 |
LIETUVOS RESPUBLIKOS Ekonomikos ir inovacijų MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel.: 8 706 64 845, 8 706 64 868,
el. p. [email protected], http://eimin.lrv.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188621919
|
|
2024-03- |
Nr. |
|
|||
|
|
|
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|||
| DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ TEIKIMO
|
|||||||
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 155 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo XIV-2413 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. 66-2127 155 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo XIV-2413 18 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – Nutarimo projektas) projektą.
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ iškeltos misijos – aukštos pridėtinės vertės ekonomika ir stipri ir saugi Lietuva. Taip pat nurodomi tikslai – glaudžiai bendradarbiauti su vietos savivalda ir atliekant reikiamus teisinio reguliavimo pakeitimus, pritraukti papildomų investicijų į regionus, taip pat tęsti naujos kokybės Lietuvos kariuomenės kūrimą, naujos karinės technikos (pėstininkų kovos mašinų, savaeigės artilerijos, vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos, universalių sraigtasparnių ir kt.) diegimą, greitojo reagavimo, paramos ir logistinių pajėgumų kūrimą, karių aprūpinimą individualiais ginklais ir asmens apsaugos priemonėmis. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 11.5 papunktyje nurodyta priemonė „Sudaryti teisines sąlygas gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi bei naujų gynybos produktų kūrimui Lietuvoje ir institucionalizuoti gynybos pramonės politiką“, kurią įgyvendinti parengti Įstatymų projektai.
Pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei padėčiai, išaugo poreikis valstybėje skubiai vystyti gynybos poreikius užtikrinančią pramonę. Ginkluoto konflikto metu apsirūpinimas ginklais ir šaudmenimis tampa esminiu valstybės gynybiniu prioritetu. Didžiąją dalį ginklų ir šaudmenų įsigyjant tarptautinėse rinkose, Lietuvos valstybės saugumas tampa priklausomas nuo užsienio valstybėse esančių tiekėjų. Siekiant, kad Lietuvos kariuomenė turėtų nenutrūkstamą valstybės poreikius tenkinančią prieigą prie reikiamų ginklų ir šaudmenų, būtina užtikrinti, kad esminiai valstybės poreikiai būtų tenkinami ūkio subjektų, veikiančių Lietuvos teritorijoje.
Poreikis ne tik didinti gynybos produktų gamybos apimtis, tačiau ir skubiai vystyti naujas gamyklas, pramonines bazes, taip užtikrinant valstybių narių gynybos atsargas ir nepertraukiamą paramos teikimą Ukrainai, tampa visos Europos prioritetu. Tokie prioritetai keliami 2023 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1525 dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP) (toliau – Reglamentas), taip pat ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023-2027 metais gairėse, 2023 m. gegužės 31 d. patvirtintose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 4-299/v-447/v-171/1v-331.
Atsižvelgiant į paminėtus tikslus, iškilo poreikis tobulinti teisinį reguliavimą, kuriuo stambiems projektams, skirtiems užtikrinti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, būtų sudaromos specialios sąlygos greičiau atlikti su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusias procedūras, siekiant kuo greičiau pradėti gamybinę veiklą Lietuvoje.
Įstatymų projektų tikslui pasiekti numatoma:
- Investicijų įstatymo projekte įtvirtinti galimybę stambų projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažinti užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, taip pat numatyti, jog tokiam specifiniam stambaus projekto porūšiui galės būti taikomos ir kitos, Investicijų įstatyme nenumatytos, specialios investavimo ir verslo sąlygos, kai jos apibrėžtos kituose teisės aktuose.
- Žemės įstatymo projektu įtvirtinti, kad specialiosios paskirties projektu būtų išsprendžiami visi stambaus projekto, Vyriausybės nutarimu pripažinto užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinimui svarbūs su žemės sklypo paruošimu veiklos vykdymui susiję klausimai (žemės sklypo (-ų) formavimo, pertvarkymo, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir naudojimo sąlygų nustatymas (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai), taip sutrumpinant minėto projekto įsikūrimo Lietuvoje terminus.
- Atsižvelgiant į Žemės įstatymo projekto nuostatas, Teritorijų planavimo įstatymo projektu įtvirtinti, kad bendrosios teritorijų planavimo nuostatos yra netaikomos teritorijoms, kurioms pagal Žemės įstatymą yra rengiami specialiosios paskirties projektai.
- Statybų įstatymo projektu įtvirtinti, kad stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti reikalingų statinių statyba galėtų prasidėti anksčiau, o statybą leidžiantys dokumentai būtų rengiami ir tvirtinami lygiagrečiai statybų procesui, kas leistų gerokai sutrumpinti gamybinių statinių statybos terminus. Taip pat būtų numatoma, kad su tokiems projektams reikalingų statinių statyba susiję procesai nebūtų viešinami dėl valstybės saugumo ir gynybos interesų apsaugos.
Konkrečios Įstatymų projektuose nustatytos teisinio reguliavimo priemonės apibūdinamos ir jas pagrindžiantys argumentai nurodyti kartu su Įstatymų projektais pateiktame Įstatymų projektų aiškinamajame rašte.
Įstatymų projektai atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.
Įstatymų projektais neperkeliamos ir neįgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių ar įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose naudojamos naujos sąvokos bus derinamos su Valstybine Lietuvių kalbos komisija ir bus įtrauktos į Terminų banką.
Įstatymų projektai ir nutarimo projektas 2024 m. kovo 8 d. buvo paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) (atitinkamai reg. Nr. 24-3634) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba ir Krašto apsaugos ministerija informavo, kad pastabų ir pasiūlymų Įstatymų projektams neturi. Aplinkos ministerijos, finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos pastabos su pastabas pateikusiomis institucijomis suderintos darbo tvarka. Į didžiąją dalį Teisingumo ministerijos pastabų atsižvelgta, dėl pastabų, į kurias atsižvelgiama iš dalies arba neatsižvelgiama, pateikiama derinimo pažyma. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos išvadoje pateiktą pastebėjimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei papildomai pateiks norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis proporcingumo vertinimą, vadovaudamasi Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo[1] nuostatomis.
Įstatymų projektais yra būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir saugumui užtikrinti, todėl prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavesti Vyriausybės kanceliarijos padaliniams įvertinti Įstatymų projektus ir pateikti išvadas skubos tvarka.
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupės (vadovė – Gina Jaugielavičienė, tel. 8 698 02867, el. p. [email protected]) patarėja Laura Daukšienė, tel. 8 638 69643, el. p. [email protected].
PRIDEDAMA: