Projektas Nr. XIVP-568(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 12, 14, 28, 31, 34, 36, 39, 41, 74, 76, 78, 79¹, 81, 85, 90, 91¹, 91², 91³, 104, 105, 106, 107, 119, 120, 122 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR VII SKYRIAUS PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2022 m.                    d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Regionų administracinis teismas yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Regionų administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.“

2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Apylinkės teismas

1. Apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ar skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip penkiasdešimt teisėjų, gali būti skiriami trys teismo pirmininko pavaduotojai. Apylinkės teisme, kuris sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų ir kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, gali būti skiriami keturi teismo pirmininko pavaduotojai. Apylinkės teisme, kuris nėra sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų ir kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, gali būti keli Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyriai. Teisėjus į apylinkės teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

2. Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų. Apylinkės teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apylinkės teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“

3 straipsnis. IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti IV skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„PIRMASIS SKIRSNIS
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS“.

4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Regionų administracinis teismas

1. Regionų administracinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir kitų teisėjų. Regionų administraciniame teisme gali būti skiriami trys pirmininko pavaduotojai.

2. Regionų administracinis teismas yra sudarytas iš teritorinių padalinių – Regionų administracinio teismo rūmų. Regionų administracinio teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir Regionų administracinio teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“

5 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) apeliacinė instancija byloms dėl Regionų administracinio teismo sprendimų ir nutarčių;“.

6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti 34 straipsnio 5 dalį netekusia galios.

2. Buvusias 34 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis.

3. Papildyti 34 straipsnį 7 ir 8 dalimis:

„7. Bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas, galimybė naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumas, taip pat konfidencialus byloje dalyvaujančių asmenų bendravimas su advokatu (atstovu).

8. Kai byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama naudojant saugias informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), teisėjų kolegijos nariai teismo posėdyje gali dalyvauti iš skirtingų teismo (teismo rūmų) patalpų. Bylą nagrinėjant naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai gali būti skirtingose teismo (teismo rūmų) ar ne teismo patalpose.“

7 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą, Vyriausiąjį administracinį teismą ir Regionų administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.“

2. Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Regionų administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.“

8 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus, išskyrus Regionų administracinį teismą. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos tų teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai.“

9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teismų baigiamieji aktai, atskirosios nutartys ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo baigiamieji aktai: sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję Regionų administracinio teismo sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo skelbiami Teisės aktų registre.“

10 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, apygardos teismo arba Regionų administracinio teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apygardų teismams.“

11 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas

Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS

PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS IR TEISĖJŲ KARJERA

PIRMASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMO TEISĖJUS

51 straipsnis. Reikalavimai pretendentams į apylinkės teismo teisėjus

1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.

2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką;

2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;

4) neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.

53 straipsnis. Teisinio darbo stažas

1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šio Įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.

2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo.

6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

53¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas

1. Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą.

2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo.

3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.

4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą.

53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas

1. Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą), ir užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną.

2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą.

3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:

1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;

2) pretendentui į teisėjus, neatitinkančiam šios dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui.

4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija

1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai.

3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis.

4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, pretendentų į teisėjus egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.

5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios.

55 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas

1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

2. Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarkos aprašą tvirtina Teisėjų taryba.

3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA

55¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus atranka

1. Į laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriami tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus.

2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų, – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas).

3. Pretendentų į apylinkės teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat.

4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta.

5. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta.

6. Pretendentų į teisėjus atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą, suderintą su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas.

7. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba.

55² straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija

1. Pretendentų į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui atrankos metu sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).

2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

3. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių, paskirtų Teisėjų tarybos, skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo ir pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos vykdymo tvarkos aprašą.

4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami Atrankos komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma.

5. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.

55³ straipsnis. Pretendentų į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka

1. Pretendentų į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą.

2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į apylinkės, apygardos administracinio ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją sudaromus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus, nurodant Atrankos komisijos vertinimo rezultatus. Šie bendrieji pretendentų eiliškumo sąrašai sudaromi laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Pretendentas į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus su individualaus jo vertinimo Atrankos komisijoje rezultatais supažindinamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo atliekamas jo vertinimas. Atrankos komisija kandidatų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatai galioja dvejus metus nuo jo įrašymo į atitinkamus įvertintų pretendentų į teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatams netekus galios arba ne anksčiau kaip po vienų metų nuo vertinimo rezultatų paskelbimo, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo; šio vertinimo eiliškumas nustatomas pagal pretendento į apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus prašymo pateikimo datą.

55⁴ straipsnis. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka

1. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų praeigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis.

3. Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios.

4. Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas pateikia Respublikos Prezidentui. Šios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų.

55⁵ straipsnis. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka

Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ ir 55⁴ straipsniuose nustatyta tvarka.

55⁶ straipsnis. Pretendentų vertinimo atrankos metu tvarka

1. Atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintais kriterijais, įvertina kiekvieną pretendentą.

2. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus. Su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu vyksta atskiras pokalbis. Per pokalbį Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismo teisėju, atitinkamo teismo teisėju ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku.

3. Pretendentų atrankos metu Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės.

4. Atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias apygardos administracinio, apygardos teismų teisėjų, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas atranką, gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį pretenduojama, teisėjų kolektyvo nuomonę. Tuo atveju, kai atranka organizuojama nuolat, teisėjų kolektyvo nuomonė gali būti pateikiama dėl kiekvieno pretendento atskirai, kitais atvejais gali būti teikiama bendra nuomonė dėl kelių ar visų atrankoje dalyvaujančių pretendentų. Teisėjų kolektyvo nuomonė pateikiama Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

5. Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam jo pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui. Susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.

6. Atrankos komisija, šio Įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi pretendentus į apylinkės ir apygardos administracinio teismo bei apygardos teismo teisėjus, įtraukia juos į 55³ straipsnio 2 dalyje numatytus sąrašus, nurodydama sąrašą pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją, jame nurodydama visus atrankoje dalyvavusius pretendentus ir informaciją apie Atrankos komisijos balsavimo dėl pretendentų tinkamumo eiti pareigas rezultatus. Šis sąrašas sudaromas pagal Atrankos komisijos pretendentams skirtų balų skaičių.

7. Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto.

55⁷ straipsnis. Pretendentų vertinimo rezultatų apskundimo tvarka

1. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, turi teisę per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais arba po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo paduoti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.

2. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie šį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per septynias dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimus dėl skundo.

3. Šiame straipsnyje nurodytus skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

4. Skundus dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.

5. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą padavusį pretendentą arba panaikinti Atrankos komisijos išvadą. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo arba iš naujo atliekamas konkretaus pretendento vertinimas.

55⁸ straipsnis. Kandidatų į konkretaus apylinkės, apygardos administracinio ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarka

1. Respublikos Prezidento kanceliarija likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos konkrečiame apylinkės, apygardos administraciniame ar apygardos teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – konkretaus teismo konkrečiuose teismo rūmuose (toliau – konkretus teismas) atsiradimo informuoja Atrankos komisiją apie tai, kad bus rengiamas kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjo vietą pasirinkimas. Jeigu bus rengiamas kandidatūrų į laisvą teisėjo vietą pasirinkimas, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme.

2. Informaciją apie numatomą kandidatūrų pasirinkimą (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimu Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbia Nacionalinė teismų administracija.

3. Į kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į šio Įstatymo 55⁶ straipsnio 6 dalyje nurodytą sąrašą. Šie pretendentai turi teisę per septynias dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos pateikti prašymą:

1) atsisakyti dalyvauti pasirenkant kandidatūras į konkretaus teismo teisėjus;

2) papildyti šio Įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pretendento prioritetų sąrašą –papildomai nurodyti konkretų teismą, į kurio teisėjus vyksta kandidatūrų pasirinkimas.

4. Atrankos komisija parengia kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą, sudaromą mutatis mutandis laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodyto tvarkos aprašo, surenka visą kandidatūrų pasirinkimui reikalingą informaciją ir pateikia Respublikos Prezidentui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo tos dienos, kurią pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas Atrankos komisijos įvertintų pretendentų prašymų dėl prioritetų sąrašo papildymo pateikimo terminas.

56 straipsnis. Pretendentų asmens duomenų tvarkymas

1. Respublikos Prezidento kanceliarija, Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija pretendentų asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

2. Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimo procedūros viešumo ir skaidrumo užtikrinimo tikslais Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka. Tais pačiais tikslais Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami ir kandidatų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai.

3. Skelbiamose Atrankos komisijos išvadose nurodomi šie pretendentų asmens duomenys:

1) visų atrankoje dalyvavusių pretendentų vardai ir pavardės;

2) Atrankos komisijos balsavimo dėl tinkamiausiais užimti atitinkamas pareigas pripažintų pretendentų rezultatai, pretendentų vertinimo pagal šio Įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus rezultatai, informacija apie profesinę veiklą ir mokamas užsienio kalbas.

4. Skelbiamuose kandidatų į konkrečių teismų teisėjus sąrašuose nurodomi šie asmens duomenys:

1) visų į šiuos sąrašus įrašytų pretendentų vardai ir pavardės, jų prioritetų sąrašai;

2) Atrankos komisijos balsavimo dėl visų į šiuos sąrašus įrašytų pretendentų rezultatai, pretendentų vertinimo pagal šio Įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus rezultatai.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pretendentų asmens duomenys Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami vienus metus nuo jų paskelbimo dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA. TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS AR TEISMO RŪMUS, PASKYRIMAS KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS

57 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjų skyrimas

1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.

2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Respublikos Prezidentas, gavęs šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka Atrankos komisijos sudarytą kandidatų į konkretaus apylinkės teismo teisėjus sąrašą, paprastai ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sąrašo gavimo dienos pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias apylinkės teismo teisėjo kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo.

4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.

5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria Respublikos Prezidentui dėl konkrečios kandidatūros. Teisėjų tarybai, patarančiai Respublikos Prezidentui teisėjo, teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko skyrimo klausimais, turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui jo pasirinkto pretendento neskirti teisėju, teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ir skyriaus pirmininku turi būti motyvuotas.

6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas.

58 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

1. Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba sueina jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas.

2. Dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjų atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.

4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti jo sutikimu skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai.

5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, šio apylinkės teismo teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.

59 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Nustatomas toks priesaikos tekstas:

„Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas
(-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.

Tepadeda man Dievas.“.

2. Prisiekti galima ir be paskutinio priesaikos sakinio.

3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.

4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje.

5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.

6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.

60 straipsnis. Buvusių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų teisė būti paskirtiems teisėjais

1. Buvęs Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos turi teisę būti skiriamas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą.

3. Teisėjų taryba, motyvuotai patardama Respublikos Prezidentui dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų buvusių teisėjų, įvertina jų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti buvę teisėjai gali būti paskirti atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais tik Teisėjų tarybai gavus ir įvertinus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

61 straipsnis. Buvusių teisėjų skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai

1. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Asmuo, pretenduojantis būti paskirtas teisėju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą.

2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Asmuo, pretenduojantis būti paskirtas teisėju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą.

3. Buvęs teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis iš teisėjo pareigų buvo atleistas savo noru dėl išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:

1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;

2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;

3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos tvarka netaikoma. Šiuo atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija; be to, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, paskyrimo į kurį klausimas sprendžiamas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams.

62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėjus dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių

Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės).

63 straipsnis. Teisėjų perkėlimas į kitą teismą arba į kitus teismo rūmus

1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo prašymu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas netaikant šioje dalyje nustatytų terminų.

2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais netaikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Šiuo atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai per dvidešimt darbo dienų nuo teisėjo prašymo gavimo dienos pateikia Nacionalinė teismų administracija.

3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į  konkretų teismą. Tais atvejais, kai į tą pačią  teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą būti paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į tą teismą.

4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į tą pačią teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka.

5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir tuo atveju, kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis.

6. Teisėjo sutikimo dėl laikino perkėlimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Šiuo atveju laikinai perkeltam teisėjui mokamas jo laikinai einamoms pareigoms nustatytas atlyginimas, tačiau ne mažesnis negu iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

7. Teisėjo sutikimas dėl laikino perkėlimo būtinas, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį apygardos teismo teisėją laikinai perkelti į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ar Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą. Šiais atvejais laikinai perkeltam teisėjui mokamas iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

8. Sprendžiant dėl teisėjo laikino perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės.

9. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais teisėjas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikinai perkeliamas netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atranka. Teisėjo laikiną perkėlimą nustatančiame teisės akte nurodomas teisėjo laikino perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus terminas (perkėlimo pradžia ir pabaiga). Šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais Aukščiausiojo Teismo teisėją į kitą teismą laikinai perkelia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, Apeliacinio teismo teisėją – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją į Apeliacinį teismą – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas.

10. Dėl teisėjų perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

11. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dieną, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus.

64 straipsnis. Teisėjų skyrimas kitų žemesnės pakopos teismų teisėjais

1. Teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas bet kokio žemesnės pakopos teismo teisėju.

2. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju.

3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju.

4. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atranka netaikoma. Šiuo atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai per dvidešimt darbo dienų nuo asmens prašymo gavimo dienos pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba kai Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka - Apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ KARJERA

65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazė

1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus registrą ir duomenų bazę, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę tvarkos aprašą tvirtina Teisėjų taryba.

4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

66 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjais

1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami.

2. Apygardos administracinio teismo teisėjais gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo, teisėkūros, teismų veiklos ir atstovavimo teismuose srityse stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą.

3. Apygardos teismo teisėjais gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą.

4. Kai abejojama dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pretendentų į teisėjus teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

67 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjais

1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami.

2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme stažą.

3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą.

68 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Aukščiausiojo Teismo teisėjais

1. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami.

2. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą.

69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas

Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas laikas, kurį teisės krypties socialinių mokslų daktaras dirbo teisinį pedagoginį darbą eidamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytas dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.

70 straipsnis. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjų skyrimas

1. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Kai apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.

2. Dėl apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimas

1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjų skyrimas

1. Apeliacinio teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

73 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas

1. Aukščiausiojo Teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

12 straipsnis. VII skyriaus pakeitimas

Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS

PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS IR TEISĖJŲ KARJERA

PIRMASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į APYLINKĖS TEISMO TEISĖJUS

51 straipsnis. Reikalavimai pretendentams į apylinkės teismo teisėjus

1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), atitinkantis įstatymų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą. Nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ir habilituotas daktaras, asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.

2. Užsienyje įgytas teisinis išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką;

2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;

4) neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.

53 straipsnis. Teisinio darbo stažas

1. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šio Įstatymo 51 straipsnyje numatytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, numatytą teisinių pareigybių sąraše.

2. Teisinių pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

3. Kai abejojama dėl asmens teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

4. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

5. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos išvadose nurodoma, kiek asmuo turi teisinio darbo stažo.

6. Teisinio darbo stažo pripažinimo komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

53¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas

1. Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą.

2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Teisėjų taryba, gavusi iš teismo pirmininko arba teismo administracinės veiklos išorinę priežiūrą atliekančio subjekto informaciją apie teisėjo sveikatos problemą, trukdančią atlikti teisėjo pareigas, turi teisę priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą šio Įstatymo nustatyta tvarka nepraėjus penkeriems metams po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo.

3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.

4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą.

53² straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus dokumentų tikrinimas

1. Pretendentas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus reikalavimą būti išlaikius pretendentų į teisėjus egzaminą), ir užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną.

2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus. Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą.

3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija:

1) pretendento į teisėjus, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras arba habilituotas daktaras, arba asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai, duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui;

2) pretendentui į teisėjus, neatitinkančiam šios dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, leidžia laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą ir pretendento į teisėjus pateiktus dokumentus, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui.

4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus atitinka šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, arba jei Valstybės saugumo departamentas pateikia išvadą, kad pretendentas į teisėjus neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija motyvuotu sprendimu grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus. Šis Nacionalinės teismų administracijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Pretendentų į teisėjus egzamino komisija

1. Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją trejiems metams iš septynių asmenų sudaro Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Ne mažiau kaip keturi šios komisijos nariai turi būti teisėjai. Du asmenis Komisijos nariais iš teisėjų ir vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų pasiūlo Teisėjų tarybos pirmininkas, po vieną asmenį iš teisėjų ir po vieną asmenį iš teisės krypties mokslininkų – daugiausia teisėjų vienijanti teisėjų asociacija ir teisingumo ministras. Teisėjų taryba iš Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių skiria Komisijos pirmininką. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

2. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai.

3. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimas dėl egzamino rezultatų per dešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Teisėjų tarybai. Teisėjų tarybos sprendimas yra galutinis.

4. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nuostatus, pretendentų į teisėjus egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių darbas Pretendentų į teisėjus egzamino komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.

5. Jeigu asmuo, išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, per penkerius metus nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo dėl egzamino rezultatų priėmimo dienos nepaskiriamas teisėju, pretendentų į teisėjus egzamino rezultatai netenka galios.

55 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas

1. Atitinkantis teisėjui keliamus reikalavimus ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą asmuo įrašomas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. Šį sąrašą, taip pat pretendentų į teisėjus asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

2. Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarkos aprašą tvirtina Teisėjų taryba.

3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašas pateikiamas Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA

55¹ straipsnis. Pretendentų į teisėjus atranka

1. Į laisvas teismų teisėjų vietas bei teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas pretendentai gali būti skiriami tik juos įvertinus atrankos metu, išskyrus šio Įstatymo 60, 61, 63 ir 64 straipsniuose nustatytus atvejus.

2. Pretendentai į teisėjus ir laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas, pageidaujantys būti įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą ir dalyvauti atrankoje, prioriteto tvarka nurodo teismus, o tais atvejais, kai teismai sudaryti iš teismo rūmų, – ir teismo rūmus, kuriuose pageidauja užimti laisvą teisėjo vietą, pageidaujamą ir (ar) turimą specializaciją (toliau – pretendento prioritetų sąrašas).

3. Pretendentų į apylinkės teisėjus bei laisvas arba atsilaisvinančias Regionų administracinio ir apygardos teismų teisėjų vietas atranka (toliau – pretendentų į apylinkės, apygardos ir Regionų administracinio teismų teisėjus atranka) organizuojama nuolat.

4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda laisva teisėjo vieta.

5. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko vietos atsiradimo arba kai dėl nenumatytų aplinkybių atsiranda tokia laisva vieta.

6. Pretendentų į teisėjus atranką skelbia Respublikos Prezidento kanceliarija. Atranką organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą, suderintą su Teisėjų taryba, tvirtina Respublikos Prezidentas.

7. Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus tvirtina Teisėjų taryba.

55² straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija

1. Pretendentų į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas (toliau šiame skirsnyje kartu visi vadinami pretendentais) vertinimui atrankos metu sudaroma Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).

2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tris Atrankos komisijos narius teisėjus skiria Teisėjų taryba, keturis visuomenės atstovus – Respublikos Prezidentas. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.

3. Respublikos Prezidentas iš Atrankos komisijos narių, paskirtų Teisėjų tarybos, skiria Komisijos pirmininką ir, suderinęs su Teisėjų taryba, nustato šios komisijos darbo ir pretendentų į apylinkės teismo teisėjus bei teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos vykdymo tvarkos aprašą.

4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Komisijos nariai. Sprendimai priimami Atrankos komisijos posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma.

5. Atrankos komisijos narių darbas Atrankos komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.

55³ straipsnis. Pretendentų į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus atrankos organizavimo tvarka

1. Pretendentų į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus vertinimo Atrankos komisijoje eiliškumas nustatomas pagal jų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą datą.

2. Atrankos komisijos įvertinti pretendentai į Regionų administracinio teismo, apylinkės ir apygardos teismų teisėjus įrašomi į nuolat atnaujinamus pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją sudaromus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus, nurodant Atrankos komisijos vertinimo rezultatus. Šie bendrieji pretendentų eiliškumo sąrašai sudaromi laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Pretendentas į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus su individualaus jo vertinimo Atrankos komisijoje rezultatais supažindinamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Atrankos komisijos posėdžio, kuriame buvo atliekamas jo vertinimas. Atrankos komisija kandidatų į konkretaus Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus pateikia Respublikos Prezidentui šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatai galioja dvejus metus nuo jo įrašymo į atitinkamus įvertintų pretendentų į teisėjus bendruosius pretendentų eiliškumo sąrašus. Pasibaigus šiam laikotarpiui ir pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus atrankos rezultatams netekus galios arba ne anksčiau kaip po vienų metų nuo vertinimo rezultatų paskelbimo, šio pretendento prašymu jo vertinimas Atrankos komisijoje atliekamas iš naujo; šio vertinimo eiliškumas nustatomas pagal pretendento į Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus prašymo pateikimo datą.

55⁴ straipsnis. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka

1. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų praeigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas atranka gali būti neskelbiama, kai nuo paskutinės atrankos į to paties teismo teisėjo pareigas praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo atveju atrankoje dalyvavęs asmuo šio Įstatymo nustatyta tvarka į to paties teismo teisėjo pareigas gali būti skiriamas vadovaujantis ankstesnėmis Atrankos komisijos išvadomis.

3. Tais atvejais, kai į to paties teismo teisėjo pareigas paskelbiama nauja atranka, ankstesnės atrankos rezultatai netenka galios.

4. Atrankos komisija išvadas dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas pateikia Respublikos Prezidentui. Šios išvados rengiamos laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytų reikalavimų.

55⁵ straipsnis. Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarka

Pretendentų į teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas atranka skelbiama ir organizuojama šio Įstatymo 55¹ ir 55⁴ straipsniuose nustatyta tvarka.

55⁶ straipsnis. Pretendentų vertinimo atrankos metu tvarka

1. Atrankos komisija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos patvirtintais kriterijais, įvertina kiekvieną pretendentą.

2. Per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų dokumentus. Su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu vyksta atskiras pokalbis. Per pokalbį Atrankos komisija įvertina pretendentų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismo teisėju, atitinkamo teismo teisėju ar atitinkamo teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku.

3. Pretendentų atrankos metu Atrankos komisija įvertina kiekvieno pretendento asmenines būdo ir pažintines savybes, profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veiklą. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo pobūdis ir kokybė, asmeninės būdo ir pažintinės savybės.

4. Atliekant pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Regionų administracinio, apygardos teismų teisėjų, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas arba teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko pareigas atranką, gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį pretenduojama, teisėjų kolektyvo nuomonę. Tuo atveju, kai atranka organizuojama nuolat, teisėjų kolektyvo nuomonė gali būti pateikiama dėl kiekvieno pretendento atskirai, kitais atvejais gali būti teikiama bendra nuomonė dėl kelių ar visų atrankoje dalyvaujančių pretendentų. Teisėjų kolektyvo nuomonė pateikiama Pretendentų į teisėjus atrankos kriterijų, teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų ir asmeninių kompetencijų vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

5. Pretendentų asmenines būdo ir pažintines savybes vertina Atrankos komisija. Nustatant asmenines būdo ir pažintines savybes, asmens kompetencijų vertinimui, atskleidžiančiam jo pasirengimą būti teisėju, užimti laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, atlikti pasitelkiami ekspertai. Ekspertai pasitelkiami ir asmens kompetencijų vertinimas atliekamas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijų vertinimas atliekamas iš naujo, jei nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip penkeri metai arba asmens prašymu, kai nuo ankstesnio vertinimo praėjo daugiau kaip treji metai. Asmens kompetencijų vertinimo rezultatai pateikiami Nacionalinės teismų administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat pretendentui. Susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali Respublikos Prezidentas, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, Nacionalinės teismų administracijos direktorius ar jų įgalioti asmenys, Atrankos komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija), Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo ir Teisėjų tarybos nariai, kai tai būtina teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti. Kiti asmenys susipažinti su asmens kompetencijų vertinimo rezultatais ir juos naudoti gali tik įstatymų numatytais atvejais ir pagrindais.

6. Atrankos komisija, šio Įstatymo nustatyta tvarka įvertinusi pretendentus į Regionų administracinio teismo, apylinkės bei apygardos teismo teisėjus, įtraukia juos į 55³ straipsnio 2 dalyje numatytus sąrašus, nurodydama sąrašą pagal atitinkamą teismų pakopą ir jurisdikciją, jame nurodydama visus atrankoje dalyvavusius pretendentus ir informaciją apie Atrankos komisijos balsavimo dėl pretendentų tinkamumo eiti pareigas rezultatus. Šis sąrašas sudaromas pagal Atrankos komisijos pretendentams skirtų balų skaičių.

7. Atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas Respublikos Prezidento nesaisto.

55⁷ straipsnis. Pretendentų vertinimo rezultatų apskundimo tvarka

1. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į teisėjus, laisvas arba atsilaisvinančias teisėjų vietas ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas, turi teisę per septynias dienas nuo supažindinimo su Atrankos komisijos atlikto jo individualaus vertinimo rezultatais arba po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo paduoti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui.

2. Aukščiausiasis Teismas, priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą, turi teisę sustabdyti teisėjo skyrimo į atitinkamą teismą ar atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas procedūrą, apie šį sprendimą nedelsiant pranešdamas Atrankos komisijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kartu Aukščiausiasis Teismas turi teisę prašyti Atrankos komisijos per septynias dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimus dėl skundo.

3. Šiame straipsnyje nurodytus skundus Aukščiausiajame Teisme mutatis mutandis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

4. Skundus dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, Aukščiausiasis Teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.

5. Aukščiausiasis Teismas, pripažinęs, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, gali įpareigoti Atrankos komisiją iš naujo įvertinti atrankoje dalyvavusį ir skundą padavusį pretendentą arba panaikinti Atrankos komisijos išvadą. Atrankos komisijos išvadą panaikinus, atranka atliekama iš naujo arba iš naujo atliekamas konkretaus pretendento vertinimas.

55⁸ straipsnis. Kandidatų į konkretaus Regionų administracinio teismo, apylinkės ar apygardos teismo teisėjus sąrašo sudarymo tvarka

1. Respublikos Prezidento kanceliarija likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatomos laisvos teisėjo vietos Regionų administraciniame teisme, apylinkės ar apygardos teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – konkretaus teismo konkrečiuose teismo rūmuose (toliau – konkretus teismas) atsiradimo informuoja Atrankos komisiją apie tai, kad bus rengiamas kandidatūrų į konkretaus teismo teisėjo vietą pasirinkimas. Jeigu bus rengiamas kandidatūrų į laisvą teisėjo vietą pasirinkimas, Atrankos komisija apie tai informuojama ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią atsiranda laisva teisėjo vieta konkrečiame teisme.

2. Informaciją apie numatomą kandidatūrų pasirinkimą (toliau – Respublikos Prezidento kanceliarijos informacija) Respublikos Prezidento kanceliarijos pavedimu Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbia Nacionalinė teismų administracija.

3. Į kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą įrašomi tik tie Atrankos komisijos įvertinti pretendentai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos buvo įrašyti į šio Įstatymo 55⁶ straipsnio 6 dalyje nurodytą sąrašą. Šie pretendentai turi teisę per septynias dienas nuo Respublikos Prezidento kanceliarijos informacijos paskelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje dienos pateikti prašymą:

1) atsisakyti dalyvauti pasirenkant kandidatūras į konkretaus teismo teisėjus;

2) papildyti šio Įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pretendento prioritetų sąrašą –papildomai nurodyti konkretų teismą, į kurio teisėjus vyksta kandidatūrų pasirinkimas.

4. Atrankos komisija parengia kandidatų į konkretaus teismo teisėjus sąrašą, sudaromą mutatis mutandis laikantis šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodyto tvarkos aprašo, surenka visą kandidatūrų pasirinkimui reikalingą informaciją ir pateikia Respublikos Prezidentui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo tos dienos, kurią pasibaigia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas Atrankos komisijos įvertintų pretendentų prašymų dėl prioritetų sąrašo papildymo pateikimo terminas.

56 straipsnis. Pretendentų asmens duomenų tvarkymas

1. Respublikos Prezidento kanceliarija, Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija pretendentų asmens duomenis tvarko vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

2. Teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų skyrimo procedūros viešumo ir skaidrumo užtikrinimo tikslais Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas ir teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba skyriaus pirmininko pareigas skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje šio Įstatymo 55² straipsnio 3 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatyta tvarka. Tais pačiais tikslais Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami ir kandidatų į konkrečių teismų teisėjus sąrašai.

3. Skelbiamose Atrankos komisijos išvadose nurodomi šie pretendentų asmens duomenys:

1) visų atrankoje dalyvavusių pretendentų vardai ir pavardės;

2) Atrankos komisijos balsavimo dėl tinkamiausiais užimti atitinkamas pareigas pripažintų pretendentų rezultatai, pretendentų vertinimo pagal šio Įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus rezultatai, informacija apie profesinę veiklą ir mokamas užsienio kalbas.

4. Skelbiamuose kandidatų į konkrečių teismų teisėjus sąrašuose nurodomi šie asmens duomenys:

1) visų į šiuos sąrašus įrašytų pretendentų vardai ir pavardės, jų prioritetų sąrašai;

2) Atrankos komisijos balsavimo dėl visų į šiuos sąrašus įrašytų pretendentų rezultatai, pretendentų vertinimo pagal šio Įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje nurodytus kriterijus rezultatai.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pretendentų asmens duomenys Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbiami vienus metus nuo jų paskelbimo dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS IR PRIESAIKA. TEISĖJŲ PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS AR TEISMO RŪMUS, PASKYRIMAS KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS

57 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjų skyrimas

1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.

2. Dėl apylinkės teismo teisėjo skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Respublikos Prezidentas, gavęs šio Įstatymo 55⁸ straipsnyje nustatyta tvarka Atrankos komisijos sudarytą kandidatų į konkretaus apylinkės teismo teisėjus sąrašą, paprastai ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sąrašo gavimo dienos pateikia Teisėjų tarybai svarstyti konkrečias apylinkės teismo teisėjo kandidatūras, prašydamas Teisėjų tarybos patarimo.

4. Asmenų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.

5. Apsvarsčiusi asmenų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba pataria Respublikos Prezidentui dėl konkrečios kandidatūros. Teisėjų tarybai, patarančiai Respublikos Prezidentui teisėjo, teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko skyrimo klausimais, turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui jo pasirinkto pretendento neskirti teisėju, teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ir skyriaus pirmininku turi būti motyvuotas.

6. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas.

58 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

1. Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus, o šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – dvejiems metams. Kai teisėjui sukanka 65 metai arba sueina jo paskyrimo teisėju terminas, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos (bylų) nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla (bylos) bus baigta (baigtos) nagrinėti arba jos (jų) nagrinėjimas bus atidėtas.

2. Dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

3. Kol nesuėjęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, teisėjo įgaliojimai gali būti nutraukti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytais teisėjų atleidimo ar pašalinimo iš pareigų atvejais.

4. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti teisėjo pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti jo sutikimu skiriamas to apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams. Motyvuotą siūlymą pradėti apylinkės teismo teisėjo, skiriamo dvejiems metams, skyrimo procedūrą Respublikos Prezidentui teikia Teisėjų taryba. Apylinkės teismo teisėju dvejiems metams skiriamas į įvertintų pretendentų į apylinkės teismų teisėjus sąrašą įrašytas pretendentas, jei nuo jo įrašymo į šį sąrašą dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai.

5. Paskyrus asmenį apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėju dvejiems metams, šio apylinkės teismo teisėjų skaičius šiuo laikotarpiu gali būti didesnis negu nustatytasis pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 10 dalį.

59 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Nustatomas toks priesaikos tekstas:

„Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.

Tepadeda man Dievas.“.

2. Prisiekti galima ir be paskutinio priesaikos sakinio.

3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.

4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje.

5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.

6. Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai nebuvo nutraukti.

60 straipsnis. Buvusių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų teisė būti paskirtiems teisėjais

1. Buvęs Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo ar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas be egzamino ir atrankos turi teisę būti skiriamas Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismo, Regionų administracinio teismo ar apylinkės teismo teisėju.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą.

3. Teisėjų taryba, motyvuotai patardama Respublikos Prezidentui dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų buvusių teisėjų, įvertina jų tinkamumą būti paskirtiems atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti buvę teisėjai gali būti paskirti atitinkamos pakopos ir jurisdikcijos teismų teisėjais tik Teisėjų tarybai gavus ir įvertinus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

61 straipsnis. Buvusių teisėjų skyrimo į teisėjo pareigas ypatumai

1. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, gali būti be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai. Asmuo, pretenduojantis būti paskirtas teisėju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą.

2. Buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, jo prašymu paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas, perkeltas ar paskirtas, ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai. Asmuo, pretenduojantis būti paskirtas teisėju šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi atitikti šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat turi pateikti sveikatos pažymėjimą.

3. Buvęs teisėjas gali būti pagal šio straipsnio 2 dalį paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis iš teisėjo pareigų buvo atleistas savo noru dėl išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo:

1) į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatyme nustatytai kadencijai, pareigas;

2) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje;

3) dirbti teisinį darbą, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 53 straipsnį, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

4. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pageidauja būti paskirti keli buvę teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atrankos tvarka netaikoma. Šiuo atveju vertinama buvusio teisėjo motyvacija; be to, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, paskyrimo į kurį klausimas sprendžiamas, teisėjų kolektyvo nuomonę. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos buvusiems apylinkės teismo teisėjams, kurie į pareigas buvo paskirti dvejiems metams.

62 straipsnis. Apribojimai skirti teisėjus dirbti į konkretų teismą ar teismo skyrių

Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės).

63 straipsnis. Teisėjų perkėlimas į kitą teismą arba į kitus teismo rūmus

1. Regionų administracinio teismo, apylinkės teismo ar apygardos teismo teisėjas jo prašymu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Teisėjas gali būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas arba nuo perkėlimo šioje dalyje nustatytais atvejais. Teisėjas į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus gali būti perkeltas netaikant šioje dalyje nustatytų terminų.

2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais netaikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Šiuo atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai per dvidešimt darbo dienų nuo teisėjo prašymo gavimo dienos pateikia Nacionalinė teismų administracija.

3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į konkretų teismą. Tais atvejais, kai į tą pačią teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą būti paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į tą teismą.

4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, Regionų administracinio teismo, apylinkės teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į tą pačią teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atranka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka.

5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, Regionų administracinio teismo, apylinkės teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir tuo atveju, kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis.

6. Teisėjo sutikimo dėl laikino perkėlimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Šiuo atveju laikinai perkeltam teisėjui mokamas jo laikinai einamoms pareigoms nustatytas atlyginimas, tačiau ne mažesnis negu iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

7. Teisėjo sutikimas dėl laikino perkėlimo būtinas, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį apygardos teismo teisėją laikinai perkelti į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į Regionų administracinį teismą ar Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą ar Vyriausiąjį administracinį teismą. Šiais atvejais laikinai perkeltam teisėjui mokamas iki perkėlimo jo gautas atlyginimas, apskaičiuojamas ir mokamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, taip pat skaičiuojamas teisėjo darbo tame teisme, iš kurio teisėjas perkeltas, stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka laikinai perkelti teisėją galima ne ilgiau kaip vieniems metams ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

8. Sprendžiant dėl teisėjo laikino perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės.

9. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais teisėjas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikinai perkeliamas netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atranka. Teisėjo laikiną perkėlimą nustatančiame teisės akte nurodomas teisėjo laikino perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus terminas (perkėlimo pradžia ir pabaiga). Šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais Aukščiausiojo Teismo teisėją į kitą teismą laikinai perkelia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, Apeliacinio teismo teisėją – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją į Apeliacinį teismą – Seimo pritarimu Respublikos Prezidentas.

10. Dėl teisėjų perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.

11. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dieną, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus.

64 straipsnis. Teisėjo skyrimas kitų žemesnės pakopos teismų teisėjais

1. Teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas bet kokio žemesnės pakopos teismo teisėju.

2. Regionų administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju.

3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, Regionų administracinio teismo, taip pat apylinkės teismo teisėju.

4. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas skiriamas į kitą teismą be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos. Kai į tą pačią laisvą teisėjo vietą pageidauja būti paskirti keli teisėjai, sprendžiant paskyrimo klausimą, šio Įstatymo 55¹ straipsnyje numatyta atranka netaikoma. Šiuo atveju vertinama teisėjo motyvacija ir duomenys apie teisėjo jurisdikcinę veiklą. Šioje dalyje nurodytą informaciją surenka ir Respublikos Prezidento kanceliarijai per dvidešimt darbo dienų nuo asmens prašymo gavimo dienos pateikia Nacionalinė teismų administracija.

5. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka teisėjas be atrankos skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju, kai jis šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas apylinkės teismo, Regionų administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku arba kai Aukščiausiojo Teismo teisėjas skiriamas Apeliacinio teismo teisėju ir po to šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatyta tvarka - Apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TEISĖJŲ KARJERA

65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras ir duomenų bazė

1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus registrą ir duomenų bazę, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija.

3. Asmenų įrašymo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę tvarkos aprašą tvirtina Teisėjų taryba.

4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą registrą ir duomenų bazę įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai.

66 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Regionų administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjais

1. Regionų administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami.

2. Regionų administracinio teismo teisėjais gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys kadenciją baigę Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo, teisėkūros, teismų veiklos ir atstovavimo teismuose srityse stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą.

3. Apygardos teismo teisėjais gali būti skiriami šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje pretendentams į apylinkės teismo teisėjus nustatytus reikalavimus atitinkantys advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato darbo stažą, ir prokurorai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų prokuroro darbo stažą.

4. Kai abejojama dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pretendentų į teisėjus teisinio darbo stažo, teisėjo darbui tinkamą teisinio darbo stažą pripažįsta teisingumo ministro sudaryta Teisinio darbo stažo pripažinimo komisija.

67 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjais

1. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šioje dalyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami.

2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas Apeliacinio teismo teisėjas, o Apeliacinio teismo teisėju – Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas neatsižvelgiant į darbo Apeliaciniame teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme stažą.

3. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą.

68 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti Aukščiausiojo Teismo teisėjais

1. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytas teisėjas arba teisės krypties socialinių mokslų daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo arba (ir) teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Jeigu asmuo vienu metu dirbo teisėju ir teisinį pedagoginį darbą, skaičiuojant šiame straipsnyje nurodytą darbo stažą, tokiu laikotarpiu įgytas teisėjo darbo stažas ir teisinio pedagoginio darbo stažas nesumuojami.

2. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, atitinkantis šio Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėjams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir įvykdęs reikalavimą pateikti sveikatos pažymėjimą.

69 straipsnis. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimas

Šio Įstatymo 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytu teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas laikas, kurį teisės krypties socialinių mokslų daktaras dirbo teisinį pedagoginį darbą eidamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytas dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarką nustato Vyriausybė.

70 straipsnis. Regionų administracinio teismo, apygardos teismo teisėjų skyrimas

1. Regionų administracinio teismo, apygardos teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas, skirdamas Regionų administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.

2. Dėl Regionų administracinio teismo, apygardos teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Regionų administracinio teismo, apygardos teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

71 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimas

1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

72 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjų skyrimas

1. Apeliacinio teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.

2. Dėl Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

73 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas

1. Aukščiausiojo Teismo teisėją iš teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytų asmenų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2. Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

3. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

13 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas skiriami penkeriems metams.“

14 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„74 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos teismo, Regionų administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimas

1. Apylinkės teismo, apygardos teismo, Regionų administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, skyriaus pirmininką skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.

2. Regionų administracinio teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams.

3. Apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas skiriami penkeriems metams.“

15 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„76 straipsnis. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kandidatūros į apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

16 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„76 straipsnis. Apylinkės teismo, Regionų administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinančias apylinkės teismo, Regionų administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kandidatūros į apylinkės teismo, Regionų administracinio teismo, apygardos teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

17 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„78 straipsnis. Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinančias Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kandidatūros į Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

18 straipsnis. 79¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 79¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„79¹ straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo tvarka

1. Kandidatūras į laisvas arba atsilaisvinančias Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka Atrankos komisija pagal teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus šio Įstatymo 55⁶ straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir skyriaus pirmininko pareigas svarstomos Teisėjų taryboje šio Įstatymo 57 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.“

19 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Apygardos teismo pirmininką ir skyriaus pirmininką, Regionų administracinio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“

20 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 85 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių darbas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“

21 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 90 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Apygardos teismo, Regionų administracinio teismo ir apylinkės teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.“

22 straipsnis. 91¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91¹ straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) objektyviai sprendžiant teisėjų paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje ar  64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teisėjų perkėlimo, paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba į naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus;“.

23 straipsnis. 91² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat atliekamas paties teisėjo prašymu arba sprendžiant teisėjo paskyrimo į žemesnės pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje ar 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teisėjo perkėlimo, paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, išskyrus atvejus, kai po paskutinio periodinio ar neeilinio teisėjo veiklos vertinimo praėjo mažiau negu treji metai.“

24 straipsnis. 91³ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Vertinimo komisija. Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Vertinimo komisijos narių darbas Vertinimo komisijoje apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“

25 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Regionų administracinio teismo – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;“.

26 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 105 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam negu vienų metų terminui, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme, apygardos administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.“

27 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 105 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai nėra Regionų administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, šias pareigas eina atitinkamo teismo pirmininko pavaduotojas arba didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis teismo pirmininko pavaduotojas. Kai šioje dalyje nurodytame teisme nėra teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės, teismo pirmininko pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.“

2. Pakeisti 105 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai nėra Regionų administracinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, bet tokia pareigybė teisme yra, šias pareigas eina didžiausią darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.“

3. Pakeisti 105 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atleistas iš pareigų ir nėra paskirtas naujas teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas. Šiuo atveju teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka laikinai eina kitas šio teismo teisėjas, išskyrus atvejus, kai į šias pareigas ne ilgesniam negu vienų metų terminui, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos, laikinai paskiriamas kitas to teismo teisėjas. Laikino paskyrimo atveju kandidatūrą laikinai eiti pareigas apylinkės teisme, apygardos teisme, Regionų administraciniame teisme ar Apeliaciniame teisme turi teisę siūlyti aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, išklausęs atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonę. Laikinai skiriant teisėją į pareigas Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, išklausoma atitinkamo teismo teisėjų kolektyvo nuomonė.“

28 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 106 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai teismo kanclerio nėra, atlikti visas arba dalį jo funkcijų, išskyrus funkcijas, susijusias su asignavimų valdymu ir naudojimu, teismo pirmininkas paveda vienam iš teismo valstybės tarnautojų.“

29 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„107 straipsnis. Teismo struktūra

1. Teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tiesiogiai padedančių teisėjams eiti pareigas, analizuojančių ir apibendrinančių teismų praktiką, taip pat tiesiogiai padedančių teismo pirmininkui, teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojams atlikti jiems priskirtas administravimo funkcijas, teisinės pareigybės paprastai yra pavaldžios teismo pirmininkui (teismo skyrių pirmininkams, teismo pirmininko pavaduotojams), o teismo pirmininko sprendimu gali būti pavaldžios teismo kancleriui. Teisme gali būti atskiri teismų praktikos, tarptautinės teisės analizės ir kiti struktūriniai padaliniai.

2. Teismo kanclerio vadovaujamos teismo administracijos struktūrą sudaro raštinės, archyvo, finansų, informacinių technologijų, personalo valdymo, ūkio (turto valdymo) ir kiti struktūriniai padaliniai arba atskiro padalinio nesudarantys šias funkcijas atliekantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Teismuose, sudarytuose iš teismo rūmų, ir teismuose, kuriuose yra teismo bylų skyriai, gali būti juos aptarnaujantys raštinės poskyriai (biurai). Teismo kancleriui pavaldūs teismo administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie nepriklauso atskiram teismo administracijos padaliniui, sudaro teismo kanclerio tarnybą.

3. Teismo struktūrą tvirtina teismo pirmininkas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdinės teismų struktūros aprašymais.

4. Teisme, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, ir teismo rūmuose turi būti nustatyta gyventojų priėmimo, jų skundų, prašymų, pareiškimų, nesusijusių su teisingumo vykdymo funkcijomis, priėmimo, asmenų informavimo telefonu tvarka. Neprocesinių skundų ir prašymų nagrinėjimo administracines procedūras nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimai.“

30 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 119 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys – iš Aukščiausiojo Teismo, du – iš Apeliacinio teismo, vienas – iš Vyriausiojo administracinio teismo, vienas – iš Regionų administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų ir keturi – nuo visų apylinkės teismų. Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų teisėjai.“

31 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 120 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą tvarkos aprašą ir Asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;“.

32 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 120 straipsnio 19 punktą ir jį išdėstyti taip:

„19) tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir Regionų administracinio teismo struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus;“.

33 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų. Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“

34 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš Regionų administracinio teismo, visų apygardų teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų. Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.“

35 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 19, 21, 25, 27, 30, 32, 34 straipsnius ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 16, 19, 21, 25, 27, 30, 32, 34 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

3. Šiame įstatyme nustatytos bylų paskirstymo Regionų administracinio teismo teisėjams ir šio teismo teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taikomos po 2024 m. sausio 1 d. Regionų administraciniame teisme gautiems procesiniams dokumentams ir byloms.

4. Pretendentų į laisvas arba atsilaisvinančias teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas atrankos, paskelbtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, organizuojamos ir vyksta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią atrankų tvarką.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos atrankos į kitų teismų teisėjų pareigas vyksta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią atrankų tvarką.

6. Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teisėjų taryba priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:

1) reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti, - iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2) reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti, - iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas