Projektas (3)
DG parengtas ir teikiamas galutinis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS
ĮSTATYMAS
2021 m. rugpjūčio 10 d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato psichologų kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos sąlygas, registracijos Psichologų registre reikalavimus, sąlygas ir tvarką, psichologų teises ir pareigas, užsienio valstybių piliečių teisę teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksas – dokumentas, apimantis psichologų profesinės etikos principus, normas ir taisykles, kurių psichologai privalo laikytis užsiimdami psichologo praktine veikla.
2. Psichologas – asmuo, Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis psichologo praktine veikla.
5. Psichologo praktinė veikla – Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojama psichologo profesinė veikla pagal įgytą kvalifikaciją ir kompetenciją, apimanti psichologo paslaugų gavėjo psichologinį įvertinimą ir testavimą, psichologinę ekspertizę, psichologinį konsultavimą, psichologinės intervencijos taikymą, psichologo šviečiamąją ir prevencinę veiklą.
6. Psichologo praktinės veiklos sritis – Psichologų registre įrašyta psichologų profesinės veiklos sritis, atitinkanti studijų metu ir (arba) praktinės veiklos metu įgytą psichologo kvalifikaciją ir kompetenciją.
7. Psichologų registras – valstybės registras, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka reikiamus duomenis turi teikti psichologo praktine veikla užsiimti ketinantys ir ja užsiimantys asmenys. Psichologų registro nuostatus tvirtina ir šio registro valdytoją ir tvarkytoją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
II SKYRIUS
TEISĖ UŽSIIMTI PSICHOLOGO PRAKTINE VEIKLA
3 straipsnis. Reikalavimai psichologų išsilavinimui
Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją.
4 straipsnis. Teisės užsiimti psichologo praktine veikla įgijimas
5 straipsnis. Psichologo registracija Psichologų registre
1. Psichologo praktine veikla ketinantis užsiimti asmuo Psichologų registro tvarkytojui pateikia prašymą apie ketinimą užsiimti psichologo praktine veikla (toliau – prašymas) ir šiuos dokumentus ir duomenis:
1) universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijų ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą patvirtinančius dokumentus arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertę užsienyje ar Lietuvoje įgytą psichologo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus;
2) duomenis apie psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kurioje (kuriose) jis ketina užsiimti psichologo praktine veikla ir šiuos duomenis patvirtinančius dokumentus;
3) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo neserga trukdančiomis užsiimti psichologo praktine veikla ligomis, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (toliau – ligų sąrašas);
2. Teikiant Psichologų registro tvarkytojui užsienio valstybėse išduotus dokumentus, pateikiamas ir jų vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas jį atlikusio vertėjo parašu.
3. Psichologo praktine veikla ketinančio užsiimti asmens registracija Psichologų registre (toliau – psichologo registracija) patvirtinama jam išduodant psichologo registracijos pažymėjimą su registracijos numeriu. Psichologo registracija patvirtinama tik gavus visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir ištaisius šiuose dokumentuose Psichologų registro tvarkytojo nurodytas klaidas.
4. Psichologo registracijos pažymėjimas turi būti išduotas per 15 dienų nuo prašymo ir visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.
6. Psichologų registro tvarkytojo interneto svetainėje viešai skelbiami šie Psichologų registro duomenys:
2) universitetinių psichologijos studijų krypties psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro diplomuose ar vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome arba diplome, patvirtinančiame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamą kaip šiai kvalifikacijai lygiavertė užsienyje ar Lietuvoje įgyta psichologo kvalifikacija;
3) psichologo praktinės veiklos sritis (sritys), kartu nurodant dokumentus, pagrindžiančius jo įgytą kvalifikaciją užsiimti psichologo praktine veikla toje srityje (tose srityse) (aukštojo mokslo diplomus, darbo patirtį liudijančius dokumentus, kitus dokumentus, patvirtinančius papildomos kvalifikacijos įgijimą);
4) duomenys apie psichologo įgytos kvalifikacijos tobulinimą ir (ar) papildomos kvalifikacijos įgijimą;
7. Duomenys Psichologų registre yra atnaujinami ne rečiau kaip kas 5 metus. Psichologas, kreipdamasis dėl duomenų Psichologų registre atnaujinimo, turi pateikti:
1) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos tobulinimą (ne mažiau 40 val. per 5 metus) ir (ar) papildomos kvalifikacijos įgijimą;
2) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad pasikeitė kiti šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nurodyti duomenys;
3) dokumentus, patvirtinančius per pastaruosius 5 metus bent 3 metų vykdytos psichologo praktinės veiklos, faktą arba dokumentus, patvirtinančius, kad psichologas, per pastaruosius 5 metus psichologo praktinę veiklą vykdęs trumpiau nei 3 metus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (įgaliotų institucijų) nustatyta tvarka papildomai tobulino savo kvalifikaciją nustatytos trukmės ir paskirties mokymuose.
6 straipsnis. Psichologo registracijos galiojimo sustabdymas ir galiojimo sustabdymo panaikinimas, registracijos panaikinimas
1. Psichologo registracijos galiojimas sustabdomas:
2) įsigaliojus priimtam teismo sprendimui dėl psichologo laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti psichologo praktine veikla sustabdymo;
3) paaiškėjus, kad psichologas įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu arba nutartimi yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, – kol jo teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
4) Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė psichologo etiką: šiurkščiai elgėsi ir (ar) žemino psichologo paslaugų gavėjo orumą; pasinaudojo pareigomis, norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie psichologo paslaugų gavėjo; sukčiavo ar atliko vagystę iš psichologo paslaugų gavėjo; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų teikė psichologo paslaugų gavėjui paslaugas; atliko kitą veiką, kuria buvo šiurkščiai pažeistos psichologo paslaugų gavėjo teisės, - 1 metams nuo Lietuvos psichologų etikos komiteto sprendimo dėl antro šiurkštaus pažeidimo įsigaliojimo dienos;
2. Psichologas netenka teisės užsiimti psichologo praktine veikla nuo psichologo registracijos galiojimo sustabdymo dienos.
3. Jeigu psichologo registracijos galiojimas buvo sustabdytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, registracijos galiojimo sustabdymas panaikinamas psichologui pateikus Psichologų registro tvarkytojui prašymą atnaujinti jo registracijos galiojimą ir prireikus dokumentus, patvirtinančius, kad pasikeitė iki jo registracijos galiojimo sustabdymo Psichologų registre buvę dokumentai ar duomenys.
4. Kai psichologas pateikia dokumentus, įrodančius, kad išnyko registracijos galiojimo sustabdymo pagrindai, per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 3 dalyje numatytų prašymo ir (arba) dokumentų gavimo dienos psichologo registracijos galiojimo sustabdymas Psichologų registre panaikinamas.
5. Psichologo registracija panaikinama:
2) įsigaliojus priimtam teismo sprendimui dėl draudimo Psichologų registre registruotam psichologui užsiimti psichologo praktine veikla;
3) paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar pateiktuose dokumentuose nurodyti klaidingi ir (ar) tikrovės neatitinkantys duomenys;
6. Psichologų registro tvarkytojas sprendimą dėl psichologo registracijos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo registracijos panaikinimo pagrindo atsiradimo dienos.
III SKYRIUS
TEISĖS UŽSIIMTI PSICHOLOGO PRAKTINE VEIKLA ĮGYVENDINIMAS (PSICHOLOGŲ TEISĖS IR PAREIGOS)
7 straipsnis. Psichologo teisės
Psichologas turi teisę:
2) užsiimti psichologo praktine veikla individualiai arba eiti jo įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas viešojo ar privataus sektoriaus įstaigoje (organizacijoje);
3) įgyti papildomą kvalifikaciją ir, siekdamas įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, darbdaviui šio įstatymo nustatyta apimtimi ir tvarka apmokant išlaidas, susijusias su kvalifikacijos tobulinimu;
4) į nediskriminacinį pagal viešojo ar privataus sektoriaus įstaigoje (organizacijoje) einamas pareigas atlyginimą;
5) jungtis į profesines sąjungas, steigti psichologų visuomenines organizacijas bendriems psichologų poreikiams tenkinti ir interesams ginti;
8 straipsnis. Psichologo pareigos
1. Užsiimdamas psichologo praktine veikla, psichologas privalo:
1) laikytis teisės aktuose nustatytų psichologo praktinės veiklos sąlygų, psichologo praktine veikla užsiimti tik toje srityje (srityse), kuri (kurios) nurodytos Psichologų registre;
3) informuodamas psichologo paslaugų gavėjus apie savo paslaugas, turi nurodyti psichologo praktinės veiklos sritį (sritis), kuri (kurios) nurodyta (nurodytos) Psichologų registre ir kurioje (kuriose) jis gali užsiimti psichologo praktine veikla, taip pat savo registracijos Psichologų registre numerį;
4) saugoti psichologo paslaugų gavėjo jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti (išskyrus teisės aktais numatytus atvejus). Psichologas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas psichologo praktinę veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Konfidencialią informaciją psichologas gali atskleisti tik tais atvejais, kai akivaizdžiai gresia rimtas pavojus visuomenei, psichologo paslaugų gavėjo ar kitų asmenų sveikatai arba gyvybei ir nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat kai įpareigojimas atskleisti konfidencialią informaciją nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pastaruoju atveju psichologas turi pateikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją;
9 straipsnis. Psichologų profesinė etika ir jos reikalavimų laikymasis
1. Užsiimdamas psichologo praktine veikla psichologas vadovaujasi Lietuvos psichologų profesinės etikos kodeksu, kurį Lietuvos psichologų etikos komiteto (toliau – Etikos komitetas) teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.
2. Etikos komitetas sudaromas 2 metams ir veikia pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus nuostatus. Etikos komitetą, tvirtinamą švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, sudaro 11 narių, iš jų trys nariai yra psichologijos magistro studijas vykdančių universitetų atstovai; trys nariai – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai; keturi nariai – psichologų visuomeninių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai; vienas narys – psichologų paslaugų gavėjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovas. 10 iš 11 Etikos komiteto narių turi būti psichologai. Etikos komiteto pirmininką renka Etikos komitetas.
3. Į Etikos komitetą deleguojamas tik nepriekaištingos reputacijos, ne trumpiau kaip 3 metus psichologo praktine veikla užsiimantis ar ne mažesnę kaip 3 metų narystės psichologų paslaugų gavėjų organizacijoje patirtį turintis asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Asmuo Etikos komiteto nariu gali būti skiriamas ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
4. Etikos komiteto nario įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Etikos komiteto kadencijai.
5. Etikos komiteto narys gali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus kadencijai šiais atvejais:
2) jeigu jis per 12 mėnesių nedalyvavo daugiau kaip pusėje Etikos komiteto posėdžių, kai nebuvo nuo paties Etikos komiteto nario nepriklausančių priežasčių;
6. Kai Etikos komiteto narys atšaukiamas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, vietoj šio nario likusiam kadencijos laikotarpiui skiriamas kitas atšaukiamą Etikos komiteto narį delegavusios institucijos deleguotas atstovas.
7. Už darbo laiką atliekant Etikos komiteto nario pareigas Etikos komiteto nariui mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto asignavimų Etikos komiteto nario darbo laikas ir jam mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Etikos komiteto pirmininkui arba kitam Etikos komiteto nariui, atliekančiam Etikos komiteto pirmininko pareigas, kai Etikos komiteto pirmininko nėra, mokamas atlyginimas už laiką, praleistą Etikos komiteto posėdžiuose ir jiems rengiantis, papildomai 30 procentų faktiškai apskaičiuoto Etikos komiteto nario atlyginimo už kiekvieną Etikos komiteto posėdį. Atlyginimą Etikos komiteto nariui moka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
8. Etikos komitetą techniškai aptarnauja Etikos komiteto biuras, kuris yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos struktūrinis padalinys. Etikos komiteto biuras išlaikomas iš valstybės biudžeto asignavimų. Etikos komiteto biuras pavaldus ir atskaitingas Etikos komitetui.
9. Etikos komitetas:
1) vadovaudamasis savo sprendimu patvirtintu Skundų dėl Lietuvos psichologų etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo reglamentu, nagrinėja gautus pareiškėjų (Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolatinių gyventojų) skundus (prireikus atlieka papildomus tyrimus) ir priima dėl jų sprendimus;
2) pripažinęs gautą skundą pagrįstu ir atsižvelgdamas į pažeidimo prigimtį, laipsnį, trukmę ir kitas (sunkinančias ir (ar) lengvinančias) aplinkybes, skiria psichologui Lietuvos psichologų etikos kodekse numatytas sankcijas. Psichologas turi teisę per 30 dienų nuo Etikos komiteto sprendimo priėmimo dienos apskųsti Etikos komiteto sprendimą teismui. Tokiu atveju Etikos komiteto sprendimo įsigaliojimas stabdomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
10 straipsnis. Psichologų papildomos kvalifikacijos įgijimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas ir finansavimas
1. Psichologų papildomos kvalifikacijos įgijimo, jų turimos kvalifikacijos tobulinimo, siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, taip pat kvalifikacijos tobulinimo papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus, organizavimo, įskaitant papildomos kvalifikacijos įgijimo ir (ar) turimo kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų nustatymą, ir finansavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija (įgaliotos ministerijos).
2. Siekiant įgyti įstaigoje (organizacijoje) einamoms pareigoms reikalingą kompetenciją, užtikrinamas psichologų kvalifikacijos tobulinimo ne mažiau kaip 40 valandų per 5 kalendorinius metus finansavimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais psichologų kvalifikacijos tobulinimas, papildomos kvalifikacijos įgijimas ar kvalifikacijos tobulinimas papildomai tuo atveju, kai psichologas praktinę veiklą per pastaruosius 5 metus vykdė trumpiau nei 3 metus gali būti finansuojamas, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu (darbdaviu), iš kitų teisėtų lėšų ar psichologo lėšų.
IV SKYRIUS
UŽSIENIO PILIEČIŲ TEISĖ LAIKINAI IR KARTAIS TEIKTI PSICHOLOGŲ PASLAUGAS IR UŽSIIMTI PSICHOLOGO PRAKTINE VEIKLA ĮSISTEIGUS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
11 straipsnis. Valstybių narių piliečių teisė laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje
1. Valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę verstis psichologo praktine veikla, turi teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę teikti psichologų paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai užsiregistravę Psichologų registre.
3. Asmuo, siekiantis teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais, privalo Psichologų registro duomenų tvarkytojui pateikti dokumentus, vadovaudamasis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus asmuo gali pateikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai kreipdamasis į Psichologų registro duomenų tvarkytoją.
12 straipsnis. Užsienio piliečių teisė užsiimti psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje
1. Užsienio piliečių, turinčių pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę užsiimti psichologo praktine veikla ir siekiančių užsiimti psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis.
2. Užsienio piliečius, siekiančius užsiimti psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, Psichologų registre registruoja Psichologų registro duomenų tvarkytojas.
3. Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims taikomi šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatyti reikalavimai.
V SKYRIUS
PSICHOLOGŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
13 straipsnis. Psichologų veiklos priežiūra
2. Psichologo paslaugų gavėjų skundai dėl juridinių asmenų psichologo praktinės veiklos, susiję su galimai jiems suteiktų psichologo paslaugų kokybės reikalavimų pažeidimais, nagrinėjami juridinių asmenų patvirtinta tvarka. Psichologo paslaugų gavėjų skundus dėl individualiai psichologo praktine veikla užsiimančio psichologo suteiktų psichologo paslaugų kokybės nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybinės institucijos iki 2023 m. vasario 13 d. priima šios įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo įgijęs psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, tačiau nebuvo įgijęs psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, ir dirbo psichologu, turi teisę užsiimti psichologo praktine veikla ne ilgiau kaip 3 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iki įgis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą išsilavinimą.