Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO
NR. XI-242 2, 3, 8, 11, 13, 34, 42, 44, 48, 49, 52, 53, 54, 57, 58, 59, 61, 68, 74, 761, 762, 77, 82, 83, 84, 85, 87 STRAIPSNIŲ pakeitimo
ĮSTATYMAS
2026 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusas, veiklos sąlygas nustato Vyriausybė.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos jos įgaliotos institucijos.“
2. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų Europos Sąjungos paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.“
4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
3. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas (toliau – valstybės turtas) perduodamas, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama mutatis mutandis taikant šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio nuostatas, išskyrus 87 straipsnio 2 dalyje nustatytą valstybės turto patikėjimo sutarties ilgiausią (galimą) terminą: su valstybiniais mokslinių tyrimų institutais valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui.“
4. Papildyti 13 straipsnį 5 dalimi:
„5. Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise turimu turtu, investuoti į ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir juos steigti, taip pat skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 88 ir 90 straipsnių nuostatas.“
6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Jeigu paaiškėja, kad aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas neatitinka leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas turi nedelsdamas apie tai pranešti švietimo, mokslo ir sporto ministrui arba Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytam kontaktiniam centrui. Tokiu atveju švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir apimtį, gali būti inicijuojamas aukštosios mokyklos arba užsienio aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nepranešimas apie neatitiktį leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, laikomas teisės aktų pažeidimu ir yra pagrindas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka inicijuoti aukštosios mokyklos arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą.“
8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą. Jeigu paaiškėja, kad šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai neatitinka leidimui vykdyti su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, institucija, turinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, turi nedelsdama apie tai pranešti švietimo, mokslo ir sporto ministrui arba Paslaugų įstatyme nurodytam kontaktiniam centrui. Tokiu atveju švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs gautą informaciją, gali priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimą. Nepranešimas apie neatitiktį leidimui vykdyti su studijomis susijusiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose, laikomas teisės aktų pažeidimu ir yra pagrindas priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo.“
9 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinių aukštųjų mokyklų studijos turi būti vertinamos ir akredituojamos atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
3. Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką. Prieš pradedant įgyvendinti studijų programą užsienio valstybės aukštosios mokyklos filiale turi būti įvertintas to filialo pasirengimas įgyvendinti studijų programą Lietuvos Respublikoje. Pasirengimo įgyvendinti studijų programos išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru. Užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas arba jo vykdomos studijų programos privalo būti periodiškai vertinamos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros pagal užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo kilmės šalyje nustatytą tvarką, o atlikto vertinimo rezultatai turi būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.“
10 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų, išskyrus egzilio sąlygomis veikiančias aukštąsias mokyklas, išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo.“
3. Pakeisti 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, akreditacija nutrūksta ir švietimo, mokslo ir sporto ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas studentų finansines prievoles, susijusias su studijomis, dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.“
11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat kitos mokslo ir studijų institucijos ir įmonės šio įstatymo 77 straipsnio 15 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
2. Pakeisti 52 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.“
12 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 53 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Trumposios, pirmosios, antrosios studijų pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programos rengiamos ir įgyvendinamos vadovaujantis atitinkamos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) aprašu. Studijų pakopų ir studijų krypčių (krypčių, krypčių grupės) aprašų rengimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras, pasitelkdamas mokslo ir studijų institucijų, studentų organizacijų, ir darbdavių atstovus, juos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
3. Pakeisti 53 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, studentas ir aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla.“
4. Pakeisti 53 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
13 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Mokslo (meno) doktorantūros vykdymo reikalavimai
1. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyje (kryptyse) suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo krypties ar, siekiant integruoti skirtingų mokslo ir (ar) meno krypčių žinias ir metodus, tarpkryptiniai aukšto lygio moksliniai tyrimai,. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis mokslo doktorantūrą vykdyti pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties (krypčių) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygio įvertinimu, kuris atliekamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Reikalavimus mokslo doktorantūrai nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.
2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno srities kryptyje (kryptyse) suteikiama remiantis meno doktorantūrą vykdyti pretenduojančių universitetų atitinkamos meno krypties (krypčių) meno veiklos, įskaitant meninius tyrimus, ir menotyros mokslo krypties lygių įvertinimu, kuris atliekamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Reikalavimus meno doktorantūrai nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.
3. Mokslo ir meno sričių klasifikatorius tvirtina Vyriausybė, mokslo ir meno krypčių klasifikatorius, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
4. Doktorantūros studijos gali būti vykdomos pagal bendras doktorantūros studijų programas tarp doktorantūros teises įgijusių Lietuvos universitetų, universitetų kartu su mokslinių tyrimų institutais ir užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijų, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus turi teisę vykdyti doktorantūrą ir suteikti daktaro laipsnį. Tokių studijų vykdymo reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
14 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas
1. Asmenys gali kreiptis į aukštąsias mokyklas dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.
2. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Diplomai, diplomo priedėliai, studijų pažymėjimai
1. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos studijų programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
2. Asmenims, baigusiems vientisųjų studijų ar magistrantūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis.
3. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems mokslo daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas ir diplomo priedėlis.
4. Diplomo priedėlis yra neatskiriama trumposios pakopos studijų, profesinio bakalauro, bakalauro, magistro, daktaro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos, mokslo daktaro disertacijos (meno projekto) pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.
5. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.
16 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą
1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2. Reikalavimas būti išlaikius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus valstybinius brandos egzaminus nustatytu lygiu netaikomas asmenims, kurie yra:
1) įgiję kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
2) įgiję vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos Respublikos švietimo programą iki 2023 m. gruodžio 31 d.;
3. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos.
4. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.
5. Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos tvirtina ir skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos tvirtina ir skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos. Mažiausias konkursinis balas netaikomas asmenims, kurie nutraukę atnaujina studijas toje pačioje aukštojoje mokykloje jos nustatyta tvarka toje pačioje studijų krypčių grupėje.
6. Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę.
7. Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus.
8. Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, priėmimas vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas informacine sistema. Šis reikalavimas netaikomas asmenų, kurie pretenduoja tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir yra užsieniečiai arba asmenys, įgiję kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, užsienyje, taip pat asmenys, nutraukę studijas, jas atnaujinantys toje pačioje aukštojoje mokykloje jos nustatyta tvarka antrame ar kituose semestruose toje pačioje studijų krypčių grupėje, priėmimui vykdyti. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos skaičius pagal studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos savo interneto svetainėje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikia informaciją apie priėmimo skaičius pagal aukštąsias mokyklas, studijų krypčių grupes, studijų kryptis, studijų programas ir finansavimo pobūdį.
9. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
17 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Studentai, klausytojai
1. Studentui išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, o jo gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
2. Studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.
18 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
19 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
20 straipsnis. 761 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 761 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 761 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Duomenis, kurių reikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vertinimams atlikti, mokslo ir studijų institucijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Lietuvos transporto saugos administracija, bendrąjį priėmimą į trumposios, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija teikia Nacionalinei švietimo agentūrai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinė švietimo agentūra atsako už šių duomenų sutvarkymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų įverčių apskaičiavimą ir jų pateikimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.“
21 straipsnis. 762 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 762 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšas kiekvienais metais skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendras metinis mokslo ir studijų institucijoms skiriamo valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo numatyta praėjusiais metais. Lėšos mokslo ir studijų institucijoms paskirstomos proporcingai jų studijų veiklos pasiekimų vertinimo pagal šio įstatymo 761 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus suminiams įverčiams.“
22 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Kai tam tikrais studijų metais valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais baigiasi atitinkami studijų metai, pabaigos ir vėliau neskiriamas.“
23 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„77 straipsnis. Konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas sąlygos ir studijų kainos apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis
1. Stojančiųjų priėmimui į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas sudaromos dvi konkursinės eilės. Stojančiųjų priėmimas į trumposios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas vykdomas pirmojoje konkursinėje eilėje. Šios konkursinės eilės sudaromos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiamos kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Konkursinėse eilėse esančių stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, mokymosi ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų.
2. Į pirmąją konkursinę eilę gali pretenduoti visi šio įstatymo 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas atitinkantys asmenys. Į antrąją konkursinę eilę gali pretenduoti asmenys, turintys teisę pretenduoti į pirmąją konkursinę eilę ir papildomai atitinkantys vieną iš šių kriterijų:
1) yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
2) turi 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį);
3. Vykdant bendrojo priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas pagrindinį etapą, organizuojamas stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, konkursas. Vykdant šį konkursą, valstybės finansuojamų studijų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji toliau dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje, o jeigu valstybės finansuojamos studijų vietos, skirtos antrajai konkursinei eilei, lieka neužimtos, į jas bendrąja konkurso tvarka pretenduoja pirmojoje eilėje esantys stojantieji. Pasibaigus bendrojo priėmimo pagrindiniam etapui, vykdomas papildomas priėmimas į likusias neužimtas valstybės finansuojamas studijų vietas.
4. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.
5. Preliminarų nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros bei profesinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių trejų metų laikotarpiui, nurodant juos pagal kiekvienus kalendorinius metus atskirai, Vyriausybė nustato iki atitinkamų metų balandžio 2 dienos. Nustatydama šį skaičių, Vyriausybė atsižvelgia į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, ministerijų, formuojančių atitinkamų sričių valstybės užsakymą rengti specialistus, siūlymus, teikiamus ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 2 dienos naujam trejų metų planavimo etapui, ir valstybės finansines galimybes. Šis skaičius gali būti nustatomas pagal studijų krypčių grupes (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis) ir (arba) jų grupių junginius (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sričių junginius) arba bendras pagal studijų pakopas, profesines studijas ir (arba) jų junginius. Antrajai konkursinei eilei sudaryti Vyriausybė nustato, kokia preliminarių nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų dalis procentais trejų metų laikotarpiu, išskiriant pagal kiekvienus metus atskirai, bus skiriama šiai eilei. Ši dalis apskaičiuojama nuo kiekvienų metų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus nuolatinės formos valstybės finansuojamų studijų vietų bendro skaičiaus. Valstybės finansavimas patvirtintam preliminariam nuolatinės formos valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiui tam tikriems metams apskaičiuojamas pagal tiems metams nustatytą šių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas.
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki atitinkamų metų balandžio 15 dienos trejų metų laikotarpiui nustato preliminaraus nuolatinės formos valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą, išdėstydamas pagal kiekvienus kalendorinius metus atskirai. Antrajai konkursinei eilei sudaryti preliminaraus nuolatinės formos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymas nustatomas atsižvelgus į Vyriausybės nustatytą preliminarių nuolatinės formos valstybės finansuojamų studijų vietų dalį procentais.
7. Pirmajai ir antrajai konkursinėms eilėms skirtų valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų preliminaraus skaičiaus paskirstymas nustatomas:
1) sveikatos priežiūros specialistų rengimo studijų atveju – pagal studijų kryptis, ir (arba) jų grupes, studijų programas, ir (arba) jų grupes;
2) vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo studijų atveju – pagal studijų kryptis, ir (arba) jų grupes, studijų programas, ir (arba) jų grupes, studijų programas bei specializacijas ir (arba) jų grupes;
3) pedagogų rengimo studijų atveju – pagal studijų programas ir (arba) jų grupes, studijų programas bei specializacijas, ir (arba) jų grupes;
4) menų studijų atveju – pagal aukštąsias mokyklas, ir (arba) studijų kryptis, ir (arba) jų grupes, ir (arba) studijų programas, ir (arba) jų grupes, ir (arba) studijų programas bei specializacijas, ir (arba) jų grupes;
8. Nustatydamas preliminaraus valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą, švietimo, mokslo ir sporto ministras neviršija valstybės finansavimo ir atsižvelgia į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, ministerijų, prognozuojančių atitinkamų sričių specialistų poreikį ir formuojančių valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus, siūlymus, taip pat įvertina Nacionalinės švietimo agentūros pateiktus absolventų įsidarbinimo rodiklius. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgęs į paskutinių priėmimo metų stojančiųjų pasirinkimus, neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir neviršydamas nustatytoms studijų vietoms ir studijų stipendijoms būtino valstybės finansavimo pagal norminių studijų kainų grupes, gali perskirstyti likusio laikotarpio (laikotarpių) preliminaraus šių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą ne vėliau kaip iki atitinkamų metų balandžio 15 dienos.
9. Galutinį valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas bei studijų krypčių grupes tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys.
10. Nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimtų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka nepakitęs per laikotarpį, ne daugiau kaip iki pusantro karto ilgesnį negu nustatytas atitinkamų nuolatinės formos studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus. Kai tam tikrais studijų metais valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka, aukštosios mokyklos studijų vietai skirtas valstybės finansavimas išlieka iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais baigiasi atitinkami studijų metai, pabaigos ir vėliau neskiriamas.
11. Asmuo, kurio studijas finansuoja valstybė, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti studijų programą ir (ar) studijų formą tos pačios ar kitos aukštosios mokyklos toje pačioje studijų krypčių grupėje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu keičiamos studijų programos norminė studijų kaina. Asmuo, studijuojantis valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, gali keisti studijų programą ir (ar) studijų formą toje pačioje studijų krypčių grupėje aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Nepriklausomai nuo studijų finansavimo pobūdžio, jeigu studijos vyko studijų kryptyje ar aukštojoje mokykloje, kurioms priimtas sprendimas panaikinti leidimą vykdyti studijas, asmuo turi teisę keisti studijų programą ir kitose studijų krypčių grupėse toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje. Tokiu atveju valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo nepraranda likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės nei keičiamos studijų programos norminė studijų kaina.
12. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos universitetinių studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir joms skiriamo valstybės finansavimo paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas ir (arba) studijų krypčių grupes ir (arba) jų grupių junginius bei galimą nuokrypį tarp studijų krypčių grupių ir (arba) jų grupių junginių tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, neviršydamas valstybės finansavimo, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes, ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą ir (arba) Nacionalinės švietimo agentūros pateiktą pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių grupes ir (arba) studijų kryptis skaičių. Preliminaraus valstybės finansuojamų antrosios pakopos studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus ir joms skiriamo valstybės finansavimo paskirstymas pagal aukštąsias mokyklas ir studijų krypčių grupių junginius tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetai, vykdantys tarpkryptines magistrantūros antrosios pakopos studijas, savo nustatyta tvarka numato šioms studijoms valstybės finansuojamų studijų vietų (ir) ar studijų stipendijų skaičių iš universitetui skiriamo valstybės finansavimo antrosios pakopos studijoms vykdyti.
13. Valstybės finansuojamų doktorantūros studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių mokslo ir studijų institucijose tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras pagal mokslo ir studijų institucijas ir (arba) mokslo ir meno sritis ir (arba) jų junginius, ir (arba) mokslo ir meno kryptis ir (arba) jų junginius bei galimą nuokrypį tarp mokslo ir meno sričių ir (arba) jų junginių, ir (arba) mokslo ir meno krypčių ir (arba) jų junginių, neviršydamas valstybės finansavimo, apskaičiuoto pagal patvirtintą preliminarų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir normines studijų kainas, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir į Lietuvos mokslo tarybos atliktą mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos rezultatų įvertinimą, doktorantūros rezultatus, taip pat į mokslo ir studijų institucijų nustatytas atitinkamų metų doktorantūros studijų kainas. Valstybės finansuojamų doktorantūros studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymas pagal mokslo (meno) sritis ir (arba) jų junginius ir mokslo ir studijų institucijas tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokslo ir studijų institucijos, vykdančios tarpkryptines trečiosios pakopos studijas, savo nustatyta tvarka numato šioms studijoms valstybės finansuojamų studijų vietų (ir) ar studijų stipendijų skaičių iš mokslo ir studijų institucijai skiriamo valstybės finansavimo trečiosios pakopos studijoms vykdyti.
14. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta valstybės finansuojamų doktorantūros vietų dalis doktorantūros teisę turinčioms mokslo ir studijų institucijoms gali būti paskirstyta konkurso būdu per švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus terminus, pasitelkiant Lietuvos mokslo tarybą. Konkursas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, pagal kurią numatoma, kad doktorantūros temas gali siūlyti ministerijos, įmonės, įstaigos arba organizacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame tvarkos apraše numatytais atvejais konkurso būdu valstybės finansuojama doktorantūros vieta gali būti paskirta ir doktorantūros teisės neturinčiai mokslo ir studijų institucijai ar įmonei, įstaigai, organizacijai, vykdančiai doktorantūros krypties (krypčių) aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus ir dalyvaujančiai konkurse kartu su doktorantūros teisę turinčia mokslo ir studijų institucija (institucijomis). Šiuo atveju taikoma konkurse dalyvavusios doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos nustatyta studijų kaina. Konkursą laimėjusi doktorantūros teisės neturinti mokslo ir studijų institucija ar įmonė ir kartu su ja konkurse dalyvavusi (dalyvavusios) doktorantūros teisę turinti (turinčios) mokslo ir studijų institucija (institucijos) sudaro su Lietuvos mokslo taryba suderintą sutartį dėl doktorantūros vykdymo.
15. Valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičius nustatomas įvertinus valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, siūlymus ir specialistų įsidarbinamumo rodiklius. Specialistų poreikį, atsižvelgusios į valstybės reikmes, institucijos nustato pagal atitinkamas kvalifikacijas ir iki atitinkamų metų lapkričio 1 dienos pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs valstybės institucijų, atsakingų už atitinkamos srities specialistų poreikio planavimą, pateiktus specialistų poreikio duomenis, atsižvelgdamas į universitetų nustatytas atitinkamų metų profesinių studijų kainas ir neviršydamas valstybės finansavimo, tvirtina valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, kurias teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka suteikia aukštoji mokykla (rezidentūros atveju – pagal studijų programas, pedagogų rengimo atveju – pagal ugdymo sričių dalyką arba ugdymo dalykų grupes).
16. Valstybė finansuoja studentų, studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose, studijų kainą šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta tvarka.
17. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
18. Valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir studijų stipendiją gavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.
19. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose tvarką asmenims:
1) įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;
20. Užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
21. Iš mokslo ir studijų institucijos pašalinus valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus), į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijavę asmenys perkeliami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
24 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 82 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, taip pat užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į dalines studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose.“
2. Pakeisti 82 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 82 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
25 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 83 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos studijų (mokslo, meno) krypties ir (arba) studijų krypčių grupės ir (arba) studijų programos ir (arba) jų junginių studijų kaina, apimanti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 31 dienos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina. Kai vykdoma tarpkryptinė antrosios pakopos studijų programa, valstybės biudžeto lėšomis apmokama studijų kaina, kuri neviršija didžiausios galimos norminės atitinkamos studijų krypties arba studijų programos, su kuria siejama tarpkryptinė studijų programa, studijų kainos.“
26 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
27 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
28 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 87 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės aukštosios mokyklos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių aukštųjų mokyklų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra turtą perdavusios valstybinės aukštosios mokyklos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rašytinis sutikimas.“
2. Pakeisti 87 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybinės aukštosios mokyklos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.“
29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
5. Šio įstatymo 16 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, įgijusiems išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją, suteikiančią teisę pretenduoti į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas nuo 2027 metų stojantiems į aukštąsias mokyklas. Asmenims, kurie įgijo kvalifikaciją, suteikiančią teisę pretenduoti į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi kvalifikacijos įgijimo metais taikyti priėmimo reikalavimai.
6. Šio įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatos taikomos rengiant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2027–2029 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus.