Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4236
2024 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolą
Nr. SPP-426, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4236 (toliau – Įstatymo projektas) siekiui efektyviau ir rezultatyviau naudoti savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams skiriamas Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšas ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Pagal Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“[1] yra šios automobilių kelio tiesimo, kaip vienos iš statybos veiklų, rūšys: naujo kelio teisimas, kelio rekonstravimas ir kelio remontas (taisymas). Pastarasis dar skirstomas į kelio kapitalinį remontą ir kelio paprastąjį remontą. Kelio kapitalinis remontas ir nuo kelio paprastojo remonto skiriasi tuo, kad kelio kapitalinio remonto metu visiškai atstatomi ar sustiprinami kelio konstrukciniai elementai kartu su visais kelio kompleksui priklausančiais statiniais, įrenginiais ar juos įrengiant naujai, o kelio paprastojo remonto atveju atstatomi nusidėvėję kelio konstrukciniai elementai. Kelio paprastajam remontui taikomi supaprastinti, lyginant su kelio kapitaliniu remontu, statinio projekto parengimo, statybą leidžiančiųjų dokumentų gavimo, statybos darbų vykdymo ir užbaigimo reikalavimai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi pastato (statinio, šiuo atveju – kelio) esminis pagerinimas (statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes) laikomas ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu (šiuo atveju – turto įsigijimu (sukūrimu), tiesiant, rekonstruojant kelius, atliekant kelio kapitalinį remontą). Priėmus Įstatymo projektą gali atsitikti taip, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodytos Programos finansavimo lėšos (ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams) bus sunaudojamos kelio paprastajam remontui, o tai neatitiks kitos šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatos – „7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų <...> turi būti naudojama turtui įsigyti“.
2. Reikalavimas dėl Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, naudojimo turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti, atsirado įgyvendinant Valstybinio audito ataskaitos „Ar sudarytos sąlygos efektyviai naudoti valstybės lėšas, skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti ir modernizuoti?“[2] (toliau – Audito ataskaita) rekomendaciją. Audito ataskaitoje konstatuojama, kad, „esant blogai vietinės reikšmės kelių ir gatvių būklei ir nesant galimybių gerokai padidinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros finansavimą, reikėtų suteikti prioritetą priemonėms, kurios vienu metu galėtų ir pagerinti kelių būklę, ir sumažinti lėšų jų priežiūrai poreikį. Kelių specialistų nuomone, efektyviausias būdas tai pasiekti – diegti investicinius projektus“. Taip pat Audito ataskaitoje pažymima, kad, „naudojant lėšas ne investicijoms (naujų kelių statybai, rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui), o priežiūrai, skiriamas finansavimas neužtikrins, kad vietinės reikšmės kelių būklė gerėtų“.
Visiškai pritariant tokiai Valstybės kontrolės nuomonei reikėtų pažymėti, kad toks Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, panaudojimo reglamentavimas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Tai labiausiai liečia mažesniąsias savivaldybes, kurioms dėl natūralių priežasčių tenka mažiau Programos finansavimo lėšų. Dažni atvejai, kai savivaldybei, atsižvelgiant į vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinę eilę ir vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, savivaldybei tenka imtis įgyvendinti brangų kelio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projektą, kurio vertė būna didesnė nei metinė savivaldybės vietinės reikšmės keliams skiriamų Programos finansavimo lėšų suma. Tokio projekto įgyvendinimas užtrunka kelis metus, o didžiąją dalį Programos finansavimo lėšų skyrus brangiam rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto projektui, dėl lėšų trūkumo metų metus nevykdomi būtini savivaldybės gatvių einamojo remonto darbai. Tokia situacija ne tik neužtikrina tinkamos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, bet ir formuoja visuomenės nepasitikėjimą vietine valdžia, kuria jos neveiklumo, abejingumo savivaldybės gyventojų lūkesčiams įspūdį.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatą, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, o Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostata, įpareigojanti reikšmingą dalį savivaldybių vietinės reikšmės keliams skiriamų Programos finansavimo lėšų investuoti į turtą, neužtikrina tinkamos vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatą „7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti; <...>“ suformuluoti taip: „7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti; <...>“.
[1] Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“.
[2] 2013 m. spalio 31 d. Valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-20-11-15 https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23302/ar-sudarytos-salygos-efektyviai-naudoti-valstybes-lesas-skiriamas-vietines-r.