Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO XVIII1 SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

 

2019 m.                              d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Papildyti 40 straipsnį 4 dalimi:

„4. Šio Kodekso XVIII1 skyriaus nustatytais atvejais ir tvarka į teismo sudėtį įtraukiami ir bylas kartu su teisėjais nagrinėja tarėjai.“

 

2 straipsnis. Kodekso papildymas XVIII1 skyriumi

Papildyti Kodeksą XVIII1 skyriumi:

„XVIII1 SKYRIUS

BYLŲ NAGRINĖJIMO DALYVAUJANT TARĖJAMS YPATUMAI

 

2401 straipsnis. Bylos, kurias nagrinėti skiriami tarėjai

Tarėjai skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225–228 straipsniuose.

 

2402 straipsnis. Teismo sudėtis

1. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio Kodekso 233 straipsnyje nurodytos nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas įtraukia į teismo sudėtį tarėjus:

1) jei byla paskirta nagrinėti vienam teisėjui, į teismo sudėtį įtraukiami du tarėjai;

2) jei byla paskirta nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, į teismo sudėtį įtraukiami keturi tarėjai.

2. Teisiamojo posėdžio pirmininku skiriamas vienas iš teisėjų, kuriam paskirta nagrinėti bylą.

 

2403 straipsnis. Teisėjo ar tarėjo nušalinimas ir nusišalinimas

1. Teisėjas ar tarėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Tokiu pat pagrindu jo nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys.

2. Nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui (konkretiems teisėjams) ar konkrečiam tarėjui (konkretiems tarėjams).

3. Teisėjo (teisėjų) ar tarėjo (tarėjų) nušalinimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Klausimas dėl teisėjo ar tarėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamą teisėją ar tarėją arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu šie pateikti. Šia tvarka sprendžiamas ir teisėjo ar tarėjo nusišalinimo klausimas.

4. Kai nušalinamas ar nusišalina teisėjas ar tarėjas, bylą nagrinėti skiriamas atitinkamai kitas teisėjas ar tarėjas.

 

2404 straipsnis. Tarėjų informavimas apie teisiamąjį posėdį ir tarėjų atsisakymo dalyvauti nagrinėjant bylą pasekmės

1. Šio Kodekso 2402 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka į teismo sudėtį įtraukti tarėjai nedelsiant raštu elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

2. Ne vėliau kaip per penkias dienas nuo informacijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką gavimo dienos tarėjas raštu elektroninių ryšių priemonėmis informuoja bylą nagrinėjantį teismą, ar galės dalyvauti nagrinėjant bylą. Jei tarėjas atsisako dalyvauti nagrinėjant bylą, jis taip pat nurodo atsisakymo priežastis.

3. Jei tarėjas informuoja bylą nagrinėjantį teismą, kad atsisako dalyvauti nagrinėjant bylą, arba per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikia atsakymo, ar galės dalyvauti nagrinėjant bylą, arba, pradėjęs dalyvauti nagrinėjant bylą, atsisako toliau dalyvauti nagrinėjant bylą, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pakeičia teismo sudėtį ir įtraukia kitą tarėją.

4. Laikoma, kad tarėjas atsisakė dalyvauti nagrinėjant bylą dėl svarbių priežasčių, kai toks atsisakymas grindžiamas liga ar kita priežastimi, kurią teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pripažino svarbia. Tarėjui nepateikus atsakymo dėl dalyvavimo nagrinėjant bylą per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad tarėjas atsisakė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme be svarbių priežasčių.

 

2405 straipsnis. Teismo sudėties pasikeitimas

1. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pakeičiamas teisėjas ar tarėjas, byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus atvejus, kai prokuroras ir kaltinamasis neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau.

2. Jei bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas ir (ar) tarėjas. Atsarginis teisėjas ir (ar) tarėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis atitinkamai teisėjas ar tarėjas, šį pakeičia. Kai atsarginis teisėjas ar tarėjas stoja į pasitraukusiojo vietą, byla nagrinėjama toliau.

 

2406 straipsnis. Tarėjo priesaika

Prieš atlikdamas savo pareigas, tarėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti tarėjo pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti tarėjo pareigas.“

 

2407 straipsnis. Tarėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą

1. Prieš pradedant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tarėjams sudaromos galimybės susipažinti su bylos medžiaga.

2. Tarėjai dalyvauja teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir turi teisę proceso dalyviams pateikti klausimų.

3. Atskirus klausimus, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, išsprendžia bylą nagrinėjantys teisėjai. Jei šių klausimų iškyla teisiamojo posėdžio metu, juos bylą nagrinėjantys teisėjai sprendžia išklausę tarėjų nuomonę.

4. Nuosprendį teisėjai ir tarėjai priima šio Kodekso 2408 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Tarėjai nedalyvauja teismui sprendžiant po nuosprendžio priėmimo kylančius klausimus.

 

2048 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas

1. Nuosprendis priimamas pasitarimų kambaryje. Tuo metu šiame kambaryje gali būti tik teisėjai ir tarėjai, kurie įeina į tą bylą išnagrinėjusio teismo sudėtį.

2. Nuosprendžio priėmimo metu vyksta teisiamojo posėdžio pirmininko vadovaujamas teisėjų ir tarėjų pasitarimas ir balsavimas. Teisėjų ir tarėjų pasitarimas ir balsavimas vyksta atskirai dėl kaltės įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitų klausimų. Teisiamojo posėdžio pirmininkas spręstinus klausimus suformuluoja taip, kad į juos būtų galima atsakyti tik arba teigiamai, arba neigiamai. Pirmi balsuoja tarėjai, vėliau – mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas, o teisiamojo posėdžio pirmininkas, nesvarbu, koks jo turimas teisėjo darbo stažas, balsuoja paskutinis. Teisėjas ar tarėjas, balsavęs prieš kaltinamojo pripažinimą kaltu, turi teisę susilaikyti nuo balsavimo dėl bausmės skyrimo. Tokiu atveju šio teisėjo ar tarėjo balsas priskiriamas prie kaltinamajam palankesnės teisėjo ar tarėjo nuomonės. Nuosprendžio priėmimo metu klausimai išsprendžiami balsų dauguma.

3. Teisėjas ar tarėjas, kuris nuosprendžio priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu. Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį neskaitoma, bet pridedama prie bylos.

 

2409 straipsnis. Nuosprendžio pasirašymas ir paskelbimas

1. Nuosprendį surašo ir jį pasirašo bylą nagrinėję teisėjai.

2. Nuosprendį paskelbia bylą nagrinėję teisėjai ar vienas iš šių teisėjų. Skelbiant nuosprendį teismo posėdžių salėje tarėjai gali nedalyvauti.

 

24010 straipsnis. Tarėjo pareigų netinkamo atlikimo pasekmės

1. Kai tarėjas akivaizdžiai netinkamai atlieka tarėjo pareigas nagrinėdamas bylą, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali kreiptis į teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką su siūlymu pakeisti teismo sudėtį.

2. Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodyto siūlymo pagrįstumą, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali priimti nutartį pakeisti teismo sudėtį ir įtraukti kitą tarėją. Apie priimtą nutartį pakeisti tarėją informuojama Nacionalinė teismų administracija.“

 

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

Teikia Seimo nariai:

 

Juozas Bernatonis

Gediminas Kirkilas

Irena Šiaulienė

Agnė Širinskienė