Projektas Nr. XIIP-786(4)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2019 m. d. Nr.
Vilnius
2 straipsnis.
2. Per 4 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu įsteigia Nacionalinę šeimos tarybą ir patvirtina jos sudėtį.
3. Nustatyti, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu patvirtintų Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų 2 punkto redakcija:
4. Nustatyti, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu patvirtintų Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų 5 punkto redakcija:
5. Nustatyti, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu patvirtintų Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų 21 punkto redakcija:
„21. Tarybos darbą techniškai aptarnauja Tarybos sekretoriatas. Įstatymų nustatyta tvarka Tarybos sekretoriato darbuotojus priima į darbą ir atleidžia Tarybos pirmininkas. Tarybos struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina Tarybos pirmininkas. Tarybos sekretoriato darbuotojų darbo užmokesčio sąlygas ir tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tarybos sekretoriato darbuotojų darbas apmokamas iš valstybės biudžete Tarybos išlaikymui skirtų lėšų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
6. Nustatyti, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu patvirtintų Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų 22 punkto redakcija:
7. Nustatyti, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šiuo nutarimu patvirtintų Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų 31 punkto redakcija:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2018 m. d.
nutarimu Nr.
NACIONALINĖS ŠEIMOS TARYBOS
NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė šeimos taryba (toliau – Taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija.
2. Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus (toliau – Nuostatai) ir sudėtį tvirtina Seimas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu. Tarybos nariai Tarybos veikloje dalyvauja visuomeniniais pagrindais.
3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais bei Nuostatais.
4. Taryba kartą per metus (paprastai iki kovo 1 d.) Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pateikia metinę Tarybos veiklos ataskaitą.
II SKYRIUS
TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
6. Pagrindiniai Tarybos uždaviniai yra šie: skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius, dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus, teikti Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo gerinimo.
7. Taryba, įgyvendindama pagrindinius uždavinius:
7.1. pagal savo kompetenciją analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja aktualius šeimos politikos ir vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo klausimus;
7.2. analizuoja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms šeimos politikos formavimo, vaiko teisių apsaugos ir vaiko gerovės užtikrinimo bei šių priemonių įgyvendinimo tobulinimo klausimais;
7.4. analizuoja ir vertina šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika ir apie tai informuoja Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualias šeimos politikos ir demografinės raidos problemas ir prioritetus;
7.5. rengia ir kartą per metus (paprastai iki gegužės 1 dienos) pateikia Seimui pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį;
7.6. analizuoja ir vertina programų ir priemonių, skirtų šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimą;
7.7. teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims dėl aktyvios veiklos siekiant įgyvendinti šeimos politiką bei gerinti šalies demografinę padėtį;
7.8. pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;
7.9. Seimo prašymu arba savo iniciatyva vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną;
7.10. pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis, dirbančiomis šeimos politikos srityje;
III SKYRIUS
TARYBOS TEISĖS
8. Taryba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę:
8.1. gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir asociacijų teisės aktų, programų projektus ir kitą informaciją, reikalingą Tarybos funkcijoms atlikti;
8.2. pagal savo kompetenciją konsultuoti Seimą, Vyriausybę, ministerijas, Vyriausybės įstaigas, savivaldybių institucijas;
8.3. pagal savo kompetenciją teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų, socialinės ir ekonominės plėtros programų projektų;
8.4. pagal savo kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šeimos politikos įgyvendinimą, programų ir projektų ekspertizę ir teikti jų rengėjams savo išvadas;
8.5. teisės aktų nustatyta tvarka siųsti savo atstovą (atstovus) dalyvauti Seimo komitetų, komisijų, Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų posėdžiuose ir kituose renginiuose, kuriuose nagrinėjami su Tarybos kompetencija susiję klausimai;
8.6. deleguoti savo atstovus dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų, vykdančių šeimos politikos priemonių ir programų finansavimą, veikloje;
8.7. prireikus į Tarybos posėdžius kviesti suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir asociacijų atstovus;
8.8. išklausyti savo posėdžiuose ministerijų, Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų atstovų pranešimus Tarybos kompetencijos klausimais;
8.9. pasitelkti specialistus, sudaryti ekspertų komisijas (darbo grupes) iš mokslo ir studijų institucijų atstovų, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įmonių, įstaigų ir asociacijų atstovų, suderinusi su jų vadovais, įstatymų ir kitų teisės aktų projektams savo kompetencijai priklausančiais klausimais vertinti. Į šias komisijas prireikus gali būti kviečiami užsienio šalių specialistai;
8.11. valstybės ir savivaldybių institucijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims siūlyti priemones demografinei padėčiai gerinti;
8.12. sudaryti sutartis su valstybės ir savivaldybių institucijoms, asociacijoms, kitais juridiniais ir fiziniais asmenims Nuostatuose numatytiems uždaviniams spręsti;
IV SKYRIUS
TARYBOS SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS
9. Tarybos sudėtis tvirtinama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu. Tarybą sudaro 15 narių:
9.1. penki Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto deleguoti savivaldybių šeimų tarybų pirmininkų sueigos savivaldybių šeimų tarybų atstovai;
9.2. septyni Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto deleguoti šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovai;
10. Nuostatų 9.1 papunktyje nurodytus savivaldybių šeimų tarybų atstovus deleguoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš savivaldybių šeimų tarybų pirmininkų sueigos pasiūlytų atstovų.
11. Nuostatų 9.2 papunktyje nurodytus šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus deleguoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš šių organizacijų pasiūlytų atstovų, pirmenybę teikdamas organizacijoms, turinčioms narių trijuose ar daugiau Lietuvos regionų, ir (ar) organizacijoms, kurių atstovai per pastaruosius 5 metus dalyvavo valstybės (savivaldybių) institucijų patvirtintos sudėties tarybose, komitetuose, komisijose, darbo grupėse, teikė (inicijavo) pasiūlymus (iniciatyvas) dėl viešojo valdymo sprendimo (sprendimų) šeimos politikos srityje.
12. Nuostatų 9.3 papunktyje nurodytus mokslo ir studijų institucijų atstovus, tyrinėjančius šeimos politikos klausimus, deleguoja šių institucijų valdymo organai.
14. Tarybos nario kadencija – ketveri metai. Kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario įgaliojimų laikas skaičiuojamas nuo pirmojo naujos kadencijos Tarybos posėdžio arba nuo to posėdžio, kuris vyksta paskyrus naują narį Nuostatų 15 punkte ir 18 punkte numatytais atvejais.
15. Tarybos narys gali būti atšauktas, jeigu jis atsisako būti Tarybos nariu arba jį atšaukia jį delegavusi organizacija ar institucija. Tokiu atveju iki Tarybos kadencijos pabaigos Nuostatuose nustatyta tvarka deleguojamas ir tvirtinamas naujas Tarybos narys. Tarybos pirmininkas, o kai jo nėra – Tarybos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu turi teisę kreiptis į Tarybos narį delegavusį subjektą su prašymu atšaukti deleguotą atstovą, jeigu Tarybos narys nedalyvavo daugiau kaip dviejuose iš eilės Tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties.
16. Naujos kadencijos Taryba pradedama sudaryti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki senosios Tarybos kadencijos pabaigos.
17. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia laikas, kuriam jis buvo paskirtas; kai jis atsistatydina; kai nebegali eiti Tarybos nario pareigų dėl ligos ar miršta.
18. Tarybos darbui vadovauja Tarybos pirmininkas. Jeigu jis laikinai negali eiti pareigų, Tarybos pirmininką pavaduoja jo pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – Tarybos pirmininko įgaliotas Tarybos narys. Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją iš savo narių renka Taryba, o tvirtina Seimas.
19. Tarybos pirmininkas ir (ar) jo pavaduotojas gali būti atšauktas, jeigu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu sprendimu. Tarybos pirmininko įgaliojimai pasibaigia išrinkus naują Tarybos pirmininką.
20. Tarybos pirmininkas:
20.2. atstovauja Tarybai valstybės ir savivaldybių institucijose, įmonėse, įstaigose ir asociacijose ar įgalioja tai daryti kitus Tarybos narius;
20.5. pasirašo Tarybos vardu siunčiamus dokumentus, posėdžių protokolus, nutarimus, bendradarbiavimo sutartis ir kitus Tarybos dokumentus;
21. Tarybos sekretorius:
21.1. rengia Tarybos posėdžius, derina jų darbotvarkę su Tarybos pirmininku, tvarko Tarybos dokumentus, renka informaciją, kurios reikia Tarybos darbui;
23. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tarybos neeilinis posėdis šaukiamas ne mažiau kaip pusės Tarybos narių reikalavimu arba Tarybos pirmininko iniciatyva.
25. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti kviestiniai ekspertai ar konsultantai.
26. Taryba svarstomais klausimais priima nutarimus. Tarybos posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių.
V SKYRIUS
TARYBOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
29. Tarybos narys, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
29.2. kalbėti Tarybos posėdžiuose, siūlyti įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę papildomus klausimus, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Tarybos nutarimo;
30. Tarybos narys privalo:
30.1. Tarybos nutarimu arba Tarybos pirmininko pavedimu dalyvauti Seimo komitetų, Vyriausybės, ministerijų, kitų institucijų posėdžiuose, kituose renginiuose, kuriuose nagrinėjami su Tarybos kompetencija susiję klausimai;
30.2. Tarybos nutarimu arba jos pirmininko pavedimu teikti pagal savo kompetenciją siūlymus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų projektų;
30.5. susipažinti su teisės aktais ir jų projektais, susijusiais su Tarybos kompetencija, ir teikti siūlymus dėl jų;
VI SKYRIUS
TARYBOS LĖŠOS
31. Tarybos veikla finansuojama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, kurie gali būti naudojami: