MW.

 

3.7.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Baltarusijos ES pusę metinio, mėnesinio, ir D-2 planavimo metu nustatomas pagal 3 formulę, įvertinus planuojamus linijų atjungimus.

 

3.8.   LITGRID informuoja BRELL PSO apie Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC reikšmes metinio, mėnesinio, D-2 planavimo metu pagal galiojančius tarpusavio susitarimus.

 

 

 

LIETUVA‒BALTARUSIJA TARPSISTEMINĖS JUNGTIES TTC NUSTATYMAS

 

D-1 PLANAVIMO METU

 

3.9.   Techninio srauto nustatyto 3.2.1 papunktyje b) ir c) dedamųjų suma Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungtyje D-1 planavimo metu kiekvienai valandai nustatoma:

 

3.9.1.   Modeliuojant fizinius galios srautus BRELL žiede;

 

3.9.2.   Fizinių galios srautų modeliavimas atliekamas, naudojant Bendrą tinklo modelį. Bendras tinklo modelis formuojamas remiantis elektros energijos ir energijos mainų planavimo BRELL žiede taisyklėmis bei ENTSO/E Bendrų tinklo modelių mainų standarto reikalavimais;

 

3.9.3.   Techninis srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungtyje D-1 planavimo metu apskaičiuojamas remiantis D-2 planavimo duomenimis pagal elektros energijos ir elektros mainų planavimo BRELL žiede planavimo taisykles ir Baltijos šalių Perdavimo Sistemos Operatorių planavimo duomenis. D-1 planavimo metu naudojami balansai pagal 1 lentelėje pateiktus balansų scenarijus.                                                                                                                     

 

1 lentelė.

 

Elektros sistema

Pirmadienis (darbo diena)

Antradienis-penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

Valstybinės šventės

1.         Lietuva,

 

2.         Latvija,

 

3.         Estija

4.         Praėjusio penktadienio balanso planas

5.         Vakar dienos balanso planas

6.         Paskutinio šeštadienio balanso planas

7.         Vakar dienos balanso planas

8.         Praėjusio sekmadienio arba artimiausios paskutinės valstybinės šventės balanso planas

9.         Rusija*

D-2 balanso planai

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

Baltarusija*

D-2 balanso planai

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

D-2 balanso planas

*- Jei dėl paskutinių valandų laiko skirtumo nebuvo pateikti D-2 balanso planai iš Rusijos ir Baltarusijos, tai trūkstamos Rusijos ir Baltarusijos D-2 balanso planų valandos bus lygios paskutinei nurodytai valandai.

 

3.9.4.   Jei Estijos balansas pagal 1 lentelę viršys Estijos, Rusijos ir Latvijos tarpvalstybinės jungties NTC, Estijos balansas bus sumažintas iki Estijos, Rusijos ir Latvijos tarpvalstybinės jungties NTC;

 

3.9.5.   Jei Estijos balansas pagal šios metodikos 1 lentelę yra mažesnis nei k*NTCEE, RU-LV, (reikšmės: k ‒ koeficientas, rodantis vidutinę aritmetinę vertę pridėjus standartinį valandinio grynojo perdavimo pajėgumų panaudojimo per paskutines 7 dienas nuokrypį; NTCEE, RU-LV - Estijos, Rusijos ir Latvijos tarpvalstybinės jungties NTC) Estijos balansas bus nustatytas kaip k*NTCEE, RU-LV. Koeficientas k apskaičiuojamas keturioms laiko žymoms kas 6 valandas per pajėgumo apskaičiavimo dieną. Koeficientas k apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

(5)

 

Reikšmės:

 

Xi ‒ i-ojo elemento duomenų rinkiniai, apibrėžti kaip santykis tarp komercinio srauto ir NTC vertės Estijos, Rusijos ir Latvijos tarpvalstybinėje jungtyje     – ;

 

Fcomm ‒ komercinių srautų Estijoje, Rusijos ir Latvijos tarpvalstybinės jungtyje iš Estijos į Latviją kryptimi per paskutines 7 dienas suma;

 

NTC ‒ Estijos, Rusijos ir Latvijos tarpvalstybinės jungtyje iš Estijos į Latviją kryptimi per paskutines 7 dienas NTC verčių suma;

 

aritmetinė vidutinė vertė Xi;

 

n ‒ duomenų rinkinio elementų skaičius.

 

Koeficientas k, nustato valandinio grynojo perdavimo pralaidumo panaudojimo vidurkį, atsižvelgiant į panaudojimo dispersiją skaičiuojamam laikotarpiui, apskaičiuotas pagal šių taisyklių 5 formulę, nustatomas likus dviem darbo dienoms iki kiekvieno pralaidumo paskirstymo elektros rinkai.

 

Atskirais (pvz., aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių atsijungimas) atvejais koeficientą k galima apskaičiuoti atsižvelgiant į skirtingą įvesties duomenų, nei pastarųjų 7 dienų, laikotarpis.

 

3.9.6.   Jeigu pagal 1 lentelę Rusijos (Karaliaučiaus krašto) ES balansas yra perteklinis ir suminis Baltijos ES balansas įskaitant nuolatinės srovės jungtis ir importą iš Rusijos (Karaliaučiaus krašto) (toliau ‒Suminis Baltijos ES balansas) atitinkamą valandą nelygus 0 MW, atliekami atitinkamos valandos Latvijos ES balansų pakeitimai, siekiant, kad Suminis Baltijos ES balansas būtų 0 MW:

 

3.9.6.1.         Kai Suminis Baltijos ES balansas yra perteklinis tuo atveju sumažinama atitinkamos valandos Latvijos ES generacija;

 

3.9.6.2.         Kai suminis Baltijos balansas yra deficitinis tuo atveju didinama atitinkamos valandos Latvijos ES generacija.

 

3.9.7.   Jeigu pagal 1 lentelę Rusijos (Karaliaučiaus krašto) ES balansas yra deficitinis tuo atveju, atliekami atitinkamos valandos Latvijos ES generacijos pakeitimai, siekiant, kad Suminis Baltijos ES balansas būtų lygus Rusijos (Karaliaučiaus krašto) deficitui:

 

3.9.7.1.         Kai Suminis Baltijos ES balansas yra perteklinis tuo atveju sumažinama Latvijos ES generacija;

 

3.9.7.2.         Kai suminis Baltijos balansas yra deficitinis tuo atveju didinama Latvijos ES generacija.

 

3.9.8.   Techninio srauto nustatyto 3.2.1. punkte b) ir c) dedamųjų suma Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje nustatoma kiekvienai valandai pagal 6 formulę:

 

Ptech(i)=PBY>LT(i);                                                                          (6 formulė)

 

Kur:

 

Ptech(i) ‒ Techninio srauto nustatyto 3.2.1 papunktyje b), c) dedamųjų suma Lietuva-Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje i-ąją valandą;

 

PBY>LT(i) ‒ planuojamas fizinis galios srautas Lietuva-Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje i-ąją valandą apskaičiuotas fizinių srautų modeliavimo būdu pagal 3.9.1‒3.9.7 punktuose nustatytus principus (jeigu fizinis galios srautas Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje į Baltarusijos ES pusę, tuo atveju PBY>LT(i)=0 MW);

 

3.10. Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Lietuvos ES pusę D-1 planavimo metu nustatomas kiekvienai valandai pagal 7 formulę:

 

TTCBY>LT(i)=MIN [TP(i);(Ptech(i)+Prez)],                                                       (7 formulė)

 

Kur:

 

TTCBY>LT(i) ‒ Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Lietuvos ES pusę i-ąją valandą;

 

Ptech(i) ‒ Techninio srauto b) ir c) dedamųjų suma Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje i-ąją valandą nustatoma pagal 6 formulę, MW;

 

Prez – Techninio srauto a) ir d) dedamosios Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungtyje, nustatoma pagal 7a formulę, MW:

 

Prez=ki(Pmax-PLT)                                                                    (7a formulė)

 

Kur:

 

Pmax ‒ didžiausias aktyviosios galios šaltinis (vertinama maksimalus nuolatinės srovės jungties pralaidumas į Lietuvos ES pusę arba didžiausio generatoriaus maksimalus atleidimas į perdavimo tinklą), MW;

 

PLT ‒ Lietuvos ES reikalingas užtikrinti dažnio atstatymo rezervo kiekis, MW;

 

ki ‒ srautų pasiskirstymo koeficientas per Lietuva-Baltarusija tarpsisteminę jungtį i-ąją valandą, dėl avarinio rezervo aktyvavimo.

 

TP(i) ‒ Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties techninis pralaidumas i-ąją valandą, nustatomas pagal 3 formulę, įvertinus planuojamus elektros linijų atjungimus ir Baltarusijos PSO pateiktą informaciją dėl Baltarusijos ES tinklo ribojimų, bei papildomai įvertinama patikimumo atsarga siekiant išvengti Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties perkrovų, MW.

 

3.11. Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Baltarusijos ES pusę D-1 planavimo metu nustatomas pagal 3 formulę įvertinus planuojamus linijų atjungimus.

 

3.12. LITGRID informuoja BRELL PSO apie Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC reikšmes D-1 planavimo metu pagal galiojančius tarpusavio susitarimus.

 

 

 

4.         LIETUVA-BALTARUSIJA TARPSISTEMINĖS JUNGTIES NTC NUSTATYMAS METINIO, MĖNESINIO, D-2 IR D-1 PLANAVIMO METU

 

4.1.   Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytas apsaugos priemones, kurios numato, kad į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti, Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje grynasis pralaidumas prekybai NTC nustatomas 0 MW, metinio, mėnesinio, D-2 ir D-1 planavimo metu.

 

 

 

5.         LIETUVA‒BALTARUSIJA TARPSISTEMINĖS JUNGTIES TTC NUSTATYMAS REALIU LAIKU

 

5.1.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Lietuvos ES pusę realaus laiko valdymo metu nustatomas pagal 8 formulę:

 

TTCBY>LT(fakt.)=MIN [TP(fakt.);(Ptech(fakt)+Prez)],                                                          (8 formulė)

 

Kur:

 

TTCBY>LT(i) ‒ Lietuva-Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Lietuvos ES pusę faktinę valandą;

 

Ptech(fakt.) ‒ Techninio srauto a), b) ir c) dedamųjų suma Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminėje jungtyje faktinę valandą įvertinant:

 

o    Baltijos PSO faktiškai perkamą ir parduodamą balansavimo energija iš kitų PSO, skirtą kompensuoti Baltijos ES disbalansą;

faktinius elektros energijos mainus tarp Baltijos energetikos sistemų, įskaitant elektros energijos tranzitą, vykdomą pagal bendrus Baltijos pralaidumų skaičiavimo regiono perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl jungiamųjų linijų pralaidumų nustatymo ir jų paskirstymo;

 

Faktinius tranzitinius ir žiedinius elektros energijos srautus tarp trečiųjų šalių operatorių dėl esamos sinchroninės zonos energetikos sistemų tinklų infrastruktūros konfigūracijos;

 

Faktiniai elektros energijos srautai dėl sinchroninės zonos kitų energetikos sistemų avarijų likvidavimo ir dažnio valdymo.

 

Jeigu faktinio fizinio srauto kryptis į Baltarusijos ES pusę, tuomet Ptech(fakt)=0 MW;

 

Prez – Techninio srauto d) dedamosios Lietuva-Baltarusija tarpsisteminės jungtyje, nustatoma pagal 7a formulę, MW;

 

TP(fakt)- Lietuva-Baltarusija tarpsisteminės jungties techninis pralaidumas faktinę valandą, nustatomas pagal 3 formulę, įvertinus faktinius elektros linijų atjungimus ir Baltarusijos PSO pateiktą informaciją dėl Baltarusijos ES tinklo ribojimų, MW.

 

5.2.   Lietuva‒Baltarusija tarpsisteminės jungties TTC į Baltarusijos ES pusę realaus laiko valdymo metu nustatomas pagal 3 formulę įvertinus faktinius elektros linijų atjungimus.

 

6.         LETUVA‒Rusija (KAraliaučiaus kraštas) TARPSISTEMINĖS JUNGTIES NTC NUSTATYMAS D-1 PLANAVIMO METU

 

6.1.      D-1 pralaidumai, skirti elektros energijos prekybai Lietuvos kryptimi, nustatomi pagal pateiktą 9 formulę:

NTCRU-LT= MIN((TTCRU-LT-TRM); (GRU-PRU))                                                                         (9)

 

Kur:    

 

NTCRU-LT – Lietuvos–Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas; 

 

TTCRU-LT – Maksimalus perdavimo pralaidumas Lietuvos kryptimi pagal lygiagretaus darbo Lietuvos–Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminėje jungtyje instrukciją;

 

TRM – Lietuvos–Rusijos PSO bendrai nustatyta Perdavimo patikimumo riba jungtyje;

 

GRU Rusijos (Karaliaučiaus krašto) gamyba pagal D-2 balanso planus;

 

PRU – Rusijos (Karaliaučiaus krašto) apkrova pagal D-2 balanso planus.

 

6.2.      Kitos paros jungties pralaidumai, skirti elektros energijos prekybai Rusijos (Karaliaučiaus krašto) kryptimi, nustatomi pagal pateiktą 10 formulę:

NTCLT-RU= TTCLT-RU –TRM                                                                                                          (10)

 

Kur:    

 

NTCLT-RU – Lietuvos–Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas; 

 

TTCLT-RU – Maksimalus Lietuvos–Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas Rusijos (Karaliaučiaus krašto) kryptimi;

 

TRM – Lietuvos‒Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Perdavimo patikimumo riba.

 

6.3.      Jei praėjusią dieną faktinis energijos srautas atitinkamą valandą iš Rusijos (Karaliaučiaus krašto) viršijo Maksimalaus perdavimo pralaidumo ribas Lietuvos–Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminėje jungtyje arba jei praėjusią dieną faktinis energijos srautas atitinkamą valandą iš Rusijos (Karaliaučiaus krašto) dėl rinkos dalyvių veiksmų yra mažesnis nei diena prieš elektros rinkoje atitinkamą valandą iš Rusijos (Karaliaučiaus krašto) į Lietuvą suprekiautas energijos srautas, tuomet kitos paros Lietuvos–Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas prekybai Lietuvos kryptimi atitinkamą valandą nustatomas pagal pateiktą 11 formulę:

NTCRU-LT= MIN((TTCRU-LT-TRM); (GRUactual-PRUactual))                                                            (11)

 

Kur:    

 

NTCRU-LT – Lietuvos–Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminės jungties Grynasis pralaidumas; 

 

TTCRU-LT – Maksimalus perdavimo pralaidumas Lietuvos kryptimi pagal lygiagretaus eksploatavimo Lietuvos–Rusijos (Karaliaučiaus krašto) Tarpsisteminėje jungtyje nurodymą;

 

TRM – Perdavimo patikimumo riba jungtyje;

 

GRUactual Rusijos (Karaliaučiaus krašto) gamyba pagal praėjusios dienos faktinius duomenis;

 

PRUactual – atitinkamai naudojama Rusijos (Karaliaučiaus krašto) apkrova pagal paskutinės darbo dienos, Šeštadienio, Sekmadienio ar šventinės dienos faktinius duomenis;

 

 

 

7.         METODIKOS ĮGYVENDINIMAS

 

7.1.   Metodika įsigalioja ją patvirtinus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir taikoma nuo 2022 m. vasario 1 d.

 

_________________________