Projektas

 

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

 

NUTARIMAS

DĖL DIDŽIAUSIOSIOS elektros energijos, PAGAMINTOS iš ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ, KAINOS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2019 m. balandžio  d. Nr. O3E-

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktais, 20 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Elektros skyriaus 2019 m.    d. pažymą Nr. O5E-   „Dėl Didžiausiosios  elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ Komisija n u t a r i a :

1.         Patvirtinti Didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos nustatymo metodiką (pridedama).

2.         Nustatyti, kad Komisija 2019 m. birželio 1 d. savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie didžiausiąją elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainą, taikomą aukcionui, numatytam Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 201, 21 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 631 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-1890 14 straipsnio 6 dalyje.

3.         Pripažinti netekusiu galios 2011 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimą Nr. O3-233 „Dėl Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“.

4.         Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. tuo atveju, jeigu Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl Įstatymo pakeitimo gaunamas iki 2019 m. gegužės 1 d. Tuo atveju, jeigu Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl Įstatymo pakeitimo gaunamas po 2019 m. gegužės 1 d., šis nutarimas įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo Įstatymo pakeitimams dienos.

 

 

Komisijos pirmininkas

 

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos

2019 m. balandžio     d.

nutarimu Nr. O3E-

 

DIDŽIAUSIOSIOS ELEKTROS ENERGIJOS, PAGAMINTOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ, KAINOS NUSTATYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Didžiausiosios elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kainos nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja didžiausiosios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos (toliau – didžiausioji kaina) galimo dydžio aukcionuose dalyvaujantiems elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams nustatymo tvarką.

2.    Metodikos tikslas – nustatyti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius didžiausiosios kainos nustatymo principus.

3.    Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 punktu, 20 straipsnio 6 dalimi ir kitomis Įstatymo nuostatomis. 

4.    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Metodika, nustato didžiausiąją kainą, kuri naudojama apskaičiuojant elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedą ir į kurią atsižvelgiama aukciono laimėtojui išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas skatinimo laikotarpiu už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, išskyrus Įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje nurodytus elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamintojus.

5.         Metodikoje vartojamos šios sąvokos:

Diskonto norma – grąžos norma, taikoma būsimų pinigų sumų ar pinigų srautų dabartinei vertei apskaičiuoti.

Elektrinės įsteigimas – elektrinės gamybos (gavybos) įrenginių techninio projekto parengimas, įrenginių įsigijimas, sumontavimas, derinimas ir baigiamieji darbai.

Elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpis – laikotarpis, kurio metu elektrinė techniškai yra pajėgi gaminti elektros energiją ir kuris pradedamas skaičiuoti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo elektrinei dienos.

Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo laikotarpis (toliau – skatinimo laikotarpis) – 12 metų laikotarpis, kurio metu elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojui yra ar gali būti taikomas Komisijos organizuotame aukcione gamintojo laimėtas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedas, kurio mokėjimas reglamentuotas Įstatymo 20 straipsnio nuostatomis. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo elektrinei dienos.

Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantis ir eksploatuojantis elektros energijos gamybos įrenginį, elektros energijai gaminti naudojantį atsinaujinančius energijos išteklius, bei turintis atitinkamą leidimą verstis elektros energijos gamybos veikla arba ketinantis plėtoti elektros energijos gamybą.

Elektros tinklo operatorius (toliau – operatorius) – asmuo, kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdo ir eksploatuoja elektros energijos perdavimo tinklą arba elektros energijos skirstomąjį tinklą.

Kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamos sąnaudos – sąvartynų nuomos sąnaudos eksploatuojant biodujų elektrines, išgaunančias dujas iš sąvartynų, žaliavos įsigijimo sąnaudos eksploatuojant biodujų elektrines, anaerobiniu ar kitu būdu perdirbančias biologiškai skaidžias organinės kilmės atliekas ar substratus, ir žaliavos įsigijimo sąnaudos eksploatuojant biomasės elektrines.

Veiklos sąnaudos – tikslinės gamintojo sąnaudos elektrinės veiklai užtikrinti, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, palūkanų už paimtas paskolas bei kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamas sąnaudas.

6.   Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

DIDŽIAUSIOSIOS KAINOS NUSTATYMO PRINCIPAI

 

7.    Komisija, nustatydama didžiausiąją kainą, vadovaujasi ekonominio efektyvumo, technologinio atnaujinimo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams principais.

8.    Komisija, nustatydama didžiausiąją kainą, atsižvelgia į žemiau nurodytus kriterijus:

8.1. investuotino kapitalo apimtį elektrinei įsteigti;

8.2. elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį;

8.3. skatinimo laikotarpį;

8.4. laukiamą elektrinės pagamintos ir patiektos vidutinės metinės elektros energijos kiekį;

8.5. laukiamą elektrinės veiklos sąnaudų apimtį;

8.6. laukiamą elektrinės kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamų sąnaudų apimtį;

8.7. laukiamą elektros ir šilumos galių santykį kietąjį biokurą ir biodujas naudojančioms elektrinėms;

8.8. diskonto normą;

8.9. gamintojo kapitalo struktūrą bei nuosavo ir skolinto kapitalo kainą (grąžą).

9.    Komisija nustato didžiausiąją kainą, atsižvelgdama į elektrinės būsimųjų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (NPV), lygią nuliui, t. y. diskontuoto neigiamo pinigų srauto (investicijų ir būsimų pinigų išlaidų grynosios dabartinės vertės) atitiktį diskontuotam teigiamam pinigų srautui (būsimų piniginių pajamų grynajai dabartinei vertei). Komisija šiam tikslui vadovaujasi formule:

                                                                                       (1)

kur:

NPVt – elektrinės būsimųjų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė, Eur/MWh;

t – elektrinės skatinimo laikotarpis, metais;

CF – pinigų srautas (neigiamas, metais iki skatinimo laikotarpio pradžios, arba teigiamas, skatinimo laikotarpio eigos metais), Eur/MW;

r – diskonto norma, išreikšta vieneto dalimis. Komisija nustato diskonto normą kaip vidutinę svertinę kapitalo kainą, vadovaudamasi Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, bet ne didesnę, nei numatyta 2017−2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos valdymo komiteto, sudaryto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1K-376 „Dėl Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Ekonomikos augimo veiksmų programos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos valdymo komitetų sudarymo“, 2014 m. spalio 13 d. posėdžio sprendimu (protokolas Nr. 35) patvirtintoje Projektų diskontuotų grynųjų pajamų skaičiavimo ir priežiūros metodikoje.

 

III SKYRIUS

DIDŽIAUSIOSIOS KAINOS NUSTATYMO TVARKA

 

10.  Didžiausioji kaina nustatoma dviem etapais:

10.1.    pirmuoju etapu atsižvelgiama į Europos šalyse viešai skelbiamus duomenis apie efektyviausių technologijų elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti lyginamąsias elektros energijos sąnaudas. Vertinant efektyviausią technologiją pagal lyginamąsias elektros energijos kainas atsižvelgiama į meteorologinius šalių duomenis. Pagal turimus duomenis atrenkamos dvi mažiausias lyginamąsias elektros energijos sąnaudas patiriančios technologijos;

10.2.    antruoju etapu nustatoma Metodikos 10.1 punkte aprašytu būdu atrinktų efektyviausių technologijų kainos Metodikos 9 punkte nustatytu principu įvertinant Lietuvos rinkoje steigiamų ir veikiančių elektrinių santykinių sąnaudų grupes. Didžiausioji kaina nustatoma mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams principu.

11.       Komisija apskaičiuoja investuotino kapitalo apimtį elektrinei įsteigti:

11.1.    atsižvelgdama į Europos šalyse viešai skelbiamus duomenis apie efektyviausių technologijų elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti investicinius poreikius elektrinei įsteigti, į Lietuvos rinkoje steigiamų elektrinių faktinius investicinius poreikius;

11.2.    atsižvelgdama į vidutinius santykinius investicinius poreikius Lietuvos rinkoje elektrinėms prijungti prie elektros tinklų per laikotarpį, nurodytą Metodikos 23 punkte. Jeigu per šį laikotarpį nebuvo atlikta elektros energetikos objektų (įrenginių) prijungimų prie elektros tinklų, investuotino kapitalo apimtis elektrinei prijungti nustatoma vadovaujantis paskutiniais faktiniais elektros tinklo operatoriaus pateiktais duomenimis apie investicinius poreikius elektros energetikos objektams (įrenginiams) prijungti;

11.3.    pagal formulę:

 

(2)

kur:

K – investuotino kapitalo apimtis elektrinei įsteigti, Eur/MW;

KI – investuotino kapitalo apimtis elektrinės gamybos įrenginiams, Eur/MW;

KP – investuotino kapitalo apimtis elektrinei prijungti prie operatoriaus tinklo, Eur/MW;

kbc – koeficientas, parodantis elektrinės galios elektros energijai gaminti ir bendros įrengtosios galios santykį. Laikoma, kad:

kbc = 1, jei elektros energijos jėgainėje gaminama tik elektros energija, t. y. visa įrengtoji galia yra skirta elektros energijai gaminti;

kbc < 1, jei kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėje gaminama elektros energija ir šilumos energija, t. y. dalis įrengtosios galios yra skirta šilumos energijai gaminti, ir šiuo atveju koeficientas nustatomas pagal alternatyvaus šilumos šaltinio principą.

12.  Komisija nustato investuotino kapitalo apimtį elektrinei prijungti (KP) prie operatoriaus tinklo kaip vidutines svertines vieno MW elektros energetikos objektų (įrenginių) prijungimo prie operatoriaus tinklo praėjusiais 3 kalendoriniais metais sąnaudas pagal formulę:

 

(3)

kur:

KP – investuotino kapitalo apimtis elektrinei prijungti prie operatoriaus tinklo, Eur/MW;

KS –3 paskutinius kalendorinius metus elektros energetikos objektų (įrenginių) prijungimo prie operatoriaus tinklo sąnaudų suma, Eur;

NPB per3 paskutinius kalendorinius metus visų elektros energetikos objektų (įrenginių), prijungtų prie operatoriaus tinklo, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotuose leidimuose gaminti nurodyta galia, MW.

13.           Komisija nustato elektrinės pinigų srautą metais iki skatinimo laikotarpio pradžios, proporcingai priskyrusi investuotino kapitalo apimties elektrinei įsteigti dalį skatinimo laikotarpiui, pagal formulę:

 

                                                                                                                 (4)

 

kur:

CF0 – pinigų srautas metais iki skatinimo laikotarpio pradžios, Eur/MW;

K – investuotino kapitalo apimtis elektrinei įsteigti, Eur/MW;

t – elektrinės skatinimo laikotarpis, metais;

T – elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpis, metai.

 

14.  Elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpis (T) nustatomas atsižvelgiant į Europos šalyse viešai skelbiamus duomenis apie efektyviausių technologijų elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti naudingo eksploatavimo laikotarpius.

15.   Komisija nustato metinį elektrinės pinigų srautą skatinimo laikotarpiu, elektrinės laukiamas metines pajamas sumažinusi laukiamų metinių sąnaudų apimtimi, pagal formulę:

                                                                                                                                                     

(5)

kur:

CFi – pinigų srautas skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;

i – elektrinės skatinimo laikotarpio t metai, i = (1,..., 12);

Pi – laukiamų pajamų už patiektą elektros energijos kiekį suma skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;

Si – laukiamų elektrinės veiklos sąnaudų suma skatinimo laikotarpio
i-taisiais metais, Eur/MW;

Fi – laukiamų elektrinės kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamų sąnaudų suma skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;

kc – koeficientas, atskiriantis veiklos sąnaudų ir kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamų sąnaudų kiekius, tenkančius elektros energijos gamybai ir šilumos energijos gamybai.

16.    Laukiamų pajamų už į operatoriaus tinklus patiektą elektros energijos kiekį metinė apimtis lygi vidutinio santykinio patiekiamo metinio elektros energijos kiekio ir didžiausiosios kainos sandaugai:

 

                                                                                                                                 (6)

 

kur:

Pi – laukiamų pajamų už į operatoriaus tinklus patiektą elektros energijos kiekį suma skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;

Qi – elektrinėje pagamintas ir į operatoriaus tinklus patiektas vidutinis santykinis elektros energijos kiekis, MWh/MW;

f – didžiausioji kaina, užtikrinanti Metodikos 9 punkte nurodytą būsimų pinigų srautų grynąją dabartinę vertę (NPV), lygią nuliui, Eur/MWh;

i – skatinimo laikotarpio t metai, i = (1,..., 12).

 

17.     Komisija nustato elektrinėje pagaminamą vidutinį santykinį metinį elektros energijos kiekį, atsižvelgdama į Europos šalyse prieinamų efektyviausių elektrinių naudingumo koeficientą bei Lietuvoje steigiamų ir veikiančių palyginamų elektrinių naudingumo koeficientą, pagal formulę:

 

Q(i)=8760*eta*IG                                                                                                                                                                                 (7)

kur:

Qi – elektrinėje per metus pagamintas santykinis elektros energijos kiekis, MWh/MW;

etaη– elektrinės naudingumo koeficientas;

i – skatinimo laikotarpio t metai, i = (1, ..., 12).

18.    Komisija apskaičiuoja laukiamų elektrinės veiklos sąnaudų sumą (Si) skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, atsižvelgdama į:

18.1.       Europos šalyse viešai skelbiamus duomenis apie efektyviausių technologijų elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti patiriamas veiklos sąnaudas, į Lietuvos rinkoje statomų ir įrengiamų elektrinių faktines veiklos sąnaudas;

18.2.       vidutines santykines Lietuvos rinkoje veikiančių elektrinių balansavimo sąnaudas per laikotarpį, nurodytą Metodikos 24 punkte;

18.3.       pagal formulę:

 

(8)

kur:

Si – laukiamų elektrinės veiklos sąnaudų suma skatinimo laikotarpio i-taisiais metais, Eur/MW;

Oi – veiklos ir išlaikymo sąnaudos i-taisiais metais, Eur/MW;

Bi – vidutinės santykinės metinės balansavimo sąnaudos i-taisiais metais, Eur/MW.

19.       Vidutinės santykinės metinės balansavimo sąnaudos (Bi) apskaičiuojamos kaip metinės balansavimo sąnaudos, tenkančios vienam instaliuotam galios vienetui:

 

(9)

kur:

Bi – vidutinės santykinės metinės balansavimo sąnaudos i-taisiais metais, Eur/MW;

Bb – bendros metinės balansavimo sąnaudos, Eur;

Ninst – bendra elektrinių instaliuota galia, MW.

20.       Komisija nustato laukiamą metinę elektrinės veiklos sąnaudų apimtį kaip procentinę dalį nuo investuotino kapitalo apimties elektrinei įsteigti, atsižvelgdama į Europos šalyse prieinamų efektyviausių technologijų elektrinių veiklos sąnaudų apimtis, Lietuvoje steigiamų ir veikiančių palyginamų elektrinių veiklos sąnaudų apimtis. Bet kuriuo atveju Komisijos nustatyta laukiama metinė elektrinės veiklos sąnaudų apimtis elektrinėms, naudojančioms saulės, vėjo ir hidroenergiją, negali būti didesnė nei 2,5 proc., elektrinėms, naudojančioms biodujas, negali būti didesnė nei 4 proc., elektrinėms, naudojančioms biomasę, negali būti didesnė nei 6 proc. investuotino kapitalo apimties elektrinei įsteigti.

21.       Komisija nustato elektrinės laukiamų metinių kuro įsigijimo sąnaudoms (Fi) prilyginamų sąnaudų sumą, atsižvelgdama į:

21.1.     biomasės žaliavos įsigijimo Lietuvos rinkoje įkainių dydį bei šių įkainių dydžio kaitos tendencijas, taip pat į biomasės žaliavų apimties poreikį elektrinėms, naudojančioms biomasę elektros energijai gaminti;

21.2.     Lietuvos rinkoje veikiančių sąvartynų nuomos įkainių dydį bei šių įkainių dydžio kaitos tendencijas elektrinėms, naudojančioms iš sąvartynų išgaunamas dujas elektros energijai gaminti.

22. Apibendrinant (1)-(6) formules, didžiausioji kaina apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

 

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU DIDŽIAUSIOSIOS KAINOS NUSTATYMU

 

23.  Operatoriai, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Komisijai raštu pateikia praėjusių kalendorinių metų informaciją ir pagrindžiančius dokumentus:

23.1.    elektrinių prijungimo prie tinklo sąmatą per praėjusius trejus kalendorinius metus, nurodant kiekvienai elektrinei tenkančią lėšų sumą;

23.2.    prijungtų elektrinių Valstybinės energetikos inspekcijos išduotuose leidimuose gaminti nurodytas galias.

24.  Gamintojai, pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Komisijai raštu pateikia informaciją ir pagrindžiančius dokumentus:

24.1. per praėjusius kalendorinius metus įvykdytų investicijų apimtis elektrinei įsteigti, nurodant, kokios galios elektrinei įsteigti buvo skirtos investicijos;

24.2.    per praėjusius kalendorinius metus pagamintos ir patiektos elektros energijos kiekį;

24.3.    vidutinį santykinį praėjusių kalendorinių metų pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį, tenkantį 1 MW instaliuotos galios;

24.4.    per praėjusius kalendorinius metus patirtą vidutinę metinę veiklos sąnaudų apimtį, tenkančią 1 MW instaliuotos galios;

24.5.    per praėjusius kalendorinius metus patirtas balansavimo sąnaudas, nurodant, kurių elektrinių pagal technologiją, nurodant ir elektrinių įrengtąją galią, tiekiamam elektros energijos kiekiui balansuoti buvo patirtos šios sąnaudos;

24.6.    elektrinės galios elektros energijai gaminti ir įrengtosios galios santykio koeficientus;

24.7.    vidutinį metinį elektrinės darbo valandų skaičių;

24.8.    per praėjusius kalendorinius metus patirtų kuro įsigijimo sąnaudoms prilyginamų sąnaudų apimtį (pagal 21 punkte nurodytus šių sąnaudų tipus).

 

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25.     Komisija didžiausiąją kainą nustato ir skelbia ne vėliau kaip prieš mėnesį iki informacijos apie aukcioną paskelbimo dienos.

26.     Komisija turi teisę iš gamintojų, perdavimo tinklo operatoriaus ir skirstomųjų tinklų operatorių per Komisijos nustatytą protingą terminą gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus didžiausiajai kainai nustatyti.

27.     Asmenys, pažeidę Metodikoje nustatytus reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

28.     Komisijos veiksmai ir neveikimas, nustatant didžiausiąją kainą, gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

_________________